Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-380-618/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-380-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00876-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-380-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00876-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.4.2.9.1; 2.5.4.10; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-944/2020 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams T. B. ir T. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų T. B. ir T. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atidalyti ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) ieškovei nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovams priteisti 13 125 Eur (po 6 562,50 Eur kiekvienam) kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį; 2) ieškovei nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovams priteisti 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam) kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį; 3) atsakovams nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 9 375 Eur kompensaciją (po 4 687,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) už atsakovams tenkančią turto dalį; 4) atsakovams nuosavybės teise priteisti 5/12 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 3 750 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 5) atsakovams nuosavybės teise priteisti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 2 187,50 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 6) atsakovams nuosavybės teise priteisti ginklą – revolverį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 50 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 7) atsakovams nuosavybės teise priteisti mobilųjį telefoną, ieškovei priteisti 218,75 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 8) atsakovams nuosavybės teise priteisti nešiojamąjį kompiuterį, ieškovei priteisti 187,50 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 9) atsakovams nuosavybės teise priteisti kraujo spaudimo matavimo aparatą, ieškovei priteisti 37,50 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 10) atsakovams nuosavybės teise priteisti auksinį žiedą, ieškovei priteisti 125 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį; 11) priteisti ieškovei iš atsakovų 1 419,86 Eur piniginių lėšų, buvusių palikėjo A. B. banko sąskaitoje; priteisti ieškovei iš atsakovų iš viso 3 926,11 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį, o atsakovams nesutinkant sumokėti kompensacijos, priteisti ieškovei nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. B. Po sutuoktinio mirties jam nuosavybės teise priklausiusį turtą paveldėjo ieškovė bei mirusiojo vaikai – atsakovai T. B. ir T. B. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybė teise, tikslinga turtą atsidalyti natūra, t. y. vienam iš savininkų nuosavybės teise priteisti visą turtą, o kitiems priteisti kompensacijas. Ieškovė nurodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 35 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15 000 Eur, 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė – 6 000 Eur, automobilio „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 800 Eur, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė – 3 500 Eur, ginklo – revolverio (duomenys neskelbtini) , vertė yra 80 Eur. Nurodė, kad sutuoktinio mirties metu jo vardu registruotoje banko sąskaitoje buvo 2 271,78 Eur piniginių lėšų, kurias atsakovai išgrynino. ½ dalis šių piniginių lėšų, t. y. 1 135,89 Eur nuosavybės teise priklauso ieškovei, o likusi dalis sudaro paveldimą turtą. Taigi, ieškovei, kaip A. B. įpėdinei, priklauso 283,97 Eur, o atsakovams – po 425,96 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovai pasisavino ieškovei ir palikėjui A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – mobilųjį telefoną (350 Eur vertės), kompiuterį (300 Eur vertės), kraujo spaudimo matavimo aparatą (60 Eur vertės), auksinį žiedą (200 Eur vertės).

Atsiliepimas

2. Atsakovai T. B. ir T. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su ieškinio reikalavimu dėl turto padalijimo būdo, t. y. kad turtas būtų padalytas šalims natūra, priteisiant vienai iš šalių visą konkretų turto vienetą, o kitai šaliai – kompensaciją, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta turto verte. Atsakovai pateikė tripliką, juo prašė: 1) ieškovei nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės); 2) atsakovams nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 950 Eur vertės), automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), ginklą (80 Eur vertės), telefoną (30 Eur vertės) ir auksinį žiedą; 3) priteisti piniginę kompensaciją iš šalies, kuriai tenka didesnė turto dalis; 4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovai nurodė, kad ieškovės pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra nepagrįsta, paremta tik subjektyviu ieškovės vertinimu. Tikroji šio turto vertė gali būti nustatyta atlikus ekspertizę. Nors šalys sutaria dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, tačiau, siekiant nustatyti tikrąją šio turto vertę, tikslinga jo vertinimą pavesti atlikti ekspertui. Atsakovai pažymi, kad derybų su ieškove metu pateiktuose pasiūlymuose jie buvo nurodę, kad 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 000 Eur, tačiau patikrinę duomenis Nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad šio turto vertė yra gerokai mažesnė ir sudaro 1 950 Eur. Iš byloje pateiktų interneto svetainės www.autoplius.lt skelbimų matyti, kad automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000 Eur. Atsakovai sutinka su ieškovės nurodyta automobilio „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , verte – 800 Eur, ginklo – revolverio (duomenys neskelbtini) , verte – 80 Eur, kadangi jos tik nedaug skiriasi nuo atsakovų nurodytos turto vertės.

2.2. Atsakovai pažymi, jog jų tėvas A. B. iki savo mirties buvo nurodęs, kad jo banko sąskaitoje yra apie 2 400 Eur, skirtų nenumatytiems atvejams. Po tėvo mirties atsakovai minėtas pinigines lėšas panaudojo laidotuvių išlaidoms apmokėti, t. y. 863 Eur sumokėjo už patalpų nuomą, velionio drabužius, karstą, mirusiojo paruošimą šarvoti, 147 Eur – už maistą, gėrimus laidojimo namuose ir transportą, 300 Eur – už duobkasių, nešikų paslaugas, 220 Eur – už vargonininkų paslaugas, 390 Eur – už gėles, 100 Eur – mokestis bažnyčiai, 588,70 Eur – už gedulingus pietus po laidotuvių, iš viso 2 608,70 Eur. Pažymi, kad ieškovė prie laidojimo išlaidų neprisidėjo.

Šalies argumentai

3. Atsakovai T. B. ir T. B. pateikė patikslintą priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovės po 911,84 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų.

3.1. Nurodė, kad jų tėvo A. B. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jo vardu registruotoje banko sąskaitoje buvo 2 271,67 Eur, iš kurių 1 419,79 Eur priklauso ieškovei ir po 425,94 Eur priklauso atsakovams. Atsakovai taip pat gavo 669,85 Eur A. B. darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) saugos tarnybos „Argus“, iš jo 418,66 Eur priklauso ieškovei, ir po 125,60 Eur priklauso atsakovams. Taigi, ieškovei priklauso iš viso 1 838,45 Eur minėtų piniginių lėšų. Atsakovai taip pat gavo iš viso 710,06 Eur, skirtų A. B. laidojimo išlaidoms, iš trečiųjų asmenų, t. y. 304 Eur laidojimo pašalpą iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 175 Eur laidojimo pašalpą iš UAB saugos tarnybos „Argus“, 231,06 Eur laidojimą pašalpą iš „Sodros“. Atsakovai patyrė 3 627,95 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų. Taigi, atsakovai patyrė iš viso 2 917,89 Eur asmeninių išlaidų už A. B. laidojimą ir kapo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas išlaidas turi atlyginti visi įpėdiniai proporcingai jiems tenkančiai paveldimo turto daliai, darytina išvada, jog ieškovei tenkanti išlaidų dalis sudaro 1 823,68 Eur, o atsakovams tenkanti išlaidų dalis sudaro po 547,10 Eur kiekvienam.

Atsiliepimas

4. Ieškovė V. B. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji su sutuoktiniu A. B. nuo 2015 m. birželio 19 d. kartu nebegyveno, jis buvo persikėlęs gyventi kartu su trečiuoju asmeniu D. V. . Atsakovai klausimų dėl A. B. laidojimo su ieškove nederino, jos nuomonės neklausė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtent atsakovai ir trečiasis asmuo D. V., kurie palaikė artimus santykius su mirusiuoju, prisiėmė visą atsakomybę dėl pastarojo laidojimo išlaidų. Ieškovė nurodo, kad A. B. laidotuvėse dalyvavę žmonės savo aukomis taip pat prisidėjo prie laidojimo išlaidų. Manytina, kad surinkta suma galėjo sudaryti apie 1 000 Eur. Taigi, A. B. laidojimo išlaidoms ir kapo tvarkymui apmokėti pakako pastarojo darbo užmokesčio ir trečiųjų asmenų suteiktų piniginių lėšų, todėl atsakovai asmeninių išlaidų nepatyrė. Ieškovė pažymi, jog nors, anot atsakovų, išlaidos mirusiojo paminklui sudaro 2 200 Eur, tačiau paminklas yra skirtas dviems žmonėms – A. B. ir B. R. , todėl atsakovai pretenzijas gali reikšti tik dėl ½ dalies šių išlaidų priteisimo iš ieškovės. Be to, atsakovams buvo žinoma, kad Kretingos kapinėse yra A. B. šeimos kapas. Minėta kapavietė sutvarkyta, pastatytas paminklas, todėl, A. B. laidojus šioje kapavietėje, išlaidas būtų sudaręs tik pastarojo vardo iškalimas ant paminklo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės V. B. ieškinį ir atsakovų T. B. ir T. B. priešieškinį tenkino iš dalies:

6.1. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo T. B. 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , o atsakovui T. B. priteisė iš ieškovės V. B. 7 687,50 Eur kompensaciją už šį turtą; priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo T. B. 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , o atsakovui T. B. priteisė iš ieškovės V. B. 7 687,50 Eur kompensaciją;

6.2. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) , ir priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 5/16 dalis žemės sklypo, 5/16 dalis pastato – sodo pastato, 5/16 dalis pastato – ūkinio pastato, 5/16 dalis pastato – šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini) , o ieškovei V. B. priteisė iš atsakovo T. B. 4 687,50 Eur kompensaciją už šį turtą; priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 5/16 dalis žemės sklypo, 5/16 dalis pastato – sodo pastato, 5/16 dalis pastato – ūkinio pastato, 5/16 dalis pastato – šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini) , o ieškovei V. B. priteisė iš atsakovo T. B. 4 687,50 Eur kompensaciją už šį turtą;

6.3. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 5/24 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B. priteisė iš atsakovo T. B. 406,25 Eur kompensaciją už šį turtą; priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 5/24 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B. priteisė iš atsakovo T. B. 406,25 Eur kompensaciją už šį turtą;

6.4. priteisė ieškovei V. B. automobilį „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovams T. B. ir T. B. priteisė iš ieškovės V. B. po 150 Eur kompensaciją už 3/16 dalis šio turto;

6.5. priteisė atsakovui T. B. automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o iš atsakovo T. B. priteisė ieškovei V. B. 625 Eur kompensaciją už 5/8 dalis šio turto;

6.6. priteisė atsakovui T. B. ginklą (mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini)), o iš atsakovo T. B. priteisė ieškovei V. B. 50 Eur kompensaciją už 5/8 dalis šio turto;

6.7. priteisė atsakovui T. B. auksinį žiedą, o iš atsakovo T. B. priteisė ieškovei V. B. 50 Eur kompensaciją už ¼ dalį šio turto;

6.8. priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 29,50 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų;

6.9. priteisė atsakovui T. B. iš ieškovės V. B. 19,49 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų;

6.10. kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

7. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo nėra, t. y. šalys sutinka, kad turtas būtų padalytas tokiu būdu, kad ieškovė ir atsakovai nebūtų bendraturčiai, atitinkamai vienai iš šalių išmokant kompensaciją. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės ir dėl mokėtinos kompensacijos dydžio.

7.2. Teismas pažymėjo, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė vertė yra 29 900 Eur, viešos Nekilnojamojo turto registro paieškos ((duomenys neskelbtini)) duomenimis šio turto vertė yra 30 100 Eur, o byloje atliktos ekspertizės duomenimis buto vertė yra 41 000 Eur. Pateikta ekspertizės išvada nuosekli, objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas, ieškovė nenurodė ir nepateikė, todėl darytina išvada, kad vien subjektyvus ieškovės įsitikinimas, paremtas parduodamo panašaus turto skelbimais, nesudaro pagrindo paneigti byloje atliktos ekspertizės išvadų dėl turto vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė yra 41 000 Eur, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina po 3/16 dalis šio turto, jiems išmokant po 7 687,50 Eur kompensaciją.

7.3. Teismas nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, pastato – sodo pastato, pastato – ūkinio pastato, pastato – šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini) , bendra vertė sudaro 12 413 Eur. Ieškovė šį nekilnojamąjį turtą įvertino 15 000 Eur. Atsakovai su ieškovės pasiūlyta turto verte sutiko ir nebereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo šio turto vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pripažino šio turto vertę, ir, vadovaujantis CPK 187 straipsnio nuostatomis, šio turto vertės papildomai nereikia įrodinėti, ji yra laikytina 15 000 Eur. Šis turtas atidalijimo būdu lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovės atsakovams po 5/16 dalis, o ieškovei priteistina po 4 687,50 Eur kompensacija iš atsakovų.

7.4. Teismas pažymėjo, jog šalys procesiniuose dokumentuose sutiko, kad ieškovei priklausančios 5/12 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis atitektų atsakovams, tačiau šalys nesutarė dėl šio turto vertės. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 6 000 Eur. Savo poziciją ieškovė grindė šalių pretenzijose nurodyta suma. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu su ieškovės nurodyta turto verte nesutiko. Teismo vertinimu, ikiteisminiuose šalių pareiškimuose nurodomos sumos nebūtinai atitinka šalių valią teisminio proceso metu, teisinę reikšmę turi šalių pozicija, išdėstyta teismo procesiniuose dokumentuose ir išsakyta teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovai nesutiko su ieškovės nurodyta turto verte, ieškovė ją turėjo pagrįsti papildomais leistinais įrodymais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 950 Eur. Viešos Nekilnojamojo turto registro paieškos ((duomenys neskelbtini)) duomenimis, šio turto vertė taip pat yra 1 950 Eur. Byloje pateiktas skelbimas iš portalo aruodas.lt, kuriame nurodoma, kad 10 a namų valdos sklypo kaina 6 000 Eur, 1a kaina – 650 Eur. Teismas pažymėjo, kad šis skelbimas pats savaime nėra pakankamas pagrįsti šio turto vertę, kadangi jame nurodyto žemės sklypo paskirtis nesutampa su šalims priklausančio žemės sklypo paskirtimi, t. y. šalims priklausančio sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o skelbime nurodoma paskirtis – namų valda. Taigi, darytina išvada, kad vieninteliai objektyvaus pobūdžio duomenys dėl šio turto vertės yra Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame viso sklypo vertė nurodoma – 1 950 Eur, atitinkamai ieškovei tenkančių 5/12 dalių žemės sklypo vertė sudaro 812,50 Eur. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovei priklausančios 5/12 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo būdu priteistinos atsakovams lygiomis dalimis, t. y. po 5/24 dalis, o ieškovei iš atsakovų priteistina po 406,25 Eur kompensacijos.

7.5. Teismas nurodė, kad ieškovei, kaip sutuoktinį A. B., pergyvenusiam asmeniui, nuosavybės teise priklauso ½ dalis automobilio „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o kaip įpėdinei jai papildomai priklauso ¼ dalis šio turto, t. y. ieškovei iš viso priklauso 5/8 dalys automobilio „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovė nurodo, kad šio turto vertė yra 800 Eur, prašo šį turtą priteisti jai, o atsakovams priteisti iš jos po 150 Eur kompensaciją kiekvienam. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu sutiko dėl šio turto atsidalijimo būdo ir kainos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad automobilis yra nedalytinas turtas, ieškovei priteistinas automobilis, o atsakovams už 3/16 dalis automobilio „Renault Thalia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės priteistina po 150 Eur kompensacijos iš kiekvieno.

7.6. Teismas nurodė, kad ieškovei, kaip sutuoktinį pergyvenusiam asmeniui, nuosavybės teise priklauso ½ dalis automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kaip įpėdinei jai papildomai priklauso ¼ dalis šio turto, t. y. ieškovei iš viso priklauso 5/8 dalys automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šio turto vertė yra 3 500 Eur, prašo šį turtą priteisti atsakovams, o jai priteisti kompensaciją. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu su ieškovės nurodyta turto verte nesutiko. Teismas pažymėjo, kad byloje turi būti pateikti objektyvaus pobūdžio duomenys dėl šio turto ir jame esančios įrangos vertės. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių nebuvo, kad šis automobilis buvo skirtas taksi paslaugoms teikti, tačiau byloje nėra duomenų, kokia įranga yra automobilyje ir kokia jos rinkos kaina. Byloje yra pateikti autoplius.lt skelbimai, kuriuose panašaus automobilio kaina yra 696 Eur ir 950 Eur. Daugiau jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė. Kadangi atsakovai sutiko dėl didesnės šio automobilio vertės nei pateikiamuose skelbimuose, pripažintina, kad dalytino automobilio vertė yra 1 000 Eur. Ieškovė nepagrindė, kad šio turto vertė būtų didesnė, todėl jos nurodyta 3 500 Eur vertė laikytina neįrodyta. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė šią transporto priemonę priteisti T. B. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad automobilis yra nedalytinas turtas, atsakovui T. B. priteistinas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o ieškovei iš atsakovo priteistina 625 Eur už 5/8 šio turto dalis.

7.7. Teismas pažymėjo, jog, ieškovės teigimu, ginklo (mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini)), vertė yra 80 Eur. Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo daiktu naudojasi atsakovas T. B. , todėl šis turtas turėtų būti priteistas jam, o ieškovei priteista kompensacija už 5/8 šio turto dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginklas yra nedalytinas turtas, šis turtas priteistinas atsakovui T. B. , o ieškovei iš jo priteistina 50 Eur kompensacija už 5/8 šio turto dalis.

7.8. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, A. B. priklausė mobilusis telefonas (350 Eur vertės), kompiuteris (300 Eur vertės), kraujo spaudimo matavimo aparatas (60 Eur vertės). Ieškovė duomenų apie šio turto įsigijimą, daiktų modelį ir vertę nepateikė, teismo posėdžio metu šių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad šis turtas turi savybę nusidėvėti, gesti ir pan. Duomenų apie šio turto vertę palikimo atsiradimo metu nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

7.9. Teismas pažymėjo, jog, ieškovės teigimu, ji buvo padovanojusi A. B. auksinį žiedą (200 Eur vertės). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas šis turtas laikytinas asmeniniu, todėl paveldint ieškovei kaip sutuoktinei nepriklauso ½ dalis šio turto vertės, ieškovė, kaip įpėdinė, turi teisę reikalauti ¼ dalies šio turto vertės. Atsakovai sutiko dėl žiedo vertės, nurodė, kad šis žiedas pagal A. B.valią turi atitekti atsakovui T. B. , todėl ausinis žiedas priteistinas atsakovui T. B. , o ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur kompensacija už ¼ šio turto dalį.

7.10. Teismas nurodė, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ pažymos duomenimis nustatyta, kad A. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2 271,67 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 14,62 Eur buvo panaudota apsiperkant „IKI Palanga“ ir 1,40 Eur – „Gintarinėje vaistinėje“, kitos piniginės lėšos – pervestos į atsakovo T. B. sąskaitą. Kadangi 16,02 Eur suma buvo panaudota asmeninėms T. B. išlaidoms, ieškovė turi reikalavimo teisę į 5/8 dalį šios sumos, t. y. 10,01 Eur.

7.11. Teismas pažymėjo, jog atsakovai iš trečiųjų asmenų gavo 1 379,91 Eur, skirtų A. B. laidojimo išlaidoms padengti. Nors ieškovė teigė, kad į šermenis ir laidotuves atėję žmonės taip pat prisidėjo savo aukomis, tačiau atsakovai tokios aplinkybės nepripažino, o byloje šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė nurodytų aplinkybių.

7.12. Teismo vertinimu, atsakovai pagrindė savo reikalavimą dėl 2 071,70 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų. Pagal katalikiškas apeigas, laidotuvėse dalyvauja kunigas, giedoriai (vargonininkai), kuriems įprastai atsidėkojama auka. Tokio pobūdžio išlaidos sunkiai pagrindžiamos rašytiniais duomenimis, t. y., be šalies paaiškinimų, jos papildomai jokiais dokumentai neįrodinėtinos, tačiau tai nereiškia, kad tokio tipo išlaidos apskritai nebuvo patirtos. Nors atsakovai nurodė, kad išsaugojo tik dalį išlaidas pagrindžiančių duomenų, tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos: laidojimo namų paslaugos – 863 Eur, laidotuvių pietūs – 588,70 Eur, duobkasiai ir nešikai – 300 Eur; vargonininkai – 220 Eur, bažnyčia – 100 Eur. Teismo vertinimu, nėra kaip pagrįsti išlaidų maistui, gėrimams, transportui, gėlėms, puokštėms.

7.13. Teismas pažymėjo, jog atsakovai, kaip įpėdiniai, turėjo teisę spręsti dėl savo tėvo palaidojimo vietos ir kapavietės tvarkymo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pretenzijų dėl A. B. laidojimo vietos atsakovams nereiškė. Atsakovai nurodė, kad kapavietę, kurioje buvo palaidota B. R. , prižiūrėjo trečiasis asmuo D. V., su kuria pastaruosius trejus metus gyveno A. B. B. R. nėra jų ar trečiojo asmens giminaitė. Kapinės, kuriose palaidotas A. B., yra užpildytos, t. y. naujų kapaviečių nėra, o laidoti galima tik esamose kapavietėse. Kadangi B. R. buvo seniai mirusi, o jos kapavietę prižiūrėjo trečiasis asmuo, atsakovai, trečiojo asmens sutikimu, nusprendė palaidoti savo tėvą Kretingoje esančiose kapinėse. Tėvo giminės kapavietė yra ne Kretingoje, todėl ją prižiūrėti būtų nepatogu. Byloje pateiktas mirusiojo seserų raštas, kuriame nurodyta, jog A. B. turėjo būti palaidotas giminės kapavietėje, tačiau įpėdinių pareiga yra palaidoti mirusįjį, todėl būtent įpėdiniai sprendžia dėl laidojimo ir kapavietės, o kitų asmenų nuomonė, išdėstyta raštu teisminio bylos nagrinėjimo metu, teisinės reikšmės neturi. Teismas nurodė, kad duomenų, jog kapavietės sutvarkymo išlaidos gerokai viršytų vidutinę, įprastą rinkos vertę, būtų neprotingos ir pan., nepateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovų nurodyta 2 200 Eur suma yra reali, pagrįsta, atitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytus principus.

7.14. Teismas nurodė, kad bendra laidojimo išlaidų ir kapavietės priežiūros išlaidų suma sudarė 4 271,70 Eur. Taigi, A. B. banko sąskaitoje buvusios lėšos bei iš trečiųjų asmenų gautos lėšos (1 379,91 Eur) nepadengė visų atsakovų patirtų išlaidų, todėl atsakovai turi teisę reikalauti tos sumos, kurios nurodytos lėšos nepadengia, t. y. 636,03 Eur. Ieškovė paveldėjo ¼ dalį A. B. turto, todėl tokia pat dalimi turi prisidėti prie išlaidų už jo laidojimą ir kapavietės priežiūrą, šiuo atveju – 159 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovams per laidotuves davė 100 Eur, teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad ieškovė galėjo duoti tokią pinigų sumą, todėl ieškovei tenkanti išlaidų dalis mažintina iki 59 Eur. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovų patirtos išlaidos turi būti dengiamos lygiomis dalimis, todėl kiekvienam atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista po 29,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo T. B. 10,01 Eur, t. y. A. B. priklausiusių piniginių lėšų, kurias atsakovas panaudojo asmeniniams pirkiniams, atsakovui T. B. iš ieškovės priteistina suma mažintina iki 19,49 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) V. B. prašo:

8.1. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , atidalijimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atidalyti natūra 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir priteisti ieškovei V. B. 2000/3000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , o atsakovams T. B. ir T. B. priteisti iš ieškovės po 243,75 Eur kompensaciją už šį turtą;

8.2. tenkinti ieškinio dalį dėl 1 419,86 Eur piniginių lėšų, buvusių palikėjo A. B. banko sąskaitoje, priteisimo ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų po 709,90 Eur;

8.3. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino priešieškinį, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti;

8.4. priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismo sprendime nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , atidalijimo būdas yra nepagrįstas, neužtikrina ieškovės lūkesčių ir patenkina tik atsakovų interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo pat pradžių tarp šalių buvo kilęs ginčas tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, o viso kito nekilnojamojo turto vertę pasiūlė patys atsakovai ir savo pozicijos nuosekliai laikėsi visų derybų metu. 2019 m. balandžio 9 d. pretenzijoje-pasiūlyme atsakovai nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė sudaro apie 6 000 Eur, ir reikalavo iš ieškovės piniginės kompensacijos atsižvelgdami būtent į tokią turto vertę. Savo nuomonę atsakovai pakeitė tik atsiliepime į ieškinį, nurodydami, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo vertė yra 1 950 Eur. Taigi, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog įpėdiniai (bendraturčiai) susitarė dėl 6 000 Eur žemės sklypo vertės.

9.2. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir, atsakovams nesutikus už jiems tenkančią turto dalį sumokėti nurodytos kompensacijos, siūlė perleisti jai nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Teismui nusprendus, kad žemės sklypo vertė yra 1 950 Eur, ir jį priteisus atsakovams, o ieškovei priteisus kompensaciją už šį turtą, buvo pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai, kadangi ji neteko galimybės turėti žemės savo poreikiams tenkinti. Be to, toks atidalijimo būdas yra nesąžiningas, kadangi atsakovai turės galimybę žemės sklypą parduoti už jų pačių anksčiau pasiūlytą vertę, nors ieškovei už jai priklausančią dalį buvo priteista pernelyg maža kompensacija.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atidalijamas natūra atsakovams, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Teismas taip pat nenustatė, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Ginčo žemės sklypą priteisus ieškovei, atsakovų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi jie nuo pat pradžių siekė, kad visas paveldimas turtas liktų ieškovei, o jiems būtų sumokėta piniginė kompensacija. Be to, atsakovai paveldėtu turtu nesinaudos ir siekia jį parduoti. Toks atidalijimo būdas labiau atitiks bendraturčių (įpėdinių) interesus, nes ieškovei priklauso didesnė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nei atsakovams, ieškovė ketina šiuo turtu naudotis, o atsakovams bus sumokėta kompensacija, atitinkanti jų pačių nurodytą turto vertę.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 1 419,80 Eur piniginių lėšų, buvusių palikėjo A. B. banko sąskaitoje, ir šią sumą nepagrįstai įskaitė į laidojimo išlaidas. Nors atsakovai pripažino, kad surinko 1 000 Eur aukų, tačiau teismas nepagrindė, kodėl laidojimo išlaidoms padengti neužteko suaukotų pinigų, valstybės paramos ir lėšų, gautų iš mirusiojo darbovietės. Nors atsakovai nurodė, kad A. B. sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos laidotuvėms, tačiau teismas nesiaiškino, iš kokių lėšų atsakovai sumokėjo už laidojimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai laidotuvėms panaudojo savo asmenines lėšas. Piniginės lėšos iš palikėjo A. B. banko sąskaitos į atsakovo T. B. banko sąskaitą buvo pervestos tik po laidotuvių. Tai patvirtina, kad mirusiojo sąskaitoje buvusios lėšos laidotuvėms nebuvo panaudotos, nes tam nebuvo poreikio. Jeigu atsakovai minėtas lėšas panaudojo kapavietės tvarkymui, į šias išlaidas ieškovei tenkanti piniginių lėšų dalis negalėjo būti įskaičiuota, kadangi šias išlaidas atsakovai prisiėmė savo nuožiūra ir rizika.

9.5. Atsakovai nepagrindė išlaidų už duobkasių ir nešikų paslaugas (300 Eur), už vargonininkų paslaugas (220 Eur), už bažnyčios paslaugas (100 Eur), iš viso 620 Eur išlaidų. Duobkasių, giedorių paslaugas teikia asmenys, vykdantys individualią veiklą, todėl paslaugų gavėjams yra išrašoma sąskaita. Atsakovai tokių dokumentų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tikėti jų nurodytomis išlaidomis.

9.6. Byloje esantys dokumentai pagrindžia, kad atsakovai iš viso patyrė 1 497,95 Eur laidojimo išlaidų. Iš valstybės ir mirusiojo darbovietės gautos lėšos sudarė 1 379,91 Eur, 1 000 Eur paaukojo tretieji asmenys. Taigi, gautų piniginių lėšų pakako laidotuvių išlaidoms padengti.

9.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ne tik laidojimo išlaidas, bet ir kapavietės tvarkymo išlaidas, kurias įskaitė į ieškovei priklausančią palikėjo piniginių lėšų dalį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pritarusi atsakovų veiksmams, t. y. kad pastarieji su ja derino kapavietės vietą, paminklinį akmenį. Atsakovai suklaidino teismą nurodydami, kad A. B. šeimos kapavietė yra ne Kretingoje, todėl ją prižiūrėti būtų sunku ir dėl to jis buvo palaidotas B. R. s kape, kurį prižiūrėjo trečiasis asmuo. Atsakovai žinojo, kad A. B. šeimos kapavietė yra Kretingos kapinėse. Palaidoję tėvą šeimos kapavietėje atsakovai nebūtų patyrę papildomų išlaidų už paminklinį akmenį. Be to, atsakovų išrinkta kapavietė yra dviejų asmenų – A. B. ir B. R. – todėl atsakovai pretenzijas gali reikšti tik dėl ½ dalies šių išlaidų priteisimo iš ieškovės.

Atsiliepimas

10. Atsakovai T. B. ir T. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. 2019 m. balandžio 9 d. pretenzijoje-pasiūlyme atsakovų nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 6 000 Eur vidutinė rinkos vertė buvo preliminari ir sudarė šalių derybų objektą. Ieškovei nesutikus su atsakovų pateiktais pasiūlymais, jie pasirinko savo teisių gynimo ir įrodinėjimo būdus, vienas iš jų – ginčo sklypo vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo registro duomenis. Atsakovų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jo vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2019 m. sausio 23 d., o žemės sklypas neturi kažkokių individualių požymių, jo vertė yra būtent 1 950 Eur. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo nurodytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, rėmėsi skelbimu apie nekilnojamojo turto pardavimą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skelbime nurodyto žemės sklypo paskirtis buvo namų valdos, o ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo registro duomenimis, tai atitinka kasacinio teismo praktiką.

Šalies argumentai

10.2. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pozicija dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , padalijimo būdo buvo nuosekli, ji visuomet norėjo šio žemės sklypo, tačiau tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovė prašė šį žemės sklypą nuosavybės teise priteisti atsakovams ir nurodė, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebeturi galimybių užsiimti žemės ūkio veikla. Ieškovė, iš esmės keisdama atidalijimo būdą, peržengia bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje ribas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys sutiko, kad ginčo žemės sklypas atitektų atsakovams, o ieškovei būtų priteista kompensacija, todėl teismas iš esmės ir negalėjo parinkti kitokio atidalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar neegzistuoja aplinkybės, jog kažkuri šalis dėl savo turtinės padėties nepajėgs mokėti kompensacijos.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovai nurodo, kad visos jų patirtos laidojimo išlaidos, įskaitant 147 Eur už maistą, gėrimus, transportą ir 390 Eur už gėles, kurių teismas nepripažino, buvo būtinos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios išlaidos buvo nepagrįstos, per didelės ar nebūtinos. Be to, priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovai niekuomet nepripažino, kad jie iš laidotuvėse dalyvavusių asmenų gavo 1 000 Eur aukų. Visi mirusio asmens turėti (2 271,67 Eur) ir vėliau jo vardu gauti pinigai (1 379,91 Eur) buvo panaudoti išimtinai laidotuvėms.

10.4. Nors ieškovė teigia, kad atsakovai su ja nederino klausimų dėl mirusiojo A. B. kapo vietos, paminklo ir kt., tačiau aplinkybė, jog ieškovė prie laidojimo išlaidų prisidėjo tik 100 Eur suma, patvirtina, kad ji buvo perleidusi atsakovams visus laidotuvių organizavimo klausimus. Atsakovai svarstė įvairius variantus dėl A. B. kapo vietos ir, atsižvelgę į kapo vietos patogumą, dydį ir kitas aplinkybes, pasirinko būtent esamą vietą. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ji aktyviai dalyvavo kapo vietos parinkime, laidotuvių organizavime ir pan.

Šalies argumentai

10.5. Ieškovė nesutinka su 2 200 Eur išlaidomis už paminklą ir bortelių montavimą, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pastarosios būtų per didelės, neadekvačios ir nereikalingos. Nors A. B. palaidotas šalia kito asmens (B. R. s), tačiau šiose kapinėse nėra naujai formuojamų kapaviečių. B. R. buvo seniai mirusi (1971 m.), o jos kapavietę prižiūrėjo trečiasis asmuo, todėl atsakovai su trečiojo asmens sutikimu perleisti kapavietę jų nuolatinei priežiūrai, nusprendė savo tėvą palaidoti Kretingos kapinėse. Iš pagarbos B. R. s atminimui paminkle taip pat buvo išgraviruoti ir jos inicialai, tačiau papildomų simbolių graviravimas neturėjo jokios įtakos bendrai paminklo ir bortelių gamybos kainai. Nors, ieškovės manymu, ji turėtų atlyginti tik ½ dalį išlaidų už kapavietės tvarkymą, kadangi kape palaidoti du asmenys, tačiau B. R. s kapą tvarkė tik trečiasis asmuo D. V., kuri nebuvo nei pastarosios giminė, nei įpėdinė, todėl nėra aišku, kas, anot ieškovės, turi atlyginti likusią išlaidų dalį. Ieškovė taip pat nebandė įrodyti, kad, A. B. palaidojus šeimos kape, kapavietės tvarkymo išlaidos būtų buvusios mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovams iš ieškovės po 5/24 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovų priteisti po 406,25 Eur kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1 950 Eur, kadangi 2019 m. balandžio 9 d. pretenzijoje-pasiūlyme atsakovai turtą įvertino 6 000 Eur suma ir šios pozicijos laikėsi visų derybų metu. Taigi, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog įpėdiniai (bendraturčiai) susitarė dėl 6 000 Eur žemės sklypo vertės. Teismo sprendime nurodytas žemės sklypo atidalijimo būdas taip pat neužtikrina ieškovės lūkesčių ir patenkina tik atsakovų interesus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atidalijamas natūra atsakovams, nenustatė, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu.

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

16. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

20. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

21. Ieškovė nurodo, kad ji viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir siūlė, atsakovams nesutikus už jiems tenkančią turto dalį sumokėti nurodytos kompensacijos, perleisti jai nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti atsakovams, o jai priteisti kompensaciją už atsakovams tenkančią turto dalį. Atsakovai su ieškovės pasiūlytu turto atidalijimo būdu sutiko, tačiau šalys nesutarė dėl minėto turto vertės, t. y. kompensacijos už šį turtą dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys sutiko dėl turto atidalijimo būdo, tačiau tarp jų buvo kilęs ginčas dėl turto vertės.

22. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsakovams nesutinkant sumokėti kompensacijos, prašo priteisti jai nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis jos reikalavimas buvo sąlyginis – siejamas su teismo nustatyta turto verte, t. y. teismui sutikus su ieškovės pasiūlyta 6 000 Eur žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), verte, ji vertino, kad žemės sklypas turi atitekti atsakovams, o jai turi būti priteista kompensacija; teismui nusprendus priešingai, t. y. sutikus su atsakovų nurodyta 1 950 Eur turto verte, ieškovė vertino, kad turtas turi atitekti jai, o atsakovams turi būti priteista kompensacija. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė buvo pareiškusi du skirtingus ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdama užtikrinti sau palankų teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos interesą naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų bandžiusi pagrįsti šias aplinkybes. Priešingai, ieškinyje ji nurodė, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebeturi galimybių užsiimti žemės ūkio veikla, todėl žemės sklypo priteisimas atsakovams labiau atitiktų šalių interesus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nuosekliai siekė, jog ginčo sklypas nuosavybes teise būtų priteistas jai.

23. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys sutiko su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo būdu, t. y. sutiko, kad šis turtas nuosavybės teise būtų priteistas atsakovams, o ieškovei būtų priteista kompensacija už šį turtą, byloje nesat aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų galimybę sumokėti teismo priteistą kompensaciją ieškovei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikytas atidalijimo būdas yra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei teismo sprendimu priteista mažesnė kompensacija, nei pastaroji prašė ieškinyje, t. y. nustatyta mažesnė nei ieškovės nurodyta turto vertė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo taikytas turto atidalijimo būdas yra nepagrįstas, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), verte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę; turi būti nustatyta turto rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21 ir 22 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Atsakovai pateikė teismui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą, kurio duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė yra 1 950 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad, VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė taip pat yra 1 950 Eur. Taigi, atsakovai įvykdė savo pareigą nurodyti dalytino turto vertę ir pateikė ją pagrindžiančius įrodymus. Tokie duomenys kasacinio teismo praktikoje pripažįstami tinkamais turto vertės įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, pripažintina, kad, ieškovei nesutinkant su atsakovų pateiktuose įrodymuose nurodyta turto verte ir siekiant paneigti jos teisingumą (įrodyti, kad turto vertė kitokia), pareiga pateikti kitokią turto vertę patvirtinančius duomenis, kurie, be kita ko, galėjo būti gauti ir atlikus ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, kilo ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

26. Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų prašymo skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo atveju atsakovai turėtų prašyti skirti viso dalytino turto ekspertizę arba vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis apie turto vertę. Teismas šalims nurodė, kad byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo, todėl ekspertizė skiriama vadovaujantis šalių pateiktais prašymais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat gali teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodyti klausimus, kuriuos pageidauja užduoti ekspertams, ir nustatė ieškovei terminą atsiliepimui į prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikti. 2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, jame ieškovė nurodė, kad su prašymu nesutinka, mano, kad ekspertizės skyrimas byloje netikslingas, ir prašė nekilnojamojo turto, įskaitant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , vertę nustatyti pagal VĮ Registrų centro vidutinę rinkos vertę. Taigi, ieškovei buvo žinoma apie galimybę prašyti skirti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , turto vertinimo ekspertizę, teismas suteikė ieškovei galimybę pateikti minėtą prašymą, tačiau ieškovė ekspertizės nepageidavo, o ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , grindė šalių išsakyta pozicija derybų, kurios vyko iki kreipimosi į teismą, metu ir byloje pateiktame skelbime nurodyta kaina.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisinę reikšmę turi šalių pozicija, išdėstyta teismo procesiniuose dokumentuose ir išsakyta teismo posėdžio metu, o ne ikiteisminiuose šalių pareiškimuose. Pažymėtina, kad šalys veda derybas iki kreipimosi į teismą, siekdamos išvengti papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su teisminiu bylos nagrinėjimu. Šios derybos įprastai grindžiamos tarpusavio nuolaidomis, t. y. siekdamos išspręsti ginčą taikiai, šalys viena kitai pasiūlo nuolaidų dėl savo reikalavimų, pavyzdžiui, sutinka su mažesne skolos suma, ilgesniu jos grąžinimo terminu, didesne turto verte ir pan. Akivaizdu, kad, šalims derantis dėl kelių reikalavimų, šalies pasiūlymą dėl vieno iš reikalavimo lemia priešingos šalies pozicija dėl kito reikalavimo. Taigi, derybų metu esminę reikšmę turi pateiktų pasiūlymų visuma, o ne vienas kažkuris reikalavimas. Tai reiškia, jog nors atsakovai 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. pretenzijose – pasiūlymuose nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė yra 6 000 Eur, tačiau šiuose pasiūlymuose taip pat buvo sprendžiama ir dėl kito dalytino turto. Taigi, atsakovai šią vertę laikė pagrįsta su sąlyga, kad ieškovė sutinka ir su kita jų nurodyta dalytino turto verte. Nagrinėjamu atveju šalys kilusio ginčo derybų būdu neišsprendė, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perdavė nagrinėti teismui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė dėl 6 000 Eur žemės sklypo vertės.

28. Ieškovė taip pat pateikė teismui skelbimą iš portalo aruodas.lt, kuriame nurodoma, kad 10 a namų valdos sklypo kaina – 6 000 Eur, 1a kaina – 650 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtame skelbime nurodyto žemės sklypo paskirtis nesutampa su šalims priklausančio žemės sklypo paskirtimi – šalims priklausančio sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o skelbime nurodoma paskirtis – namų valda, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis skelbimas nėra pakankamas pagrįsti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertę.

29. Taigi šių anksčiau nurodytų aplinkybių viseto pagrindu nuspręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių lygybės ir rungtyniškumo principų, teisėtai ir pagrįstai nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , atidalijimo būdą ir vertę, tinkamai apskaičiavo ieškovei priteistinos kompensacijos už šį turtą dydį.

Dėl banko sąskaitoje esančių lėšų priteisimo, laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų atlyginimo

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1 419,86 Eur piniginių lėšų, buvusių palikėjo A. B. banko sąskaitoje, priteisimo ir tenkinti atsakovų reikalavimą dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų atlyginimo – priteisti iš ieškovės 29,50 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų atsakovui T. B. ir 19,49 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų atsakovui T. B. , teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Apeliantė nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai iš viso patyrė 1 497,95 Eur laidojimo išlaidų. Iš valstybės ir mirusiojo darbovietės gautos lėšos sudarė 1 379,91 Eur, 1 000 Eur paaukojo tretieji asmenys. Taigi, gautų piniginių lėšų pakako laidotuvių išlaidoms padengti. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai iš ieškovės priteisė kapavietės tvarkymo išlaidas.

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

33. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik: 1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai, kaip A. B. pirmos eilės įpėdiniai, turėjo teisę palikimą sudarantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias palikėjo vardu registruotoje banko sąskaitoje, panaudoti A. B. laidojimui bei kapo sutvarkymui ir vėliau prašyti šias lėšas priteisti iš ieškovės, kaip A. B. įpėdinės, proporcingai jos paveldimo turto daliai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškovė teigia, kad piniginės lėšos iš palikėjo A. B. banko sąskaitos į atsakovo T. B. banko sąskaitą buvo pervestos tik po laidotuvių, o duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai laidotuvėms panaudojo savo asmenines lėšas, byloje nėra, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės prievolei atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar atsakovai A. B. laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidoms apmokėti panaudojo pinigines lėšas, esančias palikėjo vardu registruotoje banko sąskaitoje, t. y. paveldimą turtą, ar savo asmenines pinigines lėšas. Esminę reikšmę turi aplinkybės, patvirtinančios šių išlaidų pobūdį ir dydį.

35. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai iš trečiųjų asmenų gavo 1 379,91 Eur, skirtų A. B. laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidoms apmokėti, t. y. 304 Eur laidojimo pašalpą iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 175 Eur laidojimo pašalpą ir 669,85 Eur A. B. darbo užmokesčio iš UAB saugos tarnybos „Argus“, 231,06 Eur laidojimą pašalpą iš „Sodros“. Vis dėlto ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovai iš laidotuvėse dalyvavusių trečiųjų asmenų surinko 1 000 Eur aukų, skirtų A. B. laidojimo išlaidoms apmokėti. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovai minėtos aplinkybės nepatvirtino. Kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad iš suaukotų lėšų buvo padengtos laidojimo išlaidos (jų dalis).

36. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai pagrindė aplinkybę apie tai, kad patyrė 2 071,70 Eur laidojimo išlaidų, t. y. 863 Eur sumokėjo už laidojimo namų paslaugas, 588,70 Eur – už laidotuvių pietus, 300 Eur – už duobkasių ir nešikų paslaugas, 220 Eur – už vargonininkų paslaugas, 100 Eur – už bažnyčią. Apeliantė nurodo, kad atsakovai nepagrindė išlaidų už duobkasių ir nešikų paslaugas (300 Eur), už vargonininkų paslaugas (220 Eur), už bažnyčios paslaugas (100 Eur), iš viso 620 Eur išlaidų. Pažymi, kad duobkasių, giedorių paslaugas teikia asmenys, vykdantys individualią veiklą, todėl paslaugų gavėjams yra išrašoma sąskaita. Atsakovai tokių dokumentų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tikėti jų nurodytomis išlaidomis.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. buvo palaidotas pagal religines apeigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal katalikiškas apeigas, laidotuvėse dalyvauja kunigas, giedoriai (vargonininkai). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantės teiginiai, kad duobkasių, giedorių paslaugas teikia asmenys, vykdantys individualią, todėl jie gali paslaugų gavėjams išrašyti sąskaitą, yra pagrįsti, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovams nepateikus duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas, pastarieji šių išlaidų nepatyrė. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog už bažnyčios teikiamas paslaugas įprastai atsidėkojama auka. Antra, giedorių (vargonininkų) paslaugas teikiantys asmenys taip pat ne visuomet verčiasi individualia veikla, kartais tai atlieka vedami religinių, moralinių įsitikinimų, siekdami padėti gedintiems, todėl jiems taip pat būdinga atsilyginti auka. Taigi, šalys ne visuomet turi galimybę nurodytas išlaidas pagrįsti rašytiniais duomenimis. Trečia, ieškovė neginčija aplinkybės, kad šiuo atveju religinėse apeigose dalyvavo kunigas, giedoriai (vargonininkai), buvo reikalingos duobkasių paslaugos. Taigi, šios paslaugos buvo faktiškai suteiktos, todėl akivaizdu, kad atsakovai dėl to patyrė išlaidų. Ketvirta, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jog minėtos išlaidos buvo per didelės, neatitiko protingumo principo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai patyrė 2 071,70 Eur laidojimo išlaidų.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 2 200 Eur išlaidų už A. B. kapavietės tvarkymą. Apeliantė su šiomis išlaidomis nesutinka, nurodydama, kad A. B. galėjo būti laidojamas šeimos kapavietėje, taip išvengiant papildomų kapavietės tvarkymo išlaidų. Be to, atsakovai A. B. kapavietės vietos, paminklinio akmens su ja nederino, todėl ji neturi prievolės atlyginti šias išlaidas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovai, kaip įpėdiniai, turėjo teisę spręsti dėl savo tėvo laidojimo vietos ir kapavietės sutvarkymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su A. B. laidojimu ir kapavietės tvarkymu, reiškusi atsakovams pretenzijas dėl A. B. laidojimo vietos. Byloje pateiktas A. B. seserų raštas, kuriame nurodoma, jog, jų manymu, pastarasis turėjo būti palaidotas šeimos kape, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai A. B. kapo vietą parinko nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog pareiga palaidoti mirusįjį tenka įpėdiniams, todėl šiuo atveju būtent atsakovai turėjo teisę spręsti dėl A. B. laidojimo ir kapavietės.

40. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų patirtos kapo tvarkymo išlaidos yra per didelės, neatitinka protingumo principo, ir duomenų patvirtinančių, jog A. B. palaidojus šeimos kape minėtos išlaidos būtų buvusios gerokai mažesnės. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo laidojamas šeimos kape, nereiškia, kad jam negali būti statomas paminklinis akmuo ar nėra patiriama papildomų kapavietės tvarkymo išlaidų. Akivaizdu, jog laidojant asmenį esamoje kapavietėje ši vėliau turi būti sutvarkoma, t. y. kapavietė yra grąžinama į pirmiau buvusią padėtį arba pastatomi nauji dekoratyviniai elementai.

41. Ieškovė taip pat nurodo, kad A. B. palaidotas B. R. s kapavietėje, todėl atsakovai pretenzijas gali reikšti tik dėl ½ dalies kapo tvarkymo išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovų patirtos kapavietės tvarkymo išlaidos yra susijusios būtent su A. B. laidojimu. Paminklinis akmuo kapavietėje buvo pastatytas būtent dėl to, jog joje buvo palaidotas A. B., t. y. jeigu atsakovai nurodytoje kapavietėje nebūtų palaidoję A. B., akivaizdu, kad paminklinio akmens jie šioje vietoje nebūtų statę. Nors paminkliniame akmenyje iškaltas ir B. R. vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl to atsakovų patirtos kapavietės tvarkymo išlaidos nepadidėjo.

42. Atsakovai patyrė iš viso 4 271,70 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų. Byloje pateikto banko sąskaitos išrašo duomenimis nustatyta, kad A. B. vardu registruotoje banko sąskaitoje buvo 2 271,67 Eur, iš jų 16,02 Eur buvo panaudota atsakovo T. B. asmeniams poreikiams tenkinti. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai patyrė 636,14 Eur išlaidų A. B. laidojimui ir kapavietės tvarkymui, kurias turi atlyginti A. B. įpėdiniai (4 271,70 Eur – 2 255,65 Eur – 1 379,91 Eur). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė paveldėjo ¼ dalį A. B. turto, ji turi atlyginti atsakovams 159,04 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų. Pažymėtina, jog šalys sutiko, kad ieškovė davė atsakovams 100 Eur laidotuvių metu, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų suma mažintina iki 59,04 Eur, t. y. priteisiama po 29,52 Eur kiekvienam iš atsakovų. Ieškovė taip pat turi teisę reikalauti iš atsakovo T. B. 5/8 dalių piniginių lėšų, kurias jis panaudojo asmenims poreikiams tenkinti, t. y. 10,01 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė turi atlyginti 29,52 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų atsakovui T. B. ir 19,51 Eur (29,52 Eur – 10,01 Eur) laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų atsakovui T. B.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šiek tiek suklydo apskaičiuodamas atsakovams priteistinų laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų dydį, t. y. atsakovui T. B. priteisė 29,50 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų (vietoje 29,52 Eur), atsakovui T. B. – 19,49 Eur (vietoje 19,51 Eur). CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinį skundą pateikė ieškovė, o atsakovai nurodytos teismo sprendimo dalies neskundė, darytina išvada, kad anksčiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaidų už palikėjo laidojimą ir kapavietės tvarkymą atlyginimo, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

48. Atsakovai patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias apmokėjo atsakovas T. B. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovui T. B. iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui T. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė