Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams T. B. ir T. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsakovų T. B. ir T. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, trečiasis asmuo D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,71 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 000 Eur, priteisti ieškovei, atsakovams priteisti iš ieškovės 13 125,00 Eur (po 6562,50 Eur kiekvienam) už ieškovei tenkančią atsakovų turto dalį;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. B. mirties įrašas Nr. 5067, apie tai, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). 2019-02-26 V. B. išduoti nuosavybės teisės liudijimai. 2019-02-26 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas V. B. į ¼ dalį turto, kurios savininkas A. B., miręs (duomenys neskelbtini). 2019-02-05 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas T. B. ir T. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl žemės sklypo, pastato–sodo pastato, pastoto–ūkinio pastato, pastato–šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenys dėl transporto priemonės FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimų portalo autolius.lt duomenys dėl automobilio FORG GALAXY vertės. Laidojimo išlaidų kvitai, kasos pajamų orderiai. Skelbimų portalo alio.lt duomenys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kretingoje vertės. Skelbimų portalo aruodas.lt duomenys dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertės. Kapavietės fotonuotraukos. T. B. pervestos lėšos iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos – 304 Eur, VDFV – 231,06 Eur, UAB „Saugos tarnyba“ – 669,85 Eur ir 175 Eur. Dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 22601.

Dėl turto atidalijimo būdo.

Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad tais atvejais, kai bendraturtis kreipiasi su ieškiniu į teismą, sprendžiama ne dėl pačios asmens subjektinės teisės atsidalyti, tačiau dėl tik atidalijimo būdo – natūra arba pinigais. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje J.M., H.M., E.M.v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, R.R., bylos Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.Š.v. A.J., bylos Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.K.v. N.K., M.T., bylos Nr. 3K-3-536/2006;2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB „Prospero polis“ v. UAB „Kauno gelžbetonis“, VĮRegistrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.R., P.R.v. A.U.(A.U.), bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.R.v. V.R.ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčas kilo dėl turto likusio su A. B. mirties atidalijimo. Po A. B. mirties paveldėjimo būdu ieškovė ir atsakovai tapo šio turto bendrasavininkais: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,71 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); automobilio RENAULT THALIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) automobilio taksi FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo (mažos galios revolveris ME 38 COMPACT G, ginklo kalibras: 380 ME GUM, ginklo numeris: (duomenys neskelbtini)), mobiliojo telefono, nešiojamo kompiuterio, kraujo spaudimo matavimo aparato; auksinio žiedo, mirusiojo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų – 1419,86 Eur sumą. Įvertinus byloje esančius duomenis, t. y. šalių procesinius dokumentus, iki bylos iškėlimo siųstas pretenzijas, teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo nėra, t. y. šalys sutinka, kad turtas būtų padalytas tokiu būdu, kad ieškovė ir atsakovai nebūtų bendraturčiai, atitinkamai vienai iš šalių išmokant kompensaciją. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės ir atitinkamai dėl mokėtinos kompensacijos dydžio.

Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidžiama kompensaciją priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, o ne tik atidalijimo prašančiam bendraturčiui, t. y. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kompensaciją galima priteisti tiek ieškovei, tiek atsakovams (tiek atidalijimo prašančiam, tiek atidalijamam bendraturčiui). Sprendimas, kam konkrečiai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos šalių valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas ieškovas (atsakovas), ar jų yra ir daugiau, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo.

Ieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinė nuosavybės, priteisiant ieškovei iš kiekvieno atsakovo turimas 3/16 buto dalis, o jiems išmokant kompensaciją.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-544/2012). Šiuo atveju atsakovai buto vertę įrodinėjo teismo paskirto ekspertizės išvadomis.

Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodoma, šio turto vidutinė vertė – 29900 Eur, viešoje Nekilnojamojo turto registro viešoje paieškoje pagal unikalų numerį (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) šio turto vertė 30100 Eur. Byloje šalių prašymu buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, kurioje nurodyta ginčo buto vertė – 41000 Eur. Ieškovė nesutinka su tokia verte ir teigia, kad ji yra mažesnė.

Išaiškintina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikta ekspertizės išvada nuosekli, objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas ieškovė nenurodė ir nepateikė. Darytina išvada, kad vien subjektyvus ieškovės įsitikinimas, paremtas parduodamo panašaus turto skelbimais, nesudaro pagrindo paneigti byloje atliktos ekspertizės išvadų dėl turto vertės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 41 000 Eur (CPK 178 straipsnis). Dėl šios aplinkybės ieškovei priteistina iš atsakovo T. B. 3/16 šio turto, jam išmokant – 7687,50 Eur kompensaciją; iš T. B. 3/16 šio turto, jam išmokant taip pat išmokant 7687,50 Eur kompensaciją.

Dėl žemės sklypo, pastato-sodo pastato, pastato–ūkinio pastato, pastato–šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šiomis dalimis: 5/8 ieškovei; po 3/16 atsakovams. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad šis turtas atidalijant lygiomis dalimis būtų priteistas atsakovams, ieškovei už šį turtą išmokant kompensaciją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo ir statinių bendra vertė sudarytų iš viso – 12 413 Eur sumą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose šį nekilnojamąjį turtą įvertino 15 000 Eur. Atsakovai su šia ieškovės pasiūlyta turto verte sutiko, atitinkamai prašymo dėl ekspertizės šio turto vertei nebereiškė.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Šiuo atveju tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovai pripažino šio turto vertę, todėl pagal CPK 187 straipsnio nuostatas, šio turto vertė papildomai neturi būti įrodinėjama. Darytina išvada, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančio turto dalį skaičiuotina jos vertė nuo viso šio turto vertės – 15000 Eur.

Ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu priklauso 5/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas atidalijimo būdu lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovės atsakovams po 5/16 o ieškovei priteistina iš kiekvieno atsakovo po 4687,50 Eur.

Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso tokiomis dalimis: 5/12 ieškovei, po 1/8 atsakovams. Šalys procesiniuose dokumentuose sutiko, kad ieškovei priklausanti šio turto dalis – 5/12, lygiomis dalimis atitektų atsakovams. Šalys nesutarė dėl šio turto vertės.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė šio turto, t. y. 2000/3000 žemės sklypo dalies, vertę – 6000 Eur. Savo poziciją dėl šio turto vertės ieškovė grindė šalių pretenzijose nurodyta suma. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu su tokia suma nesutiko. Teismas nurodo, kad ikiteisminiuose šalių pareiškimuose nurodomos sumos nebūtinai atitinka šalių valią teisminio proceso metu. Pastebėtina, kad pretenzijoje su dalytino turto verte (atskirais objektais) ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nesutiko. Teismas nurodo, kad teisinę reikšmė turi šalių pozicija išdėstyta teismo procesiniuose dokumentuose ir išsakyta teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovai nesutiko dėl šio turto vertės – 6000 Eur, darytina išvada, kad ieškovė šią turto vertę turėjo pagrįsti papildomais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nurodoma 1950 Eur. Viešoje nekilnojamojo turto vertės paieškoje pagal unikalų numerį (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) šio turto vertė nurodoma 1910 Eur. Byloje dalyvaujantiems asmenims – ieškovei ir atsakovams priklauso ne visas sklypas o 2000/3000.

Byloje pateiktas skelbimas iš portalo aruodas.lt. kuriame nurodoma, kad 10 a namų valdos sklypo kaina 6000 Eur, 1a kaina – 650 Eur. Pastebėtina, kad šiuo vieninteliu skelbimu nėra galima spręsti dėl realios žemės sklypo vertės, nes pirmiausia skirtinga nurodoma žemės paskirtis, t. y. šiuo atveju šalims priklausančio sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o skelbime nurodoma paskirtis – namų valda. Kadangi nurodoma skirtinga paskirtis ginčo žemės sklypo ir aruodas.lt pateikto žemės sklypo, atitinkamai šis skelbimas pats savaime nėra pakankamas pagrįsti šio turto vertę pagal ieškinio reikalavimą. Darytina išvada, kad vieninteliai objektyvaus pobūdžio duomenys dėl šio turto vertės yra Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame viso sklypo vertė nurodoma – 1950 Eur, atitinkamai ieškovei tenkančio 5/12 žemės sklypo vertė sudarytų – 812,50 Eur. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė kitokios šio turto vertės (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausanti dalis 5/12 dalis atidalijimo būdų priteistina atsakovams lygiomis dalimis, t. y. po 5/24, o ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 406,25 Eur suma.

Dėl automobilio RENAULT THALIA.

Ieškovei kaip sutuoktinį A. B. pergyvenusiam asmeniui nuosavybės teise priklauso ½, kaip įpėdinei priklauso dar ¼ (nuo A. B. dalies) automobilio RENAULT THALIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (iš viso ieškovei priklauso 5/8 šio turto). Ieškovė šio turto vertę nurodo 800 Eur ir prašo atidalyti šį turtą priteisiant jai, o atsakovams kompensaciją po 150 Eur. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu sutiko dėl šio turto atsidalijimo būdo ir kainos.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Šiuo atveju tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovai pripažino šio turto vertę, todėl pagal CPK 187 straipsnio nuostatas, šio turto vertė papildomai neturi būti įrodinėjama. Teismas nurodo, kad automobilis yra nedalytinas turtas, todėl jame nėra nustatinėjamos turto dalys atitinkamai, šis turtas priteisiamas vienam iš įpėdinių natūra, o kitam priteisiant kompensaciją. Darytina išvada, kad ieškovei priklausančio turto dalies vertė skaičiuotina automobilio vertės – 800 Eur, ir ieškovei priteistinas automobilis, o atsakovams už 3/16 šio turto priteistina po 150 Eur kompensacija.

Dėl automobilio taksi FORD GALAXY.

Ieškovei kaip sutuoktinį A. B. pergyvenusiam asmeniui nuosavybės teise priklauso ½, kaip įpėdinei priklauso dar ¼ (nuo A. B. dalies) automobilio FORD GALAXY , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės (iš viso ieškovei priklauso 5/8 šio turto). Ieškovė šio turto vertę nurodo 3500 Eur ir prašo atidalyti šį turtą priteisiant atsakovams, o jai priteisti kompensaciją. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad transporto priemonės vertė 3000 Eur, o taksi įrangos komplekto kaina ne mažiau, kaip 500 Eur. Procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šį transporto priemonė turi taksi išduotą licenciją vežti keleivius, atsakovai ja naudojasi, todėl ji negali gauti pajamų ir tokiu būdu prisidėti prie senatvės pensijos. Atsakovai nesutiko dėl tokios turto vertės, nurodė, kad ginčo automobilio rinkos kaina yra 1000 Eur su visa įranga.

Teismas nurodo, kad pagal CK 4 knygos nuostatas sprendžiamas turto atidalijimo klausimas, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčo turto vertė, o galimai negautos pajamos nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Darytina išvada, kad byloje turi būti pateikti objektyvaus pobūdžio duomenys dėl šio turto ir įrangos vertės. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių nebuvo, kad šis automobilis buvo skirtas teikti taksi paslaugas. Tačiau, kokia šiame automobilyje buvo įranga, jos rinkos kaina šiuo metu nėra pateikta.

Byloje pateikti autoplius.lt skelbimai, kuriose panašaus automobilio kaina nurodoma 696 Eur, 950 Eur. Daugiau jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, nė viena iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė. Kadangi atsakovai sutiko dėl didesnės šio automobilio vertės, nei pateikiamuose skelbimuose, todėl pripažintina, kad dalytino automobilio vertė – 1000 Eur. Ieškovė nepagrindė, kad šio turto vertė būtų didesnė, todėl jos nurodyta automobilio vertė – 3500 Eur laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovai prašė šią transporto priemonę priteisti T. B.. Teismas nurodo, kad automobilis yra nedalytinas turtas, todėl jame nėra nustatinėjamos turto dalys atitinkamai, šis turtas priteisiamas vienam iš įpėdinių natūra, o kitam priteisiant kompensaciją.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovui T. B. priteistinas šis ginčo automobilis, iš jo ieškovei priteistina 625 Eur suma, už 5/8 šio turto.

Dėl kito kilnojamojo turto atidalijimo.

Ieškovė nurodė, kad A. B. paveldimą turtą ir dalytina turtą sudaro ginklas (mažos galios revolveris ME 38 COMPACT G, ginklo kalibras: 380 ME GUM, ginklo numeris: (duomenys neskelbtini)), mobilusis telefonas, nešiojamas kompiuteris, kraujo spaudimo matavimo aparatas, auksinis žiedas. Paaiškina, kad jai, kaip sutuoktinei priklauso ½ šio turto ir kaip įpėdiniai dar papildomai ¼ dalis nuo A. B. turto dalies (ieškovei iš viso priklauso 5/8 šių daiktų).

Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu sutiko dėl ginklo (mažos galios revolveris ME 38 COMPACT G, ginklo kalibras: 380 ME GUM, ginklo numeris: (duomenys neskelbtini)), ir jo vertės 80,00 Eur. Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo daiktu naudojasi T. B., todėl atitinkamai jam turėtų būti priteistinas ginklas, o ieškovei kompensacija už 5/8 šio turto.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Šiuo atveju tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovai pripažino šio turto vertę, todėl pagal CPK 187 straipsnio nuostatas, šio turto vertė papildomai neturi būti įrodinėjama.

Teismas nurodo, kad ginklas yra nedalytinas turtas, todėl jame nėra nustatinėjamos turto dalys atitinkamai, šis turtas priteisiamas vienam iš įpėdinių natūra, o kitam priteisiant kompensaciją. Esant tokioms aplinkybėms šis turtas priteistinas atsakovui T. B., o iš jo ieškovei kompensacija – 50 Eur už 5/8 šio turto.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad A. B. turėjo šį dalytiną turtą: mobilųjį telefoną, kurio vertė 350 Eur, nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė 300 Eur, kraujo spaudimo matavimo aparatą 60 Eur. Duomenų dėl šio turto įsigijimo, dėl šio turto vertės, dėl konkretaus turto modelio ir pan. nepateikė. Teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti aplinkybių, koks telefono, kompiuterio, kraujo spaudimo aparato modelis, kaip šią vertę, kokiu būdu nurodo ir pan. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad sutuoktiniai skyrium gyveno apie trejus metus, per šį laikotarpį nebendravo ir nepalaikė artimų santykių, todėl ieškovė negalėjo paaiškinti kokio laikotarpio kainomis ir už ką skaičiuoja. Akivaizdu, kad visas šis turtas turi savybę nusidėvėti, gesti ir pan. Duomenų, kad šio turto vertė buvo tokia palikimo atsiradimo metu nėra pateikta, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad A. B. buvo padovanojusi auksinė žiedą, kurio vertė 200 Eur ir prašo už 5/8 šio turto iš atsakovų ieškovei priteisti kompensaciją. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad žiedas buvo dovanotas. Teismas nurodo, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas šis turtas laikytinas asmeniniu, todėl paveldint ieškovei kaip sutuoktinei nepriklauso ½ šio turto vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė turi teisę reikalauti ¼ šio turto vertės. Atsakovai teisminio proceso metu nurodė, kad yra A. B. turtas, sutiko dėl jo vertės – 200 Eur, taip pat nurodė, kad šis žiedas pagal A. B. valią turi atitekti T. B.. Esant tokioms aplinkybėms ausinis žiedas priteistinas T. B., o ieškovei iš atsakovo T. B. priteistina 50 Eur kompensacija už ¼ šio turto.

Dėl banko sąskaitoje esančių lėšų priteisimo bei laidojimo ir kapavietės išlaidų atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5/8 dalį mirusiojo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų – 1419,86 Eur sumą. Atsakovai nurodė, kad A. B. banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos laidojimo išlaidos padengti ir kapavietės priežiūros išlaidoms padengti.

Teismas nurodo, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – toliau LAT) 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Iš AB „Swedbank“ pažymos nustatyta, kad A. B. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. 357300020127917254 buvo 2271,67 Eur suma. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 14,62 Eur suma buvo panaudota apsiperkant IKI PALANGA ir 1,40 Eur suma panaudota GINTARINĖ VAISTINĖ, po A. B. mirties, kitos sumos buvo pervestos į T. B. sąskaitą. Kadangi 16,02 Eur suma buvo panaudota asmeninės T. B. išlaidoms, atitinkamai 5/8 dalimi ieškovė turi teisę reikalauti nuo 16,02 Eur sumos – 10,01 Eur.

Atsakovų teigimu visos lėšos buvo panaudotos laidojimo išlaidoms padengti ir kapavietės priežiūrai. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir priešieškiniu atsakovai nurodė, kad be A. B. banko sąskaitoje esančių lėšų, papildomai buvo gauta: 304 Eur suma iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 175 Eur ir 669,85 Eur suma iš UAB saugos tarnybos „Argus“, 231,06 Eur suma iš SODROS. Darytina išvada, kad atsakovai papildomai gavo iš viso – 1379,91 Eur.

Ieškovė nurodo, kad į šermenis ir laidotuves atėję žmonės taip pat aukojo, tačiau atsakovai tokios aplinkybės nepripažino, o byloje papildomų tokią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nėra pateikta. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad iš suaukotų lėšų buvo padengtos laidojimo išlaidos ar ženkli jų dalis (CPK 178 straipsnis).

Atsakovai nurodė, kad A. B. laidojimo išlaidos sudaro: laidojimo namų paslaugos – 863 Eur, laidotuvių pietūs – 588,70 Eur, papildomas maistas, gėrimai, transportas – 147 Eur, duobkasiai ir nešikai – 300 Eur; vargonininkai – 220 Eur, bažnyčia – 100 Eur, gėlės puokštės 390 Eur (iš viso: 2608,70 Eur). Kapavietės sutvarkymo išlaidos – 2200 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad velionio valia dėl laidojimo ir religinių apeigų nebuvo žinoma, nes paskutiniuosius trejus metu jie kartu negyveno. Taip pat teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad visais laidojimo reikalus tvarkė atsakovai, ji pretenzijų ar reikalavimų dėl laidojimo nereiškė, pati prisidėjo 100 Eur. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad A. B. buvo tikintis, todėl buvo palaidotas pagal religines apeigas.

Teismas nurodo, kad pagal katalikiškas apeigas, laidotuvėse dalyvauja kunigas, giedoriai (vargonininkai), kuriems įprastai atsidėkojama auka. Darytina išvada, kad tokio pobūdžio išlaidos sunkiai pagrindžiamos rašytiniai duomenimis, t. y. be šalies paaiškinimų, jos papildomai jokiais dokumentai neįrodinėtinos, tačiau tai nereiškia, kad tokio tipo išlaidos apskritai nebuvo patirtos. Nors atsakovai nurodė, kad išsaugojo tik dalį išlaidas pagrindžiančių duomenų, tačiau teismo vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos: laidojimo namų paslaugos – 863 Eur, laidotuvių pietūs – 588,70 Eur, duobkasiai ir nešikai – 300 Eur; vargonininkai – 220 Eur, bažnyčia – 100 Eur. Teismo vertinimu, nėra kaip pagrįsti išlaidas maistui, gėrimams, transportui, bei gėlėms, puokštėms. Teismo posėdžio metu dėl šių išlaidų atsakovai detaliau nepasisakė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovai pagrindė savo reikalavimą dėl 2071,70 Eur sumos.

Ieškovė taip pat nesutiko dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų – 2200 Eur suma. Nurodė, kad A. B. galėjo būti laidojamas giminės kapavietėje, tokiu būdu būtų buvusios ženkliai mažesnės išlaidos. Be to, nurodo, kad toje pačioje kapavietėje yra palaidota B. R., todėl šios išlaidos turi būti mažesnės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pretenzijų dėl A. B. laidojimo vietos atsakovams nereiškė. Darytina išvada, kad atsakovai, kaip įpėdiniai, turėjo teisę spręsti dėl savo tėvo palaidojimo vietos, atitinkamai ir kapavietės sutvarkymo.

Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad kapavietę, kurioje buvo palaidota B. R. prižiūrėjo trečiasis asmuo D. V., su kuria pastaruosius trejus metus gyveno A. B.. Nurodė, kad B. R. nėra jų, ar trečiojo asmens giminaitė. Papildomai paaiškino, kad kapinės, kuriose palaidotas A. B. yra užpildytos, t. y. naujų kapaviečių nėra, o laidoti galima tik esamose kapavietėse. Kadangi B. R. buvo seniai mirusi, o jos kapavietę, prižiūrėjo trečiasis asmuo, todėl atsakovai, trečiojo asmens sutikimu, nusprendė palaidoti savo tėvą Kretingoje esančiuose kapinėse. Papildomai nurodė, kad tėvo giminės kapavietė yra ne Kretingoje, todėl ją prižiūrėti būtų nepatogu.

Byloje pateiktas raštas mirusiojo seserų, kurios nurodė, kad A. B. turėjo būti palaidotas giminės kapavietėje. Teismas nurodo, kad įpėdinių pareiga yra palaidoti mirusįjį, būtent įpėdiniai sprendžia dėl laidojimo ir kapavietės, todėl kitų asmenų nuomonė išdėstyta raštu teisminio bylos nagrinėjimo metu, teisinės reikšmės neturi.

Duomenų, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos ženklai viršytų vidutinę, įprastą rinkos vertę, būtų neprotingos ir pan. nepateikta. Darytina išvada, kad atsakovų pateikti duomenys – 2200 Eur suma, yra reali, pagrįsta, atitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytus principus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad bendra laidojimo išlaidų ir kapavietės priežiūros išlaidų suma sudaro – 4271,70 Eur.

Atsakovo A. B. sąskaitoje Nr. 357300020127917254, buvusios lėšos bei gautos papildomai lėšos – 1379,91 Eur suma, nepadengia visų atsakovų patirtų išlaidų, todėl atsakovai turi teisę reikalauti tos sumos, kurios nepadengia A. B. turėtos lėšos bei papildomai gautos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai A. B. sąskaitoje Nr. 357300020127917254, esančias lėšas –2255,76 Eur sumą (16,02 Eur sumą panaudojo T. B. apsipirkdamas) bei gautą papildomai 1379,91 Eur (iš viso: 3635,67 Eur) panaudojo laidojimo išlaidoms ir kapavietės priežiūrai, todėl susidaręs skirtumas – 636,03 Eur suma, turi būti dengiama tarp įpėdinių. Kadangi atsakovė paveldėjo A. B. ¼ dalį turto, todėl tokia pat dalimi turi prisidėti prie sumos, kuri nepadengia patirtų išlaidų – 159 Eur suma. Kadangi ieškovė nurodė, kad atsakovams per laidotuves davė 100 Eur, teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad galimai ieškovė davė tokią pinigų sumą, nes situacijos aiškiai nepamena, todėl perduota suma mažintina ieškovei tenkanti prisidėti suma iki 59 Eur. Darytina išvada, kad šią sumą turi teisę reikalauti atlyginti atsakovai iš ieškovės.

Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovų patirtos išlaidos turi būti dengiamos lygiomis dalimis, todėl kiekvienam atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista po 29,50 Eur suma. Be to, teismas nustatė, kad iš A. B. sąskaitos T. B. sumokėjo 16,02 Eur už pirkinius, todėl 5/8 šios sumos turi atsakovė teisę reikalauti, atitinkamai – 10,01 Eur suma mažintina atsakovui T. B. priteistina suma iki 19,49 Eur iš ieškovės už patirtas laidojimo ir kapavietės išlaidas.

Ieškovė prašo įskaityti kompensacijas dėl atidalijamo turto. Teismo nurodo, kad teisės aktai nenumato tokios pareigos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atidalindamas turta, nurodo, kiekvienam tenkančios kompensacijos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas atlygina jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių įvertindamas šalių procesinį elgesį.

Šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo patenkintas iš dalies. Šiuo atveju teismas laikė pagrįstą atsakovų poziciją dėl turto vertės, dėl kurios iš esmės šalys nesutarė sprendžiant ginčą išspręsti taikiu būdu. Tačiau priešieškinio reikalavimai dėl laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų patenkinti taip pat nedidele dalimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos tarp šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

1. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,71 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), ir

priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3/16 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,71 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7687,50 Eur kompensaciją už šį turtą;

priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3/16 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,71 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7687,50 Eur kompensaciją.

2. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini):

priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5/16 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4687,50 Eur kompensaciją už šį turtą;

priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5/16 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4687,50 Eur kompensaciją už šį turtą.

3. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini):

priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5/24 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 406,25 Eur kompensaciją už šį turtą;

priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5/24 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei 406,25 Eur kompensaciją už šį turtą.

4. priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), RENAULT THALIA, VIN kodas VF1LB0BC529571342, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti: atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur kompensaciją už 3/16 šio turto; atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur kompensaciją už 3/16 šio turto.

5. priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) FORD GALAXY, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 625 Eur kompensaciją už 5/8 šio turto.

6. priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ginklą (mažos galios revolveris ME 38 COMPACT G, ginklo kalibras: 380 ME GUM, ginklo numeris: (duomenys neskelbtini)), o iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur kompensaciją už 5/8 šio turto.

7. priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) auksinį žiedą, o iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur kompensaciją už ¼ šio turto.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 29,50 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 19,49 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.