Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. RV-20-497 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. nuteistas 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, nuteistasis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė, paskirta 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, su 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nereiškia, jog teismas visapusiškai neįsigilino į R. K. asmens bylą bei jį charakterizuojančius duomenis, taip pat nepatvirtina nutarties šališkumo, neobjektyvumo ar šabloniškumo.

9. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnį nusikalstamą elgesį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, tačiau šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie R. K. padarytą nusikalstamą veiką atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.

10. Skundą nagrinėjanti teisėja sutinka su nuteistojo teiginiais, kad jis koreguoja savo elgesį pozityvia linkme – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir teigiamą užimtumą skatinančiose priemonėse, yra ne kartą paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su sūnumi, įkalinimo įstaigoje mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba. Nuteistasis yra kultūringai bendraujantis, į taikomas resocializacijos priemones reaguoja teigiamai. Vis dėlto, visos šios aplinkybės jau yra įvertintos įkalinimo įstaigos administracijos, t. y. būtent dėl jų R. K. bausmės atlikimą nuo 2022 m. spalio 6 d. tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. jis gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu; iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jeigu to reikalauja dirbamo darbo pobūdis, darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais ir pan.; iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius ir kt. (BVK 35 straipsnio 3 dalis). Ką pateiktame skunde ir akcentuoja nuteistasis. Vis dėlto, teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Todėl, įvertinus nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

11. Aukščiau nurodytą išvadą pagrindžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija apie R. K. gyvenimo stilių ir draugus, mąstyseną bei nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. savo kriminalinę istoriją pradėjo formuoti pakankamai jauname amžiuje ir nepaisant jam taikomų poveikio priemonių, savo elgesio nekoregavo (teistas 8 kartus, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, baustas administracine tvarka). Didelis teistumų skaičius rodo apie ankstesnį kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų buvimą. Nusikalstamo elgesio motyvai susiję su lengvabūdiškumu, netinkamu draugų rato pasirinkimu. Vyrauja sunkėjantys smurtiniai nusikaltimai, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Akivaizdu, ką pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, R. K. nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai sunkėjo, paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias nusikaltimas jo kriminalinėje istorijoje. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka irgi jau nebe pirmą kartą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas paminėta, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai jo didesnį pavojingumą visuomenei. Šie duomenys, priešingai nei mano nuteistasis, negali būti nuvertinami sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą.

12. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką, visgi ta pati vidutinė rizika nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta dar 2020 m. rugpjūčio 27 d. atlikto vertinimo metu. Nors ir fiksuojami pokyčiai su mažėjimo dinamika, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar išliekanti nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tuo tarpu šiuo metu jo dedamos pastangos tik patvirtina, kad toliau kryptingai išlaikant savo elgesį būtent tokį, ši rizika iš tiesų gali dar labiau sumažėti, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai eliminuoti. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija) egzistavimo neeliminuos, tačiau R. K. tolimesnis dinaminių veiksnių (lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys) šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.

13. Nors nuteistasis R. K. pateiktame skunde itin akcentuoja savo daromą pažangą, jog yra skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau šiame kontekste negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, jog nuteistasis taip pat 8 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų (narkotinių medžiagų vartojimas, skiriamojo vardinio ženklo nesegėjimas, miegamosios vietos pakeitimas be administracijos žinios, pareigūnų nurodymų nevykdymas, savo daiktų perdavimas kitam nuteistajam). Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys įkalinimo įstaigoje buvo nepriekaištingas ir jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, nuteistajam paskirtų paskatinimų (10) ir drausminio poveikio priemonių (8) skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad R. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

14. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį R. K. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.