Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
1-1054-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26668-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
N. V.
Advokatai
Ignotas Ungaila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26668-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei R. A., kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2020 m. liepos 6 d. apie 17 val. 40 min., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji N. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad iš liepos 5 d. į liepos 6 d. iki 4 val. ryto buvo giminės susitikimas. Buvo viskio ir brendžio. Po to jai reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Negalvojo, kad alkoholio koncentracija labai ilgai išsilaikys, dėl to sėdo vairuoti. Tą dieną kai vairavo, alkoholio negėrė. Sustabdė policijos pareigūnai, sutiko pasitikrinti ir buvo nustatytas 2 promilių neblaivumas. Neblaivumo laipsnio neginčija. Nėra priklausoma nuo alkoholio, gavosi atsitiktinumas. Vairavo jai priklausantį automobilį. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. B. laidavimą. Laidavimo institutą supranta, kaip pagalbą žmogui. V. B. yra jos artima draugė, pažįstamos 30 metų, gyvena viena šalia kitos, šalia yra jų sodai, dažnai susitinka. Ji bet kada gali kreiptis į draugę, ar būtų bėda, ar džiaugsmas, įsiklauso į jos patarimus. Draugei apie įvykį iš karto pranešė, kai grįžau namo, viską papasakojo. Draugė suprato ją, nes tokių situacijų jos gyvenime nebuvo. Turi seserį, bet draugė V. B. yra jai artimesnė, gali nešališkai pasitarti. Pati vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1995 m., nebuvo praradusi teisų, niekada nėra bausta. Labai gailisi dėl padaryto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios N. V. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Šalies argumentai

V. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad yra N. V. draugė ir paaiškino, jog laidavimą supranta kaip jai teksiančią didesnę atsakomybę, t. y. sekti draugės veiksmus, elgesį, visada bendrauti ir būti pasiekiamai bet kuriuo metu. Kai ji sužinojo apie įvykį, jai man šokas. Pati neigiamai vertins apsvaigusius vairuotojus. Su N. V. bendrauja virš 30 metų, bendravo šeimomis. Mano, kad tai vienkartinis, atsitiktinis aplinkybių sutapimas. Su drauge susitinka kiekvieną savaitgalį, bet dabar reikės dažniau, dar paskambinti jai, prižiūrėti ar nėra bandoma nukrypti. Kada jos susitinka alkoholio nevartoja, nebent gimtadienių proga ar per Naujus metus šampano išgeria. Anksčiau gyvendavo šalia, dabar N. V. sode gyvena. Draugė į darbą vyksta miesto transportu, viešojo transporto stotelė yra virš 1 km. nuo jos namų. Pati nuo 1982 m. vairuoja. Per tą laikotarpį neteko prarasti vairuotojo pažymėjimo, viena kartą – 2016 m. yra bausta už greičio viršijimą, bet baudą iš karto sumokėjo.

Liudytojas G. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK kelių policijos valdybos 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m., liepos 06 d. dirbant maršrutu (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu S. J. (S. J.) tarnybiniu automobiliu Opel Insignia V1855 apie 17 val. 40 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pranešėja važiuoja paskui galimai neblaivų tamsiai mėlynos spalvos automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėtosi nuo vieno kelkraščio į kitą. Vykstant į įvykio vietą kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas link (duomenys neskelbtini) pusės važiuojantis automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos. Minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Jo kolega S. J. nuėjo prie sustabdyto automobilio. Po kurio laiko, jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad automobilį vairavo moteris N. V.. Automobilyje ji važiavo viena. Bendraujant su vairuotoja, nuo jos pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojos paklausė ar ji yra išgėrusi ir kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Ji atsakė, kad alkoholinius gėrimus gėrė vakar. N. V. paaiškinta, kad jai bus alkoholio kiekio matuokliu patikrintas blaivumas. Automobilyje alkoholinių gėrimų taros nebuvo. Apie 18 val. 06 min., buvo nustatytas (2,03 promilių) girtumas. Moteris pamačiusi parodymus, nenustebo, su viskuo sutiko. Apie 18 val. 21 min. antru tikrinimu nustatytas (2,00 promilių) girtumo laipsnis. Po antro pūtimo, moteris taip pat su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Į įvykio vietą išsikvietė kitą ekipažą V1716, kuris pristatė automobilio vairuotoją N. V. į Vilniaus m. policijos komisariatą, adresu T. Ševčenkos g. 26. O jie liko įvykio vietoje, kurioje sulaukė tralo, kuris automobilį "VW Polo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 9).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu N. V. 2020 m. liepos 6 d. nustatytas 18.06 val. pirmu patikrinimu 2,03 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 18.21 val. nustatytas 2,00 promilės etilo alkoholio (b. l. 16).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso N. V. (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio VW Polo 1.4, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2000 m., vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 900 eurų (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad N. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji ir jos draugė V. B. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos draugės V. B. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. N. V. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji tiek iki nusikalstamos veikos, tiek po jos padarymo dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga darbuotoja, kuri vadovaujasi nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis (b. l. 82), kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Praeityje kaltinamoji N. V. neteista (b. l. 53), administracine tvarka nebausta (b. l. 54), kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. N. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti N. V. pasitikėjimą.

Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. B. yra tinkama būti laiduotoju, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad V. B. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamoji ir V. B. yra nesaistomos šeimyniniais ryšiais, neleidžia daryti išvados, kad ateityje ji negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo draugei. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė ir pati kaltinamoji, nors ji turi seserį, tačiau su drauge V. B. ryšys artimesnis. Nustatyta, kad V. B. praeityje neteista (b. l. 80), nors administracine tvarka baustas, tačiau tik vieną kartą, paskirtą nuobaudą sumokėjusi ir galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 79). Pažymėtina ir tai, kad V. B. dirba vienoje bendrovėje nuo 1997 m., kur charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 81). Tiek kaltinamoji, tiek jos draugė V. B. parodė, kad jos bendrauja virš 30 metų, dažnai susitinka, kalbasi telefonu, palaiko viena visokiose situacijoje. V. B. iš esmės supranta laidavimo instituto reikšmę ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę už kaltinamosios veiksmus, elgesį, savo patirtimi daryti teigiamą įtaką. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad V. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad N. V. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kaip parodė V. B. alkoholį vartodavo saikingai, todėl ji neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo drauges elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja V. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti N. V. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, V. B. rūpi jos draugės ateitis ir už ją laiduoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie V. B. asmenybę, tiek jos bei N. V. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad V. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką N. V., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos V. B. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, N. V. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos V. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė N. V.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį N. V. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus V. B. ir N. V. asmenybes bei santykių pobūdį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad N. V. padarydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos neblaivumas gerokai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jos sustabdę, kaltinamoji galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiai vairuotojai, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamoji vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, važiuodama gyvenvietėje, tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo N. V. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog N. V., sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus aštuonis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 46–47).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. N. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajai N. V. (b. l. 32). Turto konfiskavimas labiau siejasi su N. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme. Todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, transporto priemonė VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46–47), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2020 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, N. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos V. B. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis N. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą – automobiliui VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. V. ir laiduotojui V. B. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas