Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajai V. K., jos gynėjui advokatui Sauliui Brazauskui, nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Linai Gudaitei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai, išteisintajam J. S., jo gynėjui advokatui Jonui Gintautui Valivoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K., nuteistosios V. K., nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Linos Gudaitės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL, t. y. 2 824,50 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis specialiąja teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL, t. y. 2 824,50 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis specialiąja teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

V. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 75 MGL, t. y. 2 824,50 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Iš A. P., A. B. ir V. K. priteista po 208,25 Eur proceso išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies:

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dalyje dėl 3783,15 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas;

Iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

Civilinių atsakovų: „(duomenys neskelbtini)“ UAB, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atžvilgiu pareikšti ieškiniai atmesti.

2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu taikytas ir teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – transporto priemonę – automobilį „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – paliktas iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo.

2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu taikytas ir teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – paliktas iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu:

1.1. A. P. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas (duomenys neskelbtini) parengimo paslaugas bei parengdamas darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., atlikdamas kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus, juos suskaičiavo klaidingai, neįvertindamas montažinių apkrovų, montavimo rėžimo, ko pasekoje šiuos klaidingus skaičiavimus 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto dalies vadovui A. B., kuris nepatikrinęs šiuos klaidingus skaičiavimus įtraukė į darbo projekto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip netinkamai suprojektavo (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

1.2. A. B. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 49 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai atitiktų įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai, laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. spalio 20 d., rengdamas darbo projekto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai suprojektavo (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y., darbo projekto dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino montažinių apkrovų, avarinių atvejų, ne visas vėjo apkrovas, tuo netinkamai sudarė atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičių (tik 4 deriniai), nepagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys“ (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 2 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Projekto dalies vadovas,<...>, privalo užtikrinti, kad Projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio ir paskirties dokumentų reikalavimus...“, 2.7 punkto, numatančio, kad „projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

1.3. V. K. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d., pagal (duomenys neskelbtini) Ekspertizės rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, atlikdama „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą privalėdama užtikrinti, kad ekspertizės metu būtų patikrinta, kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, ekspertizės metu nenustatė visų konstrukcijų (tame tarpe – visų metalinių atramų) projektavimo neatitikčių galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, t. y., kad buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus, tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni), polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai bei nenurodė jų privalomai ištaisyti, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „projektavimo darbai atlikti tinkamai, statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir atitinka techninio projekto sprendinius. Darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama“, tokiu būdu šiame ekspertizės akte suformulavo nepagrįstą išvadą apie konstrukcijų atitiktį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams, taip neatliko ekspertizės funkcijų – patikrinti projektą prieš pradedant statybos darbus atitikimui norminiams aktams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą, numatantį, kad „dalinė projekto ekspertizė-bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais; savarankiška (prilyginama bendrajai projekto ekspertizei) projekto dalies ekspertizė, kai projektą sudaro tik viena dalis ir bendroji projekto ekspertizė nerengiama“, 74 punktą, numatantį, kad „ekspertizės vadovas, pasirašydamas ekspertizės aktą, šalia parašo privalo nurodyti pažymos ar atestato numerį ir datą. Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę“, 95 punktą, numatantį, kad „už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisėtumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

1.4. J. S. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovo pareigas, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 1 priedo 1 punktą privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projektavimo rengimo dokumentų, norminių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 20 d. rengdamas šį darbo projektą, neužtikrino, kad darbo projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. darbo projekto dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto, numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas I priedo 1 punkto numatančio, kad „Projekto vadovas, <...>, privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus ...“, 2.5 punkto numatančio, kad „ Projekto vadovas Projekto rengimo metu koordinuoja Projekto dalies vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus“, 2.9 punkto, numatančio, kad „Projekto vadovas <...> pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė, ir tokiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P., A. B., V. K. atžvilgiu, konstatavo, kad nors kaltinamieji nepripažino savo kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų, jų kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktais, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Teismas sprendė, kad tarp kaltinamųjų A. P., A. B. ir V. K. padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, t. y. atramos griūties, kurios metu žuvo žmogus, yra tiesioginis priežastinis ryšys, jų padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai. Išteisindamas J. S. teismas padarė išvadą, kad J. S. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kadangi net jei J. S. ir būtų tinkamai vykdęs statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jis neturėjo realios galimybės nustatyti avariją lėmusios priežasties, t. y. padarytos klaidos skaičiuojant įražas į pamatus. Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į neatsargią kaltės formą, nuteistųjų kaltės neigimą, į tai, kad nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius, taip pat įvertino atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausios rūšies, bet maksimalaus sankcijoje numatyto dydžio, baudos bausmę su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika. Pripažinęs, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, teismas, įvertinęs tai, kad turtinė žala buvo atlyginta, ieškinį šioje dalyje atmetė, o civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas juos iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų darbdavių bei vieno iš jų draudiko.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį dėl J. S. išteisinimo pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: pripažinti J. S. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metams uždrausti naudotis specialia teise eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš A. P., A. B., J. S. ir V. K. po 208,25 Eur proceso išlaidų valstybei.

3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad dalis teismo išvadų, kuriomis remianti J. S. buvo išteisintas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Teismas teisingai nurodė visas teorines nusikaltimo, numatyto BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, nuostatas, taip pat, teisingai nurodė, kad J. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovu. (duomenys neskelbtini) Kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimo priežastis buvo projektavimo metu atlikti klaidingi kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimai, taip pat, avarijos priežastimi pripažinta netinkamai atlikta projekto ekspertizė, dėl ko ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatytos skaičiavimuose padarytos klaidos. Prokuroras taip pat pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad J. S. iš esmės pripažino, kad jis nevykdė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:201 „Statinio projektavimo“ projekto vadovui skirtų pareigų, nurodydamas, kad jis buvo formalus vadovas, visus projekto organizacinius klausimus faktiškai vykdė (duomenys neskelbtini) R. M.. Teismas, remdamasis šiais duomenimis, nepagrįstai padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visgi, šiame nuosprendyje teismo motyvai dėl J. S. išteisinimo surašyti neaiškiai, jų pagrindu nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, kokiu pagrindu teismas priima išteisinamąjį nuosprendį: 1) ar kad kaltinime nėra pakankamai detalizuota J. S. veika, dėl ko teismas negali nustatyti kokia nusikalstama veika kaltinamasis yra kaltinimas ir negali dėl to priimti apkaltinamojo nuosprendžio; 2) ar kad nėra būtinojo priežastinio ryšio tarp J. S. veikos ir kilusių padarinių; 3) ar kad J. S., jei būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, neturėjo galimybės nustatyti avarijos kilimo priežasties, t. y. nėra nustatyta J. S. kaltė. Be to, nuosprendžio dalyje dėl J. S. išteisinimo nurodytos teismo išvados yra iš esmės nemotyvuotos, o tose nuosprendžio vietose, kur yra nurodomi motyvai, jie neatitinka byloje įrodytų faktinių aplinkybių.

3.2. Teismo išvada, kad kaltinime nenurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė J. S. kaltinime nurodytos aplinkybės, kad J. S. neužtikrino, kad projekto dalies vadovas tinkamai suprojektuotų kampinių bei inkarinių atramų pamatus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką neveikimu. Be to, šiame kaltinime yra nurodyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai, t. y. nurodytos jo pareigos, nurodyti statybą reglamentuojantys teisės aktai, kurie reglamentavo jo veiklą; taip pat aprašytas ir jo veikos turinys. Iš kaltinimo konstrukcijos aiškiai matyti, kad J. S. buvo kaltinamas neveikimu, t. y. kad jis nesiėmė jokių jam teisės aktuose numatytų privalomų priemonių, kad būtų tinkamai atliktas jam pavaldžių projekto dalių vadovų darbas ir šis darbas atitiktų statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimo I priedo 1 punktas, kuriame nustatytos projekto vadovo pareigos, pažymint, kad J. S. nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, kad tinkamai šias pareigas atliktų. Tą patvirtino ir pats J. S.. Be to, minėtas Statybos techninis reglamentas taip pat nenurodo jokio baigtinio sąrašo veiksmų, kuriais realizuojama projekto vadovo pareiga užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti. Dėl šių priežasčių kaltinime naudojamas žodis „neužtikrino“ reiškia tik vieną – kad J. S. neatliko jokių veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą savo pareigų atlikimą.

3.3. Prokuroras taip pat teigia, kad kaltinime pagal gramatines ir logines taisykles neįmanoma nurodyti kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė J. S. kaltinime nurodytas veiksmas. Kadangi neveikimas pasireiškia pasyviu elgesiu, todėl nėra galimybės detaliau aprašyti neveikimo būdų. Galima tik nurodyti tokio elgesio motyvus – nenorėjo atlikti, negalėjo atlikti, sąmoningai neatlikinėjo, ką patvirtino ir pats J. S.. Visgi, BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje veikos motyvas nenurodytas ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Kartu prokuroras pažymėjo, kad šioje byloje buvo nuteista V. K., nors jai pareikštame kaltinime taip pat nenurodoma, kokiais V. K. veiksmais ar neveikimu pasireiškė V. K. nenustatymas visų konstrukcijų projektavimo neatitikčių galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, tačiau teismui tai nesutrukdė suprasti, kuo ji yra kaltinama ir dėl to priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, susijusius su kaltinimu, prokuroras pažymėjo, kad J. S. pareikšto kaltinimo formuluotė yra tinkama bei aiški, joje nurodyti visi kaltinime būtini nusikalstamos veikos požymiai, pats J. S. nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, be to, pats kaltinimo nepilnumas negali būti pagrindas konstatuoti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.4. Prokuroro nuomone, konstatuodamas J. S. kaltės nebuvimą, teismas nepateikė jokių faktinių bylos duomenų, kuriais jis grindžia tokią išvadą, formaliai konstatuodamas, kad „J. S. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai šiuo atveju neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad J. S. neturėjo realios galimybės nustatyti avarijos kilimo priežasties, kadangi tokia išvada nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Šioje dalyje nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 3-4 punktų reikalavimus, kadangi nuosprendžio išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos byloje surinktais faktiniais duomenimis.

3.5. Skunde tvirtinama, kad susipažinus su byloje surinktais faktiniai duomenimis, laikytina, kad J. S. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra pilnai įrodyta. Pats J. S. visiškai pripažino, kad būdamas šio projekto vadovu nevykdė tiesioginių STR Nr. 1.05.06:2010 Statinio projektavimo I priedo jam keliamų pareigų, nurodė motyvus, kodėl taip elgėsi – jo nuomone projekto vadovas negali atsakyti už sudėtinguose skaičiavimuose padarytas aritmetines klaidas. J. S. pažymėjo, kad jis daugiau elektrotechnikas, bet ne statybininkas, įmonėje dirbo kitą darbą, be to, pagal žodinį įmonės vadovo pasakymą jam iš 15 punktų buvo pavesta vykdyti vieno punkto dalį – patikrinti projektą ir pasirašyti. Visgi, J. S. parodymus, kad jis neturi pakankamai žinių ir kvalifikacijos, kad surastų klaidą projekte, paneigia (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymas „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad objekto darbo projekto vadovu yra skiriamas (duomenys neskelbtini) J. S. bei SPSC išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 120). Iš (duomenys neskelbtini) Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo ir kitas pareigas (12 t., b. l. 61). Tai, prokuroro teigimu, reiškia, kad išteisintojo kompetencija leidžia jam būti tokio projekto vadovu ir tuo pačiu suponuoja, kad jis turi galimybę įvertinti, kad negali taip būti, kad tarpinių atramų įražos yra didesnės už 0 kampo kampines įražas. Tas pats yra konstatuojama ir 2016 m. liepos 8 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro statybų specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad tiriamuoju atveju statinio projekto vadovas neužtikrino, kad projektas atitiktų projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimus, nors yra mokytas ir atestuotas. Būtent kvalifikacijos atestatas ir įrodo, kad J. S. turėjo pakankamai žinių, kad būtų nustatęs A. P. ir A. B. padarytas klaidas projektuojant atramos pamatus. O ta aplinkybė, kad šių pareigų jis neatliko dėl to, kad įmonės direktorius leido jam taip elgtis, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Be to, iš paties J. S. parodymų matyti, kad jis kažkiek domėjosi pamatais, jų tipais, žiūrėjo skaičiavimus, tačiau detaliai nekreipė į juos dėmesio. Tačiau, prokuroro teigimu, net ir iš paprasto žvilgsnio į projektą, tiksliau pasakius – į įražas, būtų akivaizdu, kad tarpinių atramų įražos yra mažesnės už inkarinių atramų. Ž. Ž. taip pat parodė, kad J. S. buvo paskirtas šio darbo projekto vadovu, nes turėjo didžiausią patirtį tokio pobūdžio darbuose, o jokio panašaus pokalbio, kad J. S. būti tik formaliu projekto vadovu, nebuvo.

3.6. Prokuroras skunde pažymėjo, kad nors J. S. nurodė, kad matė tik projekte sudėtas skaičiavimų išvadų lenteles, o jokių tarpinių skaičiavimų nėra matęs, šiuo atveju jokių tarpinių skaičiavimų ir nebuvo. A. P. parodė, kad jis visas kampinių atramų įražas atsiuntė A. B. elektroniniu paštu. Daugiau jokių kitų įražų bei skaičiavimų nesiuntė. A. B. nurodė, kad gavęs šias įražų lenteles, jas perkėlė į darbo projektą. Kad nustatyti atramos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirtimo priežastį iš karto po jos nuvirtimo, A. B. užteko poros valandų, be jokių skaičiavimų, tik nagrinėjant projekte esančią įražų lentelę, kad nustatytų, jog 0 kampo kampinių inkarinių atramų įražos yra nepakankamos ir mažesnės už paprastų tarpinių atramų įražas. Todėl yra įrodyta, kad J. S. turėjo pakankamą patirtį ir kompetenciją, kad tokią klaidą pastebėtų, nes jo kompetencija yra didesnė už A. B. kompetenciją.

3.7. Nors J. S. teigia, kad įmonėje dirbo kitą darbą, jo pareigos nebuvo pakeistos, todėl jis realiai neturėjo galimybės tinkamai atlikti savo, kaip projekto vadovo, pareigų, tačiau, prokuroro teigimu, kad šioje vietoje kyla klausimas, kodėl J. S. nesikreipė į įmonės vadovybę, kad jam, kaip projekto vadovui, būtų sudarytos tokios sąlygos. J. S. praktiškai nedalyvavo projekto veikloje ir kartu nesikreipė į vadovybę dėl negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas. Tai patvirtino J. S. bei liudytojų Ž. Ž., R. M. parodymai. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad J. S. mažai dalyvavo rengiant šią projekto dalį, tačiau jis nebuvo visiškai nusišalinęs. Liudytojas R. M. patvirtino, kad stengdavosi suteikti visą informaciją J. S.. Be to, ir pats J. S. patvirtino, kad jis žiūrėdavo projektą, taip pat ir jo dalį dėl pamatų. Tai rodo, kad J. S. realiai turėjo galimybę tinkamai atlikti savo, kaip projekto vadovo, pareigas, ne tik turėjo pakankamai kompetencijos ir patirties, kad nustatytų avariją lėmusią priežastį, kad rastų padarytą klaidą skaičiuojant įražas į pamatus, bet ir realiai tai galėjo padaryti.

3.8. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors J. S. parodė, jog jam buvo pavesta vykdyti tik vieną pareigą – tikrinti projektą ir jį pasirašyti, tačiau tokie išteisintojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems faktiniams duomenims. Tokiai išvadai prieštarauja liudytojų Ž. Ž., R. M. parodymai bei kita paties išteisintojo parodymų dalis. J. S. pripažino, kad projekto dalį dėl kampinių atramų pamatų žiūrėjo, pagrindas buvo, kad būtų sužiūrėta, kad būtų skirtumas tarp tarpinių atramų ir kampinių – inkarinių atramų. Visgi, jeigu J. S. šį veiksmą atliktų tinkamai, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimo I priede nurodytos projekto vadovo pareigos, būtų dar projektavimo eigoje pastebėta, kad tarpinių atramų pamatų raunamoji galia yra ženkliai didesnė už 0 kampo kampinės inkarinės atramos pamatų raunančią galią. Visi šie duomenys įrodo, kad ne tik J. S. kvalifikacija, atestatas ir patirtis leido jam aptikti klaidą projekte, bet jis turėjo ir realią galimybę šią klaidą aptikti, reikėjo būti tik daugiau atidesniam, tinkamai ir dėmesingai atlikti savo pareigas, sulyginti atskirų atramų laikomąsias galias ir ši klaida išaiškėtų. Visgi J. S. pasirinko būti nominaliu projekto vadovu ir neatlikdamas savo pareigų sudarė sąlygas, kad A. P. ir A. B. padarytos projektavimo klaidos liko galutiniame darbo projekto variante. Nors J. S. ir nenumatė, kad dėl netinkamo jo neveikimo gali būti padarytos ir neištaisytos projektavimo klaidos, ko pasekoje gali įvykti netinkamai suprojektuoto statinio avarija, tačiau pagal visus projektavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus bei asmeninę kvalifikaciją ir kompetenciją galėjo ir turėjo numatyti. Prokuroro įsitikinimu, pilnai įrodyta, kad J. S. veikė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad ir kiti nuteistieji veikė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Būtent ir J. S. veikė besąlygiškai pasitikėdamas kitais nuteistaisiais. Pagal J. S. parodymus, jis nesidomi šiuo projektu, neturi jam laiko, nesupranta projekto sprendinių skaičiavimo, bet į vadovybę dėl negalėjimo atlikti savo, kaip projekto vadovo, pareigų ar su prašymu jį pakeisti nesikreipia, vietoje to neatlieka savo pareigų, besąlygiškai pasitiki projekto dalies vadovu A. B. ir subrangovu A. P.. Tai rodo, kad ir J. S. veika atitinka neatsargios kaltės formos – nusikalstamo nerūpestingumo, rūšį.

3.9. Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teisme ištirtų, nuosprendyje ir skunde aprašytų faktinių duomenų analizė įrodo, kad išteisintojo J. S. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, požymius – yra įrodyta, kad J. S. neveikimu pažeidė statybą (statinio projektavimą) reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, kad dėl šio pažeidimo buvo suprojektuoti per silpni pamatai, kurie pagal šį projektą buvo pastatyti, dėl to įvykio statinio avarija ir žuvo žmogus. Tarp J. S. padarytų teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys ir nustatyta J. S. kaltė.

4. Apeliaciniame skunde Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteista pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su ieškovų A. L. ir J. L. civiliniais ieškiniais, pareikštais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu; taip pat prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl A. L. ir J. L. civilinių ieškinių, pareikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, paliekant civilinius ieškinius nenagrinėtais.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškovų pareikštus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Nuosprendžiu išteisinus J. S., nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovų civilinių ieškinių J. S. darbdavio ir jo draudiko atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas turėjo, bet nenurodė, kad ieškovų civiliniai ieškiniai, pareikšti minėtiems asmenims, yra paliekami nenagrinėtais. Šiuo atveju atsakovų civilinė atsakomybė yra dalinė, todėl tokiu atveju klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo ar nepatenkinimo privalo būti išspręstas vieno proceso metu visų atsakovų atžvilgiu. Vadovaujantis šiuo aiškinimu, išteisinus J. S. ir pritaikius BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, V. K., A. B. ir A. P. darbdavių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei jų draudikų atžvilgiu pareikšti ieškovų civiliniai ieškiniai taip pat turėjo būti palikti nenagrinėtais.

4.2. Be to, ieškovų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo turėjo būti palikti nenagrinėtais ir dėl to, kad byloje neįrodyta, jog V. K. atliko tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, dėl ko jos atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika nurodant, kad civilinio ieškinio dydis yra tik viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra nusikalstama veika, priežastinis ryšys, kaltė, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria V. K. pripažinta kalta, kiek tai yra susiję su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo ieškovams sumokėti po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. neįvykdė BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos. Pažymima, kad, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 22 d. Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktuose nebuvo nustatyta nuosprendyje išskirta V. K. neva pažeista privalomo elgesio taisyklė dėl darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės – reikalavimas projekto dalinės ekspertizės vadovui, prieš patvirtinant darbo projekto konstrukcijų dalį, atkartoti visus projektuotojų atliktus skaičiavimų veiksmus pagal Reglamento STR 2.01.01(1):2005 reikalavimus. Tokia taisyklė negalėjo būti nustatyta V. K. atžvilgiu taikytinuose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes ji reikštų projektuotojų, projekto vadovo funkcijų sutapatinimą su projekto dalinės ekspertizės vadovo funkcijomis. Anot apelianto, šią išvadą patvirtina ir faktas, kad pagal praktiką statinio projekto ekspertizės įkainiai visada buvo ir iki šiol yra ženkliai mažesni už projektavimo darbų įkainius. Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės metu V. K., priešingai nei nuosprendžiu išteisintas J. S. ar nuteisti projektuotojai, nepriklausė nei vienai Reglamente STR 2.01.01(1):2005 nurodytai subjektų kategorijai, kuriai jis yra privalomas, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.696 straipsnio 1 dalyje net nebuvo numatyta projekto dalinės ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė dėl minėto Reglamento reikalavimų neatitikusio statinio ar jo dalies griūties. Šių teisės normų pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. numatant, kad projekto ekspertizės rangovas yra statybos proceso dalyvis ir kad jis kartu su kitais statybos proceso dalyviais CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą.

4.4. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tarp nuosprendyje įvardintos V. K. pavojingos veikos ir dviejų BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų pavojingų padarinių (avarijos kilimo ir I. L. žūties) neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nepagrįstai rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad avarijos ir I. L. žūties priežastys yra tapačios. Visgi, I. L. žūties darbe priežastys nebuvo nustatinėjamos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. L. žūties priežastis ir pagrindinė sąlyga yra jo buvimas atramoje, prieš atleidžiant lyderį – pasirinktas nesaugus laidų montavimo būdas, o tuo pačiu ir tinkamo statybos darbų technologijos projekto, kurį privalėjo parengti rangovas arba statinio statybos vadovas (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punktas), nebuvimas. I. L. nebūtų žuvęs, jeigu atleidžiant lyderį būtų buvęs autobokštelyje arba stovėjęs ant žemės saugiu atstumu. Nuosprendyje argumentuotai neatsakyta, kodėl už I. L. žūtį neva nėra atsakingi asmenys, kurie privalėjo parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybos darbų technologijos projektą. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad avarijos kilimui reikšmės turėjo tiek V. K. neva atlikti Ekspertizės reglamento pažeidimai, tiek tai, kad nebuvo atlikti natūriniai polių bandymai, tačiau nuosprendyje neatsakyta, kodėl už avarijos kilimą nėra atsakingi asmenys, kurie privalėjo, bet neatliko šių bandymų.

4.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji V. K. pavojingą veiką atliko tyčia. Nuosprendyje yra konstatuotas V. K. nusikalstamas nerūpestingumas, nors BK 271¹ straipsnyje nėra nuorodos dėl neatsargios kaltės formos. Tuo labiau, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, pasisakydamas dėl išteisintojo J. S. kaltės, nustatė, kad egzistuoja kazusas. Tuo tarpu V. K., kuri net nebuvo priskirta prie statybos proceso dalyvių, buvo nuteista. Apelianto nuomone, nustačius kazusą sprendžiant J. S. kaltės klausimą, kazusas turėjo būti konstatuotas ir V. K. atžvilgiu.

4.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neargumentavo ir nepagrindė išvados, jog pagal CK 6.264 straipsnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už V. K. padarytą žalą. Apeliantas cituoja teismų praktiką nurodydamas, kad taikant CK 6.264 straipsnio nuostatas turi būti nustatytas priežastinis ryšys ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, bet ir tarp samdančio darbuotojus asmens bei žalos padariusio asmens veiksmų. Vien fakto, kad nuteistasis nusikalstamą veiką atliko darbo metu, vykdydamas pareigines funkcijas, nereiškia darbdavio civilinės atsakomybės kilimo, tačiau teismas nesiaiškino, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. veiksmų. Apeliantas pažymi, kad V. K. turi ilgametę darbo patirtį, jai suteiktas kvalifikacijos atestatas, todėl negalima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje galima nustatyti priežastingumą, reikalingą įmonės atsakomybei atsirasti. Net ir nustačius priešingai, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja draudiko prievolė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė, todėl būtent draudikas žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą, neviršijant draudimo sumos ribų, padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl 57 924 Eur draudimo sumos vienam įvykiui. Draudžiama įmonės veika – statinių ir projektų ekspertizė ir priežiūra. Nors teismas ieškovų pareikštą reikalavimą draudiko atžvilgiu atmetė vadovaudamasis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 45.12 punktu, kuriame numatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei civilinė atsakomybė kyla dėl BK numatytų veikų padarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kaltinamoji, todėl jos civilinės atsakomybės dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos atlyginimo kilimo pagrindu gali būti tik CK 6.264 straipsnio nuostatos, o ne BK numatytų nusikalstamų veikų padarymas.

4.7. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su ieškovams priteistos neturtinės žalos dydžiu. Skunde pažymima, kad bylose, kurias teismas nurodo skundžiamame nuosprendyje, tėvams nebuvo priteista po 15 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo patirta dėl neatsargiai atimtos suaugusio vaiko gyvybės. Pirmosios instancijos teismo išskirtose byloje suaugusio vaiko netekusiam tėvui ar motinai buvo priteista nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškovų naudai priteistini neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (po 15 000 Eur) gerokai viršija Lietuvos teismų praktikoje suaugusio vaiko netekusiems tėvams priteistinos žalos atlyginimo maksimalią ribą.

4.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje taip pat negrįstai konstatuota, kad civiliniams atsakovams tenka atlyginti neturtinės žalos dalį – po 5 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje konstatuota, kad atramos nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo apskaičiuotos per mažos įražos į atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Kitos priežastys, įskaitant Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktų pažeidimus, pripažintos reikšmingomis, tačiau ne esminėmis. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimą nuteistųjų darbdaviai ar jų draudikai turi sumokėti lygiomis dalimis.

5. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. nuteista pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, nes V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl A. L., J. L. civilinių ieškinių, pareikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, paliekant civilinius ieškinius šioje dalyje nenagrinėtais; apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. Skunde teigiama, kad V. K. neįvykdė BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos. Pažymėjo, kad, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 22 d. Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktuose nebuvo nustatyta nuosprendyje išskirta V. K. neva pažeista privalomo elgesio taisyklė dėl darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės – reikalavimas projekto dalinės ekspertizės vadovui, prieš patvirtinant darbo projekto konstrukcijų dalį, atkartoti visus projektuotojų atliktus skaičiavimų veiksmus pagal Reglamento STR 2.01.01(1):2005 reikalavimus. Nuteistoji pažymi, kad Ekspertizės reglamento 74, 95 punktuose nebuvo nustatyta jokių su darbo projekto daline ekspertize susijusių privalomojo elgesio taisyklių, o 6.8 punkte pateikta dalinės projekto ekspertizės sąvoka, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nei vienas iš minėtų Ekspertizės reglamento punktų nenustatė nuosprendyje nurodomos neva pažeistos privalomos elgesio taisyklės – reikalavimo prieš patvirtinant darbo projekto konstrukcijų dalį atkartoti visus statybos proceso dalyvių atliktus skaičiavimų veiksmus. Tokia taisyklė negalėjo būti nustatyta V. K. atžvilgiu taikytinuose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes ji reikštų projektuotojų, projekto vadovo funkcijų sutapatinimą su projekto dalinės ekspertizės vadovo funkcijomis. Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės metu V. K., priešingai nei nuosprendžiu išteisintas J. S., ar nuteisti projektuotojai, nepriklausė nei vienai Reglamente STR 2.01.01(1):2005 nurodytai subjektų kategorijai, kuriai jis yra privalomas, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.696 straipsnio 1 dalyje net nebuvo numatyta projekto dalinės ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė dėl minėto Reglamento reikalavimų neatitikusio statinio ar jo dalies griūties. Šių teisės normų pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. numatant, kad projekto ekspertizės rangovas yra statybos proceso dalyvis ir kad jis kartu su kitais statybos proceso dalyviais CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą. Vadovaujantis 2016 m. birželio 30 d. CK 6.696, 6.697 ir 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, statinio projekto ekspertizės rangovai atsako už statinio sugriuvimą pagal CK 6.696 straipsnį tik dėl tų statinių projektų, kurių ekspertizė atliekama po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2017 m. sausio 1 d.

5.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tarp nuosprendyje įvardintos V. K. pavojingos veikos ir dviejų BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų pavojingų padarinių (avarijos kilimo ir I. L. žūties) neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nepagrįsta rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad avarijos ir I. L. žūties priežastys yra tapačios. Visgi, I. L. žūties darbe priežastys nebuvo nustatinėjamos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. L. žūties priežastis ir pagrindinė sąlyga yra jo buvimas atramoje, prieš atleidžiant lyderį – pasirinktas nesaugus laidų montavimo būdas, o tuo pačiu ir tinkamo statybos darbų technologijos projekto, kurį privalėjo parengti rangovas arba statinio statybos vadovas (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punktas), nebuvimas. I. L. nebūtų žuvęs, jeigu, atleidžiant lyderį, būtų buvęs autobokštelyje arba stovėjęs ant žemės saugiu atstumu. Nuosprendyje argumentuotai neatsakyta, kodėl už I. L. žūtį neva nėra atsakingi asmenys, kurie privalėjo parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybos darbų technologijos projektą. Tuo labiau, kad 0,38-35 kV elektros tinklų statybos taisyklėse yra nustatytas draudimas lipti į atramą (vadinasi, ir būti atramoje), kai atrama traukiami ar tempiami laidai arba atrama yra veikiama papildoma apkrova dėl ant linijos užgriuvusių medžių, šakų, dėl laidų apšalo. Tokiais atvejai pasikelti į atramas ir dirbti jose leidžiama naudojant žmonių kėlimo mechanizmą. Mechanizmas statomas taip, kad lūžtant ar virstant atramai, atrama arba laidas jo neliestų. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad avarijos kilimui reikšmės turėjo tiek V. K. neva atlikti Ekspertizės reglamento pažeidimai, tiek tai, kad nebuvo atlikti netūriniai polių bandymai, tačiau nuosprendyje neatsakyta, kodėl už avarijos kilimą nėra atsakingi asmenys, kurie privalėjo, bet neatliko šių bandymų. Vadovaujantis specialisto išvada, atramos nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo apskaičiuotos per mažos įražos į atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Ta aplinkybė, kad buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nesutinka su nuosprendžio išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jos neva atliko Ekspertizės reglamento pažeidimo ir atramos griūties. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar I. L. žūtį sąlygojo būtent avarija, o ne darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir ar „(duomenys neskelbtini)“ UAB užtikrino laidų montavimo darbus vykdžiusių (duomenys neskelbtini) sveikatos apsaugą ir, jeigu ne, ar šios aplinkybės nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su I. L. žūtimi.

5.3. Nuteistosios teigimu, nuosprendyje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji pavojingą veiką atliko tyčia. Nuosprendyje yra konstatuotas V. K. nusikalstamas nerūpestingumas, nors BK 271¹ straipsnyje nėra nuorodos dėl neatsargios kaltės formos. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nuteistųjų kaltės formos yra prieštaringa. Nors nurodoma, kad nuteistieji veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą nurodyta, kad nuteistieji padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Tuo labiau, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, pasisakydamas dėl išteisintojo J. S. kaltės, nustatė, kad egzistuoja kazusas. Tuo tarpu V. K., kuri net nebuvo priskirta prie statybos proceso dalyvių, buvo nuteista. Apeliantės nuomone, nustačius kazusą sprendžiant J. S. kaltės klausimą, kazusas turėjo būti konstatuotas ir V. K. atžvilgiu. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis yra prieštaringas, kadangi apeliantė pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteista, nors jai nebuvo numatyta net civilinė atsakomybė už statinio sugriuvimą ir ji nebuvo priskirta statybos proceso dalyviams, tačiau tuo pačius nuosprendžiu išteisintas projektavimo vadovas, kuriam buvo suteikta teisė sustabdyti projekto dalių vadovų nekokybiškai atliekamus projektavimo darbus ir reikalauti pakeisti nekokybiškai parengtus projektinius sprendinius. Kartu nepagrįstas ir teismo teiginys, kad ekspertizė buvo atlikta paviršutiniškai. Galimybę operatyviai atlikti dalinę ekspertizę sąlygojo tai, kad projekto konstrukcijų dalis buvo pateikta prieš kelias dienas iki sutarties sudarymo, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai buvo atlikusi (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto bendrąją ekspertizę.

5.4. Skunde taip pat teigiama, pirmosios instancijos teismas argumentuotai nepagrindė sprendimo nuteistajai skirti maksimalią baudą bei uždraudė V. K. naudotis kita teise, nei buvo pasinaudota atliekant projekto dalinę ekspertizę. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad buvo sukeltos sunkios pasekmės – žuvo žmogus, tačiau ši aplinkybė BK 271¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl negali būti priežastimi skirti maksimalią įstatyme nustatytą baudą. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu, kuriame numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą, įsigaliojo tik nuo 2017 m. spalio 5 d. Taip pat ir, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio apeliantės kvalifikacijos atestato matyti, kad V. K. turi teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad apeliantė neva padarė nusikalstamą veiką, pasinaudodama kito kvalifikacijos atestato suteikta teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip nurodyta specialisto išvadoje, apeliantės kaltė dėl atramos griūties yra mažesnė, nei projekto konstrukcijų dalį projektavusių A. P. ir A. B.. Vadovaujantis tuo, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiems nuteistiesiems skirti vienodas maksimalias baudas ir baudžiamojo poveikio priemones.

5.5. Skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendžiu buvo nepagrįstai išspręstas ieškovų civilinių ieškinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos draudiko atžvilgiu klausimas. V. K. teigimu, nustačius, kad ji neįvykdė nusikalstamos veikos, turi būti naikintina ir nuosprendžio dalis dėl apeliantės darbdavio ir jo draudiko atžvilgiu pareikštų ieškovų civilinių ieškinių. Analogiškai civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentams, V. K. nurodo, kad civiliniai ieškiniai turėjo būti paliekami nenagrinėtais, o klausimas dėl civilinių ieškinių turi būti išspręstas vieno proceso metu visų atsakovų atžvilgiu. Vadovaujantis tuo, išteisinus J. S. ir pritaikius BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, apeliantės, A. B. ir A. P. darbdavių bei jų draudikų atžvilgiu pareikšti ieškovų civiliniai ieškiniai taip pat turi būti palikti nenagrinėtais. Taip pat nesutinkama su ieškovams priteistų civilinių ieškinių dydžiu nurodant, kad priteistas dydis ženkliai viršija Lietuvos teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo maksimalią ribą. Be to, skunde nurodoma, kad apeliantės kaltė dėl atramos griūties yra mažesnė nei kitų nuteistųjų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nuteistųjų darbdaviai ir jų draudikai turi neturtinės žalos atlyginimą sumokėti lygiomis dalimis.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei priteistą civilinį ieškinį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiems A. L. ir J. L. po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį turi būti panaikintas, kadangi teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, poįstatyminius aktus, nesivadovavo sutarties tarp užsakovo ir subrangovo turiniu, STR nuostatomis, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Anot apelianto, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš esmės konstruktorių A. P. pripažino kaltu dėl to, kad A. P., sutartimi įsipareigojęs atlikti kampinių atramų projektą, yra kaltas dėl to, kad nugriuvo inkarinė atrama ir dėl to žuvo tuo metu joje dirbęs žmogus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 26 d. rangovas „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto metalinių konstrukcijų daliai parengti/optimizuoti subrangovu pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp kurių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria buvo susitarta suteikti (duomenys neskelbtini) kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį. Sutartimi taip pat buvo apibrėžtos užsakovo ir subrangovo teisės ir pareigos. Visgi, sutartimi nebuvo susitarta ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi parengti kito tipo, numatyto Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse – inkarinės atramos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalimi, A. P., rengdamas kampinių atramų optimizavimo projektą, buvo statinio projekto dalies rengėjas, o projekto dalies vadovu buvo A. B.. Atitinkamai pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalį statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai ir statinio projekto rengėjas, o ne statinio projekto dalies rengėjas. Minėto įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje taip pat numatyta, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, statinio projektą pasirašė ir projekto vadovo asistentai, todėl kaip traktuoti atsakomybės pasiskirstymo klausimus yra daugiau negu aktualu.

6.2. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra statinio techninis projektas, tačiau A. P. techninio projekto nerengė, visi nustatyti statinio rodikliai ir charakteristikos, tame tarpe ir numatyti atramų tipai, jam buvo pateikti sutartimi, kad optimizuotų jau parengtas kampines atramas. Būtent pagal paslaugų teikimo sutartį A. P. atliko kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengė darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, bet ne inkarinių atramų, kaip yra nurodyta tiek kaltinime, tiek nuosprendyje. Apeliaciniame skunde taip pat cituojamos Reglamento nuostatos, susijusios su projektuotojų atsakomybe, pažymint, kad būtent projekto vadovas ir projekto dalies vadovas pagal STR nuostatas yra atsakingi už visų projektinių sprendinių, apimančių jų kompetenciją, tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenis, pamatus suprojektavo statinio projekto dalies vadovas yra A. B.. Nuteistasis paaiškino, kad tuomet, kai neatlaikiusi pamatų apkrovos ir juos išrovusi nugriuvo inkarinė atrama, buvo pradėta ieškoti priežasties, kodėl ji nugriuvo. Tą pačią dieną buvo nustatyta, kad atrama nugriuvo dėl to, kad vietoje inkarinės atramos, kurią techniniame projekte rangovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB projektuotojai numatė kaip tokį tipą, bet niekas darbo projekto dėl jų neužsakė – buvo pastatyta kampinė atrama, kurią suprojektavo konstrukcijų projekto dalies rengėjas A. P., ir kurioje nebuvo numatytas montavimo rėžimas. Visgi, kaip jau minėta, nei sutartimi, nei jos priedais, nebuvo numatyta, kad A. P. turi paruošti inkarinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengi inkarinių atramų darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį. Tokios projektavimo dalies apskritai „(duomenys neskelbtini)“ UAB atsakingi projekto ir dalių vadovai niekur neužsakė.

6.3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta A. P. kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, apeliantas nurodo, projekto vadovas A. B. apklausos protokole pripažino, kad reikėjo atlikti pamatų bandymus, tačiau taupant įmonės lėšas įmonės vadovybė atsisakė atlikti pamatų bandymą. Be to, pagal galiojančius teisės aktus ypatingas statinys turi būti privalomai ekspertuotas. Todėl atrama nebūtų griuvusi, jei ekspertizė būtų atlikta tinkamai. Teismas neįvertino ir to, kad kampines atramas projektavęs A. P. nusiuntė kampinių atramų įražų skaičiavimus projekto dalies vadovui A. B., projektavusiam visų atramų pamatus, tarp kurių buvo 3.5 lentelė, pavadinta „Ankerinės atramos“. Pagal byloje esančius duomenis, A. P. 2014 m. balandžio 16 d. priėmimo perdavimo aktu pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB projekto vadovo asistentui R. M. pagal sutartyje nustatytus reikalavimus antžeminių – kampinių atramų tipo brėžinius, kampinių atramų skaičiuojamąjį modelį ir aiškinamąjį raštą, bet ne atramų (tuo labiau ne inkarinių) įražų į pamatus skaičiavimus. Jokių įražų skaičiavimų pasirašytame A. P. atliktame darbo projekte nebuvo. Nepagrįstai remiamasi 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku persiųstų konsultacinių įražų skaičiavimais projekto dalies vadovui ir tuo pačiu pamatų projektuotojui A. B., kadangi šių įražų galutiniame darbo projekte nebuvo ir šias įražas turėjo apsiskaičiuoti pats pamatų projektuotojas pagal atramų skaičiuojamuosius modelius. A. P. iš esmės pripažįsta, kad įražas jis skaičiavo, tačiau skaičiavo tik tokio tipo atramoms, kokios buvo užsakytos ir tik dėl to, kad jo prašė atsiųsti kaip konsultacines. Mano, kad A. B. atsako už tai, kad jis skaičiavo inkarinės atramos pamatus veikiančias jėgas pagal kampinių atramų skaičiuojamuosius modelius ir A. P. kaltės tame nėra. Tuo labiau, kad A. B. buvo projekto dalies vadovas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, atramos pastatytos neatlikus privalomo pamatų bandymo, po jų pačių pasitelktos ekspertizės. A. P., kuris buvo kampinių atramų projekto dalies rengėjas, nepasirašė A. B. rengtos projekto dalies kampinių atramų pamatų projekto, kurį „(duomenys neskelbtini)“ UAB panaudojo inkarinei atramai.

6.4. Apeliantas skunde nesutinka ir su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, kadangi ji yra paskirta nepagrįstai. A. P. inkriminuota veika nėra susijusi su ypatingojo statinio projekto dalies vadovo pareigomis, nes jis buvo tik statinio projekto dalies rengėjas. Be to, minėta baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta nemotyvuojant tokio sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą padarė šiukščiai pažeisdamas įstatyminiais aktais sureguliuotas taisykles, ko negalima konstatuoti šios bylos kontekste, nes ne A. P. pareiga buvo suderinti projektų dalis, atlikti pamatų bandymus ir teisingai atlikti ekspertizę.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėja advokatė L. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

7.1. Skunde nurodoma, kad A. B., gavęs iš A. P. įražų paskaičiavimus, jų neprivalėjo tikrinti ir lyginti tarpusavyje su tarpinių atramų įražomis. Be kita ko – neturėjo tam kompetencijos, dėl ko ir buvo pasamdytas A. P., kuris buvo atsakingas už netinkamą pamatų suprojektavimą. A. B. visas Statybos techniniame reglamente nurodytas projekto dalies vadovo pareigas įvykdė. Nei viename minėto reglamento punkte nėra nurodyta, jog projekto dalies vadovas turi tikrinti projektinius skaičiavimus ar atlikti perskaičiavimus. Nurodoma, kad projekto dalies vadovas turi tikrinti dokumentus, pasirūpinti, kad projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, kas ir buvo atlikta – projektas buvo patvirtintas, kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Teismas nuosprendžio dalyje dėl J. S. kaltės nurodė, kad jis, būdamas projekto vadovu, neturėjo kompetencijos patikrinti, perskaičiuoti ir įvertinti projekto, todėl nėra įrodyta jo kaltė dėl 2015 m. balandžio 1 d. įvykio. Tačiau dėl A. B., tik kaip projekto dalies vadovo, kompetencijos teismas pasisakė visiškai priešingai teigdamas, kad A. B. turėjo kompetenciją patikrinti, perskaičiuoti ir įvertinti projektą, kas yra absoliučiai nelogiška ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir lygybės kriterijų.

7.2. Skunde dėl empirinio skaičiavimo metodo ir pamatų bandymų pažymima, kad A. B. pagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą, kadangi įstatymas numato pasirinkimo galimybę, ką ir nustatė ekspertai, atlikę ekspertizę po įvykio. Užsakovas buvo nurodęs, kad pamatus projektuoti pagal EURO kodo metodiką. Ši metodika leidžia pasirinkti kitus empirinius pamatų skaičiavimo metodus. Bet kuris iš skaičiavimo metodų yra atitinkantis įstatymus ir jų nepažeidžia. A. B. pasirinko metodą iš 2009 metų Statybinio žinyno. Tam, kad nustatyti, ar tinkamas šis skaičiavimo metodas, reikėjo atlikti pamatų bandymus. Taupant lėšas įmonės vadovybė atsisakė tokius bandymus atlikti. A. B. pripažino, kad naudojant šį metodą yra būtini pamatų bandymai, tačiau kas yra įmonės vadovybė, su kuria jis bendravo, nepatikslino. Teisme parodė, kad su R. M. kalbėjo, kad reikia padaryti bandymus. Šis atsakė kad galima nebandyti, o A. B. priversti padaryti bandymus negalėjo. R. M. parodė, kad projektavimo metu pas jį niekas nesikreipė dėl bandymų. Apie tai, kad turi būti daromi statinio griūties bandymai, sužinojo tik ekspertizės metu. Taip pat nurodė, kad pokalbio su A. B. neatsimena. Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad jo niekas apie tai, kad reikia atlikti bandymus, neinformavo. Tačiau bandymai šiuo atveju nebuvo atlikti dėl „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybės kaltės, nes A. B. jiems sakė, kad tokius bandymus atlikti reikia. Tai paliudijo ir teismo posėdyje apklaustas R. M., kad kalba apie bandymus gal ir buvo, bet tiksliai neatsimena kada ir kaip.

7.3. Skunde nesutinkama ir su A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vienerius metus naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas. Teigiama, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta be pagrindo. Teismas nuosprendyje jos skyrimo niekaip nemotyvavo. Teismas tokiu atveju neturėjo išteisinti ir J. S., nes projekto vadovas ir A. B. viršininkas buvo būtent jis. Remiantis pirmosios instancijos teismo logika visų pirma jam, t. y. J. S. turėjo būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kaip viso projekto vadovui. Tačiau tai padaryta nebuvo.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje. Civilinio atsakovo, nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus prašė atmesti. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. B. civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą prašė tenkinti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Nuteistoji V. K., jos gynėjas advokatas S. B. nuteistosios apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis A. P., jo gynėjas advokatas Marius Zabita apeliacinį skundą palaikė, prašė A. P. dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė L. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Išteisintasis J. S., jo gynėjas advokatas Jonas Gintautas Valivonis prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti. Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB įgaliota atstovė A. N. prašė nuteistąjį A. B. išteisinti.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistosios V. K. skundai tenkinami iš dalies. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K., nuteistojo A. B. gynėjos advokatės L. G. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo, išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis apeliacinėje instancijoje gali būti pabloginta tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniuose skunduose iš esmės yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio vertinimo pagrindu nuosprendyje padarytų išvadų dėl J. S. išteisinimo, A. P., A. B., V. K. nuteisimo pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumas. Taip pat keliamas klausimas dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti išsprendimo.

10. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Vertinamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį apskundė prokuroras, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. K., nuteistoji V. K. bei nuteistųjų A. P. ir A. B. gynėjai. Atsižvelgiant į tai, dėl kiekvieno apeliacinio skundo pasisakytina atskirai.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

12. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl J. S. išteisinimo pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Prokuroro teigimu, dalis pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis remiantis J. S. buvo išteisintas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai įtakojo neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo J. S. atžvilgiu priėmimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, prokuroro apeliacinį skundą, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus įvertino neteisingai ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad J. S. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį.

13. BK 271¹ straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui. BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodyta, kurių konkrečiai statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ši BK norma yra blanketinė, nukreipianti į statybą reglamentuojančius teisės aktus.

14. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį išteisintas jį kaltinant tuo, kad dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovo pareigas, pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 1 priedo 1 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projektavimo rengimo dokumentų, norminių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 20 d. rengdamas šį darbo projektą, neužtikrino, kad darbo projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. darbo projekto dalyje (duomenys neskelbtini) įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, dėl to buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, dėl to buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas I priedo 1 punkto numatančio, kad „Projekto vadovas, <...>, privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus ...“, 2.5 punkto numatančio, kad „ Projekto vadovas Projekto rengimo metu koordinuoja Projekto dalies vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus“, 2.9 punkto, numatančio, kad „Projekto vadovas <...> pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

15. Kaltinamasis J. S. kaltės nepripažino, nurodė, kad buvo paskirtas šio projekto vadovu, tačiau realiai jokių projektavimo darbų neatliko. Projekto vadovas negali atsakyti už sudėtinguose skaičiavimuose padarytas aritmetines klaidas. Projektas specifinis, o jis buvo paskirtas vadovu, kaip elektrotechninis personalas, bet ne statybininkas. Kaip elektrotechninį išsilavinimą turintis žmogus patikrinti statybinių pamatų skaičiavimą neturėjo jokių galimybių. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimo, kuris galiojo 2014 – 2015 metais, 1 priede, kaip ir parašyta kaltinamajame akte, yra projekto vadovo pareigos ir teisės apimančios 15 punktų. Paskyrus jį projekto vadovu, jo pagrindinės darbo pareigos nebuvo pakeistos, jis buvo atsakingas už saugą, darbo krūvis nebuvo sumažintas, jis vykdė savo pagrindines pareigas, o pagal žodinį įmonės vadovo pasakymą, kaip projekto vadovui iš tų 15 punktų jam buvo pavesta vykdyti, galima sakyti, vieno punkto dalį – patikrinti projektą ir jį pasirašyti. Tai reiškia – peržiūrėti, ar projekte yra visos dalys, ar viską apima. Paruoštą projektą jis peržiūrėdavo, pagal savo galimybes sužiūrėdavo klaidas, tačiau jos būdavo neesminės. Jis nevykdė STR 2.5 punkto reikalavimo, nekoordinavo projekto dalies vadovų darbo, nes šį darbą darė projektavimo departamento direktorius, t. y. jam sąlygos koordinuoti nebuvo sudarytos. Jis nebendravo nei su A. P., nei su V. K.. Su projekto dalies vadovu A. B. darbo metu buvo susitikęs per metus laiko 1 ar 2 kartus, ir tai ne projektavimo klausimais. Ne rečiau kaip kartą į mėnesį, atsiskaitinėjo tiesiogiai direktoriui už atliktus darbus. Įmonės vadovybės požiūris į jį buvo toks, kad jis vykdytų darbų saugos darbus, o už projektavimo darbų atlikimą direktorius atsiskaitymo reikalaudavo iš projektavimo departamento direktoriaus. Tik jis turėjo projekto vadovo atestatą, projekto dalies vadovo atestatą, todėl projekto vadovo atestatas suteikė jam teisę būti projekto vadovu šitam sudėtingam projektui. Jo silpnoji sritis yra statybos klausimai. Objektas buvo labai sudėtingas. Lietuvoje (duomenys neskelbtini) yra pirmoji. Pirmoji (duomenys neskelbtini) su tokiais pamatais. Jis, kaip energetikas ir elektrikas, pasitenkino paklausimu konstruktoriams, kodėl tokie pamatai, nes anksčiau visoms atramoms būdavo grybo tipo pamatai. Konstruktoriai paaiškino, kad gręžtiniai pamatai yra daug stipresni, kad grybo tipo pamatai tokiai galingai linijai yra per silpni, nelaiko. Jam neliko kitos išeities, kaip tuo patikėti, nes patikrinti tuos sudėtingus skaičiavimus ne jo sritis. Domėjosi dėl pamatų, klausė konstruktorių. Yra statybos vadovas T. B., jis yra statybos vadovas ir šiame projekte. Jo darbo stažas apie 50 metų, jis matęs tokius pamatus, jis aiškino apie gręžtinius pamatus. Projektų vadovu ar projektų dalies vadovu pradėjo būti maždaug 2000-aisiais metais, tuo metu atestatų dar nereikėjo. Jis tada dirbo inžinerijos departamente inžinerijos vadybininku. Projektavimo departamento tada nebuvo. Buvo pradžia įmonės veiklos. Pirmi projektavimo žingsniai buvo kartu su juo. Vėliau kūrėsi projektuotojų departamentas. Turėjo visus reikiamus atestatus. Su oro linijomis, artimomis šiam lygiui, projekto neturėjo. Tai buvo pirmas jam toks projektas, kurio vadovu buvo. Prieš tai buvo projekto vykdymo priežiūros vadovu (duomenys neskelbtini) projekte. Tai buvo pirmas projektas su panašaus lygio – (duomenys neskelbtini). Negalima lyginti šio projekto su (duomenys neskelbtini), kur visai kitos technologijos. Tai buvo pirmas (duomenys neskelbtini) projektas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo projekto vadovu. Į šio projekto vadovo pareigas buvo paskirtas, nes įmonėje nebuvo daugiau žmonių, turinčių reikiamą atestatą. J. S. pripažino, kad nuostatas dėl projekto vadovo pareigų pagal STR turėjo vykdyti. Pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB standartus, procedūras ir pareiginius nuostatus šitos pareigos priklauso projektavimo departamento direktoriui, bet kadangi jis neatestuotas, projekto pasirašyti negali. Įmonės direktorius Ž. Ž. jam nurodė būti nominaliu projekto vadovu. Jam nebuvo sudarytos sąlygos vykdyti projekto vadovo funkcijas. Niekur nesikreipė dėl to, kad yra nominalus projekto vadovas. Teise atsisakyti būti projekto vadovu nepasinaudojo. Su A. B. dėl projekto nėra bendravęs. Projekto dalį dėl kampinių atramų pamatų žiūrėjo. Tarpinės atramos turėjo grybo tipo pamatus, inkarinės – kampinės atramos turėjo polinius, gręžtinius pamatus. Ypatingą dėmesį kreipė į atstumų atitikimą, tai yra, kad metalinė konstrukcija tiktų ant pamato. Realiai pastebėti aritmetinę klaidą neturėjo galimybės, nes jo kompetencija neleidžia atlikti tokių skaičiavimų. Galimybės toje vietoje rasti klaidą niekaip neturėjo, jo kompetencija to neleido, nes tam reikia žinoti skaičiavimus (15 t. b. l. 96–105).

16. Liudytojas D. L. paaiškino, kad žuvusysis I. L. buvo jo brolis. Vykstant trosų tempimui brolis dirbo su vienu vaikinu. Jie visada dirbdavo kartu. Vaikinas, kuris buvo šalia brolio tuo metu, kai išgirdo neaiškų garsą iš viršaus, sakė, kad brolis nubėgo į atramos vidurį, į atramos centrą, prisiveržė diržais. Kai nukrito atrama, vaikinas sakė, kad jį (brolį) kaip kamuoliuką nusviedė nuo atramos. Kai atrama nukrito, prasidėjo amortizacija, jis (brolis) „spyruokliavo“ ant atramos. Jis kabojo ant diržų, kažkas iš vaikinų nupjovė diržus, iškvietė greitąją (15 t. b. l. 122, 123).

17. Liudytojas Ž. V. paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko nelaimė, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Dirbo būtent prie tos (Nr. (duomenys neskelbtini)) atramos. I. L. atjungė lyderį, bet nespėjo grįžti į bokštelį. Tuo momentu, 5-10 minučių laikotarpyje, kol po truputį atleidinėjo, nieko nevyko, bet po to pradėjo keltis pamatai. Visi pradėjo šaukti I. L., kad virsta atrama. Jis, būdamas viršuje, gal ne taip suprato ar negirdėjo, nes bėgo ne į bokštelį, o į vidurį atramos. Atrama nukrito. Brigadininkas informavo policiją, greitąją, savo valdžią. Kai nukrito atrama, R. B. nuėjo ir atkabino I. L.. Kai atkabino, jis (liudytojas) priėjo prie I. L., patikrino pulsą, pulso jau nebuvo. Po įvykio pamatai išsirovė iš žemės (15 t. b. l. 123–127).

18. Liudytojas G. A. paaiškino, kad įvykio dieną 2015 m. balandžio 1 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Neprisimena, prie kokios atramos buvo dirbama. Matė judėjimą ir kaip atrama virto į tą pusę, kur buvo tempiami laidai. Nugriuvus atramai žuvo žmogus, jis buvo prisisegęs diržais. Pamatai buvo išrauti į paviršių su stulpais (16 t. b. l. 44, 45).

19. Liudytojas A. U. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB(duomenys neskelbtini). Jis buvo pastatytas dirbti su I. L. tempti laidus. Pakilus į viršų I. L. išlipo į atramą, o jis (liudytojas) liko bokštelyje. Kai per raciją liepė paleisti trikampį, kuris įtempia laidus, tada prasidėjo traškesys ir pradėjo viskas lūžti. I. L. nubėgo į atramos centrą, kadangi pagalvojo, kad traversa linksta, o traversos sulinkimo atveju saugiausia vieta yra viduryje atramos. Atrama nuvirto į laidų tempimo pusę. Pamatai pakilo, armatūra buvo visa sulinkusi. Atramai nuvirtus, kol jis (liudytojas) nusileido iš bokštelio ir pribėgo prie statinio, I. L. draugai jau buvo nuėmę nuo apsauginių diržų (16 t. b. l. 128, 129).

20. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad vadovavo laidų įtempimo darbams tame objekte, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. 2015 m. balandžio 1 d. kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis (liudytojas) pats asmeniškai apie 10.00 val. ryto atvyko į objektą. Tuo metu buvo vykdomi laidų montavimo darbai ruože tarp atramų Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip tik buvo baigiama montuoti vienos grandies paskutinė fazė. Apie 13.00 al. išvyko į kitą objektą. Apie 14.00 val. paskambino R. B. ir informavo, kad nuvirto atrama. Valandos bėgyje atvyko į įvykio vietą. Pamatė, kad yra nuvirtusi atrama, išrauti poliai ir žuvęs vienas brigados narys. Kaip paaiškėjo, tai buvo I. L.. Žuvusysis gulėjo šalia atramos. Įkabinimo darbus vykdė žuvusysis ir kitas brigados narys. Įkabinus ir atleidus įtempimo lyną, po kurio laiko atsirado traškesys ir atrama nugriuvo. Kiek matė, atrama buvo nugriuvusi į laidų tempimo pusę ir su dviem išrautais poliais, kiti du buvo savo vietoje. Į. L. atramoje buvo laidų atkabinimo metu, kadangi įtempus laidą, reikia jį atkabinti (15 t. b. l. 167–173).

21. Liudytojas R. B. paaiškino, kad yra buvęs darbų vykdytojas „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Suskirstė visiems darbus. Prie atramos buvo I. L. ir A. U.. Buvo pradėtas tempimas, įkabinėjami laidai. Kai buvo įkabintas paskutinis laidas, reikėjo tik atleisti laidus. A. U. liko bokštelyje, o I. L. buvo apatinėje traversoje. Kada pradėjo atleidinėti, tuo momentu pradėjo virsti atrama. Pasigirdo traškesys ir pradėjo šaukti viršuje žmonės. Jis (liudytojas) pats pirmiausia išgirdo traškesį. Kai atrama pradėjo virsti, automatiškai metalas pradėjo suktis ir pradėjo braškėti, atrama nuvirto, I. L. buvo pasilikęs toje atramoje, įbėgęs į jos vidurį. Kadangi virto atrama, jis (I. L.) nukrito kartu su ja. Kai jis nukrito, buvo pakibęs ant diržo. Atrama buvo sulūžusi. Pamatai buvo ištraukti ir lūžę. Pamatus atrama ištraukė iš žemės (15 t. b. l. 173–178).

22. Liudytojas G. V. paaiškino, kad įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną dirbo prie (duomenys neskelbtini) atramos. Per raciją buvo pranešta, kad reikia atpalaiduoti trosą, nuėjo atpalaiduoti lyno. Lynas išsitempė, atsisukęs pamatė, kad virsta atrama. Atrama nuvirto į laidų tempimo pusę. Ji sulūžo, vieni pamatai buvo ištraukti iš žemės, kiti likę, buvo nulaužtas metalas, išlindęs kažkoks gelžbetonis (16 t. b. l. 17, 18).

23. Liudytojas D. G. paaiškino, kad dirbo laidų tempimo mašinos operatoriumi. Įvykio diena buvo penktadienis, balandžio 1 d. Prikabino paskutinę grandį, įtempė, racijos pagalba susisiekė su I. L., pasakė, kad grandis įkabinta, galima atleidinėti laidus. Jis atleido laidus, trosas, kurį įtempinėjo, nusileido ant žemės pilnai, jau tiesė rankas atjunginėti mašiną ir pakėlęs galvą pamatė, kad atrama virsta. Kai priėjo prie atramos, pamatė, kad pamatai išsirovę iš žemės, atrama visa sulankstyta, sulaužyta gulėjo ant žemės, žmogus irgi šalia (16 t. b. l. 19–21).

24. Liudytojas R. M. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, buvo (duomenys neskelbtini), tas pareigas užėmė jau prasidėjus projektui, jau buvo rengiamas darbo projektas ir ruošiamasi statybai. Vykstant tam projektui, priėjus iki statybos, nuvirto atrama ir žuvo žmogus. Šio darbo projekto vadovas buvo J. S., konstrukcinės dalies vadovai A. B. ir A. P.. A. B. buvo įmonės darbuotojas, pamatų dalies projektuotojas, o A. P. buvo samdytas atramų metalinės dalies projektavimui. Jis vykdė kampinių atramų konstrukcinę dalį. Projekto vadovu buvo paskirtas J. S.. Kiek žinoma, J. S. buvo atestuotas ir jau buvo vykdęs tokį projektą. J. S. anksčiau buvo projekto vadovas „(duomenys neskelbtini)“ UAB, (duomenys neskelbtini) statybose. Kiek žino, daugiau atestuotų projektų vadovų „(duomenys neskelbtini)“ UAB tuo metu nebuvo. J. S. buvo įsakymu paskirtas projekto vadovu, mažai dalyvavo projekte, organizaciniais darbais nesirūpindavo. J. S. visada sakydavo, kad jūs viską organizuokit. Dalinai buvo nusišalinęs. Todėl visais organizaciniais reikalais rūpinosi jis. J. S. dalyvavo susitikimuose su užsakovais, buvo kviečiamas, sudalyvaudavo, kaip projekto vadovas. Sprendiniai mažai buvo derinami su J. S., tai projekto dalių vadovų darbas, jie jį ir atliko. Su J. S. bendraudavo telefonu, laiškais, kartais jis pats atvykdavo pasirašyti projekto, kai būdavo parengiamos tam tikros dalys. Kartais nuveždavo projektus jam į (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad prieš pasirašydamas, J. S. parodydavo smulkias klaidas, gramatines, numeracijų, dėl sprendinių neklausinėdavo. Nurodo, kad stengdavosi pridėti J. S. visą informaciją prie laiškų. Parengtas projektas turėjo būti ir buvo pasirašytas vadovo, J. S. jį pasirašė, pasirašydamas, tikriausiai, peržiūrėjo. Apie avariją sužinojo tą pačią dieną. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo informaciją iš A. Ž., kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tuomet nedelsiant informavo savo valdžią ir išvyko į įvykio vietą, nes tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomas objektas jo teritorijoje. Kai atvyko, ten jau buvo policija, darbo inspekcija, buvo apklausiami liudytojai, apžiūrima įvykio vieta. Spėjo, kad avarijos priežastis gali būti blogai paskaičiuoti pamatai. Jis dalyvavo statybos inspekcijos tyrime dėl įvykio, kaip užsakovo paskirtas atstovas. Neginčijo, kad poliai nuvirto dėl blogo pamatų paskaičiavimo. Mano, kad tai, kad pamatai buvo blogai paskaičiuoti, lėmė įsivėlusi klaida bendravime tarp konstruktorių (16 t. b. l. 89–94).

25. Iš 2015 m. gegužės 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. L. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes. I. L. mirtis galėjo įvykti prieš 12.00–24.00 val. iki jo lavono autopsijos momento 2015 m. balandžio 2 d. 12.00 val. Nustatyti tikslesnį mirties laiką, nesant duomenų apie lavoninių reiškinių išsivystymo laipsnį lavono apžiūros įvykio vietoje metu, nėra galimybės. I. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. I. L. lavone rastos muštinės žaizdos kairio skruosto srityje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimai kaklo kairės pusės – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairio žasto viršutinio trečdalio – nugaros kairės pusės srityje, dešinėje kirkšninėje srityje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės srityje ir kairiame dilbyje; kairio skruostikaulio lūžimas pereinantis į kairės akiduobės apatinį kraštą ir kairės akiduobės apatinę sienelę, dešinio momenkaulio – dešinio smilkinkaulio žvyno srities linijinis lūžimas, kaukolės pamato lūžimas dešinės vidurinės daubos – pakauškaulio šlaito – kairio smilkinkaulio piramidės viršūnės – kaukolės pamato kairės pusės vidurinės daubos srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smegenėlių ir smegenų kamieno srityje; krūtinkaulio netiesioginis lūžimas, kraujosruvos priekrūtinkauliniuose minkštuose audiniuose lūžio vietoje, dešinės pusės nuo 1 iki 6 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, dešinės pusės nuo 1 iki 8 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 1 iki 4 imtinai ir 7–8 šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 1iki 10 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 5 iki 8 imtinai šonkaulių atviri į krūtinplėvės ertmę lūžimai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės mentės skeveldrinis lūžimas ir kraujosruvos nugaros raumenyse lūžio vietoje; dešinio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių srities krūtinplėvės ir audinio plyšimai, kairio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių srities krūtinplėvės bei grubūs audinio plyšimai, kairio širdies skilvelio apatinės sienelės, dešinio širdies skilvelio priekinės sienelės bei širdies tapskilvelinės pertvaros plyšimai, dešinės kepenų skilties diafragminio paviršiaus kapsulės ir audinio plyšimas, kraujosruvos kepenų raiščiuose; stuburo kaklinio 1 slankstelio kūno skeveldrinis lūžimas bei visiškas stuburo raiščių plyšimas ir pilnas stuburo kaklinės dalies išnirimas lūžio vietoje, tarpslankstelinio disko tarp krūtininių 3 ir 4 stuburo slankstelių plyšimas, visiškas raiščių plyšimas tarp krūtininių 3 ir 4 stuburo slankstelių ir pilnas stuburo išnirimas tarp krūtininių 4 ir 4 stuburo slankstelių, pilnas skersinis nugaros smegenų vientisumo pažeidimas kaulinių 1–2 stuburo slankstelių lygyje ir krūtininių 3–4 stuburo slankstelių lygyje, kraujosruvos po nugaros smegenų dangalais nugaros smegenų vientisumo pažeidimo vietose; kairio žastikaulio galvutės išnirimas į priekį ir žemyn, kraujosruvos žasto raumenyse išnirimo vietoje, kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio skersiniai lūžimai viduriniuose trečdaliuose bei kraujosruvos kairio dilbio raumenyse lūžių vietose padaryta prieš pat mirtį, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, krentant iš aukštumos ir atsitrenkiant kūnu į grunto paviršių bei, po to, galimai žalojant griūvančios elektros linijos atramos dalimis. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (3 t., b. l. 168–178).

26. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. „(duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad komisija nustatė, kad šio akto 9 dalyje 3.1 punkte (1 Akte punktai Nr. 3.1.12, 3.1.13) ir 4 punkte įvardinti pažeidimai lėmė atramos Nr. (duomenys neskelbtini) avariją (darbo projekte buvo paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė). Pažeisti teisės aktų reikalavimai: a) ES Reglamento Nr. 305/2011 pirmo priedo 1 punktas; b) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis; c) STR 2.01.01(01):2005 „esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8, 12 ir 13 punktai; d) STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 27, 28.1 ir 74 punktai. Akto 3.1.12 punktas. Dėl netinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinių (neįvertintos montažinės apkrovos, avariniai atvejai bei ne visos vėjo apkrovos), jų skaičiaus (tik 4 deriniai), inžinerinių geologinių tyrimų duomenų apimties (2 kategorija) ir nepagrįstai naudoto empirinio skaičiavimo metodo (Statybininko žinynas 2009) darbo projekte buvo apskaičiuotos mažesnės įražos į pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia. Akto 3.1.13 punktas. Pagal patikrinamųjų skaičiavimų rezultatus apskaičiuotos inkarinių kampinių atramų pamatų 1, 1A, 3, 7, 9, 12, 21 , 30, 37, 43, 49, 56, 63, 69, 71, 79, 80, 81, 87, 95, 100, 103, 112, 119, 123, 127, 134, 144, 148, 149 įražos yra ženkliai didesnės (atskirais atvejais skiriasi iki 5 kartų). Darbo projekto dokumentacijoje pateikti inkarinių kampinių atramų pamatų įražų skaičiavimo rezultatai ir nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 ir 13 punktų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” 1 Akte padaryta ekspertizės išvada prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini) ” pateikiamai techninio ir darbo projekto ekspertizės išvadai. Vadovaujantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” 1 Aktu galima daryti išvadą, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” pateikta techninė ir darbo projekto ekspertizės išvada yra klaidinga (4 t., b. l. 3–26).

27. Iš 2016 m. liepos 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos (iki 7 kartų) į minėtos atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, jog buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų), ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Nėra pagrindo teigti, jog statybos darbai neatitiko norminių aktų reikalavimų (ir jog tai lėmė atramos Nr. (duomenys neskelbtini) virtimą), nors netinkamas statybos darbų projektavimas, pasireiškęs netinkamo statybos darbų technologijos projekto parengimu, yra akivaizdus. Objekto „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbai neatitiko Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX–583 (su pakeitimais)) 4 straipsnio 1 dalies ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 371 punkto nuostatų apie projektuojamų konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Darbo projekto dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstos išvados surašymas neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto nuostatos apie pagrįstos išvados dėl ekspertuoto projekto tvirtinimą ekspertizės vadovo parašu, o pamatų skaičiavimas neatitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011–12–20 įsakymu Nr. 1–309), 370 punkto ir Lietuvos standarto LST EN 1997–1 Geotechninis projektavimas 7.6.3.2 punkto nuostatų. Statinio projekto vadovo ir projekto konstrukcijų dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad, projektuojant statybines konstrukcijas, nebuvo užtikrinti projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirtimą. Ekspertizės vadovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu ekspertizės akto surašymu, neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto ir taip įtakojo atramos Nr. (duomenys neskelbtini) avariją. Kampinių atramų metalines konstrukcijas projektavęs konstruktorius A. P. privalėjo pasirinkti ir pats pasirinko tris kampinių atramų tipus, atramų klasifikavimas (tipai) yra nurodyti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 2, 370 ir 383 punktuose. Jei būtų nustatyta, kad projekto konstrukcijų dalies vadovu buvo paskirtas A. B., tai būtų pagrindas teigti, kad jis privalėjo užtikrinti, jog projekto konstrukcijų dalis atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 1 punktą, nes projekto dalies vadovas projekto rengimo metu vadovauja projekto dalies rengimo darbams, koordinuoja ir kontroliuoja projekto dalies rengėjų, tarp jų – subrangovų darbą. Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 2.4 punktas. Atliekant darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, privalėjo būti nustatytos visos konstrukcijų (tame tarpe – visų tipų metalinių atramų) projektavimo neatitiktys ir nurodyta jas privalomai ištaisyti, kaip nurodyta Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.8 punkte (8 t., b. l. 47–57).

28. Iš 2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šio ekspertizės akto 3 dalyje „Konstrukcijų dalis“ 3.1 Pamatai teigiama: 3.1.11 Ankerinės atramos pamato raunančioji jėga yra lygi 239,068 kN ir ženkliai (3, 3–7, 5 kartus) mažesnė už kitų atramų pamatų rovimo jėgas (3.5 lentelė): kampinės atramos 0?–20? raunančioji jėga – 790,50 kN; kampinės atramos 21?–40? raunančioji jėga – 1310,00 kN; kampinės atramos 41?–60? raunančioji jėga – 1790,00 kN; galinės atramos raunančioji jėga – 1120,00 kN. 3.1.12. Dėl netinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinių (neįvertintos montažinės apkrovos, avariniai atvejai bei nevisos vėjo apkrovos), jų skaičiaus (tik 4 deriniai), inžinerinių geologinių tyrimų duomenimis apimties (2 kategorija) ir nepagrįstai naudoto empirinio skaičiavimo metodo (Statybininko žinynas 2009) darbo projekte buvo apskaičiuotos mažesnės įrąžos į pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia. 3.1.13 Pagal patikrinamųjų skaičiavimų rezultatus apskaičiuotos inkarinių kampinių atramų pamatų 1, 1A, 3, 7, 9, 12, 21, 30, 37, 43, 49, 56, 63, 69, 71, 79, 80, 81, 87, 95, 100, 103, 112, 119, 123, 127, 134, 144, 148, 149 įrąžos yra ženkliai didesnės (atskirais atvejais skiriasi iki 5 kartų). Darbo projekto dokumentacijoje pateikti inkarinių kampinių atramų pamatų įrąžų skaičiavimo rezultatai ir nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 ir 13 punktų reikalavimo. Projekto įvertinimas: 1) 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninio projekto keitimas (laidos A ir B) sklypo planas ir konstrukcijų dalis neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto Esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.1.9, 3.1.13, 3.1.14 ir 3.3.6 punktų) ir kitų (3.1.12 ir 3.3.1 punktų) statybos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto vadovas J. S. (kvalif. atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas (duomenys neskelbtini)), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B.; 2) (duomenys neskelbtini) darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.4.5 ir 3.4.14 punktai) ir neatitinka techninio projekto sprendinių. Projekto vadovas J. S. (kvalif. Atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas (duomenys neskelbtini)), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B., A. P. (kvalif. atestatas (duomenys neskelbtini)), D. J. (kvalif. atestatas (duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini) techninis projektas (laidos A ir B) ir darbo projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti (b. t. 4 b. l. 73–91).

29. Specialistas R. A. paaiškino, kad jeigu projekte yra atitinkami sprendiniai ir jis yra pasirašytas ir patvirtintas, atitinkamai tas, kas pasirašė projektą, neša atsakomybę. Projekte atrama Nr. (duomenys neskelbtini) yra skaičiuota, pasirašęs tą projektą neša atsakomybę. Griūtis įvyko dėl to, kad darbo ir techninis projektas buvo parengti netinkamai, pritaikytos per mažos įražos skaičiuojant pamatų atsparumą. Avariją lėmė projekto klaidos ir prieš tai netinkamai atlikta ekspertizė. Esminės priežastys, lėmusios avariją buvo dvi – suskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė. Visi kiti smulkūs pažeidimai nelėmė avarijos (17 t. b. l. 144, 145).

30. Iš (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 88–97).

31. Iš (duomenys neskelbtini) (pirmą kartą išduotas (duomenys neskelbtini) Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (12 t., b. l. 61).

32. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ techninio projekto atlikimui skiria projekto vadovu – (duomenys neskelbtini) J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 122).

33. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) objekto „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovu skiria (duomenys neskelbtini) J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto vadovo asistentais skiria (duomenys neskelbtini) R. M., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) T. G., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 120).

34. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo“ skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) objekto „(duomenys neskelbtini)“ projekto vykdymo priežiūros vadovu skiria (duomenys neskelbtini) J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto vadovo asistentais skiria (duomenys neskelbtini) R. M., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) T. G., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 121).

35. Iš „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) polio skersmuo 0,3 m., polių ilgis 4 m. Suprojektuoti 300 skersmens spraustiniai poliai. Pasirašo J. S. ir A. B.. Data 2014-02 (11 t., b. l. 71).

36. Iš 2015 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta nuvirtusi atrama Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras aukštis 50 m. Atrama žemėje tvirtinama 4 betoniniais pamatais, kurių kiekvieną sudaro po 4 polius. Atramos dviejų pamatų poliai išrauti iš žemės ir užvirtę ant kitų pamatų. Išrautose polių vietose yra atsivėrę 2x2 m, dydžio 2 duobės su apvaliomis polių skylėmis žemėje. Ties atramos viduriu guli vyriškos lyties lavonas (1 t. b. l. 25–42).

37. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą apklausti išteisintasis J. S., civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovė A. N., nuteistasis A. B., liudytojai R. M., Ž. Ž. apie išteisintojo nurodytas aplinkybes, kad išteisintasis J. S. galimai nepasirašė darbo projekto dalies (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“).

37.1. Išteisintasis J. S. paaiškino, kad mano, jog projekto dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuri apima ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini) pamatų planą, jis nepasirašinėjo, jo parašai galimai suklastoti. Ši projekto dalis (pateikta teismui) pas jį yra nuo 2015 metų. Jis buvo atsakingas už darbų saugą, po avarijos teko ruošti dokumentus darbo inspekcijai, todėl jis teikė visus dokumentus, kokių iš jo reikalavo, darė jų kopijas, ruošė atsakymus į pateiktus klausimus. Neatsimena, ar šią projekto dalį jam atvežė statybos vadovas, ar R. M.. Jis dar tuomet pamatė, kad parašai darbo projekto dalyje yra nuskanuoti ir su kompiuteriu uždėti, t. y. ne originalūs, todėl šią projekto dalį pasiėmė, kad galėtų apsiginti, kad parašai ne jo, o juos kažkas suklastojo. Jis kol vyko tyrimas ir tuo pačiu statymo darbai apie tai niekam nepranešė, nes bijojo įmonės vadovo pozicijos, tai galėjo pakenkti įmonei, galėjo iš jo pareikalauti materialinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme turimo projekto dalies egzemplioriaus nepateikė, nes tikėjo savo nekaltumu, nenorėjo blogai apie įmonę kalbėti. Apeliacinėje instancijoje pateikė šiuos dokumentus, nes prokuroras nekaltumu nepatikėjo ir nuosprendį apskundė, todėl jam neliko kitos išeities. Dabar nebijo, nes mano, kad įmonė ieškinių neturėtų pareikšti, linijos darbai yra baigti, statybos užsibaigė. Vizualiai pažiūrėjus atrodo, kad prašai yra jo, tačiau matosi, kad netinka dydis, gana aiškiai matosi, kad parašas yra nuskanuotas ir uždėtas su kompiuteriu. Mano, kad tituliniame lape parašai yra tikri, tik visuose brėžiniuose parašai yra suklastoti. Tituliniame lape atrodo, kad yra tikras parašas. Patvirtina, kad kaip projekto vadovas pasirašinėjo projekto dalis, tam jis buvo paskirtas. Tačiau jam R. M. atveždavo projektų krūvelę, maždaug po 1 000 lapų, duodavo 2-3 valandas laiko, tai jis per šį laiką vien tik pasirašinėdavo, per tiek laiko patikrinti sprendinių negalėjo. Projektus jam atveždavo, ir kartu ir atskirai vieną nuo kito, todėl jis negalėjo palyginti tarpusavyje galutinių tarpinių, kampinių atramų skaičiavimo rezultatų. Neatsimena, kad ant šios konkrečios projekto dalies jis pasirašinėjo. Praėjo šeši metai, todėl jis to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Projektavimas buvo pradėtas 2013 m. lapkričio 26 d., projekto vadovu jis paskirtas 2014 m. kovo 20 d. Projekto konstrukcinė dalis baigta ir priduota 2014 m. balandžio 16 d., t. y. jis buvo paskirtas tada, kuomet jau reikėjo pasirašinėti, o kol projekto dalis nebuvo paruošta, tai projekto vadovas dar nebuvo reikalingas. Jis žodžiu kreipėsi į vadovybę, kad negali atlikti savo, kaip projekto vadovo, funkcijų, tačiau jam buvo pasakyta nesirūpinti. Apie tai, kad negali atlikti projekto vadovo pareigų, jis kalbėjo su direktoriumi, bet tai buvo anksčiau, kai dar buvo atliekami ankstesni projektai, nes tai ne primas projektas, kai jis buvo fiktyviu vadovu. Dėl negalėjimo tinkamai atlikti projekto vadovo funkcijų nagrinėjamame projekte į vadovus nebesikreipė. Darbo projekto su originaliais parašais jis nematė. Jis pats projektų nevežiojo, nekomplektavo, tik matė, ką turėjo objekte darbų vykdytojas ir ką paskui jam pateikė, kada reikėjo duoti ataskaitą darbo inspekcijai. Turėjo būti taip, kad buvo vienas originalas ir iš jo daromi egzemplioriai, šių turėjo būti penki. Tvirtina, kad ant atramų pamatų planų jis nepasirašė. Buvo keletas kartų, kai atsisakė pasirašyti projektus, kai aptikdavo klaidų, pažymėdavo, kad nepasirašyta, tuomet klaidos turėdavo būti ištaisytos, ir pateikiama pasirašyti iš naujo. Kokių klaidų rasdavo, neatsimena. Jis nekontroliavo, ar jo pažymėtas klaidas ištaisydavo. Gali būti, kad jis kažko nepasirašė, o jie neturėjo laiko po to atvežti pasirašyti iš naujo, tai padarė parašus. Po to, kai išėjo iš darbo savo noru, nors jam buvo pasakyta išeiti, projekto dalies egzemplioriaus į darbovietę negražino dėl to, kad galvojo, jog jis padės teismuose. Jis nei dabar nei po avarijos negalėjo atsiminti, ar buvo matęs sprendinius, brėžinius, skaičiavimus dėl (duomenys neskelbtini) atramos, nes projektų buvo daug, daug jų dalių jis pasirašinėdavo. Jam buvo kilęs klausimas, kodėl projektuojant pakeitė atramų pamatus iš grybo tipo į polinius. Dėl to aiškinosi tiek su statybos vadovu T. B., tiek su projekto dalies vadovu T. G.. Šie įtikino, kad gręžtiniai pamatai yra daug stipresni, kadangi į gruntą įkimba pilnai. Todėl jam nekilo klausimas, kodėl pamatas toks neilgas. Neatsimena, ar pasirašė projekto versiją, kur buvo paskaičiuoti tokie pamatai. Projektavimo procese nedalyvavo, tikrindavo grafiką ir pasidomėdavo projektavimo departamento direktoriaus ar projektuotojų, kaip vyksta darbai, kada priduos projektą, kada jis bus baigtas. Dėl to kažkiek kontrolę vykdė. Kartais nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) projektavimo skyrių, su projektuotojais pakalbėdavo, kaip sekasi. Tai visas jo darbas. Pacitavus J. S. apklausos protokolą (15 t. b. l. 97) išteisintasis patvirtino, kad jo darbas buvo patikrinti pabaigtą projektą, kai projektas yra atspausdintas, paruoštas, jam atveždavo, jis projektą peržiūrėdavo, sutikrindavo kas įmanoma, jei atsirasdavo klaidų, perduodavo, kad taisytų, pasirašytų. Iki 2014 m. kovo 20 d. įsakymo tokių dalykų nedarydavo. Pirmosios projekto dalys dėl pamatų buvo baigtos 2014 m. balandžio mėnesį, o iki to laiko jis tikriausiai neturėjo pasirašyti, nes nebuvo niekas padaryta, projektavimas tada tik prasidėjo, kada tiksliai buvo suprojektuoti atramų pamatai, nežino. Visą darbą vykdė projekto vadovo asistentas R. M., tiek bendravimą su rangovais, tiek su projekto dalių vadovais, t. y. R. M. buvo tikrasis projekto vadovas, tačiau tuo metu dar neturėjo projekto vadovo atestato. Neatsimena, kad R. M. būtų su juo konsultavęsis, kaip asistentas. Pagal įmonės vidinę tvarką, pareiginius nuostatus, kokybės valdymo sistemą, kitus įmonės dokumentus, už projektavimą atsakingas projektavimo departamento direktorius R. M.. Kažkada žodžiu kreipėsi į direktorių Ž. Ž. su prašymu padidinti atlyginimą ryšium su tuo, kad įsakymu paskirtas būti projekto vadovu, kad nespėja su darbais. Gavo direktoriaus atsakymą žodžiu kad nėra ko, vis tiek šito darbo jis (J. S.) nedirba (21 t. b. l. 66–71).

37.2. Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovė A. N. paaiškino, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ UAB juristė. Dirba nuo 2014 metų liepos mėnesio. Jų įmonėje darbo projekto originalo nėra, J. S. turimas dokumentas ir yra originalas. Projekto užsakovas (duomenys neskelbtini) AB taip pat turi tokį patį darbo projektą – titulinis lapas su tikrais, tušinuku ar parkeriu rašytais parašais, o viduje su šviestais parašais. „(duomenys neskelbtini)“ UAB yra naujas pataisytas projektas, šis atrodo taip pat, t. y. parašai nėra originalūs. Susipažinusi su J. S. pateiktu ir aptariamu projektu liudytoja paaiškino, kad titulinis lapas yra su tikru parašu, o viduje esantys Ž. Ž., J. S., A. B. parašai yra šviesti. Negali atsakyti, ar yra dokumentas su originaliais parašais. Pasirašinėjimo aplinkybes galėtų paaiškinti R. M.. Projekto vadovas yra konkretus atsakingas asmuo, šiuo atveju J. S., tai jis yra atsakingas už tą visą projekto formą, taip pat ir tai, kaip yra pasirašinėjama, ar originaliai, ar kopijos daromos. Žino, kad visi parengti projektai yra skaitmenizuoti ir saugomi duomenų bazėje. Matyti, kad ant projekto uždėtas spaudas „originalas“. Ar ant visų 5 projekto egzempliorių buvo uždėtas toks spaudas, negali pasakyti (21 t. b. l. 71, 72).

37.3. Nuteistasis A. B. paaiškino, kad pateiktame projekto dalies egzemplioriuje parašai atrodo kaip jo, tačiau matyti, kad tai šviestos parašų kopijos. Neatsimena, ar tituliniame lape pasirašinėjo, tačiau parašas panašus į jo. Jis dešimt metų projektuoja, daug bylų pasirašinėja, dėl to neatsimena, ką pasirašinėjo, ko nepasirašinėjo. Apie dokumentų pasirašinėjimo tvarką nieko negali pasakyti. Neatsimena, ar dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB tokius brėžinius pasirašinėdavo, ką pasirašinėjo, neatsimena. Apie tai, kaip galėjo 2014 metais vasario mėnesį atsirasti J. S., kaip projekto vadovo, parašas, nors šis projekto vadovu buvo paskirtas tik 2014 m. kovo mėnesį, paaiškinti negali. Patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atramos pamatus projektavo jis (A. B.). Atspausdinęs nepasirašė, tačiau sunku atsiminti, kaip ir kam davė projektą, ar projektą spausdino ar šis buvo atiduotas spausdinti į (duomenys neskelbtini), nes jie dirbo (duomenys neskelbtini), o projektas gal ir buvo spausdinamas (duomenys neskelbtini). Kaip vyko projektavimas, spausdinimas, pasirašymas, dabar neatsimena. Neatsimena, ar buvo naudojami skaitmeniniai parašai. Jis atsakingas už sprendinius, tačiau neatsimena, kada buvo pateikta A. P. projektuota dalis projekto (21 t. b. l. 72, 73).

37.4. Liudytojas R. M. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB 2013-2014 metais buvo (duomenys neskelbtini). J. S. generalinio direktoriaus įsakymu buvo paskirtas projekto vadovu. Dėl projektavimo procedūros tvarkos, pasirašymo, pateikimo projekto vadovui, paaiškino, kad buvo projektų dalis rengdavo inžinieriai. J. S. dirbo (duomenys neskelbtini), o didžioji dalis projektuotojų (duomenys neskelbtini), todėl pasirašymas būdavo organizuojamas, kuomet projekto dalys jau buvo ruošiamos atiduoti užsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“. Projekto dalys būdavo nuvežamos pas J. S., arba J. S. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir pasirašydavo. Tuomet kopijuodavo projekto dalis ir atiduodavo užsakovui. Apžiūrėjęs J. S. pateiktą projekto dalies egzempliorių, paaiškino, kad tai projekto dalies skanuotas egzempliorius, kuris buvo paruoštas atidavimui užsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“. Ant jo matosi spaudas „pritariu statyti“, tai reiškia, kad projekto dalis buvo patikrinta, pritarta statybai, spaudas skanuotas, brėžiniuose skanuoti parašai. Dokumentus ruošdavo projektavęs inžinierius ir dalies vadovas, šiuo atveju – A. B.. Pirmas projekto dalį paruošdavo dalies vadovas A. B. ir pateikdavo arba atveždavo į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini), nes A. B. dirbo (duomenys neskelbtini). Tada būdavo organizuojamas parašų surinkimas vežiojant dokumentus, arba projekto vadovui ar dalies vadovui atvažiavus. Jam dar dirbant „(duomenys neskelbtini)“ UAB, originalūs dokumentai, originalūs parašai su tušinuku ar parkeriu būdavo pasirašinėjami. Ant planų šviestos parašo kopijos galimai galėjo būti dedamos, tačiau tik tada, jei projekto dalys jau būdavo suderintos ir pasirašytos originaliais parašais. Tačiau visos projekto dalys, kurios yra atiduodamos užsakovams, būdavo pasirašomos ranka. Mano, kad turėtų būti skaičiavimai, originalūs planai su originaliais parašais, tačiau kur jie yra, nežino. Įprasta praktika įmonėje būdavo tokia, kad paruošta ir pasirašyta byla suskanuojama, patalpinamas serveryje skanuotas variantas, tada atspausdinamos kelios kopijos, atiduodama užsakovui, o originali su parašais likdavo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Pasibaigus projektui, byla būdavo priduodama į archyvą, todėl originalas turėtų būti „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Pagal sutartį vienas originalas pateikiamas užsakovui, bet tas „originalas“ būdavo pateikiamas skanuotas, kur dėdavo spaudą „originalas“ ir vadinama, kad tai originalas pagal sutartį. Toks projekto dalies egzempliorius J. S. ir pateiktas teismui, t. y. skanuotas originalas. Jis atsimena, kaip J. S. pasirašinėdavo, tai (duomenys neskelbtini), tai pas jį (R. M.) (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai kokius dokumentus, neatsimena. J. S. pasakymo, kad jis neturi supratimo, negali patikrinti projekto, kad paskirtas tik formaliu projekto vadovu, nebuvo, J. S. dalyvavo ir priežiūros vykdyme. Nebuvo kalbos, kad J. S. nieko neišmano. Dėl aplinkybių, kodėl projekte 2014 m. vasario mėnesį yra J. S. parašas, o jis paskirtas projekto vadovu 2014 metų kovo mėnesį, paaiškino, kad gali būti, jog projektas buvo pradėtas rengti vasarį, įrašyta tokia data, o paskui jau niekas datos nekeičia, nuo vasario mėnesio projektas dar buvo rengiamas iki lapkričio ar gruodžio mėnesių, kol buvo suderintas. Brėžinius atspausdindavo, sudegdavo inžinierius, projektuotojas. Projekto dalies vadovas pasirašydavo, kai viskas būdavo paruošta projektui, todėl brėžinyje atspausdinta data ir parašo data gali skirtis, nes projekto vadovas projektą pasirašo tada, kai jį projektas pasiekia. Nebūtinai tą pačią dieną. Brėžiniuose esanti data nebūtinai reiškia, kad tą dieną visi asmenys pasirašė. Galėjo pasirašyti ir skirtingu laiku. Dažniausiai skanuodavo dalimis ir jeigu būdavo pasirašyta, tai dėdavo į projektavimo spintą su projektais, ten padedamas originalas su parašais. Visas projektas būdavo vežamas generaliniam direktoriui tvirtinti, arba generalinis direktorius, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), esant paruoštam projektui jį pasirašydavo. Skanuoti dokumentai saugomi bylų serveryje, prie kurios prieigos teises turi inžinieriai, projektuotojai, kas dar turėjo prieigos teises, nežino. Serveryje būdavo ir darbinis elektroninis projekto variantas, ir skenuotas. Darbui juos bet kas gali atspausdinti (21 t. b. l. 92–95).

37.5. Liudytojas Ž. Ž. paaiškino, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovas. J. S. buvo paskirtas projekto vadovu, tikrino projektą. Kiek detaliai tikrino projektą, nežino. Projektas skirstosi į atskiras dalis. Už kiekvieną dalį atsakingas projekto dalies vadovas, o už visą projektą atsakingas projekto vadovas. Projekto vadovas organizuoja tą darbą. Liudytojui parodžius J. S. pateiktą darbo projektą „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas paaiškino, kad originalas su originaliais parašais turėtų būti pas užsakovą AB „(duomenys neskelbtini)“. Originalo „(duomenys neskelbtini)“ UAB nėra, nėra tokios tvarkos saugoti originalą, nežino, kodėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad originalo pas užsakovą nėra. Paprastai „(duomenys neskelbtini)“ UAB serveryje laiko skanuotą versiją. J. S. projekto vadovu buvo paskirtas 2014 metų kovo mėnesį įsakymu. Tai buvo labai greitas, svarbus strateginis Lietuvos projektas. Dėl to galėjo būti, kad formalioji dalis dėl J. S. paskyrimo projekto vadovu suvėlavo. Gali būti, kad J. S. vadovas buvo be įsakymo, žodiniu sutarimu. Kada buvo žodinis sutarimas neatsimena, praėjo daug laiko. J. S. 2014 metų kovo mėnesį paskirtas projekto vadovu, o šalia parašo projekto dalyje yra data – 2014 metų vasario mėn. greičiausiai dėl to, kad suvėlavo ta formalioji dalis. Jeigu J. S. pasirašė, tai nebuvo formalus vadovas, o atestuotas specialistas, kuris bet ko nepasirašo. Negali paaiškinti, kodėl J. S. teigia, kad pateiktame projekto dalies egzemplioriuje yra ne jo parašai. Nebuvo kalbos, kad J. S. neįsipareigoja tikrinti ar neatliks darbų. Jis, kaip vadovas, projektavimo stadijoje su projektu susipažino tiek, kiek reikėdavo pasirašyti ant viršelio. Teismui pateiktame projekto egzemplioriuje parašas ant viršelio panašus į jo parašą. Jis pasirašydavo paskutinis, kai jau būdavo kiti parašai. Ar šiuo atveju pasirašė paskutinis, neatsimena, nes projekto apimtis didelė, daug bylų buvo, tačiau kol nebūdavo inžinieriaus, konstrukcijų dalies vadovo, projekto vadovo parašų, jis paprastai nepasirašydavo. Kai paruošdavo projektą, būdavo, kad kabinete jie saugodavo, o paskui skanuodavo. Bendrovės archyve paprastai saugomi buhalteriniai dokumentai, saugoti projektus fiziškai tampa neįmanoma, tam neužtektų vietos. Kur dėdavo projektų originalus po skanavimo, nežino, galimai sunaikindavo. Kada tiksliai prasidėjo projektavimo darbai, neprisimena, jei sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 2013 m. lapkričio 11 d., tai galima tai laikyti projektavimo pradžia. Nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. kovo 14 d. projektavimo vadovas buvo J. S.. Kokios buvo projekte dalyvaujančių asmenų pareigos neatsimena, nes per tiek metų viskas pasikeitė. Po avarijos J. S. padėjo pabaigti projektą, toliau buvo projekto vadovas, sunku atsiminti, ar tuo metu, kai buvo atliekami perskaičiavimai, rengiami nauji planai, projektui vadovavo J. S., tačiau mano, kad vadovavo (21 t. b. l. 95–97).

38. Aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad I. L. mirė nugriuvus inkarinei atramai Nr. (duomenys neskelbtini), jam atliekant laidų įtvirtinimo darbus. Šią išvadą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto 2015 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, taip pat liudytojų D. L., Ž. V., G. A., A. U., A. Ž., R. B., G. V., D. G. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad I. L. įvykio metu dirbo atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), jai pradėjus griūti, nuo atramos nepasišalino, atramai nugriuvus buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Taigi jokių abejonių dėl padarinių, kaip būtinojo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, vertinamu atveju nekyla. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad I. L. mirtis galėjo įvykti kitu laiku ir kitomis, nei nustatyta šioje byloje, aplinkybėmis.

39. Aptartais įrodymais nustatyta bei įrodyta ir tai, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimo priežastis buvo projektavimo metu atlikti klaidingi kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimai, skaičiavimuose nebuvo įvertinti montažinių apkrovų, montavimo rėžimai, buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus, ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai. Dėl šių klaidingų kampinių įražų į pamatus skaičiavimų ir dėl to suprojektuotų per silpnų ir polių rovimui nepakankamai atsparių pamatų, atrama Nr. (duomenys neskelbtini), joje dirbant I. L., griuvo ir dėl atramai griūnant patirtų sužalojimų I. L. mirė. Taip pat avarijos priežastimi pripažinta netinkamai atlikta projekto ekspertizė, kuri ekspertizės atlikimo metu nenustatė skaičiavimuose padarytos klaidos ir leido projektą tvirtinti, tačiau šios priežasties vertinimas J. S. pareikšto kaltinimo kontekste nėra aktualus. J. S., dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovu. Teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas J. S. suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini). Atrama Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuota ir pastatyta vykdant „(duomenys neskelbtini)“ darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) dirbo A. B., kuris buvo atsakingas už darbo projekto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, buvo šios projekto dalies vadovas. Teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas jis turėjo pagal (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Visų atramų pamatus, tame tarpe ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini) pamatą, suprojektavo A. B., kuris patvirtino, kad projektavo visos linijos pamatus, projektavo pagal A. P. pateiktas įražų skaičiavimo lenteles, pateiktų skaičiavimų netikrino. Tačiau ta aplinkybė, kad pamatus projektavo ir darbo projekto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parengė ne J. S., o A. B., J. S. baudžiamosios atsakomybės dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo nešalina. J. S., būdamas paskirtas viso darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo kontroliuoti, kad ir atskiros šio projekto dalys atitiktų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokią J. S. pareigą, o tuo pačiu ir atsakomybę už projekto, taigi ir atskirų jo sudėtinių dalių, atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų, projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatų reikalavimams, numato Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas I priedo 1 punktas, 2.5 punktas, 2.9 punktas. J. S., dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovu, turėjo vykdyti teisės aktuose numatytas projekto vadovo pareigas ir užtikrinti, kad darbo projektas, tame tarpe ir sudėtinė projekto dalis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, būtų rengiami laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir juos atitiktų. Pats J. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iš esmės neneigė, kad projekto vadovo pareigų, numatytų Statybos techniniame reglamente STR 1:05:06:2010 „Statinio projektavimas“, jis nevykdė. Pirmosios instancijos teismas J. S. parodymus, kad jis buvo formalus vadovas, nes turėjo reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus, vertino kaip teikiančius pagrindą pripažinti, kad jis neturėjo realios galimybės nustatyti padarytos klaidos skaičiuojant įražas į pamatus, negalėjo numatyti pavojų keliančių veiksnių, tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

40. Kaip minėta, pats J. S. pripažino, kad savo, kaip projekto vadovo pareigų, numatytų Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, jis nevykdė, o jokių įrodymų, kad vykdyti projekto vadovo pareigas J. S. objektyviai neturėjo galimybės, byloje nėra. J. S. nurodytų aplinkybių, kad jis tik formaliai buvo paskirtas projekto vadovu dėl turimo kvalifikacijos atestato, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dirbti projekto vadovu, bylos įrodymai nepatvirtina. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktorius Ž. Ž. paaiškino, kad J. S. buvo paskirtas projekto vadovu, nes turėjo didžiausią patirtį tokio pobūdžio darbuose, anksčiau buvo ne vieno projekto vadovu, su juo dirbo visa komanda, ir jokio pokalbio, kad J. S. būtų tik formaliu projekto vadovu, nebuvo. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės jokiais objektyviais įrodymais nėra paneigtos. Jas liudytojas Ž. Ž. patvirtino ir duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Aplinkybę, kad jokios kalbos apie tai, kad J. S. neišmano darbo, negali patikrinti projekto, nes yra formalus vadovas, nebuvo, patvirtino ir liudytojas R. M.. J. S., kaip minėta, buvo išduotas kvalifikacinis atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, duomenų, kad dėl kompetencijos stokos, laiko trūkumo, tinkamų sąlygų dirbti projekto vadovu nesudarymo J. S. būtų kreipęsis į direktorių ar skundęsis kitiems asmenims, atsisakęs vykdyti darbo projekto vadovo pareigas, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad J. S. parodymai dėl to, kiek jis atliko savo, kaip projekto dalies, vadovo pareigas yra prieštaringi. Jis nurodė, kad buvo paskirtas fiktyviu projekto vadovu, tik tam, kad pasirašinėtų tam tikrus dokumentus, tačiau iš paties J. S. parodymų taip pat matyti, kad tam tikru aspektu rengiamu projektu jis domėjosi, domėjosi atramų pamatais, jų tipais, sprendė klausimus, kokie pamatai būtų tinkamiausi, vertino skaičiavimus, tačiau vis dėl to jų detaliai netikrino, nes pasitikėjo projektuotojais, nes manė, kad šie geriau išmano savo darbo sritį, taip pat, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, net netikrino, ar būdavo padaryti pataisymai pagal jo teiktas pastabas. Be to, J. S., teikdamas paaiškinimus apeliacinėje instancijoje, vis tik pripažino, kad žodžiu į vadovybę dėl šio konkretaus projekto, kad negali atlikti projekto vadovo pareigų, kad projektas jam per sudėtingas, jis nesikreipė, nurodydamas, kad tokia praktika, kad jis būdavo tik formalus vadovas, būdavo ir su kitais projektais, nors jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Šių aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad J. S. reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją būti projekto vadovu, taigi ir patikrinti tiek viso projekto, tiek jo sudėtinių dalių, tame tarpe ir projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo A. B., atitikimą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams turėjo, tačiau savo, kaip projekto vadovo pareigų nevykdė, apsiribodamas formaliu projekto patikrinimu ir pasirašymu. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo R. M. parodymus, kad J. S., būdamas atestuotas ir jau turėjęs patirties būdamas projekto vadovu „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) statybose, projekte „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo mažai, organizaciniais darbais nesirūpindavo, visada sakydavo, kad jūs viską suorganizuokite, dalinai buvo nusišalinęs, parodydavo smulkias klaidas, gramatines, numeracijų, tačiau dėl sprendinių neklausinėdavo. Tai iš esmės neprieštarauja ir J. S. parodymams, kuris, kaip minėta, iš esmės pripažino, kad projekto vadovo pareigų jis nevykdė, tačiau pareigų nevykdymą teisino nuo jo valios neva nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurių buvimas, kaip aptarta aukščiau, nėra įrodytas.

41. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka J. S. iškėlė versiją, kad darbo projekte „(duomenys neskelbtini)“ yra ne jo parašai, parašai galimai suklastoti, tačiau ši išteisintojo versija atmetama, kaip nepagrįsta. Iš paties J. S. paaiškinimų turinio matyti, kad tariamą parašų klastojimą jis iš esmės sieja su aplinkybe, kad darbo projekte (jo dalyje) parašai yra ne pasirašyti originaliai rašikliu, o galimai nuskanuoti. Neneigė, kad parašai panašu, kad jo, tik netinka dydis. Taip pat nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar buvo pasirašęs šios darbo projekto dalies („(duomenys neskelbtini)“) brėžiniuose, nes pasirašinėjo daug dokumentų. Dėl projekto pasirašymo aplinkybių buvo apklausti „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovas Ž. Ž. ir atstovė A. N., R. M., nuteistasis A. B.. Nuteistasis A. B. neteigė, kad parašas brėžiniuose yra ne jo, tik nurodė, kad parašai yra panašūs į jo, kad akivaizdžiai matosi, kad parašai nėra originalai, o parašų šviesos kopijos, tačiau konkrečiai pasakyti, ar jis pasirašė brėžinius dėl kampinių atramų ar ne, negalėjo, kaip ir negalėjo nurodyti, kaip vykdavo pasirašymas. Liudytojai Ž. Ž., A. N., R. M. nepaneigė, kad J. S. pateiktame darbo projekte „(duomenys neskelbtini)“ gali būti parašų kopijos, tačiau iš jų parodymų matyti, kad tokia praktika, kai pasirašius projektą, jo dalį, dokumentai būdavo nuskanuojami, įkeliami į serverį ir tada daromos dokumentų kopijos, t. y. spausdinami keli egzemplioriai, dedant spaudą „originalas“ buvo įprasta, ji tiko ir užsakovui. Pats J. S. taip pat pripažino, kad būdavo daroma, kad rengiant projektą nuo pasirašytos projekto dalies būdavo daromos kopijos. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad jokių objektyvių duomenų apie galimą parašų klastojimo faktą byloje nėra, aplinkybę, kad J. S. pateiktas darbo projekto dalies „(duomenys neskelbtini)“ egzempliorius su jame esančiais parašais yra ne originalas įprasta prasme, o kopija, laikyti pagrindu išvadai, jog J. S. projekto dalies dėl kampinių atramų nepasirašė, todėl nėra atsakingas dėl griuvus vienai iš atramų kilusių padarinių, nėra jokio pagrindo. Tokios teismo išvados kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors J. S. nurodė, kad aptariamą projektą jis jau matė teikdamas dokumentus darbo inspekcijai tiriant avarijos priežastis, tačiau vis tik negalėjo argumentuotai ir logiškai paaiškinti, kodėl būdamas tikras, jog projekto dalies dėl kampinių atramų jis nepasirašė, šios aplinkybės nenurodė nei avarijos tyrimo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog projekto dalies „(duomenys neskelbtini)“ egzemplioriaus brėžiniuose šalia J. S. parašų yra atspausdinta data „2014-02“, t. y. ankstesnė, nei J. S. įsakymu buvo paskirtas projekto vadovu, taip pat nepatvirtina parašų klastojimo fakto. Bylos duomenys patvirtina, kad projektavimo darbai prasidėjo 2013 m. lapkričio 26 d. pasirašius paslaugų teikimo sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdu kad pirmiausia konstruktoriai, projektuotojai atlikdavo savo darbą, tik tuomet projekto dalis būdavo spausdinama, ir tik tuomet pateikiama pasirašymui. Tiek J. S., tiek liudytojų Ž. Ž., R. M. parodymai patvirtina, kad dokumentai nebūdavo pasirašinėjami po vieną, o suruošus jų daugiau, todėl akivaizdu, kad brėžiniai galėjo būti atspausdinti anksčiau, įrašius į juos ankstesnę, t. y. brėžinių atlikimo, ar atspausdinimo datą, kuri galėjo būti gerokai ankstesnė nei pasirašymo data. Pažymėtina ir tai, kad nesant projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ originalo, t. y. dokumento pasirašyto rašikliu ar kitomis rašymo priemonėmis, skirti rašysenos ekspertizę, kaip to prašė J. S., nėra galimybės dar ir dėlto, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, vadovaujantis akredituotais metodais, tiria tik parašų originalų tikrumą.

42. Taigi aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. S., turėdamas reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją būti projekto vadovu, patikrinti ir pastebėti A. B. rengtoje projekto dalyje padarytas klaidas projektuojant atramų pamatus (tarpinių atramų pamatų raunamoji galia buvo ženkliai didesnė už 0 kampo kampinės-inkarinės atramos pamatų raunančią galią), vis tik pats pasirinko neveikimą, dėl kurio projektuojant kampinių ir inkarinių atramų pamatus padarytos klaidos projekto dalyje „Kampinių atramų pamatai“ nebuvo pastebėtos ir ištaisytos, dėl to buvo suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, nebuvo užtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkte, Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 12 punkte, 13 punkte, atrama Nr. (duomenys neskelbtini) griuvo ir dėl to žuvo žmogus. J. S. nesidomėjimas projektu, projekto ir jo atskirų dalių sprendinių netikrinimas, jų atitikties teisės aktų reikalavimams nevertinimas, pasitikėjimas projekto dalių vadovais nesiimant jokių veiksmų (priemonių) jų atliktam darbui patikrinti, turint tiek reikiamą kvalifikaciją, tiek ir kompetenciją projekto vadovo pareigas vykdyti tinkamai, įrodo, kad J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo – J. S. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti minėtame BK straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, savo asmenines savybes, turimą kompetenciją ir kvalifikaciją, galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl neatsargumo, kaip kaltės formos, pažymėtina, kad nors BK 271¹ straipsnyje atskirai nėra numatyta, jog ši veika yra nusikalstama, kai ji padaryta dėl neatsargumo, kaip tai nurodyta BK 16 straipsnio 4 dalyje, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju yra paneigiama veikų padarymo dėl neatsargumo galimybė. Tokia išvada neprieštarauja ir kasacinei praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

43. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje J. S., kaip projekto vadovo, padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas taip pat buvo pripažintas įrodytu, tačiau teismas J. S. padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nelaikė užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio motyvų galima spręsti, kad teismas pagrindu išteisinti J. S. pagal aptariamą BK straipsnį laikė tai, kad jo veikoje nėra nustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – kaltė, tačiau savo išvadas dėl kaltės nebuvimo pirmosios instancijos teismas vertinamu atveju grindė išimtinai tik paties kaltinamojo parodymais, kurių, kaip nustatyta šiame nuosprendyje, kiti baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų visumos vertinimo reikalavimas suponuoja, kad ištirti įrodymai turi būti įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, tačiau šio reikalavimo sprendžiant dėl J. S. baudžiamosios atsakomybės nebuvo paisoma. Teismas J. S. paaiškinimus, kad jis projekto vadovu buvo paskirtas formaliai tik dėl turimo kvalifikacijos atestato, jam nebuvo sudarytos galimybės vykdyti projekto vadovo pareigas, vykdyti šias pareigas jam trūko kompetencijos, pripažino savaime teisingais, jų patikimumo nepatikrino kitų byloje surinktų ištirtų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, dėl to padarė nepagrįstą ir byloje esantiems įrodymas bei jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai – šiuo konkrečiu atveju – kaltė – nėra nustatyti. Be to, sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nuosprendis dalyje dėl J. S. išteisinimo nėra aiškus. Konstatuodamas, kad J. S. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (dėl kaltės nebuvimo), teismas tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad kaltinime nėra nurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė J. S. kaltinime nurodytas veiksmas – neužtikrinimas, kad darbo projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų „(duomenys neskelbtini)“ kampinių bei inkarinių atramų pamatus. Taigi pirmosios instancijos teismas, vienu atveju konstatuodamas, kad J. S. statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė neveikimu, t. y. neužtikrino kad kampinių ir inkarinių atramų pamatai būtų suprojektuoti tinkamai, tuo pačiu pripažino ir tai, kad iš kaltinimo vis tik nėra aišku, kokiais veiksmais ar neveikimu neužtikrinimas pasireiškė, t. y. suabejojo ir dėl objektyviojo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, nors tiek pats J. S. pripažino, tiek kitais bylos įrodymais nustatyta, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti neveikimu – nevykdymu pareigų, kurias privalėjo vykdyti projekto vadovas pagal statybos techninį reglamentą. Šis aptartas išteisinimo motyvų nenuoseklumas, prieštaringų išvadų darymas, taip pat patvirtina, kad įrodymai buvo įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo J. S. veikoje, ir tuo pačiu neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

44. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje. Byloje surinktais ir šiame nuosprendyje įvertintais įrodymais nustatyta, kad J. S. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto vadovo pareigas, pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 1 priedo 1 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projektavimo rengimo dokumentų, norminių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 20 d. rengdamas šį darbo projektą, neužtikrino, kad darbo projekto dalies Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. darbo projekto dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, dėl to buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas I priedo 1 punkto numatančio, kad „Projekto vadovas, <….>, privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus ...“, 2.5 punkto numatančio, kad „ Projekto vadovas Projekto rengimo metu koordinuoja Projekto dalies vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus“, 2.9 punkto, numatančio, kad „Projekto vadovas <...> pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė. Konstatavus šią išvadą nuosprendžio dalis dėl J. S. išteisinimo naikinama ir priimamas naujas apkaltinamas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

45. Pripažinus J. S. kaltu dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, išspręstinas bausmės skyrimo klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

46. BK 271¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. J. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos – žuvo žmogus. Praeityje J. S. neteistas (12 t. b. l. 83), administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą 10 Eur bauda, bauda sumokėta (12 t. b. l. 84). Kaltinamasis nedirba (12 t. b. l. 85), yra pensinio amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (12 t. b. l. 82), psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų įkaitoje neįrašytas. Neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų nėra. Dėl padaryto nusikaltimo J. S. savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į BK 55 straipsnio nuostatas, į teisingumo, protingumo kriterijus, J. S. skirtina švelniausios rūšies BK 271¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte (redakcija nuo 2011 m. balandžio 28 d.) numatyta baudos už neatsargų nusikaltimą dydis iki 75 MGL (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis – 37,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad J. S. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau juo sukeltos sunkios pasekmės, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į prokuroro prašomos skirti baudos dydį bei BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, J. S. skirtina didesnė, negu BK 271¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 50 MGL dydžio bauda.

47. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma J. S. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 metus naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas, kurią jam suteikė kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šiuo kvalifikacijos atestatu suteiktų specialių teisių apimtis yra platesnė (kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas), būtent tokios apimties teise uždrausti naudotis J. S., kaip to prašoma prokuroro skunde, nėra pagrindo. Nusikalstama veika, numatyta BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, kaip minėta, buvo padaryta naudojantis konkrečia specialia teise – teise eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas. J. S. teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas turi pakankamai seniai – nuo 2003 m. gegužės 8 d., kaip pats nurodė, projektų vadovu ar projektų dalies vadovu pradėjo būti dar nuo 2000 metų, kai atestatų dar nereikėjo, jau yra buvęs projekto vykdymo priežiūros vadovu (duomenys neskelbtini) projekte. Taigi neabejotina, kad J. S., kaip ilgametę patirtį turinčiam darbuotojui, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir susiję su jo, kaip projekto vadovo pareigų tinkamu vykdymu, buvo žinomi, tačiau J. S. savo specialia teise vis tik naudojosi neatsakingai. Dėl to atsirado negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudžiama naudotis ta specialia teise, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, į tai, kad nusikaltimas, nors ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, vis tik yra neatsargus, duomenų apie sistemingus naudojimosi specialia teise pažeidimus byloje nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, ne tik nubaudimo, bet ir prevenciniams, pasiekti tikslinga J. S. kartu su baudos bausme paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas BK 68 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2011 m. liepos 5 d.) numatytam minimaliam vienerių metų terminui. Nors speciali teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas savo apimtimi yra siauresnė negu J. S. kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų teisių apimtis, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, uždraudimas naudotis ne tik ta specialia teise, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir kitomis tuo pačiu kvalifikacijos atestatu suteiktomis specialiomis teisėmis, neatitiktų proporcingumo, teisingumo kriterijų bei šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties.

Dėl nuteistosios V. K. apeliacinio skundo.

48. Nuteistoji V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ji nepadarė, kadangi jokių privalomų elgesio taisyklių nepažeidė, tarp nuosprendyje įvardintos pavojingos veikos ir kilusių padarinių (avarijos ir I. L. žūties) neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, neįrodyta, kad nusikalstamą veiką ji padarė tyčia, o BK 271¹ straipsnyje nuorodos į neatsargią kaltės formą nėra. Taip pat nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone, civilinio ieškinio išsprendimu.

49. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal (duomenys neskelbtini) ekspertizės rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ UAB, atlikdama darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą, numatantį, kad „dalinė projekto ekspertizė-bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis, tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais; savarankiška (prilyginama bendrajai projekto ekspertizei) projekto dalies ekspertizė, kai projektą sudaro tik viena dalis ir bendroji projekto ekspertizė nerengiama“, 74 punktą, numatantį, kad „ekspertizės vadovas, pasirašydamas ekspertizės aktą, šalia parašo privalo nurodyti pažymos ar atestato numerį ir datą. Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę“, 95 punktą, numatantį, kad „už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisėtumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus – griuvo atrama Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo I. L. ir kuris nuo griūvant atramai patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.

50. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nesilaikydamas BPK reikalavimų ir baudžiamąjį įstatymą V. K. pritaikė neteisingai, nenustatė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje išsamiai aprašė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. K. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka. Išvados dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių V. K. veikoje buvimo pagrįstos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. K. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryti nebuvo.

51. Nuteistoji apeliaciniame skunde neigia pažeidusi nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimus, tačiau teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ reikalavimus ir tai turėjo įtakos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimui, nekyla. V. K., atlikdama darbo projekto dalinę konstrukcijų ekspertizę ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą privalėdama patikrinti kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, šios nustatytos pareigos nevykdė, (duomenys neskelbtini) darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teikė išvadą, kad statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytą esminį statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, nors tokia išvada nebuvo pagrįsta ekspertuotos projekto dalies sprendinių patikrinimu. Šią išvadą visų pirma patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akte nustatytos aplinkybės dėl darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ konstrukcijų dalies, kurios ekspertizę ir atliko V. K., sprendinių bei techninio projekto neatitikimo esminiam statinio reikalavimui bei kitų statybos teisės aktų reikalavimams ir padaryta priešinga V. K. pateiktai išvada, kad projekto negalima tvirtinti (4 t. b. l. 73–91). Išvadą, kad V. K. padaryti Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos į minėtos atramos pamatus ir dėl to suprojektuoti per silpni, polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, o netinkamai atlikta projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų) turėjo reikšmingos įtakos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimui (8 t. b. l. 47–57). Netinkamai atlikta darbo projekto dalies ekspertizė, kaip viena iš avariją sąlygojusių priežasčių, nurodyta ir avarijos tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 3–26). Taigi vertinamu atveju objektyviais bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, įrodyta, kad netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų atlikta darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ konstrukcijų dalies ekspertizė turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti – atlikdama konstrukcijų dalies ekspertizę V. K. nepatikrino ar projekto dalies sprendiniai atitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, šių sprendinių tarpusavio ryšio su kitais projekto dalių sprendiniais, dėl to nepastebėjo, kad įražos į inkarinių atramų pamatus paskaičiuotos aiškiai per mažos, dėl to buvo suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai. V. K., turėdama pareigą patikrinti projekto dalies atitikimą statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šios pareigos nevykdė, atlikusi ekspertizę padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama, nors konstrukcijų dalis neatitiko esminiams statinio reikalavimams, numatytiems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje. V. K. teiginiai, kad ji neprivalėjo atkartoti visus projektuotojų atliktus skaičiavimo veiksmus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Iš tikrųjų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nėra pažodžiui nurodyta, kad ekspertas, atlikdamas dalinę projekto ekspertizę, turi iš naujo suskaičiuoti visus projektuotojų atliktus skaičiavimus. Tačiau minėto reglamento 6.8 punkte apibrėžta dalinės projekto ekspertizės paskirtis (tikslas) – tam tikros projekto dalies įvertinimas patikrinant, kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, būtent ir įpareigoją ekspertizę atliekantį subjektą patikrinti, ar projekto dalies sprendiniai atitinka nustatytus reikalavimus, taigi patikrinti ir projektuotojų atliktų skaičiavimų teisingumą. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys, kad iš skaičiavimų rezultatų buvo akivaizdu, kad paskaičiuotos tarpinių atramų įražos į pamatus ženkliai skyrėsi nuo kampinių inkarinių atramų įražų, nors būtent kampinių inkarinių atramų įražos į pamatus turėjo būti didesnės. Todėl ekspertizę atlikusi V. K., turėdama realią galimybę ir kvalifikaciją patikrinti darbo projekto dalies sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams (V. K. pagal kvalifikacijos atestatą suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovės ir statinio ekspertizės vadovės pareigas), jeigu būtų tinkamai savo pareigas vykdžiusi, neabejotinai šį neatitikimą būtų pastebėjusi ir nurodžiusi jį ištaisyti. Į šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas, kad vertinamu atveju reikėjo tik didesnio atidumo ir rūpestingumo, kad skaičiavimuose padaryta klaida būtų pastebėta. Pati V. K., nors kaltės ir nepripažino, tačiau iš esmės nepaneigė, kad skaičiavimų netikrino ir nežinojo ar jie geri, įprastai to netikrina, nes užtenka to, kad kvalifikuotas specialistas atliko skaičiavimus. Taip pat nurodė, kad pasirašant ekspertizės aktą dar neturėjo atsakymų į pastabas, pagal kurias žodžiu buvo pažadėta pataisyti (18 t. b. l. 66–71). Taigi pati nuteistojo pripažino, kad Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ reikalavimų, numatančių ekspertizę atliekančio subjekto pareigą patikrinti projekto dalies sprendinių atitikimą esminiams statinio reikalavimams, kitiems statybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams, sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniai, ji nevykdė.

52. Skunde teigiama, kad V. K. nepriklausė nei vienai Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 nurodytai subjektų kategorijai, kuriai reglamentas yra privalomas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad V. K. skundžiamu nuosprendžiu dėl minėto reglamento pažeidimo ir nėra nuteista. V. K. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8, 74, 95 punktų reikalavimus – atlikdama ekspertizę nepatikrino projekto dalies sprendinių atitikimo statinio esminiams reikalavimams, kitiems statybos teisės aktų numatytiems reikalavimams, sprendinių tarpusavio ryšio su kitų projekto dalių sprendiniais, ekspertizės akte pateikė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kurią parvirtino savo parašu. V. K. vertinamu atveju ekspertizę turėjo atlikti vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ bei atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatomis, kaip tai ir buvo numatyta (duomenys neskelbtini) Ekspertizės rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo patikrinti, kaip rengiant projektą (jo dalį) buvo laikomasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje, Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 numatytų reikalavimų, susijusių su statinio mechaniniu atsparumu ir pastovumu, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, dėl atliekant ekspertizę nepastebėtos ir nenurodytos ištaisyti klaidos buvo suprojektuoti per silpni atramų, tame tarpe ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, dėl to įvyko avarija ir žuvo žmogus. Taigi V. K. pagrįstai pripažinta pažeidusia statybą reglamentuojančius teisės aktus ir nustačius, kad šis pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais, pagrįstai pripažinta kalta dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

53. Skundo argumentas, kad ekspertizės vadovas nėra statybos proceso dalyvis, nes tokia statybos proceso dalyvių kategorija nenurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 11 straipsnyje, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi teisinės reikšmės. V. K. dalinę ekspertizę atliko pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB sudarytą ekspertizės rangos sutartį (9 t. b. l. 117–119), atlikdama šią ekspertizę turėjo vadovautis atitinkamomis Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatos, tame tarpe ir įpareigojančiomis ekspertizės metu patikrinti projekto (šuo atveju projekto dalies) sprendinių atitikimą statybos teisės aktų, taigi ir Statybos įstatymo, nustatytus reikalavimus ir už šios pareigos nevykdymą tokiu atveju atsakomybė numatyta ne Statybos įstatyme, o minėtame Statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, kurios nuostatas V. K. ir pažeidė. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės nenumatymu CK 6.696 straipsnyje, pažymėtina, kad analizuojamu atveju V. K. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra vertinami ne civilinės, o baudžiamosios atsakomybės aspektu, todėl tai, kad statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybė už statinio sugriuvimą pagal CK 6.696 straipsnį numatyta tik po 2017 metų sausio 1 d., analizuojamoje byloje teisinės reikšmės neturi ir jos atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo nešalina.

54. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistosios V. K. skundo argumentai, kad teismas rėmėsi nepagrįsta prielaida, jog I. L. žūties priežastys ir avarijos priežastys yra tapačios, kad I. L. žūties darbe priežastys nebuvo nustatinėjamos. Atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo I. L., priežastys yra statinio projektavimo pažeidimai. I. L. žuvo griuvus atramai Nr. (duomenys neskelbtini) (mirė dėl griūnant atramai patirtų sužalojimų). Pagal nelaimingo atsitikimo darbe aktą atramos Nr. (duomenys neskelbtini) avariją lėmė darbo projekte paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė (6 t. b. l. 23, 24). Tie patys pažeidimai nustatyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 73–91), „(duomenys neskelbtini)“ avarijos tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 3–26), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t. b. l. 47–57), kurioje, be kitų aplinkybių, buvo vertinama ir tai, ar statybos darbų atlikimas atitiko norminių aktų reikalavimus. Nors šiame ekspertizės akte ir buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktas dokumentų segtuvas „statybos darbų technologinis projektas“ neatitinka nustatytų reikalavimų, jame nėra suprojektuota, kaip atlikti laidų montavimo darbus atramoje Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamas statybos darbų projektavimas, nenustačius, kad konkretūs statybos darbai (technologinės operacijos) lėmė atramos Nr. (duomenys neskelbtini) virtimą, nelaikytas avarijos, kurios metu žuvo I. L., priežastimi. Teisme apklaustas specialistas R. A. taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad esminės avariją lėmusios priežastys buvo suskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė, o visi kiti smulkūs pažeidimai nelėmė avarijos (17 t. b. l. 144, ­145). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir specialistas T. D., teisiamajame posėdyje patvirtinęs, kad statybos darbų technologijos projektas neatitiko statybos techninio reglamento, pagal jį nebuvo galima suprasti kaip reikia dirbti, neparašyta kur žmogus turi būti (atramoje, ar bokštelyje), tačiau šie neatitikimai neįtakojo atramos griuvimo, taigi – ir nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais (I. L. mirtimi) (17 t. b. l. 138–143). Taigi jokių abejonių dėl to, kad I. L. mirtis yra tiesiogiai susijusi su avarija – atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimu, kuriai įtakos turėjo ir netinkamai atlikta ekspertizė (nebuvo patikrintas projekto dalies sprendinių atitikimas esminiams statinio reikalavimams, kitiems statybos teisė aktų reikalavimas, duota nepagrįstą išvadą apie projekto dalies sprendinių atitikimą nustatytiems reikalavimams) vertinamu atveju nekyla. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skunde akcentuojamas pasirinktas nesaugaus laidų montavimo būdas, tinkamo statybos darbų technologijos projekto nebuvimas, vertinant V. K. veiksmus priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu, esminės reikšmės neturi ir nuosprendyje padarytos išvados, kad tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nepaneigia. Vertinamu atveju atrama Nr. (duomenys neskelbtini) griuvo ne dėl to, kad I. L. laidų montavimo darbus atliko galimai nesaugiai, o dėl projektavimo metu padarytų klaidų, kurių V. K., atlikdama ekspertizę, nepastebėjo ir nenurodė jų ištisyti. Šių aptartų aplinkybių kontekste atmetami, kaip nepagrįsti ir skundo argumentai dėl BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos galimo padarymo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad vertinamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, galimo padarymo tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis, teikiančius pagrindą manyti, kad avariją sąlygojo ne darbuotojų saugą ir sveikatą, o statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose.

55. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui J. S. atveju nustačius kazusą, kazusas turėjo būti nustatytas ir sprendžiant dėl V. K. baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinėje instancijoje konstatavus, kad J. S. pirmosios instancijos teismo pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai ir jo atžvilgiu priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį, dėl šio skundo argumento plačiau nepasisakytina. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl kiekvieno asmens kaltės yra sprendžiama individualiai – nagrinėdamas bylą teismas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų skaičiaus, dėl kiekvieno iš jų kaltės, inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimo ar nebuvimo, jų įrodytumo pasisako ir vertina atskirai. Todėl tai, kad vienas asmuo dėl nusikalstamos veikos yra išteisinamas, nesuponuoja tokio paties sprendimo ir kito kaltinamojo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius V. K. veiksmuose atskleidė teisingai, juos pagrindė byloje surinktais ir laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų ištirtais bei įvertintais įrodymais. Dėl vertinamo nusikaltimo sudėties požymių V. K. veiksmuose teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

56. Sutiktina su apeliante, kad nuosprendyje jokių įrodymų dėl tyčinės kaltės formos vertinamu atveju nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. K. padarė tyčia. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad V. K. pagal turimą kompetenciją ir patirtį atliekant ekspertizes turėjo realią galimybę numatyti galinčias kilti pasekmes, tačiau savo funkcijų neatliko, pasitikėjo projektuotojais ir jų pateiktais skaičiavimais, nors turėjo pareigą patikrinti sprendinių atitikimą statinio esminiams reikalavimams bei kitiems statybos teisės aktų reikalavimams, sprendė, kad nusikalstamą veiką V. K. padarė neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo). Su tokia išvada nesutikti nėra pagrindo. Nors BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nuorodos į neatsargią kaltės formą nėra, į ką teisingai dėmesį atkreipė ir apeliantė, ši aplinkybė, kaip jau pasisakyta šio nuosprendžio 42 punkte, nepaneigia galimybės statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą vertinti kaip padarytą dėl neatsargumo.

57. V. K. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas argumentuotai nepagrindė sprendimo skirti maksimalaus dydžio baudą, tačiau su šiuo teiginiu nesutiktina. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, aptartus šio nuosprendžio 45 punkte, taip pat į kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes skiriant bausmę V. K. buvo atsižvelgta. Buvo įvertinta tai, kad V. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, atsakomybės neprisiėmė. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. K. praeityje neteista, įvertintas pasekmių negrįžtamas pobūdis. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės, nurodė, kad V. K. (taip pat ir A. P., A. B.) padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kas suponuoja tyčinį jo pobūdį, šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdžią techninę klaidą, neturėjusią įtakos teismo išvadoms dėl bausmės, kadangi iš nuosprendžio motyvų dėl kaltės formos ir priežastinio ryšio akivaizdu, jog teismas V. K. (taip pat ir nuteistųjų A. P., A. B.) padarytą nusikaltimą vertino kaip neatsargų. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad V. K. dirba, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko švelniausios rūšies BK 271¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos rūšies bausmę – baudą. Nors teismas nustatė maksimalų baudos dydį, bet įvertinus tai, kad padaryta veika nors ir yra neatsargi, tačiau kilusios pasekmės yra nepagrįžtamos, dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų žuvo žmogus, V. K. atsakomybės neprisiėmė, kaltę neigė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskiriant maksimalaus dydžio baudą teisingumo ir protingumo principai pažeisti nebuvo.

58. Pasisakant dėl BK 68 straipsnio taikymo pažymėtina, kad kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis šio BK straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta ir šio draudimo terminą, kuris pagal BK 68 straipsnio 2 dalį nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal (duomenys neskelbtini) ekspertizės rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę (9 t. b. l. 117–119). Ekspertizę pagal minėtą sutartį atliko V. K., kuri ją atliko naudodamasi specialia teise – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo projekto dalinės ekspertizės akte V. K. pasirašė kaip dalinės projekto ekspertizės vadovė, nurodė tokią teisę suteikiančio kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 59). Taigi nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, V. K. padarė naudodamasi savo turima specialia teise, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, buvo įvertintos teisingai. Nors duomenų apie sistemingus naudojimosi specialia teise pažeidimus byloje nėra, po šios nusikalstamos veikos jokių kitų teisės pažeidimų V. K. nepadarė, praeityje neteista, šioje byloje nustatytų, su padarytu nusikaltimu susijusių bei nuteistosios požiūrį į savo veiksmus atskleidžiančių aplinkybių kontekste tai nelaikytina pakankamu pagrindu baudžiamojo poveikio priemonės neskirti. Tačiau teisėjų kolegija vis tik sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai uždraudė V. K. naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, nors naudojantis šia teise byloje analizuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas uždraudė V. K. naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, t. y. uždraudė naudotis specialia teise, kurią V. K. suteikė atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t. b. l. 138). Tačiau kaip nurodyta aukščiau, projekto ekspertizę V. K. atliko naudodamasi jai suteikta specialia teise eiti dalinės projekto ekspertizės vadovės pareigas pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudžiama naudotis ta specialia teise, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, į tai, kad nusikaltimas, nors ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, vis tik yra neatsargus, duomenų apie sistemingus naudojimosi specialia teise pažeidimus byloje nėra, spręstina, kad uždraudimas naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, kurios savo apimtimi yra platesnės už teisės eiti dalinės projekto ekspertizės vadovės pareigas, kuria naudojantis ir buvo padaryta nusikalstama veika, neatitinka proporcingumo reikalavimo bei šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

59. Apeliaciniame skunde V. K. nesutinka ir su civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti išsprendimu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisinus J. S., civilinius ieškinius turėjo palikti nenagrinėtus pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Taip pat, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti ženkliai viršija teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos atlyginimo maksimalią ribą. Šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas J. S. išteisino nepagrįstai, ir jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, skundo argumentų dėl BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų taikymo vertinimas tampa nebeaktualus, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti aspektu, aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti šio klausimo išsprendimą reglamentuojančių BPK, CK normų pažeidimus, nenustatė.

60. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

61. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė teisingai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Buvo atsižvelgta į tai, kad dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos A. L. ir J. L. neteko sūnaus, t. y. nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra negrįžtamos, atsižvelgta ir į žuvusiojo bei jo tėvų santykius, jų ryšį – nors I. L. buvo sukūręs savo šeimą, su tėvais nebegyveno, jų santykiai buvo artimi ir pastovūs, sūnus tėvus dažnai lankydavo, todėl neabejotina, kad dėl staigios ir netikėtos sūnaus mirties tėvais patyrė didelį dvasinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, kurie, neabejotina, bus ilgalaikiai. Įvertinęs nukentėjusiųjų dėl sūnaus mirties patirtus neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, teismas visiškai pagrįstai vertino ir aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu. Buvo atsižvelgta į tai, kad nusikalstama veika, nors ir sukėlusi negrįžtamas pasekmes, vis tik yra neatsargi, sąlygota nuteistųjų padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Taigi teismas, priešingai, negu teigiama skunde, visapusiškai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiųjų ir nusikalstamą veiką padariusių, ir pareigą atlyginti žalą turinčių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje nustatytais faktais bei aplinkybėmis.

62. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymima, kad dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir duomenis, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nusistovėję priteisiamos neturtinės žalos dydžiai konkretaus pobūdžio bylose yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau ne vienintelis. Aplinkybės (kriterijai), į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodytos CK 6.250 straipsnyje ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino teisingai ir pagrįstai pripažino, kad 15 000 Eur suma kiekvienam nukentėjusiajam jų patirtai neturtinei žalai atlyginti teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus atitinka. Apeliacinės instancijos teismas gali sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį tais atvejais, kai priteista suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Tokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos pakeisti ir pirmosios instancijos priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti, teisėjų kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 176 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, savaime nėra pagrindas priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to pažymėtina ir tai, kad baudžiamosiose bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020). Analizuojamu atveju visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčius kriterijus pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti – po 15 000 Eur abiem nukentėjusiesiems – nelaikytina aiškiai per didele ar, kaip teigiama skunde, ženkliai viršijančia bylose dėl neatsargių nusikaltimų priteisiamas sumas.

63. Dėl skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nuteistųjų darbdaviai ar jų draudikai neturtinės žalos atlyginimą turi sumokėti lygiomis dalimis, kai nuteistosios V. K. kaltė dėl atramos griūties yra mažesnė, pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nuosprendyje plačiau nepasisakė dėl kiekvienam iš civilinių atsakovų tenkančios atlyginti neturtinės žalos dalies dydžio, apsiribodamas konstatavimu, kad kiekvienam iš jų tenka atlyginti neturtinės žalos dalį po 5000 Eur, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą nuosprendį šioje dalyje keisti. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą sąlygojo nuteistųjų, tame tarpe ir V. K., padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Kaip jau minėta, 2016 m. liepos 8 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad buvo paskaičiuotos per mažos įražos į minėtos atramos pamatus, todėl buvo suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, kad buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikit nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė, kaip avariją lėmusios priežastys, nurodyti ir 2016 m. sausio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes kiekvienas iš nuteistųjų savo pareigų, numatytų jų veiklai taikytinuose teisės aktuose, nevykdymu, prisidėjo prie to, kad įvyko atramos Nr. (duomenys neskelbtini) avarija, kurios metu žuvo I. L. ir jeigu bent vienas iš jų savo pareigas, numatytas statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, būtų vykdęs tinkamai, V. K. atveju – jeigu ji, atlikdama darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę būtų nustačiusi konstrukcijų projektavimo neatitikimą įstatymų reikalavimams ir nurodžiusi juos privalomai ištaisyti, BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai nebūtų atsiradę, taigi būtų išvengta ir I. L. mirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje, kai dėl kilusių neigiamų padarinių yra atsakingi keli asmenys, iš kurių kiekvienas, turėdamas pareigą vykdyti tam tikrus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jų nevykdė ir dėl to kilo BK numatyti padariniai, nustatyti, kurio iš nuteistųjų padaryti pažeidimai labiau prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, taigi ir kuris iš jų turi atlyginti atitinkamai mažesnę ar didesnę neturtinės žalos dalį, nėra galimybės. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi civiliniai atsakovai nuteistųjų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems turi atlyginti lygiomis dalimis.

Dėl nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinio skundo.

64. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, poįstatyminius aktus, nesivadovavo sutarties tarp užsakovo ir subrangovo turiniu bei Statybos techninio reglamento nuostatomis, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, dėl to nepagrįstai A. P. pripažino kaltu dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

65. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje išsamiai aprašė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad A. P. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka. Išvados dėl A. P. kaltės šioje byloje grindžiamos teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. P. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teisinga nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius ir padarė pagrįstą, byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad A. P. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimu – atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimu, kurios metu žuvo atramoje dirbęs I. L..

66. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pagrindinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. P. kaltės padarius BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą argumentas yra tai, kad A. P. pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarta dėl kampinių, bet ne dėl inkarinių, atramų optimizavimo, todėl jis nėra atsakingas už inkarinės atramos griūtį. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis A. P. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad neatliko inkarinių atramų į pamatus skaičiavimo, pagal sutartį turėjo suprojektuoti tik kampines atramas, kalbos su juo apie inkarines atramas nebuvo, tačiau ši nuteistojo versija nuosprendyje patikimai paneigta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo susitarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje (duomenys neskelbtini) dirbo A. P., įsipareigoja pagal „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktą techninį projektą suteikti (duomenys neskelbtini) kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (9 t. b. l. 111–113). Sutartyje iš tikrųjų atskirai nėra įvardintos inkarinės (amkerinės) atramos, tačiau ši aplinkybė, priešingai apelianto vertinimui, savaime neįrodo, kad A. P. neturėjo apskaičiuoti inkarinių atramų, taigi ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini), įražų į pamatus ir šių įražų neskaičiavo. Iš techninio projekte (techninio projekto pamatų planų ir atramų išdėstymo planų) matyti, kad įražos į pamatus turėjo būti skaičiuojamos ir inkarinėms kampinėms atramoms, o pagal sutartinius žymėjimus atrama Nr. (duomenys neskelbtini) yra kampinė inkarinė (18 t. 50, 51). Aplinkybė, kad A. P., kaip jis pats teigė, techninio projekto elektrotechnine dalimi nesivadovavo, į ją nežiūrėjo, jo kaltės neeliminuoja ir baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų statybą reglamentuojančių teisė aktų reikalavimų pažeidimo nešalina. Statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 23 d. „(duomenys neskelbtini) „ avarijos tyrimo akte nustatyta, kad dėl neteisingai apskaičiuotų įražų į pamatus yra atsakingas būtent A. P., kadangi jis projektuojant kampines atramas neįvertino montavimo režimo (4 t. b. l. 3–26). Tokią išvadą tyrimą atlikusi statybos inspekcija padarė įvertinusi tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktorius A. P. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus, įskaitant ir kampinę inkarinę atramą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įtraukti į darbo projekto dalį „Kampinių atramų pamatai“, A. P. savo klaidą kampinės atramos Nr. (duomenys neskelbtini) įražų į pamatus skaičiavimuose ir neatsižvelgimą į elektros linijos montavimo režimo apkrovas pripažino. A. P. neneigė, kad skaičiuodamas atramų įražas į pamatus neįvertino montavimo režimo, kadangi kampinėms atramoms montavimo režimo vertinti nereikia, o įražų inkarinėms atramoms jis neskaičiavo, nes neturėjo skaičiuoti, tačiau šie nuteistojo teiginiai yra paneigti tiek Statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 23 d. „(duomenys neskelbtini) avarijos tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis, tiek kitais bylos įrodymais, kurie skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašyti ir teisingai įvertinti. Liudytojų R. M., T. G. parodymai, elektroninio susirašinėjimo su A. B. ir T. G. turinys neabejotinai įrodo, kad A. P. buvo žinoma, kad pagal sutartį jis turi paskaičiuoti ir inkarinių atramų, tame tarpe ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini), įražas į pamatus ir šias įražas paskaičiavo. Liudytojai R. M. ir T. G. patvirtino, kad su A. P. buvo tartasi ir dėl kampinių inkarinių atramų, kokia ir yra atrama Nr. (duomenys neskelbtini), optimizavimo, A. P. buvo duota užduotis suprojektuoti kampines inkarines atramas, jam buvo žinoma, kad atrama Nr. (duomenys neskelbtini) yra inkarinė, techniniame projekte, jo elektrotechninėje dalyje atramų tipai buvo apspręsti (16 t. b. l. 89–99). Techninis projektas, kaip minėta, A. P. buvo pateiktas. Nors sutartyje yra nurodomas kampinių atramų optimizavimas, tačiau paties A. P. elgesys, susirašinėjimo su A. B. ir T. G. duomenys, įrodo, kad A. P., kaip ir nurodė liudytojai R. M. bei T. G., iš tikrųjų buvo žinoma, kad sutartis apima ir kampinių inkarinių atramų optimizavimą, kad jis turi paskaičiuoti ir inkarinių atramų įražas, kurioms yra būtina įvertinti montavimo režimą. Nuteistajam A. B. 2014 m. vasario 14 d. išsiuntus elektroninį laišką A. P. su priminimu dėl 0 kampo įražų ir įražų „wordinio“ varianto, 2014 m. vasario 18 d. A. P. išsiuntė A. B. elektroninį laišką su priedais, tarp kurių buvo ir inkarinių (vadinama ankerinėmis) atramų įražų skaičiavimai. Atlikus A. P. siųstų failų apžiūrą, apžiūros protokole (18 t. b. l. 52–64) nustatyta, kad A. P. 2014 m. vasario 18 d. 16.06 val. išsiųstas failas buvo sukurtas 2014 m. vasario 18 d. 16.04 val., nebuvo daugiau modifikuotas, laiškas išsiųstas praėjus 2 minutėms nuo jo sukūrimo, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad A. P. suprato, jog turi skaičiuoti ir inkarinių atramų įražas į pamatus ir jas buvo paskaičiavęs dar iki A. B. priminimo, o tuo pačiu paneigia A. P. versiją, kad nulinio kampo įražas jis paskaičiavo tik atskirai paprašytas A. B., tačiau nebuvo tariamasi dėl šių paskaičiuotų įražų naudojimo. Išvadą dėl A. P. žinojimo, kad pagal sutartį jis turi paskaičiuoti kampinių inkarinių atramų įražas į pamatus, patvirtina ir A. P. 2015 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu siųstų laiškų T. G. ir A. B. turinys. Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad A. P. neneigė skaičiavęs ir inkarinių (vadinama ankerinėmis) atramų įražas į pamatus, patvirtino, kad inkarinių atramų įražose nėra montavimo režimo, kad skaičiuojant inkarines atramas montavimo režimas yra privalomas, tačiau skaičiuodamas nebedubliavo su 0-20 laipsnių kampu, nes 0-20 įražos vis tik gaunasi didesnės už inkarines ir pagal jas daro konstrukcijas (4 t. b. l. 63,–69). Taigi vien tik ta aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje minimas tik kampinių atramų optimizavimas, neišskiriant inkarinių atramų, neteikia pagrindo išvadai, kad įražų į pamatus kampinėms inkarinėms atramoms, kokia ir yra atrama Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. neskaičiavo ir pagal sutartį skaičiuoti neturėjo. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 370 punkte numatyta, kad aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linijos atramos yra dviejų tipų – inkarinės ir tarpinės, inkarinė atrama – naudojama tiesiuose linijos ruožuose, linijos posūkiuose, galuose ir laidų išdėstymui keisti. Pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 4 punktą – kampinė atrama, tai atrama, statoma oro linijos trasos posūkiuose, skirta gretimų tarpatraminių laidų tempimo atkuriamajai apkrovai atlaikyti. Šios nuostatos patvirtina, kad kampinė atrama gali kartu būti ir inkarinė, o vertinamu atveju, kaip minėta, atrama Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kampinė inkarinė, todėl A. P., atsižvelgdamas į šias taisykles bei vadovaudamasis techniniu projektu, kuriame nurodyti kampinių atramų tipai, tame tarpe ir kampinės inkarinės, turėjo suprasti, kad įražas turi skaičiuoti ir kampinėms inkarinėms atramoms, taigi ir įvertinti montavimo režimą. Manymą, kad A. P. suprato, kokioms atramoms jis turi paskaičiuoti įražas, aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina. Šių nustatytų aplinkybių kontekste skundo argumentas, kad A. P. 2014 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktu „(duomenys neskelbtini)“ UAB projekto vadovo asistentui R. M. atramų, tuo labiau ne inkarinių, įražų į pamatus skaičiavimų, nepateikė, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės nepaneigia. Visus įražų į pamatus, tame tarpe ir inkarinių atramų, skaičiavimus A. P., kaip jau minėta, elektroniniu paštu nusiuntė A. B. 2014 m. vasario 18 d. Vėliau jokiu kitu būdu – nei elektroniniu paštu, nei kitais būdais – jokie kiti įražų skaičiavimai nebuvo teikiami, būtent 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu atsiųsti A. P. skaičiavimai buvo įkelti į darbo projekto dalį „Kampinių atramų pamatai“. Išvados, kad A. P. turėjo skaičiuoti ir kampinių inkarinių atramų įražas ir šias įražas skaičiavo, nepaneigia ir teismo posėdyje apklausto specialisto T. D. parodymai. Specialistas iš tikrųjų teigė, kad A. P. paskaičiavo įražas tų atramų, kurių tipas buvo nurodytas sutartyje. Tačiau tuo pačiu specialistas paaiškino, kad tokią išvadą jis padarė remdamasis tik sutartyje naudojama formuluote dėl kampinių atramų, kad jam nežinoma, kokie išeities duomenys dar buvo pateikti A. P., kad reikia pažiūrėti, kokį projektą gavo A. P. (17 t. b. l. 138, 142–144). Kaip minėta, A. P. pateiktame techniniame projekte atramų tipai buvo apspręsti ir A. P., vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pateikė visų įražų į pamatus, kurias jis skaičiavo, lenteles (kampinių 0-20 laipsnių, kampinių 21-40 laipsnių, kampinių 41-60 laipsnių, galinių ir ankerinių (inkarinių)). Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. skaičiavo ir galinių atramų įražas į pamatus ir šiuos skaičiavimus nusiuntė A. B., nors sutartyje galinės atramos atskirai nebuvo įvardintos. Vadovaujantis A. P. pozicija, kad jis skaičiavimus atliko tik dėl kampinių atramų, dėl kurių ir buvo sudaryta sutartis, galinių atramų įražų skaičiavimų jis atlikti neturėjo, tačiau ginčo dėl to, kad šių atramų įražas į pamatus jis skaičiavo, skaičiavimus atliko pagal sutartį, byloje nėra. Ši aplinkybė, kartu su kitais aukščiau aptartais įrodymais, taip pat turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. P. parodymų objektyvumo ir patvirtina kaip teisingą nuosprendyje pateiktą A. P. parodymų, kaip gynybinės versijos siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertinimą.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aptartų duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paneigiančia A. P. parodymus, kad jis neskaičiavo įražų į pamatus inkarinėms atramoms, tame tarpe ir atramai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra atsakingas už tai, kad atrama Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirto ir žuvo žmogus. A. P. atlikti įražų į pamatus skaičiavimai buvo įtraukti į darbo projekto dalį „kampinių atramų pamatai“, tapo jų dalimi, vadovaujantis šiais klaidingais skaičiavimais buvo netinkamai suprojektuoti kampinių ir inkarinių atramų pamatai – suprojektuoti per silpni ir polių rovimui nepakankami atsparūs pamatai, taip neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, dėl ko atrama Nr. (duomenys neskelbtini), neatlaikiusi išorinių veiksnių atliekant laidų montavimo darbus, griuvo ir avarijos metu žuvo šioje atramoje dirbęs I. L.. Klaidingi kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimai, kuriuos atliko A. P., tiek 2015 m. gruodžio 23 d. avarijos tyrimo akte, tiek 2016 m. sausio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, tiek 2016 m. liepos 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, pripažinti viena iš atramos Nr. (duomenys neskelbtini) avariją, kurios metu žuvo žmogus, lėmusia priežastimi, todėl teisinga yra ir teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp A. P. veikos bei kilusių padarinių buvimo.

68. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad projekto dalies „Kampinių atramų pamatai“ vadovu buvo A. B., A. P. buvo tik statinio projekto dalies rengėjas, statinio projekto jis nepasirašė, tokios pareigos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalį jis neturėjo, o pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalį už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys. Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad A. P. nebuvo kaltinamas pažeidęs skunde minimas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas ir dėl to nebuvo pripažintas kaltu. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, kaip minėta, užtraukia statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, sąlygojęs šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimą. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti, kokius konkrečiai statybą reglamentuojančius teisės aktus asmuo pažeidė. Nagrinėjamoje byloje A. P. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl šių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“; 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bei šiame nuosprendyje dar kartą aptartais duomenimis įrodyta, kad kampinių įražų į pamatus skaičiavimus, tame tarpe ir atramos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko A. P., atlikdamas šiuos skaičiavimus neįvertino montavimo režimo, dėl to A. B. pateikė klaidingus skaičiavimus, kuriais remiantis buvo suprojektuoti statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo neatitinkantys pamatai ir atrama Nr. (duomenys neskelbtini), dėl suprojektuotų per silpnų pamatų, veikiama išorinių veiksnių (atliekant laidų montavimo (įkabinimo) darbus) griuvo. Už teisingus įražų į pamatus skaičiavimus buvo atsakingas būtent A. P., būtent jis pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas pareigą užtikrinti, kad paslaugų rezultatas atitiks galiojančių Lietuvos Respublikos teisės ir normatyvinių aktų reikalavimus, pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, taigi ir turėdamas žinoti galiojančius teisės aktų reikalavimus, skaičiuodamas įražas į pamatus, turėjo įvertinti montavimo režimą, tačiau to nepadarė, dėl to suprojektuota statinio konstrukcija (pamatai) neatitiko esminių statinio reikalavimų – nebuvo užtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad A. B. pateiktų įražų į pamatus skaičiavimų nepatikrino, skaičiavimus įtraukė į darbo projekto dalį „Kampinių atramų pamatai“, šią projekto dalį pasirašė, taip pat tai, kad atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimui įtakos turėjo ir kitų šioje byloje nuteistų asmenų padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktu reikalavimų pažeidimai, A. P. atsakomybės dėl klaidingai, neįvertinus montavimo režimo, apskaičiuotų įražų į pamatus, nešalina. BK 271¹ straipsnyje nėra nuorodos į tai, kad pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik projekto ar projekto dalies vadovai. Pagal šią BK normą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidęs asmuo, jeigu toks pažeidimas sukėlė šioje BK normoje numatytus padarinius. Analizuojamu atveju byloje patikimai įrodžius, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai A. P. vykdant sutartinius įsipareigojimus buvo pažeisti ir dėl to atsirado BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. A. P., pagal sutartį turėdamas suteikti (duomenys neskelbtini) kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, turėjo vadovautis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu, kuriame buvo išskirti kampinių inkarinių atramų tipai ir atitinkamai skaičiuodamas atramų įražas į pamatus įvertinti montažinių apkrovų montavimo režimą, kurį įvertinti, ką pripažino ir pats A. P., yra būtina, šios pareigos tinkamai neįvykdė, dėl pateiktų ir projektuojant pamatus panaudotų klaidingų skaičiavimų nebuvo užtikrintas esminis statinio reikalavimams. Taigi, A. P., kaip teisingai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo gali įvykti statinio avarija ir žūti žmogus, nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (nuteistajam buvo pateiktas techninis projektas, jam buvo žinoma, kad inkarinėms atramoms yra būtina paskaičiuoti montavimo režimą, T. G. paaiškino, kad inkarinėms atramoms montavimo režimo neskaičiavo, nes nedubliavo su 0-20 kampu, kurio įražos vis tiek yra didesnės), turimą kvalifikaciją, jis turėjo ir galėjo tai numatyti.

69. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone teigiant, kad A. P. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai, kadangi inkriminuota veika nėra susijusi su ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigomis, be to toks sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais iš dalies sutinka. A. P. pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (12 t. b. l. 8). Pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. turėjo suteikti atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (9 t. b. l. 111–113). Iš 2015 m. gruodžio 23 d. avarijos tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių matyti, kad 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku A. P. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus, kurie buvo įtraukti į darbo projekto dalį (duomenys neskelbtini) „Kampinių atramų pamatai“ ir kuriuos 2015 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino netinkamais. 2014 m. balandžio 16 d. lydraščiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė „(duomenys neskelbtini)“ UAB parengtą darbo projekto dalį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, šio darbo projekto konstrukcijų dalį pasirašė A. P. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (4 t. b. l. 17). Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – (duomenys neskelbtini), pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus suteikė atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengė darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, tačiau nebuvo statinio projekto dalies vadovu, statinio projekto dalies vadovo pareigų nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ar kito atsakingo asmens įsakymu jis nebuvo paskirtas darbo projekto dalies vadovu, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 atitinkamų punktų, reglamentuojančių projekto dalies vadovo pareigas, pažeidimai jam nebuvo inkriminuoti ir dėl to jis nebuvo nuteistas. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Analizuojamu atveju nors A. P. kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteikta speciali teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, pagal byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes A. P. BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė ne naudodamasis specialia teise, o atlikdamas savo darbines funkcijas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialia teise, kuria naudojantis nusikalstama veika nebuvo padaryta, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. Konstatavus šią išvadą nuosprendžio dalis dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. P. naikinama.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju būtų pagrindas A. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirti BK 68² straipsnyje reglamentuotą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės eiti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, A. P. padarė atlikdamas savo tiesioginį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, padaryta nusikalstama veika susijusi su jo turimais profesiniais įgūdžiais, todėl BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas padėtų įgyvendinti tiek bausmės paskirtį, tiek užtikrintų pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją. Tačiau atsižvelgiant į apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, numatančias nuteistojo padėties pabloginimo galimybę tik esant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundams ir tik tokia apimtimi, kiek to prašoma skunde, įvertinus tai, kad teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas A. P. padėtį pablogintų labiau, negu pirmosios instancijos teismui paskyrus jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudus naudotis specialia teise, kuri neeliminuoja nuteistojo teisės ir toliau tęsti darbinę veiklą, kiek ji nesusijusi su specialiosios teisės naudojimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas sąlygotų nuteistojo A. P. padėties pabloginimą, kuris šiuo atveju, nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto skundo, nėra galimas (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

71. Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas A. P. naudotis specialia teise eiti statinio projekto dalies vadovo pareigas, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai, šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė nepagrįstai, minėtų skundo argumentų vertinimas nebėra aktualus, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl nuteistojo A. B. gynėjos advokatės L. G. apeliacinio skundo.

72. Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės L. G. apeliaciniame skunde Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis ginčijamas iš esmės dviem aspektais: teigiama, kad A. B. iš A. P. gautų įražų paskaičiavimų tikrinti ir lyginti tarpusavyje neturėjo, savo, kaip projekto dalies vadovo, pareigas vykdė tinkamai; A. B. nėra atsakingas už tai, kad nebuvo atlikti pamatų bandymai. Taip pat keliamas klausimas dėl A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. kaltės klausimą, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje įvertintus įodymus įvertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. B. kaltės padarius BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nenustatė.

73. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymą atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto konstrukcijų dalies vadovo pareigas, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 49 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai atitiktų įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai, laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. spalio 20 d., rengdamas darbo projekto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai suprojektavo (duomenys neskelbtini) kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y., darbo projekto dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino montažinių apkrovų, avarinių atvejų, ne visas vėjo apkrovas, tuo netinkamai sudarė atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičių (tik 4 deriniai), nepagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31d.), 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, 13 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 2 priedo 1 punkto, 2.7 punkto, reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus.

74. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. buvo paskirtas darbo projekto konstrukcijų dalies vadovu, kad jis pagal nuteistojo A. P. pateiktus įražų į pamatus paskaičiavimus suprojektavo atramų pamatus, kurie, kaip paaiškėjo po avarijos atlikus tyrimą, buvo suprojektuoti per silpni. A. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. P. pateikė tik įražas į pamatus, jas atsiuntė elektroniniu paštu. Tai patvirtina ir A. B. bei A. P. susirašinėjimo elektroniniu paštu informacija. A. B. nurodė, kad A. P. lenteles sudėjo į projektą, lentelėse nieko nekeitė, projektą pasirašė. Pamatus projektavo pagal A. P. pateiktus skaičiavimus, pamatus suprojektavo visoms atramoms. Taip pat A. B. neneigė, kad jis A. P. atsiųstų įražų į pamatus skaičiavimų netikrino, kadangi, kaip nurodė, neturi kompetencijos perskaičiuoti įražas, be to, A. P. ir D. J., kuris projektavo tarpines atramas, įražų skaičiavimai buvo pateikti skirtingu metu, todėl tarpusavyje jų nelygino (18 t. b. l. 35–40). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios A. B. nurodomos bei apeliaciniame skunde atkartotos aplinkybės, jo, kaip projekto dalies vadovo, atsakomybės vis tik nešalina. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 1 punktą būtent projekto dalies vadovas privalo užtikrinti, kad projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodyta ir tai, kad būtent projekto dalies vadovas užtikrina, kad projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinių reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su projekto dalimi, projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai. Taigi A. B., būdamas darbo projekto konstrukcijų dalies vadovu, turėjo užtikrinti, kad visi šios darbo projekto dalies sprendiniai atitiktų statybą reglamentuojančius teisės aktus ir užtikrintų esminį statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, tačiau šių savo pareigų, priešingai, negu teigiama skunde, tinkamai nevykdė. Pats A. B. pripažino, kad A. P. pateiktų skaičiavimų jis netikrino, su D. J. pateiktais skaičiavimais nelygino, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių (aplinkybių), dėl kurių jis to negalėjo padaryti. Nuteistasis nurodė, kad A. P. ir D. J. projektuotų atramų įražų į pamatus skaičiavimai buvo pateikti ne vienu metu, todėl jis, projektuodamas pamatus, negalėjo jų palyginti, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad A. B., kaip jis pats nurodė, projektavo visų atramų, t. y. tiek tarpinių, kurių įražas skaičiavo D. J., tiek kampinių inkarinių, kurių įražas skaičiavo A. P., pamatus, taigi galimybę pastebėti neteisingai paskaičiuotas įražas turėjo. Pagal kvalifikacijos atestatą A. B. turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, taigi manyti, kad jo turima kompetencija ir kvalifikacija nebuvo pakankama pastebėti padarytą klaidą, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. B. turima kompetencija leido jam pakankamai greitai nustatyti atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimą lėmusią priežastį, kad griūčiai įtakos turėjo paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus. Iš A. B. paaiškinimų matyti, kad jam buvo žinoma, jog kampinių atramų įražos, kurias šiuo atveju skaičiavo A. P., turi būti didesnės už tarpinių atramų, kuriose nėra tempimo, taigi vien tik palyginęs D. J. ir A. P. pateiktų skaičiavimų rezultatus, A. B. būtų turėjęs objektyvią galimybę pamatyti, kad A. P. pateikti skaičiavimai nėra teisingi. Tačiau A. B. nei gavęs skaičiavimus, nei juos perkeldamas į projektą ir šį pasirašydamas, visko nepatikrino, ką jis ir pats patvirtino. Šių nustatytų aplinkybių kontekste pagrįsta ir byloje esantiems įrodymams neprieštaraujanti yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B., turėdamas ir galėdamas vykdyti projekto dalies vadovo pareigas, šių pareigų nevykdė, pasitikėjo subrangovų pateiktais skaičiavimais nesiimdamas jokių priemonių jų teisingumui patikrinti ir tai turėjo įtakos tam, kad buvo suprojektuoti esminio statinio reikalavimo, susijusio su mechaniniu atsparumu ir pastovumu, neatitinkantys pamatai. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. projekto dalies vadovo pareigas vykdė tinkamai, atmetami, kaip nepagrįsti.

75. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir skundo argumentus, susijusius su pamatų bandymais. Skunde teigiama, kad A. B. nėra atsakingas už tai, kad pamatų bandymai nebuvo atlikti, nes šiuos bandymus atlikti atsisakė „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybė. Dėl aplinkybių, susijusių su pamatų bandymais, skundžiamame nuosprendyje yra motyvuotai pasisakyta ir jas vertinti kitaip, negu vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pamatų bandymai turėjo būti atlikti, bandant polius būtų buvusi nustatyta per maža jų faktinė laikomoji galia, o ta aplinkybė, kad natūriniai polių bandymai nebuvo atlikti, išvadoje pripažinta kaip turėjusi reikšmingą įtaką avarijai kilti (8 t. 47–57). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) vertinant pasirinktą empirinį pamatų skaičiavimo metodą taip pat atkreiptas dėmesys, kad šio pasirinkto metodo tinkamumui įrodyti nebuvo numatyti ir atlikti jokie bandymai, nors tokie bandymai turėjo būti atlikti (4 t. b. l. 73–91). Nuteistasis A. B. taip pat neneigė, kad jam yra žinoma, jog naudojant empirinį skaičiavimo metodą atlikti pamatų bandymus yra būtina, tačiau teigė, kad bandymus atlikti atsisakė vadovybė, kurią jis apie bandymų reikalingumą asmeniškai informavo. Tokios pačios aplinkybės, kaip paneigiančios A. B. atsakomybę dėl pamatų bandymų neatlikimo, nurodytos ir apeliaciniame skunde. Vis tik teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje padaryta išvada, kad jokie objektyvūs duomenys A. B. teiginių apie tai, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybę informavimo apie būtinybę atlikti pamatų bandymus, nepatvirtina. Nors A. B. teigė, kad apie pamatų bandymus informavo „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybę, tačiau ką konkrečiai informavo, A. B. nenurodė, o „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktorius Ž. Ž. šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojas Ž. Ž. paaiškino, kad apie tai, jog reikia atlikti pamatų bandymus, jis informuotas nebuvo, dėl pamatų bandymų reikalingumo turi spręsti projekto dalies vadovas (16 t. b. l. 100). „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) buvęs liudytojas R. M., priešingai skundo teiginiams, vienareikšmiškai nepatvirtino, kad A. B. kalbėjo su juo apie pamatų bandymų atlikimą. Pirmosios instancijos teisme liudytojas paaiškino, kad ekspertizė nustatė, jog buvo būtina atlikti bandymus, jis pats apie tai, kad tokie bandymai būtini, nežinojo. Tai turėjo žinoti darbo projekto dalies vadovas, tačiau į jį (liudytoją) dėl pamatų badymų niekas nesikreipė, jei būtų vykusi diskusija dėl pamatų bandymų, prisimintų. Taip pat nurodė, kad tokio pokalbio, kad jeigu bus poliai, reikės daryti bandymus, neprisimena (16 t. b. l. 91, 93). Liudytojas T. G., 2014 metų vasarą perėmęs iš R. M. (duomenys neskelbtini) pareigas, taip pat teigė, kad apie tai, jog turėjo būti atlikti statinio bandymai, jis nežinojo, apie tai, kad tokie bandymai buvo reikalingi, sužinojo tik po įvykio atliekant projekto ekspertizę (16 t. b. l. 98). Jokių kitų objektyvių duomenų apie A. B. kreipimąsi į „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovą ar kitus atsakingus asmenis dėl pamatų bandymo atlikimo, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Taigi byloje nesant jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad A. B., kaip projekto dalies vadovas, iš tikrųjų neturėjo galimybės užtikrinti, kad pamatų bandymai būtų atlikti taip pat neįrodžius, kad pamatų bandymų atlikimui prieštaravo „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybė, konstatuoti, kad A. B. nėra atsakingas už tai, kad tokie bandymai nebuvo atlikti, nėra pagrindo. A. B. vykdė projekto konstrukcijų dalies vadovo pareigas, jam buvo žinoma, kad atlikti polinių pamatų bandymus yra būtina, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių ir neatliko jokių veiksmų, kad jo paties pasirinktam ir naudotam empirinio skaičiavimo metodo tinkamumui įrodyti būtų atlikti pamatų bandymai ir tai taip pat turėjo įtakos statinio – atramos Nr. (duomenys neskelbtini), griuvimui.

76. Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą A. B. pritaikė tinkamai. Nors A. B. savo kaltę dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo neigė, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, pagrįstai sprendė, kad A. B. pagal turimą kompetenciją ir kvalifikaciją turėjo objektyvią galimybę pastebėti A. P. padarytas klaidas įražų skaičiavimuose, tačiau jokių priemonių ir veiksmų tam, kad patikrinti projekto dalies sprendinių atitikimą nustatytiems reikalavimams, nesiėmė, taip pat neužtikrino, kad būtų atlikti pamatų bandymai, kai tokius bandymus atlikti buvo būtina, t. y. nevykdė projekto dalies vadovo pareigų ir taip pažeidė nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Nustačius, kad padaryto statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – atramos Nr. (duomenys neskelbtini) griuvimu ir joje dirbusio I. L. žūtimi, taip pat tai, kad A. B. nors ir nenumatė, kad dėl jo aplaidaus projekto dalies vadovo pareigų vykdymo gali įvykti statinio avarija ir žūti žmogus, nors pagal turimą kvalifikaciją, patirtį tokią galimybę turėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 271 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai A. B. veikoje yra nustatyti ir įrodyti. Apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir A. B. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

77. Apeliaciniame skunde nesutinkant su teismo sprendimu paskirti A. B. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę atkreipiant dėmesį, kad šios priemonės skyrimo teismas nemotyvavo. Jokie kiti argumentai, kodėl baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai, skunde nėra nurodyti. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise grindė aplinkybėmis, kad nuteistasis A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise, kuria yra pagrįsta jo darbinė veikla, naudojantis šia teise buvo padaryta nusikalstama veika, sukėlusi negrįžtamas pasekmes, taip pat atsižvelgė šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindinį tikslą – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų ne tik nubaustas, bet jam taip pat būtų ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir ne itin plačiai, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės taikymo A. B. tikslingumą pakankamai motyvavo, taip pat įvertinęs tai, kad padarytas nusikalstama veika vis tik yra neatsargi, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nustatė minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus šioje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, todėl skundo argumentai dėl pagrindo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę nebuvimo, atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinio skundo.

78. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. K. (toliau – civilinio atsakovo atstovė) apeliaciniame skunde nesutinkama su civilini ieškinių neturtinei žalai atlyginti išsprendimu teigiant, kad išteisinus J. S. ir pritaikius BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius turėjo palikti nenagrinėtus. Taip pat apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti žalą nebuvimas yra siejamas su V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką neįrodytumu, priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių nebuvimu. Skunde keliamas ir priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas. Teisėjų kolegija civilinio atsakovo atstovės skundo argumentus dėl neteisingai išspręstų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti, atmeta, kaip nepagrįstus.

79. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti pareiškė nukentėjusieji J. L. ir A. L., prašydami priteisti po 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reikalavimas neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintas, prašant priteisti po 100 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta V. K. atliekant savo darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri baudžiamojoje byloje pripažinta civiline atsakove, pagrįstai sprendė, kad už V. K. nusikalstama veika padarytą žalą vertinamu atveju atsakingas yra nusikalstamą veiką padariusio asmens darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turi atlyginti savo darbuotojo nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą (jos dalį). Tokią išvadą visų pirma patvirtina CK 6.264 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (13 t. b. l. 43, 44). (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo sudaryta ekspertizės rangos sutartis (9 t. b. l. 117–119), pagal kurią V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, atliko darbo projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę, kurią, kaip nustatyta byloje, atliko pažeisdama Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8, 74, 95 punktų reikalavimus, dėl to įvykio statinio avarija ir žuvo žmogus. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigą atlyginti asmens, su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbo santykiai ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, nusikalstama veika padarytą žalą, nei BPK 109, 111 straipsnių, nei aptartų CK nuostatų nepažeidė. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl V. K. turimos ilgametės patirties ir kvalifikacijos teisinės reikšmės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip V. K. darbdavės, pareigos atlyginti savo darbuotojos nusikalstama veika padarytą žalą konstatavimui neturi. Kaip minėta, V. K. nusikalstamą veiką padarė atlikdama savo darbines pareigas, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ UAB sudaryta sutartimi prisiimtus bendrovės įsipareigojimus, t. y. veikė ne savo interesais, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Taigi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tenka pareiga atlyginti dėl darbuotojo kaltės kitiems asmenims padarytą žalą, kaip tai numatyta CK 6.264 straipsnio 1 dalyje.

80. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudiko prievolė atlyginti žalą, tačiau teisėjų kolegija UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudiko prievolę atlyginti žalą vertinti kitaip, negu vertino pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraudė savo veiklą – statinių ir projektų ekspertizė ir priežiūra. Šios sutarties sudėtine dalimi yra Draudimo rūšies taisyklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurių 45.12 punktą nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai civilinė atsakomybė kyla dėl BK numatytų veikų padarymo. Jokių išlygų, kad minėtas punktas apdraudžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinę civilinę atsakomybę nėra taikomas, profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijime nėra numatyta. Žala vertinamu atveju buvo padaryta nusikalstama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. K. veika, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ADB „(duomenys neskelbtini)“ pagal profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų apimtį, pagrįstai konstatavo, kad draudikas pareigos atlyginti žalą, įvykus nedraudiminiam įvykiui, neturi. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje nebuvo kaltinamoji, išvados dėl draudiko pareigos atlyginti žalą nebuvimo, nepaneigia. Kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų nebuvo pareikšti, tačiau nusikalstamą veiką padarė V. K., kuri su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi darbo teisiniai santykiais ir kuri nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama ne savo asmeniniais interesais, kaip privatus asmuo, o atlikdama savo darbines funkcijas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę vykdant veiklą – statinių ir projektų ekspertizė ir priežiūrą. Būtent vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, šiuo konkrečiu atveju – projekto dalies ekspertizę, V. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, todėl įvykus įvykiui, kuris draudimo sutartyje laikomas nedraudiminiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tenka pareiga atlyginti dėl darbuotojo kaltės padarytą žalą. Tokia pareiga kyla iš minėtų CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurių taikymas sprendžiant dėl darbdavio pareigos atlyginti žalą dėl darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės, nėra siejamas su nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavimu ir darbdavio, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiksmuose. Minėtame CK straipsnyje yra įtvirtintas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejis, kai žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris tiesiogiai žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Darbdavys CK 6.264 straipsnio prasme yra netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, tai reiškia, kad paties darbdavio neteisėti veiksmai nėra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.264 straipsnį sąlyga, nėra atskirai nustatomi sprendžiant, ar darbdavys yra atsakingas pagal šią materialiosios teisės normą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Nustačius, kad žala buvo padaryta dėl darbuotojo kaltės, jam atliekant darbines pareigas (funkcijas), veikiant ne savo asmeniniais interesais, o kaip darbuotojui, su darbuotojus samdančiu asmeniu susijusiam darbo teisiniais santykiai, žalą turi atlyginti būtent darbuotojus samdantis asmuo, kuris yra tinkamas civilinės atsakomybės pagal C 6.264 straipsnį subjektas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-489/2020).

81. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių V. K. veiksmuose, neigiant tiek Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8, 74, 95 punktų pažeidimo faktą, tiek priežastinio ryšio tarp V. K. veikos ir kilusių padarinių buvimą. Su šiomis aplinkybėmis susiję civilinio atsakovo skundo argumentai iš esmės yra analogiški argumentams, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodė ir nuteistoji V. K. ir dėl kurių jau yra pasisakyta šiame nuosprendyje (nuosprendžio 51–54 punktai), todėl dar kartą motyvai dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių V. K. veikoje įrodytumo nepasisakytina.

82. Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu bei teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti tokią pačią dalį neturtinės žalos, kaip ir kiti nuteistųjų darbdaviai ar jų draudikai. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikiamas aplinkybių dėl neturtinės žalos dydžio, pareigos atlyginti žalą lygiomis dalimis vertinimas iš esmės yra analogiškas aplinkybėms, nurodytoms nuteistosios V. K. apeliaciniame skunde dėl kurio pasisakyta šio nuosprendžio 61–63 punktuose. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą (nustatydamas neturtinės žalos dydį, pareigą atlyginti žalą lygiomis dalimis), BPK ir CK normas taikė netinkamai ar padarė kitus pažeidimus, turėjusius įtakos teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, juos šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam užtikrinto teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų ir žalą atlyginti turinčių subjektų skirtingų interesų. Dėl visų šių aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu bei vienodų atlygintinos neturtinės žalos dalių nustatymu civiliniams atsakovams, kaip minėta, jau yra pasisakyta vertinant nuteistosios V. K. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, todėl dar kartą tie patys motyvai nekartotini.

83. Apeliaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, rodantys mažesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą bylose dėl neatsargių nusikalstamų veikų (bylose dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų), vis tik nelaikytini precedentu, taikytinu šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kaip ir nurodyta pasisakant dėl nuteistosios V. K. apeliacinio skundo, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodomos nutartys (Nr. 2K-462/2012, 2K-126-693/2017, 2K-182-677/2016, 2K-460-507/2016, 2K-104-648/2017, 2K-86-699/2017, 2K-213-788/2018, 2K-90/2012, 2K-397/2012, 2K-243-648/2015 ir kt.) priimtos bylose dėl neatsargių nusikalstamų veikų, vis tik jose vertintos ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės yra skirtingos ir tai pat neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Tuo labiau, kad teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio bylose, susijusiose su statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, nėra suformuota, o šioje konkrečioje byloje, kaip minėta, visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai. Pagal kasacinio teismo praktiką teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Analizuojamu atveju nors nusikalstama veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma, ja buvo pažeista viena svarbiausių ir Konstitucijos ginamų vertybių – žmogaus gyvybė, dėl staigios ir netikėtos sūnaus mirties, su kuriuo siejo artimi santykiai, tėvai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus taigi ir didelę neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 15 000 Eur suma kiekvienam iš nukentėjusiųjų, nelaikytina akivaizdžiai per didele.

Dėl kitų klausimų.

84. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. P., A. B., V. K. atžvilgiu priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, o J. S. dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinęs, civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti – po 15 000 Eur A. L. ir J. L. – priteisė atitinkamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ UAB draudiko (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kiekvieno po 5 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Taip pat pirmosios instancijos teismas, proceso išlaidomis pripažinęs nukentėjusiojo A. L. turėtas kelionės išlaidas, jas lygiomis dalimis priteisė iš nuteistųjų A. P., A. B. ir V. K.. Apeliacinėje instancijoje konstatavus, kad J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai ir jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, atitinkamai keičiama iš skundžiamo nuosprendžio dalis dėl kiekvienam iš civilinių atsakovų tenkančios atlyginti neturtinės žalos dalies dydžio bei proceso išlaidų paskirstymo.

85. J. S. BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2011 m. vasario 17 d.) ir pagal „(duomenys neskelbtini)“ UAB 2014 m. kovo 20 d. įsakymą atlikdamas statinio „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo pareigas, t. y. būdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbuotoju, darbo metu ir vykdydamas savo darbines funkcijas. Kaip minėta šio nuosprendžio 78 punkte, pagal CK 6.264 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), todėl vertinamu atveju pareiga atlyginti J. S. nusikalstama veika padarytą žalą tenka jo darbdaviui – „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta ne tik J. S., bet ir dėl kitų nuteistųjų (A. P., A. B., V. K.“) kaltės, „(duomenys neskelbtini)“ UAB turi atlyginti tą žalos dalį, kuri atsirado dėl jos darbuotojų, t. y. J. S. ir A. B. kaltės. Atsižvelgiant į paminėta, „(duomenys neskelbtini)“ UAB tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis nustatytina 15 000 Eur, t. y. po 7 500 Eur nukentėjusiesiems A. L. ir J. L.. Atsižvelgiant į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinę atsakomybę buvo apdraudusi „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal draudimo sutartį įsipareigojo atlyginti 86 886 Eur neturtinę žalą įvykus draudiminiam įvykiui (16 t. b. l. 121) ir kurios dėl šioje byloje įvykusio įvykio išmokėta draudimo suma M. L. ir D. L. neviršijo maksimalios draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 86 886 Eur sumos neturtinei žalai dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio metu (draudimo bendrovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 41 710,38 Eur), 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteisina iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB draudiko „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ UAB savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ir (duomenys neskelbtini), tačiau Taisyklių 15.1 punkte esant išlygai, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (15 t. b. l. 70, 81), pagrindo neturtinę žalą priteisti iš šio draudiko nėra. Nustačius, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl jos darbuotojų J. S. ir A. B. kaltės atlygintinos žalos dalis yra 15 000 Eur, atitinkamai keičiama ir nuosprendžio dalis dėl atlygintinos žalos dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinos neturtinės žalos dalis yra 7 500 Eur (po 3 750 Eur kiekvienam iš dviejų nukentėjusiųjų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinos neturtinės žalos dalis yra 7 500 Eur (po 3 750 Eur kiekvienam iš dviejų nukentėjusiųjų).

86. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. vykdamas į teisiamuosius posėdžius turėjo kelionės išlaidų – 606,72 Eur, kurios buvo atlygintos iš teismo lėšų (17 t. b. l. 91–93, 130; 18 t. b. l. 26, 42, 43, 73, 81, 82, 75; 19 t. b. l. 44). Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų A. P., A. B. ir V. K. po 208,25 Eur proceso išlaidų valstybei, aptartas BPK normas taikė teisingai, tačiau apeliacinėje instancijos dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu pripažinus ir J. S., iš jo proceso išlaidos taip pat priteistinos atitinkamai pakeičiant iš kiekvieno nuteistojo priteistiną proceso išlaidų dalį, t. y. po 151,68 Eur iš A. P., A. B., V. K. ir J. S..

87. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo paliktas galioti 2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuroro nutarimu taikytas ir teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – transporto priemonę – automobilį „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

88. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. spalio 8 d. nutartimis, patenkinus civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. B. prašymus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. kovo 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – automobiliui „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos; automobiliui „SKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos; automobiliui „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos; žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) – buvo panaikintas (21 t. b. l. 56–58, 78–80). Vykdant Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Kauno apygardos teismo sąskaitą sumokėjo 10 000 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti (21 t. b. l. 87). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui paliktas galioti iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo, panaikintina, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Kauno apygardos teismo sąskaitą sumokėta 10 000 Eur suma civilinio ieškinio užtikrinimui nukreiptina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. priteistiems civiliniams ieškiniams neturtinei žalai atlyginti (7 500 Eur (po 3 750 Eur kiekvienam iš dviejų nukentėjusiųjų)). Likusi suma (2 500 Eur) grąžintina UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 MGL (1 883 Eur) baudą.

Įpareigoti J. S. baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, sumokėjus baudą – pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinantį mokėjimo kvitą. Išaiškinti, kad baudos laiku nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas.

Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas ir uždrausti V. K. 1 (vienerius) metus eiti dalinės projekto ekspertizės vadovės pareigas.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K., nuteistojo A. B. gynėjos advokatės L. G. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir:

priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 3 750 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 3 750 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 3 750 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 3 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuroro nutarimu taikytas ir teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – transporto priemonę – automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „SKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktas iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Kauno apygardos teismo sąskaitą 2020 m. spalio 9 d. sumokėtos 10 000 Eur sumos civiliniam ieškiniui užtikrinti dalį – 7 500 Eur – nukreipti nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. civilinių ieškinių, priteistų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimui (po 3 500 Eur kiekvienam iš nukentėjusiųjų). Likusią sumą – 2 500 Eur – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš A. P., A. B. ir V. K. priteista po 208,25 Eur proceso išlaidų valstybei.

Iš nuteistųjų A. P., A. B., V. K. ir J. S. priteisti po 151,68 Eur proceso išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.