- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-507-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00096-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Seimui
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3631-435/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Seimui, Teisėjų tarybai, Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui A. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai E. T., Kauno apylinkės teismo teisėjai S. P., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam solidariai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 500 Eur turtinę žalą, 60 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3767-285/2020, 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4085-775/2020 ir t.t.), reikšdamas nepagrįstus nušalinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 2KT-13-943/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartys bylose Nr. 2KT-2-943/2019, 2KT-1-943/2019 ir t. t.).
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai. Nurodė, kad pateikdamas rašytinius įrodymus, ieškovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, t. y. nurodyti kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, taip pat pažymėjo, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjos E. T., generalinio prokuroro E. P. veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo, prokuratūros veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1405-258/2018).
5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje trečiaisiais asmenimis, be kitų subjektų, nurodomos teisėjos, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad ieškovas trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi tinkamai nepagrindė.
6. Teismas taip pat vertino, jog ieškovas ieškinio pagrindą suformulavo jame išreikšdamas nekorektiškus, įžeidžiančius pasisakymus (pvz. ieškovo teiginiai ieškinyje: „civilinė byla Nr. 2YT-8655-800/2018, vykdomoji byla Nr. 0088/18/01074 – 1 000 Eur bauda už rusų okupantų į Lietuvą atgabento rusų kolonisto „policijos pareigūno“ organizuotą bei vykdytą politinio kalinio, disidento V. J. kankinimą – korimą, mušimą 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje dengusios „teisėjos“ Ž. J.“), ieškinys grindžiamas teiginiais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis, todėl ieškovas, pateiktame ieškinyje nevengdamas deklaratyvių, ironiško, užgaulaus bei įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų Lietuvos valstybės institucijų ir jose dirbančių pareigūnų atžvilgiu, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams ir kitiems asmenims.
7. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau jis jų sąmoningai nevykdo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas konstatavo netinkamą ieškovo procesinį elgesys, prilyginamą piktnaudžiavimui teise ir ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėjo, jog tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, Konstitucijos 109-112 straipsnius, Teismų įstatymo 59 straipsnį. Ieškovo teigimu, teismas yra šališkas.
8.2. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo peržengė bylos ribas nagrinėdamas kitas bylas.
8.3. Pirmosios instancijos teismas diskriminuoja ieškovą dėl jo asmens. Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, šią teisę tinkamai įgyvendina. Ieškovo teigimu, jis nurodė tinkamą ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą ir dalyką.
8.4. Teismas ieškovui nenurodė ieškinio pagrindo ir dalyko, kuriuos suformulavus teismas ieškinį priimtų, nenurodė ir ieškinio trūkumų, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, tokiu būdu pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį.
8.5. Teismas nenurodė jokių ieškinio teiginių, kurie įžeistų Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis.
8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigia įsiteisėjusią 2016 m. spalio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį administracinėje byloj A2.11.- 2930-830-2016.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
12. Apeliantas V. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. sausio 14 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. spalio 25 d. atskiruosius skundus, 2020 m. gruodžio 31 d., 2019 m. spalio 28 d. prašymus, 2016 m. spalio 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties kopiją administracinėje byloje Nr. A2.11.-2930-830/2016. Apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėti įrodymai negali turėti nei teisinės, nei faktinės reikšmės sprendžiamam klausimui.
Dėl ginčo esmės.
13. Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
15. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimą, taip pat, jog ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo, prokuratūros veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Apelianto įsitikinimu, teismas nenustatė jokių esminių ieškinio trūkumų ir todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai riboja jo teisę į teismą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimą, bei vertina, jog V. J. pateikto ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Apeliantas ieškinyje vardija daugybę, jo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018, padarytų pažeidimų ir Lietuvos apeliacinio teismo, Kauno apylinkės teismo, teisėjų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei prokuroro atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau nepateikia aiškių argumentų, kaip konkrečiai tokie neteisėti veiksmai, kuriuos jis išvardijo, pasireiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys (jo faktinis pagrindas) nėra tinkamai suformuluotas, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus teismų (teisėjų), Generalinės prokuratūros bei prokuroro veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
20. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vien tik deklaratyvus pareiškimas buvus neteisėtiems veiksmams, nepaaiškinant jų turinio, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai tas neteisėtumas, ieškovo nuomone, pasireiškė, ir neišdėstant tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurias teismas galėtų, bylą nagrinėdamas iš esmės, vertinti, nelaikytinas tinkamu faktinio pagrindo suformulavimu, nes tokiu atveju tiek teismui nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus, jų atlikimo aplinkybes ir kokiu aspektu jis turėtų analizuoti, tiek ir atsakovui nėra aišku, į ką konkrečiai atsikirsti. Be to, ieškinyje turi būti aiškiai įvardijami ir įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia jo dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas, neleidžiantis teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir suprasti jos esmę, bei trukdantis atsakovui parengti atsikirtimus, laikytinas esminiu ieškinio trūkumu CPK 115 straipsnio prasme, todėl apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių, sudarančių kliūtis priimti ieškinį, trūkumų ir priimdamas skundžiamą nutartį suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
21. Atmestini apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių ieškinio teiginių, kurie įžeistų Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo teismui pateikto ieškinio turinį, ir nurodė, jog ieškovas ieškinyje formuluoja nekorektiškus, įžeidžiančius teiginius (pvz. ieškovo teiginiai ieškinyje: „civilinė byla Nr. 2YT-8655-800/2018, vykdomoji byla Nr. 0088/18/01074 – 1 000 Eur bauda už rusų okupantų į Lietuvą atgabento rusų kolonisto „policijos pareigūno“ organizuotą bei vykdytą politinio kalinio, disidento V. J. kankinimą – korimą, mušimą 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje dengusios „teisėjos“ Ž. J.“). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinys grindžiamas teiginiais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis, todėl ieškovas, pateiktame ieškinyje nevengdamas deklaratyvių, ironiško, užgaulaus bei įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų Lietuvos valstybės institucijų ir jose dirbančių pareigūnų atžvilgiu, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams ir kitiems asmenims.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto buvo pažeista CPK 137 straipsnio 3 dalis.
23. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
24. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė pirmosios instancijos teismas, kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais, todėl šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai konstatavo netinkamą apelianto procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismų praktikoje, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, taip pat laikomasi tokios pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.