Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. nuteistas 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, nuteistasis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė, paskirta 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, su 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 8 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 7 mėnesiai 9 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nustatyta, kad nuteistasis teistas 8 kartus, jo atžvilgiu yra ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo metu jis atlieka bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą iš kurių vienas labai sunkus nusikaltimas. Nors padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pavojingumas ir pobūdis buvo įvertinti teismui priimant nuosprendį, tačiau pažymėtina, jog šie duomenys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Pabrėžtina, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Nors nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 10 kartų skatintas, mokėsi, dirba - jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismas pažymi, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, po paskirtų paskatinimų nuteistasis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis – baustas 8 kartus. Tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistajam drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje –2018 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu stebima elgesio korekcija jau įvertinta nuteistajam leidžiant atlikti bausmę Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose. Be to, laipsniškai pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Taigi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina nustatyti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Visgi abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme, teismui, kaip ir prokurorei, kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, 2 iš jų dinaminiai- tai yra bausmės atlikimo metu keistini. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų ir gyvenimo stiliaus pokyčiais, neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Pažymėtina, kad analizuojant asmens nuostatų ypatumus kriminalinio elgesio atžvilgiu, pastebima, kad bendrai nuteistasis neišreiškia pozityvaus požiūrio įstatymų ar teisės normų pažeidimams- yra duomenų apie praeityje padarytus bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus, be to, nuteistasis buvo nuteistas ir už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai, sąlyginai ilgą laiko tarpą bei nepaisant sukeltų padarinių jam pačiam (pvz., baudų skyrimo, bausmės vykdymo atidėjimo), jis negebėjo savo elgesio keisti teigiama linkme, dominavo smurtinis elgesys. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų padarinius jam pačiam, pastebima, kad jis dažnai sulaukdavo ir teismų pasitikėjimo bei vylimosi nuteistojo resocializacijos galimybėmis. Visgi, nuteistasis negebėjo priimti jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių bei pateisinti pasitikėjimu grįstų lūkesčių, o jo nusikalstamas elgesys pradėjo reikštis sunkėjančia dinamika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistajam nustatomi 7 apsauginiai veiksniai, galintys turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teismas pabrėžia, kad apsauginiais veiksniais (gyvenimo sąlygos, galimybė įsidarbinti, artimi ryšiai su šeima, emocinė gerovė ir nuostatos, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, lėšų tvarkymas), įvardintos aplinkybės egzistavo prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, tačiau tai nuteistojo elgesio ir pasirinkimų neįtakojo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pagrindo išvadai, kad dabartinė nuteistojo elgesio pažanga yra tokia, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis būdamas lygtinai paleistas jau nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Be to, teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Teismas sprendžia, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2025 m. sausio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.