- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-4466-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39014-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė, Birutė Rutkauskienė
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei S. B., prašydamas: 1) pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu (tėvu); 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; 3) teismui netenkinus ieškovo reikalavimo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant ją ieškovo siūlomu būdu; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-9861-1044/2018 (toliau – Sprendimas), patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 200 Eur išlaikymą kiekvienam kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir patvirtino, kad šalių teisė dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime ar bendrauti su jais gali būti ribojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, po šalių santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, nevykdo pareigos rūpintis nepilnamečių vaikų sveikata, juos auklėti ir lavinti, taip pat pažeidžia pareigą bendradarbiauti su vaikų tėvu, vaikų ugdymo ir jų sveikatos priežiūros klausimais.
2.1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nurodo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti pakeista, kadangi pasikeitus faktinėms aplinkybėms – atsakovės elgesiui, ieškovas geba geriau pasirūpinti vaikais, tenkinti tiek materialiuosius, tiek emocinius jų poreikius. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bus geriau užtikrinami vaikų interesai. Vaikams skundžiantis sveikata atsakovė nededa pastangų vaikų blogos savijautos priežastims nustatyti, neveda vaikų į gydymo įstaigas, o jiems susirgus atsakovė beveik niekada jų nepasiima iš mokyklos, skambina ieškovui ir reikalauja pasirūpinti vaikais. Ieškovo teiginius patvirtina į bylą pateiktas telefoninio pokalbio įrašas, kuriame atsakovė reikalauja pasiimti vaikus, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išrašas apie ieškovui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Vaikų sveikata rūpinasi išimtinai tik ieškovas – veža juos į gydymo įstaigas, pasiima sergančius iš mokyklos, jais rūpinasi, apmoka vaikų sveikatos priežiūros išlaidas, perka vaistus. Ieškovas vaikų lavinimui skiria daug dėmesio, ko iš atsakovės jis pasigenda. Atsakovės aplaidų požiūrį į vaikų ugdymą patvirtina: telefoninio pokalbio įrašai, kuriuose užfiksuotas atsakovės nesirūpinimas vaikų namų darbų atlikimu; išrašai iš vaikų elektroninių dienynų, iš kurių nustatytina, kad, kai vaikai būna su atsakove, jie į mokyklą eina neatlikę namų darbų, nepasirūpinę reikalingomis mokyklos priemonėmis. Be to, vaikai skundžiasi, kad gyvendami su motina, nepusryčiauja. Ieškovas taip pat pastebi, kad atsakovė nekontroliuoja vaikų veiklos socialiniuose tinkluose, vaikai nėra skatinami skaityti knygas. Pasak ieškovo, atsakovė savo kaip vaikų motinos pareigas priima lengvabūdiškai, neatsakingai, neatsižvelgdama į vaikų gerovę. Vaikams būnant su ieškovu, jų namų darbai visuomet atlikti, jis aktyviai su vaikais leidžia laisvalaikį, vedasi vaikus į kiną ir kitus renginius, skatina juos skaityti knygas, mokytis kalbų, auklėja mažiau žiūrėti televizorių ir mažiau laiko praleisti su telefonais. Ieškovo žiniomis, atsakovė yra įgijusi tik pagrindinį išsilavinimą, na o jis pats įgijęs aukštąjį filosofijos bakalauro išsilavinimą. Visos šios aplinkybės lemia, kad ieškovas geriau geba rūpintis vaikų lavinimu ir auklėjimu, efektyviau gali padėti jiems ruošti namų darbus ir atsakyti į jiems kylančius klausimus. Ieškovo manymu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, šalių sutartas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis (po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės) priteistinas iš skyrium gyvenančios atsakovės.
2.2. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo nurodo, kad jeigu teismas atmestų ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, būtina išspręsti klausimą dėl konkrečios ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kadangi ginčo šalys negeba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiko nustatymo ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai. Aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaikais nėra, priešingai, tėvą ir vaikus sieja tvirtas emocinis ryšys, todėl siekiant jį išlaikyti būtina nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas juos į ugdymo įstaigą kitą dieną (ketvirtadienį); 2) tėvas bendrauja su vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.; 3) tėvas su vaikais švenčių dienomis bendrauja: neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) bei antrąją Šv. Velykų dieną, poriniais metais antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, bei ne mažiau kaip 3 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), kiekvienais metais Tėvo dieną bei jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini).) nemažiau nei 2 val., kiekvienais metais dukros gimimo dieną (duomenys neskelbtini ir sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtinigimim.) ne mažiau nei 2 val., tėvas turi lygias teises su motina dalyvauti šventėse, organizuojamose vaikų ugdymo įstaigose (rugsėjo 1 d., Kalėdinėse ir Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.); 4) tėvas su vaikais atostogų metu bendrauja: žiemos, pavasario ir rudens ugdymo įstaigoje atostogų metu – 1/2 dalį atostogų trukmės, vasaros atostogų metu 45 kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba per kelis kartus), tėvas ir motina konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios; 5) motina turi pareigą nedelsiant informuoti tėvą apie vaikų ligą tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikų ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaikus ir bendrauti su jais. Kai vaikai gydomi gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai vaikai slaugoma namuose – jų buvimo vietoje; 6) visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus, turi būti pateikiami raštu (sms žinute, el. paštu, asmeniškai ir pan.).
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3.1. Pasisakydama dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nurodo, kad visiškai nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi jokių naujų priežasčių, atsiradusių po santuokos nutraukimo, kurios lemtų būtinybę pakeisti Sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, nėra. Pasak atsakovės, ji deda visas pastangas vaikų sveikatai užtikrinti, nuolat bendrauja su vaikų gydytoja, kreipiasi pagalbos, kai vaikai suserga, o jei dėl darbo krūvio neturi galimybės pasirūpinti susirgusiu vaiku – kreipiasi pagalbos į ieškovą, nes jis gyvena šalia vaikų mokyklos, dirba namuose, todėl turi galimybę greičiau pasiimti vaikus. Tai, kad ir atsakovė prisiima pareigą slaugyti susirgusius vaikus patvirtina VSDFV pažyma apie atsakovei išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Aplinkybė, kuria ieškovas remiasi, esą tik jis perka vaikams vaistus ir tik jis juos prižiūri susirgus, paneigiama paties ieškovo pateiktais įrodymais – nei vienas iš mokėjimo nurodymų, kuriuose matoma, kad apmokamos sąskaitos gydymo įstaigose ar vaistinėse nėra pagrįstos įrodymais, jog tai būtent vaikų gydymo išlaidos. Priešingai, gydytojo T. Stumbrio pateiktas 2019 m. kovo 25 d. tyrimo ir gydymo planas įrodo, kad šios išlaidos patirtos paties ieškovo, kadangi sūnui nėra nei implantuoti dantys, nei šalinti nuskilę dantys. Atsakovė taip pat pilna apimtimi vykdo pareigą auklėti ir lavinti vaikus: kasdien juos prižiūri, su jais bendrauja bei pratina prie disciplinos ir tvarkos, vadovauja abiejų vaikų klasių tėvų komitetams, būtent atsakovė nuo pirmos klasės iki šiol ruošia su vaikais namų darbus. Ieškovas pastebi, kad atsakovė įgijusi tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau nepagrindžia kaip ši aplinkybė susijusi su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi joks norminis aktas nereikalauja nė vieno iš tėvų būtinai įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kad galėtų tinkamai auginti vaikus. Atsakovė dirba vadovaujamą darbą, prižiūri gamybos procesą ir jį organizuoja, organizuoja pardavimus bei vadovauja komandai, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga ir pareiginga darbuotoja, ką patvirtina į bylą pateikta darbdavio pažyma. Dėl porą kartų neparuoštų namų darbų ar pamirštos atsinešti į mokymo įstaigą mokymo priemonės vaikų gyvenamoji vieta nekeistina, nes tokie trūkumai gali būti susiję ne tik su atsakovės aplaidumu, bet ir vaikų patiriama įtampa, esant nesantaikai tarp tėvų bei su įprasta mokyklos praktika – jei mokinio dienyne nėra nurodyta, kad privaloma paruošti atitinkamus darbus, o vaikas pamiršta, jog tokie namų darbai užduoti, nė vienas iš tėvų negali būti laikomas aplaidžiu. Priešingai nei teigia ieškovas, būtent atsakovė siekia riboti vaikų galimybes naršyti socialiniuose tinkluose ar žaisti žaidimus elektroninėmis priemonėmis, tačiau ieškovas perka vaikams elektroninius žaidimus, kuo skatina nepageidaujamus vaikų užsiėmimus. Vien per 2019 m. ieškovas 12 kartų apmokėjo vaikų žaidimų laiką „Google play“ platformoje, siekė panaikinti (o vėliau ir panaikino) atsakovės įdiegtą programą ribojančią vaikų laiką prie kompiuterio. Taip pat, būtent tėvas suteikė leidimą mažamečiams vaikams kelti į socialinius tinklus jų pačių filmuotą medžiagą. Priešingai nei teigia ieškovas, būtent atsakovė savo pareigas atlieka atsakingai, kai ieškovas yra neblaivus ir siekia pasiimti vaikus, užtikrindama vaikų saugumą, neleidžia vaikams išvykti su neadekvačiai besielgiančiu tėvu. Be to, ieškovo neadekvatus elgesys pasireiškia ir kitais būdais – ieškovas skambina ir rašo žinutes atsakovei nakties metu (pvz. 2019 m. kovo 3 d. naktį nuo 22.40 val. iki 0.37 val. skambinta net 167 kartus). Tokia pati situacija ir su elektroniniais laiškais – ieškovas darbo metu siunčia lavinas paklausimų į atsakovės elektroninį paštą, vėliau telefonu reikalauja nedelsiant atsakyti į jo laiškus, nepaisant to, kad ji dirba ir negali darbe užsiimti asmeniniais reikalais. Atsakovė, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, prašo teismo atmesti ieškinio reikalavimą pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.
3.2. Pasisakydama dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo nurodo, kad su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies sutinka, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus. Atsakovė patvirtina, kad ji taip pat yra suinteresuota, jog vaikų ir skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo tvarka būtų sukonkretinta. Atsakovė prašo nustatyti jos siūlomą šiek tiek sukonkretintą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal kurią: 1) tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas juos į ugdymo įstaigą kitą dieną (ketvirtadienį); 2) tėvas bendrauja su vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.; 3) tėvas su vaikais švenčių dienomis bendrauja: neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą nuo 18.00 val. ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) bei antrąją Šv. Velykų dieną iki 19.30 val., poriniais metais antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 19.30 val., pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.30 val., Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 18.00 val. ir pirmąją Naujų metų dieną iki 19.30 val., kiekvienais metais Tėvo dieną bei jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikus Tėvo dienos ar gimtadienio išvakarėse ir sugrąžinant į motinos namus Tėvo dieną ar gimtadienio dieną ne vėliau kaip 19.30 val., kiekvienais metais dukros gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini ne mažiau nei 2 val., tėvas turi lygias teises su motina dalyvauti šventėse, organizuojamose vaikų ugdymo įstaigose (rugsėjo 1 d., Kalėdinėse ir Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.); 4) tėvas su vaikais atostogų metu bendrauja: poriniais metais – žiemos, pavasario ir rudens ugdymo įstaigoje visų atostogų metu, vasaros atostogų metu 45 kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba per kelis kartus). Tėvas ir motina konkretų vasaros atostogų laiką suderina ne vėliau nei likus dviem mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios; 5) motina ir tėvas turi pareigą nedelsiant informuoti antrąjį iš tėvų apie vaikų ligą tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikų ligos atveju tėvas turi teisę lankyti vaikus ir bendrauti su jais. Kai vaikai gydomi gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal tos įstaigos nustatytą tvarką, o kai vaikai slaugomi namuose – jų buvimo vietoje; 6) visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus, turi būti pateikiami raštu (sms žinute, el. paštu); 7) tėvo ir vaikų bendravimo tvarka netaikoma Motinos dieną ir motinos gimimo dieną – šias dienas vaikai visada praleidžia su motina. Atsakovės sukonkretinta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į tai, kad vaikai galėtų ramiai pabūti su tėvu, jog ugdymo įstaigose nustatytas atostogų praleidimo laikas ir vieta būtų iš anksto žinomas vaikams, jog jie galėtų tinkamai pasiruošti praleisti atostogas ne namuose.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena dviejų kambarių jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Apsilankymo metu ieškovo namuose nebuvo pilnai palaikoma tvarka. Virtuvėje vyko remonto darbai. Vaikai turi savo atskirą kambarį, kuriame yra dviaukštė lova, du rašomieji stalai, spinta, lentynos, knygos, žaislai, gyvena vaikų augintinis vėžliukas. Atsakovas teikia po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, apmoka būrelius, perka kitus daiktus. Tarnyba taip pat lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikams skirti du kambariai. Viename iš kambarių vaikai miega (yra dvi viengulės lovos, spinta), kitame kambaryje vaikai ruošia namų darbus ir aktyviai leidžia laiką (du rašomieji stalai, sofa/ lova, lentynos, žaislai ir ugdomosios priemonės). Sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Apsilankymo metu buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. G. B. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 4-oje klasėje. Lanko rankinio treniruotes, rusų kalbos užsiėmimus, sporto būrelį mokykloje. G. B. pasakojo, kad su tėčiu sutaria gerai, kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus, eina į lauką, valgo, žiūri televizorių (istorijas apie I ir II pasaulinius karus), tėtis nuveda į būrelius. Berniukas sakė, kad su mama taip pat gerai sutaria, kartu ruošia namų darbus, skaito knygas, dažnai eina į lauką. G. B. teigė, kad pas tėtį dažnai ateina po mokyklos ir kas antrą savaitgalį lieka su nakvyne. Pasiteiravus berniuko, su kuo norėtų gyventi, G. B. atsakė, kad jam sunku apsispręsti, jis teigė, jog norėtų su abiem tėvais gyventi. G. B. teigė, kad nori, jog būtų nuspręsta taip, kaip geriausiai jam ir jo sesei. S. B. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 3-oje klasėje. Lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, Vilniaus (duomenys neskelbtini) lanko rusų kalbos ir dailės užsiėmimus. S. B. nurodė, kad nori likti gyventi su mama. Pasak mergaitės, mama ją labiau supranta, nes ji irgi mergaitė. S. B. pasakojo, kad su mama kartu leidžia savaitgalius, eina pasivaikščioti, čiuožinėja ant ledo, eina į parduotuves, kartu gamina maistą. S. B. teigė, kad kai mama dirba savaitgaliais, ji važiuoja pas tėtį arba senelius. Su tėčiu kartu daro namų darbus, valgo, tėtis nuveda į būrelius. Mergaitė pasakojo, kad su tėčiu jai nelabai jauku, pasak jos, tėtis verčia valgyti, net tada kai ji nenori, taip pat tėtis miega dienos metu ir sunku jį pažadinti. Anot S. B., tėtis vartoja alkoholinius gėrimus, mergaitė nurodė, kad ji nemato, tačiau užuodžia ir tėtis slepia butelius (ji mačiusi 4 rudus butelius). S. B. teigė, kad dažniau norėtų būti su močiute, nei su tėčiu. Tarnyba, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, manyti, kad nepilnamečių G. B. ir S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu iš esmės labiau atitiktų jų interesus, neturi pagrindo. Ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka jų interesams galimai neprieštarautų.
5. Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl to, jog atsakovė tinkamai neprižiūri vaikų, neužtikrina jų teisėtų interesų. Be to, motina daro žalą vaikams, kadangi sistemingai nuteikinėja juos prieš tėvą. Vaikams kalbant su ieškovu, atsakovė liepia jiems įsijungti garsiakalbį, neužsidaryti durų. Taip pat suprastėjo vaikų pažangumas, vaikai neatlieka namų darbų. Pasak ieškovo, atsakovė papirko sūnaus matematikos mokytoją. Ieškovas pažymi, kad sūnus G. B. socialiniuose tinkluose išreiškė norą nusižudyti. Po šio įvykio Tarnyba siūlė ieškovo sūnui psichologo pagalbą, tačiau ieškovas pagalbos atsisakė, motyvuodamas tuo, kad problemos priežastis yra išimtinai tik atsakovė. Ieškovo teigimu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo jis užtikrintų vaikų interesus: skatins jų kūrybiškumą, užtikrins vaikų edukaciją ir saugią bei draugišką aplinką, taip pat užtikrins vaikų sveikatos priežiūrą. Pasak ieškovo, vaikai gyvendami su juo nebepatirs psichologinio teroro, galės lankyti norimus būrelius, laiku eis miegoti. Ieškovo teigimu, Tarnyba netinkamai apklausė vaikus. Pažymėjo, kad Tarnybos darbuotojai konfliktavo su ieškovu, taigi antrą kartą vaikų išsakyta nuomonė, jog nori gyventi su motina, o tėvo bijo, negali būti vertinama. Ieškovas nurodo, kad jis su vaikais praleidžia daug laiko, jie pas jį dažnai būna, nakvoja, 2018 m. vasaros metu vaikai su ieškovu praleido 36 dienas, o 2019 m. vasarą – net 66 dienas. 2018–2019 m. šventes vaikai taip pat praleido kartu su ieškovu. Taigi vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik, kad neprieštarautų vaikų interesams, bet ir juos užtikrintų geriausiai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Atitinkamai pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą, priteisti iš atsakovės, tokio paties dydžio išlaikymą, kuris buvo priteistas iš ieškovo. Šalims sunkiai pavyksta susitarti dėl ilgalaikės ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarkos, todėl ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas atmestų ieškovo reikalavimą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu nurodo, kad byloje yra pateikti duomenys tik apie vienintelį atvejį, taigi tik iš vienkartinio atvejo negalima sakyti, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Byloje duomenų, kad būtų kitų atvejų dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, nėra, o šalių dukters pasisakymai, jog tėvas nuolat vartoja alkoholį yra tik mamos įtakos rezultatas, kadangi ieškovas būdamas su vaikais alkoholio nevartoja.
Atsiliepimas
7. Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimu pakeisti nepilnamečių gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Paaiškino, kad priešingai, nei teigia ieškovas, ji rūpinasi vaikais: padeda jiems ruošti namų darbus, rūpinasi tinkama vaikų sveikatos priežiūra, taip pat siekia, jog tėvo ir vaikų santykiai būtų kuo geresni. Atsakovė pažymi, kad vaikai turi dienotvarkę. Atsakovė dirba „(duomenys neskelbtini)” kepykloje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Dėl nepilnamečio G. B. užsiminto ketinimo nusižudyti, nurodo, kad sūnui buvo sunkus laikotarpis po tėvų skyrybų. Iš vaiko tėvo buvo pastovus psichologinis smurtas. Tačiau dabar G. B. viskas gerai, jis yra laimingas vaikas. Su reikalavimu nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsakovė iš dalies sutinka, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Atsakovė mano, kad būtina nustatyti konkrečią vaikų ir ieškovo bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaikų interesus bei jų saugumo užtikrinimą, nes ieškovas pageidauja su vaikais susitikti bei leisti laiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
8. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą. Papildomai nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta Sprendimu. Vaikai aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nenorėtų keisti savo gyvenamosios vietos. Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą jie prarastų stabilumą ir pasitikėjimą tėvais. Vaikai myli abu tėvus, tačiau nori gyventi su motina. Be to, jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikais byloje nėra. Priešingai, pats ieškovas ne kartą siekė pasiimti vaikus iš atsakovės ar vaikų artimų giminaičių namų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl ieškinys paduotas neatsižvelgiant į vaikų norus. Prašo teismo apginti vaikų interesus ir palikti jų gyvenamąją vietą su atsakove. Nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos reglamentavimas yra būtinas, todėl ieškovo reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką prašo tenkinti, tačiau prašo teismo atsižvelgti į atsakovės pastabas nurodytas atsiliepime į ieškinį, taip pat atsižvelgti į teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad nutartis dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra įsiteisėjusi, neapskųsta, taigi tenkina visas proceso šalis. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau prašo pakeisti ieškovo bendravimo tvarkos 1 punkte numatytą ieškovo bendravimo tvarką iš trečiadienio į ketvirtadienį, taip pat praplėsti ieškovo bendravimą su vaikais švenčių dienomis, įtraukiant į bendravimo tvarką Naujųjų metų dieną. Atostogų metu ieškovas su vaikais bendrauja poriniais metais, o atsakovė neporiniais metais. Taip pat prašo nustatyti, kad ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą vasaros atostogų metu su vaikais bendrauti 45 kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba per kelis kartus). Prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tarnybos atstovė, teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad Tarnyba ištyrė vaikų gyvenimo sąlygas, išklausė jų nuomones. Teismo posėdžio metu išklausius vaikus, nustatyta, kad jų nuomonė nėra pasikeitusi, t. y. vaikai gyvena su mama, kur jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikai kokybiškai ir pakankamai bendrauja su tėvu. Pas tėvą vaikų gyvenimo sąlygos taip pat tinkamos. Nepilnamečiai vaikai ne kartą išreiškė savo nuomonę, kad jiems gyventi su mama yra gerai, teismo posėdžio metu jie patvirtino, jog ir toliau norėtų gyventi su mama, su ja jaučiasi saugūs ir mylimi. Vaikų aplinka tinkama ir saugi, vaikų nusistovėjęs gyvenimo ritmas taip pat yra tinkamas. Norint pakeisti vaikų gyvenamąją vietą būtina nustatyti, kad esama nusistovėjusi aplinka vaikams tapo nesaugi. Tarnybos nuomone, nėra jokių prielaidų manyti, kad vaikų gyvenamoji vieta pas atsakovę vaikams tapo nebetinkama ar nesaugi. Vaikai teismo posėdžio metu tik patvirtino anksčiau Tarnybos užfiksuotą nuomonę, aiškiai išreiškė savo norą gyventi pas mamą, jį motyvavo. Tarnybos vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas, vaikai nori ir gali gyventi su motina, su ja jie jaučiasi emociškai ir fiziškai saugūs, vaikai su tėčiu bendrauja, apie tėvą atsiliepia teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, tenkintinas alternatyvus reikalavimas
10. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
10.1. ieškovas ir atsakovė turi du vaikus – G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-9861-1044/2018, nutraukė šalių santuoką, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur ir patvirtino, kad šalių teisės dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime ar bendrauti su jais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad po šalių santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovas neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Pasak ieškovo, atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, nesirūpina, kad jie atliktų namų darbus, jog turėtų visas reikalingas mokymosi priemones mokykloje. Atsakovė taip pat nepasirūpina tinkama vaikų sveikatos priežiūra. Be to, atsakovė vienašališkai sprendžia kada tėvas gali, ar negali bendrauti su vaikais, dėl ko šiuo metu ieškovo teisė bendrauti su vaikais išimtinai priklauso vien nuo atsakovės valios (žr. šio sprendimo 2.1 punktą). Atsakovė nesutinka su šiuo ieškinio reikalavimu ir atsikirsdama į ieškovo argumentus paaiškina, kad priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovė deda visas ir pakankamas pastangas, jog vaikai atliktų namų darbus, kad jie turėtų visas reikalingas mokymosi priemones mokykloje, taip pat rūpinasi tinkama vaikų sveikatos priežiūra, su vaikais vyksta į gydymo įstaigas, visada vaikus pasiima, o jei to negali padaryti prašo ieškovo juos paimti. Atsakovė priešingai, nei teigia ieškovas, siekia kaip galima pilniau patenkinti vaikų teisę bendrauti su ieškovu, tačiau privalo atsižvelgti ir į jos bei vaikų suplanuotą bendrą laisvalaikio leidimą, todėl ne visada gali išleisti vaikus pabūti su tėvu, kai jis to netikėtai paprašo (žr. šio sprendimo 3.1 punktą).
13. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-590-324/2018).
14. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių išgyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą, tačiau tik jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o būsima aplinka šiuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas ir pateisinamas dėl paties vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Vis dėl to aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, susijusios su galimybėmis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kita šalimi.
15. Byloje esantis 2020 m. sausio 17 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Tarnybos specialistams atlikus tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos įvertinimą, nustatyta, jog abiejų ginčo šalių gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis. Tarnybos specialistai tiek ieškovo, tiek atsakovės namuose išklausė nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. nuomones dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo (2020 m. sausio 17 d. Vaiko išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 29 d. Vaiko išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Berniukas pasakojo, kad su tėčiu ir mama sutaria gerai. Būdamas su tėčiu žaidžia kompiuterinius žaidimus, eina į lauką, valgo, žiūri televizorių. Būdamas su mama kartu ruošia namų darbus, skaito knygas, dažnai eina į lauką. Paklaustas su kuo norėtų gyventi, nurodė, kad norėtų gyventi su mama, o su tėčiu dažniau bendrauti. Berniukas šiek tiek prisibijo tėčio ir nelabai nori, kad tėtis žinotų, ką jis pasakoja. Tėtį apibūdino kaip gerą, žaidžiantį ir lepinantį jį, būdamas su juo berniukas jaučia meilę ir baimę. S. B. teigė, kad nori likti gyventi su mama. Pasak mergaitės, mama ją labiau supranta, nes ji irgi mergaitė. S. B. pasakojo, kad su mama kartu leidžia savaitgalius, eina pasivaikščioti, čiuožinėja ant ledo, eina į parduotuves, kartu gamina maistą. Būdama su tėčiu kartu daro namų darbus, valgo, tėtis nuveda į būrelius. Mergaitė pasakojo, kad su tėčiu jai nelabai jauku, anot S. B., tėtis vartoja alkoholinius gėrimus. Pasak mergaitės, prie jų tėvas nelabai dažnai geria alkoholį, pastaruou metu visada būna blaivus. Ji teigė, kad ja rūpinasi abu tėvai, jeigu jai reikia pagalbos, kreipiasi į abu tėvus, bet geriau ji jaučiasi pas mamą, mama visada daugiau ja rūpindavosi, su ja artimesnis ryšys. Mergaitei tinka kaip yra dabar, ji nieko nenori keisti.
16. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
17. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, jog jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.174 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę, šalių nepilnamečiai vaikai apklausti teisme.
19. Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis G. B. nuosekliai paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama ir toliau norėtų likti gyventi su ja, kadangi su mama visada jaučiasi geriausiai. Pažymėjo, kad taip pat nori kartais pabūti su tėčiu, kartais pasilikti pas jį per naktį, kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Berniuko teigimu, namų darbus daro pats. Mama ir tėtis visada patikrina namų darbus. Su mama sutaria gerai, su ja eina į miestą, žiūri filmus, skaito knygas, būdamas su mama berniukas jaučiasi gerai. Pas mamą auginą katytę, kurią berniukas labai myli. Berniukas paklaustas ką mama kalba apie tėtį nurodė, kad mama sako, jog viskas bus gerai, jis gyvens su kuo norės. Mažametis nurodė, kad mama jam parodė, ką tėtis jai rašo el. paštu. Su tėčiu apie mamą nesikalba. G. B. kalbėdamas apie tėtį nurodė, kad tėtis prašo klausytis. Su tėčiu nevisada gerai sutardavo, tačiau dabar sutaria geriau. Su tėčiu žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri filmukus, išeina į lauką. Su tėčiu būdamas jaučiasi gerai, tačiau kartais jis jaučia, kad tėtis geria. Berniukas paklaustas iš ko jis supranta, kad tėtis vartoja alkoholį nurodė, jog supranta iš tėčio balso, kvapo iš burnos, taip pat, kad tėtis miega kada nereikėtų miegoti.
20. Teismo posėdžio metu taip pat išklausyta nepilnametės S. B. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą, norėtų ir toliau gyventi su ja. Darbo dienomis po pamokų, kol mama dirba, norėtų būti su tėčiu, tačiau nakvoti pas jį nenorėtų. Savaitgalius ir atostogas norėtų praleisti su mama. Pasak mergaitės, mama prašo laikytis tvarkos, valgyti prie stalo, išmesti šiukšles. Mokykloje patinka pertraukos ir dailės pamokos, o nepatinka pasaulio pažinimo pamokos. Namų darbus paruošia mokykloje, jų nenusirašinėja. Mama patikrina atliktus namų darbus, taip pat padeda atlikti užduotis jeigu ko nežino. Su mama sutaria gerai, apie tėtį su ja nesikalba, tačiau mama apie tėtį sako, kad jis juos myli, reikia ir su tėčiu praleisti laiką. Su tėčiu taip pat sutaria gerai, su juo dažniausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tėtis taip pat tikrina namų darbus, jei nežino kaip atlikti namų darbų užduotis pagalbos prašo brolio, mamos arba tėčio. Su tėčiu apie mamą nesikalba. Mergaitės teigimu, pas mamą elektroninių prietaisų nenaudoja nuo 20.00 val., o pas tėtį nuo 21.00 val. Mergaitė paprašyta įvertinti nuo 1 iki 10 balų kiek laiminga jaučiasi būdama pas mamą ir būdama pas tėtį, nurodė, kad būdama pas mamą – 10 balų, pas tėtį – 8 balai.
21. Iš vaikų išreikštų nuomonių, matyti, kad vaikai myli abu tėvus, apie abu tėvus atsiliepia teigiamai, tačiau abu vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Teismo vertinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į vaikų išreikštą norą gyventi su atsakove (motina), kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaikų noras prieštarauja jų interesams.
22. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktą išvadą, taip pat išsakytą vaikų nuomonę, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiams vaikams, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą atsakovės elgesį su nepilnamečiais vaikais. Vien aplinkybė, kad suprastėjo nepilnamečių vaikų pažangumas ir vaikai kelis kart neatliko namų darbų, nesudaro pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Atkreiptinas tėvų dėmėsys į tai, kad pagal psichologijos doktriną daugelis vaikų į tėvų skyrybas reaguoja kaip į patį stipriausią stresą, stipriai dėl to išgyvena, ko pasėkoje pablogėja sveikata, atsiranda agresyvumas, apatija, suprastėja mokymosi rezultatai ir santykiai su draugais, vaikui atrodo, kad pasaulis aplink jį griūva, jis nebesijaučia saugus. Nagrinėjamu atveju ir pati atsakovė patvirtino, kad po tėvų skyrybų vaikams buvo sunkus laikas, sūnaus G. B. pasisakymas dėl nusižudymo buvo išsakytas 2018 m. kovo mėn. Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, neva atsakovė neužtikrina vaikams dienotvarkės; jei vaikai nenori būti su tėvu – vadinasi vaikai pačios mamos ar močiutės nuteikinėjami prieš jį; vaikai tarnybai apklausų metu nurodė, kad nori gyventi su mama, o tėvo bijo – vadinasi Tarnybos darbuotojai netinkamai apklausė vaikus; Tarnybos darbuotojai konfliktavo su ieškovu – vadinasi jie palaiko tik vaikų mamų pusę, ignoruodami vaikų tėvų teises. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti ieškovo argumentai yra tik subjektyvi jo nuomonė.
23. Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė geba tinkamai rūpintis vaikais ir tą daro. Teismas pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansiniu, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, ir sudaryti sąlygas jiems augti, ugdytis bei vystytis. Atsižvelgiant tiek į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, tiek į institucijos, teikiančios išvadą, nustatytas aplinkybes bendraujant su vaikais, akivaizdu, kad vaikus su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys.
24. Teismo vertinimu, vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su kiekvienu iš tėvų, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė gali sudaryti vaikams pakankamai geras sąlygas vystytis ir augti, tačiau abu vaikai du kartus apklausti aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, šie norai nepasikeitė ir vaikus apklausus teismo posėdžio metu. Jokių duomenų, kad vaikų nuomonė prieštarautų jų interesams, nenustatyta.
25. Atsižvelgdamas į tai, kad abu vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, drauge gyvena daugiau nei vienerius metus abiejų vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje ir nesant duomenų apie tai, jog vaikų gyvenimas su motina daro žalingą įtaką nepilnamečių vaikų auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti nepilnamečių G. B. ir S. B. gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu G. B., todėl ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta, kaip nepagrįstą.
26. Atmetus reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams iš atsakovės priteisimo nenagrinėjamas.
Dėl alternatyvaus reikalavimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką
27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
28. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
29. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
30. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
31. Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018; ir kt.).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas atmestų ieškovo reikalavimą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodo, kad ginčo šalys negeba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiko nustatymo ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai (žr. šio sprendimo 2.1 punktą). Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies sutinka, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos teikiamas pastabas bei pasiūlymus (žr. šio sprendimo 3.1 punktą).
34. Teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomą bendravimo tvarką nustatė, kad abiejų šalių siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra identiška. Šalių siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei užtikrinanti nepilnamečių vaikų maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygų bylą nagrinėjant esminio ginčo tarp šalių nekilo, taip pat Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako. Iš esmės ieškovo prašomos bendravimo tvarkos sąlygos tvirtintinos, nes vertintinos, kaip atitinkančios nepilnamečių G. B. ir S. B. interesus. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir vaikų bendravimas kenktų nepilnamečių interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikams ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaikų elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaikais.
35. Nagrinėjamu atveju nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaikais atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-896/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1438-450/2018; ir kt.). Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.
36. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir šalių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, vertina ir atsižvelgia į: ieškovo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jam sudaroma galimybė susitikti ir bendrauti su vaikais; atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu pateiktus argumentus ir pasiūlymus; prioritetinius vaiko interesus, teisę bendrauti bei matytis su abiem tėvais; vaikų amžių; maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį motinai (tėvui), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti, taip pat į tai, kad atsakovė iš esmės prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė.
37. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tėvai tarpusavyje nebendradarbiauja, jiems trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečių vaikų tėvo siūlomą bendravimo tvarką koreguoti.
38. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustato ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: 1) tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas juos į ugdymo įstaigą kitą dieną (penktadienį); 2) tėvas bendrauja su vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.; 3) tuo atveju, jei ieškovo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų mokymasis, užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., ieškovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą ir dalyvavimą mokymosi procese, užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė; 5) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių sūnus ir dukra praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė; 6) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių sūnus ir dukra praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė; 7) ieškovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą; 8) nepilnamečiai sūnus ir dukra kiekvienais metais praleidžia motinos S. B. gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė; 9) nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiais vaikais kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus G. B. gimtadienio dieną ir nepilnametės dukters S. B. gimimo dieną ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais. Poriniais metais šiame punkte nurodytas dienas nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina S. B. Būdami su vaikais abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadieniai, turi užtikrinti vaikų dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaikus su gimtadieniu; 10) sūnui ir (ar) dukrai susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaikų ligą ir netrukdyti ieškovui lankyti vaikus ligos atveju jų (vaikų) buvimo vietoje. Tuo atveju jei vaikų lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir vaikų bendravimas nukeliamas iki jų pasveikimo; 11) tėvas turi lygias teises su motina dalyvauti šventėse, organizuojamose vaikų ugdymo įstaigose (rugsėjo 1 d., Kalėdinėse, Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.); 12) tėvas su vaikais atostogų metu bendrauja: a) poriniais metais – žiemos, pavasario ir rudens ugdymo įstaigoje visų atostogų metu; b) vasaros atostogų metu 45 kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba per kelis kartus); c) tėvas ir motina konkretų vasaros atostogų laiką suderina ne vėliau nei likus dviem mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios; 13) tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi ir dukra bendravimo metu užtikrina sūnaus ir dukros bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 14) tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. bendrauja su sūnumi ir dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, užtikrindami vaikų dienotvarkę ir rėžimą; 15) tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 16) pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus bei dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 17) tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi G. B. ir dukra S. B., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 18) visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus, turi būti pateikiami raštu (sms žinute, el. paštu).
39. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
40. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
41. Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 1750,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1825,87 Eur (75 + 1750,87) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo ir atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.
45. Ieškovo ieškinys atmestas (0 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų), ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-9861-1044/2018, nustatytą ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas juos į ugdymo įstaigą kitą dieną (penktadienį);
2. tėvas bendrauja su vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.;
3. tuo atveju, jei ieškovo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų mokymasis, užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., ieškovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą ir dalyvavimą mokymosi procese, užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
4. kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė;
5. kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių sūnus ir dukra praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė;
6. kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) ieškovas praleidžia su nepilnamečiais sūnumi ir dukra neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnamečiai šalių sūnus ir dukra praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė;
7. ieškovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiais sūnumi ir dukra, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą;
8. nepilnamečiai sūnus ir dukra kiekvienais metais praleidžia motinos S. B. gimtadienį (duomenys nskelbtini) ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su vaikais teisė;
9. nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) dieną ir nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiais vaikais kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus G. B. gimtadienio dieną ir nepilnametės dukters S. B. gimimo dieną ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais. Poriniais metais šiame punkte nurodytas dienas nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina S. B. Būdami su vaikais abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadieniai, turi užtikrinti vaikų dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaikus su gimtadieniu;
10. sūnui ir (ar) dukrai susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaikų ligą ir netrukdyti ieškovui lankyti vaikus ligos atveju jų (vaikų) buvimo vietoje. Tuo atveju jei vaikų lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir vaikų bendravimas nukeliamas iki jų pasveikimo;
11. tėvas turi lygias teises su motina dalyvauti šventėse, organizuojamose vaikų ugdymo įstaigose (rugsėjo 1 d., Kalėdinėse, Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.);
12. tėvas su vaikais atostogų metu bendrauja: a) poriniais metais – žiemos, pavasario ir rudens ugdymo įstaigoje visų atostogų metu; b) vasaros atostogų metu 45 kalendorinių dienų (nepertraukiamai arba per kelis kartus); c) tėvas ir motina konkretų vasaros atostogų laiką suderina ne vėliau nei likus dviem mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios;
13. tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi ir dukra bendravimo metu užtikrina sūnaus ir dukros bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais;
14. tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. bendrauja su sūnumi ir dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, užtikrindami vaikų dienotvarkę ir rėžimą;
15. tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute;
16. pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus bei dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;
17. tiek motina S. B., tiek tėvas G. B. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi G. B. ir dukra S. B., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;
18. visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus, turi būti pateikiami raštu (sms žinute, el. paštu).
Priteisti iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 950 (devyni šimtai penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-4466-1094/2020, 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.