Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nuteistas 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, nuteistasis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė, paskirta 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, su 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 8 d.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės skundo argumentus ir išanalizavęs bylos nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti prižiūrimas probacijos pareigūnų. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau svarbu įvertinti tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Neabejojama, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuoti ir skundžiamoje nutartyje, aukštesnysis teismas neturi. R. K. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 10 kartų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Darbinė motyvacija teigiama. Bausmės atlikimo metu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Nuo 2022 m. sausio 7 d. ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio pateiktoje pažymoje R. K. charakterizuojamas teigiamai. Pateiktoje pažymoje dėl sutikimo įdarbinti nurodoma, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju R. K. pagal darbo sutartį dirbančiam statybos darbų meistru bus ir toliau tęsiama darbo sutartis po to, kai jis bus paleistas lygtinai iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, didžiausią dėmesį skiria sūnui, su kuriuo palaiko tvirtus ryšius. Bylos medžiagoje gauti duomenys, jog R. K. leidžiama naudotis nekilnojamuoju turtu, t. y. nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistasis R. K. nuo 2022 m. spalio 6 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse elgesio korekcijos programose. Visos šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamoje nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, buvo pagrįstai vertinami kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai. Šios aplinkybės išties leidžia pagrįstai spręsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju pakanka.

11. Nuteistajam R. K. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė rizikos grupė savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo sąlygų visumoje, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistajam, atlikusiam didžiąją laisvės atėmimo bausmės dalį, vis dar nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. 2024 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog prie dinaminių veiksnių priskiriami: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Dinaminiai veiksniai, priešingai nei statiniai, vis dar gali būti mažinami ar visai eliminuojami, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę restruktūrizuotoje aplinkoje. Ne ką mažiau svarbu įvertinti ir minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus apsauginius veiksnius: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; psichoaktyvių medžiagų nevartojimas; emocinė gerovė; nuostatos. Visgi, svarbu tai, jog didžioji dalis apsauginių veiksnių egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai R. K. nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiantį tai, abejojama, jog nustatyti apsauginiai veiksniai turės pakankamą įtaką nuteistajam lygtinio paleidimo atveju laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, jog jis 10 kartų buvo skatintas. Visgi ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad net 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šiame kontekste svarbu tai, kad pažeidimų buvo ne vienas, dalis iš jų yra itin šiurkštūs, be to, paskutinės trys nuobaudos padarytos 2018 metais, t. y. vidaus tvarkos taisyklių nesilaikyta ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi prie naujos aplinkos, tačiau ir atlikus pakankamai nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėmis ir tvarka. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. R. K. asmens bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, Kaip matyti, nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pavyzdingas. Nors pastaruoju metu pastebimas išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, kas iš esmės patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog aktyvus nuteistojo įsitraukimas į elgesio korekcijos užsiėmimus, skiriami paskatinimai buvo nuo 2022 metų. Ypatingai 2023 metais nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, būtent tuo laiku, kuomet nuteistasis jau atliko privalomąją laisvės atėmimo dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas. Taigi, šie aptarti duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog nuteistojo aktyvus įsitraukimas į teigiamą elgesio korekciją, dar nėra pakankamai ilgas, kas leistų neabejotinai konstatuoti, jog R. K. elgesio korekcija yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis nebenusikals ir bus pasiekti bausmės tikslai.

14. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Visgi, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusias negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su kitu asmeniu atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, ko pasekoje, nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė. Šie nuteistojo veiksmai, sprendžiant iš R. K. charakterizuojančių duomenų, nebuvo atsitiktiniai, o suformuoti neigiamų vertybių. Dar prieš šio nusikaltimo padarymą, R. K. net septynis kartus buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus). Tokie duomenys atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, šios aplinkybės laikytinos kaip itin svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

15. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, jog šiuo atveju, vertinant nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, neatliktos bausmės dalis, taip pat turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, neatlikta laisvės atėmimo bausmė buvo 3 metai 11 mėnesių 10 dienų, iš skirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė itin svarbi vertinant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kaip jau minėta, nuoseklus nuteistojo teigiamas elgesys pasižymi dar pakankamai ne ilgą laiką. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas bei atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnis, bei padarymo aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog asmuo pasimokė iš ankstesnių gyvenimo įvykių (teistumų), tačiau būtent ankstesni nuteistojo teistumai rodo, jog jis nebuvo linkęs laikytis visuomenėje nustatytų normų. Daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja. Be to, bylos duomenimis, nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, kas aukštesniajam teismui kelia abejonių, ar nuteistasis būdamas laisvėje išties ir toliau savo elgesį keisti tinkama linkme.

16. Šiuo metu, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose, t. y. bausmę atlieka lengvesnėmis sąlygomis, taikant tam tikras išlygas, leidžiant trumpalaikių išvykų į namus. Neabejotina, jog nuteistojo teigiamas elgesys šiuo metu sąlygoja palankesnes laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog nuteistųjų teisinė padėtis turi būti švelninama palaipsniui. Aukštesniojo teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas, toliau nuosekliai laikantis vidaus tvarkos taisyklių, dalyvaujant pozityvaus užimtumo programose, t. y. nuosekliai keičiant savo elgesį teigiama linkme.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl prokurorės skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius, dirba, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. K. vis dar neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo kriterijaus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.