- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-590-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00502-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- D. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-922-986/2017 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui D. L. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1279-673/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 ir 2.2. punktus ir nustatyti L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu S. L. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės A. M. išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 80 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pavedant tvarkyti uzufrukto teise. Nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakove susilaukė šešių vaikų, iš kurių keturi gyvena su ieškovu, likę du, kurių gyvenamąją vietą prašo pakeisti – su atsakove. Vaikų gyvenamoji vieta keistina, nes abu vaikai atsakovės ir jos sugyventinio namuose patiria stresą, yra apleisti, neprižiūrėti. Ieškovo šeimos gyvenimo ir buities sąlygos atitinka vaikų interesus, jo finansinė padėtis yra stabili. Vaikai geriausiai jaučiasi tėvo namuose, tarp jo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Ieškovo sutuoktinė prisideda prie kartu gyvenančių vaikų auklėjimo, sveikatos priežiūros, įgūdžių tobulinimo. Atsakovės šeimoje nuolat girtaujama, ji su sugyventiniu vaikų neprižiūri, į jos namus ne kartą kviesta policija. Atsakovės šeima ne kartą buvo įspėta dėl netinkamos vaikų priežiūros, ne kartą teikta socialinė pagalba. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad šiuo metu su juo gyvena penki jo ir atsakovės vaikai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir nustatė jų gyvenamąją vietą su tėvu S. L. jo gyvenamojoje vietoje. Nustatė tokią atsakovės bendravimo su vaikais bendravimo tvarką: ieškovas įsipareigoja netrukdyti atsakovei susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. L. ir S. L.. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo L. L., S. L. ir priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. vasario 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Įvertinęs ekspertizės akte pateiktus atsakymus, bylos duomenis bei aplinką, kurioje S. L. gyvena šiuo metu (L. L. nuo 2017 m. vasario mėn. gyvena pas tėvą), padarė išvadą, kad pastaroji neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Pas ieškovą vaikams būtų suteikta jų teises ir interesus atitinkanti gyvenamoji vieta, būtų minimizuota rizika dėl esančios nesaugios aplinkos, išlaikytas pastovumas. Nėra duomenų, kad šios aplinkos pakeitimas vaikams padarytų socialinę ar psichologinę žalą. Su tėvu gyvena likę šalių vaikai, tarp vaikų ir kitų šeimos narių susiformavę stiprūs ryšiai. Atsakovė pripažino, kad būtų geriau, jei visi vaikai gyventų vienoje vietoje, taip pat pripažino ieškinio dalį dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. S. L. atskyrimas nuo kitų penkerių seserų ir brolių prieštarautų S. L. interesams.Ieškovas nepateikė reikalavimo dėl bendravimo su motina tvarkos nustatymo, tačiau, išnagrinėjęs ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas konstatavo, kad tikslinga išspręsti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų klausimą. Šalių vaikų bendravimo tvarka su ieškovu iš esmės buvo nustatyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu, todėl nustatė analogišką motinos bendravimo su vaikais tvarką.Nebuvo duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams ieškovo prašomo išlaikymo. Ji yra darbingo amžiaus, gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Nors ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis gali patenkinti tik minimalius vaikų poreikius, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų skaičių, susiklosčiusią faktinę situaciją, 80 Eur išlaikymo dydį laikė atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl S. L. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo, priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodė, kad S. L. visą laiką gyveno ir gyvena kartu su motina, vaiką išlaiko viena. S. L. yra 8 metai, ji sugeba išreikšti savo nuomonę, su kuo nori gyventi. S. nori gyventi su motina. Atsakovė yra sudariusi tinkamas dukrai gyvenimo sąlygas, ja tinkamai rūpinasi ir auklėja. Dukra prisirišusi prie motinos, be kurios jai būtų sunku gyventi. Supranta, kad geriausia vaikams būtų gyventi kartu, tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad visi vaikai negali kartu gyventi. Nesuprantamas teismo sprendimas priteisti išlaikymą nuo 2017 m. vasario 20 d. (ieškinio pareiškimo), nors dukra iki šiol gyvena su apeliante. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dukrą išlaiko viena. Ieškovas iki šiol teikia materialinį išlaikymą dukrai, dalyvauja jos auklėjime. Atsakovė nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų L., Š., M., M. ir M. materialinio išlaikymo teikimo, jų auklėjimo ir bendravimo. Atsakovės materialinio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams 2017 m. kovo 1 d. siekia 15 329,34 Eur. Dukra S. L. nori kuo greičiau gyventi su tėvu. Atsakovė po teismo sprendimo uždraudė bendrauti su mergaite (su ja galėjo pasimatyti tik prie atsakovės namo slenksčio). Dukra yra įbauginta ir priklausoma nuo motinos ambicijų. Atsakovė nėra dirbusi, nesiekia ieškotis darbo, turi žalingų įpročių (girtauja, rūko) nesitvarko, gyvena iš socialinių pašalpų. Atsakovės elgesys iš esmės pažeidžia nepilnametės dukters interesus į saugią, ramią aplinką. Atsakovė stokoja auklėjimo ir socialinių įgūdžių, todėl negali tinkamai pasirūpinti dukra. Teismas įvertino, kad atsakovės šeimos aplinkos sąlygos visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, atsakovė neturi nei nuolatinių pajamų, nei nuolatinio gyvenamojo būsto (nuomos ar panaudos sutarties į bylą nepateikė), gyvena kartu su sugyventiniu ir jo globotiniais nepilnamečiais vaikais bei jo tėvais, turinčiais žalingų įpročių (taip pat girtauja, nedirba ir gyvena iš išmokų už globojamus vaikus). Teismas sprendime padarė techninę klaidą dėl materialinio išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau ši klaida nepažeidė nei atsakovės, nei nepilnametės dukters interesų. Materialinį išlaikymą nuolat teikia ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė šalių dukters gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.174 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tokių aplinkybių pasikeitimą įrodė, reikalaudamas pakeisti 2011 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu su motina nustatytą šalių dukters S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, jog šiuo metu ji yra sudariusi dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, ja tinkamai rūpinasi ir auklėja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2011 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė netinkamai rūpinosi vos pusantrų metų šalių dukra S., kurios gyvenamoji vieta šalių susitarimu buvo nustatyta pas motiną, tačiau tokios aplinkos, kurią atsakovė sukūrė šiam vaikui vėliau, netinkamumas vaiko vystymuisi byloje yra nustatytas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad yra sudariusi tinkamas dukrai gyvenimo sąlygas, ja tinkamai rūpinasi ir auklėja. Šiuos teiginius paneigia rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, iš dalies– pačios atsakovės paaiškinimai apie girtavimą, kurio, anot atsakovės, šiuo metu nebėra. 2017 m. kovo 1 d. Kėdainių raj. savivaldybės Krakių seniūnijos rašte Nr. 12-37 nurodyta, kad kartu su atsakove, jos sugyventiniu, šalių dukra, atsakovės ir sugyventinio dukra ir trimis sugyventinio globojamais vaikais gyvena atsakovės sugyventinio tėvai, nevengiantys vartoti alkoholio, išgertuvių metu vaikų akivaizdoje neretai kyla muštynės; namuose labai dažnai trūksta tvarkos ir švaros, visi šeimos nariai stokoja socialinių įgūdžių; yra didžiulis įsiskolinimas parduotuvėje; šeimoje yra trys suaugę nedirbantys žmonės, pragyvenantys iš vaikams skirtų piniginių išmokų; dėl girtavimo namuose vaikams nesaugu, joje lankėsi policijos pareigūnai, šeimoje vaikams sudarytos minimalios sąlygos, atsakovei trūksta atsakomybės dėl vaikų gerovės ir saugumo, pozityvaus bendravimo, vaikams skirtos išmokos ne visada panaudojamos jų interesams ir poreikiams. Šios seniūnijos 2017 m. kovo 1 d. atsakovės charakteristikoje (raštas nr. 12-30) nurodoma, kad šeimoje dažnokai girtaujama, lankosi asocialūs asmenys. Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – bendruomenės pirmininkės ir seniūnaitės pasirašytame rašte, VTAS užregistruotame 2016 m. vasario 28 d., nurodoma, jog atsakovė ir jos sugyventinis nevengia alkoholio, jiems pusę metų buvo teikiama bendruomenės pagalba, kurios vėliau jie atsisakė. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad atsakovė yra sudariusi patenkinamas sąlygas vaikams augti, vystytis, lavintis, žaisti, tačiau namuose trūksta švaros, aplinka jiems augti skurdi, namuose tamsu. Svarbūs liudytojos S. Š., atsakovės pusseserės, parodymai, nes ši liudytoja šalių dukters S. augimą turėjo galimybę matyti betarpiškai, iš arti ir pakankamai dažnai (2-3 kartus per mėnesį). Liudytoja atvažiuodavo pas močiutę, kurios namas yra už 30 metrų nuo atsakovės namų. S. Š. parodė, jog su atsakove nėra susipykusi, atsakovės tėvai – jos krikšto tėvai. Prieš tris metus buvo užėjusi į vidų, tuomet pas atsakovę nebuvo net padėvėtų baldų, lovos paremtos kaladėmis, vaikai maistą iš indų valgė rankomis, namuose nematė dantų šepetukų. Pastarųjų augdama neturėjo pati atsakovė, todėl, neįgijusį įgūdžių, jų neperduoda ir vaikams. Girdėjo, kaip atsakovė rėkia ant vaikų, įterpdama keiksmažodžius; kad ji girtauja – žino visi. Jos uošvis (sugyventinio tėvas) triukšmauja, koliojasi, tai mato ir girdi vaikai. Vaikai nuolat neprausti, žaidžia viduryje kelio, kuriuo važiuoja transporto priemonės. Liudytojos nuomone, atsakovė dukters S.neprižiūri. Vaikams atvežanti saldainių, tačiau S. buvo nebendraujanti, aplinką stebėdavo pro namo kampą, bendrauti pradėjo tik kai ėmė lankytis pas tėtį. Išklausius 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegijai nekilo abejonių šios liudytojos parodymų objektyvumu, atsakovei artimo žmogaus noru padėti jos vaikams (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios vaiko auginimo sąlygos prieštarauja jo interesams. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės apeliaciniu skundu faktiškai neginčijamos, apeliantė tik deklaratyviai teigia apie tinkamą dukros auklėjimą ir jos gyvenimo sąlygas. Atmestini apeliantės argumentai dėl prievartinio dukters atskyrimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo šeimos padarytą garso įrašą, kurį išklausius nustatytas S. noras gyventi su tėvo šeima. Mergaitė nurodė nežinanti, kodėl labiau nori gyventi su tėčiu, patvirtino, kad mama jos neskriaudžia, kad mamos sugyventinis mamą muš, jei mergaitė pasakys, kad gyvens pas tėtį. Šiuos jos teiginius paaiškina teismo psichologinės ekspertizės išvada dėl vaiko išgyvenamo lojalumo konflikto, jaučiamos atsakomybės neliūdinti mamos ir dėl to slopinamo prieraišumo tėvui. Ekspertė konstatavo, kad S. vienodai stipriai prisirišusi prie abiejų tėvų, tačiau jos noras globoti mamą ir jaustis atsakinga už mamos emocinę gerovę neatitinka mergaitės amžiui reikšmingų poreikių. Emociškai bejėgiška motinos pozicija susiklosčiusioje situacijoje sunkina atsakovės gebėjimą suprasti ir atliepti svarbius emocinius vaiko poreikius. Santykyje su dukterimi ieškovas yra aktyviau bendraujantis ir ja besidomintis, judviejų veikla labiau abipusė, dėmesingesnis ir labiau į vaiką orientuotas jo elgesys stiprina šalių dukters S. jausmą, jog ji yra mylima, skatina ją labiau savimi pasitikėti.Remiantis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių dukters S. interesus, nežiūrint ekspertizės metu išreikšto jos noro gyventi su mama, geriau atitinka gyvenimas su tėvu, kurio šeimoje auga penki tikrieji jos broliai, seserys ir netikras brolis, ir kur jai suteikiamos geresnės ir saugesnės gyvenimo sąlygos (teisę į vaikystę užtikrinanti priežiūra, vaiko individualybės, asmenybės vystymąsi užtikrinantis auklėjimas). (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog būtent tokiais bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis yra pagrįstas ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS pozicijos pokytis dėl šalių ginčo. Ši institucija 2017 m. kovo 3 d. davė išvadą, jog dėl to, kad mergaitė nuo gimimo gyvena su mama, yra jautri, dideli pokyčiai sukeltų daug psichologinių sunkumų, jos gyvenamoji vieta nekeistina. 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje VTAS atstovė nurodė, kad atsakovė, nors jai ir trūksta socialinių įgūdžių (yra įgijusi tik penkių klasių išsilavinimą), vaiką myli taip, kaip sugeba, tačiau dėl to šalių dukra S. motinos šeimoje yra priversta būti atsakinga už daugelį nevaikiškų dalykų ir šia prasme gyventi suaugusio žmogaus gyvenimą. Dėl to jos interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nenutraukiant bendravimo su motina. Nesant šalių ginčo dėl bendravimo apimties, pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas įsipareigojo netrukdyti atsakovei susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. ir S., visus veiksmus ir sprendimus, susijusius su nepilnamečių vaikų auklėjimu, planuojant ir vykdant abipusiu šalių susitarimu (dėl maksimalios bendravimo tvarkos atsakovė apeliacine tvarka nesiskundė).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl būtinumo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2018 m. sausio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių dukra S. iki šiol gyvena su motina, todėl sustabdė sprendimo dėl išlaikymo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, jog išlaikymas iš atsakovės dukrai S. priteisiamas ne nuo ieškinio pareiškimo dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 3.200 straipsnis). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, valstybei nepriteistinos jos atstovavimo išlaidos (CPK 93, 96 straipsnių 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti jo rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą nurodant, kad išlaikymas iš atsakovės dukrai S. priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.