Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nustatyta pažanga dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus. Komisijos manymu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorės teigimu, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytą sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmės - žmogaus mirtį. Todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turi būti vertinamas visų jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ne tik į teigiamus elgesio pokyčius. Neatlikta nemaža paskirtos bausmės dalis, t. y. 3 metai 11 mėnesių 10 dienų (skaičiuojama nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos). Prokurorės teigimu, atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Gautas advokatės G. L. atsiliepimas , kuriuo prašo taikyti lygtinį paleidimą vadovaujantis tuo, kad R. K. neturi galiojančių nuobaudų, skatintas. Jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Nuteistasis yra atsiribojęs nuo asocialių grupių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų elgesio taisyklių, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškoje veikloje. Nuteistasis geba kontroliuoti savo emocijas bei elgesį, jam nėra būdingos savitvardos problemos bei impulsyvaus elgesio pliūpsniai. Nuteistasis analizuoja savo nusikalstamą elgesį ir geba įžvelgti klaidas ir elgesio problemas, kurios lėmė jo nusikalstamumą. Nuteistasis geba priimti it laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų elgessio normų.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 52 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Nuteistųjų resocializacijos tikslai: užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. teistas 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, nuteistasis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikina nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė, paskirta 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, su 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 11 mėnesių 10 dienų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra pateikęs prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką buvo vertinta kelis kartus, pirmojo vertinimo metu rizika buvo nustatyta vidutinė. Paskutinio vertinimo metu nustatyta rizika taip pat vidutinė, nustatyti pokyčiai teigiama linkme šiose srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ - įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbino ir sėkmingai lavina darbinius įgūdžius, formaliai patvirtino, kad bus įdarbintas ir turės darbo vietą laisvėje; „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ - turi stabilų pragyvenimo šaltinį, motyvuotai dengia finansinius įsiskolinimus; „Mąstymas ir elgesys“ - geba kontroliuoti savo emocijas bei elgesį, jam nėra būdingos savitvardos problemos, geba įžvelgti klaidas ir elgesio problemas, kurios lėmė jo nusikalstamumą; „Nuostatos“ - neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nebaustas ANK tvarka, išvykų į namus metu nepažeidinėja nustatytų taisyklių; „Emocinė gerovė“ - apie save teisės pažeidėjas pateikia tiek stipriųjų, tiek silpnųjų savo ypatybių pavyzdžių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi patvirtintą gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (įgijo išsilavinimą, dirba ir lavina darbinius įgūdžius, turi darbo vietą laisvėje); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi stabilų pragyvenimo šaltinį, suformuoti geri finansinio raštingumo įgūdžiai); ryšiai (palaiko socialinius ryšius); psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) nevartojimas; emocinė gerovė (adekvati savi vertė, geba analizuoti save kaip asmenybę); nuostatos (geba priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų moralinių normų). Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamu savo elgesiu, vykdydamas resocializacijos programas, parodė, jog geba keisti savo elgesį teigiama linkme, siekdamas pasitaisyti, kadangi nuo ankstesnio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo metu, nuteistasis tinkamu savo elgesiu, priešingai nei atsiliepime teigia prokurorė, sumažino jam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, t. y. lėšų tvarkymas ir pajamos tapo nebe kriminogeniniu rizikos veiksniu, o apsauginiu veiksniu.

Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai tik trys: kriminalinė istorija (sunkėjanti smurtinio elgesio dinamika); gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni laisvalaikio praleidimo būdai); mąstymas ir elgesys (ankstesnis impulsyvus, kontroliuojantis elgesys), iš kurių vienas (kriminalinė istorija) yra statinis.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 27 d. daugiau nėra baustas. Administracine tvarka taip pat nėra baustas. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dengia turimus finansinius įsiskolinimus, 10 kartų skatintas. Nuo 2022 m. spalio 6 d. atlieka bausmę Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose, išvykų metu pažeidimų nenustatyta. Lygtinai paleistas vyks gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo vykdavo išvykų metu. Įvykdė visas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Matyti, jog nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus, nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos, skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas, tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas Probacijos tarnybos pareigūnų, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nuteistasis lygtinio paleidimo metu, būdamas prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų ir toliau privalės dalyvauti elgesio pataisos programose bei vykdyti individualų probuojamojo planą ir taip turės galimybę sumažinti jam nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius, kuriuos jis sėkmingai mažino ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-6373 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. K..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.