Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir M. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. V. atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteista 784,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteista 2 695,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. A., M. V., L. L. civiliniam ieškovui solidariai priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiųjų G. L., G. B., G. B. patirtos atstovavimo išlaidos bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, patirtos dėl kaltinamųjų M. V. ir L. L. atstovavimo teisme, pripažintos proceso išlaidomis ir: iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteista G. L. jo patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso 1 700 Eur, t. y. iš kiekvieno po 567 Eur; iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteista G. B. jo patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso 1 500 Eur, t. y. iš kiekvieno po 500 Eur; iš kaltinamųjų L. A., M. V. ir L. L. lygiomis dalimis priteista G. B. jo patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso 700 Eur, t. y. iš kiekvieno po 234 Eur; iš kaltinamojo M. V. priteista dalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų dėl jo atstovavimo teisme – 700 Eur, dėl kitos dalies prašymas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. A. ir L. L., o K. G. išteisintas, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo priimti ir šio apeliacinio skundo nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys nuteistojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 27 straipsnio (Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) nuostatomis.

10. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, taigi šiuo atveju aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje M. V. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. V. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad M. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060). Dėl to spręstina, ar yra teisinis pagrindas perkvalifikuoti M. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, už kurias jis nuteistas skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu. Kadangi BK 284 straipsnis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiamas, BK 138 straipsnis pakeistas tik pakeičiant šio straipsnio 2 dalies 13 punktą, o M. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, reiškia, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, todėl perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas nėra teisinio pagrindo.

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir galiojanti šiuo metu), baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir galiojanti šiuo metu) baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. V. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais M. V. buvo skirtos švelnesnės bausmės negu laisvės atėmimas – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus M. V. švelnesnes bausmes negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

13. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 bei 4 dalių redakcija šiuo atveju M. V. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, nes nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, tik paskyrus M. V. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmes, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kuri yra mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kuris yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų, nėra per griežtos. Be to, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, netaikant M. V. intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas (įstatymo redakcija, galiojusi nuosprendžio priėmimo metu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir pastarojo skunde nurodytos aplinkybės, kad po nusikalstamos veikos jis pasikeitė, nori gyventi su šeima, be to, gimus vaikui, jo išlaikymui reikės lėšų, todėl jis norėtų vykti dirbti į užsienį. Pastebėtina, kad nuteistasis privalo vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus, tarp jų ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje M. V. gali vykdyti įsidarbindamas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis M. V.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistajam M. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (8 t., b. l. 86). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 punktu, 11 punktu, prašoma iš M. V. valstybės naudai priteisti 225 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (8 t., b. l. 94, 95–96), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. V. valstybės naudai 225 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.