Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 2 d.

3. Komisija pateikė Kauno apylinkės teismui tvirtinti 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla, teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, o tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus T. Š. neatliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgdamas į vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus bei paskatinimų stoką trejų metų laikotarpyje, konstatavo, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuteistasis T. Š. šiuo metu dar nedaro pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nesuponuoja išvados, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje net nenurodoma, kodėl Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali būti patvirtintas, nors Komisija, priimdama nutarimą, nesurado nei vienos priežasties, nei vieno argumento netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam. Taip pat nurodoma, kad prokuratūra nėra pateikusi atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, kas, nuteistojo manymu, turėtų būti laikoma prokuratūros netiesioginiu pritarimu lygtinio paleidimo instituto taikymui T. Š. atžvilgiu.

5.2. Nuteistojo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvas, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, iš esmės prieštarauja Komisijos nutarimui. Skunde nurodoma, kad Komisija padarė išvadą, kuri nepakito nuo praeito Komisijos svarstymo, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus, toliau skunde pateikiant Komisijos nutarime nurodytus argumentai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog nuteistojo tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra bei kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas išskirtinį dėmesį skyrė nustatomiems kriminogeniniams veiksniams, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl spręstina, kad egzistuoja materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę 2018–2019 metais, (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo 12 klasių išsilavinimą, taip pat (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje mokėsi (duomenys neskelbtini) specialybės, kas paneigia skundžiamos nutarties išvada, jog nėra nustatytos nuteistojo pastangos. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis dirba darbo dienomis ir į laisvės atėmimo vietos įstaigą grįžta tik nakvynei, t. y. (duomenys neskelbtini) val., savaitgaliais būna išvykęs į namus (duomenys neskelbtini), taigi, nuteistasis didžiąją laiko dalį skiria darbui. Kartu su skundu nuteistasis pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl jo galimo įdarbinimo, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija jau antrą kartą priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o nuteistasis šiai dienai pilnai atitinka įstatymų leidėjo suformuluotus formalius ir materialius kriterijus. Nuteistojo vertinimu, skundžiamos nutarties teiginiai, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo ir vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam, net ir atitinkančiam visas įstatyme numatytas sąlygas, neįmanomas.

5.5. Skunde nurodoma, kad nuteistasis buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę būdamas labai jauno amžiaus, jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas bei daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę, taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Skunde nesutinkama, kad nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių, nes jis beveik 9 metus (iš paskirtų 10 metų) atlikinėja laisvės atėmimo bausmę ir atlikta bausmės dalis jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo elgesiui.

5.6. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė nuteistojo teisę į lygtinį paleidimą dėl vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų, kadangi bausmės vykdymą prižiūrinti įstaiga dėl to skyrė nuobaudą ir Komisija nutarime pabrėžė, kad šiuo metu stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys. Nuteistojo nuomone, tokia teismo pozicija, pagal skunde nurodomą aukštesniojo teismo praktiką, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Skunde pažymima, kad pati bausmės vykdymo institucija jau ne pirmą kartą įvertino, kad nuteistajam pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas už pataisos įstaigos ribų, taikant lygtinio paleidimo institutą.

5.7. Skunde nurodoma, kad tos aplinkybės, jog nuteistasis turi pastovų darbą, į kurį darbo dienomis savarankiškai vyksta ir į laisvės atėmimo vietos įstaigą grįžta tik nakvynei, savaitgaliais vyksta į namus, t. y. laisvai keliauja po Lietuvos Respublikos teritoriją, nekelia jokio pavojaus aplinkiniams ir visuomenei bei nedaro nusikalstamų veikų, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad jis laikosi ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Skunde pažymima, kad pastarosios aplinkybės rodo, jog nuteistasis socializuojasi nepriekaištingai, o dėl įtempto užimtumo nelieka laisvo laiko paskatinimų įgyvendinimui. Taip pat nurodoma, kad nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog nuteistasis per beveik trejus metus nei karto nebuvo skatintas, tačiau paskutinis skatinimas buvo suteiktas fiksuojant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nors kitu atveju pats pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema.

5.8. Skunde prašoma patvirtinti Komisijos nutarimą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, kadangi nuteistojo manymu jis rodo akivaizdžią pažangą ir pastangas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jį nuo visuomenės. Skunde nurodoma, kad Komisija jau ne pirmą kartą tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, nes lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.

Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti, o ne privalo, kaip kad nurodoma skunde, paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, taigi, ir nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Priešingai nei teigiama skunde, tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi, teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens byla bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą T. Š., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus T. Š. charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nors nuteistajam T. Š. pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, jog siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

10. Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skundo motyvu, kad tai, jog prokuratūra nepateikė atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo jo atžvilgiu, turi būti laikoma prokuratūros netiesioginiu pritarimu lygtinio paleidimo instituto taikymui. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (b. l. 26, 27). Taigi, teismui nagrinėjant klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nei teisės, nei pareigos prokuratūrai pateikti atsiliepimą, todėl priešingai nei nurodoma skunde, tai, kad prokuratūra atsiliepimo nepateikė, jokiu būdu negali būti vertinama kaip prokuratūros pritarimas lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad toks aptartų aplinkybių vertinimas nebūtų paremtas jokiais objektyviais bylos duomenimis, o tik deklaratyvia prielaida.

11. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad T. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, buvo skatinamas už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo T. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai nurodyta, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir jeigu nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam T. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam T. Š. vis dar nustatomas labai didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu (b. l. 15–23).

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas agresijos / kontroliuojančio elgesio naudojimas, linkęs manyti, kad nėra nieko, su kuo negalėtų susidoroti, nuteistojo mąstymas kiek konkretus ir nelankstus, savęs vertinimas nėra pakankamai adekvatus, stebimas nuteistojo noras pateikti save kuo palankiau, jam trūksta savianalizės įgūdžių ir savikritiškumo, o nuteistojo emocinės gerovės ypatumai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Be to, nuteistasis yra linkęs manyti, jog nusikaltimo aukos turi kaltinti pačios save ir paties įvykdytą tyčinį smurtinį labai sunkų nusikaltimą sutapatina su nelaimingu atsitikimu. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nors buvo stebimi tam tikri pozityvūs nuteistojo pokyčiai elgesyje, poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vis dar yra fiksuojamas nuteistojo negebėjimas atsisakyti žalingų įpročių, netgi esant dalinai struktūruotoje aplinkoje. Teigiama, kad nuteistasis alkoholį pradėjo vartoti jauno amžiaus, taip pat ir nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu rodė tam tikrą motyvaciją nevartoti alkoholio, tačiau taikytos priemonės reikiamo rezultato nedavė, nes 2023 m. lapkričio 28 d. nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka dėl alkoholio vartojimo. Visos šios aplinkybės patvirtina Socialinio tyrimo išvadą dalyje, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui visuomenėje. Taigi, kaip teisingai nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis struktūruotoje aplinkoje ne visada gebėjo suvaržyti savo poelgius pagal įtvirtintas taisykles. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, ir toliau turi būti dedamos nuolatinės nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo tam tikrų ryšių, teisingai vertinti įvairias gyvenimiškas situacijas. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atlikus didelės žalos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė rizika ir nors nuteistasis nėra linkęs sukelti žalą, tačiau tai gali būti padaryta pasikeitus aplinkybėms – negebant konstruktyviai išspręsti iškilusių konfliktinių situacijų, piktnaudžiaujant narkotikais ar alkoholiu. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą, sutinkant su skundžiamos nutarties motyvais, konstatuojama, jog negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir kad nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys ir tą aplinkybę, kad nors nuteistajam yra nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta, teigiama darbinė motyvacija, socialinių ryšių palaikymas), tačiau jie nenusveria esančio labai didelio dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio. Be to, kaip teisingai pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, socialinių ryšių egzistavimas anksčiau nepasaugojo nuteistojo nuo nusikaltimų darymo, kaip beje ir gyvenamosios vietos turėjimas. Pažymėtina ir tai, kad aptartos aplinkybės, t. y. tiek darbo turėjimas, tiek socialinių ryšių palaikymas, trumpalaikės išvykos, priešingai nei teigiama skunde, į namus nuteistojo teigiamo elgesio pakankamai neįtakoja, kadangi jos nesulaikė nuteistojo ir nuo vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimo. Nuteistojo asmens byloje esantys tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad T. Š. paskutinius du pažeidimus (alkoholinių gėrimų vartojimas) įvykdė būtent grįžęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą iš darbo vietos bei po trumpalaikės išvykos (nuteistojo asmens bylos II tomo 2 dalies 195–198, III tomo 2 dalies 9–12 lapai). Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nors nuteistajam ir nustatytas apsauginis kriminogeninis veiksnys – teigiama darbinė motyvacija bei tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga nedisponuoja duomenimis apie nuteistojo atžvilgiu gautus vykdomuosius dokumentus, tačiau pačioje Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nors nuteistasis ir turi pajamų pragyvenimui, tačiau jis gali susidurti su finansiniais sunkumais, nes priteistas civilinis ieškinys yra reikšmingas sumos prasme (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu priteista 1 333 eurai turtinės ir 33 333 eurai neturtinės žalos atlyginimo) ir gali kilti sunkumų jį atlyginant.

14. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi jam nustatomi vis dar reikšmingi galintys būti pašalintais dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali eliminuoti, o šiuo atveju vis dar egzistuojantys itin didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas.

16. Nors aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, už kurios padarymą T. Š. šiuo metu atlieka bausmę, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kurią įvykdė būdamas nepilnametis, tai, kad remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu, nuteistasis yra du kartus teistas ir užsienio valstybėse (Norvegijoje ir Lenkijoje) už nusikaltimų įvykdymą taip pat laisvės atėmimo bausmėmis (nuteistojo asmens bylos II tomo 1 dalies 18–24 lapai), neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, priešingai nei teigiama skunde, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šią išvadą sustiprina ir 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus duomenys (b. l. 24–25). Nuteistasis T. Š. bausmės atlikimo metu buvo devynis kartus skatintas, tačiau nuteistasis taip pat net 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų net 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Iš minėtos pažymos matyti, kad po paskutinio 2021 m. lapkričio 30 d. gauto paskatinimo, nuteistasis net keturis kartus nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas pagrįstai buvo įvertinta ir pirmosios instancijos teismo, kaip aplinkybė, atskleidžianti, jog nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad dėl įtempto užimtumo (darbo ir vykimo savaitgaliais į namus) nuteistajam nelieka laisvo laiko paskatinimų įgyvendinimui, nes akivaizdu, kad šios aplinkybės nesutrukdo nuteistajam vykdyti pažeidimus. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, ką nurodo ir pats nuteistasis skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys, tačiau, kaip minėta, net būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis pažeidė nustatytą tvarką ir buvo baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų turėjimo ir alkoholio vartojimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo T. Š. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nei nuteistojo bausmės atlikimo pradžios metu buvęs jaunas amžius, nei jo šiuo metu neatliktos bausmės dalis, įvertinus juos aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo T. Š. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.