Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 23 d. nuosprendžiu ir dalyje priėmus naują nuosprendį, R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai 9 (devynios) dienos.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. K. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje turėtų pastovią gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu įsidarbino ir dirba iki šiol, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, savanoriškai išdažė (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro patalpas, mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, pagal antstolių vykdomuosius dokumentus iš jo darbo užmokesčio yra išskaitomi mokėjimai. Nenustatytos tiesioginės sąsajos tarp nuteistojo alkoholio vartojimo ir jo nusikalstamo elgesio raiškos, jam nėra būdingos psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos. Vertinta tai, kad bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas aštuonis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas dešimt kartų, dalyvavo tikslinėse elgesio korekcinėse programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, stebima aukšta motyvacija tobulėti bei įsitraukti į darbinės veiklos procesą. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, nuo 2022 m. spalio 6 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra mažėjanti, jo keliama rizika visuomenėje pažįstamų suaugusiųjų atžvilgiu – žema. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, o jo elgesio pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jis yra teistas aštuonis kartus, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tuo tarpu šiuo metu jis atlieka bausmę už dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, padarymą. Nors stebimas nuteistojo elgesio pokytis ir jis yra dešimt kartų skatintas, tačiau po paskatinimų jis būdavo baudžiamas ir drausmine tvarka, todėl jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Be to, drausminės nuobaudos jam buvo skiriamos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, tačiau ir 2018 metais, kuomet nuteistasis jau buvo atlikęs nemažą dalį bausmės. Šiuo metu stebima nuteistojo elgesio korekcija yra įvertinta jį perkeliant į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, o jo elgesio korekcija patvirtina ir taikomos bausmės efektyvumą. Taip pat pažymėta, kad nuteistojo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai, nepaisant jam paskiriamų baudų, bausmės vykdymo atidėjimo ir kt., todėl nuteistojo požiūris įstatymų laikymosi kontekste nėra teigiamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau kaip teisingai skunde akcentavo nuteistojo gynėja, visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes R. K. bausmę nuo 2022 m. spalio 6 d. atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. sausio 7 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis savanoriškai suremontavo (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro patalpas, būdamas laisvėje turėjo pastovią gyvenamąją vietą, ją turėtų ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju, vykdo finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su sūnumi telefonu, trumpalaikių išvykų į namus ir kasmetinių atostogų metu, po perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pakeitė savo elgesį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas dešimt kartų, jam nėra būdingos psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje R. K. akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, dėl ko nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu R. K. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

11. Skunde nuteistojo gynėja iš esmės teigia, kad apylinkės teismas per mažai dėmesio skyrė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir jas įvertino formaliai, atsižvelgė tik į likusios neatliktos bausmes dalį bei nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo įvertintos visos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, susijusios ne tik su likusia neatlikta bausmės dalimi ir nusikaltimų sunkumu. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios mažėjimas įvertinus nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, susiformavusią kriminalinę patirtį, pozityvaus požiūrio įstatymų laikymosi prasme trūkumą, dar negali būti vertinamas kaip akivaizdus. Nors šiuo atveju apygardos teismas įžvelgia formalųjį pagrindą ir materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo formavimosi pradžią, tačiau kartu pažymi ir tai, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

13. Nors nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde itin akcentavo nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti, pabrėždama R. K. pokyčius gyvenimo būdo ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityse, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo požiūrį į įstatymų nuostatų laikymąsi bei gebėjimą savarankiškai siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir nenusikalsti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju. Iš Socialinio tyrimo išvados 5.2. punkto matyti, kad nuteistasis iš tiesų bausmės atlikimo metu buvo dešimt kartų skatintas už nepriekaištingą darbą ir stopų mokymąsi, tačiau atitinkamai ir aštuonis kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinus R. K. paskatinimų ir drausminių nuobaudų dinamiką matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje, tačiau ir atlikus nemažą dalį laisvės atėmimo bausmės – paskutinė drausminė nuobauda jam skirta 2018 m. gruodžio 27 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog R. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visuomet nepriekaištingas. Iš esmės matyti, kad nuteistasis paskatinimus sistemingai pradėjo gauti nuo 2020 m., taigi, kol kas jo teigiamas elgesio pokytis stebimas kiek daugiau nei ketverius metus, o tai vertinant nuteistojo atliktos bausmės laiko kontekste, dar nėra pakankamas laiko tarpas daryti neabejotinai išvadai, kad nuteistasis savo elgesį pozityvia linkme pakeitė maksimaliai. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė tiesiogiai koreliuoja su nuteistojo požiūriu į nustatytų taisyklių laikymąsi, kuris šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau būdamas laisvėje bus linkęs nepriekaištingai laikytis įstatymų nuostatų, todėl sprendimo priėmimui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikia ilgesnio laiko tarpo siekiant neabejotinai nuspręsti, jog R. K. pozityvus elgesio pokytis yra nuoseklus ir stabilus. Šiame kontekste sutiktina ir su žemesnės instancijos teismo argumentu dėl būtinos likusių dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcijos.

14. Nors skundo autorė pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės duomenys sietini su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir ankstesniais teistumais negali būti itin sureikšminti, tačiau vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu jį apibūdinančias duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Taigi, šiuo atveju ir nusikalstamų veikų darymas jauname amžiuje, nesulaukus pilnametystės, ankstesnių teistumų gausa (aštuoni teistumai) ir faktas, jog nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, kuris be kita ko, yra linkęs sunkėti bei tai, kad nuteistojo ankstesnio elgesio pokyčiui įtakos neturėjo nei taikytos švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas bei bausmės vykdymo atidėjimo institutas, suponuoja išvadą, jog skubotas lygtinio paleidimo instituto taikymas gali nepasiekti bausmės tikslų. Kartu svarbios ir nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę padarymo aplinkybės, nes kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkto, bausmę jis atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. kito asmens mirtį. Vien šios nusikalstamos veikos pobūdis ir įvykdymo aplinkybės suponuoja išvadą apie galimą asmens pavojingumą visuomenei. Be to, nors nuteistasis praeityje iki bausmės atlikimo neturėjo finansinių sunkumų, tačiau iki nužudymo vykdė plėšimus bei vagystes, todėl, nors dabartinis jo požiūris į darbą yra teigiamas bei jis yra motyvuotas pajamas gauti teisėtais būdais bei dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai apygardos teismo vertinimu, yra vienas iš rizikos faktorių, galinčių , nuteistajam būnant laisvėje ir susidūrus su finansiniais sunkumais, paskatinti jį pakartotinai nusikalsti.

15. Nepaneigiant nuteistojo tamprių ryšių su artimaisiais, pastovios darbo vietos turėjimo, galimos gyvenamosios vietos turėjimo bei kitų nustatytų jo apsauginių veiksnių, vis tik pažymėtina, kad didžioji dauguma šių apsauginių veiksnių, tokių kaip gyvenamosios vietos, darbo vietos bei šeimos turėjimas egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. K. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose, kaip nurodoma nuteistojo gynėjos skunde, iš esmės R. K. turi galimybę kiekvieną dieną dirbti už laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų, savaitgalį vykti gyvenamosios vietos adresu, struktūruotoje aplinkoje iš esmės tik praleidžia naktį, taigi bausmę šiuo metu jis atlieka lengvesnėmis sąlygomis.

16. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai 9 (devynios) dienos. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu ženkliai progresuojantį R. K. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.