Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo B. M. ieškinį atsakovams V. M., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu, o ieškinys grąžintas ieškovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų neturtinę žalą 300 000 EUR. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir nustatė ieškovui terminą iki 2018 m. sausio 30 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino. Teismas nurodė, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodo tris atsakovus: V. M., ADB „Gjensidige“ ir valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos. Tačiau reikalavimus formuluoja tik atsakovams – V. M. ir valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino trūkumo – nenurodė reikalavimų vienam iš atsakovų - draudimų kompanijai, nenurodė faktinio pagrindo - kokius pažeidimus šis atsakovas padarė ir kokią žalą dėl jo patyrė ieškovas. Teismas taip pat nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad teisėjas V. P., priimdamas nuosprendį neįtraukė ieškovo žmonos civiline ieškove baudžiamojoje byloje. Teismas vertinimu, ieškovas nenurodė kokį neteisėtą veiką atliko teisėjas, t. y. nenurodo neteisėtų teisėjo veikų.Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė patikslintame ieškinyje ir neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų bei padarytos žalos. Prašydamas priteisti neturtinę žalą ieškovas turėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokią konkrečiai žalą patyrė dėl kiekvieno atsakovų veiksmų. Ieškovas nurodo, jog pagal teismų praktiką 100 000 EUR suma iš kiekvieno atsakovo nėra per didelė, tačiau nenurodo kaip susidarė ir kodėl jis skaičiuoja tokį žalos dydį kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu, kokias pasekmes sukėlė atsakovų veiksmai.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas B. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-05 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Ieškinio priėmimo stadijoje nereikia detalizuoti kokius nepatogumus patyrė ieškovas ir įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų bei padarytos žalos. Teismas vilkina ieškinio priėmimą ir jo išnagrinėjimą, taip apsaugodamas nuo atsakomybės atsakovus. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 17, 21 straipsnius, tyčia varžo ieškovo teises, ignoruoja 2017-10-05 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendimą dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.).Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartyje išdėstė ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustatė šiuos ieškinio trūkumus: ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus atsakovų padarytus pažeidimus, kad būtų galima tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir atsakovai galėtų atsikirsti į ieškovo reikalavimus; ieškovas privalo aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veikų; nenurodė kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė neturtinės žalos dydį patvirtinančių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų bei nenurodė priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, neįrodė prievolės solidarumo (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties apeliacinės instancijos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad visi pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai į skundžiamą nutartį buvo įtraukti pagrįstai, t. y. priešingai nei nurodo ieškovas, nurodyti trūkumai nėra formalūs ir ieškovas turėtų ištaisyti visus teismo nurodytus trūkumus.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013).Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra ištaisyti. Ieškovas atsakovu ieškinyje nurodo draudimo kompaniją ADB „Gjensidige“ (pradiniame ieškinyje vietoj šio atsakovo atsakovu buvo UAB DK „PZU Lietuva“), tačiau ieškinyje nenurodo jokio reikalavimo šiam atsakovui, nenurodo kokius neteisėtus veiksmus jis atliko ir net nepaaiškina kaip šis atsakovas yra susijęs su šia byla. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad teisėjas V. P., nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neįtraukė į bylą ieškovo žmonos civiline ieškove. Pažymėtina, jog asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimo procesą nėra savaime neteisėtas veiksmas. Todėl iš ieškinio turinio nėra aišku, kokius gi neteisėtus veiksmus atliko teisėjas V. P.. Nesant tokių duomenų valstybė, kuri turėtų atsakyti už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, negalės pateikti atsikirtimų į šiuos reikalavimus. Ieškinyje taip pat nėra nurodoma, kokią konkrečiai žalą ieškovas patyrė dėl kiekvieno atsakovų veiksmų, nenurodoma, koks yra priežastinis ryšys tarp žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovų ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, ieškovui nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas.Nesutiktina su ieškovu, kad nėra būtina ieškinyje nurodyti, kokius nepatogumus patyrė ieškovas (su neturtine žala susijusias aplinkybes), priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų ir žalos. Pažymėtina, jog įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria buvo sprendžiamas teismo nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo klausimas, buvo nurodyta, kad civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatinėjimo kontekste ieškovas ieškinyje turi nurodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kaip jie sąlygojo jo teisių pažeidimą, iš ko kildinama žala (priežastinis ryšys), taip pat žalos atsiradimo faktą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusią nutartį, nurodydamas, kad ieškinio priėmimo stadijoje nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų ir padarytos žalos. Ieškinyje tik abstrakčiai išdėstomos faktines aplinkybes apie ieškovo atžvilgiu atliktus, jo manymu, neteisėtus veiksmus nedetalizuojant koks atsakovas kokius neteisėtus veiksmus atliko. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, nes abstraktus faktinių aplinkybių išdėstymas savaime nereiškia, kad yra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas. Nesant ieškinyje suformuluoto aiškaus ieškinio pagrindo, toks ieškinys negali būti priimtas.Esant šioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.Esant anksčiau išvardytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.