Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. patvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas aštuonis kartus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 12 d., pabaiga – 2026 m. vasario 2 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas, kuriuo prašoma skundą tenkinti ir nepatvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad nesutiktina su nutarime pateikta išvada, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. T. Š. teistas ir iki nusikaltimo, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kiekvienas nuteistasis privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, nekels abejonių lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo atveju abejonių kelia nuteistojo ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiu (nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo amfetamino ir alkoholio). Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo socialiniai santykiai yra labiau paviršutiniški, stebima empatijos stoka, emocinis šaltumas. Stebimos neigiamos nuostatos - linkęs manyti, jog nusikaltimo aukos turi kaltinti pačios save bei tyčinį smurtinį nusikaltimą sutapatina su nelaimingu atsitikimu. Dabartinio bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus, tris kartus baustas drausmine tvarka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra atlyginęs nusikaltimu padarytos ir teismo priteistos žalos. T. Š. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino tik toje dalyje, kurios negalėjo paneigti surinktais įrodymais. Nėra duomenų, kad dėl padaryto nusikaltimo gailėtųsi. Svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl vertintina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra itin didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas T. Š. gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis T. Š. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Socialinio tyrimo išvada ir Komisijos nutarimas patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, bausmės atlikimo metu mokėsi, rodo teigiamas nuostatas darbinei veiklai, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, rodo tam tikrą motyvaciją nevartoti alkoholio, pastaruoju metu socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, priima kitų žmonių požiūrių skirtingumus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

T. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą už labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį) nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra fiksuojama kaip žema, kuri pakitusi vertinant su ankstesniais vertinimais (buvo vidutinė), o nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka dvidešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, juo labiau siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą į labiau pozityvesnį. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema tai iš esmės jau nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik reikalinga vertinti ar nuteistasis asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tik įvertinus šias aplinkybes galima priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga yra labai dviprasmiška. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažymoje yra fiksuota aštuoni atvejai, kai nuteistasis T. Š. buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą programose ir tai būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, tačiau aptariamoje pažymoje nurodyta ir tai, kad net penkis kartus nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos. Kaip matyti iš pažymos, vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidinėjo ilgą laiką, net būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei vyraujančias moralias elgesio normas. Ir nors paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2022 m. balandžio 22 d., tačiau kaip jau aptarta aukščiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesio analizė atliekama nesuteikiant prioriteto atskiriems bausmės atlikimo epizodams, o nuosekliai vertinant bausmę atliekančio asmens elgesį viso pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad T. Š. ilgą laiką atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, savo mąstymo nelinkęs keisti, nepatvirtino lygtinio paleidimo atveju įsidarbinimo galimybės, neįžvelgia alkoholio vartojimo problemos, nesugeba savęs įvertinti adekvačiai, stengiasi pateikti save kuo palankiau, taip pat stebima, kad linkęs manyti, jog nusikaltimo aukos turi kaltinti pačios save bei tyčinį smurtinį nusikaltimą sutapatina su nelaimingu atsitikimu, atsižvelgiant į tai, jo pastangos koreguoti savo elgesį nėra įtikinamos. Juo labiau vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių keli yra tai, kad nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, stokoja empatijos, nuteistojo ankstesnių nuostatų kontekste, kurių kaita stebima dar neilgą laiko tarpą, šiuo metu neleidžia spręsti, dėl neabejotinos nuteistojo nusikalstamo elgesio pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad pataisos procesas yra ilgą laiką trunkanti nuteistojo elgesio kaita, kai elgesys pasikeičia taip ženkliai teigiamai, jog teismas gali spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, neizoliuotas nuo visuomenės.

Sutiktinai su Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skunde išdėstytomis aplinkybėmis, pasisakytina ir tai, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Priešingai, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir teismas nenustato akivaizdžios pažangos ją mažinant, neatliktos bausmės dalis yra taip pat svarbus veiksnys sprendžiant ar yra sąlygos konstatuoti, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas nebe struktūruotoje aplinkoje. Vis tik nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad R. Š. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 7 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį T. Š. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, šiuo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio riziką, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti jo akivaizdžias pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai pozityviai, todėl spręstina, kad pataisos procesas, kaip vientisas ir nesavitikslis procesas, vis dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. Š. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – tenkintinas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundas, atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. skundą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.