Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis, R. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir palikta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 8 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija, įvertinusi tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 8 kartus, specialybės neįgijo, turi dideles finansines skolas, daromos nusikalstamos veikos sunkėja, nuteistasis keisti savo elgesį nesistengia, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje ne kartą teistas, padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam dar nėra pagrindo.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. kovo 21 d. pranešimais. Prašymai, nušalinimai nepareikšti. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 20 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės atsiliepimas, kuriame prašoma nuteistojo R. K. skundą atmesti, kadangi skundo argumentai nepaneigia Komisijos nutarime ir teismo nutartyje padarytų išvadų, kurios yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs lygtinio paleidimo taikymo institutą bei numatęs jo taikymo pagrindus ir sąlygas, vis tik šį institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį visais, be išimties, atvejais taikyti, o tik kaip galimybę – BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis nuteistasis gali, bet ne privalo būti paleistas lygtinai.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Nuteistasis R. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį (svarstant lygtinio paleidimo klausimą 2023 m. sausio 19 d. Komisijos posėdyje, neatlikta bausmės dalis buvo 5 metai 6 mėnesiai 20 dienų iš paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant, kai rizika nėra žema.

10. Socialinio tyrimo išvadoje R. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vis tik tokiu atveju, kaip jau minėta, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad nuteistojo R. K. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šio kriterijaus dar neatitinka. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. sausio 16 d., tačiau visais atvejais nustatyta vidutinė rizika. Išvadoje nurodyta ir tai, kad rizika yra žemėjanti, tačiau vien šios aplinkybės akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nepakanka.

11. Kaip nurodyta šios nutarties 6, 7 punktuose, sprendžiant dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūriu, dedamomis pastangomis mažinti nusikalstamo elgesio riziką, visuma, nuteistojo pastangos valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Tik įvertinus ši duomenų visumą galima daryti išvadas apie tai, ar nuteistojo resocializacijos tikslai jau yra pasiekti ir toliau nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą probacijos sąlygomis.

12. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvais dėl pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nebuvimo, pažymima, kad nuteistajam šiuo metu vis dar nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija: didelis teistumų skaičius, bendrininkų grupė, smurtiniai nusikaltimai), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, dideli finansiniai įsipareigojimai, mąstymo lankstumo stoka. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistasis R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jų įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose rezultatus matyti, kad tam tikrais atvejais nuteistojo įsitraukimas į individualizuotų resocializacijos priemonių vykdymą buvo labiau formalus. Nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuteistasis dalyvavo programoje „Bendravimo ir asmeninio elgesio pokyčių programa, taikant meno terapijos metodus“, tačiau psichologų individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje padaryti įrašai rodo, kad nuteistasis dalyvavo ne visuose užsiėmimuose, šioje programoje elgėsi pasyviai, ignoravo skatinimą atlikti užduotis ir bendrauti.

13. Atkreipiamas dėmesys, kad mąstymo lankstumo stoka yra R. K. riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Riziką nusikalsti pakartotinai didina ir informacija apie nuteistojo teistumus, smurtinį nusikaltimų pobūdį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje ne kartą buvo teistas taip pat už tyčinius nusikaltimus (vagystes, plėšimą), 2010 m. spalio 5 d. nuteistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui (panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas vykdantį pareigūną, kai šis bandė patalpinti kaltinamąjį į laikino sulaikymo kamerą išblaivinimui). Daromi nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikaltimų modelis (smurtinis pobūdis).

14. Visa tai suponuoja išvadą, kad R. K. mąstymo, elgesio aspektai, nuostatos dėl įstatymų reikalavimų laikymosi, iškilusių problemų sprendimas neteisėtomis priemonėmis, tiesiogiai įtakojo jo nusikalstamą elgesį iki bausmės atlikimo pradžios, o pirmiau nurodytų kriminogeninių veiksnių išskyrimas rodo, kad šie veiksniai išlieka aktualūs ir šiuo metu. Taigi svarbią reikšmė vertinant R. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju turi paties nuteistojo pasiryžimas, noras ir motyvacija dalyvauti resocializacijos priemonėse, orientuotuose būtent į nuteistojo mąstymo, požiūrio, nuostatų keitimą, smurtinio elgesio valdymą. Tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, nuteistojo dalyvavimas tokio pobūdžio priemonėse buvo labiau formalus. Nors 2022 m. balandžio 16 d. R. K. dalyvavo ir sėkmingai baigė programą „R.A.K.T.A.S.“, užsiėmimų metu išreiškė motyvaciją keisti savo elgesį, mąstymą, stiprinti požiūrį į visuomenėje pripažintas vertybes, vis tik mąstymo ir elgesio sritis socialinio tyrimo išvadoje išskirta kaip vis dar aktuali pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo motyvaciją, pastangas spręsti smurtinio elgesio problemas (dalyvavimą tikslinėse programose (priemonėse), psichologų konsultacijose ir kt.). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacijos proceso tikslai dar nėra pasiekti, o paties nuteistojo pastangos spręsti turimas problemas – nepakankamos.

15. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ir kitos aplinkybės. Kaip jau nurodyta pirmiau, praeityje nuteistasis jau buvo ne kartą teistas. Taip pat ne kartą jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Vis tik nuteistasis išvadų nedarė, nusikalsdavo neišnykus teistumui, paskutinis padarytas nusikaltimas, kaip minėta, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai – R. K. nuteistas už kvalifikuotą nužudymą. Šių aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad nors su ankstesniais teistumais susijusių aplinkybių nuteistasis pakeisti negali, jų vertinimas duomenų apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei rizikos pokytį kontekste, patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistojo daroma pažanga šiuo metu dar nėra pakankama.

16. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo paskatintas 10 kartų, tačiau buvo ir baustas drausmine tvarka 8 kartus, paskutinį kartą – 2018 m. gruodžio 27 d. Galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, todėl BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme yra laikomas nebaustu, tačiau nuobaudų neturėjimas juridine prasme nešalina paties nubaudimo fakto. Šiuo atveju aplinkybės, kad nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, ne visada sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatytų reikalavimų, jį charakterizuoja neigiamai. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai, taip pat aplinkybė, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką nesugebėjo, vėl nusikalsdavo, kelia pagrįstą abejonę dėl to, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija, kuri taip pat susijusi su tam tikrų ribojimų ir pareigų nustatymu probuojamajam, bu sėkminga. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

17. Skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai (gyvenamosios vietos turėjimas, galimybės įsidarbinti buvimas) iš tikrųjų yra svarbios aplinkybės nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ankstesniu nuteistojo kriminaliniu elgesiu, bausmės vykdymo procese jos neišskirtos ir kaip veiksniai, didinantys riziką nusikalsto pakartotinai, kas sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo pastangas valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šios aplinkybės nuteistajam yra palankios, tačiau lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi. Aplinkybė, kad šiuo metu bausmės atlikimą R. K. tęsia (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, savaime taip pat nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Kaip nurodyta pirmiau, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, tačiau nuteistojo pažangą vertinti kaip akivaizdžią, šiuo metu dar nėra pagrindo dėl pirmiau jau aptartų aplinkybių.

18. Skunde nuteistasis akcentuoja bausmių nevykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principus, tačiau kuo konkrečiai šių principų pažeidimas pasireiškė, skunde nėra nurodyta. Bausmių vykdymo individualizavimo principo esmė, kaip teisingai nurodo ir pats nuteistasis, yra ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvertinus teigiamus elgesio pokyčius (drausminių nuobaudų neturėjimą nuo 2018 m. gruodžio 27 d., paskatinimus, įsitraukimą į aktyvią darbinę veiklą), nuo 2022 m. spalio 6 d. nuteistasis perkeltas tęsti bausmės atlikimą į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus. Pagal BVK 32 straipsnį, nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą nuteistieji gali būti perkelti, be kita ko, kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos (BVK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi šiuo atveju nuteistojo R. K. perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, atitinka pirmiau aptartus bausmių vykdymo principus. Nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau pagrindo švelninti bausmės atlikimo sąlygas (perkeliant tęsti bausmės atlikimą į mažiau nuteistojo teises ribojančio režimo bausmės atlikimo vietą) buvimas, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kurio taikymui turi būti nustatyti BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai. Nuteistasis R. K., kaip nurodyta pirmiau, lygtinio paleidimo kriterijų dar neatitinka, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

20. Teisėjų kolegija svarstomo klausimo kontekste pažymi ir tai, kad išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Sutiktina, kad R. K. aktyvus įsitraukimas į darbinę veiklą, išsilavinimo įgijimas, socialinių ryšių palaikymas, tinkamų gyvenimo sąlygų buvimas, pastangos nepažeisti režimo reikalavimų atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad nuteistasis yra motyvuotas užsiimti pozityvia veikla. Į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu ir kurių visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad R. K. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti. Ši teismo išvada yra motyvuota, pagrįsta su nuteistojo resocializacijos procesu, jo pastangomis valdyti kriminogeninius veiksnius bei mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką visumos vertinimu, todėl vien tik nuteistojo subjektyviu vertinimu pagrįstas įsitikinimas, kad lygtiniam paleidimui reikšmingus duomenis teismas vertino neteisingai, nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

21. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl teisingumo, proporcingumo principų taikymo valstybei nustatant taikytinas poveikio priemones pažeidimus padariusiems asmenims. Tačiau vien tik deklaratyvus pirmiau paminėtų išaiškinimų nurodymas, nepateikiant konkrečių teisinių argumentų, patvirtinančių proporcingumo principo pažeidimą nuteistojo teisinės padėties aspektu, nepagrindžia nuteistojo R. K. manymo, kad jo lygtinio paleidimo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Būtina pažymėti, kad lygtinio paleidimo netaikymas savaime proporcingumo principo nepažeidžia ir nėra laikomas nuteistojo nubaudimu ar poveikio priemonių pritaikymu bausmę atliekančiam asmeniui. Lygtinio paleidimo instituto taikymą reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymas, kuriame nurodyti tiek kriterijai, kuriuos turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantys nuteistieji, tiek šio klausimo sprendimo tvarka. R. K. atveju materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai nebuvo padaryti, lygtinio paleidimo klausimas buvo išspręstas tinkamai pritaikius tiek bausmių vykdymo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas.

22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo R. K. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visi Komisijos nariai vieningai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą R. K., ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat nekilo abejonių dėl to, jog resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam dar nėra baigtas.

23. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai R. K. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.