Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.10..1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.4.2

2025 m. sausio 20 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėm Kristinai Abramavičiūtei, Rimai Butienei, Gretai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1. 2019 m. liepos 26 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimu, paskiriant apribojimus, 2020-04-23 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro,

2. 2023 m. vasario 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas sumažinta 4 mėn. viešųjų darbų bausme,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), šaltkalviu, teistas:

1. 2020 m. spalio 12 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 34 MGL (1700 Eur) bauda, bauda sumokėta savanoriškai 2021 m. kovo 3 d.,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2016 m., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešųjų darbų 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, 2019 m. rugpjūčio 23 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, 2020 m. liepos 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį bauda 12 MGL (600 EUR), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, ir baudą 12 MGL (600 EUR), 2020 m. spalio 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda išieškota 2022 m. kovo 21 d.,

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 4 mėnesiais viešųjų darbų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2022 metų rugpjūčio 21 dieną apie 23 val. 40 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, veikdamas kartu su M. V. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurie iš nugaros pribėgę prie M. G., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, pataikydami į galvą, pilvą, nugarą, parvertė M. G. ant žemės, rankomis bei kojomis, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jam į galvą ir į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam M. G. padarydami nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, taip sukeldami M. G. fizinį skausmą,

toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su M. V. pribėgę prie gulinčio ant žemės G. L., kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis mušė ir kojomis spardė, veikdamas kartu su M. V., rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių G. L. į galvą ir į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. L. sukeldamas fizinį skausmą,

po to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2022 metų rugpjūčio 22 dieną apie 00 val. 02 val., toje pačioje viešoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vieną kartą rankos kumščiu trenkus G. B. į kairės pusės akies sritį, po suduoto smūgio G. B. nugriuvus ant žemės, jis veikdamas kartu su M. V., L. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pribėgo prie nukentėjusiojo G. L., ir be jokios priežasties rankomis ir kojomis sudavė G. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. L. - kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, kraujosruvas kairės čiurnos abiejuose pusėse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

po to, G. B. atsistojus nuo žemės ir bandant nustumti asmenis, kad nebemuštų G. L., jis kartu su M. V., L. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, G. B. bendrai rankomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydami į galvos sritį, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam G. B. padarydami - muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

2. M. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2022 metų rugpjūčio 21 dieną apie 23 val. 40 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, veikdamas kartu su L. A. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurie iš nugaros pribėgę prie M. G., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, pataikydami į galvą, pilvą, nugarą, parvertė M. G. ant žemės, rankomis bei kojomis, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jam į galvą ir į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam M. G. padarydami nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, taip sukeldami M. G. fizinį skausmą,

toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su L. A. pribėgę prie gulinčio ant žemės G. L., kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis mušė ir kojomis spardė, veikdamas kartu su L. A., rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių G. L. į galvą ir į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. L. sukeldamas fizinį skausmą,

po to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2022 metų rugpjūčio 22 dieną apie 00 val. 02 val., toje pačioje viešoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vieną kartą rankos kumščiu trenkus G. B. į kairės pusės akies sritį, po suduoto smūgio G. B. nugriuvus ant žemės, jis veikdamas kartu su L. A., L. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pribėgo prie nukentėjusiojo G. L., ir be jokios priežasties rankomis ir kojomis sudavė G. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. L. - kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, kraujosruvas kairės čiurnos abiejuose pusėse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

po to, G. B. atsistojus nuo žemės ir bandant nustumti asmenis, kad nebemuštu G. L., jis kartu su L. A., L. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, G. B. bendrai rankomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydami į galvos sritį, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam G. B. padarydami - muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

3. L. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2022 metų rugpjūčio 21 dieną apie 00 val. 02 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, veikdamas kartu su L. A., M. V. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vieną kartą rankos kumščiu trenkus G. B. į kairės pusės akies sritį, po suduoto smūgio G. B. nugriuvus ant žemės, jis veikdamas kartu su L. A., M. V. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pribėgo prie nukentėjusiojo G. L., ir be jokios priežasties rankomis ir kojomis sudavė G. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. L. - kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, kraujosruvas kairės čiurnos abiejuose pusėse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

po to, G. B. atsistojus nuo žemės ir bandant nustumti asmenis, kad nebemuštų G. L., jis kartu su L. A., M. V. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, G. B. bendrai rankomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydami į galvos sritį, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam G. B. padarydami - muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą,

po to jis tyčia užlipęs ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, koja spyrė į priekinį automobilio stiklą, kuris sudužo, iš kojos spyrė į dešinės pusės šoninį veidrodėlį, kurį nulaužė, įlenkė dešinės pusės priekines dureles ir kairės pusės sparną, bei priekinį buferį, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, G. B. priklausantį turtą- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 1 139 eurų turtinę žalą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

4. K. G. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2022 metų rugpjūčio 21 dieną apie 23 val. 40 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, veikdamas kartu su L. A., L. L., M. V. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurie iš nugaros pribėgę prie M. G., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, pataikydami į galvą, pilvą, nugarą, parvertė M. G. ant žemės, rankomis bei kojomis, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jam į galvą ir į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam M. G. padarydami nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, taip sukeldami M. G. fizinį skausmą,

toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su L. A., M. V. ir L. L., pribėgę prie gulinčio ant žemės G. L., kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis mušė ir kojomis spardė, veikdamas kartu su L. A., M. V. ir L. L., rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių G. L. į galvą ir į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam G. L. sukeldamas fizinį skausmą,

po to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2022 metų rugpjūčio 22 dieną apie 00 val. 02 val., toje pačioje viešoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vieną kartą rankos kumščiu trenkus G. B. į kairės pusės akies sritį, po suduoto smūgio G. B. nugriuvus ant žemės, jis veikdamas kartu su L. A., M. V., L. L., ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pribėgo prie nukentėjusiojo G. L., ir be jokios priežasties rankomis ir kojomis sudavė G. L. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. L. - kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, kraujosruvas kairės čiurnos abiejuose pusėse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą,

po to, G. B. atsistojus nuo žemės ir bandant nustumti asmenis, kad nebemuštų G. L., jis kartu su L. A., M. V., L. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, G. B. bendrai rankomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydami į galvos sritį, tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam G. B. padarydami - muštinę žaizdą kairiajame antakyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to L. L. tyčia užlipęs ant automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto, koja spyrė į priekinį automobilio stiklą, kuris sudužo, iš kojos spyrė į dešinės pusės šoninį veidrodėlį, kurį nulaužė, įlenkė dešinės pusės priekines dureles ir kairės pusės sparną, bei priekinį buferį, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, G. B. priklausantį turtą- automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 1139,55 eurų turtinę žalą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra K. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

5. Kaltinamasis L. A. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad jis sukėlė fizinį skausmą M. G., G. L. ir G. B., tačiau nepripažino, kad G. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat teigė, kad jis nedaužė automobilio (t. 6, b. l. 71). Teismo posėdžio metu parodė, kad jis su broliu T. ir L. L. atvažiavo į Ž.. Su L. ir M. nuėjo į šventę, brolis išvažiavo. Buvo prie mokyklos, sėdėjo ant laiptų. Tiksliai neatsimena, bet M. ar G. paprašė, kad pavaišintų cigarete, o jiems davė alaus atsigerti, pakalbėjo ir išsiskirstė. Nueidami M. ir G. juos pradėjo vadinti „gaidžiais” ir dar visokiais žodžiais. Paklausė, kodėl jie taip vadina ir tada vienas iš jų pradėjo muštis. Pirmąjį smūgį sudavė G. arba M., tiksliai neatsimena, buvo tamsu. Sprendžiant iš jų nusiteikimo, jis trenkė atgal, nes būtų gavęs atgal. Galbūt vieną ar kitą smūgį ir sudavė. Po jo smūgio turbūt, kad niekas nesureagavo. „Biški“ apsistumdė. Nežino su kuo tiksliai apsistumdė, nepažįsta jų. Jis gynėsi, galbūt kažkam ir trenkė, neatsimena. Neatsimena kam trenkė. Su ranka trenkė, tiksliai negali įvardinti ar su delnu ar kumščiu, neatsimena. Jam pačiam galbūt ir buvo padaryti sužalojimai, bet neatsimena. Kiek pamena, jis su M. V. priėjo prie M. ir G., ką darė M., nematė. Nematė, kad būtų kas nors nukritęs. Susitikimas baigėsi, kai jie išėjo, o jie vėl grįžo atsisėsti ant laiptų. Apsistumdymas truko gal 10-15 minučių. Pasiginčijo, apsistumdė ir viskas, ten net nebuvo muštynės. Su M. buvo dviese ir dar kažkokie asmenys, kurių nepažįsta. Pradžioje prie mokyklos buvo 5-iese, t. y. jis, M. ir dar keli asmenys, vardų neatsimena. L. atvažiavo tik po apsistumdymo. K. taip pat, kiek atsimena, nebuvo. K. nepažįsta, neatsimena jo. Pripažįsta kaltinimo dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Negali pasakyti, kaip pažeidė viešąją tvarką, galbūt elgėsi netinkamai. Netinkami veiksmai galėjo būti, jog ėjo prie nukentėjusiųjų muštis, kad apsistumdė. Po apsistumdymo niekas nesureagavo ir niekas nenukentėjo. Tuo metu jis pats buvo lengvai išgėręs. Pripažįsta, kad apsistumdė, galbūt trenkė vieną, kitą smūgį G..

Už 20 minučių nuo apsistumdymo privažiavo jų draugai, gal dvi mašinos buvo. Jie jau žadėjo važiuoti namo, bet G. iš kažkur parbėgo ir kažkam trenkė, ir prasidėjo muštynės. Nežino, kam G. trenkė, nepažįsta jo. Tuo momentu jis stovėjo prie mašinos, o G. galbūt taip pat prie mašinos atbėgo, bet neprisimena gerai. G. smūgio sudavimą kažkiek matė, bet buvo tamsu. Negali pasakyti ar tarp muštynėse dalyvavusių asmenų buvo M. V., L. L., K. G.. Muštynėse dalyvavo G. su jam nepažįstamais žmonėmis. Pasibaigė muštynės tuo, jog kažkas pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. Pasišalino iš muštynių, nes galvojo gal jį išveš policija, nes buvo neblaivus. Iš muštynių pasišalino su L. ir M.. Jis, M. ir L. vartojo alkoholinius gėrimus pavėsinėje, buvo ten ir daugiau žmonių, bet neatsimena, jų ir nepažįsta. Kai pirmą kartą apsistumdė, L. nebuvo, jis buvo išvažiavęs nusipirkti cigarečių, kai sėdėjo ant laiptų, prie mokyklos L. jau nebuvo. Tiksliai atsimena šią aplinkybę. Po apsistumdymo grįžo L.. Kai privažiavo automobiliai su juo buvo L. ir M.. Ką jie darė, nematė. Negali pasakyti, ar K. buvo su jais. Nematė, kas nutiko vienam iš automobilių. Išgirdo, kad kažkas išdaužė langą, ir išgirdo šaukiant, kad iškvies policiją. Nematė, kas išdaužė automobilio langą, buvo tamsu. Per antrąsias muštynes, sužalotų asmenų nematė. Negali pasakyti ar M. V. ir L. L. dalyvavo muštynėse, buvo tamsu. Baigėsi turbūt dėl to, kad buvo išdaužtas mašinos langas. Muštynės prasidėjo, nes G. susimušė su kažkuo. Tamsu buvo, negali pasakyti su kuo G. susimušė. Prie automobilio jam neteko muštis. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, galbūt 6-8 žmonės, tiksliai negali pasakyti. Neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiuoju G.. Negali pasakyti, kada pasirodė L. L. įvykio vietoje. Nematė L. L. veiksmų. Su M. V. buvo visada kartu. Nežino kokius veiksmus jis atliko įvykio vietoje, nematė, nes buvo tamsu. Jis pats pretenzijų dėl sužalojimų nereiškė (t. 7, b. l. 41-44).

6. Kaltinamasis M. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad M. G., G. L. sukėlė fizinį skausmą. Nepripažino, kad jis sukėlė nesunkų sveikatos sutrukdymą G. L., kad jis smurtavo prieš G. B., nepripažįsta, kad jis sugadino G. B. automobilį (t. 6, b. l. 70). Pripažįsta tik, kad pačioje pradžioje apsistumdė su M. ir G.. Pagal perskaitytą kaltinimą nieko nepripažįsta. Nebuvo taip, kad jie pribėgo nukentėjusiesiems iš nugaros ir pradėjo muštis. Viskas yra surašyta ne taip, kaip buvo. Teismo posėdžio metu parodė, kad šventėje susimušė su G.. Eigos muštynių nepamena, nes buvo neblaivus ir ilgas laiko tarpas praėjo. Pripažįsta, kad priėjo prie nukentėjusiųjų, tada įvyko apsistumdymas. Pirmą kartą prie mokyklos susitiko, išsiskirstė ir viskas, o paskui susitiko 50-100 m. nuo mokyklos, kai jie nueidami pradėjo šūkauti ir jis su L. A. priėjo prie G. ir M. pasiteirauti, kokiu tikslu jie rėkauja. Atsistumdė. Negali įvardinti kas kam kiek sudavė. Negali tiksliai pasakyti kam ir kiek sudavė. Kažkam tikrai sudavė, nes ir jam po muštynių skaudėjo galvos srityje. Kai pirmą kartą susitiko buvo kažkas nuvirtęs, bet negali pasakyti kas ir kodėl nuvirto. Susistumdyme dalyvavo jis, M., G. ir L., galbūt dar kažkas dalyvavo, bet neatsimena. L. L. buvo degalinėje, nes jis buvo išvažiavęs parvežti cigarečių. Neatsimena, ar buvo K. G.. Nepripažįsta išvardintų aplinkybių dėl M. G. sužalojimo. Galbūt vieną smūgį ir sudavė, kai visi buvo būryje, bet nežino kur galėjo suduoti. Neatsimena, ar su M., ar G. susistumdė priėjus pirmą kartą. Tiksliai negali pasakyti, ar apsistumdymo metu buvo kas nors sužalotas. Kažkam kažkur ir sudavė smūgius, nes gynėsi. M. G. gal ir galėjo suduoti. Nuo jo smūgio nežino ar kas nors nuvirto. Pirmo apsistumdymo metu gal ir kažkas buvo nuvirtęs, bet neatsimena. Visą įvykį tarpais tik atsimena, buvo daug išgėręs, galbūt ir neatsimenu aplinkybių dėl neblaivumo, bet taip kaip surašyta kaltinime nebuvo. Pirmo apsistumdymo metu atsimena, kad priėjo prie nukentėjusiųjų, bet kas toliau vyko neatsimena. Kažkas skyrė juos, nes kažkas mušėsi. Jis taip pat galbūt buvo tame veiksme. Neatsimena, kokius veiksmu tiksliai atliko. Gerai atsimena, kad jis su L. A. buvo dviese. Prie mokyklos buvo daugiau žmonių, bet tai buvo ne jų kompanija. K. G. buvo prie mokyklos tuo metu.

Po atsistumdymo išsiskirstė, jie toliau sėdėjo prie mokyklos ir atvažiavo automobilis prie mokyklos. Atvažiavo G. B. ir dar keli asmenys. G. iš nugaros atbėgęs trenkė jam į galvos sritį iš rankos ir jis nukrito jam prie kojų. Jis suklupo ir tuo metu pamatė, kad ten G.. Jam tada galvą skaudėjo, kol atsipeikėjo, matė, kad vyko muštynės, bet jis jau daugiau nebesimušė. Nežino, kas ten dalyvavo ir kiek žmonių buvo. Antro susitikimo metu jis niekam nesudavė smūgių. Antro susitikimo metu kartu buvo L. L., L. A. ir K. G.. Jie kartu sėdėjo, kai atvažiavo mašina. Nematė, kaip G. koja lūžo. G. pats jam trenkė, nes matė kai G. pats nukrito. G. trenkdamas jam, pats nukrito. Iš pradžių kai G. draugai atvažiavo, jo nebuvo, G. ieškojo draugai. G. tada parbėgo ir jam iš nugaros trenkė. Prasidėjo muštynės. Kai G. jam trenkė, toliau kas vyko neatsimena, galbūt dėl sutrenkimo. Toliau atsimena, kad išsiskirstė. Su automobiliu kas nutiko, neatsimena. Nepripažįsta, kad sužalojo G. B.. Pripažįsta tik, kad pačioje pradžioje apsistumdė su M. ir G.. Kalbant apie antro įvykio metu veiksmus, kuriuos jis atliko, neatsimena, o veiksmus, kuriuos atliko prieš jį - atsimena, nes jam buvo sukeltas skausmas. Buvo taip: sėdėjo prie mokyklos, paprašė cigaretės, pasikalbėjo, nelabai pamena ką kalbėjo. Išsiskirstė ir jie pradėjo šaukti „(duomenys neskelbtini) lochai“. Jie tada nuėjo iki jų pasikalbėti. Kaip tos muštynės vyko, neatsimena. Atsimena tik, kad kažkas žolyne lakstė, gaudė kažkas kažką. Ir jie prie mokyklos sėdėjo kai pamatėme, kad mašina atvažiavo ir jie pribėgo prie jų trenkė iš nugaros. Vėl kažkas mušėsi. Dar kalbėjo su keliais nukentėjusiaisiais. Bandė dar kažką skirti ir išsiskirstė, išėjo. Teisme teigė, kad G. nuvirto nuo jam suduoto smūgio, bet galbūt ir ne nuo smūgio G. nukrito. Tiesiog taip pasakė kaip galimą variantą.

- L. L. grįžo maždaug tada kai atvažiavo mašina. Tikrai atsimena, kad L. nebuvo, nes jį parvežė kai prie mokyklos buvo jau antra mašina atvažiavusi. Ar buvo K. G., nepamena. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu paminėjo kitaip. Asmens, kuris daužė mašiną, neatsiminė, tik dabar žino, kad L., nes jis pats pasakė. Daugiau neprisimena ar kas nors kažką darė automobiliui. Jis pats dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Iš naujo muštynės prasidėjo, kai gavo iš nugaros į galvą. Už jo nugaros daugiau žmonių nebuvo, todėl ir suprato, kad G. sudavė. Smūgis buvo stiprus, vertinant galėtų būti 8, 3 dienas laikėsi guzas. Kelio danga buvo plytelės ir borteliai. Galbūt G. griuvo ir dėl nelygumų. G. kai nugriuvo, nepastebėjo kas vyko, pats pasišalino. Kiek pamena, G. ir paliko gulėti. Nežinojo, kad jam kažkas kojai. G. pats nieko nesakė, kad jam koja sužeista. Kai atvyko policija ir greitoji jau buvo pasišalinę. Automobilį spardė ir antakį praskėlė du skirtingi asmenys. Negalėjo būti tas pats žmogus. Nematė to momento, kad G. praskėlė L.i dantis (t. 7, b. l. 52-55).

7. Kaltinamasis L. L. teismo posėdžio savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino tik dėl automobilio sudaužymo, dėl asmenų sužalojimo nepripažino kaltės visiškai (t. 6, b. l. 70). Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jis buvo išvažiavęs nusipirkti cigarečių, grįžęs pamatė, kad kažkoks konfliktas vyksta. Jokių muštynių nebebuvo. Neatsimena, ar jį pakvietė ar pats nuėjo, galbūt ir kvietė M. V.. Tuo metu visi ratu šūkavo, barėsi. Ėjo pas savo draugus, pas M. ir K.. Prie automobilio buvo M., L. ir K.. Kai jis stovėjo prie automobilio, G. jam sudavė į dantis, jis nugriuvo. Neprisimena ar G. pastūmė ar trenkė atgal ir užlipo ant mašinos – išdaužė langą ir pabėgo. Jokių smūgių niekam nesudavė. Kai gavo smūgį į dantis, galbūt adrenalinas sukilo, todėl užlipo ant mašinos ir išdaužė langą. Į gydytojus nesikreipė. Dėl automobilio susitaikė su G. B.. Prie mašinos jis su G. kalbėjo, kad niekas niekam jokių pretenzijų neturi ir tada G. išlipęs iš mašinos jam iškarto sudavė į dantis. Į dešinės pusės šoninį veidrodėlį nespyrė. Automobilio nespardė. Pripažįsta, kad išdaužė mašinos stiklą. Kitų asmenų, kurie gadino automobilį nematė. Po visko jis, L. ir M. susitiko prie kapinių, jie kažką pasakojo, kad išvadino gaidžiais juos, kad įvyko apsistumdymas. Cigarečių jis važiavo pirkti su T., kuriam paskambino, kad atvažiuotų, vyko į Tirkšlių degalinę. T. po to parvežė jį netoli mokyklos. Išlipęs iš mašinos girdėjo, kad kažkas šūkavo. T. išvažiavo. Jis tuo metu nematė, kad kas nors būtų parvirtęs. Kai grįžo, toje vietoje buvo kažkiek šviesos prie mokyklos. Iš pažįstamų prie mokyklos buvo L., M. ir K.. Buvo ir daugiau žmonių prie mokyklos. Sužalotų asmenų nepastebėjo. Kai atvyko, jis kalbėjo su G. prie mašinos ir bekalbant, jam G. sudavė. Negalėjo jis iš savo sėdimos vietos jam trenkti. Jis sėdėjo vairuotojo pusėje, gale. Jis išlipo 3-4 žingsnius, kad jam trenkti. Kad G. jam trenkė, suprato iš susirašinėjimo, su juo pačiu susirašė ir jis neneigė jam sudavęs. Jis rašė, kad dar mažai gavo. G. gal ir bėgo nuo automobilio, neatsimena. Galbūt jis G. gaudė ir G. sudavė smūgį. Po smūgio sudavimo, jie visi sulipo į automobilį, nežino, kur G. buvo, galbūt jis aplink mašiną bėgo. Jis pats suklupo ant kelių, kai gavo smūgį. Atsistojęs gynėsi G. B.. Kai visi susėdo į mašiną, užšoko ant mašinos ir išdaužė langą. G. B. buvo mašinoje, kai daužė mašinos stiklą. Galbūt tada ir ne G. gynėsi. Negali paaiškinti aplinkybių nurodytų ikiteisminio tyrimo metu dėl smūgio sudavimo ir gaudymo. Galbūt ne taip parašė. Skaitė ką parašė. Dėl automobilio sugadinimo neatlygino padarytos žalos, sutinka atlyginti žalą tik 700 Eur. (t. 7, b. l. 56-59).

8. Kaltinamasis K. G. teismo posėdžio metu savo kaltę iš pradžių pripažino iš dalies. Pripažino, kad gal galėjo gindamasis sukelti M. G., G. L. bei G. B. fizinį skausmą, nepripažino, kad G. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl automobilio sugadinimo (t. 6, b. l. 70-71). Vėliau jau nepripažino savo kaltė visiškai. Teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo Ž. šventėje. Prie mokyklos sutiko M., jis dar paminėjo, kad laukia L. kol parveš cigarečių. Belaukdamas jis užsnūdo ant laiptų. Prabudo tik nuo šurmulio, ėjo link šurmulio. Buvo naktis, tamsu, priėjęs prie žmonių būrio gavo smūgį į smilkinio sritį. Nuo smūgio nukrito ant žemės ir galimai net prarado sąmonę, nes kai kurių faktų net neatsimena. Matė priekyje, kad automobilis yra atvažiavęs. Ėjo link mašinos. Eidamas link mašinos pamatė ant žemės gulintį žmogų. Į konfliktą nesikišo, jo nelietė, pasilenkė pasižiūrėti, kas jam atsitiko, pamanė, kad gal girtas. Tuo metu toje vietoje niekas nesimušė ir M. negirdėjo. Tuo metu nežinojo kas tas gulintis žmogus. Šiuo metu mano, kad ten galimai galėjo gulėti G. L.. Spėjus jam pasilenkti prie gulinčio žmogaus, gavo antrą smūgį. Antrą smūgį gavo vėl į dešinės pusės smilkinį. Po to jis pasišalino iš įvykio vietos. L. nepažinojo, tik L. ir M. pažinojo, bet nematė jų atliekamų veiksmų. L. L. visai nematė tą vakarą. Jam pasišalinus negali pasakyti ar automobilis jau buvo apgadintas. Galbūt ir buvo išdaužtas stiklas, girdėjo stiklo garsą. Nurodė, kad geriau atsiminė visas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus. Iki užmigimo matė susikivirčijimą, jie pasveikino ir viskas. Matė visą įvykį ant pievelės, matė žmonių siluetus, bet automobilio dar nebuvo. Nebuvo labai pergėręs. Dėl nuovargio užmigo. Aplinkoje orientavosi. Ant pievelės buvo daug žmonių, jie kalbėjosi, neįžvelgė jokio konflikto. Pirmo įvykio metu nesudavė jokio smūgio. Pats nukentėjo. Į medikus nesikreipė, mėlynių neturėjo. Antro įvykio metu prie automobilio jis smūgių nesudavė. Matė tik G. gulintį, nematė M. Gulinčiam žmogui nesudavė (t. 7, b. l. 59-61).

II. Byloje surinkti įrodymai

9. 2022 m. rugpjūčio 22d. bendroje informacijoje ROIK Nr. 0122000500499 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), prie mokyklos, ką tik pažįstamas užpuolė pranešėją, sumušė, dabar muša pranešėjo draugą. Prašo paskubėti. GMP atsisako, laukia vietoje. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-08-22 00:02 BPCID=95053330509. Pranešėjas M. G.. 02:36 val. iš (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos K. telefoninis pranešimas, kad dėl kairio voko muštos žaizdos, girtą (1,22 prom.) 01:33val. GMP ekipažas iš (duomenys neskelbtini) pristatė B. G., išleistas gydytis ambulatoriškai. L. G., diagnozė: kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis su poslinkiu, girtumas (1,55 prom.), gydomas Traumatologijos skyriuje (t. 1, b. l. 38-40).

10. 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautas G. L. Protokolas-pareiškimas, dėl to, kad 2022-08-21 apie 23.40 val. jis buvo šventėje (duomenys neskelbtini) kartu su draugais M. G., I. B. apie 19 metų amžiaus ir A. K. apie 19 metų amžiaus. Pasibaigus šventei jie ėjo pro mokyklą per (duomenys neskelbtini) prie automobilio, kuris buvo paliktas prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pusės. Jiems einant pro (duomenys neskelbtini) mokyklą adresu (duomenys neskelbtini), ant laiptų pamatė sėdinčią jaunuolių grupę, apie penkiolika asmenų vaikinų ir 2 merginas. Iš šios grupės prie jų priėjo visi ten buvo jaunuoliai apie 15 ir paprašė jų, kad jie pavaišintų juos cigarete, jiems padavė vieną cigarete ir jie pradėjo eiti toliau. Jis išgirdo, kad kažkas parbėga iš nugaros pusės, atsisuko ir pamatė atbėgančią į juos grupę jaunuolių, mažiausiai apie penkiolika asmenų, kurių jis nepažįsta. Pribėgę jaunuoliai prie jo apie dešimt vaikinų, pradėjo jį spardyti kojomis ir daužyti rankomis į įvairias kūno vietas, jis bandė nuo jų gintis. Jam buvo suduota nemažiau 50 smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas, sulaužė kairės kojos čiurną, sulaužė dešinės rankos ketvirtą krumplikaulį, praskėlė galvą, taip jam sukėlė fizinis skausmą. Buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stomatologiniame skyriuje 5 dienas, buvo atlikta kairės kojos operacija. Prašo nubausti jį viešoje vietoje sumušusius asmenis įstatymo nustatyta tvarka ir kad šie asmenys jam atlygintu materialinę ir moralinę žalą (t. 1, b. l. 3-6).

11. 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas G. B. Protokolas-pareiškimas, dėl to, kad 2022-08-22 apie 00:30 val. būnant prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), vaikinų kompanija, kurioje buvo apie 15 jam nepažįstamų asmenų, tačiau iš jų jam rankomis sudavė smūgius galimai apie 6 vaikinus, kurie bendrai į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia į galvos sritį, jam sudavė ne mažiau nei 8-9 smūgius, dėl ko kairės akies srityje atsirado hematoma, taip pat prakirto kairės akies antakį, kuris susiūtas 3-imis siūlėmis ir tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Taip pat matė, kaip gulintį jo draugą G. L. spardė kojomis kiti minėtoje kompanijoje buvę vaikinai, kiek jų sudavė smūgius G. L. įvardinti negali, nematė, nes buvo tamsu. Taip pat vienas iš minėtoje kompanijoje buvusių vaikinų apgadino jo draugui G. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaužė priekinį automobilio stiklą). Toks vaikinų elgesys viešoje vietoje sukėlė jam pasipiktinimą, patyrė fizinę žalą ir sukėlė jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 9-11).

12. 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas M. G. Protokolas-pareiškimas, dėl to, kad 2022-08-21 apie 23.40 val. jis buvo šventėje (duomenys neskelbtini) kartu su draugais G. L. apie 21 metų amžiaus gyv. (duomenys neskelbtini), I. B. apie 19 metų amžiaus ir A. K. apie 19 metų amžiaus. Pasibaigus šventei jie ėjo pro mokyklą per (duomenys neskelbtini) prie automobilio, kuris buvo paliktas prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)pusės. Jiems einant pro (duomenys neskelbtini) mokyklą, ant laiptų pamatė sėdinčią jaunuolių grupę, apie penkiolika asmenų ir vaikinų ir merginų. Iš šios grupės prie jų priėjo jam iš matymo matytas L. A. virš dvidešimties metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini). L. A. paprašė jų, kad jie pavaišintų jį cigarete, jis jam pasakė, kad neturi, o jo draugas G. L. jį pavaišino cigarete ir jie pradėjo eiti toliau. Jis išgirdo, kad kažkas parbėga jiems iš nugaros pusės, jis atsisuko ir pamatė atbėgančią į juos grupę jaunuolių, mažiausiai apie penkis asmenis, tarp šių jaunuolių buvo L. A. ir M. V. gyvenantis (duomenys neskelbtini), kitų nepažįsta. Pribėgę jaunuoliai prie jo pradėjo jį spardyti kojomis ir daužyti rankomis į įvairias kūno vietas. Jis tiksliai matė, kad jam smūgiavo L. A. ir M. V. tiek rankomis, tiek kojomis, jam buvo suduota smūgių daugiau negu dešimt į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip jam sukėlė fizinis skausmą. Jam padarė nosies srityje mėlynę, skauda pakaušį ir kairioji ranka. Prašo nubausti jį sumušusius asmenis įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 14-16).

13. 2022 m. rugpjūčio 23d. gautas G. B. Protokolas-pareiškimas, dėl to, kad 2022-08-22 apie 00:30 val. būnant prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), vaikinų kompanija, kurioje pažinojo tris asmenis: L. A., apie 22 m. amžiaus, M. V., apie 22 m. amžiaus ir E. N., apie 27 m. amžiaus, užsipuolė jo draugus J. N., G. L., juos mušė rankomis bei kojomis, taip pat apgadino jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaužė priekinį automobilio stiklą, bei nulaužė dešinės pusės veidrodėlio laikiklius) dėl ko patyrė 300 eurų turtinę žalą kurią patikslins tyrimo eigoje. Toks vaikinų elgesys sukėlė jam pasipiktinimą, taip pat patyrė ir turtinę žalą (t. 1, b. l. 27-28).

14. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus adresu D. P. g. 52, Ž. bendrauta su pranešėju M. G., kuriama nustatytas 0,0 prom. blaivumas, kuris paaiškino, kad prie mokyklos sėdėję vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas iš tos vaikinų grupės paprašė cigarečių, tada pribėgo ir pradėjo muštis. Kiek smūgių ir į kokias konkrečiai kūno vietas buvo suduota, atsakyti negalėjo, tik pasakė, kad skaudą galvą. M. G. iš matymo pažinojo tris vaikinus: L. A.. M. V. ir E. N.. Įvykio vietoje bendrauta su I. B., A. K., kurios nurodė analogiškas aplinkybes. Įvykio vietoje bendrauta su G., B., kuris paaiškino, kad išvažinėjant iš Ž., jam paskambino M. ir pasakė, kad yra sumuštas, bei paprašė atvažiuoti prie mokyklos. Būnant prie automobilio nuo mokyklos priėjo jaunuolių grupė, kurių vienas užšoko ant automobilio variklio dangčio bei koja spyrė į automobilio priekinį langą, jį sudaužė, O kiti vaikai be aiškios priežasties puolė mušti G. B. ir G. L.. Su G. B. ir G. L. nebuvo galimybės pabendrauti, nes juos medikai išvežė į ligoninę. Nurodyta, kad apvažiavus aplinkines gatveles, kiemus, šventės teritoriją, M. G. apibūdinti jaunuoliai pastebėti nebuvo (t. 2, b. l. 34-35).

15. 2022 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini), šalia pastato pažymėtu numeriu 52 prie paradinių įėjimo, yra laiptai, nuo laiptų apie 1 metrą yra išklota betoninėmis plytelėmis aikštelė, nuo pastato paradinių durų į dešinę apie 2 metrus randasi apžiūrimas objektas automobilis "(duomenys neskelbtini)" pažymėtas valstybiniais numeriais v/n (duomenys neskelbtini), automobilis yra pilkos spalvos, automobilio priekinis stiklas yra sudužęs (t. 1, b. l. 67-73).

16. 2022 m. rugpjūčio 22 d. alkoholio kiekio matuokliu "Drager" Alcotest 6810, patikrinimo Nr. 16019, M. G. nustatytas 0,00 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 74).

17. 2022 m. rugpjūčio 22 d alkoholio kiekio matuokliu "Drager" Alcotest 6810, patikrinimo Nr. 16017, G. B. nustatytas 1,56 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 74).

18. 2022 m. rugpjūčio 22 d alkoholio kiekio matuokliu "Drager" Alcotest 6810, patikrinimo Nr. 16018, G. L. nustatytas 2,15 ‰ girtumas (t.1, b. l. 74).

19. 2023 m. balandžio 5 d. el. paštu nukentėjusysis G. L. atsiuntė susirašinėjimą per programėlę "Mesenger" su įtariamuoju L. L. (t. 1, b. l. 85-91).

20. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis G. L. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1, tai yra L. A., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 136-143).

21. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis G. L. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4, tai yra M. V., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 144-151).

22. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis M. G. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 5, tai yra M. V., kuris smūgiavo jam. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 152-159).

23. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis M. G. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4, tai yra L. A., kuris smūgiavo jam. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 160-167).

24. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytoja I. B. iš jai pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 1, tai yra L. A., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 168-175).

25. 2022 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytoja I. B. iš jai pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4, tai yra M. V., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 176-183).

26. 2022-09-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytoja A. K. iš jai pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4, tai yra L. A., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 184-191).

27. 2022 m. rugsėjo 17 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytoja A. K. iš jai pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr.1, tai yra M. V., kuris užpuolė ir mušėsi. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 192-199).

28. 2023 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas E. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr.2, tai yra L. A., tas vaikinas, kiek pamena jis buvo (duomenys neskelbtini), muštynių dieną, lauko pavėsinėje, kartu su M. V., kurį pažįsta asmeniškai. Kiek pamena vaikinas foto nuotraukoje pažymėtu Nr. 2, yra vardu L., pavardės nežino. Atpažįsta iš veido bruožų, nes jis su juo bendravo tą vakarą (t. 3, b. l. 3-10).

29. 2023 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas E. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 3, tai yra K. G., atpažįsta iš bendrų veido bruožų, jis taip pat buvo atėjęs ne kartą tą vakarą į lauko pavėsinę, adresu (duomenys neskelbtini), kai vyko šventė. Vardo ir pavardės nežino (t. 3, b. l. 13-20).

30. 2023 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas E. N. iš jam pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 5, tai yra M. V., kurį pažįsta asmeniškai, jis tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini), ir jis tą vakarą buvo visoje "kompanijoje", kai G. B. automobiliui išdaužė automobilio stiklą, tačiau kas išdaužė automobilio stiklą, nematė (t. 3, b. l. 23-30).

31. 2023 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas E. N. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų , kur Nr. 3 pažymėtas L. L., E. N. neatpažino asmens (t. 3, b. l. 33-37).

32. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis G. B. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, kur Nr. 1 pažymėtas K. G., G. B. neatpažino asmens iš jam pateiktų fotonuotraukų (t.3, b. l. 40-44).

33. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis G. B. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų, kur Nr. 3 pažymėtas L. L.. G. B. neatpažino nei vieno asmens, kuris jam sugadino automobilį (t.3, b. l. 47-51).

34. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas J. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, atpažino asmenį esantį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1, tai yra M. V., atpažįsta asmenį, kuris 2022 metais, rugpjūčio mėnesį, dalyvavo muštynėse adresu (duomenys neskelbtini) Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų ar jis kažką darė, neprisimena, tačiau, tikrai jis ten buvo (t.3, b. l. 54-61).

35. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas J. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, kur Nr. 1 pažymėtas L. L.. J. N. neatpažino nei vieno asmens (t. 3, b. l. 64-68).

36. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas J. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, kur Nr. 2 pažymėtas K. G.. J. N. neatpažino nei vieno asmens, kuris būtų buvęs tą vakarą (t. 3, b. l. 71-75).

37. 2023 m. liepos 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojas J. N. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, kur Nr. 1 pažymėtas L. A.. J. N. neatpažino nei vieno asmens (t. 3, b. l. 78-82).

38. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusiajam G. L. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų, atpažino asmenį esantį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4, tai yra L. L., kurį jis jau dabar žino kaip L. L. ( nes jis pats su juo buvo susisiekęs per Messenger programėlę), jis buvo vienas iš asmenų, kurie jį sumušė 2022 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) metu. Jį atpažįsta iš veido bruožų (t. 3, b. l. 84-89).

39. 2023 m. rugpjūčio 22 d. asmens apžiūros metu apžiūrėtas nukentėjusysis G. L., apžiūra vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra vyksta tamsiu paros metu, naudojamas dirbtinis apšvietimas. G. L. veidu stovi atsisukęs į objektyvą. Vyriškis yra 1.90 cm ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Vilki mėlynos spalvos šortus, mūvi baltos spalvos kojines ir avi mėlynus su juodais dryžiais sportinio stiliaus batelius. Apžiūrint G. L. galvos dešinėje pusėje matosi kraujuojanti žaizda, ant kairės kojos čiurnos matosi patinimas ir nubrozdinimas (t. 3 b. l. 90-92).

40. 2023 m. rugpjūčio 22 d. asmens apžiūros metu apžiūrėtas nukentėjusysis G. B., apžiūra vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra vyksta tamsiu paros metu, naudojamas dirbtinis apšvietimas. G. B. veidu stovi atsisukęs į objektyvą. Vyriškis yra 1.80 cm ūgio, rusvų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Apsivilkęs tamsios spalvos bliuzoną su užrašu " Adidas", vilki pilkos spalvos šortais, mūvi baltos spalvos kojines ir šviesios spalvos sportinio stiliaus batelius. Apžiūrint G. B. ant veido kairės pusės virš antakio matosi kirstinė kraujuojanti žaizda, patinęs smakras ir lūpos (t.3, b. l. 93-95).

41. 2022 m. rugsėjo 8 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) automobilis yra tamsiai pilkos spalvos, 5 durų, universalo kėbulo tipo. Apžiūrint automobilį pastebimas įlenkimas kairės pusės priekiniame sparne, matomi pabraižymai, nusilupę dažai. Priekiniame bamperyje matomi pabraižymai, kairėje pusėje, ties kairės pusės priekiniu sparnu matomi įskilimai, įbrėžimai. Ant kairės pusės galinių (keleivio) durelių matomi pabraižymai. Ant dešinės pusės (keleivio) priekinių durelių, ties rankena, matomas įlenkimas, pabraižymai. Dešinės pusės išorinio veidrodėlio korpuso galinėje pusėje, apačioje, plastikinėje dalyje matomas įskilimas, šoninėje bei galinėse dalyse matomi pabraižymai, įlenkimai, nubrėžti dažai. Veidrodėlis klibantis. Ant dešinės pusės priekinio sparno matomi nusilupę dažai, kėbulo pabraižymai. Ant variklio dangčio (kapoto) taip pat pastebimi pabraižymai. Fotografuota, niekas neišimta (t. 3, b. l. 103-114).

42. 2022 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimos Body kameros. Apžiūrimas failas 2022_0822_002409_008. Apačioje yra užrašas TLS_619764, 2022/08/22 00:24:08. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:02. Matosi, kaip pareigūnai yra atvykę į įvykio vietą. Pareigūnė atsidaro tarnybinio automobilio duris, pasiima alkotesterį ir kolegai sako, apsifotkink mašiną. Po to fone matosi pastatas, prie pastato stovi automobilis, kurio priekinis stiklas išdužęs. Fone matosi trys vaikinas, vienas iš vaikinų vilki sportinį bliuzoną, ant rankovių yra baltos juostos, priekyje amblema su užrašu "adidas". Kitas vaikinas, vilki šviesios spalvos trumpomis rankovėmis maikutę, trečias vaikinas taip pat vilki sportinę, trumpomis rankovėmis maikutę. Vaikinas vilkintis spotinį bliuzoną su "adidas" užrašu, matosi, kad kraujuoja iš kairio antakio, valo su servetele. Pareigūnė pakviečia vaikiną, kad nusistatytu girtumą. Pareigūnė: o čia pažįstami, nepažįstami? Vaikinas su bliuzonu: nežinau, žinokite nepažįstu nei vieno. Pareigūnė: o tai nuo ko čia prasidėjo tos muštynės? Vaikinas su bliuzonu: atvarė va draugelis parūkit, mums paskambino, kad užsipuolė, norėjome išsivežti ir sudaužė mumis. Pareigūnė vaikinui su bliuzonu, pasako, kad alkotesteris parodė 1,56 alkoholio. Fone pasimato mergina. Girdimas vaikino balsas, kuris sako: aš norėsiu rašyti pareiškimą, aš blaivus esu. Pareigūnė: dėl automobilio? Vaikinas: ne dėl savo sumušimo. Fone pasimato dar viena mergina, šviesių plaukų. Pareigūnė: gėręs esi, nesi? Vaikinas: ne, blaivus esu, galiu papūsti. Pareigūnė: pažįsti, kas tave sumušė? Vaikinas: vieną žinau. Pareigūnė užpildo alkotesterio šaknelę, vaikinas su bliuzonu su "adidas" užrašu, prisistato G. B., pasako, savo gimimo datą. Pareigūnas nufotografuoja G. B. veido sužalojimus. Pareigūnė pasikeičia alkotesteriui antgalį ir eina nustatyti girtumą vaikinui, kuris sėdi automobilio dešinės pusės gale. Mergina: jam labai skauda koja. Pareigūnė: tuoj atvažiuos greitoji pagalba. Vaikinas iki pusės nuogas sako: esu gėręs švntėj alaus. Aš turėjau į (duomenys neskelbtini) išvažiuoti kitą savaitgalį, čia pist sustojau parūkyti ir "supiso". Man visą gyvenimą "supiso". Tą koją gali pagyditi daktarai? Pareigūnė: jei lūžusi tai taip. Kitas vaikinas: taip greitai nepagydisi žinok. Merginos balsas: jau užsienį gali pamiršti. Vaikinui sėdinčiam automobilio gale nustatomas alkotesteriu girtumas. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

Apžiūrimas failas 2022_0822_002909_009. Apačioje yra užrašas TLS_619764, 2022/08/22 00:29:08. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:00. Tęsiamas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnė 2.15 Vaikinas sėdintis automobilio gale: 2.15. Pareigūnė, kolegai nurodo, kad užsirašytu duomenis. Pareigūnė prieina prie vaikino sėdinčio automobilio gale ir nustato, kad tai G. L., užsirašo jo anketinius duomenis. Pareigūnė: o keliese jie ten buvo? Bendrai atsako: kokį 20, kas čia žino. Pareigūnė: o jie buvo su automobiliu ar be? Mergina: be ma6inos, jie čia gėrė. Pareigūnė: jie čia gėrė prie mokyklos. O pažįstat bent vieną iš jų? Vyriškas balsas: M. V.Pareigūnė: čia vietinis? Vyriškas balsas: vietinis Pareigūnė: ir jis čia visą tą kipišą sukėlė? Vyriškas balsas: jo. Ir dar viens iš (duomenys neskelbtini) buvo. L. A.. Fone matosi, kad G. L. iš galvos kraujuoja. Vienas iš vaikinų : E. N. dar buvo. Bet jis nieko nedarė. Viena mergina, tamsiais ilgais plaukais: aš mačiau, kaip šitą mušo. Mergina surištais plaukais: aš mačiau pradžią. Tie abudu buvo, mes ėjome link mašinos Pareigūnė: kalbam po vieną. Pareigūnas: mes nebesuprantame, vienus vienoje vietoje mušė, kitus kitoje vietoje? Vaikinas: žiūrėkite viskas nuosekliai buvo taip. Einam iš šventės su drauge, išpaskos eina, viso mes ėjome keturiese, aš, I., A. ir G.. Einam pro čia. Čia pasilipę ant laiptų geria alų. Užkabina, duokit cigarečių. Sakau, neturim. Dar kažką užkabina, panelė sako duok cigaretę. Davėm cigaretę, pradėjo kažką čia sakyti, čia taip ir taip, ką jūs čia nevietiniai, pradėjo mumis čia ant to takelio vytis (mergina: mes jau nueidinėjom), mes nueidinėjam, mumis vejasi. Anie ant mūsų pradėjo bėgti, mes biški pabėgom prie kampo prie to va takelio pradėjo mumis daužyti visus. (Mergina: aš atsisuku). Vaikinas (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas, kad tai M. G.) mane paguldė. Pareigūnė: sustojam link tuo, kas tave mušė? M. G.: žinokit negaliu pasakyti. (Mergina: kokie trys) penki kokie Pareigūnė: vardais pavardėm, kas tokie buvo? M. G.: aš tik žinau, kad buvo M. V.. Pareigūnė: ten toj kompanijoj? M. G.: taip, ten toj kompanijoje Pareigūnė: gal žinai kiek jam metų, kur gyvena? M. G.: nežinau, vietinis čia, aš tik žinau iš "Facebook" iš matymo atpažinau, ne draugas, o pažįstamas. Pareigūnė: V. iš Ž. Pareigūnė: kas dar toks buvo? M. G.: L. A. iš (duomenys neskelbtini) žinau kad buvo Pareigūnė: kiek tam L. metų? M. G.: 22 kokie Pareigūnė: o tam M.i kiek metų? M. G.: M.i ir panašiai, mano metų apie 22 metus. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi.

Apžiūrimas failas 2022_0822_003408_010. Apačioje yra užrašas TLS_619764, 2022/08/22 00:34:07. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:00. Tęsiamas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnė: kas dar iš pažįstamų buvo? M. G.: buvo dar E. N. iš (duomenys neskelbtini) žinau, kad tiksliai, bet jis padėjo mums jis juos traukė (mergina: skyrė) Pareigūnė: o kieno kompanijoje buvo N. jūsų ar anų? M. G.: anų Pareigūnė: be jūsų dar pašalinių asmenų buvo, kas matė muštynes? M. G.: mergaitės kažkokios dar praeidamos buvo. (Mergina: bet anos matė, kai G. mušo). Ai anos matė, kai antrą kartą mušė, kai ans sugrįžo. Pareigūnė: judvi abi buvote ane? Merginos: jo, nu per tą pirmą M. G.: pirmą kartą, kai po to mes pabėgom. Mergina: no ir mes pabėgom M. G.: ir tada pradėjo ant kelio vytis Pareigūnė užsirašo merginų anketinius duomenis, t.y. mergina tamsiais ilgais plaukais - A. K., merginas susirišusi plaukus - I. B.. Pareigūnė kreipiasi į šviesių plaukų merginą: jūs matėt ką nors? Mergina: aš tik antrą mačiau, kaip jį sumušo. Pareigūnė užsirašo merginos anketinius duomenis, t.y. D. R.. Fone girdisi vaikino balsas: žiūrėk ta mašina spardyta, ai žiūrėk dar ir veidrodėlį. Į įvykio vietą atvyko medikai. Vaikinas prieina prie automobilio: ai dar va ir veidrodėlį nulaužė. Pareigūnas: aš nusifotkinau visą mašiną. Pareigūnė: tu dėl mašinos, kuo vardu būsi? Vaikinas: G. B.. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas failas 2022_0822_003907_011. Apačioje yra užrašas TLS_619764, 2022/08/22 00:39:06. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 02:49. Tęsiamas vaizdo ir garso įrašas. Peržiūrėjus įrašą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos negauta (t. 3, b. l. 118-122).

43. 2022 m. gruodžio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolu aprašomas Bendrojo pagalbos centro 2022-08-22 00 val. 02 min., užfiksuoto telefoninio skambučio įrašas. Perklausomas Bendrojo pagalbos centro 2022-08-22 00 val. 02 min., užfiksuoto telefoninio skambučio įrašas 2022_08_22_0 -02-45_37062103474. Garso įrašo trukmė 01:19. Bendrojo pagalbos centro ( toliau BPC). BPC: 112 Vaikinas: labas vakaras reikia policijos Ž.je prie mokyklos užpuolė BPC: palaukite Vaikinas: sumušo BPC: (duomenys neskelbtini) čia? Vaikinas: jo (duomenys neskelbtini) prie mokyklos BPC: o koks čia rajonas sakykite? Vaikinas: (duomenys neskelbtini) BPC: (duomenys neskelbtini), taip? Vaikinas: taip BPC: gal žinote kokia gatvė yra? Vaikinas: nežinau, prie mokyklos. BPC: viena mokykla tėra (duomenys neskelbtini)? Vaikinas: jo BPC: čia jus užpuolė? Vaikinas: jo, ant pagrindinio kelio BPC: čia ką tik? Vaikinas: jo ką tik BPC: pažįstamas, nepažįstamas tas žmogus? Vaikinas: pažįstu BPC: tai sumušė, kas nutiko? Vaikinas: jo sumušė BPC: ar reikia jums medikų? Vaikinas: ne BPC: o kur dabar yra tas užpuolikas? Vaikinas: prie mokyklos, mušasi su mano draugais BPC: ta prasme jį muša dabar jūsų draugai? Vaikinas: jo, ne ta prasme BPC: dabar jis muša jūsų draugus? Vaikinas: jo, tie užpuolikai muša dabar mano draugą vieną BPC: tai čia būtų (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla ar ne? Vaikinas: taip taip BPC: palaukite, dar pasitikslinsiu adresą. Jūsų vardas, pavardė, kas pranešė? Vaikinas: M. G.BPC: ar reikia jums medikų? Vaikinas: ne BPC: o tam jūsų draugui gal reikia medikų? Vaikinas: ne, nežinau BPC: čia gali būti (duomenys neskelbtini) Vaikinas: gali, ne vietinis esu. BPC" gerai informuojame pareigūnus laukite Vaikinas: bet tegul paskuba, gerai BPC: gerai, viso gero. Garso įrašas baigiasi (t. 3, b. l. 127-129).

44. 2023 m. kovo 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolu aprašomas vaizdo įrašas, kurį 2023-01-23 el. paštu atsiuntė nukentėjusysis G. B., kurį jam persiuntė D. R.. Apžiūrimas vaizdo įrašas received_402047058509779, vaizdo įrašas žiūrimas naudojant VLC-leistuve. Paleidus vaizdo įrašą, apačioje yra užrašas "receives_40204705 8509779.mp4". Įrašo trukmė 00:06 s. Peržiūrint vaizdo įrašą, matosi automobilio priekis, įjungtos automobilio priekin4s šviesos, po kaire puse nueina du asmenys (matosi pagal batelius matosi, asmenų identifikuoti neina) priešais automobilį stovi vaikinas, kuris vilki baltos spalvos maikę priekyje yra užrašas 6 O X O, vilki tamsios spalvos kelnes su kišenėmis, kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Šalia yra vaikinas, kuris vilki rudos spalvos sportinį megztinį, priekyje yra užtrauktukas, ant rankovių yra dvi baltos drūžės, o po to. link kaklo eina juoda spalva, vilki juodos spalvos džinsines kelnes, avi baltos spalvos sportinius batelius. Šalia jo yra vaikinas, kuris viki žalios spalvos šortus, bridžus, avi žalios spalvos sportinius batelius, padai baltos spalvos, mūvi juodos spalvos kojines, vilki rudos spalvos sportinę maikutę, ant dešinės rankos riešo turi laikrodį arba apyrankę. Už jo yra vaikinas, kuris vilki juodos spalvos su geltonais užrašais sportinę maikutę, vilki sportines kelnes, avi sportinius batelius, kurių padai, baltos spalvos. Taip pat, matosi vaikinas, kuris vilki juodo spalvos šortus, avi juodos spalvos sportinius batelius, viršutinė dalis plika. Vyriškas balsas sako: vsio G. varom, sėsk į mašiną. Daugiau neina suprasti kas ką sako. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (t. 3, b. l. 130-134).

45. 2023 m. balandžio 4 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja V. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną "(duomenys neskelbtini)", juodos spalvos (3 t., b. l. 135)

46. 2023 m. balandžio 6 d. Nutarimu liudytojai V. L. grąžintas mobilaus ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)", juodos spalvos (t. 3, b. l. 136-137).

47. 2023 m. balandžio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)" kurį Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2023-04-05 pateikė liudytoja V. L.. Apžiūrimas mobilaus ryšio telefone "(duomenys neskelbtini)", susirašinėjimas tarp liudytojos V. L. ir liudytojos A. M.. V. L.: 12:44 esi? ( Niekas neatrašė, V. L. skambino A. M., tačiau neatsiliepė). Labs, buvau policijoj, kodėl tu meluoji, kad iš (duomenys neskelbtini) su manim grįzai, juk mes kartu teatvarem o isvariau as viena :D. ( vėl skambina, tačiau neatsiliepia).

A. M.: o tai nx tave ten kviete i ta policija? mane kviete del mustyniu del tos masinos. Pamoka man.

V. L.: Mane kvietes nes tu pasakei kad as buvau mustynese irgi, nors as ble isvariau viena pati su z., ir dar pasakei kad su manim isvarei. Pati su kazkokia pana dar 6 ryte skambinao sakei pp v. kur tu esi o as ejau namo. As vps nei maciau kazka nei 12 namo isvariau kam mane kisi ten ble.

A. M.: nepamenu as niek is (duomenys neskelbtini) gatava buvau. as nesakiau kad tu dalyvavai mustynese. As sakiau kad vps nk nemaciau, klause del tu 4bxr manes, ar pamenu as anuis, anuos.

V. L.: Kodel tu melavai kad su manim isvarei. Taigi abi pakvies, paklaus manes akistatoj, ir ka sakysi. As nesakysiu kad varei su manim. A man reik problemu.

A. M.: as sakiau su drauge isvariaus ne mano bedos jei suprato ne taip anie.

V. L.:Tu mano varda ir pavarde minejai.

A. M.: mane tai is oro del (duomenys neskelbtini) pasikviete :D nei as maciau del tos masinos neika.

V. L.:Yra ant lapu as maciau.

A. M.: nebekviesk musu nes jau buvom, kviest db turetu ten tuos.

V. L.: Tai su kokia ten pana tada isvarei taip nemeluojant?

A. M.: tai as buvau su ta kur susipazinom gi pavesinei. sakei del tos masinos kas dauze baudas idejo jau aniem tipo viskas baiges.

V. L.: kas ana yr tokia. Varda pavarde. As tai nepamenu ka zn.

A. M.: nu ta v. drauge pl ss atsiusiu. ( atsiunčia anketos fotonuotrauką iš Facebook, "Aš E.", gyvena: (duomenys neskelbtini), iš miesto : (duomenys neskelbtini). , taip pat matosi vyriška fotonuotrauka ovaliame apskritime, tai yra liudytojo E. N. ( galimai A. M. susirašinėja dar ir su E. N.). Pavardes nzn.

V. L.: Kas cia buvo isvis kai isvariau. Del tu mustyniu as kad ten masinai nutiko. Papasakok.

A. M.: as pati nepamenu gerai, kazkas masina sudauze, bet as nk nemaciau, sake an taip bent, ir musos stumdes, mane delto ir pasikviete bet as nk nemaciau, as vps net mesikisau, nesikisau.

V. L.: Supratau.

V. L.: Paciai idomu. Nes kazkaip mane ikisai tai ka.

A. M.: ne ka ikisau bet liepe sakyt sukuo buvau zn, ir kas dar tai jei pakvies tai pasakysiu girta buvau labai ir visks nepamenu niek.

V. L.: bet maciau lapus sakei kad vazinejomes butent su manim traalalala po sventes.

V. L.: Bet neparvarem

A. M.: na jio tas tiesa, susišviete blet man kai tu isvarei as ant tiek. Susirašinėjimas baigiasi (t. 3, b. l 138-151).

48. 2022 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr, G 1501/2022(04) G. L. nustatyti sužalojimai: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžis, kraujosruvos kairės čiurnos abiejose pusėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. G. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos kulkšnies lūžio su deltinio raiščio plyšimu ir dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant atskirai, kairės išorinės kulkšnies lūžis su deltinio raiščio plyšimu kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvos kairės čiurnos abiejuose pusėse kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (3 t., b. l. 160-161). 2023-11-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr, pG 1597/2023(04) nurodyta, kad sužalojimai G. L. galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikio pasekoje kietais bukais daiktais, tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai G. L. padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, vienam jų paveikus dešinę plaštaką, vienam - kairės čiurnos sritį (t. 3, b. l. 167-168).

49. 2022 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1500/2022(04) G. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kairiame antakyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio bei kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad sužalojimai G. B. padarytas 2022-08-22. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 177).

50. 2022 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1498/2022(04) nurodyta, pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. G. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Nosies paviršinio sužalojimo, sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais dokumentais (t.3, b. l. 185). Medicinos išraše nurodyta, kad M. G. veide ir kūno odoje hematomų nematyti, palpuojant kiek skausminga nosis ties šaknimis. Skausmingumas ir nedidelis pakilimas ties kaukolės pamatu kairėje. Diagnozė: nosies paviršiaus sužalojimas, sumušimas, nustatymo data 2022-08-23 (t. 3, b. l. 181)

51. Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) šventėje prie mokyklos, buvo atvykę automobiliu jis, G., J. N. ir viena panelė. Iškarto gavo į atlapus ir pradėjo visi muštis. Gavo smūgius į veidą ir kūną, buvo prakirstas dešinės pusės antakis, smūgiai iš rankų nuo keturių - penkių asmenų, gavo apie 10 smūgių, nukritęs dar lyg gavo porą smūgių į šonus iš kojų. Ant kūno kitų žymių nebuvo, bet skaudėjo apie dvi dienas. Gavęs smūgį, buvo nuvirtęs, atsikėlęs pamatė G.. G. L. prašė atvažiuoti, nes prie jo prikibo daug jaunuolių, bet atvykus, jo iš karto nebuvo, pamatė jį po 10 min. muštinių metu. Po to pamatė, kad jį gulintį spardė 4-5-iese, tiksliai negali pasakyti. Bandė jį paimti nuo žemės, bet jis negalėjo atsistoti, kažkas buvo su koja, tuo metu ir jis gavo smūgių dar. Daugiausia smūgių jis gavo įgalvos sritį, buvo likusios mėlynė po akimis, prakirstas antakis. Po smūgių, kai gulėjo, jis nieko nejuto, spardė į veidą, kai atsistojo, ėjo prie G., kuris gulėjo. Būnant prie G., pajuto smūgį į žandikaulį. Nuėjo į automobilį: jis, G., G., J. N. ir panelė. Automobilyje laukė kol atvyks policija. Sėdint, vienas užšoko ant kapoto ir pradėjo daužyti priekinį langą, kurį sudaužė. Policija atvyko po 15-20 min. M. atėjo vėliau. Ant M. sužalojimų nematė. Jis vėliau tik pats pasakė, kad iš tos pačios kompanijos jį sumušė. Į medikus kreipėsi tą pačią naktį, nes reikėjo susiūti antakį, išvyko kartu su G., nes jam buvo sužalotos kojos. Užpuolikų buvo apie penki-šeši, jie buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę. Jie buvo šventėje su draugais, irgi gėrė alų, buvo jau išsiskirstę, jis išvažiavo su G., tik po to kai paskambino G., jie grįžo. Negali pasakyti, ar vaikinai sėdintys salėje, yra tie patys, kurie užpuolė. Įvykio metu ten buvo apie 8-10 žmonių, viskas vyko prieš automobilio priekį, buvo šviesos tik automobilio. Vaikinas, kuris daužė automobilį, mušė, nuo jo gavo smūgį į veidą. Lipant į automobilį, dar kartą jis sudavė į veidą. Ant vaikino, kuris lipo ant automobilio, sužalojimų nematė. Kai susėdo į automobilį: jis, G., G., J. ir panelė, niekas daugiau išlipęs nebuvo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis atpažino L. L. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį ir G.. M. V. taip pat atpažino kaip smurtavusį asmenį, ką jis tiksliai darė, negalėjo nurodyti. Jis pats niekam smūgių nesudavė, gynėsi dengdamas veidą, nematė, kad G. kam nors būtų sudavęs (t. 6, b. l. 114-115).

52. Nukentėjusysis G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-08-22 vyko (duomenys neskelbtini) šventė, kai koncertas baigėsi, G., J., G. išvažiavo. Jis, M. ir jo mergina ėjo prie savo automobilio, prie mokyklos. Pirmojo įvykio metu išgirdo kažką atbėgant. Pirmiausia pradėjo daužyti M. ir po to jį, tada paskambino savo draugams, kurie buvo išvažiavę, ir paprašė atvažiuoti jam padėti. Dėl ko kilo šis konfliktas, nežino. Pirma užkalbino paprašydami cigaretės, cigaretės paprašymas buvo kaip prisikabinimo tikslas. Mandrai paprašė, mandrai atsakė. Einant toliau pradėjo pulti. Išgėrę buvo jie visi, o gal ir daugiau ko vartoję. Paklausus iš kur yra, sakė, kad yra vietiniai, kaip suprato, kad iš (duomenys neskelbtini). Po cigarečių paprašymo, išsiskirstė visi tvarkingai, o kas išprovokavo juos grįžti, pasakyti negali. O pasakymo „(duomenys neskelbtini) gaidžiai“ nesakė. Ėjo link mašinos, atsisukęs pamatė, kad pareina, jį apsuko ir gavo smūgį į smilkinį, gynėsi dengdamasis rankomis, laikydamas rankas prie galvos. Nebėgo, nes draugė būtų nepabėgusi. Įvykio metu atpažino kas užpuolė iš aprangos ir kūno sudėjimo. M. parodžius nuotraukas, atpažino asmenį, kuris pirmas atbėgo, tai buvo tas pats, kuris prašė cigaretės. Iš smūgių negali pasakyti kiek asmenų mušė. G. skambino, kad nuvažiuoti ir pakalbėti gražiai su jais, kad gal turės baimės, kai jų bus daugiau. Iškarto neskambino policijai, nes galvojo, kad išeis taikiai pasikalbėti. Tokiuose įvykiuose dalyvauti nėra tekę. Pirmuoju momentu buvo tamsu, nebuvo jokio apšvietimo. Visi buvo išgėrę. Pirmojo įvykio metu prasidėjus „kipišui“, subėgo apie 10 žmonių. Pirmasis smūgis į pakaušį, todėl nematė to, kuris smogė, nukritus apsupo jį ir ėmė visi daužyti, spardė ilgai. Vienas iš jų tempė juos toliau nuo jo. Gulėjo ant žemės jis su M. G..

52.1. Dėl antrojo įvykio parodė, kad pamatė atvažiavusius draugus prie mokyklos, jis nežinojo, kad jie atvažiuos prie mokyklos. Kai jis atėjo, pamatė, kad ten žmonių daug, priėjo, pradėjo skirti ir tuo metu jį užpuolė, pradėjo spardyti ir daužyti. Parkrito ant žemės, pradėjo spardyti ir daužyti. Vienas iš jų juos tempė, kad nedaužytų. Jie visi buvo neblaivūs, kažko prisivartoję. Jį po to pakėlė ir įkėlė į mašiną: G. ir J.. Jis atėjęs prie mokyklos, ėjo prie G. vienas. Nematė tiksliai kuris asmuo smūgiavo, bet teisme salėje esantys asmenys yra tie patys, kurie buvo tą vakarą. Kiek sudavė smūgių G., negali pasakyti, nes nematė – pats dengėsi nuo smūgių. Koja jam lūžo dėl to, kad užšoko ant jos, pajuto, kaip šokinėja ir pajuto skausmą čiurnoje, iškarto nesuprato, kad koja lūžo, norėjo atsikelti. L. A. matė tą vakarą pirmą kartą, jis buvo „mandras”, atpažino iš balso, jis prašė cigaretės pirmojo įvykio metu. Visi iš tos grupės smūgiavo. M. po įvykio parodė nuotraukas iš „facebook“, pagal vardus pavardes atpažino. L. L. pats jam parašė žinutę ir jį atpažino, kitų nei vieno nepažino. L. L. tiksliai išmušė automobilio langą, vos ne visi atliko smurtinius veiksmus. Kai jis atėjo prie G. automobilio, jau buvo grumtynės, norėjo eiti išskirti. Kai priėjo, G. jau gulėjo ir kai norėjo juos nustumti, pats gavo smūgius. Dėl to jam kojas sulaužė, G. antakį praskėlė. Kas pirmas pradėjo, nematė (t. 6, b. l. 116-117).

53. Nukentėjusysis M. G. parodė, kad visi dalyvavo šventėje. Jau jie ėjo iš šventės link automobilių, pribėgo prie jo L. ir paprašė cigaretės. Po to, jie pradėjo eiti link jų ir parvertė jį ant žemės, o draugės pradėjo šaukti. Jį parvertė ant žemės, bet kuris, tikslia pasakyti negali, nes gulėjo kniūbsčias. Pirmieji smūgiai buvo į galvos sritį. Jų draugas E. N. ramino, kad išsiskirstyti. Kai atsistojo, pamatė, kad puola G., kad jis su suplėšyta „maike“ jau buvo nuvirtęs. Aplink esančių asmenų buvo daug - apie 7. Nuo jo priėjo prie G.. Iš užpuolusiųjų vienas draugas išskyrė. Einant jis pats skambino policijai iš I. telefono. Grįžęs į automobilį niekur nebėjo, kol neatvyko policijos pareigūnai. Policiją pasitiko ant pagrindinio kelio ir nuvyko kartu su pareigūnais į įvykio vietą. Po muštynių likusių randų neturi, į medikus kreipėsi tik po kelių dienų, nes skaudėjo galvą. Užpuolusius asmenis atpažino G., draugės atpažino. L. jis neatsimena ir dabar negali pasakyti, ar jis ten buvo. Jis pats buvo blaivus. Asmenis, smurtavusius prieš juos, atpažino per socialinius tinklus (t. 6, b. l. 117).

54. Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kartu su G., G., M., I. ir A. šventėje. Mašiną buvo palikęs prie bažnyčios, o M. prie ženklo. Buvo prie Tirkšlių, kai paskambino ir pasakė, kad užpuolė, tai prie mokyklos ir nuvažiavo. Buvo priėjęs E. paklausti, kur G.. Tada jį dviese ar trise pradėjo gintis. Kai daužė mašiną, jo nebuvo, stovėjo prie I. Kai I. pradėjo šaukti, kad iškvietė policiją, visi išsiskirstė. Matė, kaip G. įsivėlė į ratą, o daugiau nematė, nes atsitraukė. Smurto nepatyrė, tik buvo sugadintas automobilis (duomenys neskelbtini), žalos dėl automobilio neatlygino. Jis buvo blaivus. L. pats per „messenger“ susisiekė, nes norėjo atlyginti žalą, bet mažai siūlė, tai nesusitarė. Matė, kad spardo automobilį, bet asmens veido nematė. Buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas, policija užfiksavo ir kad veidrodėlis buvo nudaužtas. Iki įvykio nė vieno asmens nežinojo ir nebuvo matęs (t. 6, b. l. 117-118).

55. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo šventėje su draugais: ji, I., M. ir G.. Einant link mašinos važiuoti namo, prie mokyklos buvo daug žmonių, daug vaikinų, prašė cigaretės. Atsisukusi pamatė, kad jie parbėga link jų. Pradėjo mušti G. ir M., o ji šaukė, kad kviestų policiją. Buvo tamsu, kam pirmam sudavė, nepamena. M. parvertė, o gal pats apvirto, nėra tikra dėl to, po to jį pradėjo spardyti. Spardė gulintį, daugiau nei du žmonės. G. taip pat mušė, bet kas ir kaip mušė, negali tiksliai pasakyti, bet taip pat daugiau nei du asmenys, o ar tie patys asmenys mušė, kaip ir M., negali pasakyti, buvo daug žmonių, labiau žiūrėjo į savo draugą M.. Įsiminė tik kelis iš ten buvusių: A. ir V., šiuos asmenis, kaip dalyvavusius tame įvykyje pamenu ir pažino iš „facebook“. Jie labiausiai reiškėsi, juos ir įsiminė. E. N., kurį žinojo iš matymo, stengėsi jiems padėti ir išskirti juos. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino tuos pačius du asmenis, kitų asmenų nedavė atpažinti. M. buvo bloga, svaigo galva, nes, kaip suprato, gavo smūgį į galvą. Kas buvo padaryta G., nepamena, negali pasakyti, rūpėjo tik M., o kitų muštynių ji jau nematė. Apie kita muštynes jai žinoma tik iš draugų tą patį vakarą. Žino, kad G. ir G. nukentėjo labiausiai. Pamena, kad G. buvo visas kruvinas, praskeltu antakiu, ir G. su sulaužyta koja (t. 6, b. l. 136-137)

55.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Parodė, kad prie jų pribėgę jaunuoliai, kokie penki-šeši, pradėjo spardyti kojomis ir smūgiavo rankomis M. G. į įvairias kūno vietas, galvą, pilvą, nugarą, jį parvertė ant žemės ir toliau mušė. Vaikinai mušę M. G. nuo jo atsitraukė ir visi bėgo prie kitų jaunuolių mušamo G. L., kuris taip pat parvertę ant žemės spardė kojomis ir daužė rankomis (t. 2, b. l. 3-6).

56. Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas E. J., pareigūnas, vykęs į įvykį, parodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės. Fotografavo įvykio vietą, automobilį, nes jis buvo suniokotas, nukentėjusiuosius ir jų sužalojimus. Automobiliui buvo suniokotas stiklas ir veidrodėlis, tačiau kokiu būdu, negaliu pasakyti. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko vienas iš pranešėjų, su juo bendravo kolegė, jis buvo toliau pasišalinęs iš tos vietos kur įvyko muštynės. Sutiko tik nukentėjusiuosius, kitus asmenis nusistatinėjo tik tyrimo eigoje, vienas iš nukentėjusiųjų tada atpažino vieną asmenį iš ten dalyvavusių , atpažino tą patį vakarą. Tą vakarą vykdė asmenų paiešką, bet kiek jiems buvo žinoma, jie pasišalino kažkokiu automobiliu (t. 6, b. l. 164);

56.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino, kur parodė, kad jis nufotografavo tik tuos apgadinimus, kuriuos jam nurodė automobilio savininkas, be to, fotografuodamas švietė žibintuvėliu, ne lauke buvo tamsu (t. 2, b. l. 47-50).

57. Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad ji, G., M., A. buvo (duomenys neskelbtini) šventėje, ėjo pro mokyklą link mašinos, ten buvo nemažai asmenų. Jie paprašė duoti cigaretę, kai davė cigaretę, nuo to viskas ir prasidėjo. Cigaretę davė G.. Nueinant atsisuko ir pamatė, kaip jie pradėjo juos vytis ir kilo muštynės. Mušė G. ir M.. Su A. šaukė, kad nustotų ir jie atsitraukė. Jų buvo kokie 7 asmenys, o gal ir daugiau, jų tarpe buvo 2 merginos. Rimtos priežasties užpulti nebuvo, buvo neblaivūs, išgėrinėjo. M. ir G. mušė į galvą, spardė kojomis. M. spardė kojomis kokie 3-4 asmenys į galvą. M. tuo tarpu gulėjo ant žemės, nes kai jam trankė į galvą, jis nuvirto ant žemės. Kas konkrečiai trenkė, nežino, negalėtų pasakyti. G. mušė taip pat, kliuvo ir į galvą, pilvą, kojas. G. gulėjo ant žemės taip pat nuo smūgio. Kai M. ir G. gulėjo ant žemės, jos padėjo jiems atsistoti, kai po truputį jie atsitraukė. A. padėjo M., o ji G. Konkrečiai M. buvo sumušta galva, jam buvo bloga, pykino, sukosi galva. G. iš nosies bėgo kraujas, sakė skaudėjo ranką. M. pasidarė negera, ėmė suktis galva ir kvietė greitąją, tada G. nuėjo link mokyklos. Ji pasiliko su M. ir A.. Bijojo, kad gali kažkas nutikti G., todėl nuvažiavo prie mokyklos. Ten matė kaip daužo mašiną, daužo langus. Šokinėjo ant G. automobilio. Pamatė, kaip ant mašinos šokinėja vienas asmuo, o kiti buvo aplink automobilį. Šokinėjo ant kapoto. Kiti jos draugai buvo automobilyje. Arti nėjo, buvo baisu, tik šaukė, kad iškvies policiją ir jie tada nuėjo nuo mašinos. Policiją iškvietė M., kai buvo prie mano mašinos. Kodėl G. nutarė grįžti atgal prie mokyklos, nežino. Paskambino draugam, juos kvietė, nes manė, kad vėl gali parbėgti. Draugams mašinoje taip pat buvo negerai, nes G. jau buvo nuvestas į mašiną, jam buvo lūžusi koja, negalėjo paeiti. G. sumušta galva. G. ir G. jai atvykus prie mokyklos buvo mašinoje. Policija atvažiavo su greitąją kartu, o ji laukė prie sudaužytos mašinos. Ji prie mokyklos auotomobiliu grįžo viena, M. ir A. liko laukti greitosios. Iš salėje esančių asmenų atpažino tik kelis asmens dalyvavusius tame įvykyje: M. V. ir L. A.. G. ir M. tuo momentu, kai buvo prie mokyklos, mušė M. V.. Kokius veiksmus tiksliai atliko, negalėtų atsakyti. Jų anksčiau nepažinojo. L. A. pamena kaip asmenį lipusį ant automobilio ir kuris paprašė cigaretės. Labiausiai ji ir reiškėsi, bet gali patvirtinti, kad visi salėje esantys asmenys dalyvavo tame įvykyje (t. 6. B. l. 164-166).

57.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Parodė, kad kai ji atvyko su automobiliu prie mokyklos, G. stovėjo toliau nuo savo automobilio, prie kurio uvo visi tie patys vaikinai, kurie prieš tai juos mušė, matė L. A., atpažino M. V. (t. t. 2, b. l. 9-12).

58. Teismo posėdžio metu liudytoja M. Š.-B., pareigūnė, vykusi į įvykio vietą, parodė, kad vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kad prie mokyklos vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, buvo sudaužytas „(duomenys neskelbtini)” markės automobilis, o automobilyje buvo 3 vaikinai ir 2 merginos, po to priėjo dar dvi panelės ir vienas vaikinukas. Automobilyje buvo trys vaikinai ir dvi merginos. Vienas vaikinas, kuris sėdėjo automobilyje, buvo sužalotas, kuriam berods buvo lūžusi koja. Automobiliui buvo sudaužytas visas priekinis stiklas ir sulankstytas kapotas ir stogas. Po (duomenys neskelbtini) važinėjo tą patį vakarą, ieškojo pagal apibūdintą aprangą jaunuolių, jų sulaikyti nepavyko (t. 6, b. l. 176).

58.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino, kur parodė, kad 2022 metais rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepasakysiu, dirbo kartu su Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. J.. Laiko tiksliai pasakyti negali, bet gal jau buvo vidurnaktis, apie 01.30 val., buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie mokyklos vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, prie gatvės buvo sutiktos dvi ar tai trys merginos, ir vienas vaikinas, kurie mosikavo rankomis, suprato, kad jie kvietė policiją. Privažiavus, vaikinas pasakė: kad jį sumušė iš pažįstamo matytas vaikinas, bei kiek pamena, kad sakė, tas vaikinas, kuris jį sumušė buvo iš (duomenys neskelbtini), vardo ir pavardės nepamena. Kai pradėjo klausinėti visas aplinkybes, tas vaikinas jai pradėjo pasakoti, kad jis su merginomis ėjo pro vaikinų kompaniją, kuri sėdėjo prie mokyklos ir vienas iš grupėje buvusių vaikinų, paprašė duoti parūkyti cigaretės, tačiau atsakė, kad neturi, tada kitas vaikinas iš tos pačios kompanijos, kuri sėdėjo prie mokyklos, vienas iš vaikinų pribėgo, pargriovė ant žemės ir pradėjo jį mušti. Po muštynių, tas pats vaikinas su kuriuo bendravo, paskambino kitam draugui, kurio paprašė, kad atvyktu į įvykio vietą, prie (duomenys neskelbtini), mokyklos. Taip pat, pokalbio metu, vaikinas pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) mokyklos yra sumušti jo draugai, kuriems jis skambino. Tada jie nuvyko į įvykio vietą, kur pamatė, kad prie mokyklos stovi automobilis "(duomenys neskelbtini)", markės nepamena, kuriame sėdėjo du sumušti jaunuoliai, taip pat, lauke prie automobilio buvo 3 merginos ir vaikinas, po to, paaiškėjo, kad tai automobilio vairuotojas. Buvo bendrauta su merginomis ir vaikinais, ji visą dėmesį skyrė asmenų parodymų rinkimui, rašėsi kontaktinius duomenis, nustatinėjo asmenims girtumus. Taip pat, matė, kad yra apgadintas automobilio priekinis stiklas, daugiau apgadinimų nepastebėjo, nes lauke buvo tamsu, tik automobilio vairuotojas pasakė, kad buvo įvykio metu išspirtas automobilio kairės pusės (kiek pamena, bet tiksliai nepasakys) galinis vaizdo veidrodėlis, bet vairuotojas sakė, kad jį susitvarkys pats. Ji automobilio neapžiūrinėjo, nes bendravo su asmenimis, visus automobilio apgadinimus, fiksavo jos kolega E. J.. Po to, į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai, pasiėmė nukentėjusiuosius asmenis, jie suformino įvykį ir išvyko. Taip pat, nori pasakyti, kad įvykio vieta buvo neapšviesta, tamsus paros metas (t. 2, b. l. 30-33).

59. Teismo posėdžio metu liudytojas J. N. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) šventėje su draugais: M., G., G., G., A., I. ir dar viena panelė. Dėl ko susimušė, negali pasakyti. Kai jiems paskambino, jau viskas buvo prasidėję, o kai atvyko, susipyko dar kartą. G. paskambino G. ir pasakė, kad juos muša, tikriausiai norėjo, kad padėtų. Grįžo prie mokyklos: jis, G., G. ir viena panelė. Grįžę bandė aiškintis su tais asmenimis, kurie užpuolė. G. tuo metu nebuvo, o kai grįžo vėl užpuolė ir sudaužė mašinos langą. Kai jie atvyko prie mokyklos, buvo daug asmenų, paklausė, kas nutiko ir pasakė, kad sumušė draugą. G. grįžęs bandė aiškintis ir jį vėl sumušė. Mušė kumščiais ir spardė kojomis. Matė tik kaip mušė G.. Po visko pamatė, kad kliuvo ir G. Buvo didelė sumaištis, bandė skirti, kelti G.. Jam nieko nepadarė. Matė, kaip sudaužė priekinį automobilio langą, kai užšoko ant kapoto ir po to ant lango. Užšoko tik tai vienas asmuo, nors aplinkui buvo ir daugiau. G. kai mušė buvo kokie 7-8 žmonės. Matė tik kaip muša G. ir užšoko ant mašinos. Sudaužius langą, jie pasišalino. Buvo apie 24-1 val. nakties. Buvo tamsu, tik degė automobilio lempos. G. buvo praskeltas antakis, bet kas ir kiek asmenų prieš jį smurtavo, negali pasakyti, nukentėjo antrojo įvykio metu. Užpuolę asmenys buvo išgėrę, tai buvo galima spręsti iš jų elgesio, buvo „mandri“. Jis, G., G., M. buvo išgėrę, bet nedaug. Kiek draugai pasakojo, kad jie ėjo pro šalį ir susikivirčijo, tikslios susipykimo priežasties nežino. Negalėtų atpažinti tų užpuolusių asmenų, nes gyvenime nebuvo jų matęs. Asmuo, kuris užšoko ant automobilio, buvo vienas aukštesnių iš ten buvusių. G. nieko nepadarė, tik nukentėjo automobilis. G. buvo trenkta į veidą, o tada jis nukrito ant žemės ir buvo sutrypta koja. Trenkė į galvą, rankas, kitas kūno vietas. G. niekam nebandė trenkti. Muštynių metu, jis buvo šalia, buvo labai daug žmonių, daugiau nei 10 asmenų, bet ne visi iš jų mušė (t. 6, b. l. 167-168).

60. Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) šventėje su A. ir E. N., buvo pavėsinėje, ten buvo M. V., pažįsta tik iš matymo. Apie muštynes sužinojo tik iš policijos (t. 6, b. l. 178)

61. Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. atsisakė duoti parodymus prieš brolį L. A., jų nedavė ir ikiteisminio tyrimo metu(t. 2, b. l. 72-74). Teisme sutiko liudytojas atsakyti į kai kuriuos klausimus ir parodė, kad apie įvykį žino tik tiek, kad L. ir L. nuvežė į (duomenys neskelbtini) . šventę ir po to nuvažiavo parsivežti namo. Ar vežė dar kažką į šventę, nebepamena. Šventėje pats nebuvo. Atvyko pasiimti jų namo prie kapinių, buvo jau naktis. Kuris paskambino, kad jau atvažiuoti parsivežti, neatsimena. Su kuo jie laukė, nežino, buvo tamsu, bet buvo ir daugiau asmenų. Brolis ir pusbrolis L. L., jo manymu, buvo blaivūs. Patys nevairavo, nes jie neturi vairuotojo pažymėjimo. Apie to vakaro įvykius sužinojo tik kai pakvietė į policiją. M. V. - jo ir brolio draugas, negali pasakyti, ar tą vakarą jis buvo kartu su jais. K. G. žino tik iš matymo, negali pasakyti, ar buvo tą vakarą, neatsimena. Jei gerai pamena, atvežęs į šventę, juos paleido prie kažkokios pavėsinės. Su savimi brolis ir pusbrolis neturėjo jokių daiktų į parduotuvę važiuojant į šventę užsukę nebuvo (t. 6, b. l. 177).

62. Nesant galimybės liudytojo E. N. apklausti teisme, teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2022 metais mėnesio nepasakys, bet vasarą, (duomenys neskelbtini) vyko šventė. Apie 20.00 val., jį į (duomenys neskelbtini) šventę nuvežė R. B. su R., jie išvažiavo, o jis vienas paliko šventėje. Šventėje jis vartojo alaus, susitiko su pažįstamais. Šventėje susitiko su drauge A., jie vis karts nuo karto su A. susimatydavo, pabendraudavo ir vėl išsiskirstydavo. 2023-04-19 E. N. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad dabar šiek tiek labiau pamena aplinkybes, nei pasakojo pirminėje apklausoje, bei papildomai parodo, kad jis su draugais ėjo link šventės, tačiau jie iki jos nenuėjo, jie užėjo į lauko pavėsinę, kuri buvo netoli šventės. Lauko pavėsinėje buvo jo pažįstamas M. V., E. ( kiek suprato, tai M. V. draugė), L., pavardės nežino ( bet jis jį šiandien atpažino pagal jam pateiktą foto nuotrauką), taip pat buvo dar kokie 5 vaikinai. Tada jis, A. ir V. pasiliko pavėsinėje, vartoti alkoholio, bendrauti, o R. B. su R. kažkiek pabuvo ir jie išėjo į šventę. Taip pat, ne kartą prie pavėsinės buvo atėjęs vaikinas, kurį šiandien atpažino iš fotonuotraukos, vaikinas vardu K.. Po to, lauke jau buvo tamsu, jis ėjo su A. pasivaikščioti ir einant pro mokyklą takeliu, sutiko pažįstamą G. B., kuris paprašė, kad jis padėtų. Matė, tolumoje, kaip kokie 4-5 asmenys lyg yra "užsipuolę" vieną jam nepažįstamą vaikiną, kurį stumdė, tąsė, o po to, tas vaikinas paliko be maikės, kas jį buvo užsipuolę, iš tolo nesimetė, nes lauke buvo tamsu, tik girdėjo M. V. balsą iš tos pusės. Kas, kiek ir kokius smūgius sudavė, nematė, nes lauke buvo tamsu, pats ir jokių problemų nenorėjo. Po to, išgirdo kaip dūžta stiklai, pagalvojo, kad mokyklos stiklai dūžta. Jis nematė, kas išdaužė G. automobiliui stiklą, nes jie su A. paėjo tolėliau. Taip pat, matė, kad G. bėgo gal padėti savo draugams, su kuriais buvo atvykęs. Jis kartu su A. pradėjo eiti link M. V. namo, nes žino kur jis gyvena ( adreso tik nežino, bet gyvena (duomenys neskelbtini),) prie jų po to prisijungė M. su savo drauge E. Parėjo pas M. V. į namo kiemą ir atsisėdo pas jį kieme įrengtoje pavėsinėje, ten dar vartojo alkoholį. M. sakė, kad jis su kažkuo apsidaužė, detaliau nepasakojo, akivaizdžių sužalojimų ant jo nematė. Nori pasakyti, kad jis nematė, kas kokių, kiek ir kur sudavė smūgius (t. 2, b. l. 20-23, 24-27, t. 6, b. l. 178).

63. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė, kad buvo tarp pažįstamų, iš jų atsimena tik G. B., G. ir I. Buvo daugiau asmenų, bet neatsimena vardų. Šventėje minėtus asmenis, pažįstamus susitikau. Prieš du metus įvyko, t. y. 2022 m. galėjo būti vasaros pabaiga. Kadangi jų buvo daug tai išvažiavo su dviem mašinomis. Kažkuriam iš pažįstamų paskambino ir pasakė, kad reikia grįžti, nes įvyko muštynės. Nepamena, kas vairavo automobilį su kuriuo ir aš važiavau. Mašinoje buvo penkiese. Apsisuko, nebuvo toli nuvažiavę nuo įvykio vietos ir grįžo prie mokyklos. Matė tik, kad G. mušasi, daugiau asmenų nepažinojo. Matė, kad G. buvo sužalotas, jam buvo sužalota koja. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Nematė kaip jam sužalojo koją, buvo tamsu. Nepažįsta nei vieno kaltinamojo, pirmą kartą juos mato. Ikiteisminio tyrimo metu galbūt ir atpažino kažkurį asmenį, bet šiuo metu neatpažįsta nei vieno. Nematė kaip sudaužė automobilį. Gerais atsimena, kad po chaoso/muštynių G. L. šokinėjo ant vienos kojos (t. 7, b. l. 4-5).

63.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Parodė, kad 2022-08-21 apie 21 val. ji su draugais G. L., G. B. ir J. N. atvyko į (duomenys neskelbtini) vykusią šventę su G. B. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neįsidėmėjo. Šventėje taip pat buvo ir kiti draugai M. G., A. K., I. B., G. B.. Apie 23:30 val. ruošiasi važiuoti link namų, t. y. link (duomenys neskelbtini) miesto. Visi ėjo link automobilių. Ji kartu su G., J. ir G. sėdo į G. automobilį (duomenys neskelbtini), su kuriuo ir atvyko į šventę, jis stovėjo arti šventės dėl to jos įlipo ir išvažiavo. Kiti draugai, t. y. G. L., M. G., A. K. ir I. B. nuėjo į kitą automobilį, su kuriuo atvyko į šventę, jis buvo pastatytas toliau nuo šventės vietos. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini), G. B. į telefoną sulaukė skambučio iš G. L., kuris pasakė, kad yra sumuštas M. ir prašė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Vėliau skambučio iš G. L. sulaukė ir J. N., G. pakartojo informaciją, pasakė, kad M. yra sumuštas ir prašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie mokyklos. Galimai prieš vidurnaktį, tikslaus laiko pasakyti negali, jau buvo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ((duomenys neskelbtini)). Prie mokyklos savo draugų nematė, išlipę iš automobilio šaukė G. vardu, tačiau jis neatėjo. Prie mokyklos taip pat matė apie 15-20 žmonių kompaniją, iš kurių buvo ne mažiau nei dvi merginos, kurios prie jos draugų priėjusios nebuvo. Kompanijoje buvusių asmenų amžius jos nuomone galėtų būti 17-25 metų amžiaus, tačiau negali tiksliau pasakyti, nes buvo tamsu. Išgirdę, kad jie šaukia savo draugą vardu, vaikinų kompanija priėjo prie jų automobilio ir jie pradėjo kalbėti. Jie klausė, ko jie ieško, pasakė, kad draugo, ir klausė kas čia įvyko, tačiau į klausimą neatsakė, tik elgėsi agresyviai, sakė „nesišakokit“, nors jie nieko nedarė. Po kurio laiko vaikinų kompanija pamatė ateinantį G. L. ir iškart puolė jį mušti. Kiek pamena, G. L. galėjo mušti ne mažiau nei 5-7 vaikinai, jų buvo daug, iš pradžių G. mušė rankomis, jam parkritus pradėjo spardyti kojomis, matė, kad spyrė į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia smūgių taikė į galvos sritį. G. B. taip pat sulaukė smūgių kai bandė apginti G. L., tačiau kiek žmonių mušė G. ji nematė, didžiausią dėmesį skyrė G., kurį mušė daugiausia. G. B. visą tą laiką prie jų nebuvo, ji jo nematė, tik po muštynių jis grįžo prie automobilio ir pasakė, kad jį gaudė vaikinai iš minėtos kompanijos ir jam pavyko pabėgti nuo jų. J. N. visą laiką prabuvo šalia jos, kiek matė, jis jokių smūgių negavo ir sužeistas nebuvo, į muštynes nesikišo. Muštynėms pasibaigus, jie visi įsėdo į G. B. automobilį, t. y. ji, G. B., G. B., J. N. ir G. L.. Jiems sėdint automobilyje, iš minėtos vaikinų kompanijos prie automobilio priėjo kokie 4 asmenys, kurie daužė automobilį, o vienas iš minėtų keturių asmenų užlipo ant automobilio variklio dangčio ir su koja suduodamas daug smūgių, kiek tiksliai įvardinti negali, išdaužė priekinio lango stiklą. Ji negali pasakyti, kurie asmenys iš minėtos kompanijos daužė automobilį, nes sėdėdama automobilyje nematė. Ji iš minėtos kompanijos neatpažino nei vieno žmogaus. Jos žiniomis, po muštynių G. praskeltas antakis, o G. L. sulaužyta ranka ir padaryta kojos operacija. Kad tai ta pati kompanija, kuri užpuolė draugus einančius link automobilio po šventės ir sumušė M. G., pasakė pats G. L.. Nurodo, kad jos žiniomis, draugams einant po šventės link automobilio, smūgiai suduoti buvo M. G., kuris vėliau atėjęs prie mokyklos skundėsi galvos skausmu. Ar einant link automobilio po šventės smūgiai buvo suduoti G. L. ji nežino, nurodyti negali. Minėtoje kompanijoje įsidėmėjo kelių asmenų aprangas, bendrus bruožus. Vienas iš jų buvo apie 1,70 m ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo pilkos (tamsios) spalvos kelnes ir džemperį be kapišono, su baltomis juostelėmis, galimai „Adidas“, kurie buvo aptempti, kitas vaikinas vilkėjo baltos spalvos marškinėlius su tamsios spalvos raštais. Ar šie vaikinai sudavė jos draugams smūgius, ar smūgiavo į automobilį ji nežino, nes jų buvo per daug ir nebesuprato, kurie iš vaikinų gadino turtą, sudavė smūgius draugams. Daugiau jokių asmenų detalių, bruožų neįsidėmėjo ir nurodyti negali, nes buvo tamsu. Ji jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau toks asmenų elgesys viešoje vietoje jai sukėlė pasipiktinimą bei išgąstį (t. 2, b. l. 15-17).

64. Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jis buvo šventėje su draugais, buvo pavėsinėje, kur buvo daug žmonių, nepamena, ar iš kaltinamųjų kas nors buvo. Jis iš šventės išvyko su R., apie muštynes jam nieko nėra žinoma, žino, kad buvo kažkoks konfliktas. Apie įvykį papasakojo E. N.. Jis susitikęs pasakė, kad buvo muštynės. Kadangi nepažinojo įvykyje dalyvavusių asmenų, tai neklausinėjo detalių. Neatsimena, ar buvo kalba apie turto, automobilio sugadinimą. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus galimai minėjau, kad E. N. sakė, jog buvo muštynės ir kažkokiam automobiliui buvo išdaužtas langas, šiuo metu neprisimena šių aplinkybių (t. 7, b. l. 6).

65. Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojo R. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 7), kur parodė, kad 2022 metais, mėnesio nepamena, bet tai buvo vasara, gal rugpjūčio mėnuo, jam paskambino R. B. ir paprašė, kad jis padėtų jam nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur vyko šventė. Laiko tikslia nepasakys, bet gal 17.00 val., ar tai 18.00 valandą, jis nuėjo pas R. Tada jis, R., E. N., jo panelė, pavardės nežino, su R. automobiliu išvyko iš (duomenys neskelbtini). Jie visi pradėjo eiti link vykusios šventės, tačiau, pirmiau jie užėjo į lauko pavėsinę, kuri buvo netoli šventės, ten jau buvo vaikinų, kiek jų buvo, tiksliai nepasakys, bet asmenų buvo apie 6-7, tiksliai skaičiaus neįvardys, nes neskaičiavo. Jis ten nepažinojo nei vieno vaikino. Vaikinų amžius buvo nuo 20 iki 25 metų. Ar buvo merginų tame tarpe, nepamena. Jis suprato, kad E. ten pažįsta kelis vaikinus, nes sveikindamasis jis minėjo jų vardus, tačiau, kokius vardus ir kelis vaikinus E. pažinojo, nepasakys. Jie visi prisėdo prie kompanijos, visi, išskyrus jis ir R. B., vartojo alkoholį. Jis su R. B. išvažiavo namo. Apie jokias muštynes nieko nežino (t. 2, b. l 77-80).

66. Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad ji buvo su draugais E. Negali pasakyti ar iš kaltinamųjų, kas nors buvo pavėsinėje, ten buvo labai daug žmonių. M. V. yra mačiusi, pažįsta jį per E. Šventės teritorijoje buvo sutikusi M.. L. A., K. G. ir L. L. visai nepažįsta ir negali pasakyti ar juos matė šventėje, nes viskas labai senai buvo. Pačių muštynių nematė, tik E pasakojo, kad buvo muštynės. E. nematė muštynių, nes visada jis buvo su ja. Nebuvo prie mokyklos tą naktį. Daugiausia prie scenos buvo, šventėje ir pavėsinėje. Nebuvo momento, kad būtumėme atskirai, visada buvo kartu su E. (t. 7, b. l. 40-41)

66.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių ji nepatvirtino, nurodė, kad visas perdėta. Nieko neatsimena iš to vakaro, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė, šventėje visa laiką gėrė. Kiek atsiminė, tik pati viską papasakojo, niekas jai nenurodė, ką ji turi sakyti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad šventėje ji buvo sutikusi E. N., kuris buvo su draugais, tai yra: M. V., L. A., nors tiksliai pavardės nežino, kiek pamena, buvo ir L., pavardės nežino, bet kiek žino, tiek L., tiek L. jie yra iš (duomenys neskelbtini), ar su jais buvo dar kokie vaikinai, dabar nepamena, nes tai buvo labai seniai. Šventėje ji su E. N. pabendravo, pasikalbėjo ir po to, nuėjo kas sau, po to, laiko pasakyti negali, ji šventėje vėl buvo sutikusi E. N., jis buvo kartu su tais pačiais vaikinais, kuriuos paminėjo ankščiau. Daugiau ji šventėje E. nebematė ir su juo nebebendravo. Kai baigėsi šventė, po kurio laiko jai paskambino E. ir telefonu papasakojo, kad įvyko (duomenys neskelbtini) muštynės. Ji jo klausė, kokius žmonės sumušė? Ar tu lindai į muštynes? E. N. jai atsakė: kad jis į muštynes nelindo, tik skyrė M. V., kad su kažkuo nebesimuštų. Taip pat muštynėse dalyvavo „L.“ ir, kad dar muštynėse buvo daug "snukių", tai išeitu asmenų. Taip pat, kažką užsiminė, kad buvo apdaužytas automobilis, tačiau, nematė kas tai padarė. Daugiau apie tai nebekalbėjo. Daugiau nieko apie tą įvykį papasakoti negali (t. 2, b. l. 62).

67. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad atsimena tik tiek, kad atvyko į šventę, Į (duomenys neskelbtini) atvykau iš (duomenys neskelbtini) su T. A., L. A. ir M. V.. T. vairavo automobilį. Paleido jis juos (duomenys neskelbtini), centre. Trise, t. y. L., M. ir ji nuėjo į šventė, buvo pavėsinėje, išgėrė alkoholio, po to ji viena išeidavo pasivaikščioti šventės metu, nueidavo koncerto pažiūrėti, susitikdavau su kitais draugais pabendrauti. Iš pavėsinėje esančių asmenų pažinojo tik L., M. ir L. Šventėje susitiko su L., nežino kaip jis atvyko į šventę. Visi vartojo alkoholį. Būnant pavėsinėje niekas neįvyko, tik žmonės keitėsi. Šurmulys buvo šventėje, suprato, kad muštynės įvyko. Netoli pavėsinės buvo, kai išgirdo šurmulį. Nematė kur buvo jos draugai kai vyko minėtas šurmulys, jų tame šurmulyje nematė. Pasibaigė šventė, nes policija, greitoji atvažiavo ir visi išsiskirstė. Vėliau tik sužinojo iš L. kas įvyko. Suprato, kad norėjo nukentėjusysis prisiteisti pinigėlių. Išvyko namo su kitais draugais iš S. Neplanavo, kad vėl T. parveš namo, Su draugais daugiau nesusitiko po to šurmulio. Ji atvažiavo su M. V., L. L. nematė, bet buvo išgėrusi, gal klysta, gal L. painioja su L.. K. G. visai nepažįsta, jo šventėje nematė.

68. Visi šie aptarti ir išanalizuoti duomenys surinkti įstatymo nustatyta tvarka, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismas juos pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Įrodymų vertinimas bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

69. Kaltinamieji yra kaltinami pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

70. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Reikia nustatyti veikos padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

70.1. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).

70.2. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467 976/2015). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

71. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

72. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius smurtauta buvo per kelis kartus toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie mokyklos, pirmasis konfliktas kilo prie mokyklos, kai smurtiniai veiksmai buvo atliekami prieš M. G. ir G. L. (2022 m. rugpjūčio 21 d. 23:40 val.), antrasis taip pat prie mokyklos (2022 m. rugpjūčio 21 d. 00:02 val.) kai prie jos atvažiavo G. B. su draugais ir kai buvo sužaloti G. B., G. L. bei apgadintas G. B. priklausantis automobilis. Kadangi kaltinamųjų parodymai dėl dalyvavimo konfliktuose skirtingu laiku skiriasi, todėl vertinant kaltinamųjų kaltę, pasisakytina atskirai apie veiksmus, atliktus 23:40 val. ir 00:02 val.

Dėl 23:40 val. atliktų veiksmų prieš nukentėjusiuosius M. G. ir G. L.

73. Visi kaltinamieji yra kaltinami, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 23:40 val. visi kaltinamieji veikdami kartu su dar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų atliko smurtinius veiksmus prie M. G. ir G. L., kas jiems sukėlė fizinį skausmą.

74. Kaltinamasis L. A. ir M. V. neginčija atlikę smurtinius veiksmus prieš šiuos asmenis, nurodė, kad vyko apsistumdymas, kad jie gynėsi. K. G. 2024 m. kovo 7 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sukėlė fizinį skausmą M. G. ir G. L. (t. 6, b. l. 70), tačiau teisme vėliau duodamas parodymus jau teigė, kad pirmojo įvykio metu nesudavė niekam jokių smūgių (t. 7, b. l. 60), ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kai jis pabudo ir ėjo link pievelės, kur girdėjo šurmulį, ten muštynių jau nebebuvo (t. 5, b. l. 105-108). Taigi iš esmės neigia pirmojo įvykio metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš M. G. ir G. L.. Kaltinamasis L. L. teigia, kad jo tuo metu nebuvo ir jis nedalyvavo tame konflikte, kad jis buvo išvykęs su T. A. pirki cigarečių į (duomenys neskelbtini), prie mokyklos grįžo jau vėliau.

75. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad pirmojo įvykio metu, vykusio 23:40 val., viešoje vietoje smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius M. G. ir G. L. atliko L. A. ir M. V.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.

76. Nukentėjusysis G. L. teigė, kad jis atpažino, jog prieš juos smurtavo L. A., kuris iš pradžių paprašė jų cigaretės, šios aplinkybės pats L. A. neginčijo. Taip pat G. L. teigė, kad tuo metu prieš jį smurtavo ir M. V., t. y. kad smūgius jam sudavė L. A. ir M. V. (t. 6, b. l. 116-118, t. 1, b. l. 77-84). Nukentėjusysis M. G., kuris tuo metu buvo blaivus, taip pat nurodė, kad L. A. prašė cigaretės, kad po to L. A. ir M. V. bei kiti jaunuoliai, kurių nepažįsta, pribėgę juos spardė kojomis ir daužė rankomis į įvairias kūno vietas, tiksliai matė, kad jam smūgiavo L. A. ir M. V.. Matė, kad gulinčiam G. smūgius rankomis ir kojomis atliko M. V. bei L. A., negalėjo patvirtinti, kad tame įvykyje dalyvavo L. L. (t. 6, b. l. t. 1 b. l. 146-149). M. G. jau pareiškime įvardijo, kad tarp pribėgusių jaunuolių buvo L. A. ir M. V., kad jis tiksliai matė, kad būtent jie tiek rankomis, tiek kojomis jam sudavė daugiau nei dešimt smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas (t. 1, b. l. 14-16). Kad prieš M. G. ir G. L. smurtavo M. V. ir L. A. patvirtino ir liudytojai. I. B., kaip asmenis, smurtavusius prieš M. G. ir G. L., atpažino M. V. ir L. A., teisme nurodė, kad matė, jog G. L. ir M. G. mušė M. V.. Nurodė, kad G. L. buvo suplėšyti marškinėliai (t. 2, b. l. 9-12). Liudytoja A. K. taip pat patvirtino, kad kaip asmenis, smurtavusius prieš M. G. ir G. L., įsiminė L. A. ir M. V., juos pažino kaip asmenis, dalyvavusius šiame įvykyje. Patvirtino, kad tiksliai matė, kad jie mušė M. G., o po to nubėgo prie G. L., matė, kaip jiems sudavė smūgius (t. 6, b. l. 136). Liudytojos I. B., A. K., mačiusios pirmąjį konfliktą, ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad M. G. ir G. L. mušė L. A. ir M. V. (t. 2, b. l. 3-6). Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad atpažino asmenis, mušusius M. G. ir G. L., t. y. M. V. ir L. A. (t. 2, b. l. 9-12). Liudytojas E. N., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teismo posėdžio metu, parodė, kad jis matė, kad 4-5 asmenys lyg užsipuolę vieną jam nepažįstamą vaikiną, kurį stumdė, tąsė, matė, kad po to tas vaikinas liko be „maikės“, girdėjo M. V. balsą iš tos pusės (t. 2, b. l. 24-27). Liudytoja A. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes sutampa su kitų asmenų parodymais, parodė, kad E. N. pasakojo, jog skyrė M. V., kad su kažkuo nesimuštų, taip pat, kad muštynėse dalyvavo „L.“, kad buvo daugiau žmonių (t. 2, b. l. 60-63).

77. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai esmingai nekito nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų duotais parodymais. Be to, jie nuo pat pradžių atvykusiems pareigūnams parodė, kad buvo L. A., M. V., pažino ir E. N., kuris nieko jiems nedarė, o, priešingai, jiems padėjo. Nurodė, kad kaltinamieji pradėjo prie jų bėgti, kad jie patys „biški“ pabėgo už kampo ir prie takelio juos pradėjo daužyti visus, kad M. G. paguldė (t. 3, b. l. 118-122).

78. Be to, nukentėjusysis G. L., M. G., liudytojos I. B. bei A. K. atpažino L. A. bei M. V. pagal nuotraukas, kaip asmenis smurtavusius prieš M. G. ir G. L. (t. 2, b. l. 136-143, 144-151, 152-159, 160-167, ,168-175, 176-183, 184-191, 192-199). Liudytojas E. N., kuris bandė padėti nukentėjusiesiems, atpažino L. A. ir M. V. kaip asmenis buvusius toje kompanijoje tą vakarą, kai buvo muštynės ir kaip buvo sudaužytas automobilis (t. 3, b. l. 23-30, 3-10). Pats kaltinamasis L. A. taip pat nurodė, kad prie nukentėjusiųjų priėjo kartu su M. V. ir dar kiti asmenys, kurių nepažįsta (t. 7, b. l. 41-44). M. V. taip pat teigė, kad jis su L. A. priėjo ir G. L. ir M. G. (t. 7, b. l. 52-55).

79. Nors kaltinamieji teigė, kad neva tik apsistumdė, kad neva prieš juos pirmasis G. L. pradėjo smurtauti, kad jie neva gynėsi, tačiau tokie jų argumentai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini kaip gynybinė pozicija. Abu nukentėjusieji nurodė, kad pirma smurtauti pradėjo būtent kaltinamieji, kad jiems buvo suduotas ne vienas smūgis: M. G. teigė, kad jam suduota ne mažiau 10 smūgių tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas, kad buvo suduota ir į galvą, kad buvo apvirtęs ir jį gulintį spardė. Nukentėjusysis G. L. negalėjo tiksliai įvardyti kiek smūgių jam buvo suduota, tačiau teigė, kad buvo spardomas kojomis ir mušamas rankomis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos mačiusios patį įvykį, t. y. I. B. ir A. K.. Bendrojo pagalbos skambučio įrašas, kur skambino M. G. taip pat patvirtina, kad nukentėjusieji buvo užpulti, kad buvo sumušti (t. 3, b. l. 127-129). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmieji prie nukentėjusiųjų priėjo būtent L. A. du draugais, kuris paprašė nukentėjusiųjų cigaretės. Nukentėjusieji teigė, kad L. A. ir kiti vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, neigė, kad jie nueinant įžeidė L. A. ir kitus vaikinus.

80. Kaltinamųjų išsakyta versija, kad jie gynėsi, visiškai paneigta byloje surinktais įrodymais. Nors kaltinamieji teigė, kad ir jie patyrė smūgius, tačiau jokių duomenų apie jų sužalojimą byloje nėra. Nei vienas iš kaltinamųjų nesikreipė į medikus. Be to, įvertinus tai, kad nukentėjusieji su merginomis buvo iš viso keturiese, o kaltinamieji buvo didelėje kompanijoje, kaip teigė nukentėjusieji, jų buvo apie 15 asmenų, ir patys kaltinamieji pribėgo prie nukentėjusiųjų, rodo, kad būtent konflikto iniciatoriai buvo kaltinamieji. Kaltinamųjų atliktų smūgių skaičius nukentėjusiesiems į įvairiais kūno vietas, tai kad smūgiai buvo suduoti nukentėjusiesiems jau parvirtus ir gulint ant žemės, niekaip neleidžia teigti, kad tai buvo tik apsistumdymas. Be to, pats kaltinamasis L. A. nurodė, kad apsistumdymas vyko apie 10-15 min, teisme, be kita ko, pats, nurodė, kad ėjo muštis (t. 7, b. l. 41-44). Kaltinamasis M. V. teisme parodė, kad nebuvo taip, kad jie pribėgo iš nugaros, nes jie priėjo prie nukentėjusiųjų, tačiau visų aplinkybių teisme nurodyti jau negalėjo (t. 7, b. l. 52-55), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu M. V. teigė, kad jis su L. A. pradėjo bėgti link nueinančio G. L., nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jis ant jų negražiai pasakė, be to, buvo neblaivus, teigė, kad L. A. irgi mušėsi su G. L., neprisiminė, kas pirmas ir kokius smūgius sudavė (t. 4, b. l. 179-182). Šiuo atveju kaltinamojo parodymai, kur pamena tik tai kas jam naudinga, o nepamena, kas nenaudinga, bei skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vertintini kaip jo gynybinė pozicija.

81. Taigi bylos medžiaga patvirtinta, kad būtent kaltinamieji pribėgo prie nukentėjusiųjų, o ne atvirkščiai, ir jie sudavė pirmuosius smūgius tiek M. G., tiek G. L., po kurių jie abu buvo nuvirtę ir toliau spardomi kojomis bei mušami rankomis į įvairias kūno vietas. Tai patvirtino nukentėjusieji M. G., G. L., liudytojos I. B. ir A. K., kurių parodymai tarpusavyje sutampa ir nekito, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis, kurios, sutampa ir su objektyviais įrodymais: M. G. iš karto po konflikto skambindamas telefonu nurodė, kad juos užpuolė.

82. Kaltinamieji L. L. ir K. G. taip pat kaltinami, kad jie dalyvavo šio įvykio metu kartu su M. V., L. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jų dalyvavimą tuo metu.

83. Kaltinamasis L. L. teigė, kad jis tuo metu buvo išvykęs pirkti cigarečių. Nors teisme liudytoju apklaustas T. A. nenurodė aplinkybės, kad jis buvo atvykęs šventės viduryje ir vežė L. L. į parduotuvę pirkti cigarečių, tačiau ši kaltinamojo versija, kad jis vis tik nedalyvavo šio įvykio metu, nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis L. A. teismo posėdžio metu teigė, kad L. L. atvažiavo po apsistumdymo (t. 7, b. l. 41-44). M. V. teigė, kad L. L. buvo degalinėje, buvo išvažiavęs pirkti cigarečių (t. 7, b. l. 52-55). Ikiteisminio tyrimo metu M. V. teigė, kad po to kai apsistumdė, jis su L. A. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur buvo L. L. ir K. G. (t. 4, b. l. 179-182). Nei vienas iš nukentėjusiųjų (M. G. ir G. L.) nenurodė, kad tuo metu buvo L. L.. Nukentėjusysis M. G. teisme nurodė, kad L. L. neatsimena (t. 6, b. l. 117). G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė L. L. daužantį automobilį. Liudytojos A. K. ir I. B. taip pat negalėjo patvirtinti, kad tuo metu smurtinius veiksmus prieš M. G. ir G. L. atliko ir L. L.. Nei viena iš jų L. L. nenurodė kaip asmens, 23:40 val. smurtavusio prieš M. G. ir G. L.. Liudytojas E. N., bandęs padėti nukentėjusiesiems, taip pat L. L. neatpažino (t. 3, b. l. 33-37).

84. Kadangi visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl nesant jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti L. L. versiją, kad jis tuo metu buvo išvykęs, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad L. L. dalyvavo 23:40 val. vykusio įvykio metu, kai viešoje vietoje buvo atliekami smurtiniai veiksmai prieš M. G. ir G. L., kuriems tuo metu buvo sukeltas fizinis skausmas.

85. Dėl K. G. dalyvavimo 23:40 val. taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad K. G. bendrai su L. A. ir M. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo įžūliu elgsiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką atlikdamas smurtinius veiksmus prieš M. G. ir G. L..

86. Kaltinamasis K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė tik girdėjęs šurmulį prie mokyklos pievelėje, o kaip priėjo, ten jokių muštynių nebuvo. Norsn2024 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu pripažino savo veiksmais sukėlęs fizinį skausmą M. G. ir G. L. (t. 6, b. l. 70-71), tačiau vėliau savo kaltės visiškai nepripažino ir neigė sudavęs bet kokius smūgius nukentėjusiesiems 1-ojo įvykio metu. Nors tokie kaltinamojo nenuoseklūs parodymai kelia abejonių, tačiau jo nurodyta versija nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymi, kad asmens kaltė turi būti pagrįstai objektyviais įrodymais, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei apklausus visus liudytojus teisme, tokių duomenų negauta. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai, matę pirmąjį įvykį, nenurodė K. G. kaip asmens, atlikusio smurtinius veiksmus prieš M. G. ir G. L.. Kad K. G. dalyvavo įvykyje nenurodė ir kaltinamieji L. A. bei M. V.. M. V. teigė, kad jau po apsistumdymo grįžo prie mokyklos, kur buvo K. G. (t. 4, b. l. 179-182), teisme neprisiminė, ar dalyvavo K. G., o po to nurodė, kad K. G. tuo metu buvo prie mokyklos (t. 7, b. l. 52-55). L. A. taip pat, kiek atsimena, K. G. nebuvo, jo net nepažįsta, neatsiminė jo (t. 7, b. l. 41-44). Liudytojas E. N., K. G. atpažino kaip asmenį, buvusį pavėsinėje (t. 3, b. l. 13-20).

87. Taigi nors byloje yra duomenys, kad K. G. buvo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, tačiau nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. G. kartu su L. A., M. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje smurtavo prieš M. G. ir G. L., nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad K. G. dalyvavo 23:40 val. vykusio įvykio metu, kai viešoje vietoje buvo atliekami smurtiniai veiksmai prieš M. G. ir G. L., kuriems sukėlė jiems fizinį skausmą.

88. Taigi byloje yra patvirtinta, kad L. A. ir M. V. 23:40 val. viešoje vietoje veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliko smurtinius veiksmus prieš M. G. ir G. L., kas jiems sukėlė fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad smurtinius veiksmus atliko daugiau asmenų, tačiau jie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Įvertinus prieš nukentėjusiuosius atliktus veiksmus, akivaizdu, kad jiems dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats M. G. sakė, kad jam skaudėjo galva, jį pykino G. L. iš nosies po to įvykio bėgo kraujas, skaudėjo ranka, tą patvirtino ir liudytojos A. K. ir I. B. (t. 6, b. l. 136-137, 164-166).

Dėl 00:02 val. atliktų veiksmų

89. Visi kaltinamieji kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamas veikas bendrais veiksmais su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis toje pačioje viešoje vietoje G. B. atitinkamais smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o G. L. – nesunkų sveikatos sutrukdymą bei apgadino G. B. priklausančią transporto priemonę.

90. Visi kaltinamieji neigia šio įvykio metu sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą G. L.. Dėl G. B. sužalojimo kaltę pripažino L. A., kiti taip pat neigė smurtavę prieš G. B. (t. 6, b. l. 70-71). Teismas apžymi, kad nors K. G. ir iš pradžių pripažino, kad smurtavo prieš G. B., tačiau vėliau tai neigė ir savo kaltės jau nepripažino.

91. Kaltinamųjų parodymai dėl jų nedalyvavimo šio įvykio metu ir neva neatlikus prieš nukentėjusiuosius jokių smurtinių veiksmų, vertintini kaip jų gynybinė pozicija, nes byloje įrodymų visuma patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad būtent visi trys L. L., M. V. ir L. A. bendrais veiksmais atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius.

92. Nukentėjusysis G. B. parodė, kad jį spardė 4-5 asmenys, kaltinamųjų teisme neatpažino, tačiau nurodė, kad vaikinas, kuris spardė automobilį, jį mušė, kad nuo jo gavo smūgį į veidą, lipant į automobilį dar kartą sudavė į veidą. Be to, G. B. jau pareiškime nurodė, kad iš tos pačios kompanijos buvusių vaikinų, kurie jį mušė, apgadino ir G. B. priklausantį automobilį (t. 1, b. l. 9-11). Analogiškas aplinkybes G. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nurodė, kad kai vaikinai nustojo jį ir jo draugus mušti, matė, kaip vienas vaikinas iš minimos kompanijos vaikinų užlipo ant G. B. automobilio variklio dangčio ir daug kartų spyrė į priekinį automobilio stiklą, jį išdaužė. Nematė, kad tas vaikinas būtų spyręs į veidrodėlius. Toks tų vaikinų elgesys sukėlė jam pasipiktinimą (t. 1, b. l. 121). L. L. neginčijo fakto, kad būtent jis lipo ant automobilio ir daužė stiklą, vadinasi, vertinant G. B. parodymus, būtent jis smurtavo prieš G. B. bei jo draugus.

93. Nukentėjusysis G. L. taip pat patvirtino matęs, kad prieš G. B. buvo smurtaujama, kiek buvo suduota jam smūgių negali pasakyti, nes pats saugojosi nuo smūgių, tačiau nurodė, kad dalyvavo tie patys asmenys, kurie sėdi teismo salėje. Nukentėjusysis G. L. L. A. nurodė kaip asmenį, atlikusį smurtinius veiksmus. Nurodė, kad jį tą vakarą matė pirmą kartą, jis buvo „mandras“, atpažino iš balso, jis prašė cigaretės pirmojo įvykio metu. Atpažino ir L. L., kitų asmenų nepažino (t. 6, b. l. 116-117). G. L. parodė, kad vaikinas, kuris išdaužė automobilio stiklą, dalyvavo ir muštynėse ir jis taip pat jį mušė (t. 1, b. l. 81-82). Dėl patirtų sužalojimų 00:02 val. G. L. nurodė, kad visi ratu apsupo ir davė jam iš visų pusių į įvairias kūno vietas. Jam lūžo koja, kai pajuto kaip šokinėja ant kojos. Jis norėjo atsikelti, bet nėjo, griūnant niekur nesusižeidė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip jam smūgius sudavė tiek rankomis, tiek kojomis L. A. ir M. V., kiek smūgių buvo suduota, negalėjo pasakyti, bet nemažiau kaip 60 smūgių. Kai baigė jį daužyti, bandė stotis, bet pajuto didelį skausmą kairėje kojoje ties čiurna ir vėl nugriuvo, jam toje vietoje buvo lūžis. Kas tiksliai sulaužė kojos čiurną, nurodyti negalėjo, nes tiksliai nematė, nes jį daužė ir trypė iš visų pusių (t. 1, b. l. 77-78).

94. G. B. parodė, kad jis atvykęs prie mokyklos, kai jam paskambino G. L., atpažino tris asmenims: L. A.. M. V. ir E. N.. Iš 8 vaikinų, kurie puolė mušti jo draugą G. L., žino iš matymo du asmenis, t. y. L. A. ir M. V.. Taip pat matė, kaip vienas iš tos kompanijos vaikinų, užlipo ant jo automobilio ir išdaužė stiklą, o po to spyrė į dešinės pusės veidrodėlį, kurios stiklas iškrito, jis tą stiklą įdėjo pats atgal, bet liko nulaužti veidrodėlio laikikliai. (t. 1, b. l. 163). Teismo posėdžio metu G. B. L. L. atpažino kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį ir G. L.. M. V. taip pat atpažino kaip smurtavusį asmenį (t. 6, b. l. 114-115).

95. Liudytoja I. B. parodė, kad kai ji palikusi M. G. ir A. K. laukti policijos, su automobiliu atvyko prie mokyklos, matė, kad prie G. B. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo visi tie patys vaikinai, kurie prieš tai juos mušė. Ji matė L. A., atpažino ir M. V. (t. 2, b. l. 9-12).

96. Liudytojas J. N. nurodė, kad labiausiai agresyviai buvo nusiteikęs L. A., patvirtino, kad būtent L. A. ėjo prie G. L. ir su juo susimušė, o po to prie G. L. priėjo dar keli jam nepažįstami asmenys ir mušė G., visi jie buvo jį „apspitę“. Liudytojas J. N. M. V. atpažino kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse, kitų asmenų neatpažino (t. 3, b. l. 54-82).

97. Pats kaltinamasis L. L. patvirtino, kad prie mokyklos, kai jis grįžo, prie automobilio buvo M. V., K. G. ir L. A. ir dar daugiau jam nepažįstamų žmonių (t. 5, b. l. 35-39). M. V. teigė, kad kartu buvo L. L. L. A. ir K. G. prie mokyklos, kai atvažiavo mašina. Vėliau jau teigė, kad nepamena, ar K. G. buvo, o tiksliai pamena, kad L. L. grįžo tada kai prie mokyklos atvažiavo antra mašina (t. 7, b. l. 52-55). L. A. teisme teigė, kad kai prie mokyklos privažiavo automobilis, su juo buvo L. L. ir M. V..

98. L. A. teigė, kad G. iš kažkur parbėgęs kažkam trenkė ir prasidėjo muštynės. Kaltinamasis neneigė buvęs prie automobilio, bet teigė, kad jis jokių smūgių niekam nesudavė, o G. mušėsi su jam nepažįstamais žmonėmis, tačiau liudytojai teigė priešingai, kad būtent L. A. buvo agresyviai nusiteikęs ir atliko smurtinius veiksmus, tiek prieš G. B., tiek prieš G. L.. Kaltinamasis L. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teisme daug aplinkybių neprisiminė, tačiau prisiminė, kad pirmas smūgį antrojo įvykio metu sudavė G. L. kažkokia nepažįstamam asmeniui. M. V. ir L. A. buvo iš tos pačios kompanijos, vienas kitą gerai pažįsta, todėl įvertinus M. V. nurodytą aplinkybė, kad neva jam G. L. sudavė smūgį į galvą bei L. A. parodymus, kad neva G. L. pirmas kažkokiam nepažįstamam asmeniui sudavė, matyti, kad šios versijos visiškai nesutampa tarpusavyje. Teismas tokias kaltinamųjų versijas dėl motyvo pradėti muštynes, vertina kaip gynybines pozicijas. L. A. versiją, kad G. L. mušėsi su jam nepažįstamas asmenimis, paneigta liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, patvirtinančiais, kad L. A. buvo aršiausias asmuo toje kompanijoje, kad jis tas asmuo, kuris smurtavo tiek pirmojo, tiek antrojo įvykio metu. L. L. versija, kad jis nesmurtavo, o ant automobilio užšoko tik todėl kad jam buvo suduotas smūgis, taip pat paneigta byloje surinktais įrodymais.

99. M. V. nurodytos aplinkybė, kad neva jis neatliko jokių smurtinių veiksmų, vertintina kaip gynybinė pozicija, nes jos ne tik nesutampa su liudytojų parodymai, bet ir su L. A. nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis M. V. teigė, kad jis pirmas gavo smūgį nuo G. L., kad G. L. parbėgo jam iš nugaros ir trenkė, po ko pats G. L. nuvirto ir tada jis pamatė, kad būtent G. L. jam trenkė. Tada prasidėjo muštynės, teigė, kad po jam suduoto smūgio, toliau kas vyko nepamena. Atsimena, kad išsiskirstė (t. 4, b. l. 179-182). Tačiau tokia kaltinamojo versija yra visiškai neįtikima ir nepatvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Pirma, neįtikinama versija, kad pats G. L. po M. V. suduoto smūgio nuvirto prie M. V. kojų. Antra, liudytoja D. R., kur įvykį stebėjo, parodė, kad būtent vaikinai pamatę G. L. pradėjo jį mušti. Trečia, M. V. prisimena, kad vyko muštynės, neprisimena kas su kuo mušėsi, tačiau tiksliai žino, kad jis nebesimušė, nors byloje esantys duomenys patvirtino, kad M. V. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius ir antrojo įvykio metu. Taigi M. V. prisimena tik jam naudingus faktu. Taip pat M. V. nurodyta aplinkybė, kad kai atvažiavo automobilis, jie visi pribėgo prie jų ir trenkė iš nugaros, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visas įvykis įvyko prie automobilio ir kad prie jo buvo priėję kaltinamieji, kurie, kaip tvirtino, iki automobilio atvažiavimo sėdėjo prie mokyklos.

100. Kaltinamojo L. L. parodymai dėl smurtinių veiksmų neatlikimo prieš nukentėjusiuosius vertintini kritiškai, nes jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kai grįžo iš parduotuvės, muštynės jau buvo pasibaigusios, kad jis ant automobilio užšoko ir stiklą išdaužė tik dėl to, kad jis gavo smūgį nuo vaikino, kuris išlipo iš mašinos ir buvo be „maikės“. Papildomos apklausos metu L. L. jau teigė, kad būdamas prie automobilio kažkam sudavė ir apgadino automobilį, teigė, kad sudavė vienam vaikinui, kuris po to pabėgo ir dar jis jį gaudė (t. 5, b. l. 35-39, 47-50). Teisme jau tvirtino, kad jis neprisimena ar G. po jam suduoto smūgio pastūmė ar trenkė atgal, po to jau teigė, kad niekam nesudavė smūgių. Po to teigė, kad nematė, kas jam sudavė smūgį, tik girdėjo, kad kažkas galines dureles atidarė, suprato, kad trenkė G., nes jis pripažino pats ir jam parašė žinutę, kad mažai gavo. Jis smūgį nuo G. gavo kaip kalbėjo su G. prie mašinos, galbūt vijosi G. ir jam gal sudavė. Po to jau teigė, kad jis niekam nesudavė jokių smūgių, jokių fizinių veiksmų neatliko prieš asmenims. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sudavė viena kartą vaikinui smūgį (t. 7, b. l. 56-59). Taigi kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs, jie keitėsi, be to, jie paneigti surinktais byloje įrodymais.

101. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atliekant smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius dalyvavo ir L. L.. Teisme G. B. atpažino L. L. kaip asmenį, smurtavusį prieš jį ir G., taip pat parodė, kad M. V. taip pat buvo tame įvykyje, smurtavo, tačiau ką tiksliai jis darė, negalėjo įvardyti (t. 6, b. l. 115). Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo atveju G. B. parodymais, patvirtinančiais, kad muštynėse dalyvavo ir L. L.. Kaltinamasis N. V. teisme teigė, kad antro susitikimo metu artu buvo L. L., L. A. ir K. G., jie kartu sėdėjo, kai atvažiavo mašina. Vėliau jau tame pačiame teismo posėdyje M. V. teigė, kad L. L. grįžo maždaug tada, kai atvažiavo antra mašina. (t. 7, b. l. 52-55). Taigi bylos duomenys paneigia, L. L. versiją, kad jam grįžus muštynės neva jau buvo pasibaigusios.

102. L. L. versijos, kad jis gavo smūgį, nepatvirtino nė vienas byloje apklaustas asmuo, to nematė ir kiti kaltinamieji. Nukentėjusysis G. L. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su juo susisiekė pats L. L. ir pasakė, kad neva jis nedalyvavo muštynėse, kad tik išdaužė automobilio stiklą, be to, parodė, kad L. L. tada jam pasakė, kad jis jam dantį išmušė ir kad susitiks teisme. Tačiau jokių duomenų, kad L. L. buvo išmuštas dantis, juolab, kad jį išmušė G. L., nėra. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad G. L. padėjo nueiti iki automobilio, nes pats negalėjo atsistoti dėl sulūžusios kojos, todėl neįtikinama kaltinamojo versija, kad G. L. išlipo iš automobilio, paėjo kokius 3-4 metrus, kaip teigė kaltinamasis L. L., ir jam sudavė smūgį. Be to, nukentėjusysis G. B. teigė, kad kai visi susėdo į automobilį, niekas nebuvo išlipę, o suduoti L. L. smūgį iš automobilio, nebuvo galima, ką nurodė ir pats L. L..

103. Kaltinamasis K. G. teigė buvęs toje vietoje, tačiau tvirtino neatlikęs jokių smurtinių veiksmų. Nurodė, kad jis matė gulintį žmogų, kaip dabar supranta, kad tai buvo G. L., tačiau tik pasilenkęs pažiūrėjo į jį ir viskas, manė, kad gal neblaivus guli.

104. Byloje yra duomenys, kad K. G. buvo įvykio vietoje, kai vyko muštynės 00:02 val., to iš esmės neneigė pats kaltinamasis. L. L. teigė, kad prie mokyklos buvo L. A., M. V. ir K. G. (t. 7, b. l. 56-59). M. V. teigė, kad kai atvyko automobilis, prie mokyklos jis buvo kartu su L. L., L. A. ir K. G., po to jau nebeprisiminė, ar buvo K. G. (t. 7, b. l. 52-55). L. A. negalėjo pasakyti, ar dalyvavo K. G. (t. 7, b. l. 41-44). Tačiau išskyrus tai, kad jis buvo toje vietoje, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais bendrais veiksmais atliko kokius nors smurtinius veiksmus prieš G. B. ir G. L. ar kad būtų prisidėjęs prie automobilio apgadinimo.

105. G. L. parodė, kad smurtavo visi teismo salėje esantys kaltinamieji, liudytoja I. B. teismo posėdžio metu atpažino M. V. ir L. A. kaip asmenis dalyvavusius įvykyje, kitų asmenų negalėjo įvardinti, tačiau nurodė galinti patvirtinti, kad visi teismo salėje esantys asmenys dalyvavo įvykyje (t. 6, b. l. 164-166). Taigi išskyrus G. L. ir I. B. nurodymą, kad visi dalyvavo įvykyje, daugiau jokių duomenų, kad K. G. kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo muštynėse ir kartu su kitais atliko kaltinime nurodytus veiksmus, negauta.

106. Nukentėjusieji G. L. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo K. G. kaip asmens, dalyvavusio muštynėse. Nė vienas liudytojas K. G. neįvardijo kai asmenį dalyvavusį muštynėse ir atlikusį smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. G. B. neatpažino K. G. kaip asmens dalyvavusio muštynėse (t. 3, b. l. 40-44). Jo neatpažino ir liudytojas J. N. (t. 3, b. l. 71-75). Liudytojas E. N. K. G. atpažino kaip asmenį , kuris tą vakarą buvo atėjęs į pavėsinę, vardo ir pavardės nežinojo (t. 3, b. l. 13-20). Daugiau nei vienam liudytojui ar nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo duota atpažinti K. G. kaip asmenį, smurtavusį prieš nukentėjusiuosius. Teisme taip pat nė vienas apklaustas asmuo K. G. neįvardijo kaip asmens tuo metu atlikusio smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Liudytoja E. K. nurodė, kad šventėje buvo su L. L., L. A. ir M. V., K. G. nepažįsta. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnas K. G. taip pat nebuvo įvardijamas kaip asmuo dalyvavęs muštynėse.

107. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 00;02 val. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko M. V., L. A. ir L. L..

108. Byloje neginčijami specialisto išvadomis patvirtina, kad G. L. analizuojamo įvykio metu nustatyti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 167-168, 90-92), o G. B. – nežymų sveikatos sutrukdymą (t. 3, b. l. 177, 93-95). Atsakant į gynėjų argumentą, kad G. L. kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su deltinio raiščio plyšimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, kraujosruvas galėjo patirti ir grūdamas ant grindinio, nurodytina, kad teismas išvadą, jog sužalojimai padaryti būtent kaltinamųjų veiksmais, padarė remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien tik dalimi specialisto išvada. Šiuo atveju nors specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tokius sužalojimus galėjo patirti griuviminių traumų kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tačiau taip pat nurodyta, kad tokius sužalojimus galėjo patirti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Taip pat nurodyta, kad tokie sužalojimai yra padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ir be to, nurodyta, kad kiekvienas sužalojimas vertinant juos atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, išskyrus kraujosruvos kairės čiurnos abiejuose pusėse būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 160-161, 167-168). Taigi, vertinant tai, kad G. L. patyrė tokius sužalojimus griūvant, tai jis turėjo griūti ne vieną kartą. Tačiau duomenų, kad pas G. L., netyčia būtų nugriuvęs ant kieto grindinio, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad G. L. buvo mušamas, kad jis apvirto nuo smūgių. Taip pat nuosekliai tiek pats nukentėjusysis G. L., tiek G. B., J. N. teigė, kad apspitę vaikinai G. L. spardė, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias vietas. Pats G. L. teigė jutęs, kad ant jo kojos šokinėjo. Šiuo atveju surinktų įrodymų visuma patvirtina specialisto išvadą, kad G. L. šiuos sužalojimus patyrė tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, o ne griūvant kelis kartus.

Dėl automobilio sugadinimo

109. Be to, kaltinamasis L. L. apgadino ir G. B. priklausantį automobilį. Šią aplinkybė pats kaltinamasis L. L. pripažino. Duomenų, kad kiti kaltinamieji bendrais veiksmais su L. L. būtų gadinę automobilį, byloje negauta.

110. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad vandališki veiksmai dėl turto sugadinimo yra inkriminuojami būtent L. L.. Prie kiekvieno kaltinamojo kaltinimo yra nurodyta, kad tai atliko L. L., kaltinamajame akte yra atriboti šie L. L. veiksmai, kiti kaltinamieji nėra kaltinami dėl automobilio sugadinimo. Jie yra kaltinamai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurie pasireiškė smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiuosius, ir L. L. tuo pačiu metu apgadino automobilį (t. 6, b. l. 70).

111. L. L. neginčija, kad jis išdaužė automobilio priekinį stiklą, tačiau nesutinka, kad apgadino automobilio variklio gaubtą, dešinės pusės šoninį veidrodėlį, įlenkė dešinės pusės priekines dureles ir kairės pusės sparną bei priekinį buferį.

112. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad L. L. išdaužė automobilio priekinį stiklą, apgadino automobilio variklio gaubtą ir nulaužė dešinės pusės šoninį veidrodėlį.

113. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą užfiksavo, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti šie sugadinimai: priekinis stiklas ir nulaužtas veidrodėlis. Liudytoja M. Š.-B., pareigūnė, atvykusi į įvykio vietą, parodė, kad ji matė, kad išdaužtas priekinis automobilio stiklas, daugiau sugadinimų nematė, nes buvo tamsu, tik, automobilio vairuotojas pasakė, kad išdaužtas galinio vaizdo veidrodėlis (t. 2, b. l. 30-33, t. 6, b. l. 167). Liudytojas E. J., pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, parodė, kad fiksavo automobilio sugadinimus, kiek pamena, buvo apgadintas priekinis stiklas (sutraiškytas), taip pat automobilio dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis buvo iškritęs, daugiau apgadinimų neįvardijo automobilio savininkas. Nufotografavo tik tuo apgadinimu, kuriuos nurodė automobilio savininkas, pamena, kad teritorija, kur stovėjo automobilis, buvo neapšveista (t. 2, b. l 47-50, t. 6, b. l. 164). 2022 m. rugsėjo 8 d. automobilio apžiūros protokole užfiksuoti šie apgadinimai: pastebimas įlenkimas kairės pusės priekiniame sparne, matomi pabraižymai, nusilupę dažai. Priekiniame bamperyje matomi pabraižymai, kairėje pusėje, ties kairės pusės priekiniu sparnu matomi įskilimai, įbrėžimai. Ant kairės pusės galinių (keleivio) durelių matomi pabraižymai. Ant dešinės pusės (keleivio) priekinių durelių, ties rankena, matomas įlenkimas, pabraižymai. Dešinės pusės išorinio veidrodėlio korpuso galinėje pusėje, apačioje, plastikinėje dalyje matomas įskilimas, šoninėje bei galinėse dalyse matomi pabraižymai, įlenkimai, nubrėžti dažai. Veidrodėlis klibantis. Ant dešinės pusės priekinio sparno matomi nusilupę dažai, kėbulo pabraižymai. Ant variklio dangčio (kapoto) taip pat pastebimi pabraižymai (t. 3, b. l. 103-114). G. B. pareiškime nurodė, kad apgadino jo automobilį: sudaužė priekinį automobilio stiklą bei nulaužė dešinės pusės veidrodėlio laikiklius (t. 1, b. l. 27-28). Apklaustas teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad kai daužė jo mašiną, jis šalia nestovėjo, buvo paėjęs toliau, matė, kad spardo automobilį. Buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas, policija užfiksavo ir kad veidrodėlis buvo nulaužtas (t. 6, b. l. 117-118). Liudytoja I. B. nurodė, kad matė kaip daužo mašiną, daužo langus, šokinėjo ant G. B. automobilio, matė kaip šokinėjo vienas asmuo, šokinėjo ant kapoto, kiti buvo aplink automobilį (t. 6, b. l. 164-166). Liudytojas J. N. parodė, kad vienas asmuo užšoko ant automobilio, matė kaip sudaužė priekinį automobilio langą, kai užšoko ant kapoto, o po to ant lango. Užšoko tik vienas asmuo (t. 6, b. l. 167-168). Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie automobilio, kuriame ji su draugais sėdėjo, priėjo kokie 4 asmenys, kurie daužė automobilį, vienas iš tų asmenų užlipo ant automobilio dangčio ir su koja suduodamas daug smūgių, išdaužė priekinio lango stiklą (t. 2, b. l. 15-17).

114. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad buvo išdaužtas priekinis automobilio stiklas, apgadintas automobilio variklio gaubtas bei dešinės pusės šoninis veidrodėlis. Kad kiti automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu, nepakanka duomenų. Pastebėtina, kad automobilis apžiūrėtas vėliau, jau esant įdėtam priekiniam automobilio stiklui, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad kiti užfiksuoti apgadinimai (dešinės pusės priekines durelė, kairės pusės sparnas bei priekinis buferis) buvo padaryti įvykio metu, juolab, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kas ir kaip įlenkė dešinės pusės priekines dureles ir kairės pusės sparną bei priekinį buferį. Pats nukentėjusysis G. B. pirminiame pareiškime nurodė, kad buvo išdaužtas automobilio stiklas, šoninis veidrodėlis, šios sugadinimas užfiksavo ir pareigūnai atvykę į įvykio vietą. Liudytojai taip pat matė, kad vienas asmuo užšokęs ant kapoto (variklio dangčio) su kojomis spardė stiklą. Taigi įvertinus tai, kad asmuo ant variklio dangčio užšokęs spardė priekinį automobilio stiklą, akivaizdu, kad apgadino ir variklio dangtį.

115. Esant išdėstytiems motyvams, iš L. L. kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis apgadino dešinės pusės priekines dureles, kairės pusės sparną bei priekinį buferį. Be to, neįrodžius, kad kaltinamasis L. L. kartu su M. V., L. A. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo 23:40 val. įvykyje, iš L. L. kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl M. G. ir G. L. sukelto fizinio skausmo. Nustačius, kad L. L. vienas apgadino automobilį, iš kaltinamiesiems L. A. ir M. V. pareikštų kaltinimų šalintinos aplinkybės, susijusios su automobilio sugadinimu.

116. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamųjų L. A. M. V. ir L. L. kaltė, padarius BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o kaltinamųjų nurodytos aplinkybės neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtino nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės dėl konflikto pradžios, muštinių pradžios, dinamikos ir intensyvumo.

117. Įvertinus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad neabejotinai visi kartu beveik tuo pačiu laiku pradėję mušti nukentėjusiuosius (atitinkamai L. A., M. V. – 23:40 val., bei L. A., M. V.,. L. L. 00:02 val.), matė, ką daro kiti, tai rodo jų vieningą ir kryptingą tyčią. Visi kaltinamieji veikė bendrai turėdami vieningą tikslą – suduoti smūgius nukentėjusiesiems ir tai darė. Todėl tai atitinka paprastojo bendrininkavimo formą. Dėl suduotų tiksliai nenustatyto bet didelio skaičiaus smūgių kojomis ir rankomis, nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti ir aptartomis specialistų išvadomis.

117.1. Pažymėtina, kad nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, tačiau, nėra būtina, kad kiekvienas bendra vykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus. Svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų.

118. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek pirmojo įvykio metu (dalyvavo M. V. ir L. A. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis), tiek antrojo įvykio metu M. V. ir L. A. kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tęsiant savo veiksmus ir prie jų prisijungus L. L., kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – nukentėjusiųjų sužalojimo – įgyvendinimo procesą, tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, darytina išvada, kad kaltinamieji nukentėjusiesiems sužalojimus padarė veikiant bendrininkų grupėje ir būtent bendrininkų veiksmais, konkrečiai M. V. ir L. A. bendrais veiksmais M. G. ir G. L. (23:40 val.) buvo sukeltas fizinis skausmas, ir bendrais M. V., L. A. ir L. L. veiksmais G. L. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir G. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas, už kurių sužalojimą atsakomybė tenka visiems bendrininkams. Be to L. L. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugadino svetimą, G. B., priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 139,55 Eur. Netikėti automobilio savininko nurodyta automobilio verte, teismas neturi pagrindo.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir chuliganiškų paskatų požymio buvimo kaltinamųjų veiksmuose

119. Byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai leidžia teigti, kad smurto veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad kaltinamieji pirmuoju atveju patys pribėgo prie nukentėjusiųjų iš nugaros ir sudavė pirmus smūgius į galvos sritį. Pirmojo įvykio metu abiem nukentėjusiesiems buvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas, jie nuo smūgių buvo nuvirtę ir toliau jiems buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis. Nors teigė, kad nukentėjusieji nueidami juos įžeidė, tačiau tokių duomenų byloje negauta. Be to, net ir tuo atveju, jei nukentėjusieji nueidami ir būtų pasakę kaltinamiesiems ką nors įžeidžiančio, tai būtų vertintina kaip mažareikšmė priežastis. Šiuo atveju kaltinamųjų reakcija į galbūt jų įžeidimą buvo visiškai neadekvati. M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad muštynės nebūtų įvykusios, jei G. nebūtų jų atžvilgiu pasakęs netinkamus žodžius, o jie būdami išgėrę, supyko už išsakytus žodžius, dėl to ir gavosi muštynės (t. 4, b. l. 179-182).

120. Kaltinamųjų M. V. ir L. A. versijos neva antrąjį kartą pirmasis muštines pradėjo G. L., yra paneigta pirmiausia pačių kaltinamųjų nenuosekliais ir tarpusavyje nesutampančiais parodymais (Nuosprendžio 98-100 punktai) bei kitais byloje surinktais įrodymais.

121. Byloje nėra jokių duomenų, kad antrojo įvykio metu būtų buvęs koks nors tikslas tęsti muštynes. Prie mokyklos po G. L. skambučio atvykę G. B., G. B., J. N. nurodė, kad jie atvykę paklausė, kur yra jų draugas G., o ten buvę 5-6 asmenys iš karto pradėjo smurtauti, nurodė, kad jie buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę. J. N. nurodė, kad jie atvažiavo aiškintis su tais asmenimis, kurie užpuolė jų draugus, G. L. tuo metu nebuvo, bet kai tik jis atėjo, jį vėl pradėjo mušti (t. 6, b. l. 167-168). G. B. taip pat nurodė, kad atvykus prie mokyklos, G. ten nebuvo, o ten buvo vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, iš karto gavo į „atlapus“, pradėjo visi muštis. Jis smūgių nesudavė, tik dengėsi rankomis (t. 6, b. l. 114-115). G. L. parodė, kad jis kai atėjo antrą kartą prie mokyklos, pamatė, kad vyksta grumtynės, jis pradėjo skirti ir tuo metu jį užpuolė, pradėjo spardyti, daužyti. Kai priėjo, G. B. jau gulėjo ir kai nuo G. B. norėjo juos nustumti, pats gavo (t. 6, b. l. 116-117). Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymus patvirtino teisme), kad atvykę prie mokyklos, jie nematė savo draugo G., pradėjo jį šaukti vardu, tada vaikinų kompanija priėjo prie jų automobilio, klausė, ko ieško, pasakė, kad draugo dar paklausė, kas čia įvyko, tačiau vaikinai į klausimą neatsakė, elgėsi agresyviai, sakė „nesišakokit“, nors jie nieko nedarė. Tie vaikinai pamatė ateinantį G. L. ir puolė jį mušti, mušė ir G. B. (t. 2, b. l. 15-17).

122. Taigi patvirtinta, kad kaltinamieji elgėsi agresyviai ir toliau tęsė muštynes prie mokyklos atvykus M. G. ir G. L., prieš kurios prieš tai smurtavo, draugams. Viena tai, kad G. L. paskambino draugams ir kad jie atvyko prie mokyklos, savaime nesuponuoja išvados, jos jų tikslas buvo atkeršyti. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nenuoseklius pačių kaltinamųjų parodymus, kad atvykę G. B., G. B. J. N. pradėjo smurtinius veiksmus prieš kaltinamuosius ar kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ar kaip nors iššaukiančiai ar provokuojančiai elgėsi. Priešingai, byloje tiek pačių nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs nuo parodymų davimo į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, patvirtinta, kad pirmiausia atvykę jie pradėjo ieškoti G. L., šaukė jį vardu, o tuomet prie jų priėję agresyviai nusiteikę kaltinamieji, pradėjo muštynes. Tik prasidėjus muštynėms atėjo G. L., kuris antrą kartą buvo sumuštas.

123. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji įžūliu elgesiu (agresyviu, moralė požiūriu nepriimtinas elgesys, aplinkinius šokiruojantis, kuriuo yra trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka) bei vandališkais veiksmais naudojo prieš nukentėjusiuosius smurtą, fizinis smurtas prieš juos buvo panaudotas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kaltinamieji aiškiai demonstravo niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius, viešoje vietoje smurtauti pradėjo dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kaltinamųjų elgesys buvo iššaukiantis, buvo siekiama save parodyti prieš aplinkinius. Dėl tokio elgesio akivaizdžiai buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamųjų veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys.

124. Tokiais kaltinamųjų veiksmais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Tokią išvadą patvirtina ne tik tai, kad įvykis įvyko besibaigiant šventei, kad aplinkui buvo daug žmonių, bet ir tai, kad įvykio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, dėl to, skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, buvo iškviesta ir policija. Taigi byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamieji įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, sudarydami aplinkiniams nesaugios aplinkos įspūdį. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji suprato, kad jų elgesys nesuderinamas su elgesiu viešoje vietoje, moralės normoms, kad dėl tokio elgesio viešoje vietoje bet kada atsiradę pašaliniai asmenys gali būti šokiruoti, pasijusti nesaugiai, tačiau taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

125. Kadangi kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba savo veiksmams atlikti panaudojo mažareikšmę dingstį, darytina išvada, kad jų veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Automobilio sugadinimas bei fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas įeina į BK 284 straipsnio sudėtį, todėl atskirai nekvalifikuotini. Pagal teismų praktiką tada, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, ar sunaikinamas turtas, BK 140, 187 straipsnio ą, 3 dalys kartu su BK 284 straipsniu netaikomi, nes šiose normose nurodytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015, 2K-538-788/2015Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024,Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-513-576/2022, 12-143 punktai). Tačiau konstatavus, kad G, L. tuo pačiu metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas, kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą. Atsižvelgus į tai, kad nuo pirmojo įvykio iki antrojo praėjo mažas laiko tarpas, nusikalstami veiksmai padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendint vieną kaltinamųjų sumanymą dėl to paties dalyko, jų veiksmai pagrįstai nurodyti kaip tęstinė veika. Veikos padarytos tuo pačiu metu, tai yra idealiąja sutaptimi.

Dėl K. G. kaltės

126. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-619/20102, Nr.2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-24/2014).

127. Nagrinėjamoje byloje negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad K. G. veikdamas kartu su M. V., L. A., L. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje elgėsi įžūliai bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, todėl K. G. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

128. Už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

129. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo L. A.

130. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta į asmens sveikatą, į visuomenės rimtį ir tvarką),, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis smurtinio pobūdžio nusikaltimas bei nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, veikos padarytos idealiąją sutaptimi, baigtos, nusikalstamos veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigydo (t.4, b. l. 92), baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą, bauda nesumokėta (t. ė, b. l. 95-96), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas: nuteistas 2019 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę atliko 2020 m. balandžio 23 d., nusikalstama veika padaryta 2022 m. rugpjūčio 23 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto a papunktis). Jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, L. A. 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta viešųjų darbų bausmė, bausmę atliko 2023 m. liepos 3 d. (t. 4, b. l. 98-110).

131. Teismas nenustatė kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui (BK 62 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis buvo neblaivus, to neneigė pats kaltinamasis, teigdama, kad nedaug buvo išgėręs, patvirtino ir liudytojai, kad L. A. buvo neblaivus, tačiau pakankamai duomenų, kad būtent neblaivumas lėmė nusikalstamos veikos padarymą, o ne noras pasirodyti prieš kitus, nėra, todėl jo neblaivumas nevertintinas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

132. Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam L. A., taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, šiuo metu yra pradėjęs dirbti (t. 5, b. l. 25).

133. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino smurtavęs 00:02 val. įvykio metu. Skiriant bausmę įvertintina tai, kad liudytojų teigimu, L. A. buvo aršiausias iš kitų asmenų, dalyvavo abiejuose įvykiuose. Be to, įvertintina ir tai, kad jau esant pradėtam šiam ikiteisminiam tyrimui, L. A. ir toliau darė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (nuteistas 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu), kas rodo jo polinkį smurtauti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis, susijusi su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, švelnesnės rūšies bausmės nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nes kaltinamajam anksčiau buvo skirtos švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, be to, net pradėtam ikiteisminiam tyrimui, jis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

134. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti artimą šios bausmės vidurkiui: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą – 8 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką – 2 metus laisvės atėmimo. Kadangi L. A. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, paskirtos bausmės bendrintintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausmė apimant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

135. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

136. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. A. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Prieš tai jam baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes yra visiškai atlikęs, duomenų, kad kaltinamasis būtų netinkami vykdęs jam anksčiau paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nėra. Anksčiau jam nebuvo skirtos realios su laisvės atėmimu susijusios bausmė. Kaltinamasis yra dirbantis, turintis gyvenamąją vietą. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dvejiems) metams.

137. Teismas, nustatydamas didesnį nei minimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, jas padarė neišnykus teistumui. Būtent kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad didesnis nei minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, turės kaltinamajam teigiamą įtaką. Būtent tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas.

138. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas šiuo atveju mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam netaikius intensyvios priežiūros, tačiau taikant atitinkamas pareigas bei apribojimus, kurie užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam nustatyti pareigą išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai).

Dėl bausmės skyrimo M. V.

139. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta į asmens sveikatą, į visuomenės rimtį ir tvarką), kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis smurtinio pobūdžio nusikaltimas bei nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, veikos padarytos idealiąją sutaptimi, baigtos, nusikalstamos veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. sausio 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigydo (t. 4, b. l. 152-154), baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą, bauda nesumokėta (t. 4, b. l. 155-156). Anksčiau buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 189 straipsnio 3 dalis), bauda išieškota 2022 m. kovo 21 d. Jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, 2023 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė (t. 4, b. l. 158-168).

140. Teismas nenustatė kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui (BK 62 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, 2020 m. liepos 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi nuteistas už apysunkius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalie 1 papunkčiu, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis buvo neblaivus, to neneigė pats kaltinamasis, teigdama, kad nedaug buvo išgėręs, patvirtino ir liudytojai, kad M. V. buvo neblaivus, tačiau pakankamai duomenų, kad būtent neblaivumas lėmė nusikalstamos veikos padarymą, o ne noras pasirodyti prieš kitus, nėra, todėl jo neblaivumas nevertintinas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

141. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino smurtavęs 00:02 val. įvykio metu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis, susijusi su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, švelnesnės rūšies bausmės nebūtų efektyvios, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. M. V. polinkį smurtauti rodo ir tai, kad jau esant pradėtam šiam ikiteisminiam tyrimui, jis kartu su L. A. smurtavo ir buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

142. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis taip pat kaip L. A. dalyvavo abiejuose įvykiuose, tai, kad anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmės rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas) teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti artimą šios bausmės vidurkiui: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą – 8 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Kadangi M. V. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, paskirtos bausmės bendrintintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausmė apimant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

143. Remiantis Nuosprendžio 135 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, yra galimybė M. V. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą.

144. M. V. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyto viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Prieš tai jam paskirtas bausmes yra atlikęs. Anksčiau jam nebuvo skirtos realios su laisvės atėmimu susijusios bausmė. Kaltinamasis nedirbantis, tačiau turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 (dvejiems) metams, kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

145. Teismas, nustatydamas didesnį nei minimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, rodantis jo polinkį smurtauti, sudaro pagrindą manyti, kad didesnis nei minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, turės kaltinamajam teigiamą įtaką. Būtent tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas.

146. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas šiuo atveju mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam netaikius intensyvios priežiūros, tačiau taikant atitinkamas pareigas bei apribojimus, kurie užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam nustatyti pareigą išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai).

Dėl Bausmės skyrimo L. L.

147. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta į asmens sveikatą, į visuomenės rimtį ir tvarką), kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis smurtinio pobūdžio nusikaltimas bei nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, veikos padarytos idealiąją sutaptimi, baigtos, nusikalstamos veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 5, b. l. 4-6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigydo (t. 5, b. l. 9), baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą, baudos nesumokėtos (t. 5, b. l. 10-11). Anksčiau buvo teistas už vagystes, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (nuteistas 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko 2016 m. gruodžio 8 d.) (t. 5, b. l. 13-23).

148. Teismas nenustatė kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis savo kaltę pripažino tik iš dalies – pripažino tik aplinkybę, kad sudaužė automobilį, tai, kad jis smurtavo – visiškai nepripažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors byloje yra duomenys, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau kad būtent tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padarytu, duomenų nepakanka.

149. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, L. L. yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. L. L. pagal BK 284 straipsnį skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis) jos trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 1, 4 punktuose, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

150. Tačiau už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte, numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas nemato pagrindo kaltinamajam šiuo atveju paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad L. L. anksčiau neteistas, nenustatyta jo nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, be to, iš L. L. pareikšto kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl smurtinių veiksmų, atliktų 23:40 val. prieš M. G. ir G. L., teismas mano, kad tikslinga laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti artimesnę šios bausmės minimumui - 1 metus laisvės atėmimo. Kadangi L. L. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, paskirtos bausmės bendrintintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausmė apimant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

151. Remiantis Nuosprendžio 135 punkte nurodyti teisiniu reglamentavimu, yra galimybė L. L. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

152. L. L. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu. Kaltinamasis nedirbantis, tačiau turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams, bus optimalus, tikslingas bei teisingas ir leis įgyvendinti bausmės tikslus.

153. Teismas šiuo atveju mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam netaikius intensyvios priežiūros, tačiau taikant atitinkamas pareigas bei apribojimus, kurie užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam nustatyti pareigą išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas

154. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).

155. Civilinius ieškiniu yra pareiškę Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl 784,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 98-1020. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius dėl 2695,14 Eur (t. 2, b. l. 120-129). Nukentėjusieji G. B. dėl 1 139,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, G. L. dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei G. B. dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 191,110-114,139-140).

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

156. Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltų asmenų 784,22 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiųjų G. L. ir G. B. gydymo (t. č, b. l. 98-106). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

157. Teismas konstatavo, kad kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiuosius G. L. ir G. B. yra įrodyta visiškai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl nukentėjusiųjų G. L. ir G. B. gydymo. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamųjų bendrų neteisėtų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius G. L. ir G. B., todėl civilinis ieškinys dėl 784,22 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteistina 784,22 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimas dėl nukentėjusiojo gydymo.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio

158. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltų asmenų priteisti 2695,14 Eur žalai atlyginti, kuri atsirado dėl G. L. laikotarpiu nuo 2022-09-12 iki 022-11-14 sumokėtos ligos išmokos (t. 2, b. l. 120-135). VSDFV Skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos skyriui atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Pastarasis dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas.

159. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. solidariai priteistinas 2 695,14 Eur žalos atlyginimas skyriaus naudai.

Dėl nukentėjusiojo G. B. civilinio ieškinio

160. Nukentėjusysis G. B., prašo iš L. L. priteisti jo patirtą turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo, t. y. 1 139,55 Eur. Nurodė, kad buvo išdaužtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, įlenktos dešinės pusės priekinės durelės ir kairės pusės sparnas bei priekinis buferis. Už remontą paskaičiavo 873,55 Eur bei iš savo lėšų sumokėjo servisui 50 Eur taip pat iš savo lėšų pirko ir keitė automobilio stiklą, už kurį sumokėjo 216 Eur (t. 1, b. l. 191). Apklausų metu G. B. nurodė, kad buvo išdaužtas ne tik automobilio stiklas, bet ir sudaužytas dešinės pusės priekinis veidrodėlis, aplankstytas automobilio kėbulas, prilijo į automobilio saloną per išdaužtą stiklą (t. 1, b. l. 177-178).

161. Dėl automobilio sugadinimo kaltu pripažintas tik L. L.. L. L. sutiko atlyginti tik dalį žalos, nes jis tik išdaužė priekinį stiklą, kitų sugadinimą automobiliui nepadarė. Žala iki šiol neatlyginta.

162. Teismo konstatuota, kad L. L. savo veiksmais sudaužė automobilio priekinį, stiklą, dešinės pusės šoninį veidrodėlį bei apgadino variklio dangtį.

163. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. B. sumokėjo 50 Eur už kėbulo remontą, už priekinį stiklą - 216 Eur (t. 1, b. l. 171, 191). Pateikta UAB „Edvardo servisas“ automobilio remonto sąmata už 873,55 Eur (t. 1, b. l. 173-175). Duomenų, kad G. B. būtų sumokėjęs tokią kainą už remontą, nepateikta. G. B. teismui pateikė duomenis, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 6 d. pardavė už 1000 Eur (t. 6, b. l. 133). Teismo posėdžio metu G. B. parodė, kad automobilio neremontavo, pardavė pigiau – už 1 000 Eur. Nurodė, jei būtų automobilis neapgadintas, būtų pardavęs už 1 300 Eur.

164. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu buvo išdaužtas priekinis automobilio stiklas, sugadintas dešinės pusės veidrodėlis bei automobilio variklio dangtis (kapotas). Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. iki parduodamas automobilį pakeitė priekinį automobilio stiklą bei sumokėjo už kėbulo remontą, kas įėjo į šį remontą, tiksliai nėra nurodyta. Daugiau jokių remonto darbų neatliko. Taigi, tam, kad galėtų parduoti automobilį už 1000 Eur, G. B. pakeitė stiklą ir tvarkė kėbulą, viso išleido 266 Eur. G. B. nurodė, kad jei būtų sutvarkęs automobilį, būtų pardavęs už 1 300 Eur, tačiau duomenų apie automobilio vertę, kokia ji būtų sutvarkius automobilį, civilinis ieškovas nepateikė.

165. Įvertinus nustatytus duomenis, akivaizdu, kad G. B. dėl L. L. veiksmų patyrė žalą. G. B. įrodė, kad už automobilio remontą iki jo pardavimo sumokėjo iš viso 266 Eur , todėl įvertinus tai, kad jis pardavė automobilį už 1000 Eur, iš kaltinamojo L. L. priteistina G. B. jo realiai patirta žala, kuri patvirtinta objektyviais įrodymais, t. y. 266 Eur.

Dėl nukentėjusiojo G. L. civilinio ieškinio

166. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu G. L. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 115-116). Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo iš kaltų asmenų priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, jam teko išgyventi gal ilgą ir varginantį gydymosi procesą, buvo nedarbingas 82 dienas (nuo 2022-08-22 iki 2022-11-140, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybės praradimą. Iki šiol dažnai jaučia skausmus kojoje ir rankoje, kurios buvo sužalotos kaltinamųjų smūgiais. Dešinė plaštaka nebėra tokia stipri, kokia buvo, sunkus suspausti daiktus. Kojos skausmas atsiranda keičiantis orams, ilgiau vaikštant. Nurodė, kad turtinio reikalavimo nereiškia, nes jam buvo išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka, gavo nedarbingumo išmoką. Negautas pajamas, atmetus nedarbingumo išmoką, sudaro 2 229,77 Eur , tačiau jas kompensavo draudimo išmoka. Dėl to kaltinamiesiems nereiškia reikalavimo atlyginti turtinę žalą (t. 1, b. l. 110-111). Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis iki šiol jaučia pasekmes, jam reikės dar vienos operacijos metalų pašalinimui iš kojos, jam buvo sutrupinta kojos čiurna, buvo patinimas, skaudėjo galvą, gėrė antibiotikus. Savaitę laiko gulėjo ligoninėje, į koją yra sudėti metalai, diskomfortą jaučia iki šiol, gavo žmonių susibūrimo baimę, nedarbingas buvo tris mėnesius. Jis pats buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų ir jam išmokėta 3000 Eur žala, tačiau ši suma neįeina į 10 000 Eur žalą (t. 6, b. l. 116-117).

167. Kadangi kaltinamieji nepripažino G. L. sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdytą, todėl nesutiko su civiliniu ieškiniu. Prokuroras prašė tenkinti civilinį ieškinį, dėl žalos dydžio paliko spręsti teismui.

168. Bylos medžiaga nustatyta, kad prieš G. L. buvo smurtauta tą patį vakarą kelis kartus per trumpą laiką. Pirmuoju atveju G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas dėl L. A. ir M. V. veiksmų, antruoju atveju - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamųjų L. L., L. A. ir M. V. veiksmais. Iš G. L. civilinio ieškinio turinio bei teisme duotų paaiškinimų, susijusių su civiliniu ieškiniu, matyti, kad iš esmės jis neturtinės žalos dydį sieja su jam sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. dėl čiurnos lūžio, galvos skausmų, patirtų emocinių išgyvenimų.

169. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

170. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimą vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimą, recidyvas; laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo, sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalą padariusio asmens veikimą, teigiamą žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visišką ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimą, nekentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį, pirmą kartą padarytą pažeidimą. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

171. Byloje prie civilinio ieškinio pateikti duomenys patvirtina, kad jam buvo išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka, ir pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 112-113). Bylos medžiaga nustatyta, kad G. L. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas ortopedijos-traumatologijos skyriuje nuo 2022-08-22 iki 2022-08-26, jam buvo konstatuotas kairės čiurnos išorinio kulkšnies lūžis su poslinkiu, deltinio raiščio plyšimas, dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžis (t. 4, b. l. 160-161). Teismo posėdžio metu nurodė, kad patiria skausmus iki šiol, kad bus reikalinga operacija išimti metalus.

172. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, ilgai gydėsi, nurodė, kad jaučia kojos skausmus iki šiol, dėl delnakaulio lūžio ne viską gali stipriai suimti. Tačiau duomenų, kad nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, nepateikta. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus, kaltinamųjų elgesį (nepripažino kaltės dėl G. L. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo), jų materialinę padėtį (L. A. dirbantis, L. V. ir L. L. nedirbantys, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus asmenys ir turi visas galimybes dirbti), teismas sprendžia, kad 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju bus teisinga kompensacija, kuris solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų. Tokia suma, teismo vertimu, yra adekvati, užtikrinanti nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą bei neprieštarauja teismų praktikai. Šiuo atveju nukentėjusysis nepagrindė savo reikalavimo dėl 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, jokiais objektyviais įrodymais Be to, tokios sumos priteisimas prieštarautų formuojamai teismų praktikai. Nukentėjusysis nenurodė jokių svarių, racionalių argumentų, dėl ko jis patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Vien subjektyvus nukentėjusiojo žalos dydžio įvertinimas, šiuo atveju yra nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiojo G. B. civilinio ieškinio

173. Nukentėjusysis G. B., kuris 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu, prašo priteisti iš kaltų asmenų jam 2500 neturtinei žalai atlyginti ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 139-140). Savo reikalavimą grindžia tuo, kad jam buvo praskeltas antakis, jį reikėjo siūti, žaizda gijo apie 1 mėn. laiko, randas yra likęs iki šiol. Ant kūno žymių neliko. Specialisto išvadoje konstatuota, kad G. B. buvo padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą(t. 4, b. l. 177).

174. Akivaizdu, kad G. B. dėl kaltinamųjų veiksmų prieš jį patyrė neturtinę žalą – nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis kaltinamųjų buvo užpultas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, nukentėjusysis dėl to kreipėsi į medikus. Įvertinus medicininius duomenis matyti, kad prakirstas antakis buvo siūta ir, kaip teigė pats nukentėjusysis, iki šiol yra likęs randas.

175. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį (284 straipsnis apima 140 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nežymų sveikatos sutrikdymą), matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų iki 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022.).

176. Nagrinėjamu atveju iš specialisto išvados matyti, kad G. B. buvo muštinė žaizda kairiame antakyje, taigi G. B. dėl viešoje vietoje buvo suduoto ne vieno smūgio, akivaizdžiai patyrė sužalojimus veido srityje, po ko liko nežymios pasekmės, patyrė fizinį skausmą, moralinę skriaudą.

177. Įvertinus visas aplinkybes, teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 2 500 Eur šiuo atveju yra per didelis, nepagrįstas objektyviais įrodymais bei neatitinkantis formuojamos teismų praktikos. Nukentėjusysis nenurodė jokių svarių, racionalių argumentų, dėl ko jis patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Vien subjektyvus nukentėjusiojo žalos dydžio įvertinimas, šiuo atveju yra nepagrįstas. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus veido srityje, bet didesnių, ilgalaikių pasekmių nepatyrė. Todėl, teismo vertinimu, nustatantį tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka vidutinis teismų praktikoje priteistinas žalos dydis 800 Eur, todėl ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. V., L. A. ir L. L..

VI. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

178. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų.

179. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiuosius G. L., G. B. ir G. B. atstovavo advokatas Gintaras Gricius (t. 6, b. l. 130). 2024 m. sausio 10 d. 2024 m. gegužės 15 d., 2024m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. lapkričio 12 išrašytas sąskaitas už teisinę pagalbą (atstovavimas baudžiamojoje byloje, ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimas) G. L., viso už 1 700 Eur ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, jog šis suma sumokėta (t. 7, b. l. 73-78, 91-92).

180. 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. sausio 10 d., 2024 m. lapkričio 12 d. išrašytos sąskaita už teisines paslaugas (atstovavimas byloje, civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas ikiteisminiame tyrime) G. B. iš viso už 1500 Eur ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys sąskaitų apmokėjimą (t. 7, b. l. 79-84, 89-90).

181. 2024 m. gegužės 17 d., 2024 m. lapkričio 12 d. išrašytos sąskaitos G. B. už atstovavimą byloje, iš viso už 700 Eur bei mokėjimo pavedimai, patvirtinantys šių sąskaitų apmokėjimą (t. 7, b. l. 85-88).

182. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių iš viso buvo 12, ne vienas posėdis truko visą dieną. Taip pat advokatas nukentėjusiuosius G. L., G. B. atstovavo ir ikiteisminiame tyrime, rengė civilinius ieškinius.

183. Esant išdėstytiems argumentams, nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokato atliktus veiksmus, vertinant atskirai atliktus kiekvienam nukentėjusiajam, šios išlaidos, teismo vertimu, nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-0184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms pasaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nustatytu dydžių, todėl priteistinos iš kaltinamųjų M. V., L. A. ir L. L. lygiomis dalimis.

184. Byloje esantys duomenys apie kaltinamųjų materialinę padėtį rodo, kad kaltinamais L. A. yra dirbtis, išlaikytinių asmenų neturi. Kaltinamieji L. L. ir M. V., nors ir nedirbantys, tačiau yra jauno darbingo amžiaus asmenys, taip pat išlaikytinų asmenų neturi, todėl jie gali atlyginti nukentėjusiajam jo patirtas atstovavimo išlaidas.

185. Baudžiamojoje byloje vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu 2024 m. kovo 13 d. nutartimi pripažinta, kad kaltinamųjų L. L. ir M. V. gynėjų dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose yra būtinas, nes jų pozicijos buvo skirtingos su kitais kaltinamaisiais: L. A. ir K. G., kuriuos gynė jų pačių pasirinktas advokatas gynėjas Vaclovas Akavickis (t. 6, b. l. 67). 2024 m. kovo 27 d. nutartimi kaltinamajam L. L. paskirtas gynėjas advokatas A. Z., o M. V. – advokatė Lionė Musteikienė (t. 6, b. l. 84-85).

186. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas apie patirtas išlaidas dėl kaltinamųjų L. L. ir M. V. atstovavimo baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 107-109, 152-157, t. 7, b. l. 27-33, 99-106), kurios patvirtina, kad dėl L. L. atstovavimo buvo iš viso patirta 1 512 Eur išlaidų, dėl M. V. – 1 848,82Eur. Kaltinamųjų gynėjai prašė šių išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti atsižvelgus į jų sunkią materialinę padėtį.

187. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ankstesnė įstatymo redakcija numatė teismo teisę nuspręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija, tokios teisės nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis, bylos Nr. 2K-7-119-719/2024).

188. Įstatymas numato tik vieną atvejį, kada neturi priimti sprendimo iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau spręsdamas klausimą, teismas privalo įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį.

189. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos kaltinamiesiems apimtį, proceso trukmę, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokatų atliktus veiksmus, šios išlaidos, teismo vertimu nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-0184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms pasaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nustatytu dydžių. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos.

190. Nors kaltinamieji šiuo mete nedirba, tačiau yra jauno darbingo amžiaus asmenys ir gali imtis visų priemonių patirtas atstovavimo išlaidas atlyginti. Tačiau įvertinus tai, kad vis tik gynėjai jiems buvo paskirti teismo, gynėjai prašė šių išlaidų nepriteisti, į tai, kad susidariusios proceso išlaidos susidarė nemažos ir jos akivaizdžiai nėra proporcingos kaltinamųjų materialinei padėčiai, nes šiuo metu kaltinamieji nedirba ir nėra duomenų apie jų turimą turtą, šios išlaidos mažintinos ir iš kaltinamųjų M. V. ir L. L. priteistina po dalį , t. y. 700 Eur dėl jų atstovavimo patirtų išlaidų. Teismo vertinimu, tokia suma nėra pernelyg didelė ar neprotinga, kurios kaltinamieji, būdami jauno ir darbingo amžiaus, negalėtų atlyginti. Dėl kitos dalies atstovavimo išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atmestini.

VII. Kiti klausimai

191. Kaltinamajam L. A. 2023 m. sausio 25 d. nutarimu, kaltinamajam M. V. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu, kaltinamajam L. L. – 2023 m. vasario 21 d. nutarimu bei K. G. 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės -rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

192. E027 medicinos išrašas/siuntimas, prijungtas prie bylos, paliktinas saugoti byloje. Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu atiduotas liudytojai V. L., paliktinas grąžintu jo savininkei. CD laikmenos (2 vnt.), esantys 5 tomo gale, kuriose yra pareigūnų vaido kamerų įrašai, BPS įrašai, vaizdo įrašas, kurį persiuntė G. B., D. R., paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies3, 5 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 50, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti L. A. subendrintą galutinę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. A. atidėti 2 (dvejiems) metams ir L. A. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

-12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

-uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti M. V. subendrintą galutinę - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. V. atidėti 2 (dvejiems) metams ir M. V. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti L. L. subendrintą galutinę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. L. atidėti 1 (vieneriems) metams ir L. L. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

-uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. G. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte.

L. A., M. V., L. L., K. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteisti 784,22 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 22 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteisti 2 695,14 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur, 14 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. L. civiliniam ieškovui priteisti 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis Eur) turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiųjų G. L., G. B., G. B. patirtas atstovavimo išlaidas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas dėl kaltinamųjų M. V. ir L. L. atstovavimo teisme, proceso išlaidomis ir:

- iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteisti G. L. jo patirtas atstovavimo išlaidas, iš viso 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus Eur) t. y. iš kiekvieno po 567 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis Eur).

- iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteisti G. B. jo patirtas atstovavimo išlaidas, iš viso 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur), t. y. iš kiekvieno po 500 Eur (penkis šimtus Eur).

- iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteisti G. B. jo patirtas atstovavimo išlaidas, iš viso 700 Eur (septynis šimtus Eur), t. y. iš kiekvieno po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis Eur).

- iš kaltinamojo M. V. priteisti dalį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų dėl jo atstovavimo teisme – 700 Eur (septynis šimtus Eur). Dėl kitos dalies prašymą atmesti.

- iš kaltinamojo L. L. priteisti dalį Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos patirtas išlaidas dėl jo atstovavimo teisme – 700 Eur (septynis šimtus Eur). Dėl kitos dalies prašymą atmesti.

Išaiškinti M. V., L. L., kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“, AB - Lt 24 7300 0101 1239 4300;

AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas - LT 78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bankas“ AS Lietuvos skyrius - LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas - LT 05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas - LT 32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“ - LT42 7230 0000 0012 0025.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: E027 medicinos išrašą/siuntimą, prijungtą prie bylos CD laikmena (2 vnt.), esančius 5 tomo gale, palikti saugoti byloje; mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu atiduotą liudytojai V. L., palikti grąžintą jo savininkei.

Išaiškinti, L. A., M. V., L. L., kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. A., M. V., L. L., kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, taip pat gali būti pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Bausmės vykdymo atidėjimas vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.