Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pro00cesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.24.6; 2.,1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.

2019 m. rugsėjo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio 1 dalyje.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktoriumi, pagal 2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 05–SO347–1, sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengdamas darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., atlikdamas kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus, juos suskaičiavo klaidingai, neįvertindamas montažinių apkrovų, montavimo rėžimo, ko pasekoje šiuos klaidingus skaičiavimus 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto dalies vadovui A. B., kuris nepatikrinęs, šiuos klaidingus skaičiavimus įtraukė į darbo projekto dalį Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ ir taip netinkamai suprojektavo 400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“ reikalavimus, ko pasekoje įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) statybose, vykdomose pagal projektą „400 Kv įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. B., dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybinės, konstrukcinės dalies projektuotoju, pagal 2013 m. lapkričio 11 d. „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos“ darbų sutartį Nr. SUT–325–13/05–R0347, sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. 015 atlikdamas statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto konstrukcijų dalies vadovo pareigas, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 49 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai atitiktų įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai, laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. spalio 20 d., rengdamas darbo projekto dalį Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“, netinkamai suprojektavo 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y., darbo projekto dalyje Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ neįvertino montažinių apkrovų, avarinių atvejų, ne visas vėjo apkrovas, tuo netinkamai sudarė atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičių (tik 4 deriniai), nepagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31d.) numatančios, kad „statinys“ (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 2 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Projekto dalies vadovas,<….>, privalo užtikrinti, kad Projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio ir paskirties dokumentų reikalavimus...“, 2.7 punkto, numatančio, kad „projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai“ reikalavimus, ko pasekoje įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamoji V. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d., pagal 2014 m. spalio 17 d. Ekspertizės rangos sutartį Nr. 10–R0152 pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, atlikdama „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą privalėdama užtikrinti, kad ekspertizės metu būtų patikrinta kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, ekspertizės metu nenustatė visų konstrukcijų (tame tarpe – visų metalinių atramų) projektavimo neatitikčių galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, t. y., kad buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus, tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni), polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai bei nenurodė jų privalomai ištaisyti, ko pasekoje 2014 m. spalio 22 d. darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 14–10/18–01 nurodė, kad „projektavimo darbai atlikti tinkamai, statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir atitinka techninio projekto sprendinius. Darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama“, tokiu būdu šiame ekspertizės akte suformulavo nepagrįstą išvadą apie konstrukcijų atitiktį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams, taip neatliko ekspertizės funkcijų – patikrinti projektą prieš pradedant statybos darbus atitikimui norminiams aktams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą, numatantį, kad „dalinė projekto ekspertizė-bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis;tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais; savarankiška (prilyginama bendrajai projekto ekspertizei) projekto dalies ekspertizė, kai projektą sudaro tik viena dalis ir bendroji projekto ekspertizė nerengiama“, 74 punktą, numatantį, kad „ekspertizės vadovas, pasirašydamas ekspertizės aktą, šalia parašo privalo nurodyti pažymos ar atestato numerį ir datą. Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę“, 95 punktą, numatantį, kad „už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisėtumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ reikalavimus, dėl ko įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad neatliko inkarinių atramų pamatų įražų į pamatus skaičiavimo. 2013 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 05–S0347–1, pagal kurią buvo įsipareigota vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu atlikti 400 kV kampinės atramos optimavizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei pateikti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį. Jis turėjo padaryti kampinių atramų projektą, t. y., parengti antžeminės atramos dalies „stiebo“ projektą. Patikslino, kad jam buvo pasiūlyta atlikti kampinių atramų darbo projektą metalinės dalies, tuo pačiu buvo akcentuota, kad reikės daryti kelis atramų tipus, kad būtų galima optimizuoti, rasti optimalią schemą, kad būtų sunaudotas kuo mažesnis medžiagų kiekis. Opmizavimo uždavinys metalinių konstrukcijų projektavime yra rasti optimalią schemą, kad būtų kuo mažesnė masė, kai mažesnė masė, tuomet reikia mažiau metalo. Optimizavimo būdai yra keli, čia buvo pasirinktas išskirstymas pagal tipus, nuo kampo priklauso tempiamų laidų jėga. Nei sutartyje nebuvo numatyta, nei jam atliekant skaičiavimus, niekas neprašė atlikti ir inkarinių atramų skaičiavimų. Jis turėjo projektuoti tik kampines atramas, o kitas atramas turėjo projektuoti kiti projektuotojai. Iš užsakovo buvo gautas techninis projektas, pasirašyta sutartis ir tuo pagrindu buvo pradėti projektavimo darbai. Projektavimo darbai buvo atliekami nuo 2013-11-13 iki 2014-04-16. Darbo eigoje buvo gaunama daug duomenų. Buvo gauta įražos į pamatus, jis siuntė užsakovui savo paskaičiuotas įražas. Norint optimizuoti, reikėjo mažinti masę, tai yra konstrukcijos svorį. Buvo pasirašyta sutartis dviejų tipų atramoms. Projekto dalies vadovas A. B. paskambino ir sakė, kad reikia išskirti tris tipus atramų 0-20, 20-40, 40-60 laipsnių, kas nurodyta techniniame projekte. Projektuojant atramas jis vadovaujasi STR, elektros linijų instaliavimo taisyklėmis, įvairiais standartais ir kt. Buvo sudaryti trys konstrukcijų skaičiuojamieji modeliai, nustatytos jų apkrovos, iš apkrovų gautos įražos. Pagal įražas parenkami profiliai, kurie atlaikytų paskaičiuotas jėgas. Jeigu parenkamas 20 laipsnių kampas, tai jį tuomet veikia 4 tonų traversa, o 60 laipsnių kampą veikia jau 14 tonų traversa. Jėga skiriasi tris ir daugiau kartų. Kai buvo paruoštas projektas, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kur ir kokią atramą naudoti. Techniniame projekte yra sklypo plano dalis, ten nurodyta, kokia ir kur atrama bus statoma, yra atramų statymo schema. Schemoje nurodyta tarpinių, inkarinių, galinių atramų vietos. Projektą pridavė 2014-04-16. Tuomet vyko atramų gamyba. Jas pradėjo surinkinėti spalio mėnesį. Spalio mėnesį darė projekto ekspertizę. Tada pakeitė sprendinį dėl atraminių kojų. Kai įvyko nelaimė ir nuvirto atrama Nr. 56, mano, kad nelaimės priežastis yra tame, kad buvo paimta kampinė atrama ir ji panaudota kaip inkarinė, ne pagal paskirtį, nes jis šią atramą projektavo kaip kampinę. Taip pat nebuvo atlikti pamatų bandymai, skaičiavimo metodas pasirinktas, neatitinkantis realių sąlygų. Inkarinei atramai yra papildomų reikalavimų. Jam žinoma, kad tarpines atramas projektavo D. J.. Visą atramų liniją sudarė kampinės, inkarinės ir tarpinės atramos. Jis nežino, kas projektavo inkarines atramas. Mano, kad jų niekas neprojektavo, kadangi kampinės atramos buvo panaudotos kaip inkarinės atramos. Jis atliko įražų skaičiavimus, parinkinėjo apkrovų derinius. Kai pasirašė sutartį, tai R. M. jam atsiuntė apkrovas, paimtas iš techninio projekto. Laiške buvo prisegta lentelė, kurioje nurodytas atramos posūkio kampas 0-20 ir 40-60 laipsnių. Jų atsiųstuose skaičiavimuose nulinio kampo rovimo jėga buvo 10 tonų, o jie paskaičiavo 239 tonas. Lentelėse nebuvo nurodyta, kad posūkio kampe yra inkarinė atrama. „(duomenys neskelbtini)“ įražų skaičiavimus atsiuntė gruodį, o jis pirmas lenteles su skaičiavimais siuntė sausio mėnesį, vėliau patikslino dėl nulinio kampo atramų. Jis nulinio kampo neskaičiavo, skaičiavo 20 ir 40 laipsnių kampo. Jis bendravo su R. M., kuris klausė, kodėl jo paskaičiuotos įražos yra tokios didelės. Tuomet jis nusiuntė derinių aprašymus. Jis iš pradžių mastė daryti dviejų atramų tipus: 30 ir 60 laipsnių. Paskambino A. B., kuris pasiūlė daryti trijų tipų atramas K20, K40, K60. Jam pagal sutartį nereikėjo skaičiuoti nulinio kampo atramų įražų, tačiau vasario mėnesį paskambino A. B., tuomet 2014-02-14 parašė laišką, kad siunčia priminimą dėl nulinio kampo įražų skaičiavimo. Jis sutiko paskaičiuoti, kadangi turi programos modelį, ir jam nebuvo sunku tai padaryti. Pokalbio metu nebuvo tariamasi, kur bus naudojamos nulinio kampo atramos. Taip pat jam nepranešė, kam bus naudojamos nulinio kampo įražos. Kalbos apie inkarines atramas su juo nebuvo. Jis paskaičiavo nulinio kampo įražas ir jas išsiuntė elektroniniu paštu 2014 m. vasario 18 d. Buvo penkios lentelės: 0-20 laipsnių, 20-40 laipsnių, 40-60 laipsnių, galinė atrama ir atrama nulinio kampo. Paskaičiuoti galinių atramų įražas prašė R. M.. Pagal literatūrą 60 laipsnių kampo darbogeba atitinka galinės atramos darbogebą. 60 laipsnių kampo atramą galima naudoti kaip galinę atramą. Jo lentelėse paskaičiuotos galinės ir K60 atramų įražos beveik yra tokios pačios. Dėl apmokėjimo už papildomo darbo atlikimą nebuvo tartasi. K20 atrama skirta naudoti nuo 0 iki 20 laipsnių kampui. Nulinio kampo atramai jis tik paskaičiavo įražas į pamatus, o pačios šiai atramai skirtos metalinės konstrukcijos projekto nedarė. Skaičiuojant įražas, jis naudojo 20 apkrovų derinių, A. B. nusiuntė paaiškinimus. Nei vieno tipo atramoje nebuvo paskaičiuotas montavimo režimas, nes kampinių atramų tipui nepriklauso laidų montavimo režimas. Laidai gali būti netempiami, o užkabinami, kaip paprastose tarpinėse atramose. Kampinėms atramoms nėra privalomas laidų tempimo režimas. Techniniame projekte buvo nurodytos kampinės atramos, pagal jų žymėjimą plane, inkarinės atramos buvo nurodytos tiesiuose ruožuose. Dėl susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) po atramos nuvirtimo (4 t., b.l. 68-70) paaiškino, kad jie klausė apie inkarines atramas. Jis paaiškino, kad inkarinėms atramoms yra privalomas laidų montavimo režimas. Kadangi jis neskaičiavo įražų inkarinėms atramoms, todėl jo skaičiavimuose nėra įvertintas montavimo režimas. Norėjo pasakyti, kad jis nenaudojo nulinio kampo, skaičiuojant įražas ėmė 0-20 laipsnių kampą. 0-20 laipsnio kampo atramai nėra privalomas montavimo režimas. Lentelėje 3.5 nėra įvertintas montavimo režimas, čia yra nulinio kampo atramos įražų skaičiavimai. Negali prisiminti, su kuo ir kur tarėsi naudoti 0-20 laipsnių kampo atramas. 3.5 lentelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš jo. Jis nežino, kodėl jie atramas vadina inkarinėmis. Jis nesitarė su įmonės darbuotojais, kad nulinio kampo atrama bus naudojama kaip inkarinė, neklausė, kam bus naudojamos nulinio kampo įražos. Jis būtų suklusęs, jei būtų kalbama apie inkarines atramas. Vasario mėnesį jis nusiuntė visas penkias lenteles, penkta lentelė buvo dėl nulinio kampo įražų. Po nelaimingo įvykio jam paskambino (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad nugriuvo K20 atrama. Pradėjo aiškintis priežastis. Dėl susirašinėjime nurodytos dviprasmybės paaiškino, kad mintyje turėjo tai, kad jam nereikėjo atlikti nulinio kampo skaičiavimų, kuriuos, kaip vėliau suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo inkarinėms atramoms. Jie jo paskaičiavumus panaudojo ne taip. Nulinio kampo atramose nėra montavimo režimo. Jis nežino, ar projekte buvo numatytos inkarinės atramos. Techniniame projekte buvo nurodyta kampinė atrama, bet ne inkarinė. Pagal užduotį jam nebuvo užduota suprojektuoti mišraus tipo atramas, tai yra inkarines-kampines. Pamatų išdėstymo schemoje iš techninio projekto, ten nurodytas tik kampinių atramų išdėstymas, inkarinių atramų schemoje nėra. Visuose dokumentuose kalbama tik apie kampines atramas. Iš techninio projekto jis žiūrėjo tik projekto konstrukcinę dalį. Nematė, kad techniniame projekte būtų nurodyta, kad per kampines atramas bus tempiami laidai. Nulinio kampo atramos įražos į pamatus yra tris kartus mažesnės už K20 kampo atramos įražas. Visose jo suprojektuotose atramose nėra montavimo rėžimo, kas reiškia, kad visos šios atramos yra tik kampinės bet ne inkarinės. Jeigu nori, kad būtų suprojektuotos inkarinės atramos, tai turi duoti lenteles su skirtinga tarpatramių tempimų jėga, kad būtų galima jas įvertinti. Taip pat jis parodė, kad galutiniame jo pateiktame variante nėra įrąžų į pamatus, jis tik atidavė tas jėgas, kurias suskaičiavo. Pateikus techninio projekto elektrotechninės dalies brėžinius ir paprašius pakomentuoti, jis parodė, kad 98 ir 99 atramos su T raide greičiausiai yra tarpinės, 100 atrama su I raide – inkarinė, 87 IK – inkarinė-kampinė, 134 IK – inkarinė-kampinė. Jeigu būtų atsivertęs šią dalį, jam galbūt būtų kilęs klausimas dėl atramų tipo, jeigu būtų pamatęs šitą planą. Jis atramas padarė kaip paprastas kampines, darant inkarines–kampines atsiranda labai daug papildomų reikalavimų. Jis žiūrėjo sklypo plano dalį, techninio projekto sklypo plano dalyje pažymėtos kampinės atramos. Pamatai ir konstrukcinė atramų dalis yra projektuojami lygiagrečiai. Pradžioje atliekama konstrukcinės dalies projektavimas, paskaičiuojamos jėgos, tuomet projektuojami pamatai. Mano, kad pagal jo pateiktas įražas buvo suprojektuoti pamatai. Pripažįsta, kad jis nežiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose lentelėse nurodytų duomenų dėl laidų tempimo, taip pat nežiūrėjo elektrotechninės dalies. Iki šio projekto nėra projektavęs kampinių atramų, anksčiau yra projektavęs mišrias, tai yra kampines – inkarines, taip pat tarpines atramas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užduotis buvo atlikti optimizavimą per kampines atramas. Jis optimizavo metalo kiekį, kuris buvo naudojamas atramoms.

2016 m. kovo 7 d. specialaus liudytojo apklausos metu A. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju. 2013 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. G5–S0347–1, pagal kurią įsipareigojo vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu padaryti kampinės atramos projektą, t.y., parengti antžeminės atramos dalies „stiebo“ projektą. Jam „(duomenys neskelbtini)“ pateikė techninį projektą, kuriuo remiantis jis atliko kampinių atramų plieninių konstrukcijų darbo projektą ir 2014 m. balandžio 16 d. lydraščiu perdavė „(duomenys neskelbtini)“ UAB projektavimo departamento direktoriui R. M.. Jam pateiktame techniniame projekte buvo orientacinės atramų schemos ir jomis remiantis jis turėjo padaryti darbo projektą. Darant darbo projektą daugiausiai bendravo su R. M.. Jis susidarė konstrukcijos skaičiuojamąjį modelį, nustatė konstrukciją veikiančias apkrovas, atliko strypų skerspjūvių parinkimą bei mazgų skaičiavimus, braižė atramų konstrukcijos darbo brėžinius. Atliekant savo darbą jis vadovavosi Statybos techniniais reglamentais (STR) t.y., STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis ir eile kitų dokumentų. Išvardinti dokumentai yra pagrindiniai skaičiuojant apkrovas. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse yra apibrėžti atramų tipai. Inkarinė atrama – nustatytais atstumais statoma atrama, skirta išilgai linijos veikiančiai jėgai atlaikyti. Kampinė atrama – atrama, statoma oro linijos trasos posūkiuos, skirta gretimų tarpatraminių laidų tempimo atkuriamajai apkrovai atlaikyti. Darbo eigoje jis siuntė „(duomenys neskelbtini)“ UAB savo atliktus skaičiavimus, vyko derinimai. Jis nežino kas ir kaip iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB tikrindavo, ar perskaičiuodavo jo atliktus skaičiavimus. Projektavimo metu atliekant skaičiavimus buvo pasirinkti trys optimizuoti kampinių atramų tipai: K20 (naudojama 0–20 laipsnio oro linijos kampui), K40 (naudojama 21–40 laipsnio oro linijos kampui) ir K60 (naudojama 41–60 laipsnio oro linijos kampui). K60 taip pat naudojama kaip galinė atrama. Pagal paslaugų teikimo sutartį jis atliko kampinių atramų projektus, nors kaip dabar mato, tai atrama Nr. 56 buvo inkarinė. „(duomenys neskelbtini)“ UAB jo neprašė atlikti inkarinių atramų projektų, to sutartyje nebuvo įtraukta. Kaip dabar supranta, gavę iš jo kampinių atramų projektus su paskaičiuotomis įražomis, juos panaudojo statant ir inkarines atramas. Darbo eigoje vyko derinimai, jis elektroniniu paštu ne kartą „Wordiniu“ variantu siuntė savo atliktus paskaičiavimus projekto dalies vadovui A. B.. Gavęs paklausimą jis nusiuntė kampinių atramų K20, K40 ir K60, taip pat žodžiu buvo paprašytas paskaičiuoti ir galinės atramos įrąžąs. Taip pat jis paprašytas A. B. paskaičiavo 0 kampo įražas ir paskaičiavimus išsiuntė jam „Wordiniu“ variantu. Kol nėra kampo, kampinės atramos įražos būna kaip tarpinės atramos. Nulinio kampo įrąžas jis pateikė 3.5 lentelėje. Jis nežino ir negali paaiškinti iš kur atsiranda pavadinimas „Ankarinės“, kadangi jis lenteles pateikė „Wordiniam“ variante neatmeta galimybės, kad Ankerinėmis pavadino „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Šie išsiųsti skaičiavimai buvo tik tarpiniai, galutinis rezultatas buvo 2014 m. balandį. 2014 m. balandžio 16 d. buvo padarytas galutinis darbo projektas ir perduotas užsakovui. 2015 m. balandžio 1 d. po pietų, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino T. G., kuris pasakė, kad nuvirto jo projektuota atrama ir žuvo žmogus. Po įvykio jie susirašinėjo elektroniniais laiškais. Iš karto jis nesuprato apie kokią atramą eina kalba, jis galvojo, kad nuvirto kampinė atrama, tik vėliau jis suprato, kad kalba eina apie inkarinę atramą, jis inkarinių atramų neprojektavo, to nebuvo sutartyje. Tik vėliau suprato, kad jo suprojektuota kampinė atrama buvo pastatyta kaip inkarinė. Dėl to iš pradžių įvyko nesusikalbėjimas, elektroniniu laišku jo paklausus apie montavimo rėžimą jis atsakė, kad atramos montavimo rėžimo nėra. Kampinės atramos nėra standūs oro linijos taškai, todėl joms nėra numatyta laidų tempimo apkrovos. Jis atliko tik kampinių atramų projektus, jis realiai nežino kaip jos bus iš dėstytos, jo niekas neklausia kur kokią atramą statyti. Atliekant Avarijos tyrimą ir rašant aktą, jis šiame procese nedalyvavo. Jam niekas nieko nepranešė, jo niekas neapklausė ir išvadas padarė jam nežinant, neleidžiant išsakyti savo nuomonės. Avarijos tyrimo aktas ir jo priedai susipažinti jam buvo pateikti Darbo inspekcijoje. Susipažinęs jis suprato, kad neva jis yra prisipažinęs padaręs klaidą savo atliktuose skaičiavimuose. Jis neprisipažįsta to padaręs, tai yra paimti žodžiai iš konteksto. Atliekant savo darbą jis bendravo su R. M., kuris vėliau išėjo iš darbo, o kai įvyko nelaimingas atsitikimas jis bendravo jau su T. G., todėl neatmeta galimybės, kad iš karto po įvykio, nes jau buvo praėję metai laiko, kai jis buvo baigęs darbą, įvyko nesusikalbėjimas. Jis atliko skaičiavimus kampinių atramų, kodėl darbo projekte atsiranda Ankarinės atramos jis nežino ir negali paaiškinti. Eigoje jis siuntė kelis variantus skaičiavimų „Word“ variantu, jis net nežino, kuris variantas yra įtrauktas į pamatų darbo projektą. Galutinis variantas buvo pateiktas 2014 m. balandžio 16 d. Parengtoje darbo projekto dalyje 1299/2013–DP–SK–T4 aiškinamąjąme rašte, 7 skyriuje, nurodomos apkrovos bei jų deriniai, kurioms skaičiuota konstrukcija. Jame nenurodyta, jog kampinių atramų konstrukcija buvo skaičiuota inkarinėms bei kampinėms - inkarinėms būdingoms laidų montavimo bei vienpusio laidų tempimo išilgai oro linijos jėgoms. Kadangi jis neskaičiavo inkarinių atramų įrąžų, jos net nebuvo įtrauktos į sutartį, todėl jis nesijaučia kaltas, jog blogai paskaičiavo atramos (12 t., b.l. 4–6).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi jis neatliko inkarinių atramų pamatų įražų į pamatus skaičiavimo. Nuo 2006 metų rugpjūčio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju. Yra įgijęs statybos magistro išsilavinimą. 2013 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 05–S0347–1, pagal kurią buvo įsipareigota vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu padaryti kampinės atramos projektą, t. y., parengti antžeminės atramos dalies „stiebo“ projektą. Jam „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė techninį projektą, kuriuo remiantis jis atliko kampinių atramų plieninių konstrukcijų darbo projektą ir 2014 m. balandžio 16 d. lydraščiu perdavė „(duomenys neskelbtini)“ UAB projektavimo departamento direktoriui R. M.. Jam pateikto techninio projekto konstrukcinė dalis neatitiko reikalavimų, t. y., nebuvo apkrovų dydžių, parinktų profilių. R. M. žinojo apie techninio projekto kokybę ir buvo pasakyta nesigilinti į tai. Nei sutartyje nebuvo numatyta, nei jam atliekant skaičiavimus niekas neprašė atlikti ir inkarinių atramų skaičiavimus. Techninio projekto konstrukcinėje dalyje, kurią pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo pažymėti atramų tipai – tarpinė, inkarinė ir kampinė. Jam buvo pateikta techniniame projekte orientacinės atramų schemos. Jis turėjo projektuoti tik kampines atramas, o kitas atramas turėjo projektuoti kiti projektuotojai. Jis susidarė kampinių atramų konstrukcijų skaičiuojamąjį modelį, nustatė konstrukciją veikiančias apkrovas, atliko strypų skerspjūvių parinkimą bei mazgų skaičiavimus, braižė kampinių atramų konstrukcijos darbo brėžinius. Atliekant savo darbą be kita ko jis vadovavosi Statybos techniniais reglamentais (STR), t.y. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis ir eile kitų dokumentų. Išvardinti dokumentai yra pagrindiniai skaičiuojant apkrovas. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse yra apibrėžti atramų tipai. Per visą laiką, kol vykdė sutartį jis bendravo su R. M., gal porą kartų su A. B.. R. M. nurodymu tarpinius skaičiavimus siuntė A. B.. Iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB jokių komentarų negavo dėl jo atliktų skaičiavimų, todėl nežino ir negali pasakyti ar jo atlikti skaičiavimai buvo perskaičiuojami, tikrinami. Tarpinius skaičiavimus siuntė tris kartus R. M. ir A. B.. 2014 m. vasario 14 d. jis iš A. B. gavo elektroninį laišką „Dėl kampinių atramų“, kuriuo siunčia priminimą dėl 0 kampo įrąžų ir laukia įrąžų „Wordininio“ varianto. Šiuo pagrindu jis paskaičiavo 0 kampo įrąžas ir tai buvo tik tarpiniai skaičiavimai. Šių skaičiavimų nebuvo galutiniame variante, kurį jis pateikė. Tai buvo konsultacinio pobūdžio skaičiavimai. Prie pateiktų lentelių jis parašydavo kokios tai atramos paskaičiuotos įrąžos. Kadangi 0 kampinio įrąžų jis pagal pasirašytą sutartį neturėjo skaičiuoti, o tik paskaičiavo paprašytas žodžiu, paskaičiavęs nusiuntė A. B. tarpinių skaičiavimų metu. Galutiniame darbo projekte, kurį jis perdavė užsakovui 2016 m. balandžio 16 d. nėra jo pateiktų 0 kampo įrąžų paskaičiavimų. Aiškinamajame rašte jis parašė, kad atrama K60 gali būti naudojama kaip galinė. Aiškinamajame rašte, jis net nėra užsiminęs apie inkarines atramas, kadangi neatliko jų skaičiavimų ir jų neprojektavo. Darbo eigoje nei žodžiu, nei raštu nebuvo paprašytas paskaičiuoti inkarinių atramų, jis neatmeta galimybės, kad jo tarpiniai skaičiavimai buvo pavadinti kaip inkarinių atramų ir panaudoti darbo projekte. Po nelaimingo atsitikimo, tą pačią dieną T. G. parašė elektroninį laišką, kuriuo paprašė atsiųsti derinių aprašymą. Jis prie laiško prisegė dvi lenteles, t. y., 3.1 lentelę ir 3.5 lentelę su pavadinimu „Ankerinės atramos įrąžos“ , kurioje buvo atlikti jo skaičiavimai kas būtų jeigu būtų nulinis kampas Kampinėje atramoje K20 įrąžos. Šiuos skaičiavimus jis atliko kaip tarpinius, jų nebuvo pateikęs galutiniame variante. Tuo metu nelabai suprato apie kokias atramas kalba T. G.. Kadangi jis pagal sutartį buvo daręs kampinių atramų skaičiavimus, todėl pagalvojo, kad yra kalbama apie kampinę atramą. Susirašinėjo elektroniniais laiškais kadangi norėjo viską išsiaiškinti. Kampinėms atramoms kurias jis darė neatliko laidų montavimo rėžimo, kadangi tokios rūšies atramoms jis nėra taikomas, laidų montavimo rėžimas taikomas inkarinėms atramoms. Kadangi jis neatliko inkarinių atramų skaičiavimų, todėl savo laiške parašė, kad neturi ką siųsti. Elektroniniame laiške kalbėjosi apie tarpinius skaičiavimus siųstus 2014 metų sausio–vasario mėnesiais, t. y. iki projekto pridavimo, kurių net nebuvo jo pateiktame 2014 m. balandžio 16 d. galutiniame projekte, buvo tik tarpiniuose skaičiavimuose. Laiške jis kalba apie dviprasmybę, jis turi galvoje, kad nereikėjo jam atlikti tarpinių skaičiavimų 0 kampo ir 0–20 kampo, kurių skaičiavimus buvo paprašytas atlikti žodžiu, jeigu jis būtų atlikęs tik konkrečiai skaičiavimus kampinių atramų pagal sutartį ir neatlikinėjęs kampinių skaičiavimų, tuomet viskas būtų aišku ir konkretu. Atliekant darbo projekto ekspertizę, kurią atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastabose buvo paprašyta pateikti profilių parinkimo skaičiavimus, jis per „(duomenys neskelbtini)“ UAB nusiuntė skaičiavimus „Excelio“ formatu. Už atliktą darbą jis „(duomenys neskelbtini)“ UAB išrašė sąskaitą 2014 m. gegužės 2 d., sąskaita buvo apmokėta. Jis gavo baudą, kad pavėlavo atlikti darbą laiku. Kaltu neprisipažįsta, kadangi pagal sutartį jis savo darbą atliko tinkamai, teisingai atliko kampinių atramų įrąžų į pamatus skaičiavimus, jis neatliko inkarinių atramų įrąžų į pamatus skaičiavimų. Darbo eigoje jis atliko tarpinius, konsultacinius skaičiavimus, kurie buvo be jo žinios panaudoti darbo projekto konstrukcinės dalies kampinių atramų pamatų byloje. Darbo eigoje jis neatliko inkarinių atramų įrąžų į pamatus skaičiavimų, neprojektavo inkarinės atramos, nes to jo niekas neprašė ir tai nebuvo sutartinis objektas (12 t., b.l. 21–23).

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB pradėjo dirbti 2013 m., buvo statybinės dalies projektuotojas. Kai konkursą dėl darbo projekto laimėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, jis buvo paskirtas konstrukcijų dalies projekto vadovu. Tačiau praktiškai buvo atsakingas tik už požeminę pamatų dalį. Kadangi jis nėra specialistas metalinių atramų projektavime, todėl pasiūlė R. M., kad atramų antžeminę dalį suprojektuotų doc. D. J., kuris šia tema rašė disertaciją ir yra labai kvalifikuotas specialistas. Kad darbai vyktų sklandžiau ir greičiau, įmonės vadovybė pasiūlė pasirinkti A. P.. Jo kandidatūrą pasiūlė R. M.. A. P. turėjo suprojektuoti antžeminę kampinių – inkarinių atramų dalį. Tarpinių atramų antžemines konstrukcijas projektavo D. J.. Rangovui suprojektavus antžeminę atramų dalį, pateikė jam pamatų įražas. Paskaičiuotas įražas jis patikrinti negalėjo, nes nėra specialistas, jis gavo tik paskaičiuotus rezultatus. Jis projektavo visos linijos pamatus. Projektavimui pasirinko Furmanavičiaus empirinį skaičiavimo metodą. Šiam skaičiavimo metodui reikėjo atlikti pamatų bandymus, tačiau taupant įmonės lėšas įmonės vadovybė atsisakė atlikti pamatų bandymą, nors žinojo, kad bandymas reikalingas, jis asmeniškai juos apie tai informavo. Po bandymų būtų buvę aišku, ar teisingai pasirinktas pamatų skaičiavimo metodas. Paruošus darbo projektą, buvo atlikta ekspertizė, buvo gauta teigiama išvada. 2015 m. balandžio 1 d. realiai jau nedirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, buvo įformintas 0,1 etato. Jam paskambino T. G. ir pranešė, kad nuvirto atrama ir žuvo žmogus. T. G. paprašė pasakyti savo nuomonę, dėl ko nuvirto atrama. Išnagrinėjus įražas į pamatus, pastebėjo, kad tarpinių atramų, kurių įražas į pamatus pateikė D. J., yra didesnės nei kampinių atramų įražos į pamatus, kurias skaičiavo A. P., jam tai sukėlė įtarimą, kadangi tarpinių atramų įražos į pamatus būna mažesnės nei kampinių atramų. A. P. neįvertino, kad atrama yra inkarinė, tai ir buvo pagrindinė atramos griuvimo priežastis. A. P. paaiškino, kad jis projektavo kampines atramas. Jis pasidomėjo šių atramų sąvoka. Vikipedijoje tokios atramos vadinamos tarpinės – kampinės atramos ir jos projektuojamos tik nuo 0 iki 20 laipsnių kampo. Tarpinių – kampinių atramų didesnio kampo nei 20 laipsnių, niekas neprojektuoja, jas tik A. P. suprojektavo. Projektavimui A. P. buvo pateiktas visas techninis projektas, tame tarpe ir elektrotechninė projekto dalis. Visais klausimais A. P. bendravo su T. G. ir su juo. A. P. jam pateikė tik įražas į pamatus, jas siuntė elektroniniu paštu. Skaičiavimo rezultatai buvo pateikti lentelėje ir padalinti į skiltis: 0–20, 20–40, 40–60. Nulinio kampo skaičiavimus jis pateikinėjo atskirai el. laišku „Wordo“ faile lentelėje. Tas lenteles jis sudėjo į projektą. Kaltinamasis nurodė, kad projektą pasirašė jis ir projekto vadovas J. S.. Į projektą subrangovai nebuvo įrašyti. Šį projektą daugiau vykdė R. M. ir T. G., jie daugiau atliko projekto vadovo funkcijas, nei J. S.. Su J. S. buvo keli bendri susirinkimai, vėliau jam buvo pateikti galutiniai brėžiniai. A. P. atsiųstose lentelėse nieko nekeitė, ką atsiuntė, tuo ir vadovavosi. Jis suprojektavo viršų ir pateikė jam rezultatus, o A. B. pagal juos projektavo pamatus. Techniniame projekte buvo numatyti atramų tipai, jie buvo numatyti brėžiniuose. Techninis projektas buvo pagrinde reikalingas tam, kad sudaryti sąmatą ir ten buvo reikalinga konstrukcijų masė, kad būtų galima paskaičiuoti, kiek kainuos atramos įrengimas. Buvo sudaryta linija ir ji nesikeitė, buvo numatytas kažkoks kiekis tarpinių atramų, kažkoks kiekis kampinių – inkarinių. Brėžiniuose turėtų būti išskirtos atramos ir surašyta, kur kokio tipo atrama stovės. Kai atrama nuvirto, pradėjo tikrinti, kokia jėga ateina į pamatus, nes kaip juos išrovė, jis pats pradėjo nagrinėti skaičius, ir iš karto tie skaičiai sukėlė įtarimą. Suskaičiuotus įražų rezultatus jam A. P. ir D. J. siuntė ne vienu metu. A. P. kampines – inkarines, o D. J. tarpines atramas projektavo ne tuo pačiu metu, todėl ir rezultatus jis gavo atskirai, nematė gautų skaičių kartu, kad galėtų juos palyginti, buvo atskiros bylos pagal atramų tipą. Jis pasitikėjo, todėl neturėjo priežasčių tikrinti skaičiavimų. Jis projektavo pamatus visoms atramoms. Vienu laiku padarė tarpinių atramų pamatų projektus, kitu laiku – kampinėms atramoms. Tarpinių atramų buvo grybiniai pamatai, ten visiškai kitas projektavimas. Polinius pamatus 10 metų projektavo, kas projektuoja atramų viršų, duoda įražų skaičiavimus, pagal juos projektuojami pamatai. Jis gautų įražų netikrina, kadangi nežino, kas vyksta viršuje. Jis nepagalvojo, kad projektuotojas gali duoti klaidingus skaičiavimus. Buvo nutarta, kad D. J. projektuoja tarpines atramas, o visas likusias kampines – inkarines projektuoja A. P.. Nulinis kampas yra tarpinė – inkarinė atrama, visos atramos yra kampinės, ir jos buvo inkarinės, taip buvo parašyta projekte. D. J. jos projektuoti nereikėjo, nes ši atrama buvo priskirta prie kampinių atramų. Tai ką suprojektavo A. P., yra jo vieno gaminys, kadangi tokios atramos neegzistuoja. Tokios atramos gali būti tik iki 20 laipsnių kampo. S. J. neturėjo skaičiuoti tarpinių inkarinių ar nulinio kampo atramų įražų. Nulinis kampas buvo pavestas skaičiuoti A. P.. Nulinio kampo atramai buvo privalomas montavimo rėžimas, jis privalomas visoms atramoms. A. P. suprojektuoto nulinio kampo atramos įražos buvo mažesnės už D. J. suprojektuotų tarpinių atramų įražas, nors tarpinei atramai apskritai nėra jokių tempimų, vadinasi, nulinio kampo įraža buvo blogai suprojektuota net kaip tarpinė atrama. D. J. tarpines atramas suprojektavo su didesnėmis įražomis, negu A. P. nulinio kampo. Tik elektrotechninėje dalyje buvo brėžiniai, juose numatytos atramų stovėjimo vietos. A. P. buvo pateiktas visas projektas, tame tarpe ir elektrotechninė dalis. Projektuojant atramų konstrukcinę dalį, negalima neatsižvelgti į elektrotechninę dalį. Konstruktorius turi žinoti ir technologinius, ir architektūrinius, šiuo atveju ir elektrotechninius dalykus. Visa tai susiję. Techniniame projekte buvo numatyti grybo formos pamatai. Bet kai A. P. suskaičiavo įražas į pamatus, tai grybo formos pamatai nelaikė tokių apkrovų, jos buvo labai didelės. Kaltinamasis nurodo, kad jis pats neturi kompetencijos įražų skaičiavimui. Techniniame projekte jis pirmą kartą gyvenime tai projektavo, tik pasiskaitęs literatūros padarė preliminarius skaičiavimus, suprato, kad ten reikia žymiai daugiau žinoti, kad viską teisingai padaryti, pagal ką būtų galima toliau projektuoti. Techniniam projektui jis padarė preliminarius įražų skaičiavimus. A. P. paskaičiuotos įražos buvo ženkliai didesnės, negu jo. Buvo mintis A. P. skaičiavimus dėl įražų duoti patikrinti D. J., bet to nepadarė dėl laiko stokos. Suderinus su vadovybe, buvo nutarta daryti polinius pamatus, kadangi kitokio tipo pamatai būtų neatlaikę. Kai gauna įražų skaičiavimus, skaičiuoja pamatų polių ilgį, jų laikomąją galią, polių skaičių, „rostverko“ ilgį, aukštį, plotį. Į programą suvedami gniugždymo jėga, tempimo jėga, skersinė jėga, momentas, tai vadinama įražomis. Montavimo režimas turi būti įvertintas įražų skaičiavimuose. Montavimo režime įvertinama, kad montuojant atramą, tempiant laidus, turi būti įvertintos jėgos, kurios veikia atramą. Jam turėjo duoti skaičiavimus, įvertinus montavimo, eksploatacijos ir avarinį režimą. Visi šie rėžimai yra privalomi visoms atramoms, tarpinėms, kampinėms ir kitoms atramoms. A. P. įvertino tik eksploatacijos režimą, neįvertino montavimo ir tikriausia avarinio režimo. Programa suskaičiuoja įražą į vieną polį. Jis pasirinko keturis polius, pagal tai suskaičiuojami polių ilgiai. Kai nustatomas polių ilgis, tuomet braižomas armatūros karkasas ir pagal programas suskaičiuojamas armatūros kiekis galvenoje. Polių ilgis parenkamas pagal tarptautines normas, Eurokodą. Šio projekto metu buvo naudojama Eurokodo metodika. Jis pasirinko (duomenys neskelbtini) metodą, kurį buvo naudojęs 10 metų. Jis pats neturi kompetencijos perskaičiuoti įražų, gali tik bendrai pasižiūrėti, kad būtų visi rėžimai ar dar kažkas. Tokia yra metodika, kas daro viršų, perduoda geotechnikams ir pagal duotas įražas, jo, kaip projektuotojo, tikslas yra suprojektuoti pamatus, kurie laikytų paskaičiuotas įražas. Jis pagal skaičiavimus žiūri, kad jo pamato laikomoji galia būtų didesnė už įražą, kuri ateina nuo atramos. Įražas patikrinti gali tik ekspertizė, po griūties ekspertizė patikrino ir pamatė, kad skaičiavimai yra blogi. Jis per pusvalandį suprato, kas gali būti negerai, dėl ko nuvirto atrama. Pamatus projektavo kelis mėnesius. Tarpinių ir kampinių atramų įražų nematė vienoje vietoje, todėl neturėjo galimybės pastebėti įtartino skirtumo tarp jų. Jam nekilo jokio įtarimo, kad A. P. pateiktos įražos per mažos, prieš atiduodant projektą nepertikrino visko. Darant projektą buvo didelė skuba. Darbo projektas buvo pateiktas ekspertizei, ekspertė pateikė pastabų, buvo atsakyta į pastabas ir pritarta projektui. „Ankerinė“ atrama yra ta pati inkarinė atrama. Mano, tai nuo rusiško žodžio „ankiernaja“. A. P. įražas atsiuntė elektroniniu paštu. Šie skaičiavimai buvo panaudoti projekte. A. P. turėjo numatyti, kur ir kokio laipsnio atramos kampą naudoti. A. P. turėjo vadovautis techninio projekto elektrotechniniame dalimi. Darant elektrotechninę dalį, jau yra žinoma, kur ir kokios atramos stovės, kadangi pagal tai elektrotechnikai parenka laidus, izoliatorius ir kt. Elektrotechnikai sustato atramas linijoje ir pagal šį išdėstymą turi būti projektuojama. Atramų tipų projektavimo eigoje naglima keisti. Linijoje atramų kiekis ir kampai nesikeitė, buvo taip, kaip numatyta elektrotechninėje dalyje. Po įvykio elektroniniais laiškais susirašinėjo su A. P.. Buvo kalbama tik apie 56 atramą, kuri nuvirto. Iš susirašinėjimo turinio jis mano, kad A. P. turėjo mintį naudoti tą pačią atramą, o ne įražas. Atrama yra 0-20 laipsnių kampo, bet jis nulinio kampo atramos konstrukcinės dalies atskirai neprojektavo. Mano, kad jis paėmė 0-20 laipsnių kampo atramą, o įražas suskaičiavo nulinio kampai atramai. 0-20 laipsnių kampo atrama skiriasi nuo inkarinių atramų. Buvo galima naudoti visas 40-60 laipsnių kampo, ir visos laikytų. Jei paimi mažesnį kampą, bus mažesnės įražos ir bus galima sutaupyti darant pamatus. A. P. paskutinę lentelę paskaičiavo kaip nulinio kampo, dar sumažinęs 0-20 kampo įražas. Prie šio projekto buvo dirbama kartu su kitais įmonės asmenimis, buvo ieškoma optimizavimo būdų. Mano, kad kažkas iš įmonės darbuotojų turėjo susitarti su A. P., kad bus naudojamas „palengvintas“ nulinis kampas. Mano, kad tai galėjo pasiūlyti R. M.. Kai po įvykio vyko susirašinėjimas, tai A. P. laiške norėjo pasakyti, kad naudos nuliniam kampui atramą 0-20 laipsnių kampo. Nuliniam kampui jis atramos atskirai neprojektavo. A. P. sukūrė savo atramą, kuri buvo skirtinga nuo techninio projekto. Žino, kad pagal STR 1.0506:2010, kaip projekto dalies vadovas, turi patikrinti visus duomenis. Dėl polių bandymo kalbėjo su R. M., kuris pasakė, kad bandymų nedarys. Taip pat dėl polių bandymo nebuvo nurodyta atliktoje ekspertizėje. Jo turima kvalifikacija leidžia jam skaičiuoti įražas. Civilinius ieškinius palieka spręsti teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi dėl nurodytų pranešime aplinkybių jis nurodys kitus kaltus asmenis apklausos eigoje. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pradėjo dirbti 2013 metais, jo pareigos buvo statybinės dalies projektuotojas į kurias įėjo projektuoti pastatų statybines konstrukcijas. Jis „(duomenys neskelbtini)“ UAB dirbo iki 2016 m. sausio 1 d. Iš įmonės norėjo išeiti anksčiau, kadangi įmonė užsiima energetinių objektų statyba, o jis nėra šios srities specialistas, tačiau negalėjo, kadangi nebuvo baigtas projektas „400 Kv įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“. Tikslių datų nepamena, bet jam tik įsidarbinus, t. y., 2013 metais „(duomenys neskelbtini)“ UAB sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ AB dėl objekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ techninio projekto parengimo. Jis buvo konstrukcijų dalies vadovas, projekto vadovas buvo J. S.. Nepamena ir negali pasakyti ar buvo įmonėje paruošti dokumentai, įsakymai, kuriais jis buvo paskirtas projekto dalies vadovu. Jis su kolega inžinieriumi V. B. atliko preliminarius skaičiavimus, brėžinius konstrukcijų dalių. Pagal techninį projektą objekto statyti negalima, jis rengiamas tam, kad būtų galima preliminariai paskaičiuoti kiek kainuos objekto pastatymas. Paruošus techninį projektą buvo atlikta techninio projekto ekspertizė. Kas atliko ekspertizę neatsimena. Po ekspertizės buvo parašytos pastabos į kurias atsakymus rašė jis pats. Po jo atsakymų techninis projektas praėjo ekspertizę ir buvo gautas atsakymas, kad projektas tenkina statinio reikalavimus. Gavus tokį ekspertų atsakymą buvo gautas leidimas statyti objektą, buvo skaičiuojama sąmata. Tuomet užsakovas paskelbė konkursą darbo projektui parengti. Konkursą laimėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Jis buvo vėl paskirtas konstrukcijų dalies projekto vadovu dokumentuose, tačiau faktiškai buvo atsakingas tik už požeminę (pamatų) dalį. Projekto vadovu buvo paskirtas J. S.. Jis buvo įmonės darbuotojas turintis kvalifikacijos atestatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, kiti statiniai. Kadangi jo buvo ne ta specializacija, čia buvo energetinio objekto projektas, todėl jis savo vadovui R. M. pasiūlė žodžiu, kad konstrukcijų (kampinių ir tarpinių) antžeminę dalį sukonstruotų docentas D. J., kuris šia tema rašė disertaciją, yra labai kvalifikuotas specialistas. Kad darbai vyktų sklandžiau ir greičiau įmonės vadovybė pasiūlė pasirinkti ir A. P., kurio jis nepažinojo, nežinojo nieko apie jo kompetenciją. Nežino, kodėl buvo pasirinktas būtent šis žmogus. A. P. turėjo suprojektuoti antžeminę kampinių atramų (inkarinių ir galinių) dalį. Tarpinių atramų antžemines konstrukcijas projektavo D. J.. Kiekvieno projektuotojo kompetencija yra projektuojant antžemines kampinių atramų konstrukcijas spręsti kuri atrama bus kampinė, o kuri kampinė – inkarinė, inkarinė. Norminių dokumentų apibrėžiančių kuri atrama turi būti kampinė, o kuri kampinė – inkarinė jis nežino, taigi nežino kur yra nurodyta, kad projektuotojas pats nusprendžia, kokia atrama pasirenkama. Pats asmeniškai sutarčių su subrangovais nepasirašė. Kad projektavimo darbai vyktų greičiau kažkas iš įmonės vadovų nutarė paskirti D. J. – tarpinių atramų antžeminės dalies konstrukcijų projektavimui, o A. P. – kampinių atramų antžeminių konstrukcijų projektavimui. Subrangovams suprojektavus antžeminę, metalinę dalis, subrangovas jam pateikia įrąžų duomenis į pamatus, pagal tuos duomenis yra projektuojami pamatai. Atramų pamatus projektavo jis. Su subrangovais bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Jam duomenis subrangovai pateikdavo elektroniniu paštu, lentelėse pateikdami paskaičiuotas reikšmes. Kaip subrangovai atliko skaičiavimus nežino, pačių skaičiavimų jam nepateikdavo, todėl jis patikrinti negalėdavo. Jis neturėjo kompetencijos atitinkamų skaičiavimų tikrinimui. Jis nežino ar subrangovai įvertindavo visus reiškinius, tai yra jų kompetencija, jis vadovavosi tais duomenimis, kuriuos jam pateikdavo. Atramos Nr. 56 pamatus suprojektavo jis pagal duomenis, kuriuos jam pateikė A. P.. Kai jam pateikia duomenis jis nežino koks atramos tipas bus ar kampinė, ar kampinė–inkarinė. Svarbiausia buvo pateiktų pamatų apkrovų apskaičiavimo rezultatai nes pagal juos jis projektuoja pamatus. A. P. įvertinęs visus duomenis turi spręsti pagal savo kompetenciją kokia tai yra atrama. Užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB buvo nurodyta pamatus projektuoti pagal EURO kodo metodiką. Eurokodas leidžia pasirinkti kitus empirinius pamatų skaičiavimo metodus. Bet kuris iš skaičiavimų metodas yra atitinkantis įstatymų ir jų nepažeidžia. Jis pasirinko metodą iš 2009 metų Statybinio žinyno. Įvertinti ar tinkamas šis skaičiavimo metodas reikėjo atlikti pamatų bandymus, bet taupant lėšas įmonės vadovybė atsisakė juos atlikti. Po bandymo būtų buvę aišku ar teisingai buvo parinktas pamatų skaičiavimo metodas praktiškai. Paruošus darbo projektą jis buvo siunčiamas ekspertizei. Kas atliko ekspertizę nepamena, viskuo rūpinosi pati įmonė. Jis parengė projekto dalį Nr. 1299/2013–DP–SK–T2. Prieš siunčiant ekspertizei pasirašė įmonės vadovas Ž. Ž., projekto dalies vadovas J. S., jis ir inžinierius V. B.. Į darbo projektą jis įtraukė A. P. atsiųstas paskaičiuotas reikšmes lentelėse, kad būtų matyti, kokiomis reikšmėmis remiantis jis atliko pamatų projektavimą. Lentelės su reikšmėmis (skaičiavimų išdavomis) buvo atsiųstos elektroniniu variantu, jis atspausdino ir įdėjo į projektą. A. P. pateiktų duomenų darbo projekte yra 4 lapai. Juose nieko nekoregavo. Darbo projekte, kiekviename lape yra jo ir J. S. parašai. J. S. realiai darbo projekte nieko nedarė, tik pasirašinėjo kaip projekto vadovas. Dėdamas parašą jis neša atsakomybę tik už savo požeminę dalį, antžeminės dalies skaičiavimus atliko kiti asmenys, kurie neša atsakomybę už tai. Be jų skaičiavimų jis būtų negalėjęs atlikti savo skaičiavimų požeminės dalies (pamatų). Darbo projektas buvo ruošiamas atskiromis dalimis. Atlikus konstrukcijų dalies darbo projektą jis buvo išsiųstas ekspertizei. Gavus pastabas iš ekspertų jas peržiūrėjo kas buvo susiję su pamatų skaičiavimais ir pateikė atliktus savo skaičiavimus. Jis nepamena ar jo prašė pateikti skaičiavimus, kuriais buvo paskaičiuotos įražos į pamatus, tačiau jei ir būtų prašę, jis būtų susisiekęs su A. P. ir jam nurodęs juos atsiųsti, nes pats jų neturėjo. A. P. nefigūravo jokiuose dokumentuose, kadangi kiek jam yra žinoma sutartyje tarp „(duomenys neskelbtini)“ AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, buvo viena iš sąlygų, kad niekur nebūtų skelbiami subrangovai. 2015 m. balandžio 1 d. jis realiai jau nedirbo, bet buvo įmonėje įformintas 0,1 etato. Jam paskambino T. G., kuris pranešė, kad nuvirto atrama ir žuvo žmogus. T. G. pasakė, kad jis peržiūrėtų projektą ir pasakytų savo nuomonę dėl ko nuvirto atrama. Jis pradėjo nagrinėti duomenis (lenteles) su įrąžų paskaičiavimų rezultatais į pamatus ir pamatė, kad tarpinių atramų, kurių įražų į pamatus skaičiavimų rezultatus, kuriuos pateikė D. J., yra didesnės, nei kampinių atramų įrąžų į pamatus, kurių skaičiavimų rezultatus atliko ir jam pateikė A. P.. Jam tai iš karto sukėlė įtarimą. Kadangi tarpinių atramų įražos į pamatus visuomet būna mažesnės, nei kampinių atramų. Rengiant darbo projektą, skirtingu laiku buvo rengiamos atskiros projekto dalys, todėl tuo metu jam net nekilo įtarimų palyginti D. J. ir A. P. pateiktų įrąžų į pamatus paskaičiavimų rezultatų. Sulyginęs jis įtarė, kad A. P. padarė klaidą savo skaičiavimuose ir parašė jam elektroninį laišką prašydamas atsiųsti derinių, nurodytų projekto dalies Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 keturiuose A. P. pateiktuose lapuose esančiose lentelėse, aprašymą (L/C). Susirašinėjimo metu A. P. nepateikė derinių aprašymų, kadangi jis nebuvo įvertinęs montavimo rėžimo, nors privalėjo tai padaryti, nesvarbu, kad atrama buvo nulinio kampo. A. P. neįvertino montavimo rėžimo ir neįvertino, kad atrama yra ankerinė. A. P. įvertino tik du iš trijų privalomų rėžimų: eksploatacijos ir avarinį. Susirašinėjimo metu A. P. pripažino savo padarytą klaidą, kad neįvertino montavimo rėžimo ir netinkamai įvertino atramą. A. P. yra kaltas dėl to, kad pažeidė įstatymus ir netinkamai atliko savo darbą, dėl ko pateikė blogai paskaičiuotų įrąžų į pamatus skaičiavimų reikšmes, kuriomis remiantis jis suprojektavo atramos Nr. 56 pamatus. Savo dalies projekto atitikimą įstatymams jis užtikrino, įstatymai nebuvo pažeisti. Jam Statybų inspekcijos avarijos tyrimo akte vienintelis priekaištas buvo dėl požeminės (pamatų) projekto skaičiavimo būdo parinkimo, tačiau vadovaujantis Euro kodu, jis gali pasirinkti ir kitus skaičiavimo būdus, tiesiog jiems patikrinti buvo reikalinga atlikti pamatų bandymus. Remiantis Avarijos tyrimo aktu nei šie skaičiavimai, nei bandymų nebuvimas nesąlygojo įvykio. Be kita ko, Avarijos tyrimo akto 3.1 punkte yra nurodyta, kad dėl netinkamai sudarytų inžinerinių geologinių tyrimų duomenų apimties (2 kategorija), taip pat galimai atsakingas yra jis, tačiau nori paaiškinti, kad inžinerinius geologinius tyrimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų tyrimo duomenų apimtį (2 kategoriją) parinko pati „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybė, todėl jo atsakomybės šiame punkte nėra. Jis užtikrino, kad darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai atitiktų įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, atliko savo projekto dalies reikalingus skaičiavimus, derinimus, parengė visus būtinus brėžinius, technines specifikacijas ir aiškinamuosius raštus bei kitus reikalingus dokumentus, rengdamas darbo projektą 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“. Nurodo, kad A. P. netinkamai paskaičiuodamas veikiančių apkrovų derinius ir jų skaičius, t. y., paskaičiuodamas mažesnes įrąžas į pamatus, tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidino polinių pamatų pagrindų laikomąją galią dėl ko buvo neužtikrinta statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01901):2005 „esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus, tuo A. P. pažeidė Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį: „Statinys ar (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos). Taip pat A. P. pažeidė Statybos techninio reglamento (STR) 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto reikalavimą „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“. A. P. pažeidė 13 punkto reikalavimą: „Esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius ( jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus, kadangi neatliko visų reikiamų skaičiavimų ir neįvertino montavimo rėžimo, o „(duomenys neskelbtini)“ UAB neatliko būtinų pamatų bandymų. Komisijos išvada patvirtina, kad atramos Nr. 56 avarijos priežastimi laikytinas netinkamas atramos Nr. 56 įrąžų į pamatus apskaičiavimas, ką ir atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. P. (12 t., b.l. 103–106, 109–111).

Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad nors ir buvo paskirtas šio projekto vadovu, tačiau realiai jokių projektavimo darbų neatliko. Projekto vadovas negali atsakyti už sudėtinguose skaičiavimuose padarytas aritmetines klaidas. Projektas specifinis. Jis buvo paskirtas vadovu, kaip elektrotechninis personalas, bet ne statybininkas. Kaip elektrotechninį išsilavinimą turintis žmogus, patikrinti statybinių pamatų skaičiavimo neturėjo jokių galimybių. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimo, kuris galiojo 2014 – 2015 metais, 1 priede, kaip ir parašyta kaltinamajame akte, yra projekto vadovo pareigos ir teisės, ten yra 15 punktų. Deja, paskyrus jį projekto vadovu, jo pagrindinės darbo pareigos nebuvo pakeistos, darbo krūvis nebuvo sumažintas. Jam, kaip papildomas priedas, pridėtos projekto vadovo pareigos. Pagal žodinį įmonės vadovo pasakymą iš tų 15 punktų jam buvo pavesta vykdyti, galima sakyti, vieno punkto dalį – patikrinti projektą ir jį pasirašyti. Tai reiškia – peržiūrėti, ar projekte yra visos dalys, ar viską apima. Peržvelgdamas trumpai projekto vadovo teises pagal Statinio projektavimo STR 1 priedą, jis nurodė, kad iš esmės nevykdė šio STR 2.2, 2.3, 2.4, 2.6, 2.7, 2.9 vykdė dalinai. Kai projektas yra atspausdintas, paruoštas, atveždavo, padėdavo jam ant stalo, jis sėsdavo prie projekto, peržiūrėdavo. Sužiūrėdavo, kas įmanoma. Jei atsirasdavo klaidų, perduodavo, kad pataisytų. Dažniausiai projektą peržiūrėdavo per pusdienį ir pasirašydavo. 2.5 punkte nurodyto darbo nedarė, nes šį darbą darė projektavimo departamento direktorius. Jis nekoordinavo darbo, tai galės patvirtinti kiti kaltinamieji. Nebendravo nei su A. P., nei su V. K.. Su projekto dalies vadovu A. P. darbo metu buvo susitikęs per metus laiko 1 ar 2 kartus, ir tai ne projektavimo klausimais. Jam net sąlygos nebuvo sudarytos dirbti projekto vadovu, nes tai darė projektavimo departamento direktorius. Jo pareigos buvo visai kitos, jis vykdė tai, kas numatyta pareiginiuose nuostatuose. Kas mėnesį, tiksliau ne rečiau kaip kartą į mėnesį, atsiskaitinėjo tiesiogiai direktoriui už atliktus darbus. Įmonės vadovybės požiūris į jį buvo toks, kad jis vykdytų darbų saugos darbus, o už projektavimo darbų atlikimą direktorius atsiskaitymo reikalaudavo iš projektavimo departamento direktoriaus. Bėda ta, kad jis turėjo gerus atestatus. Tiek dėl projektavimo, tiek dėl darbų yra respublikinis sertifikavimo centras, kuris išduoda atestatus šitiems numatytiems darbams. Turėjo projekto vadovo atestatą, projekto dalies vadovo atestatą. Projekto vadovo atestatas suteikė jam teisę būti projekto vadovu šitam sudėtinga projektui. Jo silpnoji sritis šioj vietoj – statyba. Objektas buvo labai sudėtingas. Lietuvoje tokia linija pirmoji. Ir pirmoji linija su tokiais pamatais. Jis, kaip energetikas ir elektrikas, pasitenkino paklausimu konstruktoriams, kodėl tokie pamatai. Nes anksčiau visoms atramoms eidavo grybo tipo pamatai. Konstruktoriai paaiškino, kad gręžtiniai pamatai yra daug stipresni, kad grybo tipo pamatai tokiai galingai linijai yra per silpni, nelaiko. Jam neliko kitos išeities, kaip tuo patikėti, nes patikrinti tuos sudėtingus skaičiavimus – ne jo sritis. Domėjosi dėl pamatų, klausė konstruktorių. T. B. buvo statybos vadovas šiame projekte. Jo darbo stažas apie 50 metų, matęs tokių pamatų, jis aiškino jam apie gręžtinius pamatus. Projektų vadovu ar projektų dalies vadovu pradėjo būti apie 2000 metais, tuo metu atestatų dar nereikėjo. Jis tada dirbo inžinerijos departamente inžinerijos vadybininku. Projektavimo departamento tada nebuvo. Buvo pradžia įmonės veiklos. Pirmi projektavimo žingsniai buvo kartu su juo. Vėliau kūrėsi projektuotojų departamentas. Jis liko šiek tiek nuošaly, bet kadangi buvo turėjęs šiek tiek žinių, tuo labiau, kad jo pirmoji darbovietė po KPI baigimo buvo projektavimo institutas, tai direktorius siuntė atestatų susitvarkyti. Pamažu atestatų turėjo prisirinkęs reikiamą kiekį. Nuo 2000 metų buvo gal 20 projektų vadovu. Su oro linijomis, artimo šiam lygiui, projekto neturėjo. Tai buvo pirmas jam toks projektas, kurio vadovu buvo. Prieš tai buvo projekto vykdymo priežiūros vadovu linijos Telšiai – Klaipėda projekte. Tada projekto vadovas išėjo iš įmonės, o jis atestatus jau turėjo ir buvo projekto vykdymo priežiūros vadovas. Tai buvo pirmas projektas su panašaus lygio – 330 kV oro linijomis. Tai jau artima šiam projektui. Negalima lyginti šio projekto su 0,4 ir 10 kV oro linijomis, kur visai kitos technologijos, kiti dalykai. Tai buvo pirmas oro linijų projektas „(duomenys neskelbtini)“ UAB, kuriame jis buvo projekto vadovu. Į šio projekto vadovo pareigas buvo paskirtas, nes įmonėje nebuvo daugiau žmonių, turinčių reikiamą atestatą. J. S. pripažino, kad nuostatas dėl projekto vadovo pareigų pagal STR turėjo vykdyti, bet pagal įmonės struktūrą – ne. Datos, kada gavo žodinį nurodymą vykdyti tik vieną projekto vadovo pareigų punktą, pasakyti neįmanoma. Tai buvo, jam atrodo, po paskyrimo techninio projekto vykdymui. Jis prašėsi pas vadovą didesnio atlyginimo. Jam buvo pasakyta: „ko tu čia nori? Kokio tau atlyginimo? Vis tiek šito darbo tau dirbti nereikia, tau tik pasikontroliuoti“. Pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ standartus, procedūras ir pareiginius nuostatus šitos pareigos priklauso projektavimo departamento direktoriui, bet kadangi jis neatestuotas, projekto pasirašyti negali. Įmonės direktorius Ž. Ž. jam nurodė būti nominaliu projekto vadovu. Jam nebuvo sudarytos sąlygos vykdyti projekto vadovo funkcijas. Jis – tylus žmogus, nesiskundė, kad jam nesudarytos sąlygos vykdyti projekto vadovo funkcijas. Niekur nesikreipė dėl to, kad yra nominalus projekto vadovas. Teise atsisakyti būti projekto vadovu nepasinaudojo. Jei ta teise pasinaudoji privačioje įmonėje, belieka rašyt prašymą ir eiti iš įmonės laukan. Su A. B. dėl projekto nėra bendravęs. Dalį dėl kampinių atramų pamatų žiūrėjo. Žiūrėjo, kokie pamatai, tiksliau – kurioms atramoms kokie pamatai, kokie pamatų tipai, ilgiai, gyliai. Vienai kojai pamatai buvo iš 4 polių ir rostverko ant viršaus. Kiek atramų, tiek skirtingų ilgių polių. Pagrindas buvo, kad būtų sužiūrėta, kad būtų skirtumas tarp tarpinių atramų ir kampinių – inkarinių atramų. Tarpinės atramos turėjo grybo tipo pamatus, inkarinės – kampinės atramos turėjo polinius, gręžtinius pamatus. Ypatingą dėmesį atkreipdavo į atstumų atitikimą, tai yra, kad metalinė konstrukcija tiktų ant pamato. Realiai pastebėti aritmetinę klaidą neturėjo galimybės, nes jo kompetencija neleidžia atlikti tokių skaičiavimų. Reikia žinoti skaičiavimus.

2016 m. vasario 12 d. specialaus liudytojo apklausos metu J. S. parodė, kad 1998 m. spalio 19 d. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ UAB, inžinieriumi. Pagal išsilavinimą jis yra inžinierius – elektrikas. 2006 metais buvo paskirtas „Kokybės ir saugos“ departamento direktoriumi, buvo atsakingas už darbų saugą. 2003 metais įmonės iniciatyva jis buvo siųstas į mokymus ir laikė egzaminus, jam buvo suteiktas Kvalifikacijos atestatas Nr. 12952, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas. Gavęs atestatą jis įmonės direktoriaus įsakymu buvo „popierinis“ projektų vadovas, t. y., jis neprisidėjo prie projektavimo, buvo naudojamas tik jo pažymėjimas, o jis pasirašinėjo ant projektų. Jis tai darė, kadangi norėjo išsaugoti darbo vietą. Realiai jis įmonėje buvo atsakingas už darbų saugą, o už tai, kad buvo projektų vadovas jokio papildomo užmokesčio negavo. 2012 m. kovo 16 d. buvo pasirašyta projektavimo sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, pagal kurią buvo parengtas techninis projektas objekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos“. 2014 m. kovo 20 d. įmonės direktoriaus įsakymu jis buvo paskirtas projekto vadovu, kadangi tuo metu įmonėje jis buvo vienas iš dviejų darbuotojų, turinčių atestatus kurie suteikia teisę būti projekto vadovu. Nors sutartis buvo pasirašyta daug anksčiau ir iš karto buvo pradėti darbo projekto rengimo darbai jis projekto vadovu buvo paskirtas po pusės metų. Realiai projektavimo darbus vykdė K. B. – projektavimo departamento direktorius, jis darbus vykdė iki 2013 m. sausio 30 d., po to išėjo iš darbo, o jam išėjus darbus perėmė R. M., kuris šiuo metu taip pat jau nebedirba „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Jie neturėjo reikiamų atestatų, todėl negalėjo būti projekto vadovais, buvo paskirti projekto vadovo asistentais. Norint išsilaikyti Kvalifikacijos pažymėjimą reikalinga darbo patirtis, o minėti asmenys neturėjo reikiamo darbo stažo, patirties, todėl jie negalėjo gauti Kvalifikacijos pažymėjimų. Pagal reglamentą jis turėjo vadovauti projekto darbams, bet realiai jis nieko nedarė, projektą rengė tai išmanantys darbuotojai, parengus projektą jis tik jį peržiūrėjo ir pasirašė kaip projekto vadovas. Kaip turėjo atrodyti projektas jis turėjo bendrą supratimą. Žinojo kokios turi būti dalys, žinojo, kad turi būti atliktos ekspertizės, tai buvo padaryta. 2013 metų gegužės mėnesį pridavus užsakovui „(duomenys neskelbtini)“ AB techninį projektą, užsakovas skelbė konkursą darbų atlikimui ir darbo projekto parengimui. Konkursą laimėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ AB (užsakovo) ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl darbų atlikimo ir darbo projekto parengimo. Pagal STR darbo projekto vadovas turėjo vadovauti visiems projekto darbams, parinkti subrangovus, tačiau jam nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kadangi jo tiesioginis darbas kurį jis atliko įmonėje buvo vykdyti darbų saugos specialisto pareigas ir būti atsakingu už kokybę, aplinkosaugą, projektavimo darbams jis fiziškai neturėjo laiko. Įmonės vadovas žinojo, kad jis yra fiktyvus projekto vadovas. Jis dirbo ofise Jurbarke, projektavimo darbai vyko Kaune. Pas jį atvažiuodavo Projektavimo departamento direktorius su dokumentais kai reikėdavo jo parašo. Jis formaliai pažiūrėdavo į dokumentus, nes realiai jis fiziškai negalėjo visko sužiūrėti ir sutikrinti, o be to jis nėra statybininkas. Jis turėjo bendrą supratimą kas turi įeiti į projektą, tai patikrindavo, kad būtų visos projekto dalys, kad būtų atliktos ekspertizės ir pasirašydavo. Pirminiam techniniam projekte kampinių (inkarinių) atramų pamatai buvo numatyti „grybo“ formos, paskui pakeisti įspraustiniais, jam paklausus Projektavimo departamento vadovo kodėl pakeista, šis atsakė, kad įspraustiniai pamatai yra daug tvirtesni, jis į tai daugiau nesigilino. Konstrukcijų dalies vadovą A. B. jis asmeniškai matęs gal du kartus, t. y., pirmą kartą priimant jį į darbą jis jį supažindino su darbų sauga, kas yra tiesioginės jo pareigos ir antrą kartą galimai kažkokiame susirinkime. Projektavimo klausimais nėra su juo bendravęs, jo darbo vieta buvo Vilniuje. Parengus darbo projektą jam buvo atvežamos jo dalys ir jas peržiūrėjus per 2–3 val., jis pasirašydavo kaip projekto vadovas. Jis neatmeta galimybės, jog jo neradus, galėjo būti, kad buvo pasirašoma už jį. Pasirašius ant darbo projekto ir A. B. ant darbo projekto vizą „Pritariu statyti“ dėdavo „(duomenys neskelbtini)“ AB įpatingo statinio statybos vadovas ir techninės priežiūros vadovas E. S.. Jis pasirašė tiek ant techninio, tiek ant darbo projekto, kadangi tiek rengiat techninį projektą, tiek rengiant darbo projektą buvo atliekamos ekspertizės, todėl tikėjo ir pasitikėjo žmonėmis, kurie atliko darbą kurį išmano. Apie tai kiek yra kokių ir kokiems darbams pasamdyta subrangovų nežinojo. Žinojo, kad buvo dvi įmonės kurios darė konstrukcijų brėžinius, atliko skaičiavimus, kas konkrečiai nežinojo. Apie tai jis sužinojo jau po įvykusio nelaimingo atsitikimo, kai buvo aiškinamasi dėl ko įvyko avarija, t.y. nuvirto atrama Nr.56. Po įvykio sužinojo, kad viena iš įmonių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo A. P., kuris atliko skaičiavimus ir pateikė juos A. B.. kokiu būdu jie bendravo, nežino. Po avarijos buvo išsiaiškinta, kad jie tarpusavyje nesusikalbėjo ir dėl to blogai buvo atlikti skaičiavimai. 2015 m. balandžio 1 d. 14.19 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, nuvirto atrama ir žuvo žmogus. Jis iš karto atliko savo tiesiogines funkcijas kas yra susiję su darbų sauga, po poros valandų jis jau buvo įvykio vietoje. Po įvykio jis atliko savo tiesiogines funkcijas, kurios yra susijusios su darbų sauga, t. y., pateikė reikiamą dokumentaciją institucijoms. Kaip projekto vadovas jis niekam jokių paaiškinimų nerašė, atliekant tyrimą įmonės viduje jis paaiškinimą rašė kaip asmuo atsakingas už darbų saugą. Atliekant Avarijos tyrimą Statybų inspekcijoje jį O. B. įtraukė kaip komisijos narį, bet jis jokių paaiškinimų atliekant tyrimą neteikė, jo to niekas nereikalavo. O. B. jį įtraukė į tyrimą, kad žinotų padėtį. Ant Avarijos tyrimo akto jo parašo nėra, kadangi jo niekas neprašė akto pasirašyti, o jis pats iniciatyvos nerodė. Mano, kad visiems buvo aišku, kad jis tik formaliai buvo paskirtas projekto vadovu. 2015 metais gegužės mėnesį į įmonę buvo atvykęs Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius A. S., kuris atliko įmonėje patikrinimą, kurio metu nustatė, kad esant tokiai įmonei ir turint tiek darbuotojų reikia, kad būtų trys asmenys atsakingi už darbų saugą, įmonėje buvo įkurtas ,,Saugos ir kokybės“ departamentas, kuriame jis buvo vienas. Esant tokiai padėčiai, jis fiziškai negalėjo dirbti kitų darbų, būti projekto darbo vadovas, kadangi tam neturėjo jokių galimybių. Įmonėje buvo 9 savarankiški departamentai tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui ir dirbantys ūkiskaitiniu principu. Kiekvieno departamento išlaidos buvo apskaičiuojamos atskirai. Įmonėje jis nedirba nuo 2015 m. liepos 10 d., išėjo savo noru 2015 m. lapkričio 30 d., nors realiai buvo atleistas. Jis iš darbo išėjo nes įmonėje nesiskaitoma su darbuotojais, jam nepatiko požiūris į juos, buvo labai didelė darbuotojų kaita. Jo pareiga buvo žiūrėti, kad objekte darbininkai dirbtų saugiai, kad naudotų apsaugines priemones, kad dirbtų blaivūs, tai buvo jo pagrindinė funkcija šiame objekte. Patikrinti į objektą atvažiuodavo maždaug du kartus per mėnesį. Specialiųjų darbų vadovas A. Ž. tiesiogiai vadovavo darbams ir nuo jo priklausydavo ar esant blogoms darbo sąlygoms darbininkai dirbs. Jis pagal išsilavinimą yra elektrikas, o ne statybininkas, todėl apie projektavimą visko neišmano. Norėdamas išsaugoti darbo vietą, tikėdamasis, kad niekas nenukentės ir projektai bus atlikti tinkamai, manydamas, kad projektuotojai atliekantys savo darbą atliks jį gerai, jis ant darbo projekto pasirašė, kaip projekto darbo vadovas, nors realiai jis prie projektavimo darbų neprisidėjo, darbų neorganizavo, subrangovų nesamdė (12 t., b.l. 54–57).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi jį paskyrus projekto vadovu jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos eiti projekto vadovo pareigas, kadangi jis turėjo kitas tiesiogines savo pareigas, t. y., buvo atsakingas už darbų saugą. Pagal išsilavinimą jis yra inžinierius – elektrikas. Nuo 1998 m. spalio 19 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB inžinieriumi. Įmonėje realiai nedirba nuo 2015 m. liepos 10 d. 2003 metais įmonės iniciatyva jis buvo siųstas į mokymus, laikė egzaminus ir jam buvo suteiktas Kvalifikacijos atestatas Nr. 12952, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas. Gavęs atestatą, įmonei vykdant projektavimo darbus, buvo kaip konsultantas, projektų vykdymo koordinavimo nevykdė, o kaip projekto vadovas peržiūrėdavo parengtus projektus, duodavo pastabas projektuotojams ir pasirašinėjo projektus. Už tai papildomo atlyginimo niekada negavo. 2006 metais jis buvo paskirtas į „Kokybės ir saugumo“ departamento direktoriaus pareigas ir buvo įmonėje atsakingas už darbų saugą, kokybės sistemų priežiūrą ir aplinkosaugą. Didelį darbo laiką jis departamente dirbo vienas, nebuvo kitų darbuotojų, tik karts nuo karto buvo į darbą priimama dirbti kokybės vadybininkė. 2012 metais, tikslios datos nepamena, buvo pasirašyta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB , pagal kurią buvo rengiamas techninis projektas objekto „400 kv įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos“. 2014 m. kovo 20 d. įmonės direktoriaus įsakymu jis buvo paskirtas projekto vadovu, kadangi tuo metu įmonėje jis turėjo reikiamą Kvalifikacijos atestatą. Nors sutartis buvo pasirašyta daug anksčiau ir iš karto buvo pradėti darbo projekto rengimo darbai jis projekto vadovu buvo paskirtas po pusės metų. Jis nežino ar laikotarpyje nuo sutarties pasirašymo iki jo paskyrimo eiti projekto vadovo pareigas buvo paskirtas kitas projekto vadovas. Pagal vidinę įmonės tvarką projekto valdymą, koordinavimą vykdė Projektavimo departamento direktorius, t. y., iš pradžių K. B., o jam išėjus iš darbo R. M.. Kiek pamena, įmonėje buvo parašyti direktoriaus įsakymai, kuriais R. M., o vėliau T. G. buvo paskirti projekto vadovo asistentais. Jie realiai ir vadovavo projekto darbams. Tiek R. M., tiek T. G. nors ir buvo Projektavimo departamento direktoriais negalėjo būti darbo projekto vadovais, nes neturėjo reikiamų kvalifikacijos atestatų, jo nuomone, jie buvo per per jauni gauti reikiamą kvalifikacijos atestatą, kadangi vienas iš reikalavimų gauti atestatą yra nurodytas stažas. Tuo metu įmonėje jie dviese, t. y., jis ir M. P. turėjo atestatus suteikiančius teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas. Jis buvo paskirtas eiti projekto vadovo pareigas, kadangi tuo metu M. P. dirbo prie kitų projektų. Ant techninio darbo projekto jis pasirašė kaip projekto vadovas. 2013 metų gegužės mėnesį pridavus užsakovui „(duomenys neskelbtini)“ AB techninį projektą, užsakovas skelbė konkursą darbų atlikimui ir darbo projekto parengimui. Konkursą laimėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. 2013 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ AB (užsakovo) ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl darbų atlikimo ir darbo projekto parengimo Visi susirašinėjimai tarp užsakovų, projektuotojų ir subrangovų vyko per Projektavimo departamento direktorių. Pagal STR darbo projekto vadovas turėjo vadovauti visiems projekto darbams, parinkti subrangovus, tačiau jam nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kadangi jo tiesioginis darbas buvo vykdyti darbų saugos specialisto pareigas ir būti atsakingu už kokybę, aplinkosaugą. Realiai įmonėje jis atliko savo tiesioginį darbą, įmonės vadovas žinojo, kad jis yra fiktyvus projekto vadovas. Projektavimo departamento direktorius jį informuodavo kokie darbai yra atlikti. Jis formaliai pažiūrėdavo į dokumentus, nes realiai jis fiziškai negalėjo visko sužiūrėti ir sutikrinti, o be to jis nėra statybininkas. Jis turėjo bendrą supratimą kas turi įeiti į projektą, tai patikrindavo, kad būtų visos projekto dalys, kad būtų atliktos ekspertizės ir pasirašydavo. Jis niekada nėra tiesiogiai dirbęs prie projektavimo darbų, turėjo teorines žinias, tačiau neturėjo praktikos. Parengus darbo projektą jam buvo atvežamos jo dalys, pastebėjus klaidas ar neatitikimus paprašydavo jas pataisyti. Tai būdavo projekto apipavidalinimo klaidos, techninės klaidos, jokių skaičiavimų, perskaičiavimų jis neatlikdavo. Jei klaidų nepastebėdavo pasirašydavo kaip projekto vadovas. Jam nei Projektavimo departamento direktorius, nei projekto dalies vadovas A. B. nesakė, kad yra reikalinga atlikti polių bandymus. Konstrukcijų dalies vadovą A. B. jis asmeniškai matęs gal du kartus, projektavimo klausimais nėra su juo bendravęs, A. B. darbo vieta buvo Vilniuje. Pasirašius jam ir A. B. ant darbo projekto vizą „Pritariu statyti“ dėdavo „(duomenys neskelbtini)“ AB Ypatingo statinio statybos vadovas ir techninės priežiūros vadovas E. S.. Jis pasirašė tiek ant techninio, tiek ant darbo projekto, kadangi tiek rengiat techninį projektą, tiek rengiant darbo projektą buvo atliekamos ekspertizės, todėl tikėjo ir pasitikėjo žmonėmis, kurie atliko darbą kurį išmano. Jis žinojo, kad buvo dvi įmonės, subrangovai, kurios darė konstrukcijų brėžinius, atliko skaičiavimus, tačiau konkrečiai su jais nebendravo. Parenkant subrangovus ir pasirašant su jais sutartis jis nedalyvaudavo. Šiuos klausimus spręsdavo Projektavimo departamento direktorius. Projekto dalies vadovų ir subrangovų bendravimas vyko per Projektavimo departamento direktorių, jis į tai nebuvo įtrauktas. Po nelaimingo atsitikimo sužinojo, kad viena iš įmonių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo A. P., kuris atliko skaičiavimus ir pateikė A. B.. Kokiu būdu jie bendravo, pasakyti negali, nes tame jis nedalyvavo. Po avarijos buvo išsiaiškinta, kad A. B. ir A. P. tarpusavyje nesusikalbėjo ir dėl to blogai buvo atlikti skaičiavimai. Apie įvykusį nelaimingą atsitikimą 2015 m. balandžio 1 d. jam telefonu pranešė Energetikos departamento direktorius, kuris paaiškino, kad objekte įvyko nelaimingas atsitikimas, nuvirto atrama ir žuvo žmogus. Jis iš karto atliko savo tiesiogines funkcijas kas yra susiję su darbų sauga, po poros valandų jis jau buvo įvykio vietoje. Kaip projekto vadovas jis niekam jokių paaiškinimų nerašė, atliekant tyrimą įmonės viduje jis paaiškinimą rašė kaip asmuo atsakingas už darbų saugą. Atliekant Avarijos tyrimą Statybų inspekcijoje jį O. B. įtraukė kaip komisijos narį, bet jokių paaiškinimų atliekant tyrimą neteikė, iš jo to niekas nereikalavo. O. B. jį įtraukė į tyrimą, kad žinotų padėtį. Ant Avarijos tyrimo akto jo parašo nėra, kadangi niekas neprašė akto pasirašyti, o pats iniciatyvos nerodė. Jo pareiga buvo žiūrėti, kad objekte darbininkai dirbtų saugiai, kad naudotų apsaugines priemones, dirbtų blaivūs, tai buvo jo pagrindinė funkcija šiame objekte. Patikrinti atvažiuodavo maždaug du kartus per mėnesį, kartu peržiūrėdavo ir atliekamus darbus kaip projekto vykdymo priežiūros vadovas. Darbams tiesiogiai vadovavo Specialiųjų darbų vadovas A. Ž. ir nuo jo priklausydavo ar esant blogoms darbo sąlygoms darbininkai dirbs. Jis pagal išsilavinimą yra elektrikas, o ne statybininkas, praktiškai tiesioginiais projektavimo darbais niekada neužsiėmė, todėl jo žinios yra daugiau teorinio, o ne praktinio pobūdžio. Kadangi šis projektas pagal sudėtingumą ir darbų apimtis buvo labai sudėtingas, nepakako jo kompetencijos vykdyti projekto vadovo pareigas. Apie tai, kad jam trūksta kompetencijos niekam nesakė. Jis žinojo ir suprato, kad dėdamas ant projekto parašą kaip projekto vadovas neša atsakomybę. Jis nežinojo, kad reikalinga atlikti polių bandymą. Jis įtariamas tuo, kad neužtikrino, kad A. B. tinkamai suprojektuotų kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t.y. kad įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, apskaičiuotų įrąžas į inkarinių atramų pamatus, tačiau jis nėra kompetetingas atlikti tokių skaičiavimų tikrinimus. Skaičiavimai yra sudėtingi, tai nėra jo kompetencija, o be to projektas buvo praėjęs ekspertizę, todėl jam nekilo įtarimų, kad kažkas su projekte atliktais skaičiavimais yra negerai. Norėdamas išsaugoti darbo vietą, tikėdamasis, kad niekas nenukentės ir projektai bus atlikti tinkamai, manydamas, kad projektuotojai atliekantys savo darbą atliks jį gerai, jis ant darbo projekto pasirašė kaip projekto darbo vadovas. Jis mano, kad pagal savo turimą kompetenciją ir pagal suteiktas darbo sąlygas jis kaip projekto vadovo pareigas atliko gerai ir dėl to, kad buvo netinkamai paskaičiuotos įrąžos į pamatus ir nuvirto atrama Nr. 56, jis nėra kaltas (12 t., b.l. 67–70, 76–77).

Kaltinamoji V. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir tuo pačiu dirba eksperto darbą, nes jos kvalifikacija jai tą leidžia, gali būti projekto vadovu ir konstrukcinės dalies vadovu. Atliekant šį darbą, projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos pamatų dokumentacijos dalis buvo pateikta pagal sutartį, nes jie laimėjo konkursą atlikti techninio projekto ir darbo projekto ekspertizę. Gautų dokumentų važtaraštyje buvo pažymėta: tarpinių ir kampinių atramų pamatai pateikti nulinės laidos, 330 įtampos ruožo atramų pamatai gauti laidos A, 110 įtampos ruožo atramų pamatai gauti nulinės laidos. Čia buvo siauras atramų įvardinimas ir ekspertizės aktą jie atliko tarpinėms ir kampinėms atramoms. Ekspertizę atliekant, ekspertas žiūri, kad projektas atitiktų esminius reikalavimus, kad būtų visi dokumentai, kad būtų kvalifikacija projektuotojo ir projekto vadovo, šį kartą projekto dalies vadovo. Ekspertas išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, raštu pareiškia pastabas. Ekspertizės akto antrame punkte buvo prašoma pateikti galinių ir kampinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimus ir sprendinius veikiant vertikalioms ir horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Ekspertizės akto trečiame punkte pabrėžiama, kad dalį pamatų veikia rovimo jėgos, „pateikti sekliųjų ir polinių pamatų skaičiavimus“. Eksperto buvo pastebėta ir išreikšti pageidavimai. Projektuotojui priklauso vadovautis Lietuvos standartais ir Eurokodais, jis pateikia skaičiavimus, pateikia pataisytus, brėžinyje trūkstamus matmenis ir pan., ekspertas skaičiavimų netikrina, nes ekspertai neturi programų, su kuriomis dirba projektuotojai, jie tik išreikalauja. Kvalifikuotas projektuotojas dirba su atestatu ir jam priklauso laikytis visų Eurokodų ir standartų, jis visus skaičiavimus surašo, o ekspertai primena, į ką dar reikia atkreipti dėmesį. Šiuo atveju klaida buvo pastebėta tik avarijos metu, tada vyko teisminė ekspertizė, ji buvo vykdyta su programomis, su skaičiavimais, ir buvo pastebėta, kur yra pagrindinė klaida. Ji daro išvadą, kad inkarinių atramų įražos nebuvo apskaičiuotos, nes tokių atramų projektuoti niekas nebuvo įsipareigojęs, inkarinės atramos Nr. 56 pamatų projektavimui buvo panaudotos įražos tos atramos, kurios projektavimui nebuvo taikomas montavimo rėžimas. Tokios atramos ekspertizė nebuvo užsakyta. Montavimo rėžimai ir montavimas sprendžiamas technologijos projekte, kuris nebuvo parengtas, jeigu būtų laiku parengtas technologinis projektas, tai projektuotojas būtų pastebėjęs klaidą. Gavę darbo projekto išvadą suderino ir rangovas galėjo pradėti vykdyti kasimo darbus, bet nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas nepastebėjo, kad jie pradėjo gauti brėžinius su A laida, jie turėjo kreiptis ir duoti ženklą projektuotojui, kad jie kreiptųsi į ekspertus, kad būtų atlikta ekspertizė dėl projekto A laidos. Jų išleisti aktai, nei techninio nei darbo projekto su A laida nepasižymi, viskas nukeliavo toliau ir darbas vyko su klaidingomis išvadomis, nes techninis prižiūrėtojas, matydamas, kad darbo projekto brėžiniai neatitinka techninio projekto, negali daryti išvados, kad pritaria statyti. Tada ekspertai gautų papildomai ekspertuoti ir gal būtų pastebėta klaida. Teismo ekspertizė atliko projekto ekspertizę. Jie išvadoje rašo, kad tikrino A ir B laidas, o jų išleistas projektas nulinės laidos. Čia techninio prižiūrėtojo klaida, jam priklauso sutikrinti, kad darbo projektas atitiktų techninį projektą. Projektuotojų pasirinktas empirinis skaičiavimo metodas, vertinant projektą, buvo pripažintas tinkamu, bet turėjo būti atlikti pamatų bandymai. Europos normų 199–1 punkto 7.63.2 reikalavimai galioja ne tik projektuotojams, bet ir pamatų rangovams, todėl atlikti įrengtų pamatų bandymus rangovams yra privaloma, nepaisant to, kad apie tai neužsiminta projekte. Tai, kad nebuvo atlikti bandymai, yra rangovo atsakomybė, o ne projektuotojo. Techninio projekto ekspertizėje buvo pastaba, kad reikia atlikti bandymus. Gal užsakovą išgąsdino tai, kad ten parašyta, kad bandymus reikia atlikti poligone, bet būtų užtekę šalia įrengto pamato padaryti kontrolinį bandymą ir būtų pastebėtos klaidos. Dėl to Euro normos ir Lietuvos normos reikalauja atlikti bandymus. Visuose objektuose turi būti atlikti polinių pamatų bandymai, tas yra visiems žinoma. Pagal važtaraštį jai buvo pateikta tarpinių atramų nulinė laida ir kampinių atramų nulinė darbo projekto laida. 330 įtampos ruožo atramų pamatai buvo pateikti laida A, o 110 įtampos irgi nulinė laida. Viskas vyko labai skubiai. Sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl darbo projekto ekspertizės sudaryta 2014 m. spalio 17 d., dokumentacija gauta spalio 15 d. Spalio 20 d. buvo atlikta darbo projekto ekspertizė, o 22 d. jau duota eksperto išvada. Pastabos buvo esminės, todėl ji prašė pateikti galinių, kampinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimą ir sprendinius, veikiant vertikalioms, horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Pateikė tuos skaičiavimus, bet jie – ekspertai, su programomis jų nepatikrino, nes įprastai to netikrina, tik mato, kad kvalifikuotas specialistas atliko skaičiavimus ir to užtenka. Atsakomybę neša skaičiavimus atlikęs specialistas. Jiems pateikė bylą su skaičiavimais, bet jie jų negali tikrinti, nes neturi tokių programų, tokiu atveju atliktų jau projektuotojo darbą, jeigu perskaičiuotų skaičiavimus. Jie tikrina projektą ir mato bendrą vaizdą, kas turi būti, kad atlikti gerus skaičiavimus, primeni dar kartą. Nei viena firma neturi programų ir nekartoja projektuotojo darbo perskaičiuodami. Darbo projekte keitėsi pamatų sprendiniai, dėl to turėjo pasikeisti techninis projektas, bet jis nepasikeitė. Darbo projekte pasikeitė kampinių atramų pamatų tipas. Kai pateikė naują pamatų tipą, jie tik matė ir surašė pastabas, tai viskas. Į jų pareigas įeina išreikalauti skaičiavimus, nes STR reikalauja, kad atliktų skaičiavimus, padarytų, pabraižytų, kad įsitikinti, kad yra skaičiavimai. Jeigu nepateikia skaičiavimų, tai jų nėra, o jeigu pateikia, tai viskas gerai, reiškia atitinka. Projektuotojai priėmė sprendimus ir sprendimai buvo patikrinti, bet toliau ekspertai jiems nediktuoja, kad kažką taisytų. Ji pasitikėjo projektuotojais ir jų pateiktais skaičiavimais. Davė išvadą, kad darbo projektas atitiknka techninio projekto sprendinius. Negali pasakyti, kodėl davė tokią išvadą, kai buvo pakeistas techniniame projekte nurodytas pamatų tipas. Kaltinamajai V. K. pacitavus rašto turinį (4 t., b.l. 76), kaltinamoji pripažino, kad po įvykio teismo ekspertai ekspertavo tas pačias projekto laidas, kurios buvo pateiktos ekspertuoti jos įmonei. Su teismo ekspertų išvadomis sutinka. Neprisimena, kad kai kurios atramos būtų įvardintos ankerinėmis atramomis. Mano, kad darbo projektas buvo pataisytas prieš duodant teismo ekspertams, tačiau to įrodyti negali. Pamatų bandymo rezultatai nebuvo pridėti prie projekto. Ekspertams nepriklauso tikrinti, ar atlikti bandymai. Jie tikrina, ar projektas atitinka STR reikalavimus. Pamatų bandymai atliekami prieš gaunant leidimą statybai. Atlikdami darbo projekto ekspertizę nerašė pastabos dėl bandymų atlikimo, kadangi šią pastabą nurodė atlikdami techninio projekto ekspertizę. Buvo žodinis projektuotojo pasižadėjimas ištaisyti ekspertų nurodytas pastabas. 2014-10-20 pateikė pastabas, o 2014-10-22 pateikė išvadas dėl darbo projekto ekspertizės. Ji buvo skubinama atlikti darbo projekto ekspertizę. Ekspertizei nebuvo pateikta ankerinių atramų pamatų byla. Tik po avarijos atsirado pavadinimas „ankerinės“. Mano, kad po avarijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo ekspertams pateikė pakoreguotus įražų skaičiavimus. Ekspertizės atlikimo metu ji matė penkias įražų skaičiavimo lenteles, kurios yra šios bylos medžiagoje. Po avarijos pastebėjo, kad neturi darbo projekto medžiagos, pagal kurią atliko ekspertizę. Po avarijos pamatė, kad byra projekto A ir B laidos. Pripažįsta, kai padaryti projekto pakeitimai nėra esminiai, tokiu atveju ekspertizė neatliekama.

2016 m. kovo 3 d. specialaus liudytojo apklausos metu V. K. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji turi kvalifikacijos atestatus Nr. 26032, kurie jai suteikia teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovės ir statinio ekspertizės vadovės pareigas ir atestatą, kuris suteikia teisę eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovės ir ypatingo statinio ekspertizės vadovės pareigas. 2013 metais buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ AB dėl techninio projekto ekspertizės. Techninį projektą pateikė „(duomenys neskelbtini)“ AB. Projekto projektuotojas buvo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, projekto vadovas J. S.. Projektas buvo pateiktas atskiromis bylomis ir kiekvienos srities ekspertas atliko tos dalies ekspertizę. Ji buvo ekspertizės vadovė. Atlikus ekspertizę 2013 m. vasario 22 d. buvo surašytas Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas, po kuriuo buvo surašyti visi ekspertai ir dalys, kurių ekspertizes jie atliko. Akte buvo nurodyta, jog projektas galės būti rekomenduojamas tvirtinti po to kai bus pataisytas ir papildytas. Vyko diskusijos tarp ekspertų ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl išsakytų pastabų. 2013 m. kovo 08 d., 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė atsakymus į ekspertizės pastabas. Po pastabomis pasirašė projekto vadovas J. S. ir projekto dalies vadovas A. B.. 2013 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl techninio projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ ekspertizės davė Techninio projekto bendrosios ekspertizės išvadą, kad techninis projektas pataisytas ir papildytas pagal ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projektų rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. Ekspertizės aktą pasirašė ji. 2014 m. spalio 17 d. buvo pasirašyta ekspertizės rangos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Pagal minėtą sutartį „A. Ž. ir ko“ UAB pateikia darbo projektą „400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ dalinei (konstrukcijų) ekspertizei atlikti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu (STR) 1.06.03:202 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių kontrukcijų projektavimas“, LST EN 1997–1 Eurokodu 7–1 dalimi „Geotechninio projektavimo pagrindinės taisyklės“ bei kitų atitinkamų Statybos Techninių Reglamentų (STR) nuostatomis atlieka ekspertizę. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė techninį projektą atskiromis dalimis (bylomis). Ji pati atliko Tarpinių atramų pamatų, kampinių ir galinių atramų pamatų 330 kV įtampos ruožo atramų pamatų ir 110 kV įtampos ruožo atramos pamatų darbo projekto ekspertavimą. 2014 m. spalio 20 d. surašė darbo projekto dalinės pirminės ekspertizės aktą, kuriame nurodė privalomas pastabas. Viena iš jų buvo pateikti galinių, kampinių ir tarpinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimą ir sprendinius, veikiant vertikalioms ir horizantalioms jėgoms ir lenkimo momentams. 2014 m. spalio 21 d. gavo atsakymą į ekspertizės pastabas, kurias pasirašė projekto vadovas J. S. ir projekto dalies vadovas A. B.. Jai pateikė galinių, kampinių ir tarpinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimus ir sprendinius, veikiant vertikalioms ir horizontaliomis jėgoms ir lenkimo momentams. Ji detaliai neperskaičiavo pateiktų skaičiavimų, skaičiavimai buvo pateikti jai po pirminių pastabų. Ekspertizės metu nėra atliekami patikrinamieji skaičiavimai. Ekspertizė buvo atliekama tam, kad projektas atitiktų esminius statinio reikalavimus, privalomus projektų rengimo dokumentu, kitus statybos aktų reikalavimus. 2014 m. spalio 22 d. pasirašė darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, kurio išvada – darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama. Gavus tokias išvadas „(duomenys neskelbtini)“ UAB galėjo gauti statybos leidimą. Atliekant atramų pamatų ekspertavimą pastabose buvo prašiusi, jog pateiktų galinių, tarpinių ir kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus. Kadangi jokiuose norminiuose teisės aktuose nėra „ankarinių“ atramų, todėl ji ir neprašė pateikti jų skaičiavimų. Nori pabrėžti, kad kampinių ir galinių atramų skaičiavimai buvo pateikti ne vienu metu, nuolat vyko derybos su A. B. dėl skaičiavimų pateikimo, todėl ji neprašė pateikti ir nesiaiškino į tai kas yra „ankerinės“ atramos, nevertino jų skaičiavimo. Visą laiką iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo vykdomas moralinis spaudimas kuo greičiau pateikti teigiamą projekto ekspertizės išvadą ir nežlugdyti valstybinės reikšmės projekto. Taip pat nori paminėti, kad „A. Ž. ir ko„ UAB pateiktas darbo projektas buvo „silpnas“ ir tik jos duotų pastabų dėka projektas buvo „pritemptas“ iki to lygio, kad jį būtų galima tvirtinti. Taip pat pastabose pateikė pasiūlymą atlikti atramų natūrinius laikomosios galios bandymus, tai turėjo būti atlikta jau ėjus statybos darbus. Apie tai ar buvo atlikti bandymai ji nieko pasakyti negali, bet mano, jei bandymai būtų buvę atlikti jų metu būtų paaiškėję, kad blogai atlikti paskaičiavimai (neteisingos parinktos įrąžos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos pakartotinės projekto ekspertizės išvadoms ji priekaištų neturi ir sutinka su pateiktomis išvadomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visai kito lygio darbo projekto ekspertizę, atliko perskaičiavus su naujausiomis programomis ir rado klaidą skaičiavimuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto ekspertizės metu neatliko detalių patikrinamųjų skaičiavimų, ji vadovavosi jau pateiktais skaičiavimais, kuriuos pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užduoties patikrinti ar teisingai atlikti skaičiavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta ekspertizė buvo atlikta per trumpą laiką, sutartis pasirašyta 2014 m. spalio 17 d., o ekspertizės aktas pasirašytas 2014 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizę atliko kelis mėnesius, kadangi jie atliko kito lygio ekspertizę, atliko praktinius bandymus. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš spaudos. Iš aplinkinių žinojo, kad vyksta tyrimas ir tik einant avarijos tyrimui į pabaigą, ji buvo iškviesta į Statybų inspekciją, kur buvo paklausta ar sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadomis. Atramos Nr. 56 griūtis įvyko ne dėl ekspertizės įstaigos kaltės, visi projekto trūkumai buvo išsakyti „(duomenys neskelbtini)“ UAB, tačiau kai paaiškėjo projekte buvo atliktos tik kosmetinės projekto pataisos. Ji nesutinka, kad ji pažeidė teisės aktus ir dėl šios avarijos ji kalta nėra. Nesutinka su valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Avarijos tyrimo aktu. Avarijos tyrimo akto išvadoje visiškai neatsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 6 d. duotus paaiškinimus tyrimo metu dėl atliktos projekto ekspertizės. Be to, Avarijos tyrimo akte dalyje 3 priešavarinės būklės požymiai, nurodoma, kad atramoje Nr. 55 buvo įvykęs atramos traversos lūžis, tai užfiksuota ir žuvusiojo artimųjų pateiktoje medžiagoje (nuotraukose). Ši avarija Statybos darbų žurnale nėra užfiksuota, o rangovas kaip pažymima akte skubiai pakeikė traversą ir neišaiškinęs avarijos priežasčių nuslėpė įvykį. Pagal Statybos įstatymo 25 straipsnio statinio avarijos apibrėžimą atramoje Nr. 55 įvyko „Statinio dalies, konstrukcijų, elementų nevaldoma griūtis“, kuri, jų nuomone, turėjo būti tiriama kaip statinio avarija. Remiantis STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ 18,12 punktais, jeigu būtų sustabdyti darbai ir būtų atliktas avarijos tyrimas, tada būtų buvę paaiškėję ir skaičiavimuose buvusi klaida. Kadangi šiuo atveju nebuvo mirtinų pasekmių, avarijos tyrimas nebuvo atliktas, galima sakyti nuslėptas. Techninis prižiūrėtojas „(duomenys neskelbtini)“ AB turėjo prižiūrėti ir tikrinti. Taip pat ji nesutinka ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus išvadomis, kurios rėmėsi Statybos inspekcijos išvadomis. Inspektorius savo tyrimo metu visiškai nenagrinėjo žuvusiojo I. L. buvimo montuojamojoje atramoje būtinumo (ar darbai tikrai negalėjo būti atliekami būnant keltuvo lopšyje) visiškai neaiškios žuvusiojo patekimo ant atramos konstrukcijos aplinkybės (mobiliųjų kėlimo platformų naudojimo ir priežiūros taisyklių 30.14 punktas: „neleisti kelti darbinėje platformoje asmenų, nepaskirtų dirbti joje, neleisti naudoti darbinės platformos kaip keltuvo pakelti darbuotojus į pastato aukštus ar kitaip naudoti MDKP ne pagal paskirtį“). Jeigu ji būtų turėjusi galimybę, ji būtų apskundusi aktą, tačiau jai nėra suteikta tokia galimybė, kadangi ji nėra nei darbdavys, nei nukentėjusiojo atstovas. Su avarijos tyrimo aktu Statybos inspekcijoje ji nebuvo supažindinta, nebuvo informuota apie jo surašymą. Ji neturėjo galimybės jo skųsti ar kitaip prieštarauti pateiktomis išvadomis su kuriomis ji nesutinka (12 t., b.l. 131–134).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta V. K. parodė, kad kalta neprisipažįsta, kadangi ji neekspertavo darbo projekto A ir B laidų, kurios neaišku kada buvo parengtos ir kas jas ekspertavo, kadangi ekspertizei buvo pateiktos bylos SK – konstrukcijų dalis 1299/2013-DP-SK-T1 tarpinių atramų pamatai ir SK – konstrukcijų dalis, 1299/2013–DP–SK–T2 kampinių atramų pamatai nenurodant laidų A ir B, tačiau atliekant ekspertizę po avarijos Projektų ekspertizei yra pateikiama laidos A ir B, kurios jai nebuvo pateiktos ekspertuoti. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji turi kvalifikacijos atestatus Nr. 26032, kurie suteikia teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovės ir statinio ekspertizės vadovės pareigas ir atestatą, kuris suteikia teisę eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovės ir ypatingo statinio ekspertizės vadovės pareigas. 2013 metais buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ AB dėl techninio projekto objekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ ekspertizės. Techninį projektą pateikė „(duomenys neskelbtini)“ AB. Projekto projektuotojas buvo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, projekto vadovas J. S.. Projektas buvo pateiktas atskiromis bylomis ir kiekvienos srities ekspertas atliko tos dalies ekspertizę. Ji buvo ekspertizės vadovas. 2013 m. vasario 22 d. buvo buvo surašytas Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas, po kuriuo buvo surašyti visi ekspertai ir dalys, kurių ekspertizes jie atliko. Akte buvo nurodyta, jog projektas galės būti rekomenduojamas tvirtinti po to kai bus pataisytas ir papildytas. Vyko diskusijos tarp ekspertų ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB dėl išsakytų pastabų. 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė atsakymus į ekspertizės pastabas. Po pastabomis pasirašė projekto vadovas J. S. ir projekto dalies vadovas A. B.. 2013 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl techninio projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos –Lenkijos sienos statyba“ ekspertizės davė Techninio projekto bendrosios ekspertizės išvadą, kad techninis projektas pataisytas ir papildytas pagal ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projektų rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. Ekspertizės aktą pasirašė ji. 2014 m. spalio 17 d. buvo pasirašyta ekspertizės rangos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ UAB, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė darbo projektą „400 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ dalinei (konstrukcijų) ekspertizei atlikti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu (STR) 1.06.03:202 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“, LST EN 1997–1 Eurokodu 7–1 dalimi „Geotechninio projektavimo pagrindinės taisyklės“ bei kitų atitinkamų Statybos Techninių Reglamentų (STR) nuostatomis atliks ekspertizę. „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikė darbo projektą atskiromis dalimis (bylomis). Jai buvo pateiktos bylos – „SK – konstrukcijų dalis, 1299/20136–DP–SKT1 tarpinių atramų pamatai“ ir „SK – konstrukcijų dalis, 1299/20136–DP–SKT2 Kampinių atramų pamatai“, „SK – konstrukcijų dalis, 1299/2013–DP–SK–T5 330 kV įtampos ruožo atramų pamatai. Laida A“ ir „SK – konstrukcijų dalis, 1299/2013–DP–SK–T6 110 kV įtampos ruožo atramų pamatai“. Prie bylų „SK-konstrukcijų dalis, 1299/20136–DP–SKT1 tarpinių atramų pamatai“ ir „SK – konstrukcijų dalis, 1299/20136–DP–SKT2 Kampinių atramų pamatai“ nebuvo nei A nei B laidos. Apie tai, kad minėtos bylos turi A ir B laidas, ji sužinojo skaitydama Avarijos tyrimo aktą, kurį surašė Statybų inspekcija. Kas ekspertavo minėtas laidas ji nežino. Ji pati atliko tarpinių atramų pamatų, kampinių ir galinių atramų pamatų 330kV įtampos ruožo atramų pamatų ir 110kV įtampos ruožo atramos pamatų darbo projekto ekspertavimą. 2014m. spalio 20 d. surašė darbo projekto dalinės pirminės ekspertizės aktą, kuriame nurodė privalomas pastabas. Viena iš jų buvo pateikti galinių, kampinių ir tarpinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimą ir sprendinius, veikiant vertikalioms ir horizantalioms jėgoms ir lenkimo momentams, kita pastaba pateikti raunamųjų sekliųjų ir polinių pamatų skaičiavimus. 2014 m. spalio 21 d. gavo atsakymą į ekspertizės pastabas, kurias pasirašė projekto vadovas J. S. ir projekto dalies vadovas A. B.. Jai pateikė galinių, kampinių ir tarpinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimus ir sprendinius, veikiant vertikalioms ir horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams ir raunamųjų sekliųjų ir polinių pamatų skaičiavimus. Kampinių ir galinių atramų skaičiavimai buvo pateikti ne vienu metu, nuolat vyko derybos su A. B. dėl skaičiavimų pateikimo. Skaičiavimai buvo pateikti tiek kompiuteriu, tiek popieriniame variante. Ji detaliai neperskaičiavo pateiktų skaičiavimų, skaičiavimai buvo pateikti jai po pirminių pastabų. Skaičiavimų sprendiniai buvo sutikrinti duodant užklausas. Ekspertizės metu nėra atliekami patikrinamieji skaičiavimai, kadangi ekspertizė buvo atliekama tam, kad projektas atitiktų esminius statinio reikalavimus, privalomus projektų rengimo dokumentus, kitus statybos aktų reikalavimus. Tarp jai pateiktų skaičiavimų nebuvo pateikta „inkarinių“ atramų polinių pamatų polių skaičiavimų ir sprendinių. Ji neekspertavo „inkarinių“ atramų polinių pamatų polių skaičiavimo ir sprendinių, veikiant vertikalioms ir horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Kas jas ekspertavo nežino. Apie tai, kad buvo projekte „inkarinės“ atramos ji sužinojo tik iš Avarijos tyrimo akto. Ji nežino kas yra numatyta A ir B laidose, kadangi jų nematė. A ir B laidos atsirado dėl pakeitimų projekte, ji neatliko jų ekspertavimo, neatmeta galimybės, kad būtent tose A ir B laidose buvo ekspertuojamos „Inkarinės“ atramos. Jeigu buvo daryti pakeitimai, tai apie tai turėjo būti paaiškinamieji raštai, kodėl yra pakeitimai. Jeigu darbo projekte atsiranda A ir B laidos, jos turėjo būti ir techniniame projekte, t. y., jos turėjo būti techniniame projekte parengtos ir ekspertuotos. 2014 m. spalio 22 d. pasirašė darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, kurio išvada – darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama. Gavus tokias išvadas „(duomenys neskelbtini)“ UAB galėjo gauti leidimą pradėti darbus. Ji savo darbą atliko tinkamai, kadangi ji pateiktas bylas ekspertavo tinkamai, surašė pastabas ir tik atsakius į jos pastabas 2014 m. spalio 22 d. pasirašė darbo projekto dalinės ekspertizės aktą, kurio išvada – darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama. Rašant techninio projekto ir darbo projekto bendrosios ekspertizės aktus niekur nėra rašoma apie „inkarines“ atramas, ji prašė pateikti tarpinių, kampinių ir galinių atramų pamatų sprendinius pagrindžiančius skaičiavimus, šių atramų skaičiavimai buvo atlikti tinkamai. Ji pastabose pateikė pasiūlymą atlikti atramų natūrinius laikomosios galios bandymus, tai turėjo būti atlikta jau pradėjus statybos darbus, nes tai numato teisės aktai, kad bandymai turi būti atlikti, tą turėjo žinoti „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos pakartotinės projekto ekspertizės išvadomis ji sutinka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visus perskaičiavus su naujausiomis programomis ir rado klaidą skaičiavimuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip suprato iš Avarijos tyrimo akto, buvo pateiktos projekto A ir B laidos, kurių ji nėra mačiusi ir ekspertavusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta ekspertizė buvo atlikta per trumpą laiką, sutartis pasirašyta 2014 m. spalio 17 d., o ekspertizės aktas pasirašytas 2014 m. spalio 22 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizę atliko kelis mėnesius, kadangi jie atliko kito lygio ekspertizę, atliko praktinius bandymus. Apie nelaimingą atsitikimą ji sužinojo iš spaudos. Ji iš aplinkinių žinojo, kad vyksta tyrimas ir tik einant avarijos tyrimui į pabaigą, ji buvo iškviesta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kur surengtame posėdyje, buvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis išvadomis, paklausta ar su jomis sutinka, bet niekas neatsižvelgė ir niekas nekomentavo jos pateiktų paaiškinimų. Ji nesutinka, kad pažeidė teisės aktus ir dėl šios avarijos yra kalta. Atramos Nr. 56 griūtis įvyko ne dėl ekspertizės įstaigos kaltės, visi projekto trūkumai buvo išsakyti „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir pataisyti. Kaip dabar supranta jai nebuvo pateikta ekspertuoti A ir B laidos, kurios buvo pateiktos tiriant ir rašant Avarijos tyrimo aktą (13 t., b.l. 5–8, 21–22).

Nukentėjusioji J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. 14.00 val. jai paskambino jaunesnysis sūnus ir pasakė, kad I. L. žuvo. Ji tą dieną dirbo. Paskambino savo vyrui, ir jie iš karto važiavo į Alytų. Atvyko apie 7 valandą. Buvo susijaudinusi, daug ko neprisimena. Visus reikalus tvarkė vyras su sūnumi. Kitą dieną pamatė, kad jaunesnysis sūnus pražilo. Santykiai su žuvusiu sūnumi buvo labai geri, visada susiskambindavo, susirašinėdavo žinutėmis. Iš vakaro 2015 m. kovo 31 d. Sūnus paskambino, pasakė, kad išvyksta į darbą. Kai kalbėjo tą vakarą, jis pasakė, kad 2015 m. balandžio 28 d. jam duos atostogų dviem savaitėms, nesulaukė. Iki šiol saugo sūnaus SMS žinutes. Jie su sūnų tėvu A. L. oficialiai išsiskyrė 2015 m. kovo 17 d. Negyveno kartu jau 4 metus prieš jų skyrybas. 2010 metais A. L. išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai. Sūnaus vestuvės buvo 2010 metų rugsėjo mėnesį, vyras išsikraustė prieš jas. 2011 metais iš vestuvinių pinigų jie nupirko sūnui butą ir 2011 metais jis su žmona išsikraustė, iki tol gyveno jų bute. Ji pati naujos šeimos nesukūrė. A. L. kitos šeimos oficialiai irgi nesukūrė. Su sūnumi matydavosi per kiekvienas išeigines. Kai tik grįždavo, jis ateidavo į svečius. Su juo buvo labai geri santykiai. Kai sūnus grįždavo, jis su šeima atvykdavo pas juos, ateidavo buvęs vyras. Susirinkdavo visi kartu, bendraudavo. Su sūnaus šeima važiuodavo į Palangą, į Šventąją. Iš sūnaus materialinės pagalbos negaudavo. Stengėsi patys vaikams padėti. Teismo prašo priteisti jai 500 000 eurų, nežino, kaip galima įvertinti sūnaus gyvybę. Sodra visiems išmokėjo po 10 000 eurų ir viskas. Pati asmeniškai buvo apdraudusi savo vaikus draudimo bendrovėje, draudė kiekvienais metais ir gavo 4 000 eurų. Marti gavo šiuos pinigus. Marti pasakė, kad didžiausią dalį draudimo bendrovė pervedė anūkui, o likusią dalį jai. Neatsimena, ką nurodė naudos gavėju, bet draudė kiekvienais metais. Jai pačiai iš tos draudimo bendrovės nebuvo pervesta nieko. Niekas iš įmonių jai nesiūlė pagalbos, nesikreipė dėl žalos atlyginimo, ji jų net nematė. Laiškai jiems su vyru ateina vienu adresu. Buvo gautas vienas laiškas, neatsimena, kas ten buvo parašyta.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis – jo sūnus. 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. jam paskambino sūnaus draugas, kuris kartu dirbo Alytuje, pasakė, kad žuvo sūnus. Kadangi tai buvo balandžio 1 d., pagalvojo, kad tai pokštas, nepatikėjo. Būdamas gyvas, sūnus rodė video medžiagą, didžiavosi, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, parodė, kokia technika dirba, sakė, kad vykdomas labai stambus projektas. Kai išvykdavo išeiginėms, firma apmokėdavo už objekto saugojimą. Nuotraukose sūnus rodė ir tai, kas yra blogai. Visada sakydavo sūnui, kad reikia laikytis darbo saugos, kad namuose laukia šeima, tėvai. Mano, kad reikėjo tam daugiau dėmesio skirti, nuvažiuoti pačiam objektą pažiūrėti. Paskutinėse nuotraukose buvo užfiksuota ranka tarp žemės ir fundamento. Jie kartu su kolega dirbo aukštumoj. Prieš tai, kai reikdavo kilti į aukštumą, jie apeidavo tą statinį, kad patikrinti, ar nepadidėjo atstumas tarp fundamento ir žemės, nors tai nebuvo jų pareiga. Sūnus buvo labai sąžiningas, labai sąžiningai atlikinėjo savo darbą. Vieną kartą jis paskambino labai nusiminęs. Jis niekada nebuvo bailys, bet sakė, kad tą dieną jis labai išsigando. Pas juos buvo meistras R. B., kuris tiesiogiai duodavo nurodymus. Jie turėjo autobokštelį, kuris kelia, atrodo, į 60 metų aukštį. Tą dieną buvo stiprus vėjas, autobokštelis nesugebėjo pakilti. R. B. liepė patiems lipti į apie 20 metrų aukščio atramą. Sūnus vieną kartą pakluso jo reikalavimui, antrą kartą atsisakė, pasakė, kad turi šeimą. Vakare jis turėjo R. B. pastatyti butelį už tai, kad jis už jį atliko minėtą užduotį. Nelaimė įvyko po to, kai jis perėjo į R. B. brigadą. Prieš tai sūnus dirbo prie atramų surinkimo, ten buvo sunku, bet saugu. Kai jis perėjo į R. B. brigadą, pirmiausia apsivertė mašina, kuri atlikdavo įtempimą. Sūnus rodė tas nuotraukas. Dėl to vos nežuvo tos mašinos vairuotojas. Po to, sulinko traversa. Viskas įvyko per pusantro mėnesio laikotarpį. Sūnus parodė video prieš dieną iki savo žūties. Sūnus pradžioj filmuodavo dėl to, kad įmonė galinga, geri įrengimai, jis didžiavosi, kad dirba toj įmonėj. Po to filmavo, kai kažką pamatydavo. Kiek žino, sūnaus brigadoj vieną kartą trūko laidai. Sūnaus kolegai nutrūkęs laidas vos per kojas nedavė. Atsitikus tiems minėtiems atvejams, darbų nestabdydavo, tik priemokas žadėjo, kokio dydžio, nežino. Prieš tai jie kas savaitę važiuodavo iš Visagino į Alytų, po to kas antrą savaitę grįždavo. Grįždavo išeiginėms – penktadienį vakare grįždavo, o pirmadienį anksti ryte vėl važiuodavo į objektą. Kai vieną kartą skambino sūnui, buvo 8.30 val. vakaro, buvo tamsu, bet sūnus sakė, kad jis dar objekte, nes reikėjo dirbti, dirbo su žibintais ant galvos, lipo į tą atramą. Pagalvojo, kad 8.30 val. vakaro jis dar darbe, o dar 30 km važiuoti iki Alytaus, o anksti ryte vėl į darbą. Toks sunkus darbas. Kai buvo lūžusi traversa, per išeigines objekte buvo palikta brigada ir viskas sutvarkyta. Patys montuotojai, brigada be viršininkų nurodymo negalėjo likviduoti trūkumų. Tiesioginiai vadovai žinojo apie tuos įvykius. Kai sūnus žuvo, jam buvo 29 metai, o anūkui 1 metai ir 9 mėnesiai. Jokios pagalbos iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB nesulaukė, marti buvo dekretinėse atostogose, sūnus jų šeimoje buvo vienintelis dirbantis. Šeima laidojo sūnų savo lėšomis, po to marti rinko dokumentus kompensacijai gauti. Apie tėvus įmonė prisiminė tik tuomet, kai po 9 dienų atvyko į Alytų, kur buvo darbo komisija. Pasisekė, kad komisijoje dalyvavo O. B. ir vyras iš Vilniaus, kurio pavardės neatsimena. Sužinoję apie tai, kad jie yra žuvusiojo tėvai, pakvietė į savo kabinetą. Ten peržiūrėjus video medžiagą, pakvietė į objektą – į įvykio vietą. Vaizdas buvo siaubingas, viskas sulankstyta. Atrama gulėjo laidų įtempimo kryptimi, visa išrauta iš žemės. Visas pamatas buvo išrautas. Galiniai stulpeliai po 5 metrus buvo išrauti, o priekiniai buvo įtrūkę. Dar buvo likęs diržas, kuriuo sūnus buvo prisisegęs prie statinio, statinio apačioj buvo sūnaus kraujas. Atvažiavo kartu su jaunesniuoju sūnumi, jis turėjo „notebook‘ą“ su video medžiaga. „(duomenys neskelbtini)“ UAB įmonės atstovai labai nustebo juos pamatę objekte ir dar su video medžiaga. Priėjo R. B., atseit bandė atsiprašyti. Sūnus parodė netoliese stovinčia mašiną, kuri buvo apvirtusi, kai tempė laidus. Visa komisija nuėjo pasižiūrėti į tą mašiną, akivaizdžiai matėsi, kad ji iki pusės buvo perdažyta. Aiškiai matėsi, kad kai kurios detalės šviežiai pakeistos. Nukentėjusysis nurodo, kad po to jie nuvažiavo prie kitų atramų apžiūrėti objektą. „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovai buvo labai nepatenkinti, kad jie buvo objekte, bet nieko negalėjo padaryti. Apžiūrėjus objektą, O. B. ir vyras iš Vilniaus juos pakvietė į pasitarimą, vykusį „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Jį su sūnumi įtraukė į komisijos sąrašą. Dar buvo du atstovai iš „(duomenys neskelbtini)“. Paprašė parodyti video medžiagą. Jie buvo labai nustebę, nes nežinojo nei apie vieną atsitikimą šiame objekte. Kiek pamena, pirmu klausimu buvo įtrauktas apvirtusios mašinos techninių sąlygų aptarimas. Kadangi tas mašinas gamina Švedijoje, galimai, ekspertizė iki šiol nepadaryta. Kai grįžo, sulaukė iš įmonės skambučio su atsiprašymais. Iš minėtos įmonės buvo atėjęs vienas laiškas ir gautas vienas skambutis su raginimu susitikti. Su marčia buvo nuvažiavę į įmonės ofisą Vilniuje. Ten nukentėjusysis nurodė, kad materialinė ir moralinė žala bus atlyginta pagal įstatymą, o baudžiamosios bylos jis nežada nutraukti. Tuo pokalbis buvo baigtas. Pokalbis, kokios moralinės ir materialinės žalos kompensacijos norėtų, buvo praėjus metams po laidotuvių. Tą dieną, kai sūnus žuvo, jo draugas pasijuto blogai, jam skaudėjo ausį, todėl sūnus nuvežė jį į Alytų. Grįžęs, su kitu kolega A. U. pakilo autobokšteliu. A. U. liko autobokštelyje, o sūnus užlipo ant statinio ir bandė įvykdyti troso įtempimą. A. U. pasakojo, kad kai pasigirdo traškesys, I. L. pagal techninius reikalavimus nubėgo į vidurį atramos. Pagalvojo, kad trūksta laidas, kaip buvo ne kartą. Kaip pasakojo A. U. ir kiti darbuotojai, vidurinė traversa buvo 20 metrų aukštyje ir 6 metrai iki pagrindinio. Kai pasigirdo traškesys, sūnus greitai perbėgo į vidų ir prisisegė prie vidurinės atramos. Jis tikėjosi, kad liks gyvas. Tuo momentu, kaip pasakojo A. U., ta atrama pradėjo staigiai kristi. Firmos atstovai sakė, kad jis buvo atsakingas, geras darbuotojas. Sūnaus laidotuvėse dalyvavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovė A. M., ji sėdėjo kartu su marčia. Nukentėjusysis nurodė, kad jis davė pastabas marčiai, kodėl su ja bendrauja, ji atsakė, kad reikia bendrauti. Su įmonės atstovu, jis matėsi tik vieną kartą, tuomet kai su marčia buvo jų ofise Vilniuj, po to su jais nebendravo. Prašo priteisti 3 783, 15 Eur turtinės žalos ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Marčiai laidotuvėms pervedė iš įmonės. Ji pateikė čekius. Paminklą statė patys. Materialinę žalą sudaro kapavietės sutvarkymas. Ši žala jiems neatlyginta. Paminklą užsakė po 1 metų 4 mėnesių. Ieškojo firmos, kuri gerai atliktų darbus. Išlaidų bendra suma – 3 800 eurų, yra čekiai. Iš Sodros gavo 100 vidutinių atlyginimų keturiems. Vienkartinę laidojimo pašalpą iš savivaldybės gavo marti. Tiksliai nežino, nes marti formino visus dokumentus, bet laidojimo pašalpa 350 Eur ar nepilnai 400 Eur. Savivaldybė marčiai turbūt išmokėjo, jis nežino. Jis iš Sodros gavo 11 000 Eur. Sūnus iki įvykio su juo kartu negyveno 2,5 – 3 m., nuo tada kai vedė. Sūnus materialiai jų nerėmė, kadangi turėjo savo šeimą. Pastoviai tarpusavyje bendravo, santykiai su sūnumi buvo labai geri. Jie ir sūnus su šeima gyveno tame pačiame mieste. Su marčia jie dabar nebendrauja, ji jau gyvena su kitu vyru. Anūką kartu su žmona jie mato kartą į savaitę – sekmadieniais. Prieš pat teismo posėdžius sužinojo, kad marti gavo pinigus iš įmonės. Ji už tuos pinigus nusipirko sau butą Vilniuje. Dabar marti su anūku gyvena Visagine, o nupirktą butą Vilniuje išnuomojo. Marti viskuo patenkinta, o anūkas to nesupranta. Tikisi, kad teismas priims teisingą sprendimą ir nubaus kaltuosius, kadangi jo tikslas ne gauti materialinę ir moralinę žalą, o kad būtų nubausti kaltieji, kaip priklauso pagal įstatymą. Jis su žmona neteko sūnaus, brolis brolio. Prašo patenkinti pareikštą ieškinį.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis buvo jo brolis. Tą dieną, kai žuvo brolis, jis iš Vilniaus į Alytų atvyko greičiau nei „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovai. Kai atvyko, buvo tik brolio kolegos ir policija. Po kažkurio laiko atvyko įmonės atstovas dėl darbo saugos. Su juo buvo susitikęs ir vėliau. Po to, kai į lavoninę išvežė brolį, sutiko atvažiavusius tėvus. Po brolio laidotuvių jam su tėvu pranešė, kad bus sudaryta darbo komisija, kad reikės atvažiuoti. Jis su tėvu turėjo nuotraukas iš brolio telefono. Jis pažinojo brolio kolegas. Jo ir brolio santykiai buvo labai geri. Pirmiausia brolis išvyko iš tėvų namų, paskui jis, po to tėvai išsiskyrė. Būdamas 21 metų, pradėjo dirbti tolimų reisų vairuotoju, mažai būdavo namuose, tada tėvai pradėjo atskirai gyventi. Jei brolis likdavo Alytuje, jis atvažiuodavo pas jį į Alytų, jei ne – jis atvažiuodavo pas jį į Vilnių. Brolis papasakodavo, kas vyksta firmoje. Ne kartą pasakojo, kad reikia saugotis, nes turi mažą sūnų. Paskutiniu metu brolis turėjo labai didelių nuogąstavimų. Nors darbas jam patiko, jis daug metų dirbo tą darbą, prieš tai dirbo kitoje kompanijoje. Dauguma jo bendradarbių iš Visagino kartu dirbo. Tačiau jis visą laiką sakydavo, kad saugumo nėra. Pasakodavo, kad tamsoje su žibintais lipdavo į atramą. Brolis ne iš tų žmonių, kurie skundžiasi. Jie darbe kalbėdavo, kad esant blogom sąlygoms, brolis nenorėdavo lipti į viršų – į atramą. R. B. tada pats iš principo lipdavo į atramą, kad pamokytų darbuotoją, kad jis meistras ir pats lipa į tą atramą, o darbuotojas atsisako. R. B. lipdavo į atramą įprastos dienos metu, ne po kokios nors avarijos. Bokštelis dėl oro sąlygų neleisdavo kilti aukščiau, automatiškai suveikdavo stabdis. Brolis rodydavo visus įvykius, kurie buvo darbe. Nežino, ar brolis apie tuos įvykius kam nors pranešė. Jis su tėvu nutarė važiuoti į darbo komisiją, papasakoti, ką žino. Darbo komisija leido dalyvauti apžiūrint objektą, pasiūlė dalyvauti posėdyje dėl aptarimo. Jis su savimi turėjau kompiuterį su vaizdo medžiaga, bet darbų saugos atstovas bandė nutraukti, neleisti parodyti, sakydamas, kad nieko nebuvo. Tada jis parodė mašinos, kuri buvo apvirtusi, nuotraukas. Kai priėjo prie mašinos, sulyginus nuotraukas, kurios buvo darytos prieš tai, matėsi, kad tai buvo būtent ta mašina, kuri buvo apvirtusi. Darbų saugos atstovas sakė, kad ne ta mašina buvo apvirtusi, kad jie turi dar vieną. Komisijos atstovė sakė, kad darys ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar būtent ta mašina buvo apvirtusi. Bet jis tiksliai žino, kad tokia mašina įmonėje buvo viena, nes brolis apie ją pasakojo. Tai rodė nuotrauka, nes prieš tai buvusi atrama buvo su nutrūkusia traversa. Brolis pasakojo, kad prieš tai buvo didelės problemos su įtempimu, kad buvo nutrūkęs trosas. Ar brolis savo nuogąstavimais dėl darbo pasidalino su „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybe, nežino, neklausė. Tačiau buvo apvirtusi mašina, kuri tikrai turėtų daug kainuoti, todėl „(duomenys neskelbtini)“ UAB vadovybė negalėjo to nežinoti. Buvo taip padaryta, kad niekas nieko apie tai nežinotų. Gaila, kad iki to laiko nieko nepataisė. Kai su darbo komisija buvo objekte, iš įmonės atstovų nepamatė jokios nuostabos dėl to, ką jis parodė, nuostabą tai kėlė tik draudimo kompanijos atstovams. Tėvams iš firmos niekas nepadėjo, nepaskambino. Su brolio žmona įmonės atstovai bendravo. Kai atvyko į įvykio vietą, pamatė, kad atrama guli, kranas stovėjo ant kelio. Matė, kad pamatas kyšojo iš žemės, vietomis buvo sulaužytas. Yra nuotraukos iš tos dienos, iš to momento. Dauguma to pamato nuotraukų padarytos iš jo telefono. Kiek pamena, du poliai buvo žemėje, du ištraukti iš žemės. Ištraukti poliai buvo sulūžę. Brolio bendradarbiai neleido jam ten eiti, tačiau jis vis tiek pribėgo prie brolio, buvo šalia jo. Matė brolį ant žemės negyvą. Atvyko darbo saugos atstovas J. S., fotografavo. Pagalvojo, kad jis gali nuslėpti pėdsakus, įrodymus, todėl paprašė kažkurio brolio bendradarbio, kad jo telefonu nufotografuotų atramas, visas tas detales. Net pats nežino, kodėl taip pagalvojo. Tas nuotraukas pateikė darbo komisijai. Kai atvyko ritualinių paslaugų mašina ir paėmė brolio kūną, paskambino tėvai, jis atvažiavo jų pasitikti. Jam pasakojo, kad tempiant trosą, prieš tą procesą du darbininkai turėjo stovėti prie atramos, jie žiūrėjo į pamatus. Todėl, kad kai vyksta įtempimas, fundamentas pasislinkdavo nuo žemės. Vykstant trosų įtempimui, brolis dirbo su vienu vyruku. Jie visada dirbdavo kartu. Tą dieną jis apsirgo, brolis jį nuvežė į autobusų stotį. Jie buvo pripratę kartu dirbti. Jie sakydavo, kad atramos vidurys yra pats saugiausias. Brolis tą dieną dirbo su kitu vaikinuku, kuris toje įmonėje dirbo 2 mėnesius. Prieš tai būdavo, kad traversa būdavo nutrūkusi, bet pats atramos vidurys turi stovėti, čia kaip geležinė taisyklė. Vaikinas, kuris buvo šalia brolio tuo momentu, kai išgirdo neaiškų garsą iš viršaus, sakė, kad brolis nubėgo į atramos vidurį, o ne į autobokštelį. Vaikinas sakė, kad išgirdo garsą iš viršaus, nes jis buvo autobokštelyje, jis buvo žemiau, o traversa buvo aukščiau. Dėl to brolis nubėgo į atramos centrą ir prisiveržė diržais. Kai nukrito atrama, vaikinai sakė, jį kaip kamuoliuką nusviedė nuo atramos. Sakė, kad jis du kartus apsivyniojo diržu aplink vidurinį pagrindą. Kai atrama nukrito, prasidėjo amortizacija, jis „spyruokliavo“ nuo atramos. Jie priėjo prie jo, jis kabojo ant tų diržų. Kažkas iš vaikinų, nupjovė diržus, iškvietė greitąją. Nežino, ar po įvykio brolio kolegos davė paaiškinimus pareigūnams. Kai po įvykio atvyko, pamatė porą žmonių, kurie prie jo priėjo. Nurodo, kad apie įvykį jis turbūt kalbėjo su K. V.. Kalbėjo su kolegomis iš Visagino. A. U. įvykio momentu buvo bokštelyje. Sakė, kad jam davė butelį degtinės, kad jis nusiramintų. Po dviejų dienų buvo susitikęs su visais bendradarbiais iš Visagino, kurie dirbo kartu, su jais kalbėjosi apie įvykį, aptarinėjo, aiškinosi. Po ekspertizės brolio kūno gabenimą iš Alytaus į Visaginą organizavo tėvas.

Liudytojas Ž. V., teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu kai įvyko nelaimė, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Dirbo būtent prie tos atramos. Surinkinėjo grandis, ruošdavo visą procesą traukimui. Jis buvo oro linijų montuotojas. Prieš 8 valandą ryto atvyko į darbą. Darbą jie pradėdavo nuo 8.00 val., bet atvažiuodavo anksčiau, užtrukdavo, kol susiruošdavo. Gavo brigadininko R. B. nurodymus, ką kiekvienas turi daryti. Kiekvienam buvo paskirti darbai. I. L. su porininku įkabinėdavo laidus. Kiti apačioje surinkdavo visą grandį, paruošdavo ją. Grandis tai – laidai, izoliatoriai, metalinė dalis. Paruošdavo visą grandį, tada atitraukdavo vadinamas lyderis – trosas nuo laidų tempimo mašinos. Tas trosas – lyderis įtempia laidus. Laidai guli ant žemės, lyderis atitempiamas per tą atramą, per skritulį, nuleidžiama ant žemės, prikabinamas prie šitų laidų, tada prasideda tempimas. Tie, kurie įtempinėja, laukia už atramos. Jie, kurie daro grandį, pasitraukia į šoną, nes jų darbas baigtas. Asmeniui, kuris sėdi įtempimo mašinoje, duodama komanda, kad galima pradėti tempti. Tie, kurie įkabinėja, gali būti ant žemės, gali būti viršuje, laukti už atramos saugiame atstume. Kai prasideda tempimas, kai pasiekiamas tam tikras tonažas, kuris numatytas toje atkarpoje, tada tie, kurie įkabina – dažniausia du asmenys, kyla su bokšteliu. Jie abu būna bokštelyje, bokštelis juos kelia iki traversos, tada jie iš viršaus reguliuoja, kiek patempti, kiek atleisti, kad būtų patogiau grandį įkabinti. Galima reguliuoti iš apačios, tada reguliuoja vairuotojas, atsakingas už bokštelį, bet dažniausia reguliuoja bokštelyje esantis žmogus, nes yra patogiau reguliuoti tempimą. Grandis nebūdavo taip lengva įkabinti, nes kiekvienas kampas turi savo sunkumą. Kai jie įkabinėja, dažniausia vienas būna bokštelyje, kitas ant traversos, kaip kam būdavo patogiau, priklauso nuo kampų. Būdavo sunku prieiti, reikia stengtis prieiti patogiau ir taip, kad jei trūktų trosas, neužkabintų, nenuplėštų rankos, nebūti troso kritimo zonoje, nebūti priekyje atramos, nes jei nutruks, nuplėš su viskuo. Tada įkabinamos apkabos. Yra kaištis – apkaba ir metalinė plokštelė su skyle. Ją užmauna, įdeda kaištį, įdeda plintusą į vieną pusę, į kitą pusę. Tada, kai sudėti kaiščiai, užtvirtinta, jie, esantys viršuje, vadovauja atleidimui, pasako, kad galima lyderį atleidinėti. Pradžioje eina laidas, izoliatoriai, tada grandis. Tą dieną nurodymą lipti į viršų gavo I. L. ir dar vienas darbuotojas, kurio vardo liudininkas neatsimena. Jis ir G. V. ruošė visas grandis tempimui. Paruošė vieną grandį, įtempė kairėje pusėje I. L. įkabino. Įtempė vieną pusę. Pradėjo ruošti grandį kitai pusei. Perstatė bokštą. I. L. su porininku pasiruošė kitai pusei, o jie paruošė grandį, kaip visą laiką, atsitraukė saugiu atstumu. Pradėjus tempimo darbus, brigadininkas įsako visiems atsitraukti, nes negalima stovėti po laidais. Yra buvę trūkimų. Nuo to sparno, kuriam laidus traukia, reikia atsitraukti mažiausia 20–25 metrus. Traukimo metu aukštalipis būna arba apačioje, arba stovi už traversos saugiame atstume, galima sakyti per vidurį traversos, kad jo neužkabintų. Jis būna bokštelyje. Tempimo metu niekas nebūdavo ant atramos. I. L. buvo ant atramos todėl, nes jau buvo įtempti laidai, liko tik atleidimas. Atleidimo metu jis turėjo būti ant atramos, nes reikėjo atjungti nuo grandies lyderį, nuleisti į apačią. Turėjo atjungti lyderį ir vėl grįžti į bokštelį. Prasidėjo grandies traukimas – įkabinimas, pakėlimas. Viskas vyko normaliai, įsikabino grandis. I. L. viršuj sparne įkabino tempiamą grandį. Tada iš mašinų vyksta atleidimas. I. L. atjungė lyderį, bet nespėjo grįžti į bokštelį. Tuo momentu, 5 – 10 minučių laikotarpyje, kol po truputį atleidinėjo, nieko nevyko, bet po to pradėjo keltis pamatai. Viena pamatų dalis pradėjo kilti iš žemės. Iki tol tarpusavyje brigados nariai nekalbėdavo, kad pamatai įtartini. Būdavo, kad dirbant atramos siūbuodavo, linguodavo, kai durpyne dirbo, gal ir atrodė silpnesni. Netikrindavo, ar yra tarpai tarp pamatų ir žemės. Darė savo darbus, netikrino, kas neatitinka. Neteko pastebėti, kad kiti tikrintų, apžiūrinėtų pamatus. Įvykio metu, visi pradėjo šaukti I. L., kad virsta atrama. Jis, būdamas viršuje, gal ne taip suprato, ar negirdėjo, technika dirbo, kadangi jis bėgo ne į bokštelį, o į vidurį atramos. Jis spėjo pribėgti iki pagrindinio stulpo, lindo link vidurio stulpo ir už atramų metalo konstrukcijų kampų, vadinamų kryžių, užsikabino jo apsauginis diržas, vadinamas stropas. Jis pasiekė pagrindinį stulpą ir užkibo, nespėjo prisisegti. Jei būtų ir spėjęs prisisegti, jis išvis būtų prispaustas. Būdamas apačioje prisikabinimo momento nematė. Toje vietoje galima ir prisikabinti. Tačiau tai buvo minutinis įvykis. Užkliuvus, jei ramiai viskas vyktų, galėtų atsisegti nuo savęs stropą, persisegti prie kitos traversos, kad save apsisaugoti, išsitraukti ir prisisegti. Šiuo atveju stropas užstrigo, užsikirto. Mano, kad žuvusysis galėjo pagalvoti, kad lūžta sparnas. Sparnas tai yra traversa, atšaka. Jei sparnas nulinks, atrama liks stovėti. Jis atsikabino nuo sparno, bėgo į vidurį atramos, užsikabino už kampainių ir dėl to negalėjo toliau pajudėti. Tokioj situacijoj, tuo momentu kiekvienas savaip elgiasi. Buvo sakoma, kad tokiais atvejais viduryje yra saugiausia. Tuo metu, kai viskas vyko, jis su G. V. buvo nuėję toliau – prie kelio, prie mašinos. R. B. buvo šalia atramos iš sparno pusės. Įtempėjai su mašina stovėjo už 50–100 metrų. Bokštelistas, tai yra vairuotojas, pradėjo šaukti, kad keliasi pamatai, jis pirmas tai pastebėjo. Įtempėjo operatorius negalėjo pastebėti, nes mašina stovi už 50–100 metrų. Arčiau atramos buvo brigadininkas ir vairuotojas, kuris atsakingas už bokštelį, stovintį už atramos. G. V. buvo kartu su jais, nes kai prasidėjo tempimo darbai, brigadininkas pasakė jiems visiems atsitraukti saugiu atstumu, todėl jie nuėjo prie tarnybinio automobilio. Įvykio vietoj buvo 5 – 6 žmonės – bokštelistas, brigadininkas, G. V., jis, ir dar pora žmonių, tiksliai neatsimena. Įvykis įvyko tarp 12.00 – 14.00 val. Nukrito atrama. Prasidėjo procesas. Brigadininkas informavo policiją, greitąją, savo valdžią. Atvažiavo iš darbo inspekcijos, apklausė, atvažiavo iš policijos, tikrino darbuotojus alkotesteriu. Kai nukrito atrama, R. B. nuėjo ir atkabino I. L.. Kai atkabino, liudininkas priėjo prie I. L., pačiupinėjo pulsą, pulso jau nebuvo. Uždengė akis, o stropas matė taip ir liko kabėti ir atvykstant policijai, kadangi jo atkabinti su stropu negalėjo, atkabino nuo diržo. Ar jis buvo užsikabinęs inkaru – karabinu, nepamena, nes ne jis atkabinėjo. Po įvykio pamatai išsirovė iš žemės. Atrama buvo nuvirtusi, galinėje dalyje, kur neprikabinti laidai, buvo išrauti galinės dalies du poliai, priekiniai du poliai buvo likę žemėj. Bokštelis liko sveikas. Nulūžo apatinė traversa dešinėje pusėje. Buvo atvejis, kai lūžo traversa, darbai tuo momentu buvo sustabdyti, surasta tai atramai dalis, atskirai surinktas tas sparnas ir pakeistas. Tai buvo prieš savaitę. Jis šioje įmonėje iki įvykio buvo išdirbęs nepilnus metus. Prieš tai dirbo prie atramų surinkimo. Prieš įsidarbinant šioje įmonėje buvo perskaityta saugos instrukcija, duota susipažinti, perskaityti, pasirašyti. Po to, nuo lapkričio mėnesio galo jis perėjo į R. B. brigadą. Atramos 37–43 tuomet jau buvo pastatytos, bet dar buvo statomos kampinės atramos, laidai dar nebuvo užtraukti. Šioje brigadoje vyko kitokios specifikos darbai – atramų statymas, laidų tempimas. R. B. informuodavo prieš darbą, kas galima, kas negalima, kur galima eiti, kur negalima, jei vyksta įtempimo darbai, nestovėti prie linijos, stovėti toliau, nes jei truktų, kad nebūtų nemalonumų. Pravesdavo instruktažą. Dėl saugumo stengdavosi, kad tempimo metu po laidais nebūtų žmonių. Tempimo atveju tie, kurie įkabinėja laidus, kai mašinos dirba, įtempinėja, turėdavo nebūti po trosais. Turėjo būti šalia atramos, už atramos, jei ji virstų, kaip buvo šiuo atveju. Taip pat buvo apvirtusi laidų tempimo mašina, kuri įvykio metu tempė laidus. Laidų tempimo mašina buvo ne „(duomenys neskelbtini)“ UAB nuosavybė. Paaiškino, kad prie tarpinių atramų niekada niekas nestovėjo, nes jas pastato ir prie jų niekas nebūna. Prie tarpinių atramų kabo „rolikai“. Kai tempiamas lyderis, atitempiami laidai, bet jie be tempimo jėgos. Yra permestos virvės, iš kitos pusės eina lyderis, atitempi iki inkarinės atramos, bet padedi ant žemės, ir jos guli be jokios jėgos. Pagrindiniai darbai, visos jėgos vyksta prie inkarinės atramos. Vieni ruošia, surinkinėja grandis, kiti dirba viršuje. Kai pasibaigia tas darbas, atsitraukia nuo atramos 20–30 metrų, kad jei truks laidas, nenuneštų. Oro sąlygos visą tą savaitę buvo bjaurios – lietus, sniegas. Ir tą dieną buvo permainingi, šlapi orai – lietus, sniegas, momentais vėjuota. Jie visą laiką dirbdavo prie tokių oro sąlygų. Jei būdavo stiprus vėjas, tada nekeldavo kranas, bokštelis. Jei blogom oro sąlygoms statydavo atramas, kranistas pasakydavo, kad kranas įspėja, kad nebegali kelti, o bokšteliai paprasčiausiai neduodavo kilti, atsijungdavo kompiuteriai. Yra apsaugos, matyt, gauna duomenis apie svyravimą. Tuo metu į patį viršų – į vidurinę ir viršutinę traversas nekildavo, dirbdavo apačioj, žemiau, bokštelis neiškeldavo. Apatinės traversos aukštis apie 35 metrai, kitos 45 ar 40 metrų, aukščiausios traversos – 52 metrai. Dėl darbo saugos būdavo informuoti, kad nelįsti, kur nereikia, kad nenukentėtų. Suprato, kaip teisingai atlikti darbą, kad nesužaloti savęs. Buvo lyg ir viskuo aprūpinti. Brigadininkas stengdavosi. Pasakydavo jam, ko reikia. Turėjo kiekvienas savo apsaugos diržus, išduotus įmonės, sureguliuotus pagal save, nekaitaliodavo, kad netektų reguliuoti iš naujo. Turėjo batus, šalmus, specialius drabužius. Asmeninės apsaugos priemonės būdavo išduotos pagal apskaitos kortelę, pasirašydavo. Apsaugos priemonės turi numeriukus. Išduodant priemones, užrašomas vardas pavardė, kokia priemonė išduodama. Brigadininkas R. B. darbo vietoje pravesdavo trumpus instruktažus. R. B. pravedė instruktažus. Jis buvo supažindintas su savo – oro linijų montuotojo pareigybėmis, kas galima, kas negalima. Dėl pasikeitusių darbo sąlygų instruktažai nebuvo pravedami. Teorinių žinių daug gavo iš paties R. B.. Jis daug daugiau suteikdavo žinių iš savo patirties, pasakydavo, ko negalima daryti. Darbų vadovas buvo A. Ž., jis tik atvažiuodavo į darbo vietą patikrinti. Dėl darbo saugos darbuotojai pasirašydavo žurnaluose, pasirašinėjo ten, kur jie gyvendavo, ne ofise. Atvažiuodavo A. Ž. ar jo žmona. Darbuotojai pasirašydavo už tai, kas galima, kas negalima darbo vietoje, kad negalima vartoti alkoholio, kad tempimo momentu negalima po laidais stovėti, jei statomos atramos, turi stovėti šone, kada kraną stato. Nurodo, kad dabar šitoje įmonėje jis nedirba. Po įvykių dar padirbo porą mėnesių ir išėjo. Dabar dirba tokį patį darbą tik jau kitoje įmonėje, dirba su mažesniais aukščiais. Po to įvykio darbuotojai dirbo, iškabinėjo laidus, tačiau nejaukiai, nemaloniai jautėsi. Darė tuos pačius darbus kaip I. L.. Dauguma nelabai norėdavo kilti į viršų, 2 mėnesius po įvykio buvo psichologinis barjeras, po to susitaikė, reikėjo toliau dirbti.

Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, 2015 m. balandžio 1 d., dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ auto bokštelio vairuotoju. Jis atvažiuoja su ta mašina, pastato reikiamoje vietoje, darbininkai patys valdo bokštelį, lopšį. Jis tik pastato mašiną ir paruošia ją darbui. Įvykio dieną vienas darbuotojas dirbo lopšyje, kitas vaikščiojo po atramą. Vienu metu dirbama prie vienos atramos. Bokštelio valdymas vyksta lopšyje. Yra valdymas iš apačios, avarinis nuleidimas. Perjungi mechaniškai ir nuleidi. Oro sąlygos neįtakoja šios mašinos darbo, mašina dirba taip, kaip užsakovas nori. Jie atvažiuoja pagal užsakymą ir užsakovas naudojasi ta technika, kaip ir kokiomis oro sąlygomis naudojasi, jis nesprendžia. Ribojimas bokštelio kėlimui yra vėjas. Neprisimena, kokiam vėjui per sekundę esant negalima dirbti. Yra instrukcija. Tiesiog gūsingas vėjas neleidžia dirbti. Nustato iš akies. Turbūt pagal taisykles esant didesniam negu 11 m/s vėjui, jau negalima kelti bokštelio. Ši mašina bokštelį kelia 42 metrus. Elektronikos, nustatančios vėjo greitį, joje dar nėra, nustatoma iš akies, kai būna gūsingas vėjas nedirba bokštelis. Ar galima kelti bokšteliu, ar tęsti darbus ar stabdyti, spręsdavo darbų vadovas ir jis, ne technika. Įvykio dieną lijo, buvo dargana, vėjas buvo, tačiau ne didelis, buvo galima dirbti. Bokštelis siekė du traversus, apatinį ir vidurinį, buvo iškelta iki vidurinio traverso. Neprisimena, prie kokios atramos buvo dirbama, įvykio momentu jis buvo mašinos kabinoje, todėl nieko konkrečiai negalėjo matyti, mašinos kabina buvo šonu, kai variklis dirba negali visko girdėti. Kabinoje paprastai nebūna ištisai, būna vaikšto aplink mašiną, stebi ją. Matė sujudimą ir kaip atrama virto į tą pusę, kur buvo tempiami laidai. Įvykio metu bokštelis apgadintas nebuvo, stulpas krito į kitą pusę. Nuvirtus atramai žuvo žmogus, jis buvo prisisegęs diržais. Nebuvo arti priėjęs. Pamatai, kiek suprato, buvo gręžta skylė ir piltas skiedinys. Jie buvo išrauti į paviršių su stulpu. Nurodė, kad prieš tai buvo pastebėjęs tarpus pamatuose, tačiau šviežiai kasant žemę būna tarpai, čia logiška, apie tai su niekuo nekalbėjo, tam yra darbų vadovai.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo statybos vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėjo pamatus atramoms, buvo atsakingas už kokybiškai atliktus darbus. Darbai buvo atliekami pagal suderintą, pasirašytą, patvirtintą, ekspertuotą darbo projektą. Kokios laidos projektas jam buvo pateiktas nepamena, bet nebuvo to, kad projektą keistų. Darbas atliekamas pagal technologinę kortelę, kurioje yra jiems paskirtų darbų aprašymas. Išdėstomas darbo eiliškumas, kaip bus įrengiama viskas. Kadangi jie buvo subrangovai, užsakovas statybos leidimų pateikti jiems neprivalo, jie turi pateikti užsakovui technologinę kortelę, kurią jis įsega į darbų vykdymo projektą, kiekvienas subrangovas turi pateikti technologinį aprašymą, kaip vykdo darbus. Jei užsakovas pareiškia pastabas, turi koreguoti, viską suderinti. Jiems rangovas perdavė suderintą ir ekspertuotą projektą, užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Jis pats bendravo su A. Ž., „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbų vadovu. Projekte jam asmeniškai buvo pateikta tik pamatų dalis – spraustinių polių ir gelvenų, nes tik tuos darbus atlikinėjo. Organizuodavo darbus pagal paruoštą projektą. Užsakinėdavo medžiagas, armatūrą, gaminius. Veždavo į vietą, matuodavo ir pradėdavo darbus. Projektas buvo parengtas pagal tyrimus, grunto tyrimai buvo įtraukti į projektą. Visų atramų gyliai, aukščiai buvo skirtingi. Jam buvo aktualus atramos polių gylis, o galvenos visos vienodos. Geologijos netikrino, kadangi buvo daryta prieš tai. Pagal darbo planą jie atvažiuodavo į vietą, geodezija atžymėdavo, vietą pasiruošdavo, sukaldavo polius, ant viršaus buvo daroma apjungiamoji, įstatydavo varžtus, į kuriuos tvirtinasi metalai. Darbas tuo ir baigdavosi, padarę pamatus važiuodavo prie kitos atramos. Prieš liejant pamatus, turi būti projektas, ekspertizė, leidimas statybai. Visi dokumentai, be kurių negali būti pradedama statyba. Pamatai pagal technologiją, turi stingti 28 paras, kad galėtų gauti 100 procentų atsparos. Po gelvenų įrengimo praėjus 28 paroms imami betono bandiniai – kubeliai, vežami į laboratoriją, kur tikrinamas stiprumas, forminamas žurnalas. Nežino, ar šiuo atveju tokia patikra buvo daroma, jis tik padaro savo darbus ir perduoda dokumentaciją kitiems. Nurodo, kad jis pamatų po jų išliejimo neapžiūrinėjo. Pamatus lieti pradėjo 2014 m. balandžio mėnesį, paskutinius pamatus išliejo ir darbą baigė 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Kiek pamena, tada dar nebuvo pradėti vykdyti kiti darbai. Polių gyliai skirdavosi pagal skaičiavimus, jėgas, atramas. Polių gyliai būdavo nuo 4 iki 8 m., skirdavosi gyliai. Polių ilgis, diametras, kiekis būna numatytas projekte. Kur gaunasi rovimas, ten būdavo gilesni poliai. Vienoje atramoje būdavo ir skirtingų gylių poliai. Būtent nuvirtusios, 56 atramos, polių gylių nepamena, 4 ar 5 metrai buvo. Kampinė atrama buvo maždaug 1 metras ant 1.2 metro, ant keturių kampų. Atrama buvo lygumoje, dalis buvo įžeminta. Ne visur, bet pagal gruntą, apie 20 cm buvo virš žemės. Kiek pamena, toje atramoje buvo vienodo gylio poliai. Ji buvo išlieta pagal projekto reikalavimus. Statybos metu poliai nebuvo išbandomi. Jų darbo apimtyse, to nebuvo, technologinėje kortelėje nebuvo įrašyta, užsakovo pareiga tą daryti. Poliai išbandomi ne visur, tai priklauso nuo polių kiekių, dėl geologijos, šiuo atveju skiriasi geologija pagal regionus, Alytuje visur vienoda geologija. Turi išlieti ir laukti 28 paras ir tada daryti polio rovimą, prieš liejant negali daryti bandymo. Poliai buvo spaustiniai. Nurodo, kad turi galimybę sekti jėgas mašinoje. Įrengdamas polius, apkrovų tarp pamatų ir žemės, nematė. Ten buvo molis, apkrovos didelės. Gylį tikrina techninė priežiūra įrengimo metu. Nežino ar nelaimę galėjo įtakoti tarpai pamatuose, gali būti, kad pats gruntas susitraukė. Gruntas keičiasi, jis šąla, juda. Projektuotojų reikia klausti, bet viršutinis metras neturi įtakos, yra zonos, kurios, jo nuomone, neįsiskaičiuoja į skaičiavimus. Nurodo, kad jie po įrengimo darydavo nuotraukas, matavimus, jeigu atsiranda tokie dalykai tai jie montuojant atsiranda. Negali visko matyti, jeigu yra, kas daro projektą ir ekspertuoja, jie mato viską. Šių statybos darbų techninę priežiūrą vykdė E. S.. Jis dalyvaudavo procese, pats atvažiuodavo arba jie iškviesdavo. E. S. matuodavo polių gylius, tikrino betono slankumą, ar betonas atitinka markę. Turimas pastabas E. S. turėjo įrašyti Žurnale, techninio prižiūrėtojo skiltyje, į tokias pastabas būtina reaguoti. Šiuo atveju nebuvo pastabų. Darbų procese dalyvavo užsakovo statybos vadovas T. B.. Statybos žurnale rašydvosi jis, E. S. ir T. B.. Problemos buvo sprendžiamos su projektuotojais ir technine apžiūra, jeigu būdavo aukščių skirtumas, skambindavo, derindavo. Projektuotojų pavardžių neprisimena, jo nuomone jie buvo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo iš Kauno. Projektuotojų kontaktus davė A. Ž..

Liudytojas Ž. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktorius. Projektas buvo Alytus – Lenkijos siena, 400 kilovatų elektros oro perdavimo linija. Jų bendrovė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, todėl turėjo šią liniją suprojektuoti ir pastatyti. Buvo sudaryta darbų sutartis, paskirti atsakingi žmonės. A. Ž. buvo paskirtas darbų vadovu, J. S., tuo metu dirbęs kokybės ir darbų saugos departamente, buvo paskirtas projekto vadovu. Nebuvo pokalbio, kad J. S. būtų tik formaliu projekto vadovu, jis buvo paskirtas projekto vadovu, nes turėjo didžiausią patirtį tokio pobūdžio darbuose, ankščiau buvo ne vieno projekto vadovu, su juo dirbo visa komanda. Už buvimą projekto vadovu jam buvo mokama papildomai, tikriausiai. Buvo projekto dalių vadovai, projektuotojai, subrangovai. Projekto vadovas paskiria projekto dalių vadovus. Jis pats kuravo, domėjosi projektu, jo vaidmuo buvo atstovavimas prieš užsakovą bendro pobūdžio susirinkimuose. Į projektą nesigilino, nes vienu metu būna 130 projektų, į visus įsigilinti negali, ypatingų problemų šis projektas nekėlė. Domėjosi, dėl ko įvyko avarija. Buvo atlikta daug tyrimų, teko dalyvauti visuose tyrimuose. Komisijos nustatė, kad nelaimės priežastis buvo projektavimo klaida. Jis irgi taip mano, sutiko su išvadomis, nes tai buvo išsamus ir detalus tyrimas, nėra ko ginčytis. Apie skaičiavimus nieko pasakyti negali, projektavimo klaida – neteisingai paskaičiuotos įražos. Dėl šios nelaimės atlikus vidinį tyrimą, taip pat buvo nustatyta, kad neteisingai paskaičiuotos įražos. Jas paskaičiavo subrangovai. Preliminariais skaičiavimais įmonei dėl šio įvykio buvo padaryta apie 6 mln. eurų žala. Prieš šį įvykį ir ankščiau buvo incidentų objekte, tokių kaip traversos linkimas ir tempimo mašinos atsiinkaravimas. Kiek pamena, buvo trūkęs lynas, trūkimo priežasties nežino. Po minėtų incidentų atlikti tyrimai greičiausiai buvo įforminti. Nurodo, kad techninis prižiūrėtojas buvo tik iš užsakovo pusės. Negali atsakyti, kodėl buvo keistas pamatų tipas. Apie polių tipo keitimą buvo informuotas kažkuriame pasitarime. Nebuvo informuotas, kad reikia atlikti pamatų bandymus. Projekto dalies vadovas turi spręsti, ar reikia bandymų, Eurokode taip parašyta.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB elektromontuotoju. Iki įvykio dienos buvo pradirbęs elektromontuotoju vienerius metus. Kitų elektros linijų nebuvo montavęs. Tą dieną R. B., kaip visada, paskirstė darbus. Jį pastatė dirbti su I. L., tempti laidus. Jie, kaip įprastai, su auto bokšteliu pakilo į viršų tempti laidų. Oro sąlygos buvo geros. Esant blogoms oro sąlygoms, kai būna didelis vėjas, negalima kilti su auto bokšteliu į viršų. Jei susidaro perkrova dėl stipraus vėjo, bokštelis nekelia, atsijungia pultas. Ar galima kilti su bokšteliu, nusprendžia bokštelio savininkas. Pakilus į viršų, I. L. išlipo į atramą, o jis liko bokštelyje. Baigiant įtempti laidus paskutinėje traversoje, pritvirtino laidus ir paleido juos, laidai pradėjo leistis žemyn. Jis tuo metu buvo auto bokštelyje, kurį valdė su jame esančiu pulteliu, o I. L. buvo traversoje. Į bokštelį tempiant laidus I. L. negrįžo, kadangi pagal darbo reikalavimus reikia nuimti visus prietaisus, kurie laiko tuos laidus, todėl vienas žmogus turi likti ant atramos. Teoriškai I. L. galėjo grįžti į bokštelį, kai tempė laidus, bet tuo momentu, kai laidai buvo tempiami atrama nenukrito, ji nukrito, kai jau buvo atleisti laidai ir jau buvo galima nuiminėti prietaisus, kurie buvo reikalingi laidų tempimui. Kai buvo tempiami laidai, I. L. buvo atramos viduryje, kai laidus atleidinėjo, jis ėjo link traversos. Kai per raciją liepė paleisti trikampį, kuris įtempia laidus, tada prasidėjo traškesys ir pradėjo viskas lūžti. I. L. nubėgo į atramos centrą, kadangi pagalvojo, kad traversa linksta, o traversos sulinkimo atveju saugiausia vieta yra viduryje atramos. Jis pats atsitraukė auto bokštelyje. Tada nuvirto atrama, nuvirto į laidų tempimo pusę. Pamatai pakilo, armatūra buvo visa sulinkusi. Jie patys nesprendžia, kokia jėga reikia tempti laidus, jų užduotis yra tik nuimti prietaisus. Viskam vadovauja R. B. ir D. G.. Atramos nebuvo papildomai tvirtinamos tempiant laidus. Jokių projektų ar dokumentų nėra matęs, dirbo vadovaujantis žodiniais R. B. nurodymais. Atramai nuvirtus, kol jis nusileido iš bokštelio ir pribėgo prie statinio, I. L. draugai buvo nuėmę nuo apsauginių diržų. Diržai pagal darbo saugos reikalavimus buvo su karabinais per juosmenį užsegti ir prisegti prie statinio. Kas liečia darbo saugos instruktavimą, nurodo, kad šioje įmonėje darbuotojai buvo instruktuojami nedažnai. Per jo darbo stažą R. B. instruktažą pravedė gal du kartus, paskutinį kartą gal kai tik pradėjo dirbti šiame projekte. Nurodo, kad įmonėje būta gedimų. Buvo trūkęs lynas ir lūžusi traversa, buvo apvirtusi laidų tempimo mašina, jis tuo metu darbe nebuvo, grįžęs pamatė ją apvirtusią. Kai lūžo traversa, jis tuo momentu buvo kitoje atramoje, I. L. tą dieną buvo bokštelyje. Po traversos lūžimo jie sekančią dieną ją tiesiog pakeitė, o apie įvykio tyrimą nieko nežino. Nežino ir to, ar buvo tiriamos laidų tempimo mašinos apvirtimo aplinkybės, tą mašiną buvo kažkur išvežę, kažką darė jai. Jie tą savaitę atostogavo, nežino kas ten buvo. Ar buvo kažkokių problemų su pamatais taip pat nežino, jų neapžiūrinėjo.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad iš esamų kaltinamųjų jis pažįsta tik vieną J. S.. Nurodo, kad jis pats su šiuo įvykiu yra susijęs tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo paskirtas energetikos darbų vadovu, vadovavo laidų tempimo darbams tame objekte, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. Įsakymu paskirtas atsakingas už darbų saugą. Buvo atsakingas už specialiuosius darbus, elektros linijos tiesimą, trosų tiesimą. Jo darbas buvo šių darbų priežiūra, kontrolė, darbų sauga, pačiame projektavimo procese nedalyvavo. Kaip darbų vadovas apžiūrėdavo darbo vietą. Darbus pradėdavo vykdyti gavus parengtą darbo projektą, su atžymomis „pritariu statyti“. Viską darė kas jo kompetencijos ribose, tai yra užtikrinant darbų saugą. Šiuo konkrečiu atveju, tai darbai vykdomi pagal nurodymus, instruktuojama brigada. Visus darbus atliko pagal visus reikalavimus, pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Su taisyklėmis buvo supažindinti darbuotojai, tai yra vidaus įmonės tvarka. Yra testuojami žmonės, nustatyta tvarka ir mokomi, ir darbai vykdomi. Darbus vykdo tik atestuoti specialistai, darbuotojai turintys tam tikrus pažymėjimus. Visi šie darbai visą laiką vykdomi, pagal nustatytą tvarką, su leidimais, nurodymais. Prie tos konkrečios atramos darbus vykdė pagal nurodymus, juos vykdė darbų vykdytojas R. B., su brigados nariais. Ta brigada dirbo jau ne pirmą dieną, jie buvo supažindinti su procesu. Atvykę į objektą pirmą kartą, visi darbuotojai yra instruktuojami, tai yra pirminis instruktavimas darbo vietoje, arba pasikeitus darbo pobūdžiui, darbo sąlygoms. Visi brigados nariai pirmą kartą atvykę į objektą instruktuojami pagal darbų pobūdį. Pasirašant instruktavimo žurnale. Supažindinami su visomis instrukcijomis, darbais, pavojais ir visa kita. Kiekvieną kartą instruktuojami darbų vykdytojo, pasirašant į nurodymą. Konkrečiai darbų vietoje. Instruktažo trukmė pagal būtinumą. Kada buvo šitos brigados paskutinis instruktažas negali pasakyti, yra fiksuota žurnale, užfiksavo ir darbo inspekcija, tyrimo metu. Instruktažą pravedė pats. Instruktažas buvo aiškinamas pagal instrukciją, visiems darbų atlikimui yra nustatytos instrukcijos. Atitinkamai pagal darbų pobūdį instruktuojama brigada, pagal instrukcijas ir tos instrukcijos numeriai surašomi instruktavimo darbų žurnale. Laidų montavimo metu yra pildomas statybos darbų žurnalas, kurį pildo darbų vykdytojas, pagal nustatytą tvarką. Statybos darbų žurnalo kontrolę vykdė pats ir AB „Litgrid“ inžinierius D. J., yra parašai. Statybos darbų žurnalas laikomas objekte. Kiekvienam darbui yra išduodami nauji pavedimai. Tuo momentu visa brigada žinojo, kaip reikia atlikti visą procesą, visi konkretūs darbai buvo nurodyti, vykdytojų duotame nurodyme. Nurodo, kad šiame projekte D. J. buvo techninis prižiūrėtojas, (duomenys neskelbtini) buvo vienas iš statybos vadovų, dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ UAB, jis vykdė statybinių darbų priežiūrą, o E. S. buvo užsakovo techninis prižiūrėtojas. 2015 m. balandžio 1 d., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis pats asmeniškai apie 10.00 val. ryto atvyko į objektą. Tuo laiku oro sąlygos buvo normalios, kritulių nebuvo, vėjas buvo nestiprus. Tuo metu buvo vykdomi laidų montavimo darbai, ruože tarp atramų 49, 56, kaip tik buvo baigiama montuoti vienos grandies paskutinė fazė. Jam atvykus kaip tik tos grandies buvo pradėtas temti laidas. Laidų tempimo darbai vykdomi pagal technologinę darbų lentelę. Tai buvo nurodyta elektrotechninėje dalyje. Toje lentelėje buvo nurodyta kiekvienam protarpiui, konkreti jėga, kurios dydžiai priklausomai nuo protarpio skiriasi. Apžiūrėjęs su vykdytoju objektą jis apie 13.00 val. išvyko į kitą to objekto vietą, ten buvo susitikimas su savivaldybės atstovais, kitais klausimais. Apie 14.00 val. paskambino R. B. ir informavo, kad nuvirto atrama. Liudytojas nurodo, kad jis tuomet iškarto, apie pusės valandos bėgyje, atvyko į įvykio vietą. Atvykus, apie 15.00 val. oro sąlygos buvo blogos. Pakilo vėjas, prasidėjo šlapdriba. Pamatė, kad yra nuvirtusi atrama, išrauti poliai, ir yra žuvęs vienas brigados narys. Kaip paaiškėjo, tai buvo I. L.. Žuvusysis gulėjo šalia atramos. Jis jau buvo nukabintas, buvo iškviestos specialiosios tarnybos, informuotas užsakovas, darbo inspekcija. Jam pasakė, kad buvo atliekami paskutinės fazės darbai. Paties laido įkabinimo darbus vykdė viršuje žuvusysis ir kitas brigados narys. Įkabinus ir atleidus įtempimo lyną, po kurio laiko atsirado traškesys ir atrama nugriuvo. Kiek matė, tai atrama buvo nugriuvusi į laidų tempimo pusę ir su dviem išrautais poliais, kiti du buvo savo vietoje. Prieš tai nebuvo pastebėjęs, kad poliai būtų pasvirę. Jam žinoma, kad prieš tai objekte buvo apvirtusi laidų tempimo mašina ir lūžusi traversa, tačiau mano, kad tai nėra susiję su šiuo įvykiu. Buvo Komisijos tirta, dėl ko lūžo trasversa. Tyrime dalyvavo užsakovo atstovai ir jų atstovai. Sudaryta komisija su užsakovu, kurią sudarė užsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir rangovas. Kuris „(duomenys neskelbtini)“ UAB atstovas dalyvavo komisijoje nežino. Iš kelių narių ji buvo sudaryta taip pat nežino. Kieno įsakymu komisija buvo sudaryta, negali pasakyti, nes nebuvo supažindinta su tuo įsakymu, nebuvo komisijos narys, tyrime dalyvavo kaip atstovas. Buvo pastebėti trūkumai, sutvarkyta. Komisijos nustatyta traversos lūžimo priežastis buvo traukimo metu dėl jam nežinomų priežasčių trūkęs lynas, smūgio banga sulankstė traversą. Buvo pakeistos deformuotos detalės. Kitos traversos buvo tikrinamos vizualiai ir nebuvo pastebėta kitokių pažeidimų. Dėl mašinos apvirtimo atvejo komisija sudaryta nebuvo. Nurodo, kad mašinos operatorius D. G. paaiškino, kad tai buvo paprasčiausias gamybinis atsitikimas: perstatant mašiną, esant nepalankioms oro sąlygoms, netiko kažkoks kampas, todėl mašina paslydo ir apvirto, tai įvyko ne laidų tempimo metu. Po įvykio buvo pakoreguotos mašinos atramos. Mašina po to dirbo toliau, jai jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, ją tikrino metrologijos centras, matė, kad buvo išduotas patikros liudijimas. Statybų inspekcijos buvo dar kartą kalibruota, tikrinta, nerasta jo neatitikimų, kad su ja nebūtų galima dirbti, visi parametrai buvo normos ribose. Tempimo metu mašinos buvo visą laiką tvarkingos. Darbai nebuvo atliekami su netvarkingomis mašinomis. Parodžius liudytojui nuotrauką mašinos, kuri buvo apvirtusi, jis nurodė, kad mašina galbūt ir tapati, po apvirtimo mašinos nematė. Matė tik sutaisytą mašiną. Apvirtimo metu tik pasilankstė skardos. Gal palankstytos skardos ir buvo ištiesintos. Patys tempimo agregatai nebuvo sugadinti. Laidų tempimo mašina buvo ne jų įmonės, buvo samdoma, sudaryta subrangos sutartis su mašinos savininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo atsakinga už mašiną. Nurodo, kad kai buvo nulaužta traversa ir apvirtusi mašina, darbai nebuvo sustabdyti. Nurodo, kad įvykio vietoje po įvykio, matavo išrautus polius, jis pats vizualiai dalyvavo kartu su darbo inspektoriumi. Poliai buvo 4 metrų ilgio, diametras 300. Dėl pamatų negali pasakyti, ar jie buvo pakankami. Pagal darbo projekto sprendimus, jie atitiko normas. Statybininkai, kurie liejo pamatus, išliejo tiksliai pagal projektą. Jam nebuvo žinoma, kad dirbant atramose ir prie atramų, buvo pastebėti atsiveriantys tarpai tarp pamatų ir žemės, niekas neinformavo apie tai. Nurodo, kad prie nuvirtusios atramos nebuvo padaryti laikini įtempėjai, nes projekte to nebuvo nurodyta. Atrama yra inkarinė, projekte buvo nurodyta, kad ji atlaiko visus įtempimus. Darbų technologijos projekte, kurį ruošė „(duomenys neskelbtini)“ UAB, buvo įvardintos tos pačios atramos, kaip ir buvo įvardintos projekte, pavadinimai nebuvo keičiami. Papildomų tvirtinimų nebuvo nurodyta. Jis pats nežino elektros linijų instaliavimo taisyklių punktų, kuriais atvejais reikia įrengti atramų laikinus įrenginius, nes tai yra projektuotojų darbas. Jeigu tai nebuvo nurodyta darbo projekte, vadinasi jų nereikia. Nurodo, kad jie dirbdami vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, kitais aktais ir nustatytomis taisyklėmis, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis“, saugos taisyklėmis, statybos saugos taisyklėmis. Darbus atliko pagal parengtą technologinį projektą, technologinę kortą. Kaip gavo technologinį projektą, – jis kaip specialistas jį įvertino kaip pakankamą ir tinkamą atlikti visiems objekte numatytiems darbams. Technologinį projektą paruošė rangovas, t. y. jų įmonės atestuoti specialistai, konkrečiai kiekvienas pagal savo dalį. Technologinis statybos darbų vykdymo technologijos projektas yra paruošiamas prieš darbų pradžią. Nurodo, kad pagal technologinę kortą, tempiant laidus, atramoje nėra uždrausta būti žmogui, uždrausta būti tik tempimo zonoje. Taisyklėse 04.400 kv elektros energijos objektų įrenginių statybos yra punktas 338.16, keliant arba nuleidžiant laidus, trosus, izoliatorius draudžiama būti ant traversos, ar ant stiebo, po tomis traversomis, po kuriomis keliamas krovinys. Įvykio metu tempiant laidus tempiamoje atramoje nieko nebuvo. I. L. atramoje buvo laidų atkabinimo metu, kadangi įtempus laidą, reikia jį atkabinti, robotų nėra. Pagal procesą įtempiama, tada žmogus lipa, atkabina ir turi išlipti. Jis atkabina įkabina kaištį ir trosas atleidžiamas. Šiuo konkrečiu atveju tvarka nebuvo pažeista.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra buvęs darbų vykdytojas „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Iš kaltinamųjų pažįsta tik J. S., su juo yra buvę bendradarbiai. Kaip visada pradėdavo darbą nuo 7.30 val. arba nuo 8.00 val., susirinkdavo objekte, susiskirstydavo darbus. Jis paskirsto žmones kurie turi važiuoti į pačią liniją, kurie pasilieka prie atramos, kurie prie laidų, kurie prie mašinų. 2014 m. balandžio 1 d. jis irgi suskirstė visiems darbus. Prie atramos buvo A. U. ir I. L.. Dar buvo priimta dirbti žmonių iš Alytaus, bet jų pavardžių nežino. Žmonės dirbę prie atramos viršuje, buvo pagrindiniai žmonės. Jie dirba bokštelyje arba jeigu neišeina tam tikrų veiksmų atlikti iš bokštelio, lipa ant metalinių konstrukcijų. Kiti žmonės lieka apačioje, prie laidų, dėl sukabinimo ir armatūros surinkimo galuose. Jie laidus pratraukia, paruošia, atžymi, nuleidžia ant žemės, ir po to grupė žmonių viską suneša, sudeda, kad būtų galima įkabinti į atramą. Prie šitų darbų dirba apie 6 žmones, ten jų tiek ir buvo. Kiti važiuoja per linijas ir išiminėja skridinius, kad būtų galima ant stacionaraus laikiklio pastatyti laidus. Prie atramos buvo bokštelis, bet neatsimena, kas jį vairavo, tie darbuotojai yra samdomi. Buvo pradėtas tempimas, įkabinėjami laidai. Buvo įkabinti 5 laidai, viskas buvo tvarkoje. Kai buvo įkabintas paskutinis laidas, tik reikėjo atleisti laidus, A. U. liko bokštelyje, o I. L. buvo apatinėje traversoje, jis nuo traversos nenulipo, nuėjo į šoną, link pačios atramos. Jie visada būdavo bokštelyje, bet tą dieną jiems nėjo prie to bokštelio kitaip įtempti. Tai jie jį pasistatė antroje pusėje atramos. Jiems reikėjo prieiti prie to laido, bet buvo nepatogu, todėl vienas žmogus lipo ant atramos. Darbuotojai dažniausiai stengdavosi keltis su bokštais. Kaip paleidžia nuo mašinos tempimo laidą, vadinamą „lyderį“, tada jis gali atkabinti visą tempimo mašinos trosą. Kada pradėjo atleidinėti, tuo momentu pradėjo virsti atrama. Ant konstrukcijos viršuje nedraudžiama stovėti, pasišalinus saugiu atstumu. Kada laidai tempiami, žmogus ant atramos nebūna, į atramą lipa tik tada, kai laidai jau būna pratemti, kai reikia atžymėti. Tada jis užlipa ant atramos, kaip aukštalipys gali lipti ir ant laido, atžymi tą vietą, nulipa vėl žemyn ir tada galima paleisti atgal. Kada vyksta visas tempimo procesas žmogus atramoje nebūna, būna kai jau įkabina ir paleidinėja. Liudytojas nurodė, kad jis pats stovėjo ant kelio, nes atrama buvo netoli kelio. Žiūrėjo tų laidų įtempimą, kada galima būtų sustoti ir paleisti. Pasigirdo traškesys ir pradėjo šaukti viršuje žmonės. Jis pats pirmiausia išgirdo traškesį. Tai buvo garsas, kaip brūžinasi metalas į metalą. Prie tokių linijų dirbant yra normalu, kad yra traškesiai, nes dirbant kiekvienoje atramoje viskas braška. Kiekviename įkabinime tas pats būdavo, bet niekas nepagalvojo, kad tai atrama. Kaip atrama pradėjo virsti, automatiškai metalas pradėjo suktis ir pradėjo braškėti. Viskas įvyko labai greitai, kažkur per 10 sekundžių. Atrama nuvirto. I. L. buvo pasilikęs toje atramoje, įbėgęs į jos vidurį. Turbūt galvojo, kad lūžta traversa, dėl to įšoko į vidų, kad nenukentėtų. Nėra nei karto buvę, kad atrama virstų, dėl to I. L. nelipo žemyn. Bet kadangi visa atrama virto, jis nukrito kartu su ja. Pas juos darbo instrukcijoje nėra nurodyta, kad pradėjus traškėti reikia eiti į atramos vidų. Tik darbuotojai iš Visagino pasakojo, kad yra dirbę anksčiau kitose įmonėse, tai ten taip darydavo, nes yra buvę, kad yra linkusi traversa. Sakė, kad visada bėga į atramos vidų, nes ten yra saugiausia zona. Bet niekas nepagalvojo, kad gali virsti visa atrama. I. L. buvo prisikabinęs su „aukštalipio“ diržu, kaip priklauso per juosmenį, kad galima būtų stovimoje padėtyje atsilošti. Kaip pradėjo traškėti atrama ir I. L. šoko į jos vidurį, diržo jis neatsisegė. Šone atramos yra kryžiai, prie kryžiaus vidurio yra segamas diržas. Jis per tą kryžių perėjo į antrą pusę, jam diržo atsisegti nereikėjo. I. L. padarė puslankį. Bėgo į prisikabinimo pusę ir nubėgo toliau į vidurį. Prieš traškesį taip pat jau buvo prisisegęs diržu. Darbuotojai kai būna atramoje visada prisisega. Kad ir pereina, nuo vienos pusės atramos į kitą, visada segasi su diržu. Kai jis nukrito, buvo pakibęs ant diržo. Atramos liemuo yra gana platus, gerokai virš dviejų metrų. Jis buvo pasikabinęs per vidurį ir diržą užsirišęs per juosmenį. Diržas nuo žmogaus yra 40 centimetrų, jis ir liko ant to diržo. Atramose yra kryžiai ir jie yra varžtu kiaurai sujungti. Kada žmogus užsikabina, jis užsikabina už vinkelio, viršutinės dalies. Kritimo atveju diržas turėjo įstrigti tarp vinkelių, kitaip nebūna. Nuo smūgio jis tarp tų vinkelių ir yra užstrigęs, šiuo atveju viskas buvo teisingai. Jeigu yra vientisas skersinis, tai jis bet kokiu atveju ne per vidurį, o atramos kraštiniame kampe įstrigęs. Atrama yra renkama iš dalių, ji nėra vientisa. I. L. kitaip negalėjo prisirišti. Kai atrama nuvirto pirmiausia paskambino ir pasakė apie tai darbų vadovui. Po to iškvietė greitąją pagalbą, policiją, kurie nesiskubino, galvojo, kad įvykis nerimta, nes buvo balandžio 1 d., buvo skambinta antrą kartą, pasakyti, kad nejuokaujama. Atvažiavę tarnybos neleido nuo atramos nukabinti žmogaus, kol nebus padarytos darbo saugos nuotraukos. Liepė viską palikti, kol atvažiuos darbo sauga. Atvykusi darbo sauga viską surašė, paėmė parodymus, tik po to leido žmogų nuimti nuo atramos, bet neleido išnešti iš vietos. Tik po kurio laiko leido nunešti iki mašinos, kad galėtų išvežti. Atrama buvo sulūžusi. Pamatai buvo ištraukti ir lūžę. Pamatus atrama ištraukė iš žemės. Kai virto atrama iš inercijos palei atramą nuo kampo lūžo poliai. Nors per apklausą ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad 50 metrų atramai, 4 metrų poliai yra per trumpi, paaiškino, kad vertinti ar tokie poliai buvo pakankami iš tiesų negali, nes, tokių dalykų jis neskaičiuoja. Žiūrint ne darbo požiūriu, atrodo, kad poliai trumpoki, bet projektuotojai skaičiavo, kad jie atitinka ir jie turi išlaikyti, tai negali prieštarauti jų pasisakymui. Kas liečia atramą, prieš pradedant darbus atramose, būdavo apžiūrima ta atramos dalis kur yra prisukta atrama. Sąlytis su žeme nebuvo apžiūrimi. Buvo jau pratempta tiek ruožų ir viskas buvo tvarkoje, todėl nekreipė dėmesio. Prie pamatų praktiškai neįmanoma nieko pamatyti, kadangi ten būna labai šlapia ir pliurzė. Apsižiūrėdavo pamatų varžtus, gal pažiūrėdavo ir į pamatus, bet nei jis pats jokių tarpų nepastebėjo, nei jam apie tai sakė darbuotojai, apie tarpus nežinojo. Darbuotojai kurie dirbdavo aukštalipystės darbus, nedirbo žemės darbų. Jie pranešdavo kas yra daroma viršuje. Pavyzdžiui ar yra palaidi varžtai, ar susisukęs metalas, dėl to kas buvo ant žemės tikrai nepranešė. Nurodo, kad darbe periodiniai instruktavimai būdavo atliekami kiekvieną darbo dieną. Darbų vadovas į savaitę bent vieną kartą pravesdavo instruktažą. Kada buvo daromas periodinis instruktažas, kurį vedė darbų vadovas prieš šitą įvykį, pasakyti negali. Viename protarpyje darbas trukdavo kartais vieną, kartais dvi savaites. Liudytojas nurodo, kad jis pats kiekvieną dieną turėdavo instruktuoti. Nurodymą gaudavo mėnesinį, bet jį reikėdavo atidarinėti kiekvieną dieną. Kiekvieną rytą turėjo darbuotojams tą patį paaiškinti. Pas juos vietoje buvo vietinis nurodymas. Rašydavo, kad dirba ne su veikiančiais įrenginiais, o su gretimai einančia veikiančia linija, kurių atstumo neišlaiko. Nurodymą parašo darbų vadovas A. Ž.. Jie ryte nurodymą atsidarydavo, vakare pridarydavo. Parašydavo, kad būtent tuo laiku pradeda darbą. Nurodyme įrašydavo datą, laiką ir parašą. Kai gaunamas naujas nurodymas, būna įtrauktas sąrašas žmonių. Sąrašą ten turi susirašyti ir susirinkti parašus, kurie yra dirbantys būtent pagal sąrašą tame ruože. Kai darbuotojai pasirašydavo, jiems būdavo paaiškinama kas bus daroma. Iš grupės žmonių vieni važiuodavo dirbti į liniją, kuri yra už maždaug 2 km., kiti dirbdavo prie atramos. Jiems viską reikėjo paaiškinti, kas ką turi daryti, kokiu atstumu. Tada jie pasirašydavo ir išvažiuodavo į savo vietas. Vakare baigus darbą, nurodyme vėl įrašydavo datą, laiką kada baigtas darbas, tai reikšdavo, kad nurodymą pridarai. Uždarytu laikomas, kai darbas pagal nurodymą būna užbaigtas pilnai. Instruktažas vykdomas pagal tokią tvarką, kad atvažiuoja darbų vadovas, sueina visi žmonės, dirbantys tame objekte. Tarkim pagal nurodymą. Darbuotojai sustoja, o darbų vadovas paaiškina jam, konkrečiai ką turi padaryti, visi žmonės girdi. Jis pasiima tą nurodymą, pasirašo ir praveda instruktažą visiems aukštalipiams atskirai. Tai turi būti daroma pakartotinai, nes darbų vadovas nurodymus duoda abstrakčiai, nurodo kas turi būti padaryta ir kaip laikytis saugumo, o jis turėjo darbuotojams viską smulkiau išaiškinti. Kai darbuotojai su viskuo susipažindavo, jeigu viską suprasdavo (nes ne visi viską suprasdavo, kai kurie kalba ne lietuviškai, tokiu atveju jie pasižiūrėdavo, pasiskaitydavo, pasitardavo su savais žmonėmis kurie buvo iš Visagino), tuomet pasirašydavo į žurnalą ir pasakydavo, kad suprato. Tada darbuotojai eidavo dirbti, o jis stebėjo visą jų darbo eigą. Instruktažai galėdavo trukti 10–15 min. Kartais būdavo viskas aišku ir užtrukdavo 5 min. Buvo pildomas ir statybos darbų žurnalas, jį pildė darbų vadovas, pas kurį žurnalas ir buvo saugomas. Nurodo, kad darbuotojai visą laiką bendraudavo su racijomis. Žmogus kuris sėdėdavo tempimo mašinoje pasakydavo, kad įtempinėjama, pas jį pagal projektą duotos įtempimo jėgos. Įtempdavo laidą ir tada darbuotojai su bokšteliu pasikeldavo ir su izoliacija atžymėdavo vietą prie atramos. Po to pasakydavo, kad yra viskas atžymėta ir nusileisdavo žemyn. Apačioje atmatuojami atstumai kur reikia jį užkabinti, surenkama visa armatūra, perkabinamas trosas, per visą armatūrą kurią reikia užvilkti į viršų. Tada vėl per raciją pasakoma, kad galima įtempinėti. Žmogus tempia, kiti laukia šone. Traukia tą laidą, pasako įtempiau 10 tomų ir mato ar užtenka, ar ne. Jeigu yra 9 tonos įtempimas, tai jiems reikia įtemti apie 10 tomų, kad būtų galima įkabinti. Reikia, kad būtų įtemta didesnė jėga, nes tiesiogiai neina įkabinti. Tada jie prisikelia prie atramos, pasiima tą grandį, lenkia ir žiūri, jeigu jiems neužtenka, tada per raciją jie paprašo viršuje patys būdami patraukti 5 cm. ar 10 cm. Vairuotojas D. G. įtempinėdavo, pasakydavo tonažais, kokia jėga yra įtemta. Šiuo atveju, jėga buvo gal apie 9 – 9,6 tonų. Mašinoje jėgą rodo tonomis ir šimtais kilogramų. Prie atramų nebuvo pastatytos laikinos atotampos, kaip buvo įtempiami laidai, kadangi jų nereikia. Atrama turi atlaikyti vienos pusės tempimą ir nėra inkaruojama. Ir kitose atramose nebuvo statomos laikinos atotampos. Jie gaudavo projektą ir tame projekte būdavo apskaitos lentelė. Duotas tarpatramis, oro sąlygos, prie kokios temperatūros ir tonos, kiek reikia įtemti. Jie niekuo kitu negali vadovautis tik projektuotojo patvirtintu projektu. Iš viso projekto jiems reikalinga tik pati statyba ir jos eiga. Pasiskaitydavo projektą ir jiems pakakdavo duomenų, kad galėtų atlikti numatytus darbus. Kiekvieną dieną būdavo ir darbų vadovai. Jeigu būdavo kokie neaiškumai, tai su jais visą laiką konsultuodavosi. Galbūt turėjo būti paruoštas ir darbų technologijos projektas, šiuo konkrečiu atveju jo nematė. Nurodo, kad jie turi reaguoti ir į pablogėjusias oro sąlygas. Kai vėjas būna 12–14 metrų, bokštelistai nebeleidžia kelti. Jeigu nekeldavo bokštelis, darbuotojai į atramą lipdavo patys, jie taip pasirinkdavo. Pasakydavo jiems, kad atitrauks bokštelį, bet tai galėdavo užtrukti ir pusę dienos. Jie sakydavo, kad įlips ir padarys rankomis. Taip elgtis niekas nedraudžia. Jei oro sąlygos būdavo blogos ir matydavosi, kad yra rizika, tai žmonių nelaipindavo. Yra buvę, kad žmonės pabijodavo įlipti, tuomet jis pats turėdavo įlipti ir parodyti, kad tikrai galima įlipus padaryti darbus, tada darbuotojai lipdavo paskui. Tačiau kai žmogus pasakydavo, kad jis negali lipti nes bijo, tai prievartos nebūdavo, jo negali įvaryti į atramą. Būna atsiranda kiti žmonės, kurie lipa. Būna tokių dienų, kad žmonės pabūgsta, pasako, kad šiandien nelips, nes jaučia, kad nenori. Į viršų buvo lipama nebent jeigu nekeldavo bokštelis, bet daugumoje viską su bokšteliu keldavo. Įvykio dieną, oro sąlygos iki pietų buvo geros, leido dirbti. Nelijo, pūtė nelabai didelis vėjas. Vėjas pakilo po atramos virtimo. Nurodo, kad žino, jog prieš šį įvykį buvo lūžusi traversa, bet pats tą dieną nebuvo darbe. Taip pat, kad šiame objekte buvo apvirtusi laidų tempimo mašina. Tą dieną buvo su tempimo mašinos savininku, prie paleidimo mašinos gale. O tempimo mašina buvo priešingame gale. Tempė laidą, vieną galą, jau buvo įkabinę. Galvojo jau baigė darbus ir dviese pasiliko aname gale, nes buvo tokios atkarpos, kad reikia 1,5 val. važiuoti. Būdavo žmonės taip paskirstyti, kad viename gale jis likdavo, kad įkabinti, o kitam gale būdavo G. V., keisdavosi. Pasilikę prie atramos, laukė ant kelio. Atrodė jau viskas, sakė, kad tuoj bus baigta, bet išgirdo, kad atramoje kurioje įkabinėjo susvirduliavo laidai, pamatė, kad jie pasileido žemyn. Po to per raciją pasakė, kad apvirto mašina. Šio įvykio priežastis buvo ta, kad buvo slidu, mašina slydo ir laidai ją prisitraukė. Mašina virto laidų tempimo metu, kai buvo įtempinėjami laidai. Kada įtempiami laidai, jie nebūna vientisi, ten būna pilvai dideli, jie būna kyla ir leidžiasi. Ir matyt pagavo momentą kada užbangavo, negali pasakyti dėl ko ją parsitempė. Ten tempimo jėga buvo apie 6 tonų. Paleidus laidus nebuvo galima išvengti virtimo, nes mašina taip greitai laidų nenumeta. Mašinas pastato rangovai, kurie dirba su tempimo mašinomis, jie įtempinėjo. Mašinų savininkai yra subrangovai, jie už jas atsakingi. Apie visas šias problemas pranešė darbų vadovui A. Ž.. Darbų vadovas praktiškai visada būdavo, bet nebūtinai prie jų, ten buvo labai daug dirbančių žmonių, jis per visas grupes ir važiuodavo. Nežino ar buvo vykdomi tyrimai dėl ko lūžo traversa ir apvirto mašina. Buvo pranešta darbų vadovui, o darbų vadovas pranešė AB „(duomenys neskelbtini)“. Kas vyko toliau nežino, neturėjo teisės kištis.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB elektromontuotoju. Objekte dirbo nepilnai metus iki įvykio. Iš kaltinamųjų pažinojo J. S.. Įvykio dieną dirbo prie 56–tos atramos, buvo blogas oras. Šiame objekte darbų vadovas buvo A. Ž.. Buvo nurodymas dirbti nuo vienos iki kitos atramos, darbus paskirstydavo darbų vykdytojas. Nebūdavo taip, kad kabini laidus ir viskas. Pagal aplinkybes, jeigu kažkur trūkdavo žmonių, eidavai ten dirbti. Tą dieną jie tempė laidus ir užkabinus paskutinį laidą, atrama nuvirto. Tuo metu prie atramos dirbo keli žmonės, kokie konkrečiai, nežino. Kol būdavo paruošiamas darbas, būdavo daugiau žmonių. Paskui pasilikdavo du ar trys, darbų vadovas R. B. būdavo visą laiką prie laidų tempimo. Sukabindavo armatūrą, paruošdavo laidus tempimui, ant žemės viską darydavo, padėdavo ir kiti žmonės, nes reikėdavo atitempti tempimo trosą nuo tempimo mašinos. O paskui pasilikdavo tik keli, nes reikėdavo viską pamatuoti, suvaržyti ir prikabinti. Kaip vyksta prikabinimas, sunku paaiškinti, reikia pamatyti. Eina lynas, surenkama armatūra, tada specialiomis jungtimis prikabinamas tempimo lynas ir tempimo mašina jį tempia. Darbų vykdytojas duoda signalą per raciją, kad galima tempti, ir tada tempia lyną. Jis pats konkrečiai matuodavo laidus, sukabindavo armatūrą ir pan. Tuo metu jis kabino armatūrą. Pakėlimui buvo naudojamas auto bokštelis, bet įvykio dieną buvo blogas oras, vėjas, ir bokštelio mašinistas aukštai nekėlė. Bokštelį pakėlė iki tam tikro aukščio. Bokštelyje buvo I. L. ir dar vienas asmuo. Kai laidus tempė, šie žmonės dar buvo apačioje. Pritempė prie atramos laidus ir tada per raciją pasakė, kad reikia prikabinti laidus. Bokštelis juos kažkiek pakėlė, o likusį atstumą, aukštalipiai, kurie kabindavo tuos laidus, užlipa atrama ir prikabina, o likę darbuotojai pasitraukia į saugią zoną. Darbų vykdytojas nurodydavo, kada reikia eiti į saugią zoną. Kai atrama virto, jis ir likę darbuotojai buvo už bokštelio. Per raciją pranešė, kad reikia atpalaiduoti trosą, ir jie nuėjo atpalaiduoti lyno. Lynas išsitempė, o atsisukę pamatė, kad virsta atrama. Kas tuo metu buvo prie jo, nepamena, atrodo Ž. V.. Atrama nuvirto į laidų tempimo pusę. Ji sulūžo, vieni pamatai buvo ištraukti iš žemės, kiti likę, buvo nulaužtas metalas, išlindęs kažkoks gelžbetonis. Žuvo žmogus, jis kabojo ant saugos diržo. Jis ir kiti darbuotojai stovėjo netoli ir tai matė. Jis dalyvavo nukabinant žuvusįjį, kuris kabojo. Diržas buvo prikabintas, nebuvo aplink atramą apsivyniojęs. Darbų saugos instruktažai buvo vedami. Darbo vietoje pravesdavo darbų saugos instruktažą. Tai vykdavo praktiškai kas mėnesį. Atramų pamatų neapžiūrinėdavo, neteko matyti tarpų tarp pamatų ir žemės, visur buvo šlapia, vanduo, nieko nebuvo galima matyti. Iki šio įvykio objekte jau buvo apvirtusi tempimo mašina. Nežino, dėl kokių priežasčių ji apvirto, matė tik nuotraukas, pats tą dieną nedirbo. Tempimo metu prie tos pačios atramos buvo lūžusi ir traversa, tempiant viršutinį laidą, bematuojant trūko tempimo lynas. Laidai visu savo svoriu leidosi ir užkabino traversą ją sulaužydami. Traversos lūžimo priežastis buvo lyno tempimas. Traversos lūžimo tyrimas nebuvo atliktas. Buvo tik paskambinta darbų vadovui, jam buvo paaiškinta, kaip ir dėl kokių priežasčių nulūžo traversa. Nežino, kodėl trūko lynas, jį išsivežė ir toliau sprendė klausimus. Negali pasakyti, ar buvo atliktas tyrimas dėl tempimo mašinos apvirtimo, jis tomis dienomis nedirbo. 2014 m. balandžio 1 d. dirbo ta pati lynų tempimo mašina, kuri prieš tai buvo apvirtusi.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo laidų tempimo mašinos operatoriumi, mašina priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su mašina iki įvykio dirbo 3–4 mėnesius. Pasiruošiant darbams, jis pirmiausiai su darbų vadovais suderina, kokiu atstumu nuo ankerinės atramos turi stovėti tempimo mašina. Suderinus, jis pasistato mašiną. Po to kasa duobes, leidžia specialius blokus, tvirtina mašiną su trosais. Mašina buvo pritvirtinta, šonuose įkasant betono luitus, prie luitų trosai, mašina prikabinama, kad esant didelei jėgai jos nenutemptų. Po mašinos apsivertimo buvo nuspręsta papildomai ją inkaruoti betono luitais, iki to nebuvo taip daroma. Jėgų matavimo vienetai buvo tonos, dinamometre, kuriuo matuojama tempimo jėga, atžymėta tonomis. Nurodo, kad oro sąlygos turi reikšmę tik tada, kai vyksta laidų vizavimas, kai laidai būna įtempiami tam tikra jėga. Laidų įtempimo jėga priklauso nuo pliusinės, minusinės temperatūros. Lietus, sniegas ar vėjas neturi reikšmės. Pavyzdžiui, gali būti, kad prie pliusinės temperatūros reikia įtempti 6 tonų jėga, prie minuso – 7 tonų, kuo didesnė minusinė temperatūra, tuo labiau didėja jėga. Kokiomis jėgomis reikia dirbti, pasakydavo iš anksto. Jis visada racija susisiekdavo su darbų vadovu R. B., o šis paskambindavo į Kauną projektuotojams, kurie būdavo suprojektavę laidų tempimo jėgas, jie pamatuodavo temperatūrą ir pasakydavo, kokia jėga reikia įtempti laidus būtent tą dieną, pagal ankerinį ruožą. Jis nežino, su kokiais projektuotojais kalbėdavossi R. B.. Nurodo, kad pas jį technikoje yra specialūs skydeliai, dinamometrai, kurie rodo įtempimo jėgą, tempdamas laidus remiamasi tais rodmenimis. Jėga nustatoma automatiškai, nes pačiam neina to įvertinti. Bendru sutarimu būdavo vedamas žurnalas. Žurnalą vesdavo jis, dėl savęs, kad žinotų, kada ką tempė, jį paėmė darbo inspekcija. Jis pats asmeniškai dėl savęs vesdavo žurnalą, rašydavo atramos numerį, nuo kurios iki kurios atramos tempiama, datą, temperatūrą, kurią gaudavo iš R. B.. Įsirašydavo, kad tą dieną, tą valandą tempia laidus, įkabindavo, užvizuodavo. Įvykio dieną buvo penktadienis, balandžio 1 d., buvo nekoks oras. Prikabinėjo paskutinius laidus, buvo eilinė diena, eilinė situacija. Prikabino paskutinę grandį, įtempė, jis racijos pagalba susisiekė su I. L., jis pasakė, kad grandis įkabinta, galima atleidinėti laidus. Jis atleido laidus, trosas, kurį įtempinėjo nusileido ant žemės pilnai, jis jau tiesė rankas atjunginėti mašiną ir pakėlęs galvą pamatė, kaip atrama virsta. Atrama virto nuo jo į priešingą pusę. Suprato, kad nieko gero nebus. Buvo žmonių, kurie stovėjo arčiau tos atramos, atrama nuo jo paties buvo 250–300 metrų. Tada jis viską išsijunginėjo, užsidarė. Kai priėjo prie atramos, pamatė, kad pamatai išsirovę iš žemės, atrama visa sulankstyta, sulaužyta gulėjo ant žemės, žmogus irgi šalia. Kai jis atėjo, nukentėjusysis jau buvo nukabintas, buvo ant žemės. Nežino, dėl ko galėjo įvykti atramos virtimas. Visada yra kažkokia galimybė, kad gali būti pertempti laidai, bet jie pasitikrino jėgas, laidai nebuvo pertempti. Atramų jis neapžiūrinėdavo, turėjo savo poziciją, už kurią buvo atsakingas. Ankščiau jau buvo lūžusi ir traversa. Montuotojai buvo neteisingai įkabinę skriemulį toje traversoje, jis pasisuko, tempiant nupjovė trosą, trosas apsisuko apie traversą ir nulenkė ją. Trosas trūko tempimo metu, trūkimo priežastis buvo neteisingai įkabintas skriemulys. Šį įvykį matė visi, taisė, remontavo, bet ar tai buvo fiksuota raštiškai, nežino. Dėl tarpų pamatuose kalbos pradėjo eiti jau po įvykio, prieš įvykį tokių kalbų negirdėjo. Dabar nuvažiavus turbūt rastum tarpus, kaip pamatai padaryti, apipilta žemėm, žemės susistovi, milimetras nereikšmingas. Prieš šį įvykį buvo nuvirtusi jo laidų tempimo mašina. Ji apvirto gal dėl nepatyrimo arba neapsižiūrėjimo, paslydo, galbūt nebuvo tinkamai inkaruota. Pati mašina sveria 17 tonų, laidų tempimo jėga buvo apie 4 tonos, mašina buvo inkaruota, jam reikėjo pasitaisyti atakos kampą, pakėlė vieną mašinos koją, buvo pašalę, mašina slystelėjo ir apvirto. Po apvirtimo mašinai buvo padaryti kosmetiniai sužalojimai. Buvo sulanskstytos būda, skardos, išbėgusi hidraulika. Laidų tempimo įrangai pakenkta nebuvo. Pri darbų neprileidžiama, jeigu nėra mašinos patikros. Parodžius liudytojui mašinos nuotraukas po jos apvirtimo, jis patvirtino, kad tai ta pati mašina, kuri dirbo ir I. L. žūties dieną. Papildė, kad buvo iškritusios jos durys, nukritusios grotelės, sutraiškyta būda. Variklio skyrius, tempimo trosai sveiki. Po įvykio prie Alytaus pastotės buvo atlikta mašinos patikra. Atvažiavo specialistas į vietą, nes patikrai atlikti stacionarių staklių ar stendų nėra, yra mobilus būdas, nereikia mašinos niekur tempti. Patikrą atliko specialistas. Buvo gautas patikros sertifikatas. Meteorologinių patikrų dokumentai šiuo momentu gal įmonėje. Jis pats tyrimo išvadų nematė ir tiksliai nežino, ar buvo surašytas patikros dokumentas, nes „(duomenys neskelbtini)“ UAB organizavo patikrą. Po mašinos apvirtimo jis pagal vidinę tvarką „(duomenys neskelbtini)“ UAB davė paaiškinimą žodžiu. Prieš įvykį mašina taip pat buvo tikrinama. Įvykio dieną, kai krito atrama, mašina buvo techniškai tvarkinga. Po to jau buvo padaryta daug ankerinių ruožų, mašinos apvirtimas buvo žiemą, buvo šalta. Pertempti mašina laidų per didele jėga negalima, nes įranga turi ribotuvus. Ant prietaisų užstatomas ribotuvas, kuris gesina mašiną ir neleidžia dirbti, jeigu pertempta per didelė jėga. Jis pats nustato ribas, jeigu dirbama 6 tonomis, tai pasistato vos virš šešių tonų, 6.2 tonos. Nustatoma nedidelė paklaida, jeigu pertempia, iškarto gesina mašiną. Atramos nuvirtimo metu laidas buvo visiškai atleistas, jis racija bendravo su I. L.. „(duomenys neskelbtini)“ UAB buvo užsakiusi specialistą patikrinti mašinai po įvykio, ją testavo su visomis priemonėmis, kai testavo mašiną, jis viename gale buvo, o specialistas kitame, jis įtempdavo ir pasakydavo, kokia jėga buvo įtempęs, specialistas pasakydavo, ar atitinka. Viskas atitiko. Jo žymėti duomenys sutapo su dinamometro parodymais. Jeigu būdavo kažkokia paklaida, tai tik į žemesnę pusę, neatitikimas būdavo minimalus, jeigu jam rodydavo šešias tonas, tai kitame dinamometre rodydavo 5.8 tonos. Įranga buvo tikrinama ir ankščiau, prieš nelaimę. Patikrinimas buvo tiek dėl savęs, kaip papildoma apsauga, tiek dėl darbų kokybės, kad būtų vienodai laidai suvizuoti. Darbo tvarką su jo valdoma mašina nustatydavo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, pagal techninę kortą. Bendraudavo su R. B., jis duodavo nurodymus, kaip, kokiu atstumu turi stovėti. Nurodo, kad technologijos projektas šiems darbams buvo paruoštas UAB (duomenys neskelbtini). Negali pasayti, ar jis matė šį projektą. Projektą turėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Negali pasakyti, kada susipažino su technologiniu projektu, jo nevartė, užteko, kad yra atestuoti darbų vadovai, kurie nurodymus duodavo žodžiu.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Įvykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, buvo projektavimo departamento direktorius, tas pareigas užėmė jau prasidėjus projektui, jau buvo rengiamas darbo projektas ir ruošiamasi statybai. Galbūt jau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, kai buvo rengiamas ir techninis projektas, pačioje pabaigoje galbūt teko dirbti ir prie techninio projekto. Iš senojo vadovo K. B., kurį jis pakeitė, perėmė projekto vadovo asistento rolę. Į jo pareigas įėjo darbų organizavimai, sutarčių sudarymas, subrangovų paieška, bendravimas su statytoju, viso projektinio proceso derinimas, projekto įforminimas, išleidimas, pridavimas, piniginiai atsiskaitymai su užsakovais ir sutarčių turėtojais. Į šias pareigas buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu. T. G. taip pat buvo paskirtas darbo projekto vadovo asistentu. Jie buvo pasiskirstę, kad T. G. statybinius darbus kuruoja, tuo metu jis buvo tiesioginis A. B. vadovas. Jis kuravo elektrinę projekto dalį, daugiau dirbdavo su užsakovu. Tuo tarpu T. G. daugiau dirbo su A. B.. Turėjo tokius vidinius pasiskirstymus, tai nebuvo niekur aprašyta. Su T. G. spręsdavo klausimus darbo eigoje, apie vienas kito reikalus žinojo, pavaduodavo vienas kitą, jeigu reikėdavo. Vykstant tam projektui, priėjus iki statybos, nuvirto atrama ir žuvo žmogus. Šio darbo projekto vadovas buvo J. S., konstrukcinės dalies vadovai A. B. ir A. P.. A. B. buvo įmonės darbuotojas, pamatų dalies projektuotojas, o A. P. buvo samdytas atramų metalinės dalies projektavimui. Jis vykdė kampinių atramų konstrukcinę dalį. Buvo dar vienas projektuotojas, kuris projektavo tarpines atramas, tai D. J.. Iš viso buvo trys konstruktoriai prie šio projekto. Kiek jam žinoma, D. J. ir A. P. dirbo skirtingomis programomis, tarpines atramas skaičiavo „Robot millennium“ programa, kaip ir kokiu būdu buvo skaičiuojamos kampinės atramos, nežino. Jis pats ieškojo, kas tuos darbus padarys ir buvo juos tris radęs, dirbo su jais sutarčių pagrindu. D. J. tarpinėms atramoms projektuoti pasiūlė A. B., o A. P. buvo anksčiau dirbęs prie panašaus projekto su konstrukcine dalimi, todėl jis pats jį pasirinko kaip kandidatą ir paprašė pateikti pasiūlymą projektavimui. Su A. P. buvo sudaryta sutartis kampinėms atramoms. Sutartį su A. P. paruošė teisininkė. Sudarant paslaugų teikimo sutartį, su A. P. tarėsi jis dėl projektavimo, dėl atramų. Tarėsi vietoje, įmonėje. Sakė jam, kokių atramų reikės. Kalbėjosi apie brėžinius, gamybą, projekto forminimą. Su sutartimi yra susipažinęs, nepamena, ar sutartį su A. P. pasirašė jis ar generalinis direktorius. Visada su A. P. būdavo kalba apie keturis atramų variantus su tam tikrais kampais, nuo 0 laipsnių iki kažkiek ir taip iki 60 laipsnių. Negali pasakyti, ar tai buvo apibrėžta sutartyje. Inkarinės atramos buvo vienas iš keturių variantų, kampinė – inkarinė atrama. Visoms atramoms turi būti skaičiuojamas montavimo rėžimas. Pradžioje buvo prašyta A. P. pateikti pasiūlymą projektuoti tarpinėms ir kampinėms atramoms. Sudarant sutartį, A. P. buvo žinoma, kokius atramų tipus jam reikės padaryti. Pasiūlymo data galėjo būti 2013 m. lapkričio 20 d. Sutartis buvo paruošta kampinėms atramoms, kampinėms–inkarinėms atramoms. Projekto dalis, kurią parengė A. P., vadinosi „Kampinių atramų projektavimas“. A. P. buvo užduota parengti atramas su skirtingais kampais, nuo 0 iki 20 laipsnių, nuo 20 iki 40 laipsnių. Inkarinė atrama yra nulio laipsnio. Pagal sutartį jis turėjo parengti kampines-inkarines atramas. Kampinė yra turinti kampą atrama, o inkarinė neturinti kampo. A. P. turėjo paruošti projektus 3 ar 4 tipų atramoms. Buvo 30–40 atramų su pasiskirstymu pagal kampą, kurias A. P. paruošė. Atramų vietos buvo išdėstytos techniniame projekte. Negali atsakyti, kas tai padarė, bet vietos jau buvo numatytos. Rengiant darbo projektą, jos minimaliai keitėsi. Techniniame projekte buvo pažymėtos kampinių atramų vietos, mano, kad ir tarpinių buvo pažymėtos. Inkarinės atramos skirtos laidų tempimui. Inkarinė–kampinė, sutartyje kampas užduotas 0–20 laipsnių. Gali būti ir iki 30 laipsnių, bet šiuo atveju buvo užduota iki 20 laipsnių. Išskirstymas laipsniais reiškia, kad ne vienas atramų tipas. Išskirstymas reikalingas tam, kad nereikėtų projektuoti per didelio kampo atramos, jeigu tam nėra būtinybės. Dėl taupumo arba naudingumo. Vienu atveju netgi nesusitaupė, o gavosi daugiau. Turbūt A. P. nebuvo pateikti skaičiuojamieji projekto modeliai. Negali pasakyti, kada buvo užsakytos ir pradėtos gaminti konstrukcijos, jam nėra žinoma, ar konstrukcijos buvo pradėtos gaminti anksčiau, negu A. P. jam pateikė projektą. Pati gamykla turėjo kažkokių klausimų dėl išdirbimo, dėl plokštelių. Žino, kad pats A. P. galimai tiesiogiai bendravo su gamykla. Neprisimena, ar čia buvo pirmas projekto pateikimas. Kai pateikia projektą, jeigu yra pastabų, jis grįžta atgal, tada vėl pateikia. 2014 m. balandžio 16 d. projekto perdavimo–priėmimo aktas buvo galutinis, tada buvo atsiskaityta už darbą. Galbūt A. P. nepateikė galutinio projekto iki 16 d., jeigu dar buvo atliekami taisymai. Gamykla persistato kažkaip pas save tuos brėžinius, kad pagamintų detales. Abejoja, ar darė tarpinį derinimą. Buvo atskira dalis kampinių atramų, ji išėjo vienu metu, nebuvo atskirai po vieną atramą derinama. Darbo projekto konstrukcinė dalis buvo daroma pagal techninį projektą ir kitas užduotis. Su techninio projekto laidomis yra susipažinęs, jų buvo daugiau negu viena, bet kiek tiksliai, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti, per kurią iš šių laidų buvo išduotas statybos leidimas. Pateikiant techninį projektą projektuotojui, kampinės atramos savo vietas jau turėjo. Jeigu yra reikalas keisti atramų vietą, tai reikia taip ir daryti. Subrangovas galėjo pakeisti atramos tipą ar jos vietą, apie tai informuojant kitą sutarties šalį. Tai turėtų būti projekto dalies vadovo pareiga. Iš A. P. nebuvo prašymo pakeisti kažką techniniame projekte. A. P. klausimus turėjo derinti su A. B.. Nurodo, kad jie bendravo ir per jį, bet jis negali pasakyti apie konstrukcinę dalį. Negali kompetentingai atsakyti, ar pakeitus atramos tipą, reikėtų leisti naują projekto laidą. Projektą užbaigė, suderino su užsakovu, aišku procesas dar vyko, buvo pastabų, derinimų, vyko susirinkimai dėl pastabų projektui. Darbo projekto buvo gal dvi laidos. Nepamena, kokias laidas ekspertavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad iki avarijos galbūt buvo A, B laidos, ar daugiau, negali pasakyti. Ten buvo kosmetiniai pakeitimai, jie nebuvo rimti. Ar laidose buvo keičiami pamatų parametrai, nepamena. Užbaigus projektą buvo ekspertuojama darbo projekto konstrukcinė dalis ir vykdoma statyba. Statyba pradedama vykdyti, kai techninis prižiūrėtojas uždeda žymą pritariu statyti“. Ekspertizė turi būti atlikta prieš pritariant statyti, bet šiuo atveju procedūra buvo pažeista ir pritarta statyti prieš gaunant ekspertizės išvadą. Pati statyba nebuvo pradėta prieš gaunant ekspertizę. Ekspertizė buvo gauta labai neužilgo po pritarimo statyti. Buvo atliekama darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė. Pastabas projektui reiškė užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ir ekspertų pastabų. Prižiūrėtojai, atsakingi už techninę priežiūrą, žiūri ir vertina projektą, teikia pastabas. Projekto vadovu buvo paskirtas J. S.. Kiek žinoma, jis buvo atestuotas ir jau buvo vykdęs tokį projektą. J. S. anksčiau buvo projekto vadovas „(duomenys neskelbtini)“ UAB, 330 kV linijos Klaipėda–Telšiai statybose. Kiek žino, daugiau 330 kV atestuotų projektų vadovų „(duomenys neskelbtini)“ UAB tuo metu nebuvo. J. S. buvo įstatymu paskirtas projekto vadovu, mažai dalyvavo projekte, organizaciniais darbais nesirūpindavo. J. S. visada sakydavo, kad jūs viską organizuokit. Dalinai buo nusišalinęs. Todėl visais organizaaciniais reikalais rūpinosi jis. J. S. dalyvavo susitikimuose su užsakovais, buvo kviečiamas, sudalyvaudavo, kaip projekto vadovas. Sprendiniai mažai buvo derinami su J. S., tai projekto dalių vadovų darbas, jie jį ir atliko. Su J. S. bendraudavo telefonu, laiškais, kartais jis pats atvykdavo pasirašyti projekto, kai būdavo parengiamos tam tikros dalys. Kartais nuveždavo projektus jam į Jurbarką. Būdavo, kad prieš pasirašydamas, J. S. parodydavo smulkias klaidas, gramatines, numeracijų, dėl sprendinių neklausinėdavo. Nurodo, kad stengdavosi pridėti J. S. visą informaciją prie laiškų. Parengtas projektas turėjo būti ir buvo pasirašytas vadovo, J. S. jį pasirašė, pasirašydamas, tikriausiai, peržiūrėjo. Iš užsakovo pusės būdavo noras informaciją siųsti projekto vadovui, periodiškumo informuojant nebuvo. Buvo užsakovui pasakęs, kad jis vykdo visą organizavimą, kuruoja visus projekto reikalus. Kaip buvo organizuojamas ekspertizės procesas, detaliai neprisimena, įstatymai keitėsi, bet buvo jų organizuojama. Dabar statybos įstatyme rašo, kad tik užsakovas gali organizuoti ekspertizę, o tuo metu galėjo organizuoti rangovas. Jis kuravo ekspertizės atlikimo reikalus, vežė projektus, vertino pastabas, atsakinėjo į jas, viskas buvo daroma per jį. Neprisimena, kokios pastabos buvo pareikštos projektui. Projekto peržiūra ekspertizei truko gal apie pora savaičių. Apie avariją sužinojo tą pačią dieną. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo informaciją iš A. Ž., kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tuomet nedelsiant informavo savo valdžią ir išvyko į įvykio vietą, nes tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomas objektas jo teritorijoje. Kai atvyko, ten jau buvo policija, darbo inspekcija, buvo apklausiami liudytojai, apžiūrima įvykio vieta. Spėjo, kad avarijos priežastis gali būti blogai paskaičiuoti pamatai. Jis dalyvavo statybos inspekcijos tyrime dėl įvykio, kaip užsakovo paskirtas atstovas. Dalyvavo visame tyrimo procese, buvo daroma ekspertizė, išvados jam yra žinomos. Užsakovas po avarijos ėmėsi stiprinti ekspertizę. Ir įstatymu numatyta, kad ekspertizę organizuotų užsakovas, kad būtų skaidresnis procesas. Techninės priežiūros gerinimo projektas įmonėje prasidėjo, pasamdyti ekspertai, kad būtų galima bet kada visko klausti. Jie nesutiko su išvadomis, teikė savo atskirąją nuomonę, kadangi išvados buvo labai išplėstinės. Ginčijo dalykus, kurie nesusiję su griūtimi. Neginčijo, kad poliai nuvirto dėl blogo pamatų paskaičiavimo. Mano, kad tai, kad pamatai buvo blogai paskaičiuoti, lėmė įsivėlusi klaida bendravime tarp konstruktorių.Pats negali kompetentingai atsakyti, kas yra įrąža, galbūt tai tam tikra jėga veikianti į pamatą. Jeigu ta jėga yra mažesnė, negu jai uždėta apkrova, tai arba išverčia arba sugniuždo atramą. Kai įvykio dieną buvo įvykio vietoje, jam nebuvo aišku, kodėl taip galėjo įvykti, kodėl nugriuvo atrama. Tuo metu kilo kitų klausimų, kad gal darbai vykdomi ne pagal technologijos projektą ar panašiai. Ekspertizė nurodė, kad turėjo būti atlikti bandymai, jis pats nežinojo, kad būtina atlikti bandymus. Mano, kad darbo projekto dalies vadovas turėjo žinoti, kad reikia atlikti bandymus. Nežino, kodėl jie nebuvo atlikti. Pas juos niekas nesikreipė, kad būtų atlikti pamatų bandymai. Ankščiau „(duomenys neskelbtini)“ turėjo panašų projektą kitame objekte, nebuvo iškilęs klausimas dėl polių bandymų. Jis pats turėjo informacijos, kad poliniai pamatai yra lengviau išsprendžiamas sprendimas, jie geriau laiko, bet brangesni. Polinius pamatus pasiūlė statyti A. B.. Nežino, ar pamatų tipo keitimas buvo esminis pakeitimas. Kai keitė pamatus iš grybo formos į spraustinius (polinius), jis neatliko kaštų analizės. Pamatų tipas buvo keistas dėl geresnio laikymo, buvo perprojektuoti pamatai, bet užsakovas savo užduoties nepakeitė. Nurodo, kad jis pats nedalyvavo tame procese. Su A. P. kalbėjosi A. B. projektuodamas pamatus. Kiek žino, jų bendravimas dažniausiais vyko laiškais. Perprojektavus pamatus atrama nepasikeitė, tik pamatai pasikeitė. Spėja, kad šiuo atveju nelaimė įvyko dėl to, kad nebuvo paskaičiuotas montavimo rėžimas. Sako, kad niekas taip anksčiau nemontuodavo laidų, kad jie būtų tik iš vienos pusės, atotampas dėdavo iš kitos pusės.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. J. S. buvo įsakymu paskirtas darbo ir techninio projekto vadovu. Jis savo parašu vizuodavo bylas, jam buvo teikiami visi sprendiniai parašams. Su sprendiniais galėjo susipažinti visi įmonės darbuotojai, jie buvo įmonės vidiniame serveryje. Įvykio metu jis dirbo prie projekto, prie jo prisidėjo nuo 2014 m. pradžios. 2014 m. vasarą iš R. M. perėmė projektavimo departamento direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už viso projektavimo departamento vykdomų projektų koordinavimą ir veiklą. Prieš tai dirbo toje pačioje įmonėje, „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybos projektų vadovu. Jam buvo pavesta vadovauti kaip projektų vadovui kitiems projektams šioje įmonėje ir koordinuoti savo grupės veiklą. Turėjo kelis konstruktorius, kelis vandentiekio projektuotojus ir koordinavo jų veiklą. 2015 m. balandžio 1 d. gavo skambutį iš darbų vadovo A. Ž., kuris pranešė, kad galimai mirtinai sužalotas žmogus. Tą pačią dieną pradėjo aiškintis priežastis, susirašinėdama su A. B. ir A. P.. Žiūrėjo projektą, žiūrėjo, kas buvo padaryta, kuriose vietose kas galėjo būti. Kadangi buvo minima 56 atrama, žiūrėjo kuo ji yra kitokia nuo kitų paskaičiuotų atramų, kas su ja galbūt yra neteisingai. Susirašinėjant, kažkuriam iš trijų kilo įtarimas, kad neteisingai paskaičiuotos įrąžos. Jo prašymu jos buvo pertikrintos. Jis paprašė, kad A. B. ir A. P. perskaičiuotų, ar teisingai paskaičiuotos apkrovos, ar įvertinti visi reikalingi rėžimai. Tada išaiškėjo, kad neįvertintas montažinis rėžimas toje atramoje. Iš dalies išsiaiškino aplinkybes, kurioje vietoje buvo klaida – galimai dėl neteisingai paskaičiuotų įrąžų į pamatus buvo neteisingai paskaičiuoti pamatai ir galimai dėl to įvyko minėta avarija. Neturi atsakymo, kodėl paskaičiavimai galėjo būti atlikti neteisingai. Galbūt žmogiška klaida, galbūt nesusikalbėjimas, nesupratimas pilnai situacijos iš kažkurios šalies. Tai abiejų pusių klaida, negalėtų kažkurio išskirti. Nebuvo galutinai apspręsta, kad montažinis rėžimas šiai atramai irgi turėjo būti skaičiuotas, kad buvo išskirtas kitas tipas negu turėjo būti paskaičiuotas. Nurodo, kad prieš projektuojant, A. P. buvo žinoma, kad 56 atrama yra inkarinė. Sutartyje projektuotojui yra pateikiami išeities duomenys, pagal ką reikia projektuoti, t. y. techninis projektas. Ten yra atramų žiniaraštis, lentelė, ten viskas surašyta, pažymimas atramos tipas, kuri atrama yra inkarinė, kuri tarpinė, kokio kampo ir panašiai, pagal tai turėjo būti daromas projektas. Galbūt sutartyje yra ne visiškai korektiška formuluotė, bet deklaruoti, kad A. P. nebuvo užduotos inkarinės atramos, negalima, nes inkarinės ir yra kampinės. Techniniame projekte, elektrotechnikos dalyje, buvo apspręsta atramų tipai. Kiek pamena, sudarant sutartį su A. P. atstovaujama įmone, techninis projektas buvo duotas kaip išeities duomenys. Šiame projekte buvo trys inkarinių atramų tipai, 0–20 laipsnių, 20–40 laipsnių, 40–60 laipsnių. 56 atrama buvo 0–20 laipsnių tipo, visose, tiek kampinėse, tiek kitose atramose buvo būtinas montavimo rėžimo skaičiavimas, pagal oro linijų montavimo technologiją. Tai turėtų būti parašyta elektros montavimo taisyklėse, eurokode ir panašiai. Montavimo rėžimas, tai yra iš vienos atramos pusės užkabinti visi laidai. Kiekviena inkarinė atrama yra kaip inkaras, į ją yra įkabinami laidai ir tempiami iki kito inkaro, todėl natūraliai ji turi turėti montavimo režimą. Atramų tipai turi matytis techniniame projekte. Jeigu atrama yra kampinė, jeigu ji ir nulinio laipsnio, yra parašyta, kad ji yra kampinė. Įrąžas į pamatus paskaičiavo „Statinių konstrukcijų projektavimo biuras“. Nurodo, kad kiek jam yra žinoma, derinių skaičiavimas yra apsprendžiamas eurokoduose, pagal kuriuos yra skaičiuojama, ir statybos techniniame reglamente. Kiek turėjo būti imama derinių, konkrečiai negali pasakyti. Jis šiame projekte atliko sklypo plano dalį, kadangi buvo atestuotas sklypo plano dalies vadovas. Kartu su elektrotechnikos dalies vadovu apsprendė darbo projekte atramų išdėstymus sklype, reglamentuojamus atstumus, apsaugos zonos pločius ir panašiai. Nuo tada, kai 2014 m. rugpjūčio mėnesį perėmė pareigas iš R. M., koordinavo visą projektavimo veiklą, derino pakeitimus su užsakovu. Po avarijos buvo sustabdyti darbai, užsakytas avarijos tyrimas, užsakyta nauja ekspertizė, kurią atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizės metu buvo nustatyta eilė projekto trūkumų. Tai, ką pavyko išsiaiškinti per kelias valandas 2014 m. balandžio 1 d., tas buvo patvirtinta ir ekspertizės – buvo blogai paskaičiuotos įražos į pamatus, buvo paskaičiuotos per mažos. Klaidą pirmas pastebėjo A. B.. Įrąžos buvo blogos visose nulinio kampo atramose, negali prisiminti, kiek iš viso buvo blogų įrąžų. Dėl likusių atramų, kadangi po įvykio buvo išmontuoti pamatai ir permontuoti naujai, tiksliai pasakyti negali, bet irgi buvo paskaičiuotos netinkamai. Techninis projektas buvo keičiamas, perprojektuotos visos 30 inkarinių atramų buvusių linijoje, visų atramų pamatai buvo permontuoti. Rezultate buvo gauti gerokai didesni poliai, negu buvo suprojektuoti techniniame projekte. Pagal tai buvo padarytas naujas darbo projektas ir ekspertuotas tų pačių ekspertų. Apkrovų derinių projekte po įvykio buvo gerokai daugiau negu pirminiame projekte. Darbo projekto laida iki įvykio buvo nulinė, kuri išėjo 2014 m. pradžioje. Po įvykio, 2014 m. vasarą, išėjo A ir B laidos. Jomis buvo įforminti neesminiai pakeitimai. A laida buvo skirta vieno iš polinių pamatų betono klasės tipui, o B laida buvo išleista vienos iš su poliniais pamatais susijusių atramų atraminio mazgo patikslinimui. Tai buvo pakeitimai po patvirtinto projekto, todėl buvo nuspręsta įforminti naujas laidas. Ekspertizei projektas buvo pateiktas 2014 m. spalį, jis buvo patvirtintas senokai ir atiduotas su galutine B laida. B laidoje buvo didžioji dalis nulinės laidos. Visas projektas buvo didžioji dalis nulinės laidos, nes ten niekas nesikeitė, buvo du pakeitimai konstrukcijų dalyje, kurie buvo atiduoti ekspertizei. Techninio projekto ekspertizė yra privaloma ypatingam statiniui, pagal reglamentus. Darbo projekto ekspertizė privaloma darbo projekto konstrukcinei daliai. Jis rinkosi ekspertinę įstaigą. Paprastai duodamas projektas kaip išeities duomenys, tada gaunamas pasiūlymas ir susitariama dėl darbo, tačiau sutartis pasirašoma po tam tikro laiko. Darbas prasideda su pasiūlymu. Buvo rinktasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pas juos buvo ekspertuotas techninis projektas, jie jau buvo susipažinę su projektu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas projektas be pakeitimų, toks pagal kurį ir buvo statoma. Ekspertizė buvo padaryta per 2–3 savaites. Spaudimo dėl ekspertizės atlikimo nebuvo daroma. Prašymai projektavimo srityje visada yra, visi projektai yra svarbiausi ir juos reikia daryti skubiai. Ekspertės buvo prašyta, kad kiek įmanoma paskubėtų. Kiek prisimena, tikrai nebuvo elgiamasi kitaip negu dėl kitų projektų. Nurodo, kad jo žiniomis metalinių konstrukcijų užsakymo darbai šiame projekte buvo vykdomi dar projektuojant. Projektas jau buvo, tik dar ne oficialiai patvirtintas. Tai yra normali praktika, kadangi tokių metalinių konstrukcijų gamybos terminas yra ilgas, suskaičiavus apkrovas ir konstrukcijas, parinkus profilius ir varžtų skyles, įtvirtinimo girliandų vietas, normalu, kad užsakymas daromas anksčiau, negu patvirtinamas galutinis projektas. Derinimo procedūros paprastai užtrunka ir gali būti kažkokių neesminių pastabų, kurios turės įtaką vienam kitam kampuočiui ar įtvirtinimo mazgui, bet ne visai konstrukcijai. Projektuotojai turi tiesioginį ryšį su gamyklomis, projektavimo metu buvo konsultuojamasi tiek iš vienos tiek iš kitos pusės. Tai vyksta visuomet, jeigu gamykla gauna užsakymą pagal darbo projektą ir jiems, sakykime, kažkoks kampuotis yra nelabai tinkamas, jie gali teikti pasiūlymą panaudoti kitokį sprendinį. Atitinkamai projektuotojas pasižiūri, skaičiuoja ar schema yra išlaikoma, ar nesikeičia apkrovos. Tai yra normali praktika ir šio projekto metu tas taip pat vyko. Negali atsakyti, kodėl sutartyje buvo pateikti penki atramų tipai ir išskirtos ankerinės atramos. Gal tai buvo klaida. Pagal techninį projektą turėjo būti suprojektuotos trijų tipų atramos, tai yra 0–20 laipsnių, 20–40 laipsnių ir 40–60 laipsnių, jos visos yra inkarinės. Jeigu sutartyje parašytos kampinės, į kampinių sąvoką įeina ir nulinis kampas. Kampų vietas užduoda užsakovas, jos užduotos rengiant specialųjį planą ir jos negali keistis, kadangi yra numatyti servitutiniai koridoriai. Tarpinių atramų išdėstymą numato projekto dalies rengėjas. Nulinio kampo atramas reikia suprojektuoti ten, kur pagal elektros linijų įrengimo taisykles, kas šešiolika tarpatramių, turi būtinai būti statoma inkarinė atrama. Kampinė nuo 0 laipsnių, jau yra kaip inkarinė atrama. Vieno laipsnio atrama jau kaip inkaras, nes į ją yra montavimo rėžimas. Laidų montavimas yra vykdomas nuo inkaro iki inkaro. Inkarinėje atramoje įtempiant, primontuojant vieną laidų pusę ir ją ištempiant, nuleidžiant šleifus ant tarpinių atramų, iki kitos inkarinės atramos. Inkarinės atramos statomos kampuose ir jeigu yra tiesus ruožas, ilgesnis negu 16 protarpių, tada turi būti statoma inkarinė atrama tiesiojoje. Visos kampinės yra inkarinės. Ar ji galinė, ar nuo 40–60 laipsnių, ji ta pati ir turės montavimo rėžimą, stovės viena, tik iš vienos pusės bus užtraukti laidai. Po įvykio techniniame projekte buvo keičiama tai kas susiję su pamatais, būtent inkarinių atramų pamatai. Techninis projektas buvo užduotis projektuotojams. Pagal projektavimo praktiką, jeigu samdaisi projekto daliai projektuotoją, tai duodi techninį projektą, kaip užduotį. Skirtumas tarp tų techninių projektų, išleisto iki įvykio ir po įvykio, pirminiame techniniame projekte buvo blogai suskaičiuotos įrąžos, o atlikus ekspertizę ir ekspertams nustačius ir parodžius klaidas, buvo atlikti teisingi įrąžų skaičiavimai ir pagal tuos teisingus skaičiavimus buvo suprojektuoti kitokie pamatai. Techninį projektą atlikinėjo jų įmonė, konstrukcinę dalį A. B.. Techninis projektas nėra detalūs skaičiavimai, jis išleidžiamas statybos leidimo gavimui ir kad pagal jį būtų atliekamas darbo projektas. Techninio projekto metu buvo paskaičiuoti visai kitokie pamatai. Buvo parengti surenkami pamatai, grybo formos, suprojektuotos atramos, tai atlikinėjo A. B. ir kiti konstruktoriai, kurie tuo metu dirbo įmonėje. Ar įrąžų skaičiavimai buvo daromi ir kokie, pasakyti negali. Paskui, po įvykio, techninis projektas buvo perskaičiuotas ir skaičiavimai pasikeitė. Kaip stipriai pasikeitė, reikėtų prisiminti dokumentacijoje. Darbo projekto metu A. B. pasiūlė keisti pamatų tipą, iš grybo formos į polinius pamatus, priežasčių neprisimena. A. B. turėjo patirtį pamatų projektavime, jis buvo gerai įvaldęs polinių pamatų parinkimo ir skaičiavimo technologiją. Būtent dėl to jis pasiūlė grybo formos pamatus keisti į polinius. Kad turėjo būti atliekami kažkokie statinio bandymai, nežinojo, nurodo, kad apie bandymus jis sužinojo po įvykio, vykstant projekto ekspertizei, kai ekspertų buvo įvardinta, kad čia buvo reikalinga trečios geotechninės kategorijos geologiniai tyrimai, atitinkamai buvo reikalingi ir pamatų bandymai. Iki įvykio buvo pasirinktas empirinis pamatų projektavimo metodas, kuris nereikalauja atlikti pamatų bandymų. Statinys nepriklauso nuo pamatų, jis priklauso nuo apkrovų, kurios jam tenka, nuo laidų tempimo, nuo savo svorio, vėjo, apšalo ir panašiai. Poveikiai ir apkrovos yra aprašytos. Koks yra pamatų tipas, tas esmės nesudaro. Šiuo atveju buvo per trumpi poliai ir tai buvo įvykio priežastis. Įražas apskaičiuoja antžeminės dalies projektuotojas, šiuo atveju A. P.. Įrąžas apskaičiuoja pagal atramą veikiančias apkrovas, laidų tempimą, apšalą, vėją.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta J. S., su A. P. bendraudavo telefonu. Pažįsta V. K., bet su ja tiesiogiai nebendravo. Jis pats yra AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, statinių inžinierius, darbas pagal neterminuotą sutartį. Jam prieš darbo projekto rengimą buvo pavesta atlikti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, buvo sudaryta komanda. Jie vykdo projektus, prižiūri darbus ir juos priduoda, užsiima eksploatacija. Techninį projektą rengė „(duomenys neskelbtini)“ UAB technikos skyrius, techninis projektas buvo rengiamas linijos statybai pagal jų sudarytą projektavimo užduotį. Jis pats tuo metu dirbo, bet tame nedalyvavo, techninio projekto rengime techninės priežiūros vadovas nedalyvauja. Jo paties pareigos, kaip techninio prižiūrėtojo, buvo tikrinti darbo projektą, ar jis atitinka techninį projektą, projektavimo užduotį, atramos aukštis, traversos, gabaritai. Prieš gaunant žymą „Pritariu statyti“, jo pareigos buvo tikrinti, ar atitinka techninį projektą, projektavimo užduotį. Jų buvo sudaryta projektavimo užduotis, kuri apima, kokia linija, kokie pralaidumai, aukštis, elastingumas, buvo tokie sprendiniai ir pagal tai buvo įvesti pagerinimai dėl aplinkos poveikio klasių. Techninis projektas yra sustambinti sprendiniai, kurie yra ne visai detalūs, jie darbo projekto metu tikslinami, iš esmės žiūrėta iš techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimus, nes pirmiausiai vykdant techninę priežiūrą lygiagrečiai vyksta pritarimas TPTS (Techninio Projekto Techninės Specifikacijos) byla, statybiniai ir elektrotechniniai, laidai, visi parametrai. Ten yra bendriniai reikalavimai surenkamam pamatui, betonui, metalui, žaliavoms. Kai projektas buvo suderintas, jam buvo pritarta ir pagal tą pritartą projektą buvo vykdomi statybos darbai. Pradiniuose darbuose dalyvaudavo nuolat, pradiniai procesai privalomi, tolimesnių procesų stebėti techninė priežiūra jau neprivalo, tam yra darbų vykdytojas, todėl jis atvažinėdavo etapiškai, priklausomai nuo darbų krūvio, tris ar keturis kartus per savaitę, būdavo ir kartą per savaitę. Privalėjo priimti atliktus darbus iš darbų vadovo. Jis pats buvo atsakingas už statybų dalį, konstrukcijų dalį, kaip pagrindinis, kiti prižiūrėjo pagal savo specialiąsias funkcijas, bendroji priežiūra koordinuoja specialiąją. Elektrotechniką žiūrėjo oro linijų inžinierius, ryšių dalį žiūrėjo G. J., statybinę ir pamatų dalis žiūrėjo jis pats, konsultavosi su linijų inžinieriais, kaip geriau ką padaryti. Pamatų atitikimą STR, mechaninį atsparumą jam vertinti nepriklausė, iš esmės turėjo žiūrėti, kad atitiktų techninį projektą, trasa, aukštis, atramų pastatymo vietos. Yra atskira pamatų dalis darbo projekte, įražų lentelės. Jam nepriklausė tikrinti mechaninį atsparumą ir pastovumą. Jo pareiga buvo žiūrėti, kad ranga atitinktų parengtą darbo projektą. Darbų koordinavimas vyko per jų AB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovą A. T., kuris surinkdavo pastabų lenteles, perduodavo rangovui, darydavo gamybinius įrengimus, per jį vykdavo pagrindinė komunikacija, bet per juos – techninius prižiūrėtojus irgi vyko komunikacija su darbų vadovais, subrangovais. Nurodo, kad jie vykdė darbus laikantis projekto, pildė statybos žurnalą, pirmiausiai vykdė žymėjimą, ašių įmušimus, tuomet – polių rengimai, galvenų rengimai, atramos rinkimas, jos pastatymas, laidų montavimai, troso montavimas, apsauginio kabelio montavimas. Liudininkas nurodo, kad jis pats dalyvaudavo, prižiūrėdavo darbus susijusius su visomis statybinėmis konstrukcijomis – tarpinės ir kampinės atramos, poliniai pamatai, metalai. Pildydavo deklaracijas, vertindavo kokybę. Buvo nustatyta defektų, parašyta tarnybinių pranešimų, buvo įrašai žurnale dėl tam tikrų trūkumų. Dėl paskirtų darbų surašydavo atitinkamus dokumentus, vykdė kontrolę. Jau pateiktam darbo projektui teikdavo pastabas, kurios buvo iš esmės iš techninės, eksploatacinės pusės, dėl ilgaamžiškumo, pavyzdžiui betono klasei nebuvo jokios aplinkos poveikio klasės, t. y. nebuvo jokio atsparumo šalčiui, tam tikrų modifikacijų buvo, dėl pamatų tam tikrų pastabų buvo, gal pasvirę buvo, buvo trūkumų, dėl kurių buvo teikiami klausimai, gaunami atsakymai, pagrindimai, paaiškinimai. Už laidų priežiūrą, jų armatūrą, izoliatorius, stiklus, buvo atsakingas jo komandos narys D. J., o trečias narys G. J. buvo atsakingas už ryšius, šviesolaidinį kabelį, jungiamąsias movas. Buvo pagrinde trys nariai. Liudininkas nurodo, kad projektui davė leidimą, jis privalo jį duoti jį su žyma „Pritariu statyti“, kuri leidžia dirbti, reiškia atitikimą techniniam projektui, sprendiniams. Žiūrima daugiau į projektavimo užduotį, elektros įrenginių įrengimo taisykles. Iš projektavimo užduoties svarbu atramos gabaritai, aukštis, labai svarbu traversų ilgiai, įkabinimai. Jis konsultavosi su linijų inžinieriais, dėl armatūrų, dėl įkabinimų. Davė parodymus, vertino iš STR pusės. Techninis projektas buvo patvirtintas, parengtas, gautas leidimas. Yra datos, kada išleistas nurodymas, techninis projektas jau buvo parengtas, jis pats dalyvavo iš esmės rangos darbuose. Darbo projektas rengiamas pagal techninį projektą, techninis projektas yra pirma stadija. Po to buvo skelbiamas konkursas dėl rangos, antras etapas darbo projekto, tikslinti pirminį techninį projektą. Darbo projekte buvo pateiktos įrąžų lentelės, skaičiavimai nebuvo pateikti atskiru priedu, buvo tik aiškinamasis raštas, kad atitinka techninio projekto sprendinius. Projektuotojai buvo antras etapas. Tie projektuotojai, techninės dalies vadovas, projekto vadovas, parengė sprendinius, detalizavo juos pateikiant papildomus armavimo brėžinius. Detalizavo atramų konstrukcijas. Jis pats pateikė pastabas dėl atsparumo šalčiui ir dėl geresnio kokybinio išpildymo. Buvo samdomi subrangovai tam tikriems darbams. „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas vykdė polių darbus, „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbų vadovas ir „(duomenys neskelbtini)“ pamatų surinkimus, pats A. Ž. rinko atramas laidų montavimui, buvo rangovas, kuris samdė subrangovus. Įrenginėjant polinius pamatus, atvažiuoja rangovas, pažymi atramą, jos vietą. Kitas rangovas vykdo polių įrengimo darbus. Jis pirminiuose procesuose visada dalyvauja, vėliau priima darbus atvykęs į vietą. Buvo pildomas statybos žurnalas, jį pildė subrangovas, pasirašydavo darbų vadovas, pateikiamos užpildomosios dokumentacijos, medžiagų kokybės sertifikatai, sutikrinamos reikšmės su darbo projekto atitikimu, jos visos registruojamos ir darbai priimami. Jis pats atstovauja užsakovą, priima galutinį darbą. Jokių sprendinių dėl darbo projekto keitimo nedarė, buvo tik apsauginio sluoksnio padidinimas dėl ilgaamžiškumo. Renkant pastebėjo, kad mažai vietos tarp klojinių, tai padidino apsauginį sluoksnį, kad armatūra būtų giliau betone. Buvo A ir B darbo projekto laidos. Pirminė darbo projekto nulinė laida su žyma „Pritariu statyti“, kita – pagal kurią dirbama. Jeigu mato, kad reikalinga pagerinti kažką, padidinti apsauginį sluoksnį, tai padaromas gręžinys su didesniu gabaritu galvenos, tam tada išleidžiama A laida. B laida buvo išleista dėl to, kad keitėsi šalutinės armatūros, tai įforminimas, nes žymima laidos viršuje laida ir trumpas laidos aprašymas, keitimo paskirtis. Pakeitimai buvo dėl patogesnio surinkimo, didesnio apsauginio ilgaamžiškumo, kad būtų kokybiškesnis surinkimas. Nedideli ir neesminiai pakeitimai, tik pagerinimas darbų. Jeigu yra išleidžiama nauja projekto laida, gali būti esminis ir ne esminis pakeitimas. Šiuo atveju tokie technologiniai pakeitimai buvo galimi, kadangi paklaidose galima net įrašus atlikti žurnale techninės priežiūros. Šiuo atveju, kad pakeitimai neesminiai, nusprendė projektuotojai ir techninė priežiūra. Galbūt atliekant darbus paaiškėjo, kad kliūna, nesusirenka, reikia stumdyti, kažkas nesimetriškai. Šie pakeitimai įtakojo daugiau technologinę dalį, ilgaamžiškumą, kai kuriais atvejais tokie pakeitimai net nebūna forminami. Jam nebuvo privaloma perskaičiuoti įrąžas į pamatus prieš pritariant statyti, jis to negalėjo padaryti. Turi supratimą, nuovoką, bet įrąžų skaičiavimai nebuvo pateikti. Buvo tik suminė lentelė. Dabar statybos įstatymas sako, kad privalo projektuotojas pateikti išsamius skaičiavus, anksčiau neprivalėjo. Įrąžas skaičiavo projekto komandos. Jo komandos tikslas pastebėti nukrypimą, ar geologija ne ta, ar kažkas, kad kreiptis atgal į projektuotoją ir tikslinti sprendinį. Jie kreipėsi dėl galvenų, dėl technologinių patobulinimų, kad būtų lengviau dirbti. Projektas buvo ekspertuotas, ekspertizė yra privaloma. Darbo projekto ekspertizėje ekspertuojama tik konstrukcinė dalis, pamatai, metalas. Ekspertizė neatliekama elektrotechniniams darbams, ryšiams. Jos paskirtis patikrinti skaičiavimus, įskaitant įrąžų skaičiavimus. Kiek pamena, ekspertizės aktas buvo pateiktas jau po jo pritarimo statyti. Formaliai pritarimas turi būti duodamas, kai jau atlikta ekspertizė. Jo pritarimą statyti pateisina tai, kad ekspertizės aktas gautas tai pačiai darbo projekto sudėčiai. Negali atsakyti, kodėl dėjo pritarimą statyti negavęs ekspertizės, niekas jo neskubino dėti pritarimo, nebuvo jokių priežasčių. Nebuvo daromas joks poveikis, nematė pagrindo nepritarti statybai. Su ekspertizės aktu jis susipažino. Jeigu ekspertizės akte būtų buvę nurodyta, kad negalima statyti, būtų leidžiama nauja projekto laida, daromi perskaičiavimai, tikslinama, perdaroma. Darbo projektas buvo teikiamas projektuotojų įprastine tvarka, derinamas per pastabų lenteles, jam buvo vykdomi pritarimai. Jeigu nori pradėti darbus, turi susiderinti darbo projektą. Naujoms laidoms formaliai reikėjo pritarti, B laida galutinė buvo pritarta, turi būti pristatoma popierinė versija, reikia pasirašyti, toks administravimas būna. Naujų laidų ekspertizių nebuvo, nes buvo tik neesminiai pakeitimai. Jei išleidžiama nauja laida, tarkim A, tai ja vadovaujiesi, o nulinę išmeti. Įforminant laidas vadovaujamasi standartais LST 1516. Statybos inspekcija, vykdydama tyrimą, nusiskenavo viską, pirminę ir keitimų versiją. Rangos metu buvo išleista A ir B laidos. Projekto derinimo metu jie koregavo tą pačią nulinę laidą, betono žymėjimus įvedė, gal buvo papildoma pastaba dėl grunto, nepamena. Pakeitimai buvo dėl galvenų. Tai tokia inkarinių varžtų konstrukcija, kuri visus polius apjungia į vieną. Ant jos dedasi atrama, montuojasi ant varžtų. Jas tik pastorino pridedant daugiau betono, kad būtų apsauginis sluoksnis, kad nepatektų drėgmė, buvo gerinama betono sudėtis dėl atsparumo šalčiui, geriamumo, ilgaamžiškumo. Jie su A. P. telefonu apie tai kalbėjo. Buvo išleista projekto laida dėl šių pakeitimų. Apsauginio sluoksnio padidinimas poliams ir jų atsparumui atsparumui neatsiliepia, neturi įtakos ir įrąžoms, jų dydžiui, turi įtakos tik galvenų ilgaamžiškumui. Galvenos buvo maždaug 2 ant 2 metrų, padidino 12 cm, tada buvo 2,12 metro ant 2,12 metro. Svoris padidėjo labai nežymiai. Polių ilgiai buvo daromi pagal darbo projektą. Buvo polių įrengimo žurnalas, kiekviena atrama sunumeruota poliais, buvo kiekvieno polio ilgis, plotis, diametras, betono rūšis, vamzdžiai, jų diametras ir ilgis. „(duomenys neskelbtini)“ buvo parengęs pamatų įrengimo technologinę kortelę, ji buvo pridėta prie žurnalo dokumentacijos. „Vilniaus rentinys“ yra specializuotas, jie žino, išmano, specializuoti polių įrengimo darbams. Iškart buvo kortelė, pagal kurią reikėjo dirbti. Liejant pamatus nuokrypių nematė. Leistini nuokrypiai iki 10 cm, mano viskas atitiko. Daug kartų lankėsi objekte, pažeidimų susijusių su pamatais nenustatė. Tarpus tarp pamatų ir žemės matė iš statybos inspekcijos medžiagos, kai buvo pateiktos nuotraukos. Kai buvo įrengti poliai, tarpų nebuvo. Jie konstrukciją priima, o tolimesni darbai – atramos pastatymas ir trečias etapas laidų tempimas. Juose dalyvavo daugiau linijų inžinieriai, jis tik periodiškai kartu su jais važiuodavo į procesą, bet tarpų nepastebėjo ir apie jų buvimą jam girdėti neteko. Buvo truputį susipažinęs su prieš šitą nelaimingą atsitikimą jau buvusiais atsitikimais. Jis, D. J. ir G. J., surašė paaiškinimus statybų inspekcijai. Po pirmo įvykio, kurio metu trūko trosas buvo vykdomas tyrimas. Buvo lūžusi ir traversa. Operatyviai buvo pašalintos linkimo priežastys ir kliūtys, sustiprintos traversos, darbų nevykdė, kol nepateikė sprendinio. Jeigu pastebėdavo, kad kažkas negerai, toje vietoje realiai nevykdė darbų. Darė papildomas vertikalumo kontrolines, stebėjo iki kiek sulankstyta. Nusprendė, kad iki tos dalies, kur sulankstyta, nuims ir uždės naują. Darbai nevyko kol buvo priimti sprendiniai, ir troso trūkimo atveju, ir traversos atveju. Tarnybiniai raštai pasiekė vadovą. Išspręstas buvo kampinių atramų troso viršutinės dalies konstrukcijų stiprinimas. Taip pat žino, kad buvo apsivertusi laidų tempimo mašina, buvo padarytos nuotraukos. Kai sužinojo apie mašinos apvirtimą, informavo projekto ir darbų vadovus. Mašiną atstatė, nepamena, kokias apvirtimo priežastis nurodė, nežino ar buvo vykdomas įvykio tyrimas. Buvo daug diskutuojama, kalbama, gal kai kurios priežastys nutylimos, neaiškiai iš rangovo pasakytos. Rangovas tuos trūkumus šalindavo ir toliau buvo vykdomas tempimas. Po šios avarijos buvo paskirtas atstovas iš jų užsakovo, kuris kaip komisijos narys, statybos inspekcijos tyrime dalyvavo kaip atstovas, pagal poreikį dalyvavo ir jis pats. Buvo perekspertuojami techninis ir darbo projektas, daroma statinio ekspertizė. Jie inicijavo atramų perekspertavimą. Papildomai parinko 12-tą atramą, kuri pati pirma buvo įtempta. Buvo pastebėta, kad lūžusi galvena. Jis pats rašė laiškus, kad aptverti, nes galimai ten buvo vienpusis tempimas. Buvo aplinkui prilyta, matėsi pagal vandens lygį, kad nevienodai kampuose. Imtasi veiksmų, aptverta. Po avarijos buvo leidžiama nauja techninio projekto laida, buvo perskaičiuojami visi sprendiniai, perskaičiuojamos visos kampinės atramos, visos linijos. Buvo pateikti CFA technologijos, ne spraustiniai, bet gręžtiniai pamatai, buvo keičiamas polių pobūdis, nes poliai buvo suprojektuoti per silpni. Įrengti poliai nebuvo bandomi, neaišku kodėl, čia projektuotojo klausimas. Techninė priežiūra neprivalo teikti tokio dalyko, čia projektuotojas projektuodamas statinio konstrukcijas privalo vadovautis standartais. Jeigu projektuotojas teigia, kad suprojektavo laikantis visų šių standartų yra tų standartų žiniaraštis. Iš projektuotojų bendravo su A. Ž., su „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybos darbų vadovais, su T. G.. Statinio ekspertizės aktuose ir bendrosios ekspertizės aktuose buvo nustatyta net iki 7 kartų per silpna laikomoji galia, visose kampinėse atramose svyruoja, buvo penkios atramos, kažkiek kampinių, kažkiek kitų, aišku įskaitant tą, kuri nugriuvo ir tą, kuri buvo pirma. Pagal projektą atramos buvo inkarinės ir tarpinės. Dar galbūt inkarinė – kampinė, bet čia linijų inžinieriaus reikėtų klausti. Iš esmės du tipai, inkarinė ir tarpinė. Projekte atrama yra bokštas, yra toks standartas 1090, kategorija „Bokštai ir stiebai“. Pamatai nebuvo klasifikuojami, pamatai buvo parenkami pagal geologiją.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 28 d. apklausta liudytoja M. L. parodė, kad jos vyras I. L. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB elektromontuotoju. 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.20 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė R. B.. Ji žinojo, kad R. B. yra jos vyro I. L. meistras. R. B. pasakė, kad I. L. jau nėra, kad jis jau šaltas. Pagalvojusi, kad kažkas pokštauja padėjo ragelį. R. B. iš karto vėl paskambino pasakė tą patį, ji atsakė, kad baigtų pokštauti. Paprašė, kad ragelį duotų I. L. kolegai, taip pat iš Visagino, kad šis patvirtintų, kad tai ne juokai, jis patvirtino. Ji paskambino I. L. broliui D. L. ir pranešė apie nelaimę. Maždaug po valandos laiko jai paskambino D. L., kuris pasakė, kad jis įvykio vietoje, kad I. L. kūnas guli purve, aplink purvas, atvyko policija. D. L. pasakė, kad atrama nuvirtusi, kad žemė labai atlyta, net negalima paeiti. D. L. iš susijaudinimo net sunkiai kalbėjo. Po įvykio ji kalbėjo tik su (duomenys neskelbtini), kuris dirbo kartu su I. L., bet tą dieną buvo kaip tik išvykęs į namus Visagine. (duomenys neskelbtini) sakė, kad nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl blogai pastatytų atramos pamatų. 2015 m. balandžio 2 d. jai paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB , prisistatė, kad iš personalo skyriaus ir paprašė pateikti čekius susijusius su laidotuvių išlaidomis, nes įmonė norėjo apmokėti laidotuvių išlaidas. Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, tikslios datos nepamena, pas ją į namus buvo atvykę dvi moterys iš įmonės, kurios liepė pasakyti sumą. Kalbos apie tai ar kompensaciją siūlo dėl turtinės ar neturtinės žalos nebuvo. Ji moterims atidavė čekius, kurie buvo susiję su laidotuvių išlaidomis. Tai buvo apie 3500 Eur suma. Po to jai kelis kartus skambino telefonu prašydami nurodyti kompensacijos sumą, sakė, kad supranta jos padėtį, tačiau, ji sumos neįvardijo. Jos vyras I. L. apie tris metus dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB. 2015 metų vasario mėnesį jai vyras sakė, kad nespėja padaryti darbų pagal planą, todėl dirbs nuo 7.00 val. iki 21.00 val. po 12 dienų, po to dvi dienos bus laisvos, taip dirbs keturis mėnesius laiko. Važiuodamas iš objekto į gyvenamąją vietą vyras jai skambindavo telefonu, tai būdavo po 21.00 val., jis sakydavo, kad yra labai pavargęs, kad dirba tamsoje su žibintuvėliais ant šalmo, kad pasišviestų darbo vietą. Jos vyras, darbo vietoje, telefonu fiksuodavo įvairius įvykius. Todėl po nelaimingo atsitikimo ji kompiuteryje ir telefone rado nuotraukų ir vaizdo įrašą, susijusį su įvykiais jo darbe. Ši medžiaga buvo įrašyta į kompaktinį diską ir pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. I. L. pasakojo, kad buvo apvirtusi mašina, kuri Lietuvoje yra vienintelė, kuri labai brangiai kainuoja, šis įvykis yra užfiksuotas nuotraukose, kurios yra pateiktos diske prie bylos. Igoris sakė, kad mašina apvirto dėl per didelio tempimo. Taip pat yra užfiksuota nuotraukose nulūžusi atramos traversa, bei vaizdo įrašas, kurio iki nelaimingo atsitikimo ji nebuvo mačiusi. Ji buvo nepatenkinta vyro darbo sąlygomis, todėl prašė išeiti iš darbo, sakė, kad negalima dirbti po tiek valandų. Vyras mylėjo savo darbą, sakė, kad pavargsta, bet toks yra jo darbas, nesiskundė. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) ” UAB dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl šiai dienai nei ji, nei jos sūnus D. L. civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b.l. 170–171, 186–187).

Specialistas R. A. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad komisijos surašytą aktą tvirtina. Jame buvo kalbama, kad kampai gali būti smailūs, buki, ištisiniai, gali būti ir nulio laipsnių. Ne atramos pavadinime esmė, o kaip atramos paskaičiuotos. Jeigu projektas yra su tam tikrais sprendiniais ir jis pasirašytas, tai juo privaloma vadovautis, atitinkamai vykdant statybos darbus, visi statybos dalyviai negali nukrypti nuo projekto. Projekte ir 56 atrama yra skaičiuota, pasirašęs tą projektą neša atsakomybę. Griūtis įvyko dėl to, kad darbo ir techninis projektas buvo parengti netinkamai, pritaikytos per mažos įrąžos skaičiuojant pamatų atsparumą. Jeigu projektuotojas parengė projektą ir padarė tam tikras klaidas, o projektas atiduodamas ekspertuoti, ekspertas turėtų padaryti išvadą ir arba tvirtinti projektą, arba nurodyti trūkumus, kurie turi būti ištaisyti. Šiuo atveju neįvertino trūkumų ir padarė išvadą, kad projektą galima tvirtinti. Mano, kad šioje situacijoje esminiai pažeidimai, dėl ko įvyko avarija, yra padaryti projektuotojo ir ekspertizės įmonės ir vadovo. Komisija po įvykio bendru sutarimu pasirinko „Projektų ekspertizė“ atlikti projekto ekspertizę, ir buvo prieita prie išvados, kad avariją lėmė projekto klaidos ir prieš tai netinkamai atlikta ekspertizė. Ginčas kampinė ar ne kampinė atrama, bet jeigu projekto sprendinius parengė, tai ir neša atsakomybę už juos. Niekas nesuteikia teisės įdėti į projektą netinkamų sprendinių. Jeigu sudėti sprendiniai priimti projektuotojo/konstruktoriaus ir jis juos pasirašo, tai vadinasi neša atsakomybę už tai. Dėl to, kad buvo įdėta galimai per daug sprendinių, kurių konkretus konstruktorius ir neturėjo skaičiuoti, ginčytis nėra ko. Yra parengtas projektas ir jame pateikti sprendiniai, už juos pasirašyta ir kai kurie sprendiniai yra netinkami, už juos neša atsakomybę, projekte nėra parašyta, kad kai kuriais sprendiniais nereikėtų vadovautis ar juos reikėtų koreguoti. Tyrimas buvo atliekamas ir smulkesniais klausimais, tokiais kaip statybos darbų vykdymas, bet buvo nustatyti trūkumai kurie neturėjo lemties įvykiui. Kas liečia polių bandymus, tai jie kaip ir turėjo būti, bet tai nereiškia, kad bandymų neatlikimas lėmė griūtį, negalima pasakyti, kad jeigu būtų atlikti bandymai, tai griūtis nebūtų įvykusi. Nežino, ar atliekant bandymus būtų pasimatę, kad pamatai blogai suprojektuoti. Jie buvo aktais priimti, techninė priežiūra, statybų vadovas leido toliau tęsti darbus. Jeigu jie priėmė tokį sprendimą, jiems užteko tokios apžiūros ir patvirtino projektus, o bandymai būtų buvę papildomas saugiklis. Daryti prielaidą, kad galbūt buvo nesusikalbėjimas tarp techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo, tai tam tikri trūkumai yra, bet nereiškia, kad tai lėmė griūtį. Esminės priežastys, lėmusios avariją buvo dvi – suskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė. Visi kiti smulkūs pažeidimai nelėmė avarijos.

Specialistas T. D. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo specialisto išvadą. Buvo gauta 9 tomų medžiaga, paskirta užduotis atlikti tyrimą, suformuluoti klausimai ir suformuluotos išvados pagal tuos klausimus iš turėtos medžiagos. Jis nustatinėjo priežastis, atitikimą norminiams aktams. Buvo du klausimai išskaidyti į septynis. Atsakė į visus užduotus klausimus pagal bylos medžiagą. Atramos griuvimo priežastis buvo suprojektuoti per silpni pamatai. Išvadą padarė remdamasis visa bylos medžiaga, dokumentais. Medžiagoje buvo atlikta daug ekspertizių suskaičiuota, kad 5,6,7 kartus per silpni pamatai, tuo pagrindu padarė išvadą. Neprisimena, kokie projektai buvo byloje. Tai nelabai domino, nes jau po griūties buvo padarytos ekspertizės, nagrinėjo visus projektus ir nustatė, kad buvo per silpni pamatai. Jis nagrinėjo tas ekspertizes, o ne projektus. Buvo papildomai pateiktas technologinis projektas, virš 200 lapų, kuris neatitiko statybos techninio reglamento, jame nebuvo jokių sprendinių, pagal jį net nebuvo galima suprasti, kaip reikia dirbti, net neparašyta, kur žmogus turėjo būti, ar atramoje, ar bokštelyje, ar sraigtasparnyje. Tas projektas netinkamas, tik dokumentų rinkinys, kuris pavadintas statybos darbų technologijos projektu, tačiau jis neįtakojo atramos griuvimo. Jį nagrinėjo tik todėl, nes pagal jį dirbant įvyko įvykis. Technologinio projekto ekspertuoti nereikia. Statybos darbų technologijos projektas nėra techninio projekto dalis. Atrama vis tiek būtų nugriuvusi, kadangi buvo per silpni pamatai. Į skaičiavimus nesigilino, rėmėsi ekspertizių medžiaga. Besiaiškindamas dėl atramų pavadinimų, vadovavosi sutartimi su A. P.. Sutartyje buvo parašyta, kad jis turi suskaičiuoti kampines atramas, ta atrama, kuri virto, buvo nulinio kampo, o nulinio kampo atrama nėra kampinė. Reiškia, kad A. P. neturėjo skaičiuoti tos atramos. A. P. buvo kaip subrangovas, jo kvalifikacija tinkama, jis skaičiavo kampines atramas, 20, 40 ir 60 laipsnių kampo, o virtusi atrama nulinio kampo, reiškia ją turėjo kažkas kitas skaičiuoti. Dėl pavadinimo, nėra jokio skirtumo, kaip tas atramas vadinsime, kadangi pati atrama buvo gerai suprojektuota, metalinės konstrukcijos buvo geros, o problema buvo pamatuose. Pagal užduoti A. P. turėjo suprojektuoti kampinių atramų metalo konstrukcijas. Jis skaičiavimo kampines atramas 20, 40, 60 laipsnių kampo, jam nebuvo pavesta pagal sutartį skaičiuoti nulinio kampo atramas. Jeigu nulinio kampo, ji nėra kampinė atrama. Techninis projektas buvo blogas. Tai buvo užfiksuota pirmoje ekspertizėje. Projektuotojai nepataisė, bet gavo leidimą statyti, o paskui visos ekspertizės patvirtino, kad projektas buvo blogas ir nebuvo galima pagal tokį projektą statyti. Net ekspertai pirmosios ekspertizės atlikimo metu prisipažino, kad nedarė jokių skaičiavimų patikrinimų, kad juos spaudė laikas, todėl pasirašė. Poliai neatitiko paskaičiuotų apkrovų, jie buvo per silpni, ilgis ir skersmuo neatitiko apkrovų. Netinkamai atlikta ekspertizė ir neatlikti polių bandymai turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Polius turėjo išbandyti, čia statinio statybos vadovo atsakomybė. Techninis prižiūrėtojas žiūri, kad darbai atitiktų techninį projektą. Jeigu jis būtų žinojęs, kad taip viskas baigsis, jis būtų stabdęs statybą ir išbandęs polius. Bet buvo atlikta projekto ekspertizė, viskas suderinta. A. P. pagal sutartį projektavo tris atramų tipus. Asmuo, kuris projektuoja atramas, turi įvertinti apkrovas montavimo stadijai. Įražas gali skaičiuoti bet kas, tačiau atsakomybė tenka projekto dalies vadovui. Subrangovas, kuris skaičiuoja atramą, susiskaičiuoja jam reikalingas įražas, nes kitaip jis negali susiskaičiuoti atramų. Jis suprojektavo tris tipus, 20, 40, 60 laipsnių kampo, ir rezultatą atidavė užsakovui. Atsakomybė šiuo atveju atitenka projekto dalies vadovui, nes jis turi tikrinti, koordinuoti, kontroliuoti subrangovų darbus. Ekspertas turi tinkamą kvalifikaciją ir atsako už savo derinimus. Po avarijos visos atliktos ekspertizės parodė, kad projektas neatitiko reikalavimų. Šiuo atveju leidžiant naujas techninio projekto laidas buvo tik kosmetiniai projekto pakeitimai. Pirmoje ekspertizėje buvo parašyta, kad atkreipti dėmesį į raunamus polius, bet niekas neatkreipė dėmesio. Vėliau ta ekspertizė buvo pakeista, kad viskas gerai. Pirmoje ekspertizėje buvo nurodytos ekspertės pastabos projektui, ypač atkreipti dėmesį į raunamus pamatus. Pagal pastabas pataisyta nebuvo. Paskutinėje ekspertizėje parašyta, kad viskas atitinka. Mano, kad už polių išbandymą atsakingas rangovas arba statinio statybos vadovas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena A. B. sakė, kad buvo nuspręsta neatlikti bandymų. Polių neišbandymas yra tik saugiklis, tai nėra griuvimo priežastis. Įražos skiriasi 5-6 kartus. Jeigu įražos skiriasi 1.5 karto, tai atrama nevirsta, nes yra įdėtos atsargos. Mašinos tempimo jėga turėjo būti įvertinta kaip papildomos įtakos veiksnys projektuojant. Laidų apkrova turėjo būti paskaičiuota montavimo rėžimu. Šiuo atveju įražos į pamatus skyrėsi 5-6 kartus. Įražų skaičiavimui yra specialios programos, kurios skaičiuoja apkrovų derinius. A. B. pasirinktas skaičiavimo būdas sukėlė daug abejonių. Jeigu sutartyje būtų parašyta, kad visos kampinės atramos buvo inkarinės, tai A. P. turėjo jas skaičiuoti. Šiuo atveju A. P. paskaičiavo kampines atramas. Sutartyje nėra parašyta, kad visos kampinės yra inkarinės. A. P. turėjo turėti techninę užduotį, kad apskaičiuotų atramas. Techninis projektas daromas pagal techninę užduotį. Darbo projektas daromas pagal techninį projektą. Nėra tokių duomenų, kad A. P. prašė paskaičiuoti vieną, o jis paskaičiavo kitą. A. P. paskaičiavo viską, ko pas jį prašė. Netiki, kad kiekviena kampinė atrama turi būti inkarinė. Jeigu parašyta, kad atrama turi atitikti inkarinei atramai keliamus reikalavimus, tada turėjo A. P. atitinkamai paskaičiuoti. Jis nėra elektrotechnikos specialistas. Be to, atrama, kuri virto, neturi kampo. Šiuo atveju gali būti kampinė neinkarinė atrama. Mano, kad kampinė atrama gali būti neinkarinė. Kampinė atrama statoma oro linijos trasos posūkiuose. Tačiau reikėtų žiūrėti į projektą, kaip jame nurodyta, taip pat kokius dokumentus gavo A. P.. Jis pats nežiūrėjo projekto, kadangi nėra elektrotechnikos specialistas. Aišku, kad kampinė atrama turi būti stipresnė, nes ji perima apkrovas. Ekspertizės akto trečiame puslapyje išvardinti atramų pavadinimai, daug jų tipų yra, bet A. P. buvo sutartimi pavesta kampines atramas suskaičiuoti. Jis nei inkarinių nei ankarinių, kaip parašyta užduotyje, neturėjo skaičiuoti. Ekspertizės metu ekspertas turėjo viską įvertinti, įskaitant ir įrąžų paskaičiavimus. Kaip po to buvusios ekspertizės viską įvertino, taip ir pirma ekspertizė turėjo viską įvertinti. Vienintelis tikras skaičiavimų įvertinimo variantas yra pačiam viską suskaičiuoti iš naujo ir lyginti rezultatus. Jeigu jie sutampa, arba paklaida nedidelė, tai tada viskas gerai. Kito kelio nėra, kad atlikti ekspertizę, reikia pačiam atlikti skaičiavimus, žinoma tas užima laiko, bet to reikia norint padaryti gerą ekspertizę. Turėjo būti atlikti ir polių bandymai, tai numato įstatymai, geotechninio projektavimo standarte parašyta, kad poliai turi būti raunami, bet lygtai įmonės vadovybė nusprendė, kad nereikia bandyti ir bandymai nebuvo atlikti. Bandymai yra paskutinė stadija, kad įsitikinti, kad tie pamatai nesulūš. Bent vieną pamėginus ištraukti iškart būtų pamatę, kad kažkas negerai, tada būtų buvę galima ištaisyti klaidas. Bandymai - rangovo atsakomybė, rangovas buvo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, jie turėjo organizuoti bandymus. Statinio statybos vadovas galėtų būti atsakingas už bandymus. Poliai neatitiko apkrovų, jie buvo per silpni, ilgis ir skersmuo neatitiko apkrovos. Jeigu nebūtų buvę per silpni jie nebūtų išrauti. Po avarijos buvo daryti natūriniai bandymai iš likusių polių, kai juos išrovė, pamatė, kad įrąža buvo per maža. Netinkamai atlikta ekspertizė ir neatlikti polių bandymai turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti, nes jie buvo saugikliai, jie galėjo sustabdyti griuvimą, jie neinicijavo griuvimo, bet būtų buvę saugikliais, kad griuvimas neįvyktų. Tai, kad poliai nebuvo išbandyti, statinio statybos vadovo atsakomybė. Techninis prižiūrėtojas žiūri, kad darbai atitiktų techninį projektą. Jeigu jis būtų žinojęs, kad taip viskas baigsis, jis būtų stabdęs statybą ir išbandęs polius. Bet buvo projekto ekspertizė, visi pataisymai, viskas suderinta, jis viskuo pasitikėjo. Nėra niekur pasakyta, kaip ekspertas turi daryti ekspertizę. Jeigu jis parašė, kad viskas atitinka, reiškia atitinka ir visa atsakomybė eina jam. Jeigu ekspertas parašo, kad kažkas neatitinka, tada jis turi išaiškinti kas neatitinka ir ką reikia pataisyti. Ekspertas parašė, kad atitinka STR reikalavimus ir davė leidimą statyti. O iš tikrųjų neatitiko, nes po avarijos visos atliktos ekspertizės parodė, kad projektas neatitiko reikalavimų. Ekspertizėje buvo parašyta, kad parinkta ne ta varžtų klasė, bet varžtų skylės poliui esmės nėra, jeigu būtų varžtas lūžęs, išsinėręs, tada tai turėtų reikšmės ir reikėtų tai tirti. Pirmoje ekspertizėje buvo išsakytos tokios pastabos projektui: Specialisto išvados 9 lapas, antra pastraipa (8 t., b. l. 55): -...ir atkreipti dėmesį į raunamus pamatus“. Reiškia kažkas žiūrėjo projektą, jam užkliuvo ir parašė, kad atkreiptų dėmesį. Paskutinėje ekspertizėje parašyta, kad viskas atitinka, nors niekas ir neatkreipė dėmesio į raunamus pamatus, nes jeigu būtų atkreipę dėmesį ir išbandę, tai būtų pastebėję, kad kažkas negerai. Pataisyta nebuvo, bet sekančioje ekspertizėje ekspertai pasirašė, kad projektas atitinka reikalavimus. Negali paaiškinti įrąžų skaičiavimo. Dabar įražų skaičiavimui yra specialios programos, kurios skaičiuoja apkrovų derinius. Yra apkrova sniegas, apkrova vėjas su sniegu, apkrova žmogus atramoje su vėju, bet be sniego, tų derinių gali būti daug. Yra parašytos formulės ir pagal jas skaičiuojama. Nurodo, kad A. B. atlikti skaičiavimas sukėlė įtarimų.

Iš 2015 m. balandžio d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta nuvirtusi atrama Nr. 56, kurios bendras aukštis 50 m. Atrama žemėje tvirtinama 4 betoniniais pamatais, kurių kiekvieną sudaro po 4 polius. Atramos dviejų pamatų poliai išrauti iš žemės ir užvirtę ant kitų pamatų. Išrautose polių vietose yra atsivėrę 2x2 m., dydžio 2 duobės su apvaliomis polių skylėmis žemėje. Ties atramos viduriu guli vyriškos lyties lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b.l. 25–42).

Iš 2015 m. balandžio 13 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta metalinė atrama ir jos pamatai. Apžiūros metu nustatyta, jog atramos dvi „kojos“ išrautos iš žemės, kitos dvi yra žemėje. Atramos vienos „kojos“ pamatą sudaro betoninis stačiakampis, kurio matmenys 1,4x1,4 m., kurio kampuose yra 4 poliai. Atramos vieno polio ilgis 4 m., skersmuo 0,3 m. Atramos metalinės konstrukcijos ilgis apie 49 m. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b.l. 43–50).

Iš 2015–05–06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. M 103/15(06) matyti, kad I. L. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes. I. L. mirtis galėjo įvykti prieš 12.00–24.00 val. iki jo lavono autopsijos momento 2015 m. balandžio 2 d. 12.00 val. Nustatyti tikslesnį mirties laiką, nesant duomenų apie lavoninių reiškinių išsivystymo laipsnį lavono apžiūros įvykio vietoje metu, nėra galimybės. I. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. I. L. lavone rastos muštinės žaizdos kairio skruosto srityje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimai kaklo kairės pusės – kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairio žasto viršutinio trečdalio – nugaros kairės pusės srityje, dešinėje kirkšninėje srityje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės srityje ir kairiame dilbyje; kairio skruostikaulio lūžimas pereinantis į kairės akiduobės apatinį kraštą ir kairės akiduobės apatinę sienelę, dešinio momenkaulio – dešinio smilkinkaulio žvyno srities linijinis lūžimas, kaukolės pamato lūžimas dešinės vidurinės daubos – pakauškaulio šlaito – kairio smilkinkaulio piramidės viršūnės – kaukolės pamato kairės pusės vidurinės daubos srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smegenėlių ir smegenų kamieno srityje; krūtinkaulio netiesioginis lūžimas, kraujosruvos priekrūtinkauliniuose minkštuose audiniuose lūžio vietoje, dešinės pusės nuo 1 iki 6 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, dešinės pusės nuo 1 iki 8 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 1 iki 4 imtinai ir 7–8 šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 1iki 10 imtinai šonkaulių netiesioginiai lūžimai, kairės pusės nuo 5 iki 8 imtinai šonkaulių atviri į krūtinplėvės ertmę lūžimai, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kairės mentės skeveldrinis lūžimas ir kraujosruvos nugaros raumenyse lūžio vietoje; dešinio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių srities krūtinplėvės ir audinio plyšimai, kairio plaučio viršutinės ir apatinės skilčių užpakalinių paviršių srities krūtinplėvės bei grubūs audinio plyšimai, kairio širdies skilvelio apatinės sienelės, dešinio širdies skilvelio priekinės sienelės bei širdies tapskilvelinės pertvaros plyšimai, dešinės kepenų skilties diafragminio paviršiaus kapsulės ir audinio plyšimas, kraujosruvos kepenų raiščiuose; stuburo kaklinio 1 slankstelio kūno skeveldrinis lūžimas bei visiškas stuburo raiščių plyšimas ir pilnas stuburo kaklinės dalies išnirimas lūžio vietoje, tarpslankstelinio disko tarp krūtininių 3 ir 4 stuburo slankstelių plyšimas, visiškas raiščių plyšimas tarp krūtininių 3 ir 4 stuburo slankstelių ir pilnas stuburo išnirimas tarp krūtininių 4 ir 4 stuburo slankstelių, pilnas skersinis nugaros smegenų vientisumo pažeidimas kaulinių 1–2 stuburo slankstelių lygyje ir krūtininių 3–4 stuburo slankstelių lygyje, kraujosruvos po nugaros smegenų dangalais nugaros smegenų vientisumo pažeidimo vietose; kairio žastikaulio galvutės išnirimas į priekį ir žemyn, kraujosruvos žasto raumenyse išnirimo vietoje, kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio skersiniai lūžimai viduriniuose trečdaliuose bei kraujosruvos kairio dilbio raumenyse lūžių vietose padaryta prieš pat mirtį, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, krentant iš aukštumos ir atsitrenkiant kūnu į grunto paviršių bei, po to, galimai žalojant griūvančios elektros linijos atramos dalimis. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (3 t., b.l. 168–178).

Iš 2015 m. balandžio 1 d. elektroninių susirašinėjimo laiškų tarp T. G., A. B. ir A. P. matyti, kad 2015 m. balandžio 1 d. 16.34 val. A. B. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) rašo laišką A. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) su tekstu „Sveiki, nagrinėju ankerinių atramų apkrovas. Paliginus net su tarpinem juos yra labiai mazos. Ar viskas ten gerai paskaiciuota? Atsiuskit prasau deriniu aprasyma“. 2015 m. balandžio 1 d. 18.01 val. A. P. atsako A. B. „Nera ka ir siusti del to:tose ankeriniu atramu irazose nera montavimo rezimo. Mes tariames kad cia 0–20 kampo atramas naudoti, nes ten isivertina viskas ir irazos didesnes. Aisku, nereikejo man tos lemtingos dviprasmybes palikti“. 2015 m. balandžio 1 d. 18.08 val., T. G. el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) rašo A. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)„o kodel nera montavimo rezimo? Ar jis neturi buti privalomai skaiciuojamas? Kaip as suprantu dabar ši ankerine tiesiog kip eilinė tarpinuke paskaiciuota ir atitinkamai pamatai...“. 2015 m. balandžio 1 d. 18.28 val., A. P. atsako T. G. „Taip, montavimo rezimas privalomai. Jo nera, nes skaiciuodamas pas save nebedubliavau su 0–20 kampu – vistiek 0–20 didesnes gaunasi yrazos uz ankerine ir pagal ja darom konstrukcijas“(4 t., b.l. 68–70).

Iš 2015 m. gruodžio 23 d. „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos (duomenys neskelbtini)“ avarijos tyrimo akto Nr. 1S–2–(14.15) matyti, kad komisija nustatė, kad šio akto 9 dalyje 3.1 punkte (1 Akte punktai Nr. 3.1.12, 3.1.13) ir 4 punkte įvardinti pažeidimai lėmė atramos Nr. 56 avariją (darbo projekte buvo paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė). Pažeisti teisės aktų reikalavimai: a) ES Reglamento Nr. 305/2011 pirmo priedo 1 punktas; b) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis; c) STR 2.01.01(01):2005 „esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8, 12 ir 13 punktai; d) STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 27, 28.1 ir 74 punktai.

Komisijos nustatyti pažeidimai rengiant projektą: 3.1. 1 Akto punktai:3.1.12, 3.1.13.

1 Akto 3.1.12 punktas. Dėl netinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinių (neįvertintos montažinės apkrovos, avariniai atvejai bei ne visos vėjo apkrovos), jų skaičius (tik 4 deriniai), inžinerinių geologinių tyrimų duomenų apimties (2 kategorija) ir nepagrįstai naudoto empirinio skaičiavimo metodo (Statybininko žinynas 2009) darbo projekte buvo apskaičiuotos mažesnės įražos į pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia.

1 Akto 3.1.13 punktas. Pagal patikrinamųjų skaičiavimų rezultatus apskaičiuotos inkarinių kampinių atramų pamatų 1, 1A, 3, 7, 9, 12, 21 , 30, 37, 43, 49, 56, 63, 69, 71, 79, 80, 81, 87, 95, 100, 103, 112, 119, 123, 127, 134, 144, 148, 149 įražos yra ženkliai didesnės (atskirais atvejais skiriasi iki 5 kartų). Darbo projekto dokumentacijoje pateikti inkarinių kampinių atramų pamatų įražų skaičiavimo rezultatai ir nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 ir13 punktų reikalavimai.

Komisija pažymi, kad statinio projektą pasirašė projektuotojo „(duomenys neskelbtini)“ UAB vardu direktorius Ž. Ž., projekto vadovas J. S., projekto konstrukcijų dalies vadovas A. B., inžinierius V. B., A. P. (kv. atestatas 15310), D. J. (kv. atestatas 13012).

Komisija tyrimo metu išsiaiškino, kad tarp projektuotojo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir projektuotojo subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – vykdytojas) 2013 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 05–S0347–1, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo suteikti užsakovui 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (sutarties 1.1 punktas). 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku (pateiktas komisijai su Vietinės komisijos avarijos tyrimo aktu) projektavimo subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konstruktorius A. P.) pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus (įskaitant kampinę inkarinę atramą Nr. 56), kurie buvo įtraukti į darbo projekto dalį 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ (projekto dalies vadovas A. B.) ir kuriuos vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 30 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 15/037–A–1 ekspertai pripažino netinkamais. 2014 m. balandžio 16 lydraščiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė „(duomenys neskelbtini)“ UAB parengtą darbo projekto dalį 1299/2013–DP–SK–T4 „Konstrukcijų dalis. Kampinių atramų metalo konstrukcijos“. Darbo projekto Konstrukcijų dalį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. (kvalifikacijos atestatas 15310). Savo padarytą klaidą kampinės atramos Nr. 56 įrąžų į pamatus skaičiavimuose ir neatsižvelgimą į elektros linijos montavimo rėžimo apkrovas A. P. pripažino, ką patvirtino Komisijai pateikti 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. A. P., susirašinėjimai elektroniniu paštu su projektuotoju ,,(duomenys neskelbtini)” UAB.

statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo ,,pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas”.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010,,Statinio projektavimas” 49 punkte, kuriame nustatyta, kad ,,Projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso Projekto kokybę, Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes”.

Pažeisti tesės aktai šioje dalyje: Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ,,Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius reikalavimus”.

Komisijos nustatyti pažeidimai atliekant parengto Projekto (techninio ir darbo) ekspertizę.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2013 m. kovo 12 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 13–02/16 nurodyta, kad techninis projektas ,,400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba” atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus, projektą galima tvirtinti su projekte nurodytais techniniais ir statybos skaičiuojamosios kainos rodikliais. 2014 m. spalio 22 d. darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 14–10/18–01 nurodyta, jog statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą esminį statinio reikalavimą statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir atitinka techninio projekto sprendinius, darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama.

2015 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasitarimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovė V. K. ir ekspertas J. R. paaiškino, jog pakartotinai projekto ekspertizei, kurią atliko nepriklausomo eksperto įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pastabų neturi ir su jos išvadomis (1 Akto 3 punktas ,,400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninis (laidos A ir B) ir darbo projektas netenkina esminių statinio reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti”) sutinka. Paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ekspertų nurodytos pastabos buvo projektuotojo ,,(duomenys neskelbtini)” UAB netaisomos, o tik žodžiu prižadėta pataisyti. Pastebėjo, jog projekte įvardinta „ankerinė” (nugriuvusi atrama Nr. 56) atrama nepatenka į norminiuose dokumentuose apibrėžtus atramų terminus, „ankerinės” atramos įražų ekspertizės metu nevertino.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 1 Akte padaryta ekspertizės išvada prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikiamai techninio ir darbo projekto ekspertizės išvadai. Vadovaujantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 1 Aktu, galima daryti išvadą, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateikta techninė ir darbo projekto ekspertizės išvada yra klaidinga.

Pažeisti teisės aktai šioje dalyje. Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.8 punkte nustatyta., kad ,,Bendroji projekto ekspertizė – statinio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso statinio dokumento, įvertinimas, patikrinant kaip statinio ir jo dalių bei sistemų (statinio inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka: Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje [5.1] nurodytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei statinio projekto rengimo dokumentų [5.1], [5.9] reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą. Bendroji projekto ekspertizė apibendrinta dalinių projekto ekspertizių (kurios yra bendrosios projekto ekspertizės sudėtinės dalys) aktuose pateiktų projekto dalių įvertinimus, suderina juos tarpusavyje, patikrina jų kokybę ir pateikia bendrą projekto įvertinimą. Reglamento 6.8 punkte nustatyta, kad ,,dalinė projekto ekspertizė – bendrosios projekto ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendimai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais <...>”.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 28 ir 28.1 punktuose nurodyta, jei projektas yra tinkamai parengtas, jis įvertinamas ,,projektas atitinka esminius statinio reikalavimus [5.1], projekto rengimo dokumentų [5.9], kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Projektą galima tvirtinti (kai tai privaloma) [5.1], [5.9] <...>”.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkte nustatyta, kad “<...> Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo <...> rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę”. Reglamento 95 punkte nustatyta, jog ,,Už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisingumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka” (4 t., b.l. 3–26).

Iš 2016 m. liepos 8 d. LTEC statybų specialisto išvados Nr. 11–1100(16) matyti, kad atramos Nr. 56 nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos (iki 7 kartų) į minėtos atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, jog buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų), ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Nėra pagrindo teigti, jog statybos darbai neatitiko norminių aktų reikalavimų (ir jog tai lėmė atramos Nr. 56 virtimą), nors netinkamas statybos darbų projektavimas, pasireiškęs netinkamo statybos darbų technologijos projekto parengimu, yra akivaizdus. Objekto „400kV įtampos oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ projektavimo darbai neatitiko Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX–583 (su pakeitimais)) 4 straipsnio 1 dalies ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 371 punkto nuostatų apie projektuojamų konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 22 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės akto Nr. 14–10/18–01 nepagrįstos išvados surašymas neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto nuostatos apie pagrįstos išvados, dėl ekspertuoto projekto, tvirtinimą ekspertizės vadovo parašu, o pamatų skaičiavimas neatitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011–12–20 įsakymu Nr. 1–309), 370 punkto ir Lietuvos standarto LST EN 1997–1 Geotechninis projektavimas 7.6.3.2 punkto nuostatų. Statinio projekto vadovo ir projekto konstrukcijų dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad, projektuojant statybines konstrukcija, nebuvo užtikrinti projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. 56 nuvirtimą. Ekspertizės vadovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu ekspertizės akto surašymu, neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto ir taip įtakojo atramos Nr. 56 avariją. Kampinių atramų metalines konstrukcijas projektavęs konstruktorius A. P. privalėjo pasirinkti ir pats pasirinko tris kampinių atramų tipus, atramų klasifikavimas (tipai) yra nurodyti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 2, 370 ir 383 punktuose. Jei būtų nustatyta, kad projekto konstrukcijų dalies vadovu buvo paskirtas A. B., tai būtų pagrindas teigti, kad jis privalėjo užtikrinti, jog projekto konstrukcijų dalis atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 1 punktą, nes projekto dalies vadovas projekto rengimo metu vadovauja projekto dalies rengimo darbams, koordinuoja ir kontroliuoja projekto dalies rengėjų, tarp jų – subrangovų darbą. Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 2.4 punktas. Atliekant darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, privalėjo būti nustatytos visos konstrukcijų (tame tarpe –visų tipų metalinių atramų) projektavimo neatitiktys ir nurodyta jas privalomai ištaisyti, kaip nurodyta Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.8 punkte (8 t., b.l. 47–57).

Iš 2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akto Nr. 15/037–A–1, matyti, kad šio ekspertizės akto 3 dalyje „Konstrukcijų dalis“ 3.1 Pamatai teigiama:

3.1.11 Ankerinės atramos pamato raunančioji jėga yra lygi 239,068 kN ir ženkliai (3, 3–7, 5 kartus) mažesnė už kitų atramų pamatų rovimo jėgas (3.5 lentelė):

kampinės atramos 0?–20? raunančioji jėga – 790,50 kN;

kampinės atramos 21?–40? raunančioji jėga – 1310,00 kN;

galinės atramos raunančioji jėga – 1120,00 kN.

3.1.12. Dėl netinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinių (neįvertintos montažinės apkrovos, avariniai atvejai bei nevisos vėjo apkrovos), jų skaičiaus (tik 4 deriniai), inžinerinių geologinių tyrimų duomenimis apimties (2 kategorija) ir nepagrįstai naudoto empirinio skaičiavimo metodo (Statybininko žinynas 2009) darbo projekte buvo apskaičiuotos mažesnės įrąžos į pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia.

3.1.13 Pagal patikrinamųjų skaičiavimų rezultatus apskaičiuotos inkarinių kampinių atramų pamatų 1, 1A, 3, 7, 9, 12, 21, 30, 37, 43, 49, 56, 63, 69, 71, 79, 80, 81, 87, 95, 100, 103, 112, 119, 123, 127, 134, 144, 148, 149 įrąžos yra ženkliai didesnės (atskirais atvejais skiriasi iki 5 kartų). Darbo projekto dokumentacijoje pateikti inkarinių kampinių atramų pamatų įrąžų skaičiavimo rezultatai ir nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 ir 13 punktų reikalavimo.

1. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninio projekto keitimas (laidos A ir B) sklypo planas ir konstrukcijų dalis neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto Esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.1.9, 3.1.13, 3.1.14 ir 3.3.6 punktų) ir kitų (3.1.12 ir 3.3.1 punktų) statybos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto vadovas J. S. (kvalif. atestatas Nr. 12952), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas 18361), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B..

2. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.4.5 ir 3.4.14 punktai) ir neatitinka techninio projekto sprendinių. Projekto vadovas J. S. (kvalif. Atestatas Nr. 12952), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas 18361), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B., A. P. (kvalif. atestatas 15310), D. J. (kvalif. Atestatas 13012).

3. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninis projektas (laidos A ir B) ir darbo projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti (b. t. 4 b. l. 73–91).

Iš 2016 m .sausio 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra Statinio projektavimo pažeidimai. Atramos Nr. 56 avariją lėmė darbo projekte paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė, tuo pažeista: ES Reglamento Nr. 305/2011 pirmo priedo 1 punktas; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 punkto 1 dalis; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis; STR 2.01.01(01):2005 ,,esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D–1–455 8, 12 ir 13 punktai; STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2, 14, 27, 28.1 ir 74 punktai (6 t., b.l. 23–24).

Iš 2012 m. vasario 13 d. Darbo sutarties Nr. 849 matyti, kad I. L. priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotoju (6 t., b. l. 33–34).

Iš I. L. 2013 m. kovo 4 d. elektrotechnikos darbuoto kvalifikacijos atestato Nr. ED–0837 matyti, kad I. L. yra atestuotas elektros įrenginių montavimo ir eksploatavimo darbams be įtampos apribojimų (1 t., b.l. 65).

Iš I. L. 2009 m. rugsėjo 22 d. atestacijos pažymėjimo Nr. 81 matyti, kad I. L. suteikta teisė dirbti aukštalipių darbus (6 t., b.l. 51).

Iš I. L. 2015 m. kovo 12 d. Energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. 098 matyti, kad I. L. suteikta teisė eksploatuoti elektros įrenginius (6 t., b.l. 52).

Iš I. L. 2015 m. vasario 25 d. Energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. 012 matyti, kad I. L. suteikta teisė vadovauti el. įrenginių eksploatavimo darbams. Asmeniškai apžiūrėti el. Įrenginius (6 t., b.l. 54).

Iš 2012 m. kovo 16 d. sutarties Nr. SUT–87–12/10–R0049 tarp ,,(duomenys neskelbtini)” AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad 2012 m. kovo 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl 400kV įtampos oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos techninio projekto paruošimo ir statinio projekto statybos vykdymo priežiūros (9 t., b.l. 49–75).

Iš 2013 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. SUT–325–13/05–R0347 tarp ,,(duomenys neskelbtini)” AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2013 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta sutartis dėl 400 kV įtampos oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos rangos darbų atlikimo, tame tarpe ir darbo projekto parengimo (8 t., b.l. 62–65).

Iš 1998 m. spalio 19 d. Darbo sutarties Nr. 33 matyti, kad J. S. priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ UAB inžinieriumi ir nuo 2011 m. vasario 17 d. dirba kokybės ir saugos departamento direktoriumi (12 t., b.l. 88–97).

Iš 2011 m. spalio 14 d. Darbų saugos pažymėjimo Nr. D 017143 matyti, kad J. S. suteikta teisė dirbti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu (12 t., b.l. 58).

Iš 2013 m. balandžio 19 d. (pirmą kartą išduotas 2003 m. gegužės 8 d.) Kvalifikacijos atestato Nr. 12952 matyti, kad J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (12 t., b.l. 61).

Iš 2012 m. spalio 31 d. darbo sutarties Nr. 982 matyti, kad A. B. priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybinės, konstrukcinės dalies projektuotoju (10 t., b. l. 33–34).

Iš 2011 m. gruodžio 27 d. Kvalifikacijos atestato Nr. 18361 matyti, kad A. B. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (5 t., b.l. 190).

Iš 2012 m. kovo 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. 020 matyti, kad vadovaujantis 2012 m. kovo 16 d. sutartimi Nr. 10–R0049 „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ techninio projekto atlikimui skiria projekto vadovu – kokybės ir saugos departamento direktorių J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 12952 (9 t., b.l. 122).

Iš 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. 015, matyti, kad vadovaujantis 2013 m. lapkričio 11 d. sutartimi Nr. SUT–325–13/05–R0347 objekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto vadovu skiria kokybės ir saugos departamento direktorių J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 12952. Projekto vadovo asistentais skiria projektavimo departamento direktorių R. M., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 31967 ir statinių projektų grupės vadovą – projektų vadovą T. G., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 29865 (9 t., b.l. 120).

Iš 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymo „Dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo“ skyrimo Nr. 016 matyti, kad vadovaujantis 2012 m. lapkričio 11 d. sutartimi Nr. SUT–87–12/10-R0049 objekto „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos techninio projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“ projekto vykdymo priežiūros vadovu skiria kokybės ir saugos departamento direktorių J. S., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 12952. Projekto vadovo asistentais skiria projektavimo departamento direktorių R. M., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 31967 ir statinių projektų grupės vadovą – projektų vadovą T. G., SPSC išduoto kvalifikacijos atestato Nr. 29865 (9 t., b.l. 121).

Iš 2013 m. balandžio 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 10–S0049–4 tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pagal „(duomenys neskelbtini)“ UAB užduotį suteikti tarpinės atramos apkrovų ir atraminių reakcijų skaičiavimo bei tarpinės atramos metalinių kampučių parinkimo paslaugas bei teikti tarpinės atramos mazgų konsultacijas (9 t., b.l. 85–86).

Iš 2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 05–S0347–1 tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu suteikti 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (9 t., b.l. 111–113).

Iš 2013 m. lapkričio 28 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 05–S0347–2 tarp „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu suteikti 400 kV tarpinės atramos (2 tipų) optimizavimo ir metalinių konstrukcijų darbo projekto parengimo (įskaitant ir gamyklinius darbo brėžinius) paslaugas (9 t., b.l. 114–116).

Iš 2006 m. rugpjūčio 1 d. Darbo sutarties Nr. 2 matyti, kad A. P. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktoriumi (12 t., b.l. 40–41).

Iš 2015 m. kovo 24 d. (pirmą kartą išduotas 2005 m. balandžio 7 d.) kvalifikacijos atestato Nr. 15310 matyti, kad A. P. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai; susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai. Projekto dalis: konstrukcijų (12 t., b.l. 8).

Iš 2014 m. spalio 17 d. Ekspertizės rangos sutarties Nr. 10–R0152 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo projektą „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ dalinei (konstrukcijų) ekspertizei atlikti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje sutartyje numatytais terminais, vadovaujantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“, LST EN 1997-1 Eurokodas 7–1 dalis. „Geotechninio projektavimo pagrindinės taisyklės“ bei kitų atitinkamų Statybos Techninių Reglamentų nuostatomis, ją atlieka (9 t., b.l. 117–119).

Iš 2002 m. liepos 16 d. darbo sutarties Nr. 10 matyti, kad V. K. priimta dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (13 t., b.l. 43–44).

Iš 2015 m. birželio 12 d. (pirmą kartą išduotas 2003 m. gruodžio 5 d.) Kvalifikacijos atestato Nr. 3262 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė būti statinio projekto ekspertizės rangovu ir statinio ekspertizės rangovu (12 t., b.l. 135).

Iš 2010 m. gegužės 14 d. (pirmą kartą išduotas 2009 m. spalio 27 d.) Kvalifikacijos atestato Nr. 26032 matyti, kad V. K. suteikiama teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovės ir statinio ekspertizės vadovės pareigas (12 t., b.l. 138).

Iš 2014 m. spalio 22 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės akto Nr. 14–10/18–01 matyti, kad ekspertizės išvadose nurodoma: „Darbo projekto „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba. Lazdijų, Alytaus rajonai, Būdviečio, Lazdijų, Šeštokų, Krosnos, Simno, Krokialaukio ir Alytaus seniūnijose“ konstrukcinės dalies, Tomai: T1, T2, T5, T6“ pataisyti ir papildyti pagal ekspertizės pirminio akto privalomas pastabas. Statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą Esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir atitinka techninio projekto sprendimus. Darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama“ (4 t., b.l. 59).

Iš 2015 m. kovo 23 d. darbų vadovo A. Ž. nurodymo dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R–AŽ–220 matyti, kad yra pavedama darbų vykdytojui R. B. ir 11 brigados nariams R. G., V. S., Ž. V., A. N., A. D., G. V., K. V., I. L., J. N., A. I., V. I. atlikti laidų montavimo darbus 400 kV OL nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos, tarp atramų Nr. 49–56; 56–63; Darbą pradėti 2015 m. kovo 23 d. 8. 00 val., Darbą baigti 2015 m. balandžio 23 d. 17.00 val. (6 t., b.l. 35).

Iš „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos“ darbo projekto 1299/2013–DP–SK–T2–06 Ankerinių atramų pamatų plano matyti, kad atramos Nr. 56 polio skersmuo 0,3 m., polių ilgis 4 m. Suprojektuoti 300 skersmens spraustiniai poliai. Pasirašo J. S. ir A. B. (11 t., b.l. 71).

Iš 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 19 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ERGO Insurance SE, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, M. L. ir D. L.. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra sudarę darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 663-101154 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią, vadovaujantis draudimo sutarties individualiosiomis sąlygomis ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis (galioja nuo 2013-04-01) Nr. 051, yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 663-101154 individualias sąlygas, įsipareigojo kiekvieno draudžiamojo įvykio metu pati dalyvauti nuostolių atlyginime 289,62 Eur dydžio suma (besąlygine išskaita). Šalys patvirtino, kad M. L. patirtos žalos dydis, t. y. apima visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) dėl 2015-04-01 atsitikusio įvykio sudaro 31000 eurų, o D. L. sudaro 11000 eurų. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M. L. išmokėjo 30855,19 eurų žalos atlyginimo, o D. L. – 10855,19 eurų žalos atlyginimo, o UAB (duomenys neskelbtini)“ išmokėjo kiekvienam po 144,81 eur (proceso dalyvių asmens duomenų 36-37 lapai).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB rašytinių paaiškinimų matyti, kad Darbo projekto „Konstrukcijų dalis“ buvo rengiamas etapais: 1299-2013-DP-SK-T1 „Tarpinių atramų pamatai“: 0 laida išleista 2014 balandžio mėn.; 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampiniu atramų pamatai“: 0 laida išleista 2014 balandžio mėn.; aukščiau minėtos 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ dalies brėžinių SK-T2-12 ir SK-T2-13 A laida (dėl pasikeitusių pamatų rostverkų PK- 1 bei PK-2 armatūros svorių ir betono klasės, t.y. neesminis pakeitimas) išleista 2014 m. gegužės mėn., 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ dalies brėžinių SK-T2-12 ir SK-T2-13 B laida išleista 2014 m. birželio mėn. (B laidoje pakeitimas). Šie pasikeitimai f brėžiniu SK-T2-12 ir SK-T2-13 B laidos) buvo atitinkamai perkelti į Techninį projektą, t.y. išleista Techninio projekto B laida, tačiau esminiai Techninio projekto sprendiniai nesikeitė; o 1299-2013-DP-SK-T3 ..Tarpiniu atramų metalo konstrukcijos“ 0 laida išleista 2014 m. gegužės mėn.; 1299-2013-DP-SK-T4 „Kampinių atramų metalo konstrukcijos“ 0 laida išleista 2014 m. gegužės mėn.; 1299-2013-DP-SK-T4 „Kampiniu atramų metalo konstrukcijos“ A laida išleista 2014 m. spalio mėn. (A laidoje pasikėtė atramos kojos pado sprendinys dėl neteisingai suprojektuotų pamatuose numatytų inkarinių varžtų; taip pat suprojektuotas ŽTŠK traversos stiprinimas dėl neteisingai suprojektuotos ŽTŠK traversos metalo konstrukcijų); 1299-2013-DP-SK-T5 „330kV įtampos ruožo atramų pamatai“ 0 laida išleista 2014 m. liepos mėn.; 1299-2013-DP-SK-T5 „330kV įtampos ruožo atramų pamatai“ A laida išleista 2014 m. rugsėjo mėn. (A laidoje keitėsi girliandų įkabinimo sprendiniai); 1299-2013-DP-SK-T6 „UOkV įtampos ruožo atramų pamatai“ 0 laida išleista 2014 m. spalio mėn. 2014 m. spalio 17 d. buvo sudaryta dalinės Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės parengimo sutartis, ekspertams UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktos visų aukščiau išvardintų Darbo projekto dalių aktualios laidos (1299- 2013-DP-SK-T1 ir 1299-2013-DP-SK-T2 ir 1299-2013-DP-SK-T3 - 0 laida, tačiau 1299-2013-DP-SK-T2 dalies brėžiniai SK-T2-12 ir SK-T2-13 - B laida, 1299-2013-DP-SK-T4 ir 1299-2013-DP-SK-T5 - A laida. 1299-2013-DP-SK- T6 - 0 laida. 2014 m. spalio 22 d. gauti teigiami Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės aktai. Laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 22 d. (ekspertizės atlikimo) iki 2015 m. balandžio 1 d. (nelaimingo įvykio) daugiau nebuvo atliekami jokie nei Techninio nei Darbo projektų pakeitimai ar naujų laidų išleidimai.Pažymėtina, kad atramos Nr. 56 įražos į pamatus buvo nurodytos Darbo projekto Konstrukcijų dalyje 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ (0 laida) ir nesikeitė. Visi aukščiau išdėstyti projektų pakeitimai - neesminiai ir nedarantys visiškai jokios įtakos įvykiui ar atramos Nr. 56 stabilumui, mechaniniam atsparumui ar kitiems esminių statinio reikalavimų laikymuisi. Tolesni C ir D laidos techninis ir darbo projektai buvo išleisti po 2015 m. balandžio 1 d. atramos Nr. 56 nuvirtimo (17 t., b.l. 74-76).

Iš susirašinėjimo tarp A. P. ir T. G. matyti, kad susirašinėjime kalbama apie kampinės 0-20 laipsnių atramos montavimo režimo paskaičiavimą. A. P. nurodo, kad kaip 56 atramos yra suprojektuoti atramų Nr. 30, 53, 56, 80, 81, 100, 112 pamatai (18 t., b.l. 3).

Iš pateiktų brėžinių matyti, kad suprojektuoti inkarinių kampinių atramų su posūkio kampu nuo 40 iki 60, taip pat kampinių atramų su posūkio kampu nuo 0 iki 20, taikomų atramoms 12, 21, 30, 37, 43, 49, 56, 63, 80, 81, 95, 100, 103, 112, 119, 144, pamatų planai (18 t., b.l. 30,31).

Pateikti Sutartinių žymėjimų planai ir brėžiniai patvirtina apie projekte nurodytus atramų sutartinius žymėjimus: tarpinė (metalinė) atrama, inkarinė (metalinė) atrama, kampinė (metalinė) atrama, nurodytos atramų koordinatės, atstumai tarp atramų, posūkio kampas ir laipsnis bei kiti reikšmingi duomenys (18 t., b.l. 18, 19, 32, 33, 50, 51).

Iš Apžiūros protokolo su priedais (18 t., b.l. 52-64) matyti, kad vykdant teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį buvo atlikta 2014 m. vasario 18 d. elektroninio laiško, kuris buvo išsiųstas iš A. P. elektroninio pašto gavėjui A. B. apžiūra. Laiškas siųstas iš „A. P.“, yra žyma „Original message“ (lietuvių kalba reiškia originali žinutė), pavadinimas „Re: Del kampines atramos“. Data ir laikas 2014 m. vasario mėn. 18 d. 16 vai. 07 min. Laiško dydis yra 247 kb (Foto Nr. 2). Šis laiškas išsaugomas atskiru failu pavadinimu „Re: Del kampines atramos,, ir pridedamas prie protokolo. Aktyvavus šį laišką, t. y., paspaudus du kartus ant jo, atsidaro naujas langas su laiško turiniu. Jame matoma ši informacija: siuntėjas „A. P.“, siuntėjo el. pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“. Laiško tema - „Re: Ė) el kampines atramos“. Laiškas be jokio teksto. Prie elektroninio laiško „prisegtas“ pridėtas priedas - programos MS Word dokumentas „Irazos.doc“, failo dydis 236 kb. Taip pat matoma, kad šis laiškas yra_ atsakymas į el. laišką, kurį A. B. iš el, pašto adreso (duomenys neskelbtini). 2014-02-14 9.26 val., siuntė A. P. adresu „(duomenys neskelbtini)“. Laiško pavadinimas „Del kampines atramos“. Laiško turinys - „Sveiki siunčiu priminima del 0 kampo irazu ir laukiu irazu wordinio varianto (Foto Nr. 3). Toliau atliekant apžiūra paspaudžiama ant prisegto failo „Irazos.doc“. Aktyvuojasi „ MS Word“ programa ir atsidaro failas. Faile matomi penki lapai. Visas failo turinys atspausdinamas ir pridedamas prie protokolo, įrašant į kompaktinį diską. Taip pat šis failas išsaugomas tuo pačiu pavadinimu ir pridedamas prie protokolo. Faile matosi schema, o po jos seka penkios lentelės pavadinimais „Kampinės atramos 0° - 20° įražos“, „Kampinės atramos 21° - 40° įražos“, „Kampinės atramos 41° - 60° jražos“, „Galinės atramos įražos“, „Ankerinės atramos įražos“ Foto Nr. 10-18). Tęsiant apžiūrą paspaudus klavišą „Failas“ atsidaro langas su failo informacija. Šio lango dešinėje pusėje matyti ši informacija; Dydis - 235 kb., Puslapiai - 5, žodžiai 675, Bendras reagavimo laikas - 4 min., pavadinimas - „VALSTYBINEI {MONEI “ (duomenys neskelbtini)” ir pan. Toliau yra tokie langai: „Susijusios datos“, joje yra „Paskutinį kartą modifikuota - „2014.02.18 16:04“, Sukurta „2014.02.18 16:04“, „Paskutinį kartą spausdinta - „2013.05.10 11:48“. Lange „Autorius“ užrašytas „ED“, lange „Paskutinį kartą modifikavo“ - užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (Foto Nr. 19-20).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji A. P., A. B., V. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamieji A. P., A. B., V. K. ir nepripažino savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų veikų, jų kaltė pilnai įrodyta remiantis dalinai pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktais, bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), statyboje, vykdomojoje pagal projektą „400 Kv įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos-Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl daugelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L.. Įvykio metu I. L. patyrė stiprų kūno sumušimą ir sukrėtimą, pasireiškusį dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, nuo ko jis įvykio vietoje mirė. Tai patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad šio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmogus, priežastis buvo inkarinės atramos Nr. 56 griūtis. Atramos griūties metu joje dirbo “ (duomenys neskelbtini)” UAB darbuotojas oro linijų elektromontuotojas I. L., kuris atliko laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos. Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2015-04-01 įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėta įvykio vieta, taip pat ties nuvirtusios atramos viduriu gulintis vyriškos lyties lavonas. Iš 2015-05-06 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 103/15(06) matyti, kad I. L. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes. Liudytojai A. U., G. V., Ž. V. ir R. B. patvirtina atramos Nr. 56 griūties faktines aplinkybes.

Ekspertizių aktais ir specialistų išvadomis nustatytos atramos Nr. 56 nuvirtimo priežastys:

2015 m. gruodžio 23 d. „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos (duomenys neskelbtini).“ Avarijos tyrimo akte Nr. 1S-2-(14.15) (4 t., b.l. 3-26) nurodyta, kad Avarijos tyrimo komisija nustatė, kad šio akto IX dalyje “Komisijos nustatyti pažeidimai” 3.1 p. nurodyti pažeidimai (1 Akto punktai Nr. 3.1.12, 3.1.13) ir 4 punkte nurodyti pažeidimai dėl netinkamos projekto ekspertizės atlikimo. 3.1.12 punkte nurodyta, kad dėl netinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinių (neįvertintos montažinės apkrovos, avariniai atvejai bei ne visos vėjo apkrovos), jų skaičius (tik 4 deriniai), inžinerinių geologinių tyrimų duomenų apimties (II kategorija) ir nepagrįstai naudoto empirinio skaičiavimo metodo (Statybininko žinynas 2009) darbo projekte buvo apskaičiuotos mažesnės įražos į pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia. 3.1.13 punkte nurodyta, kad pagal patikrinamųjų skaičiavimų rezultatus apskaičiuotos inkarinių kampinių atramų pamatų 1, 1A, 3, 7, 9, 12, 21 , 30, 37, 43, 49, 56, 63, 69, 71, 79, 80, 81, 87, 95, 100, 103, 112, 119, 123, 127, 134, 144, 148, 149 įražos yra ženkliai didesnės (atskirais atvejais skiriasi iki 5 kartų). Darbo projekto dokumentacijoje pateikti inkarinių kampinių atramų pamatų įražų skaičiavimo rezultatai ir nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 ir 13 p. reikalavimą. Avarijos tyrimo akto IX dalies “Komisijos nustatyti pažeidimai” 4 punkte nurodyta, kad atliekant parengto Projekto (techninio ir darbo) ekspertizę, UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2014-10-22 darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 14-10/18-01 nurodė, kad statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Statybos įstatymo 4 str., nustatytą esminį statinio reikalavimą statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir atitinka techninio projekto sprendinius, darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama. UAB “ (duomenys neskelbtini)” 1 Akte padaryta ekspertizės išvada prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikiamai techninio ir darbo projekto ekspertizės išvadai. Vadovaujantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” 1 Aktu, galima daryti išvadą, jog UAB “ (duomenys neskelbtini)” pateikta techninė ir darbo projekto ekspertizės išvada yra klaidinga.

2015 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės akte Nr. 15/037-A-1 (4 t., b.l. 73-91) nustatyta avarijos kilimo priežastis - per mažų įražų į inkarinių atramų pamatų paskaičiavimas. Akte nurodoma, kad ankerinės atramos pamato raunančioji jėga lygi 239,068 kN ir ženkliai (3,3 – 7,5 kartus) mažesnė už kitų atramų pamatų rovimo jėgas: kampinės atramos 0-20⁰ raunančioji jėga – 790.50 kN; 21-40⁰ raunančioji jėga – 1310,00 kN; 41-60⁰ raunančioji jėga – 1790,00 kN; galinės atramos raunančioji jėga – 1120,00 kN. Aprašant atramų tipus, ekspertizės akte naudojamas pavadinimas “ankerinė atrama”, kuri pagal projekto duomenis atitinka inkarinės atramos sąvoką. Įvertinant projektą nurodyta, kad:

1. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninio projekto keitimas (laidos A ir B) sklypo planas ir konstrukcijų dalis neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto Esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.1.9, 3.1.13, 3.1.14 ir 3.3.6 punktų) ir kitų (3.1.12 ir 3.3.1 punktų) statybos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto vadovas J. S. (kvalif. atestatas Nr. 12952), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas 18361), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B..

2. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.4.5 ir 3.4.14 punktai) ir neatitinka techninio projekto sprendinių. Projekto vadovas J. S. (kvalif. Atestatas Nr. 12952), projekto dalies vadovas A. B. (kvalif. atestatas 18361), projekto dalį pasirašė inžinierius V. B., A. P. (kvalif. atestatas 15310), D. J. (kvalif. Atestatas 13012).

3. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninis projektas (laidos A ir B) ir darbo projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti.

2015 m. rugpjūčio 18 d. VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. E-15-04, kuris yra 2015 m. gruodžio 23 d. „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos (duomenys neskelbtini)“ Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-2-(14.15) sudedamoji dalis (4 t., b.l. 91-95), 11.2 punkte nurodyta, kad buvo atlikti 56 atramos, vienos iš likusių kojų polinių pamatų, apjungtų galvena, tempimo bandymo ataskaita. Pamatai palaipsniui apkrauti iki 600 kN tempimo didžiausios apkrovos. Rovimo bandymas atliktas matuojantį vertikalaus pamato poslinkius 2 indikatoriais. Esant 600 kN apkrovai indikatorius Nr. 1 užfiksavo 14, 04 mm poslinkį, o indikatorius Nr. 2 19,75 mm poslinkį. Užfiksuotos poslinkių vertės įrodo, kad pamatas išrautas, nes paprastai laikoma, kad pamatas netenka rovimo laikomosios galios, kai poslinkis viršija 10 mm. Rovimo išbandyto pamato didžiausia laikomoji galia, kaip pamato vertikalusis poslinkis yra 10 mm lygi 190 kN. Tai yra mažiau už įražą, kuriai buvo suprojektuotas 56 atramos pamatas. Pamato konstrukcija netenkina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01.(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 12 ir 13 p.To paties ekspertizės akto 12.2 punkte nurodoma, kad įražos 56 atramos pamatams, pagal kurias buvo suprojektuoti pamatai, buvo apie 4,81 – 5,86 karto mažesnės už tinkamai paskaičiuotas įražas. Netenkina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01.(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 12 ir 13 p. 12.3 p., nurodoma, kad tempiamų 56 atramos polinių pamatų pagrindų skaičiuotinė laikomoji galia pagal pirmo projektavimo atvejo pirmą derinį (LST EN 1997-1) yra 243,95kN, ir tai yra 5,2 karto mažiau nei reikiama tempimo laikomoji galia, pagal pirmo projektavimo atvejo antrą derinį (LST EN 1997-1) yra 190,58kN ir tai yra 6,7 karto mažiau nei reikiama tempimo laikomoji galia. Netenkinama statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01.(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 12 ir 13 p. 12.4 p. nurodoma, kad gniuždomų 56 atramos polinių pamatų pagrindų skaičiuotinė laikomoji galia pagal pirmo projektavimo atvejo pirmą derinį (LST EN 1997-1) yra 497,03kN, ir tai yra 3,8 karto mažiau nei reikiama gniuždymo laikomoji galia, pagal pirmo projektavimo atvejo antrą derinį (LST EN 1997-1) yra 382,33kN ir tai yra 4,9 karto mažiau nei reikiama gniuždymo laikomoji galia. Netenkinama statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo pagal STR 2.01.01.(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 12 ir 13 p.

2016 m. sausio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr 1 (6 t., b.l. 23-24) užfiksuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra Statinio projektavimo pažeidimai. Atramos Nr. 56 avariją lėmė darbo projekte paskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė. Šie specialistai taip pat teigia, kad avarijos kilimą sąlygojo netinkamas projektavimas ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė.

2016 m. liepos 8 d. LTEC statybų specialisto išvadoje Nr. 11–1100(16) (8 t., b.l. 47-57) nurodyta, kad atramos Nr. 56 nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos (iki 7 kartų) į minėtos atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, jog buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų), ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Objekto „400kV įtampos oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statyba“ projektavimo darbai neatitiko Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (priimto 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX–583 (su pakeitimais)) 4 straipsnio 1 dalies ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 371 punkto nuostatų apie projektuojamų konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą. UAB „Ekspertika“ 2014 m. spalio 22 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės akto Nr. 14–10/18–01 nepagrįstos išvados surašymas neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto nuostatos apie pagrįstos išvados, dėl ekspertuoto projekto, tvirtinimą ekspertizės vadovo parašu, o pamatų skaičiavimas neatitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011–12–20 įsakymu Nr. 1–309), 370 punkto ir Lietuvos standarto LST EN 1997–1 Geotechninis projektavimas 7.6.3.2 punkto nuostatų. Statinio projekto vadovo ir projekto konstrukcijų dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad, projektuojant statybines konstrukcijas, nebuvo užtikrinti projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. 56 nuvirtimą. Ekspertizės vadovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu ekspertizės akto surašymu, neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto ir taip įtakojo atramos Nr. 56 avariją. Kampinių atramų metalines konstrukcijas projektavęs konstruktorius A. P. privalėjo pasirinkti ir pats pasirinko tris kampinių atramų tipus, atramų klasifikavimas (tipai) yra nurodyti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1–309), 2, 370 ir 383 punktuose. Jei būtų nustatyta, kad projekto konstrukcijų dalies vadovu buvo paskirtas A. B., tai būtų pagrindas teigti, kad jis privalėjo užtikrinti, jog projekto konstrukcijų dalis atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 1 punktą, nes projekto dalies vadovas projekto rengimo metu vadovauja projekto dalies rengimo darbams, koordinuoja ir kontroliuoja projekto dalies rengėjų, tarp jų – subrangovų darbą. Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 priedo 2.4 punktas. Atliekant darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, privalėjo būti nustatytos visos konstrukcijų (tame tarpe –visų tipų metalinių atramų) projektavimo neatitiktys ir nurodyta jas privalomai ištaisyti, kaip nurodyta Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.8 punkte (8 t., b.l. 47–57).

2016 m. liepos 8 d. LTEC statybų specialisto išvadoje Nr. 11–1100(16) (8 t., b.l. 47-57) nurodyta, kad atramos Nr. 56 nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos (iki 7 kartų) į minėtos atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, jog buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų), ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti.

Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atramos Nr. 56 griuvimo priežastis buvo projektavimo metu atlikti klaidingi kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimai, skaičiavimuose nebuvo įvertinti montažinių apkrovų, montavimo rėžimai, buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus, ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, t. y., šios atramos pamatai buvo nepakankamos laikomosios galios. Taip pat avarijos priežastimi buvo netinkamai atlikta projekto ekspertizė, kuri ekspertizės atlikimo metu nenustatė skaičiavimuose padarytos klaidos ir leido projektą tvirtinti. Atrama, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, nugriuvo, dėl ko žuvo žmogus. Visi kiti atliktų ekspertizių ir tyrimų metu buvo nustatyti kiti statybą reglamentuojančių taisyklių pažeidimai laikytini nesusiję priežastiniu ryšiu su kilusiais avarijos padariniais, todėl teismo nevertintini.

Aukščiau nurodytuose ekspertizių ir specialių tyrimų aktuose nurodyta, kad projektuojant atramos Nr. 56 pamatus buvo pažeisti šie teisės normų reikalavimai:

- Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuriame nurodyta, kad Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius reikalavimus;

-2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 pirmo priedo 1 punktas - Mechaninis atsparumas ir pastovumas: Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų: a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai;

- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(01):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 p., - esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais; 13 p., - esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes punktai;

- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 2 priedo 1 punktas, numatantis, kad „Projekto dalies vadovas,<….>, privalo užtikrinti, kad Projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio ir paskirties dokumentų reikalavimus...“, 2.7 punktas, numatantis, kad „projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai“, 2.5 punktas, numatantis, kad „Projekto vadovas Projekto rengimo metu koordinuoja Projekto dalies vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus“; 2.9 punktas, numatantis, kad „Projekto vadovas <….>pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“;

- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktas, numatantis, kad „dalinė projekto ekspertizė-bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais; savarankiška (prilyginama bendrajai projekto ekspertizei) projekto dalies ekspertizė, kai projektą sudaro tik viena dalis ir bendroji projekto ekspertizė nerengiama“, 74 punktas, numatantis, kad „ekspertizės vadovas, pasirašydamas ekspertizės aktą, šalia parašo privalo nurodyti pažymos ar atestato numerį ir datą. Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę“, 95 punktas, numatantis, kad „už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisėtumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“.

Specialių tyrimų aktuose nurodyti ir kiti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, tačiau teismas jų nevertina, vertintini pažeidimai kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų ribose.

BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia kaip: 1) veika – statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios statybos subjektui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Tokia dispozicija suponuoja prievolę šią normą taikančiam subjektui nustatyti, kad kaltinamasis pažeidė tam tikrus konkrečius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, jog šie padariniai kilo būtent dėl konkrečių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad pagal 2013 m. lapkričio 11 d. darbų sutartį Nr. SUT–325–13/05–R0347, sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo vykdoma 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba, tame tarpe ir darbo projekto parengimas. Pagal šią sutartį „(duomenys neskelbtini)“ UAB įsipareigojo paruošti šio objekto techninį projektą ir statinio projekto statybos vykdymo priežiūros (9 t., b.l. 49-75). Iš 2013 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. SUT–325–13/05–R0347 tarp ,, (duomenys neskelbtini)” AB ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2013 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta sutartis dėl 400 kV įtampos oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos rangos darbų atlikimo, tame tarpe ir darbo projekto parengimo (8 t., b.l. 62–65).

(duomenys neskelbtini)“ UAB šio projekto įgyvendinimui sudarė šias sutartis:

-2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 05–SO347–1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu suteikti 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (9 t., b.l. 111–113);

-2013 m. lapkričio 28 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 05–SO347–2 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vadovaujantis pateiktu techniniu projektu suteikti 400 kV tarpinės atramos (2 tipų) optimizavimo ir metalinių konstrukcijų darbo projekto (įskaitant ir gamyklinius darbo brėžinius) paslaugas (9 t., b.l. 114-116).

Šios sutartys patvirtina, kad įgyvendinant 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos projektą tarpinių atramų metalinių konstrukcijų darbo projektą rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kampinių atramų metalinių konstrukcijų darbo projektą rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų sutarčių, įgyvendinant šį projektą dėl atramų konstrukcinės dalies projektavimo, nėra.

Kaltinamasis J. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB Kokybės ir saugos departamento direktoriumi ir 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. 015 buvo paskirtas statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto vadovu. Kaltinamasis A. B. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybinės, konstrukcinės dalies projektuotoju pagal 2012 m. spalio 31 d. darbo sutartį Nr. 982 ir buvo statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto konstrukcijų dalies vadovas.

Kaltinamasis A. P. pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstruktoriumi (12 t., b.l. 40-41) ir įgyvendino 2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 05–SO347–1, kurios pagrindu ir vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu įsipareigojo suteikti 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį.

Iš 2014 m. spalio 17 d. Ekspertizės rangos sutarties Nr. 10–R0152 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo projektą „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ dalinei (konstrukcijų) ekspertizei atlikti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje sutartyje numatytais terminais, vadovaujantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“, LST EN 1997-1 Eurokodas 7–1 dalis. „Geotechninio projektavimo pagrindinės taisyklės“ bei kitų atitinkamų Statybos Techninių Reglamentų nuostatomis, ją atlieka (9 t., b.l. 117–119).

Iš 2002 m. liepos 16 d. darbo sutarties Nr. 10 matyti, kad V. K. priimta dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (13 t., b.l. 43–44).

Motyvai dėl A. P. ir A. B.

Kaltinamasis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (12 t., b.l. 21-23), parodė, kad jis neatliko inkarinių atramų pamatų įražų į pamatus skaičiavimo. Vykdant sudarytą paslaugų sutartį, A. P. turėjo paruošti kampinių atramų konstrukcinės dalies projektą. Jam buvo nurodyta optimizuoti projektą. Opmizavimo uždavinys metalinių konstrukcijų projektavime yra rasti optimalią schemą, kad būtų kuo mažesnė masė, tuomet sunaudojamas mažesnis metalo kiekis. Optimizavimo būdai yra keli, šiuo atveju buvo pasirinktas išskirstymas pagal atramų tipus, kadangi nuo pasirinkto atramos kampo priklauso tempiamų laidų jėga. Nurodė, kad sutartyje nenumatyta, kad reikės projektuoti inkarines atramas ir atlikti šioms atramoms skirtus skaičiavimus. Jis turėjo projektuoti tik kampines atramas, o kitas atramas, tame tarpe ir inkarines, turėjo projektuoti kiti projektuotojai. Sutarties vykdymo metu bendravo su rangovo, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ UAB, darbuotoju R. M., kelis kartus bendravo su A. B.. Pripažįsta, kad jis atliko kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus. Tarpinius skaičiavimus siuntė tris kartus R. M. ir A. B.. 2014 m. vasario 14 d. jis iš A. B. gavo elektroninį laišką „Dėl kampinių atramų“, kuriuo siuntė jam priminimą dėl 0 kampo įražų skaičiavimo. Jis paskaičiavo 0 kampo atramų įražas, ir tai buvo tarpiniai (konsultacinio pobūdžio) skaičiavimai. Pagal sutartį jis neturėjo skaičiuoti nulinio kampo atramų įražų, šiuos skaičiavimus atliko paprašytas žodžiu ir juos nusiuntė A. B. tarpinių skaičiavimų metu. Galutiniame darbo projekte, kurį jis perdavė užsakovui, nėra jo pateiktų 0 kampo įražų paskaičiavimų. Po nelaimingo atsitikimo, tą pačią dieną T. G. parašė elektroninį laišką, kuriuo paprašė atsiųsti derinių aprašymą. Jis prie laiško prisegė dvi lenteles, t.y., 3.1 lentelę ir 3.5 lentelę su pavadinimu „Ankerinės atramos įražos“, kuriose atlikti paskaičiavimai įražoms nulinio kampo atramai. Pabrėžia, kad tai buvo tik tarpiniai skaičiavimai. Tuo metu nelabai suprato, apie kokias atramas kalba T. G.. Kadangi jis pagal sutartį buvo daręs kampinių atramų skaičiavimus, todėl ir pagalvojo, kad yra kalbama apie kampinę atramą, atsakydamas į elektroninį laišką, jis net neužfiksavo, kad T. G. kalba apie inkarines atramas, kurių jis net neskaičiavo. Pripažįsta, kad visoms kampinėms atramoms, kurias jis projektavo, neatliko laidų montavimo rėžimo, kadangi kampinėms atramoms nėra taikomas laidų montavimo rėžimas. Inkarinėms atramoms yra taikomas laidų montavimo rėžimas, kadangi jis neatliko inkarinių atramų skaičiavimų, todėl jis savo laiške parašė, kad neturi ką siųsti. Elektroniniame laiške kalbėjosi apie tarpinius skaičiavimus, kurie buvo siųsti 2014 metų sausio-vasario mėnesiais, t. y. iki projekto pridavimo, kurių net nebuvo jo pateiktame 2014-04-16 galutiniame projekte, buvo tik tarpiniuose skaičiavimuose. Laiške jis kalba apie dviprasmybę, jis turėjo mintyje, kad nereikėjo jam atlikti tarpinių skaičiavimų 0 kampo ir 0-20 kampo, kurių skaičiavimus buvo paprašytas atlikti žodžiu, jeigu jis būtų atlikęs tik konkrečiai skaičiavimus kampinių atramų pagal sutartį ir neatlikinėjęs kampinių skaičiavimų, tuomet viskas būtų aišku ir konkretu. Apklaustas teisme A. P. parodė, kad atramos Nr. 56 griuvimo priežastys yra akivaizdžios. Buvo paimta atrama kampinė ir panaudota kaip inkarinė, visai ne pagal paskirtį, nes jo buvo projektuota kampinė. Toliau nebuvo atlikti pamatų bandymai, skaičiavimo metodas pasirinktas neatitinkantis realių sąlygų. Inkarinei atramai keliama eilė reikalavimų, numatytų elektros linijų taisyklėse. A. P. pripažino, kad atlikdamas nulinio kampo atramų įražų skaičiavimus lentelėje Nr. 3.5 „Ankerinės įražos“, šiuose paskaičiavimuose nėra paskaičiuotas montavimo rėžimas. Montavimo rėžimas privalomas inkarinėms atramoms. Nesitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kad nulinis kampas būtų naudotas kaip inkarinėms atramoms, taip pat neklausė, kam bus naudojamos nulinio kampo įražos. Vasario mėnesį nusiuntė penkias lenteles, penkta lentelė buvo „nulinio kampo įražos“. Techniniame projekte parašyta kampinė atrama, bet ne inkarinė. Jis nežino, ar projekte buvo inkarinės atramos, tik žino, kad jo neprašė daryti inkarinių atramų. Visose jo suprojektuotose atramose nėra paskaičiuoto montavimo rėžimo, tai reiškia, kad visos šios atramos yra tik kampinės, bet ne inkarinės. Atlikdamas projektavimo darbus, jis žiūrėjo techninio projekto tik konstrukcinę dalį. Techniniame projekte nematė, kad būtų nurodyta, kad per kampines atramas bus tempiami laidai. Galutiniame jo pateiktame variante nėra įražų į pamatus, jis tik atidavė jėgas, kurias suskaičiavo. Projektuoti pamatus buvo galima pagal jo pateiktas lenteles arba pagal perduotą skaičiuojamąjį modelį. Įražos į pamatus nebuvo papildomai perduotos. A. P. posėdžio metu pateikus techninio projekto elektrotechninės dalies brėžinius ir paprašius pakomentuoti, A. P. parodė, kad 98 ir 99 atramos su T raide greičiausiai tarpinės, 100 atrama su I raide - inkarinė, 87 IK – inkarinė-kampinė, 134 IK – inkarinė-kampinė. Jeigu būtų atsivertęs šią dalį ir pamatęs šį planą, jam galbūt būtų kilęs klausimas dėl atramų tipo. Jis atramas suprojektavo, kaip paprastas kampines.

Iš A. P. parodymų matyti, kad jis pripažino, kad atliko įražų į pamatus skaičiavimus, juos pateikė rangovui „(duomenys neskelbtini)“ UAB, nurodė, kad nei vienoje jo projektuotose kampinėje atramoje nėra paskaičiuotas montavimo režimas. Pripažino, kad jis nesinaudojo techninio projekto elektrotechnine dalimi. Iš 2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 05–SO347–1, sudarytos tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo, vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktu techniniu projektu suteikti 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį. Todėl visiškai nepagrįstas A. P. argumentas, kad jis nematė šio objekto techninio projekto, tai yra šio projekto elektrotechninės dalies, kadangi ši sutartis įpareigojo kaltinamąjį A. P. darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį parengti laikantis šio objekto paruoštu techniniu projektu. Pateikti Techninio projekto Sutartinių žymėjimų planai ir brėžiniai patvirtina apie projekte nurodytus atramų sutartinius žymėjimus: tarpinė (metalinė) atrama, inkarinė (metalinė) atrama, kampinė (metalinė) atrama, nurodytos atramų koordinatės, atstumai tarp atramų, posūkio kampas ir laipsnis bei kiti reikšmingi duomenys (18 t., b.l. 18, 19, 32, 33, 50, 51). Kaltinamojo A. P. nurodyta aplinkybė, kad jis suteikdamas paslaugą ir ruošdamas darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, nesivadovavo techniniu projektu ir jo dalimis, patvirtina kaltinamojo A. P. nusikalstamą nerūpestingumą. A. P. pripažino, kad visas įražas į pamatus, tame tarpe ir nulinio kampo atramų, skaičiavo jis. Nesidomėjo, kam bus naudojamos nulinio kampo atramų įražos. Įražų skaičiavimus 2014 m. vasario 18 d. išsiuntė A. B.. Pripažino, kad anksčiau nebuvo projektavęs kampinių atramų. Iš 2015-03-24 (pirmą kartą išduotas 2005-04-07) Kvalifikacijos atestato Nr. 15310 matyti, kad A. P. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai; susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai. Projekto dalis: konstrukcijų (b.t. 12 b.l. 8). Laikytina, kad A. P. turi reikiamą kvalifikaciją dėl ypatingo statinio projektavimo darbų atlikimo. A. P. nurodė, kad jis pagal sutartį projektavo kampines atramas. A. B. parodė, kad Vilkipedijoje tokios atramos vadinasi tarpinės-kampinės atramos, ir jos projektuojamos tik nuo 0 iki 20 laipsnių kampo, tokių atramų, tarpinių-kampinių, didesnio nei 20 laipsnių kampo, niekas neprojektuoja, tik A. P. suprojektavo. Visos atramos yra kampinės-inkarinės, projekte taip ir buvo parašyta. Nuvirtusi atrama buvo nulinio kampo kampinė atrama. D. J. jos projektuoti nereikėjo, nes ši atrama buvo priskirta prie kampinių atramų, o kampinės atramos eina pagal „defoltą“, jos yra inkarinės. Tai ką A. P. suprojektavo, tai yra tik jo vieno gaminys, tokios atramos neegzistuoja. Nulinio kampo atramas turėjo skaičiuoti A. P.. Nulinio kampo atramai buvo privalomas montavimo rėžimas. A. P. suprojektuoto nulinio kampo įražos buvo mažesnės už D. J. suprojektuotų tarpinių atramų įražas. Per tarpines atramas nėra tempiami laidai. D. J. tarpines atramas suprojektavo su didesnėmis įražomis, negu A. P. nulinio kampo kampines atramas. Tik techninio projekto elektrotechninėje dalyje buvo brėžiniai, kuriuose numatyta atramų tipai ir vieta. A. P. buvo pateiktas visas projektas, tame tarpe ir elektrotechninė dalis. Projektuojant konstrukcinę atramų dalį, negalima neatsižvelgti į elektrotechninę dalį. Konstruktorius turi žinoti ne tik konstrukcinius, bet ir technologinius, architektūrinius dalykus, šiuo atveju elektrotechninius dalykus, kadangi viskas yra susiję. Techniniame projekte šioms atramoms buvo numatyti grybo formos pamatai, bet kai A. P. suskaičiavo įražas į pamatus, tai jokie grybiniai pamatai nelaikė tokių apkrovų, apkrovos buvo labai didelės.

Liudytojas R. M. parodė, kad su A. P. buvo sudaryta sutartis kampinėms atramoms. Visada būdavo kalba apie keturis atramų variantus su tam tikrais kampais. Inkarinės atramos yra vienas iš tų keturių variantų, kampinė-inkarinė atrama. Jam buvo užduotis suprojektuoti kampines-inkarines atramas. A. P. buvo užduota parengti atramas su skirtingais kampais.

Liudytojas T. G. parodė, kad prieš projektuojant, A. P. buvo žinoma, kad 56 atrama yra inkarinė atrama. Techniniame projekte, elektrotechnikos dalyje, buvo apspręsta atramų tipai. Kiekviename linijų projekte yra sudaroma projektuojamų atramų lentelė. Lentelėje pažymimas atramos tipas, inkarinė, tarpinė, kokio kampo, sudaromas žiniaraštis. Kiek jis pamena, sudarant sutartį su A. P. atstovaujama įmone techninis projektas buvo duotas kaip išeities duomenys. Šiame projekte buvo trys inkarinių atramų tipai, 0-20 laipsnių, 20-40 laipsnių, 40-60 laipsnių. Visose atramose buvo būtinas montavimo rėžimo skaičiavimas, pagal oro linijų montavimo technologiją. Kiekviena inkarinė atrama yra kaip inkaras, į ją yra įkabinami laidai ir tempiami iki kito inkaro, todėl natūraliai ji turi turėti montavimo režimą. Jeigu atrama yra kampinė, jeigu ji ir nulinio laipsnio, yra parašyta, kad ji yra kampinė. Visose kampinėse atramose turėjo būti montavimo rėžimas. Pagal oro linijų projektavimo technologiją, jeigu projektuojama elektros perdavimo liniją, montavimo rėžimas turi būti apskaičiuojamas. Galėjo turėti įtakos nesusikalbėjimas. Tose vietose, kur buvo numatytos nulinio kampo atramos, per visą liniją galėjo būti 6 ar 7 vietos. Buvo numatyta 0-20 laipsnių kampo atramą naudoti tose vietose, kur yra nulinis kampas. Žinoma, turėtų būti paskaičiuotas montavimo rėžimas. Užduotis projektuotojui yra techninis projektas, sutartyje yra pateikiami išeities duomenys, pagal ką reikia projektuoti, t. y. techninis projektas. Ten yra atramų žiniaraštis, lentelė, ten viskas surašyta, kuri atrama yra inkarinė, kokio kampo ir panašiai, pagal tai turėjo būti daromas projektas. Galbūt sutartyje yra ne visiškai korektiška formuluotė, bet deklaruoti, kad A. P. nebuvo užduotos inkarinės atramos, negalima, nes inkarinės atramos ir yra kampinės. A. P. žinojo, kokias ir kokio kampo atramas jam reikia suprojektuoti. Po avarijos buvo sustabdyti darbai, užsakytas avarijos tyrimas, užsakyta nauja ekspertizė, kurią atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizės metu buvo nustatyta eilė projekto trūkumų. Tas ką pavyko išsiaiškinti per tas kelias valandas balandžio pirmą dieną, tas buvo patvirtinta ir ekspertizės, kad buvo blogai paskaičiuotos įražos į pamatus. Techninis projektas buvo keičiamas, perprojektuotos visos 30 inkarinių atramų, buvo gauti rezultatai gerokai didesni poliai, negu buvo suprojektuoti techniniame projekte. Pagal tai buvo padarytas naujas darbo projektas ir ekspertuotas tų pačių ekspertų. Apkrovų derinių projekte po įvykio buvo gerokai daugiau, negu pirminiame projekte. Įražos buvo blogos visose nulinio kampo atramose.

Pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 370 punktą, aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL atramos yra dviejų pagrindinių tipų: inkarinės, atlaikančios laidų ir trosų tempimą gretimuose tarpatramiuose, ir tarpinės, laidų tempimo neatlaikančios arba atlaikančios jį iš dalies. Inkarinės atramos naudojamos tiesiuose linijos ruožuose, linijos posūkiuose, galuose ir laidų išdėstymui keisti (transpozicijai). Taisyklių 371 p. numato, kad atramos turi būti apskaičiuotos pagal apkrovas, kai laidai ir trosai nenutrūkę ir kai vienas ar keli laidai arba trosai nutrūkę. Inkarinės atramos turi būti apskaičiuotos pagal laidų ir trosų tempimo jėgų skirtumą, kuris susidaro dėl nevienodų ekvivalentinių tarpatramių ilgių abiejose atramos pusėse. Šiuo atveju sąlygos apskaičiuoti tempimo jėgų skirtumą nustatomos priklausomai nuo atramos konstrukcijos. Visais tempimo režimų atvejais dvigrandės atramos turi būti apskaičiuotos pagal sąlygas, kai nutiesta tik viena grandis. Atramos turi būti patikrintos pagal apkrovas, atsirandančias jas surenkant ir pastatant, taip pat montuojant laidus ir trosus. Atramų metalinės konstrukcijos turi atitikti Taisyklių 247 punkto reikalavimus - nuostatų apie projektuojamų konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Šios Taisyklės patvirtina, kad kampinės atramos visais atvejais yra inkarinės – per jas visas yra tempiami laidai, nes kito būdo, kaip užkabinti įtemptą laidą į kampinę atramą, netempiant laido per ją nėra. Tą patvirtino kaltinamasis A. B. ir liudytojas T. G.. A. P. pripažino, kad atliekant projektavimo darbus, jis turi vadovautis šiomis Taisyklėmis.

Iš 2015-12-23 „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos (duomenys neskelbtini).“ Statybų inspekcijos surašytame Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-2-(14.15) konstatuota, kad tarp projektuotojo „(duomenys neskelbtini)“ UAB ir projektuotojo subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – vykdytojas) 2013-11-26 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 05-S0347-1, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo suteikti užsakovui 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengti darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį (sutarties 1.1 p.). 2014-02-18 elektroniniu laišku (pateiktas komisijai su Vietinės komisijos avarijos tyrimo aktu) projektavimo subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konstruktorius A. P.) pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus (įskaitant kampinę inkarinę atramą Nr. 56), kurie buvo įtraukti į darbo projekto dalį 1299/2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ (projekto dalies vadovas A. B.) ir kuriuos vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-30 bendrosios ekspertizės akte Nr. 15/037-A-1 ekspertai pripažino netinkamai. 2014-04-16 lydraščiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė „(duomenys neskelbtini)“ UAB parengtą darbo projekto dalį 1299/2013-DP-SK-T4 „Konstrukcijų dalis. Kampinių atramų metalo konstrukcijos“. Darbo projekto Konstrukcijų dalį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. (kvalifikacijos atestatas 15310). Savo padarytą klaidą kampinės atramos Nr. 56 įrąžų į pamatus skaičiavimuose ir neatsižvelgimą į elektros linijos montavimo rėžimo apkrovas A. P. pripažino, ką patvirtino Komisijai pateikti 2015-04-01 ir 2015-04-30 A. P., susirašinėjimai elektroniniu paštu su projektuotoju “(duomenys neskelbtini)” UAB. Taigi Komisija konstatavo, kad dėl neteisingai paskaičiuotų įražų yra atsakingas būtent A. P., kadangi jis projektuojant kampines atramas neįvertino montavimo rėžimo.

Pateikti Sutartinių žymėjimų planai ir brėžiniai patvirtina apie projekte nurodytus atramų sutartinius žymėjimus: tarpinė (metalinė) atrama, inkarinė (metalinė) atrama, kampinė (metalinė) atrama, nurodytos atramų koordinatės, atstumai tarp atramų, posūkio kampas ir laipsnis bei kiti reikšmingi duomenys (18 t., b.l. 18, 19, 32, 33, 50, 51).

Esantis susirašinėjimas patvirtina, kad 2014 m. vasario 18 d. 16.06 val. A. P. išsiuntė laišką A. B. su failu „Irazos.doc“. Iš šio failo matyti, kad jame A. P. 3 punkte nurodo Įražos į pamatus 5 leneteles: 3.1 Kampinės atramos 00–200 įražos, 3.2 Kampinės atramos 210–400 įražos, 3.3 Kampinės atramos 410–600 įražos, 3.4 Galinės atramos įražos, 3.5 Ankerinės atramos įražos (4 t., b.l. 63–67).

Iš Elektroninių susirašinėjimo laiškų tarp A. B. ir A. P. kopijų matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. A. B. parašė laišką A. P. su tekstu „Sveiki. Siunčiu priminima dėl 0 kampo įražų ir laukiu įražų wordinio varianto“.

2014 m. vasario 18 d. 16.06 val., A. P. išsiuntė laišką A. B. su failu „Irazos.doc“. Iš šio failo matyti, kad jame A. P. 3 punkte nurodo Įražos į pamatus 5 lenteles: 3.1 Kampinės atramos 00–200 įražos, 3.2 Kampinės atramos 210–400 įražos, 3.3 Kampinės atramos 410–600 įražos, 3.4 Galinės atramos įražos, 3.5 Ankerinės atramos įražos (4 t., b.l. 63–67).

Apžiūros protokolas su priedais (18 t., b.l. 52-64) patvirtina, kad lentelės su įražomis į pamatus yra išsiųstos 2014 m. vasario 18 d. 16 val. 06 min. iš A. P. elektroninio pašto laiško gavėjui A. B.. Šios lentelės tapo statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto konstrukcijų dalies sudedamąją dalimis, dėl ko netinkamai buvo suprojektuoti kampinių bei inkarinių atramų pamatai. Paskutinį kartą modifikuota - „2014.02.18 16:04“, Sukurta „2014.02.18 16:04“, Paskutinį kartą modifikavo“ - užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (Foto Nr. 19-20). Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad failas buvo sukurtas 2014-02-18 16. val. 04 min., ir nebuvo modifikuotas, t.y., pakeistas. Jame 3.5 lentelė pavadinta „Ankerinės atramos įražos“, o ne nulinio kampo, kaip teigia A. P.. Laiškas išsiųstas 2014-02-18 16.06 val., t.y., praėjus 2 minutėms po jo sūkurimo, iš A. P. elektroninio pašto adreso, ką įrodo ir siuntimo duomenys. Tai paneigia visus A. P. parodymus apie tai, kad jis nieko nežino apie jokias „Ankerines“ atramas, kad jis šioms atramoms įražų neskaičiavo. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. P. paskaičiuotos įražos į pamatus, tapo sudedamąją darbo projekto „Kampinių atramų pamatai“ dalimi. Taip pat bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. P. projektavo ne trijų tipų, o penkių tipų kampines atramas. Tą įrodo A. P. pateiktos lentelės, liudytojų R. M., T. G., kaltinamojo A. B. parodymai, kad pagal techninį projektą A. P. turėjo suprojektuoti 5 tipų atramas, iš kurių “ ankerinių” atramų, kurios atitinka inkarinių atramų sąvoką, įražos ekspertų ir specialistų buvo pripažintos netinkamomis.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys paneigia kaltinamojo A. P. parodymus, kad jis neskaičiavo įražų inkarinėms atramoms, tame tarpe ir 56 atramai, kuri veikiama išorinių veiksmių, išrovusi dalį ją laikančių pamatų, nuvirto, dėl ko žuvo žmogus.

Laikytina, kad įrodyta, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra kaltinamasis A. P., atlikdamas 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengdamas darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, laikotarpyje nuo 2013-11-26 iki 2014-04-16 atlikdamas kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimus, juos suskaičiavo klaidingai, neįvertindamas montažinių apkrovų, montavimo rėžimo, ko pasekoje šiuos klaidingus skaičiavimus 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku pateikė „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto dalies vadovui A. B., kuris nepatikrinęs, šiuos klaidingus skaičiavimus įtraukė į darbo projekto dalį Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ ir taip netinkamai suprojektavo 400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“ reikalavimus, ko pasėkoje įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „400 Kv įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ UAB pradėjo dirbti 2013 m., buvo statybinės dalies projektuotojas. Kai konkursą dėl darbo projekto laimėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, jis buvo paskirtas konstrukcijų dalies projekto vadovu. Tačiau praktiškai buvo atsakingas tik už požeminę pamatų dalį. Kadangi jis nėra specialistas metalinių atramų projektavime, todėl pasiūlė R. M., kad atramų antžeminę dalį sukonstruotų doc. D. J., kuris šia tema rašė disertaciją ir jis labai kvalifikuotas specialistas. Kad darbai vyktų sklandžiau ir greičiau, įmonės vadovybė pasiūlė pasirinkti A. P.. A. P. turėjo suprojektuoti antžeminę kampinių-inkarinių atramų dalį. Tarpinių atramų antžemines konstrukcijas projektavo D. J.. Rangovui suprojektavus antžeminę atramų dalį, jam pateikė pamatų įražas. Jis nėra specialistas, todėl negalėjo patikrinti pateiktų skaičiavimų. Jis projektavo pamatus. Projektavimui pasirinko Furmanavičiaus empirinį skaičiavimo metodą. Šiam skaičiavimo metodui reikėjo atlikti pamatų bandymus, tačiau taupant įmonės lėšas įmonės vadovybė atsisakė atlikti pamatų bandymą, nors žinojo, kad bandymas reikalingas, nes jis asmeniškai juos apie tai informavo. Po bandymų būtų buvę aišku, ar teisingai pasirinktas pamatų skaičiavimo metodas. Paruošus darbo projektą, buvo atlikta ekspertizė, buvo gauta teigiama išvada. 2015-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai dirbo 0,1 etato. Jam paskambino T. G. ir pranešė, kad nuvirto atrama ir žuvo žmogus. T. G. paprašė pasakyti savo nuomonę, dėl ko nuvirto atrama. Išnagrinėjus įražas į pamatus, pastebėjo, kad tarpinių atramų, kurių įražas į pamatus pateikė D. J., yra didesnės nei kampinių atramų įražos į pamatus, kurias skaičiavo A. P., jam tai sukėlė įtarimą, kadangi tarpinių atramų įražos į pamatus būna mažesnės nei kampinių atramų. A. P. neįvertino, kad atrama yra inkarinė, tai ir buvo pagrindinė atramos griuvimo priežastis. Projektavimui A. P. buvo pateiktas visas techninis projektas, visais klausimais jis bendravo su T. G. ir su juo. A. P. pateikinėjo tik įražas į pamatus, jas siuntė elektroniniu paštu. Skaičiavimo rezultatai buvo pateikti lentelėje ir padalinti į skiltis: 0-20, 20-40, 40-60. Nulinio kampo skaičiavimus jis pateikinėjo atskirai el. laišku „Wordo“ faile lentelėje. Tas lenteles sudėjo į projektą. Projektą pasirašė jis ir projekto vadovas J. S.. A. P. atsiųstose lentelėse nieko nekeitė, ką atsiuntė, tuo ir vadovavosi, pagal juos projektavo pamatus. Techniniame projekte buvo numatyti atramų tipai, jie buvo numatyti brėžiniuose. Techninis projektas buvo pagrinde reikalingas tam, kad galima būtų sudaryti sąmatą, paskaičiuoti konstrukcijų masę ir pan. Buvo sudaryta atramų linija ir ji nesikeitė. Buvo numatytas kažkoks kiekis tarpinių atramų, kažkoks kiekis kampinių-inkarinių. Brėžiniuose turėtų būti išskirtos atramos ir surašyta, kur ir kokio tipo atrama stovės. Kai atrama nuvirto, pradėjo tikrinti, kokia jėga ateina į pamatus, pradėjo nagrinėti skaičius, kurie sukėlė jam įtarimus. Suskaičiuotus rezultatus projektuotojai D. J. ir A. P. jam siuntė ne vienu metu, todėl negalėjo jų tarpusavyje palyginti. Buvo formuojamos atskiros bylos. Jis pamatus projektavo visų tipų atramoms, tačiau darė ne tuo pačiu laiku, todėl tarpusavyje nelygino. Polinius pamatus jis projektuoja dešimt metų. Projektuotojas, kuris daro višutinę konstrukcinę dalį, paskaičiuoja įražas į pamatus, pagal pateiktus skaičiavimus jis projektuoja pamatus. Nulinis kampas atramos buvo pavestas skaičiuoti A. P.. Nulinei atramai buvo privalomas montavimo rėžimas, jis privalomas visoms atramoms. A. P. suprojektuoto nulinio kampo įražos buvo mažesnės už D. J. suprojektuotų tarpinių atramų, kur tarpinei atramai nėra jokių tempimų. Techninio projekto elektrotechninėje dalyje yra brėžiniai, kuriuose numatyta atramų tipai ir jų vieta. A. P. buvo pateiktas visas projektas, tame tarpe ir projekto elektrotechninė dalis. Jis neturi reikiamos kompetencijos įražų skaičiavimui. Techniniame projekte jis pirmą kartą gyvenime, pasiskaitęs specialios literatūros, padarė preliminarius įražų skaičiavimus. Suprato, kad reikalingos didesnės žinios. Neturi kompetencijos perskaičiuoti įražas, gali tik bendrai pasižiūrėti, kad būtų visi rėžimai ir pan. Projektuojant pamatus, jo uždavinys, kad pamatai laikytų suskaičiuotas įražas. Jis pagal skaičiavimus žiūri, kad pamato laikomoji galia būtų didesnė už įražą, kuri ateina nuo atramos. Įražas patikrinti gali tik ekspertizė, po griūties ekspertizė patikrino ir pamatė, kad yra blogai suskaičiuota. Šią klaidą po įvykio jis pastebėjo per pusvalandį, palyginęs su tarpinių atramų įražomis. Jam nekilo jokio įtarimo, kad A. P. pateiktos įražos per mažos, prieš atiduodant projektą nepertikrino visko. Darant projektą, buvo skuba. Projektas buvo pateiktas ekspertizei, ekspertė pateikė pastabų, į pastabas buvo atsakyta, buvo pritarta projektui.

Iš 2011 m. gruodžio 27 d. kvalifikacijos atestato Nr. 18361 matyti, kad A. B. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (5 t., b.l. 190). Šis kvalifikacijos atestatas patvirtina, kad A. B. turi reikiamą kvalifikaciją projektavimo darbams atlikti. Taip pat pats A. B. nurodė, kad techniniame projekte jis atliko įražų į pamatus skaičiavimus, ir šie skaičiavimai tapo sudedamąja techninio projekto dalimi. Taip pat šie skaičiavimai buvo pateikti A. P.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. M.. A. B. nurodė, kad įvykus atramos griūčiai, jam reikėjo pusvalandžio laiko klaidos išaiškinimui, kadangi A. P. pateiktus skaičiavimus sulygino su D. J. pateiktais skaičiavimais. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. pakako jo turimos kompetencijos klaidą įražų skaičiavimuose pastebėti per pakankamai trumpą laiko tarpą. A. B. projektavo visų tipų atramų pamatus, matė ir žinojo visų pamatų įražas, galėjo sulyginti jas tarpusavyje. Tačiau savo pareigų, kaip projekto dalies vadovas, tinkamai nevykdė, pasitikėjo subrangovais. Darytina išvada, kad A. B., gavęs iš A. P. įražų paskaičiavimus, jų visiškai netikrino, nelygino nei tarpusavyje, nei su tarpinių atramų įražomis, ir pagal jas suprojektavo atramų pamatus.

Projektavimo darbus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 Įsakymu Nr. D1-708 (LR aplinkos ministro 2010-09-27 Įsakymo Nr. D1-808 redakcija) patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas. Reglamento II priedo “Projekto dallies vadovo pareigos ir teisės” 1 punktas numato, kad “Projekto dalies vadovas, atstovaudamas Statytojo interesams ir nepažeisdamas Projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad Projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų [5.1] reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. II priedo “Projekto dalies vadovo pareigos ir teisės” 2.7 punktas numato, kad projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai.

A. B. pripažino, kad jam privaloma buvo vadovautis šiame Reglamente ir STR numatytomis projekto dalies vadovo numatytomis pareigomis ir teisėmis, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis, tinkamai nekontroliavo projekto dalies rengėjų projektinių sprendinių. Tai, kad pamatai tarpinėms ir kampinėms atramoms buvo projektuojami ne vienu metu, dėl ko negalėjo tarpusavyje palyginti įražų į pamatus skaičiavimų, nešalina kaltinamojo A. B. atsakomybės. Jo turima kompetencija leido jam savalaikiai nustatyti padarytą klaidą skaičiavimuose. Taip pat projektuodamas pamatus atskirų atramų tipams, A. B. turėjo realią galimybę pastebėti padarytą klaidą, kad kampinių atramų įražos yra mažesnės netgi už paprastų tarpinių atramų įražas. Netgi projektuojant tik kampines atramas, akivaizdu, kad pateiktose lentelėse “ankerinės”, tai yra inkarinės, atramos įražos yra ženkliai mažesnės už 0-20 kampo atramos įražas, kurias, pagal A. P., turėjo naudoti vietoje “ankerinių” atramų įražų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-30 ekspertizės akte Nr. 15/037-A-1 nurodoma, kad ankerinės atramos pamato raunančioji jėga lygi 239,068 kN ir ženkliai (3,3 – 7,5 kartus) mažesnė už kitų atramų pamatų rovimo jėgas: kampinės atramos 0-20⁰ raunančioji jėga – 790.50 kN; 21-40⁰ raunančioji jėga – 1310,00 kN; 41-60⁰ raunančioji jėga – 1790,00 kN; galinės atramos raunančioji jėga – 1120,00 kN. Iš šių skaičių matyti, kad “ankerinės” ir 0-20 kampo atramos įražos skiriasi 3,3 karto. Kaltinamasis A. B. neperskaičiavo, nepatikrino įražų skaičiavimo teisingumo, nors ir turėjo kompetenciją, galimybę ir pagal teisės normų aktus privalėjo tai padaryti, ko pasekoje nepastebėjo klaidos įražų skaičiavime, ir pagal klaidingas A. P. pateiktas įražas suprojektavo per silpnus (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparius atramų pamatus. 2016-07-08 LTEC statybų specialisto išvada Nr. 11-1100(16) patvirtina, kad Statinio projekto konstrukcijų dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad, projektuojant statybines konstrukcijas, nebuvo užtikrinti projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. 56 nuvirtimą.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. B., rengdamas projekto dalį “Kampinių atramų pamatai”, nepagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą. A. B. nurodė, kad jis pasirinko empirinio skaičiavimo metodą, tokią galimybę jam suteikia įstatymas. Užsakovo AB “ (duomenys neskelbtini)” dokumentuose buvo nurodyta, kad pamatus projektuoti pagal EURO kodo metodiką. Eurokodas leidžia pasirinkti kitus empirinius pamatų skaičiavimo metodus. Jis pasirinko metodą iš 2009 metų Statybinio žinyno. Šio metodo patikrinimui reikėjo atlikti pamatų bandymus. Pripažino, kad naudojant šį metodą yra būtini pamatų bandymai. Apie bandymų būtinumą informavo R. M.. Tačiau liudytojas R. M. nepatvirtino šios kaltinamojo A. B. nurodytos aplinkybės. Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad jo, kaip įmonės vadovo, niekas neinformavo, kad reikia atlikti bandymus. Mano, kad projekto dalies vadovas turi spręsti dėl bandymų būtinumo. Iš 2016-07-08 LTEC statybų specialisto išvados Nr. 11-1100(16) matyti, kad išvadose konstatuota, kad tai, kad statybos metu nebuvo atlikti natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. Šiuo atveju bandymai nebuvo atlikti ir tuo buvo pažeistas 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 13 punkto reikalavimas, numatantis, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“. Šią išvadą patvirtina ir 2015-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės aktas Nr. 15/037-A-1. Įvertinus visus bylos duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis A. B., būdamas projekto dalies vadovu, nesiėmė veiksmų organizuoti bandymų atlikimą, projekte nenumatė šių bandymų programos bei pamatų stebėjimo programos, nesiėmė kitų veiksmų, kurie patikrintų jo pasirinkto skaičiavimo būdo teisingumą, ir tai turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu daroma išvada, kad kaltinamojo A. B., kaip statinio projekto dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad projektuojant statybines konstrukcijas, nebuvo užtikrinta projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. 56 virtimą.

Įvertinus visus bylos duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, kad A. B., atlikdamas statinio „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos-Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto konstrukcijų dalies vadovo pareigas, rengdamas darbo projekto dalį „Kampinių atramų pamatai“, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 49 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai atitiktų įstatymus, kitus teisės aktus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti visi būtini brėžiniai, techninės specifikacijos ir aiškinamieji raštai bei kiti reikalingi dokumentai, darbo projekto dalyje Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ neįvertino montažinių apkrovų, avarinių atvejų, ne visas vėjo apkrovas, tuo netinkamai sudarė atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičių (tik 4 deriniai), nepagrįstai naudojo empirinio skaičiavimo metodą, ko pasėkoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31d.) numatančios, kad „statinys“ (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 2 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Projekto dalies vadovas,<….>, privalo užtikrinti, kad Projekto dalies sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio ir paskirties dokumentų reikalavimus...“, 2.7 punkto, numatančio, kad „projekto dalies vadovas užtikrina, kad Projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinio reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai“ reikalavimus, ko pasekoje įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus.

Motyvai dėl V. K.

Kaltinamoji V. K. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turi reikiamą kvalifikaciją tokių ekspertizių atlikimui. Su “ (duomenys neskelbtini)” UAB buvo sudaryta sutartis dėl techninio ir darbo projektų ekspertizių atlikimo. Pagal važtaraštį jai buvo pateikta tarpinių atramų nulinė laida ir kampinių atramų nulinė darbo projekto laida. 330 įtampos ruožo atramų pamatai buvo pateikta laida A, o 110 įtampos irgi nulinė laida. Ji atliko tarpinių ir kampinių atramų ekspertizę. Ekspertizės metu ekspertas žiūri, kad projektas atitiktų esminius reikalavimus, kad būtų visi dokumentai, kad būtų kvalifikacija projektuotojo ir projekto vadovo, šiuo atveju projekto dalies vadovo. Ekspertas išnagrinėjęs pateiktą medžiagą raštu pareiškia pastabas. Ekspertizės akto antrame punkte buvo prašoma pateikti galinių ir kampinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimus ir sprendinius, veikiant vertikalioms ir horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Ekspertizės akto trečiame punkte pabrėžiama, kad dalį pamatų veikia rovimo jėgos, „pateikti sekliųjų ir polinių pamatų skaičiavimus“. Eksperto buvo pastebėta ir išreikšti pageidavimai. Projektuotojui priklauso vadovautis Lietuvos standartais ir Eurokodais, jis pateikia skaičiavimus, pateikia pataisytus, brėžinyje trūkstamus, matmenis. Ekspertas skaičiavimų netikrina, nes ekspertai neturi programų, su kuriomis dirba projektuotojai, jie tik išreikalauja duomenis. Kvalifikuotas projektuotojas dirba su atestatu, ir jam priklauso laikytis visų Eurokodų ir standartų, jis visus skaičiavimus surašo, o ekspertai dar primena, į ką reikia atkreipti dėmesį. Šiuo atveju klaida buvo pastebėta tik avarijos metu, tada vyko teisminė ekspertizė, ji buvo vykdyta su programomis, skaičiavimais, kurių metu pastebėjo klaidą. Ji mano, kad inkarinių atramų įražos nebuvo apskaičiuotos, nes tokių atramų projektuoti niekas nebuvo įsipareigojęs, nes inkarinės atramos Nr. 56 pamatų projektavimui buvo panaudotos įražos tos atramos, kurios projektavimui nebuvo taikomas montavimo rėžimas. Tokios atramos ekspertizė nebuvo užsakyta. Montavimo rėžimai ir montavimas sprendžiamas technologijos projekte, kuris nebuvo parengtas, jeigu būtų laiku parengtas technologinis projektas, tai projektuotojas būtų pastebėjęs klaidą. Gavę darbo projekto išvadą, buvo gautas leidimas statyti. Buvo daromi projekto keitimai, daromi brėžiniai su A laida, todėl mano, kad nauji projektiniai sprendiniai turėjo būti iš naujo įvertinmti eksperto. Tokiu atveju techninis prižiūrėtojas negalėjo leisti vykdyti statybą. Teismo ekspertizė atliko techninio projekto ekspertizę. Jie išvadoje rašo, kad jie tikrino A ir B laidas. Jos ekspertizei buvo pateiktas nulinės laidos projektas. Techninis prižiūrėtojas turi sutikrinti, kad darbo projektas atitiktų techninį projektą. Projektuotojų pasirinktas empirinis skaičiavimo metodas, vertinant projektą, buvo pripažintas tinkamu, bet turėjo būti atlikti pamatų bandymai. Mano, kad šie reikalavimai galioja ne tik projektuotojams, bet ir pamatų rangovams, todėl atlikti įrengtų pamatų bandymus rangovams yra privaloma, nepaisant to, kad apie tai neužsiminta pačiame projekte. Tai, kad nebuvo atlikti bandymai, yra rangovo atsakomybė, o ne projektuotojo. Techninio projekto ekspertizėje buvo pastaba, kad reikia atlikti bandymus. Gal išgąsdino užsakovą, kad parašyta, kad reikia atlikti poligone, bet būtų užtekę, kad šalia įrengto pamato padaryti kontrolinį bandymą, ir būtų pastebėtos klaidos. Visuose objektuose turi būti atlikti polinių pamatų bandymai. Sutartis dėl darbo projekto ekspertizės buvo sudaryta 2014-10-17, dokumentacija gauta spalio 15 d., o 20 dieną atlikta darbo projekto ekspertizė, o 22 d. pateikė išvadas. Pastabos buvo esminės, prašė pateikti galinių, kampinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimą ir sprendinius veikiant vertikalioms, horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Skaičiavimus pateikė, tačiau su programomis jų nepatikrino, nes juos atliko kvalifikuotas projektuotojas. Atsako skaičiavimus atlikęs specialistas. Jie programų skaičiavimams patikrinti neturi. Nei viena įmonė netikrina projektuotojų pateiktų skaičiavimų. Darbo projekte keitėsi pamatų sprendiniai, dėl to turėjo būti pakeistas techninis projektas, tačiau tai nebuvo padaryta. Darbo projekte pasikeitė kampinių atramų pamatų tipas. Kai pateikė naują pamatų tipą, dėl to surašė pastabas. Atliekant šio projekto ekspertizę, buvo didelė skuba.

Kaltinamoji V. K. nurodė, kad ji ekspertavo nulinę darbo projekto laidą, jai nebuvo pateiktos projekto A ir B laidos. O po atramos griūtės ekspertai atliko projekto A ir B laidų ekspertizę. Iš 2018-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 152 (17 t., b.l. 74-77) matyti, kad darbo projekto „Konstrukcijų dalis“ buvo rengiamas etapais: 1299-2013-DP-SK-T1 „Tarpinių atramų pamatai“: 0 laida išleista 2014 balandžio mėn.; 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampiniu atramų pamatai“: 0 laida išleista 2014 balandžio mėn.; Aukščiau minėtos 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ dalies brėžinių SK-T2-12 ir SK-T2-13 A laida (dėl pasikeitusių pamatų rostverkų PK-1 bei PK-2 armatūros svorių ir betono klasės, t.y. neesminis pakeitimas) išleista 2014 m. gegužės mėn. Aukščiau minėtos 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ dalies brėžiniu SK-T2-12 ir SK-T2-13 B laida išleista 2014 m. birželio mėn. (B laidoje pasikeitė - pamatų rostverkų PK-1 bei PK-2 geometrija ir pozicija Nr.3, t.y. neesminis pakeitimas). Šie pasikeitimai (brėžiniu SK-T2-12 ir SK-T2-13 B laidos) buvo atitinkamai perkelti į Techninį projektą, t.y. išleista Techninio projekto B laida, tačiau esminiai Techninio projekto sprendiniai nesikeitė; 2014 m. spalio 17 d. buvo sudaryta dalinės Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės parengimo sutartis, ekspertams (UAB „Ekspertika“) buvo pateiktos visų šiame (10) punkte išvardintų Darbo projekto dalių aktualios laidos (1299- 2013-DP-SK-T1 ir 1299-2013-DP-SK-T2 ir 1299-2013-DP-SK-T3 - 0 laida, tačiau 1299-2013-DP-SK-T2 dalies brėžiniai SK-T2-12 ir SK-T2-13 - B laida. 2014-10-22 gauti teigiami Darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės aktai. Laikotarpyje nuo 2014-10-22 (ekspertizės atlikimo) iki 2015-04-01 (įvykio) daugiau nebuvo atliekami jokie nei Techninio nei Darbo projektų pakeitimai ar naujų laidų išleidimai. Pažymėtina, kad atramos Nr. 56 įražos į pamatus buvo nurodytos Darbo projekto Konstrukcijų dalyje 1299-2013-DP-SK-T2 „Kampinių atramų pamatai“ (0 laida) ir nesikeitė. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojai T. G., R. M., E. S.. Darytina išvada, kad aukščiau išdėstyti projektų pakeitimai yra neesminiai ir neturintys įtakos įvykiui ar atramos Nr. 56 stabilumui, mechaniniam atsparumui ar kitiems esminių statinio reikalavimų laikymuisi. Be to, iš 2015-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akto Nr. 15/037-A-1 matyti, kad šiai ekspertizei buvo pateikta darbo projekto Konstrukcijų dalis laida 0 – pateiktos bylos 1299/2013-DP-SK-T1, T2, T3, T4, T5, T6, skaičiavimai serveryje ftp;//88.119.128.172/. Šie duomenys paneigia kaltinamosios V. K. aplinkybę, kad pamatai galimai buvo pastatyti pagal kitą projekto laidą, nei jai buvo pateikta ekspertizės atlikimui.

Kaltinamoji V. K. pripažino, kad ji netikrino pateiktų įražų į pamatus skaičiavimų. Tokių skaičiavimų patikrinimui reikalingos programos, kurių jos ekspertinė įstaiga neturi. Mano, kad projektuotojai turi reikiamą kvalifikaciją, ir jie turi atsakyti už skaičiavimų teisingumą. Be to, nurodė, kad tarp jai pateiktų skaičiavimų nebuvo pateikta inkarinių atramų polinių pamatų polių skaičiavimų ir sprendinių. Ji neekspertavo šių atramų polinių pamatų polių skaičiavimo ir sprendinių, veikiant vertikalioms ir horizontalioms jėgoms ir lenkimo momentams. Nežino, kas jas ekspertavo. Apie inkarines atramas sužinojo tik iš Avarijos tyrimo akto. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. K. buvo pateikti tiek tarpinių, tiek kampinių pamatų brėžiniai ir juos pagrindžiantys skaičiavimai, tarp kurių buvo atramos Nr. 56 brėžinys ir skaičiavimai, pavadinti „Ankerinių atramų pamatų planas M1:100 su 300 poliais“, ji buvo OL darbo projekto konstrukcijų dalies 1299/2013-DP-SK-T2, laida „0“ brėžinyje 1299/2013-DP-SK-T2-06. Buvo pavadinta „Ankerinė“ atrama. Po avarijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus ekspertizę nustatyta, kad projekte naudojama “Ankerinė” atrama atitinka inkarinės atramos sąvoką. Darytina išvada, kad V. K. ekspertavo būtent nuvirtusios atramos Nr. 56, kuri darbo projekte buvo pavadinta „Ankerine“ atrama, pamatus, ir tai atliko netinkamai.

Avarijos tyrimo akto Nr. 1S-2-(14.15) išvadose (4 t., b.l. 3-26) nurodyta, kad dėl netinkamos ekspertizės atlikimo buvo pažeisti šie statybą reglamentuojantys teisės aktai: Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.8 punkte nustatyta., kad ,,dalinė projekto ekspertizė – bendrosios projekto ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendimai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais <...>”.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkte nustatyta, kad “<...> Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo <...> rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę”.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 95 punkte nustatyta, jog ,,Už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisingumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka”.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrosios ekspertizės akto Nr. 15/037–A–1 (4 t., b.l. 73-91) matyti, kad 2. 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (3.4.5 ir 3.4.14 punktai) ir neatitinka techninio projekto sprendinių; 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos techninis projektas (laidos A ir B) ir darbo projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Projekto negalima tvirtinti. Be to, V. K. sutiko su UAB “(duomenys neskelbtini)” ekspertizės išvadomis, dėl jų pastabų neturėjo.

Iš 2016 m. liepos 8 d. LTEC statybų specialisto išvados Nr. 11–1100(16) (8 t., b.l. 47-57) matyti, kad atramos Nr. 56 nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad buvo apskaičiuotos per mažos įražos (iki 7 kartų) į minėtos atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Tai, jog buvo atlikta netinkama projekto ekspertizė (teigiama ekspertizės išvada duota, kai suprojektuota konstrukcija neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų), ir tai, kad natūriniai polių bandymai, kurie būtų leidę nustatyti faktinę (per mažą) pamatų laikomąją galią, statybos metu atlikti nebuvo, taip pat turėjo reikšmingos įtakos avarijai kilti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 22 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės akto Nr. 14–10/18–01 nepagrįstos išvados surašymas neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto nuostatos apie pagrįstos išvados, dėl ekspertuoto projekto, tvirtinimą ekspertizės vadovo parašu, o pamatų skaičiavimas neatitiko Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011–12–20 įsakymu Nr. 1–309), 370 punkto ir Lietuvos standarto LST EN 1997–1 Geotechninis projektavimas 7.6.3.2 punkto nuostatų. Statinio projekto vadovo ir projekto konstrukcijų dalies vadovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad, projektuojant statybines konstrukcija, nebuvo užtikrinti projektavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimai, lėmė atramos Nr. 56 nuvirtimą. Ekspertizės vadovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu ekspertizės akto surašymu, neatitiko Statybos techninio reglamento STR1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 74 punkto ir taip įtakojo atramos Nr. 56 avariją.

Kaltinamoji V. K. savo parodymais iš esmės pripažino, kad ji netikrindama projekte pateiktų skaičiavimų, pažeidė aukščiau nurodytų projekto ekspertizę reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. V. K. kaltę patvirtina ekspertų ir specialistų padarytos išvados. V. K., ekspertuodama darbo projekto konstrukcijų dalį, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti visus neatitikimus galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, patikrinti, kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus (tame tarpe mechaninį atsparumą ir pastovumą), kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitais projekto dalių sprendiniais, ir nustatytus pažeidimus pareikalauti privalomai ištaisyti. Be to, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad techniniame projekte kampinėms atramoms buvo numatyti grybo formos pamatai. Darbo projekte šis pamatų tipas buvo pakeistas į polinius pamatus. Tokiu atveju, pasikeitė pamatų tipas ir visi su juo susiję projektavimo rodikliai. Taip pat bylos aplinkybėmis nustatyta, kad darbo projekte tarpinių atramų įražos ženkliai skiriasi nuo inkarinių nulinio kampo atramų įražų. Šiuo atveju reikėjo tik didesnio atidumo ir rūpestingumo, kad skaičiavimuose padaryta klaida būtų pastebėta. Iš bylos duomenų matyti, kad projektas buvo patvirtintas per kelias dienas, nuo jo pateikimo, todėl laikytina, kad ekspertizė buvo atlikta paviršutiniškai.

Iš 2010-05-14 (pirmą kartą išduotas 2009-10-27) Kvalifikacijos atestato Nr. 26032 matyti, kad V. K. suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovės ir statinio ekspertizės vadovės pareigas (t. 12, b.l. 138). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji V. K. turėjo realią galimybę (kvalifikaciją) pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes.

Darytina išvada, kad V. K., kaip ekspertės vadovo veiksmai, pasireiškę nepagrįstu akto, kurio pagrindu tvirtino pateiktą projektą, surašymu, neatitiko Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” keliamų reikalavimų, ir taip įtakojo atramos Nr. 56 griūtį, kurios metu žuvo žmogus.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad kaltinamoji V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d., pagal 2014 m. spalio 17 d. Ekspertizės rangos sutartį Nr. 10–R0152 pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB, atlikdama „(duomenys neskelbtini)“ UAB darbo projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą privalėdama užtikrinti, kad ekspertizės metu būtų patikrinta kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, ekspertizės metu nenustatė visų konstrukcijų (tame tarpe – visų metalinių atramų) projektavimo neatitikčių galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, t. y., kad buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus, tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni), polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai bei nenurodė jų privalomai ištaisyti, ko pasėkoje 2014 m. spalio 22 d. darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 14–10/18–01 nurodė, kad „projektavimo darbai atlikti tinkamai, statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir atitinka techninio projekto sprendinius. Darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama“, tokiu būdu šiame ekspertizės akte suformulavo nepagrįstą išvadą apie konstrukcijų atitiktį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams, taip neatliko ekspertizės funkcijų – patikrinti projektą prieš pradedant statybos darbus atitikimui norminiams aktams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą, numatantį, kad „dalinė projekto ekspertizė-bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais; savarankiška (prilyginama bendrajai projekto ekspertizei) projekto dalies ekspertizė, kai projektą sudaro tik viena dalis ir bendroji projekto ekspertizė nerengiama“, 74 punktą, numatantį, kad „ekspertizės vadovas, pasirašydamas ekspertizės aktą, šalia parašo privalo nurodyti pažymos ar atestato numerį ir datą. Ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą bei pagrįstumą. Ekspertizės įmonės vadovas gali nustatyti savo ar kitų jo įgaliotų įmonės darbuotojų parašų privalomumą, tačiau šie parašai nesumažina ekspertizės vadovo atsakomybės už ekspertizės kokybę“, 95 punktą, numatantį, kad „už projekto ar statinio ekspertizės akto privalomų pastabų ir išvadų teisėtumą bei pagrįstumą atsako ekspertizės vadovas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ reikalavimus, dėl ko įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė.

Įvertinus visas bylos faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, darytina išvada, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji A. P., A. B., V. K. veikė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, t. y., visi kaltinamieji suprato, kad savo pareigas atlieka aplaidžiai ir pažeidžiant projektavimo eigą reglamentuojančių teisės normų aktų reikalavimus, nenumatė, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali būti padarytos projektavimo klaidos, ko pasėkoje gali įvykti statinio avarija, nors pagal visas projektavimo aplinkybes bei asmeninę turimą kvalifikaciją galėjo ir turėjo numatyti, t. y. nenumatė, kad buvo suskaičiuotos per mažos įražos į pamatus ir dėl to buvo suprojektuoti per silpni pamatai atramoms, dėl ko gali įvykti statinio avarija ir jos metu žūti žmogus. Kaltinamieji besąlygiškai pasitikėjo vieni kitais, motyvavo didele projekto skuba. Visi kaltinamieji šiuo pasitikėjimu motyvuoja savo pareigų neatlikimą. A. P., įražas į pamatus paskaičiavo, nesivadovaudamas techninio projekto elektrotechnine dalimi, nesiaiškino atramų tipo ir vietos, pilnai neišsiaiškino visų jam paskirtų užduočių, dėl ko suskaičiavo kelis kartus per silpnas įražas į nulinio kampo atramos pamatus, o visus šiuos neatitikimus ir klaidas skaičiavimuose, jo manymu, turėjo nustatyti projekto dalies ar projekto vadovai, ir šiuos neatitikimus ištaisyti. Projekto dalies vadovas A. B. besąlygiškai pasitikėjo subrangovu, tai yra A. P., ir projektuodamas pamatus šių skaičiavimų nepertikrino, nesulygino jų su kitais projekto sprendiniais, nors turėjo visas galimybes ir tinkamą kompetenciją tai padaryti (per kelias valandas po avarijos šios klaidos buvo rastos), ir pagal šias klaidingus įražų skaičiavimus suprojektavo per silpnus pamatus. Ekspertė V. K. ekspertizės metu savo funkcijų taip pat neatliko, tik patikrino, ar yra skaičiavimai, jų neperskaičiavo, nepatikrino projekto sprendinių teisingumo, pasitikėdama projektuotojais ir jų pateiktais skaičiavimais.

Todėl laikytina, kad tarp kaltinamųjų A. P., A. B., V. K. padarytų statybą reglamentuojanečių teisės aktų pažeidimo ir atsiradusių pasekmių, tai yra atramos griūties, kurios metu žuvo žmogus, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų A. P., A. B., V. K. veika pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi pilnai atitinka šio nusikaltimo sudėties požymius. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji A. P., A. B., V. K. dėl neatsargumo pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus.

Motyvai dėl J. S.

Kaltinamasis J. S. kaltinamas tuo, kad jis dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ UAB Kokybės ir saugos departamento direktoriumi, pagal 2013 m. lapkričio 11 d. „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statybos“ darbų sutartį Nr. SUT–325–13/05–R0347, sudarytą tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ AB ir pagal sutartį veikiančių ūkio subjektų grupės, susidedančios iš „(duomenys neskelbtini)“ UAB bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. 015 atlikdamas statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto vadovo pareigas, pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 1 priedo 1 punktą, privalėdamas užtikrinti ir būdamas atsakingas už tai, kad darbo projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projektavimo rengimo dokumentų, norminių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 20 d. rengdamas šį darbo projektą, neužtikrino, kad darbo projekto dalies Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. darbo projekto dalyje Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni ( apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatančios, kad „statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus“, 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, numatančio, kad „Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų a) viso statinio arba jo dalies griūties; b) didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; c) žalos kitos statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančias konstrukcijos deformacijų; d) žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, numatančio, kad „esminio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas visa priemonių, numatomų statinių projektavimo, statybos ir naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais“, 13 punkto numatančio, kad „esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jeigu reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbius parametrus. Šie modeliai parenkami įvertinus Konstrukcijų savybes, jų pastovumą statybos metu užtikrinančias sąlygas, projektavimo leistinus parametrus ir projektavimo leistinus išeities parametrų dydžius bei užtikrinimo naudojimo metu galimybes“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo Nr. D1–808 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas I priedo 1 punkto numatančio, kad „Projekto vadovas, <….>, privalo užtikrinti, kad Projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus ...“, 2.5 punkto numatančio, kad „Projekto vadovas Projekto rengimo metu koordinuoja Projekto dalies vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus“, 2.9 punkto, numatančio, kad „Projekto vadovas <….>pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projektų rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“ reikalavimus, ko pasėkoje įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, o būtent 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, todėl pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikiusių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., kuris dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė, ir tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. parodė, kad buvo paskirtas šio projekto vadovu, tačiau realiai jokių projektavimo darbų neatliko. Projekto vadovas negali atsakyti už sudėtinguose skaičiavimuose padarytas aritmetines klaidas. Projektas specifinis. Jis buvo paskirtas vadovu, kaip elektrotechninis personalas, bet ne statybininkas. Kaip elektrotechninį išsilavinimą turintis žmogus, patikrinti statybinių pamatų skaičiavimo neturėjo jokių galimybių. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimo, kuris galiojo 2014 – 2015 metais, 1 priede, kaip ir parašyta kaltinamajame akte, yra projekto vadovo pareigos ir teisės, ten yra 15 punktų. Paskyrus jį projekto vadovu, jo pagrindinės darbo pareigos nebuvo pakeistos, darbo krūvis nebuvo sumažintas. Pagal žodinį įmonės vadovo pasakymą iš tų 15 punktų jam buvo pavesta vykdyti, galima sakyti, vieno punkto dalį – patikrinti projektą ir jį pasirašyti. Tai reiškia – peržiūrėti, ar projekte yra visos dalys, ar viską apima. Paruoštą projektą jis peržiūrėdavo, pagal savo galimybes sužiūrėdavo klaidas, tačiau jos būdavo neesminės. Jis nevykdė STR 2.5 punkto reikalavimo, nekoordinavo projekto dalies vadovų darbo, šį darbą darė projektavimo departamento direktorius. Nebendravo nei su A. P., nei su V. K.. Su projekto dalies vadovu A. B. darbo metu buvo susitikęs per metus laiko 1 ar 2 kartus, ir tai ne projektavimo klausimais. Jam net sąlygos nebuvo sudarytos dirbti projekto vadovu, nes tai darė projektavimo departamento direktorius. Jo pareigos buvo visai kitos, jis vykdė tai, kas numatyta pareiginiuose nuostatuose. Kas mėnesį, tiksliau ne rečiau kaip kartą į mėnesį, atsiskaitinėjo tiesiogiai direktoriui už atliktus darbus. Įmonės vadovybės požiūris į jį buvo toks, kad jis vykdytų darbų saugos darbus, o už projektavimo darbų atlikimą direktorius atsiskaitymo reikalaudavo iš projektavimo departamento direktoriaus. Bėda ta, kad jis turėjo gerus atestatus. Tiek dėl projektavimo, tiek dėl darbų yra respublikinis sertifikavimo centras, kuris išduoda atestatus šitiems numatytiems darbams. Turėjo projekto vadovo atestatą, projekto dalies vadovo atestatą. Projekto vadovo atestatas suteikė jam teisę būti projekto vadovu šitam sudėtingam projektui. Jo silpnoji sritis yra statybos klausimai. Objektas buvo labai sudėtingas. Lietuvoje tokia linija yra pirmoji. Ir pirmoji linija su tokiais pamatais. Jis, kaip energetikas ir elektrikas, pasitenkino paklausimu konstruktoriams, kodėl tokie pamatai. Nes anksčiau visoms atramoms eidavo grybo tipo pamatai. Konstruktoriai paaiškino, kad gręžtiniai pamatai yra daug stipresni, kad grybo tipo pamatai tokiai galingai linijai yra per silpni, nelaiko. Jam neliko kitos išeities, kaip tuo patikėti, nes patikrinti tuos sudėtingus skaičiavimus – ne jo sritis. Domėjosi dėl pamatų, klausė konstruktorių. Yra statybos vadovas T. B., jis yra statybos vadovas ir šiame projekte. Jo darbo stažas apie 50 metų, jis matęs tokių pamatų, jis aiškino jam apie gręžtinius pamatus. Projektų vadovu ar projektų dalies vadovu pradėjo būti apie 2000 metais, tuo metu atestatų dar nereikėjo. Jis tada dirbo inžinerijos departamente inžinerijos vadybininku. Projektavimo departamento tada nebuvo. Buvo pradžia įmonės veiklos. Pirmi projektavimo žingsniai buvo kartu su juo. Vėliau kūrėsi projektuotojų departamentas.Turėjo visus reikiamus atestatus. Su oro linijomis, artimo šiam lygiui, projekto neturėjo. Tai buvo pirmas jam toks projektas, kurio vadovu buvo. Prieš tai buvo projekto vykdymo priežiūros vadovu linijos Telšiai – Klaipėda projekte. Tai buvo pirmas projektas su panašaus lygio – 330 kV oro linijomis. Negalima lyginti šio projekto su 0,4 ir 10 kV oro linijomis, kur visai kitos technologijos, kiti dalykai. Tai buvo pirmas oro linijų projektas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo projekto vadovu. Į šio projekto vadovo pareigas buvo paskirtas, nes įmonėje nebuvo daugiau žmonių, turinčių reikiamą atestatą. J. S. pripažino, kad nuostatas dėl projekto vadovo pareigų pagal STR turėjo vykdyti. Pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ standartus, procedūras ir pareiginius nuostatus šitos pareigos priklauso projektavimo departamento direktoriui, bet kadangi jis neatestuotas, projekto pasirašyti negali. Įmonės direktorius Ž. Ž. jam nurodė būti nominaliu projekto vadovu. Jam nebuvo sudarytos sąlygos vykdyti projekto vadovo funkcijas. Niekur nesikreipė dėl to, kad yra nominalus projekto vadovas. Teise atsisakyti būti projekto vadovu nepasinaudojo. Su A. B. dėl projekto nėra bendravęs. Projekto dalį dėl kampinių atramų pamatų žiūrėjo. Tarpinės atramos turėjo grybo tipo pamatus, inkarinės – kampinės atramos turėjo polinius, gręžtinius pamatus. Ypatingą dėmesį kreipė į atstumų atitikimą, tai yra, kad metalinė konstrukcija tiktų ant pamato. Realiai pastebėti aritmetinę klaidą neturėjo galimybės, nes jo kompetencija neleidžia atlikti tokių skaičiavimų. Galimybės toje vietoj rasti klaidą niekaip neturėjo, jo kompetencija to neleido. Reikia žinoti skaičiavimus.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, tai yra statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Taip pat baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Šiuo atveju kaltinami yra keturi asmenys. Todėl būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir nustatytų padarinių atsiradimo. Pažymėtina ir tai, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą normą, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės.

Padaryto statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB Kokybės ir saugos departamento direktoriumi ir 2014 m. kovo 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB direktoriaus įsakymu Nr. 015 buvo paskirtas statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ darbo projekto vadovu (12 t., b.l. 88-97, 9 t., b.l. 121). 2013-04-19 Kvalifikacijos atestatu Nr. 12952 J. S. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas (12 t., b.l. 61).

Nustatyta, kad atramos Nr. 56 griuvimo priežastis buvo projektavimo metu atlikti klaidingi kampinių atramų įražų į pamatus skaičiavimai, skaičiavimuose nebuvo įvertinti montažinių apkrovų, montavimo rėžimai, buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įražos į inkarinių atramų pamatus, ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai. Taip pat avarijos priežastimi pripažinta netinkamai atlikta projekto ekspertizė, kuri ekspertizės atlikimo metu nenustatė skaičiavimuose padarytos klaidos ir leido projektą tvirtinti.

Kaltinamasis J. S. iš esmės pripažino, kad jis nevykdė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ projekto vadovui skirtų pareigų. Parodė, kad jis buvo formalus vadovas, visus projekto organizacinius klausimus faktiškai vykdė projektavimo departamento direktorius R. M.. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas R. M., taip pat kaltinamasis A. B..

J. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad J. S., rengdamas darbo projektą, neužtikrino, kad darbo projekto dalies Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ projekto dalies vadovas A. B. tinkamai suprojektuotų 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. darbo projekto dalyje Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ įvertintų montažinių apkrovų, avarinių atvejų, visas vėjo apkrovas, tuo tinkamai sudarytų atramų pamatus veikiančių apkrovų derinius, jų skaičius, ko pasekoje buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni ( apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai, dėl ko buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Nurodyta, kad kaltinamasis J. S. neužtiktino, kad projekto dalies vadovas (kaltinamasis A. B.) tinkamai suprojektuotų kampinių bei inkarinių atramų pamatus. Tačiau kaltinime nenurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė J. S. šis kaltinime nurodytas veiksmas.

Nors kaltinamasis J. S. pripažino, kad jis tinkamai nevykdė projekto vadovo pareigų, numatytų STR, buvo šio projekto formalus vadovas, kadangi turėjo reikiamus kvalifikacinius pažymėjimus, tačiau teismas mano, kad J. S. padaryti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai šiuo atveju neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis A. B., turėjo realią galimybę ir kvalifikaciją pastebėti A. P. padarytą klaidą, skaičiuojant įražas į pamatus, kadangi A. B. atliko darbo projekto konstrukcijų dalies vadovo pareigas, projektavo kampinių atramų pamatus. Motyvai dėl A. B. kaltės pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl kaltinamojo A. B., todėl teismas jų nekartoja. Įvertinus visus bylos duomenis, teismas mano, kad J. S., nors ir būtų tinkamai vykdęs kaltinime nurodytus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neturėjo realios galimybės nustatyti avariją kilusios priežasties, tai yra padarytos klaidos, skaičiuojant įražas į pamatus, tai yra negalėjo numatyti pavojų keliančių veiksnių. Laikytina, kad kaltinamasis J. S. nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio, nenumatė tokių padarinių ir negalėjo jų numatyti, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje požymių. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji A. P., A. B., V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visus kaltinamųjų parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji dėl atsiradusių sunkių pasekmių apgailestauja. Dėl kaltinamųjų nusikalstamo nerūpestingumo įvyko statinio avarija, kurio metu žuvo žmogus. Tai negrįžtamos pasekmės. Tačiau įvertinant kaltinamųjų paaiškinimus, teismas laiko, kad šis nelaimingas įvykis įvyko dėl tam tikro proceso dalyvių nesusikalbėjimo ir pasitikėjimo, dėl skubos vykdant projektą, dėl tarpusavyje vykdomų derinimų ir susitarimų, kurie nebuvo tinkamai įforminti.

Kaltinamieji praeityje yra neteisti, dirbantys, nėra jokių neigiamai juos charakterizuojančių duomenų.

BK 271¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, laikytina, kad prokuroro siūloma pati griežčiausia bausmės rūšis terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas mano, kad kaltinamiesiems, kaip pirmą kartą teisiamiems, skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – bauda. Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo sukeltos sunkios pasekmės – žuvo žmogus, kaltinamieji dirba ir turi pajamas, todėl baudos dydis nustatytinas bausmės maksimumas. Nustatant baudos dydį, taikoma BK 47 straipsnio redakcija (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350), galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, pagal kurią už neatsargų nusikaltimą numatytas baudos dydis iki 75 MGL (BK 47 straipsnio 5 dalis). Taip pat taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2015 m. balandžio 1 d. galiojęs MGL dydis – 37,66 eur.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Šioje baudžiamojoje byloje nusikaltimas, numatytas BK 271¹ straipsnio 1 dalyje padarytas naudojantis tam tikromis specialiosiomis teisėmis, įgytomis išduotais kvalifikacijos atestatais. Šiomis teisėmis buvo pagrįsta kaltinamųjų darbinė veikla.

2011 m. gruodžio 27 d. kvalifikacijos atestatas Nr. 18361 (5 t., b.l. 190) patvirtina, kad kaltinamajam A. B. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, projekto dalis: konstrukcijų. Nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis šiuo atestatu suteikta teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, todėl A. B. taikoma specialios teisės atėmimas – uždraudimas naudotis teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas.

2015 m. kovo 24 d. kvalifikacijos atestatas Nr. 15310 (12 t., b.l. 8) patvirtina, kad kaltinamajam A. P. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Projekto dalis: konstrukcijų. Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis šiuo atestatu suteikta teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, todėl A. P. taikoma specialios teisės atėmimas – uždraudimas naudotis teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas.

2010 m. gegužės 14 d. kvalifikacijos atestatas Nr. 26032 (12 t., b.l. 138) patvirtina, kad kaltinamajai V. K. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovės ir ypatingo statinio ekspertizės vadovės pareigas. Nustatyta, kad kaltinamoji V. K. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis šiuo atestatu suteikta teise eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, todėl V. K. taikoma specialios teisės atėmimas – uždraudimas naudotis teise eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų kaltės formą, specialios teisės atėmimas nustatomas vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tokios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamiesiems padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus.

- kompaktinis diskas su „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos“ darbo projektu, (pateiktas 2015 m. spalio 1 d.) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 02–297/2127 (b. t. 9, b. l. 125), Darbo projektas „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ Konstrukcijų dalis. Kampinių atramų metalo konstrukcijos. 1299/2013–DP–SK–T4, 1299/2013–DP–SK–T1, 1299/2013-DP-SK-T2, Darbo projektas „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ Sklypo plano dalis. Komplekso numeris 1299–2013-DP. Projekto dalies numeris 1299–2013–DP–SP, pateikti 2015 m. balandžio 22 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 10–258/0820 – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos;

– Darbo projektas „400kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ Konstrukcijų dalis. Komplekso numeris 1299–2013–DP. Projekto dalies numeris 1299–2013–DP–SK–T4, Laida A – 94 lapai, pateiktas 2017 m. vasario 8 d. advokato M. Z. lydraščiu – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos mediagos;

– Kompaktiniai diskai su dokumentais, kuriuos 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu pateikė akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (b. t. 10, b. l. 94–95), su informacija, kurią 2015 m. balandžio 9 d. pateikė A. L. su prašymu pridėti prie bylos, su informacija, kurią 2015 m. gruodžio 25 d. pateikė valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kartu su Avarijos tyrimo aktu, su informacija, t. y. Statinio ekspertizės aktu ir priedais, kuriuos 2015 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu atsiuntė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 11, b. l. 146–148) – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams A. B., J. S., A. P., V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ UAB 500000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (16 t., b.l. 146–147).

Nukentėjusysis A. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams A. B., J. S., A. P., V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ UAB 3783,15 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (16 t., b.l. 149–151).

Baigiamųjų kalbų metu civilinių ieškovų atstovas reikalavimą neturtinei žalai sumažino iki 100 000 eurų kiekvienam ieškovui.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Šioje baudžiamojoje byloje be kaltinamųjų civiliniais atsakovais yra pripažinti „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo įmonės (duomenys neskelbtini), AAS „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini), ADB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas), AB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas).

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. civilinius ieškinius, kuriame nurodė, kad su pateiktais ieškiniais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodė, kad maksimali draudimo atlyginimo suma pagal sutartį yra 144 810 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju. Iš jų sublimitas draudimo sumoje: 86 886 Eur neturtinės žalos dėl žalos darbuotojo sveikatai ir/ar dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio atveju, maksimaliai 86 886 Eur ir už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai. Be to, kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudėjas pats 289, 62 Eur dalyvauja žalos atlyginime. Nurodo, kad žuvusiojo žmonai ir sūnui pasirašius taikos sutartį jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą draudimas jau atlygino. Nurodo, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti aiškinamasi tai, kiek artimi, tvirti ir nuoširdūs buvo jų ir žuvusiojo sūnaus santykiai, kuo pasireiškė ieškovams padaryta neturtinė žala ir tik tai nustačius bus galima spręsti dėl konkrečių atlygintinų sumų (15 t., b.l. 6-7).

Pagal patikslintą civilinio atsakovo ERGO Insurance Se atsiliepimą į nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. civilinius ieškinius, prašo civilinius ieškinius tenkinti tik tam tikra apimtimi. Nurodė, kad maksimali draudimo atlyginimo suma pagal sutartį yra 144 810 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju. Iš jų sublimitas draudimo sumoje: 86 886 Eur neturtinės žalos dėl žalos darbuotojo sveikatai ir/ar dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio atveju, maksimaliai 86 886 Eur ir už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai. Be to kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudėjas pats 289, 62 Eur dalyvauja žalos atlyginime. Nurodė, kad žuvusiojo žmonai ir sūnui pasirašius taikos sutartį jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą draudimas jau atlygino. Pažymėjo, kad ieškovai nebuvo materialiai išlaikomi žuvusiojo, greičiau patys teikdavo jam materialinę pagalbą. Žuvęs sūnus buvo suaugęs, daug metų iki žūties gyveno atskirai, buvo sukūręs savo šeimą. Civiliniai ieškovai patys išsituokę ir jau ilgai negyveno kartu, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų santykiai su žuvusiuoju buvo ypatingai artimi ir glaudūs. Todėl prašo nenukrypti nuo panašiais atvejais priteisiamų kompensacijų minimumo, t. y. apie 3000 Eur. Kompensacijos priteistinos iš visų atsakovų solidariai, arba pagal kiekvieno kaltinamojo, kurių civilinė atsakomybė yra apdrausta, kaltės laipsnį, bei atsižvelgiant į draudimo sutarčių sąlygas (16 t., 121–122).

„(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Draudėjas jau pateikė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl netinkamai suprojektuoto statinio defektų pašalinimo darbų atlikimo. Pagal draudimo sutarties sąlygas, iš 43 443,00 Eur draudimo sumos vienam įvykiui išskaičiavus 2 896,30 Eur išskaitą, draudimo bendrovė sumokėjo Draudėjui 40 546,80 Eur išmoką, taigi pilna apimtimi jau įvykdė pagal sutartį kilusią prievolę (15 t., b. l. 65–92).

Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas) pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. civilinius ieškinius, kuriame nurodė, kad su pateiktais ieškiniais nesutinka, prašo jų netenkinti. Nurodė, kad pagal Profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (3 t., b.l. 8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė yra drausta šioje draudimo bendrovėje. draudžiamuoju įvykiu yra laikomi draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu Draudėjo atlikti veiksmai vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą padarytą profesinių paslaugų atsakovui, jeigu dėl to Draudėjui kyla civilinė atsakomybė. Aptariamu atveju, civiliniai ieškovai A. L. ir J. L. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atsakovai (14 t., b.l 111–122).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriame nurodė, kad tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija LD Nr. 99952300 TIA 257218376. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.1. punktas numato, kad pagal Šią draudimo sutartį nedraudžiama atsakomybė dėl neturtinės žalos (tai yra „nedraudžiamasis įvykis“), jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Minėtame draudimo liudijime kitaip nėra numatyta. Taip pat minėtoje draudimo sutartyje yra numatyta ir 2.896,20 EUR besąlyginė išskaita (franšizė). Tai yra suma, kuria draudikas privalo mažinti išmokamą draudimo išmoką (tai numato minėtų draudimo taisyklių 20 punktas). Ieškovas A. L. reiškia reikalavimą 3.783,15 EUR dėl turtinės žalos atlyginimo (t. y, už laidotuves ir kapo sutvarkymo išlaidas). Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė, tai AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė, yra galima tik 886,95 Eurų ribose (t. y. iš reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo sumos atėmus besąlyginę išskaitą). Jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir būtų nustatyta ne tik civ. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė, tai šiam civiliniam atsakovui tenkanti turtinės žalos atlyginimo dalis bus mažesnė už draudimo sutartyje nustatytą besąlyginę išskaitą ir tokiu atveju draudimo išmoka net nesusidaro (19 t., b.l. 76-77).

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šiuo atveju žala nukentėjusiesiems buvo padaryta dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo (BK 2711 straipsnio 1 dalis), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir darbe žuvo I. L..

Nukentėjusysis A. L. dėl sūnaus laidojimo patyrė 3783,15 eurų turtinę žalą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimas šiuo atveju netaikomas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Akcentuotina ir tai, kad pagal teismų praktiką darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Jeigu socialinė draudimo išmoka nepadengia žalos atlyginimo, ją turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-7-1115/2003 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš Sodros pateiktų duomenų (18 t., b.l. 122-129) matyti, kad nukentėjusiesiems dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo I. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, buvo išmokėta po 10775 eurų vienkartinė draudimo išmoka mirus apdraustajam, taip pat nukentėjusiajam D. L. yra mokamos kas mėnesį 265,83 eur periodinės draudimo išmokos. Ši išmoka (10 775 Eur) visiškai padengia nukentėjusiojo A. L. prašomą turtinės žalos dydį, todėl A. L. ieškinys dalyje dėl 3783,15 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams A. B., J. S., A. P., V. K., (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (16 t., b.l. 146–147).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Teismas pripažįsta, kad dėl sūnaus mirties nukentėjusieji A. L. ir J. L. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą netekę artimo žmogus. Dėl mirtino įvykio darbe neteko suaugusio sūnaus. Akivaizdu, kad dėl sūnaus netekties ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, kurie tęsis visą likusį gyvenimą. Nusikalstamas nerūpestingumas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žuvo žmogus. Ieškovai nurodė, kad santykiai su sūnumi buvo geri. Abejoti šia aplinkybe teismas neturi jokio pagrindo. Nors žuvusysis buvo sukūręs savo šeimą, gyveno atskirai nuo tėvų, tačiau gyveno toje pačioje vietovėje, dažnai juos lankydavo. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad tėvų išgyvenimai dėl sūnaus mirties neigiamai paveikė visą jų tolimesnį gyvenimą. Tačiau, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nustatant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nerūpestingumo, susijęs su statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, taip pat būtina vadovautis civilinėse ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika. Paprastai neturtinės žalos dydis, jį priteisiant nukentėjusiojo sutuoktiniui ir kartu gyvenantiems vaikams bei suaugusio nukentėjusiojo atskirai gyvenantiems tėvams, diferencijuojamas (pvz., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-282/2018 nukentėjusiojo sutuoktinei ir mažamečiui vaikui priteista po 5000 Eur, atskirai gyvenančiam tėvui 3000 Eur, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-843/2018 nukentėjusiojo sutuoktinei ir vaikams priteista po 20000 Eur, atskirai gyvenančiai motinai 8000 Eur, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-530/2017 nukentėjusiojo vaikams priteista po 20000 Eur, atskirai gyvenančiai motinai 15000 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017 motinai priteista 5000 Eur žala netekus sūnaus). Šiuo atveju nukentėjusieji neteko sūnaus. Iš parodymų matyti, kad abiejų tėvų ir žuvusio sūnaus santykiai buvo geri. Žuvusysis buvo sukūręs savo atskirą šeimą, gyveno atskirai nuo tėvų. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (neatsargumas), panašaus pavojingumo veikai (nusikaltimas, susijęs su statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais), pasekmėms (nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo žmogus), įvertinus kiekvieno nukentėjusiojo asmeninio santykio su žuvusiu asmeniu buvimą, nukentėjusiesiems nustatytinas neturtinės žalos dydis po 15000 Eur kiekvienam. Ši suma atitinka nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas ją vertina kaip teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus, nepatogumus. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiami kiti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai.

BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių pripažinta dėl A. P., A. B., V. K. veiksmų, kurie atitinkamai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir neturtinę žalą.Todėl šiuo atveju atsakingi už nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą yra civiliniai atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje A. P. dirbo konstruktoriumi, (duomenys neskelbtini) UAB, kurioje A. B. dirbo statybinės, konstrukcinės dalies projektuotoju, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje V. K. dirbo direktore. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnis).

Todėl šioje by­loje nustatant asmenį, atsakingą už nagrinėjamu nusikaltimu padarytą žalą, vadovaujamasi CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, ir darytina išvada, kad žalą šiuo atveju pirmiausiai privalo atlyginti kaltinamųjų A. P., A. B., V. K. darbdaviai, šioje baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniais atsakovais, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civiliniais atsakovais pripažinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudikai, tai yra draudimo įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „Statinių konstrukcijų projektavimo biuras“ civilinės atsakomybės draudikas), ERGO Insurance Se, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ „(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinės atsakomybės draudikai), ADB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas). Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras, sprendžiant žalos priteisimo klausimą, prašo taikyti solidarią civilinę atsakomybę. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą, turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė. Šioje baudžiamojoje byloje kaltais pripažinti trys asmenys, tai yra A. P., A. B., V. K., dėl kurių kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo žmogus. Įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra bendrininkavimo instituto. Be to, pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojų, einančių darbines pareigas, padarytą žalą turi atlyginti darbdavys, tai yra civiliniai atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinimai darbdaviams, kaip juridiniams asmenims, šioje baudžiamojoje byloje nepareikšti. Laikytina, kad ne šių civilinių atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų A. P., A. B., V. K. veiksmų. Darbdavių civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonių, kurių atžvilgiu, priteisiant žalą spręstinos jų atsakomybės ribos. Šiuo atveju solidarios atsakomybės taikymas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismas įvertino, kad nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. padaryta po 15000 eurų neturtinė žala, todėl kiekvienam darbdaviui, tai yra civiliniams atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenka atlyginti neturtinės žalos dalį – po 5000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareikšti turtiniai reikalavimai kaltinamųjų atžvilgiu netenkintini.

Kaip matyti civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinė atsakomybė buvo drausta dvejose draudimo bendrovėse AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini).

Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (15 t., b.l. 65-92) matyti, kad draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ UAB atlygino 40546,80 eurų nuostolių dėl statinio defektų pašalinimo darbų atlikimo. Taip pat pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 12 punktas numato, kad draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už statinio projektavimo metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jo ar jo darbuotojų šeimos narių turtui. Taisyklių 15.1 punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Be to, draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ UAB civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ribose, numatytose draudimo polise (15 t., b.l. 67) atlygino 40546,80 eurų nuostolių dėl statinio defektų pašalinimo darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieškiniai civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestini.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinius matyti, kad civilinis atsakovas prašo ieškinius tenkinti tik tam tikra apimtimi. Nurodė, kad maksimali draudimo atlyginimo suma pagal sutartį yra 144 810 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju. Iš jų sublimitas draudimo sumoje: 86 886 Eur neturtinės žalos dėl žalos darbuotojo sveikatai ir/ar dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio atveju, maksimaliai 86 886 Eur ir už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai. Be to, kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudėjas pats 289, 62 Eur dalyvauja žalos atlyginime. Nurodė, kad žuvusiojo žmonai ir sūnui pasirašius taikos sutartį jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą draudimas jau atlygino. Pažymėjo, kad ieškovai nebuvo materialiai išlaikomi žuvusiojo, greičiau patys teikdavo jam materialinę pagalbą. Žuvęs sūnus buvo suaugęs, daug metų iki žūties gyveno atskirai, buvo sukūręs savo šeimą. Civiliniai ieškovai patys išsituokę ir jau ilgai negyveno kartu, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų santykiai su žuvusiuoju buvo ypatingai artimi ir glaudūs. Todėl prašo nenukrypti nuo panašiais atvejais priteisiamų kompensacijų minimumo, t. y. apie 3000 Eur. Kompensacijos priteistinos iš visų atsakovų solidariai arba pagal kiekvieno kaltinamojo, kurių civilinė atsakomybė yra apdrausta, kaltės laipsnį, bei atsižvelgiant į draudimo sutarčių sąlygas (16 t., 121–122).

Iš 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (proceso dalyvių asmens duomenų 36-37 lapai) matyti, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 19 d. taikos sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, M. L. ir D. L.. Pagal taikos sutarties sąlygas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) yra sudarę darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 663-101154, pagal kurią, vadovaujantis draudimo sutarties individualiosiomis sąlygomis ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis (galioja nuo 2013-04-01) Nr. 051, yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 663-101154 individualias sąlygas, įsipareigojo kiekvieno draudžiamojo įvykio metu pati dalyvauti nuostolių atlyginime 289,62 Eur dydžio suma (besąlygine išskaita). Šalys patvirtino, kad M. L. patirtos žalos dydis, t. y. apima visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) dėl 2015-04-01 atsitikusio įvykio sudaro 31000 eurų, o D. L. sudaro 11000 eurų. (duomenys neskelbtini) M. L. išmokėjo 30855,19 eurų žalos atlyginimo, o D. L. – 10855,19 eurų žalos atlyginimo, o UAB A. Ž. ir ko“ išmokėjo kiekvienam po 144,81 eur. Pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 663-101154 sąlygas (duomenys neskelbtini) yra atlyginęs 41710,38 eur. Civilinės atsakomybės sutarties ribos yra 144 810 Eur, tame tarpe 86 886 Eur neturtinės žalos dėl žalos darbuotojo sveikatai ir/ar dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio atveju. Atsižvelgiant į tai, iš civilinio atsakovo draudimo įmonės (duomenys neskelbtini) ir priteistina kiekvienam nukentėjusiajam po 5000 eurų neturtinės žalos.

Iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas) Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.1. punkto (19 t., b.l. 84-95) matyti, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Privalomojo draudimo liudijime (19 t., b.l. 79) kitaip nėra numatyta. Laikytina, kad civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, todėl ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestini. Nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dalį – po 5000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam, turi atlyginti kaltinamojo A. P. darbdavys civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tenkintini šia apimtimi, o likusioje dalyje atmestini.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės draudikas) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 711 (14 t., b.l. 118-122) matyti, kad pagal Taisyklių 45.12 punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai draudėjui civilinė atsakomybė kyla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų veikų padarymo. Laikytina, kad civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, todėl ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestini. Nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dalį – po 5000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam, turi atlyginti kaltinamosios V. K. darbdavys civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškiniai tenkintini šia apimtimi, o likusioje dalyje atmestini.

Prokuroro nutarimais taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai, paliktini iki nukentėjusiųjų ieškinio reikalavimų patenkinimo.

Nukentėjusiajam I. L. iš teismo lėšų buvo sumokėta 606,72 Eur kelionės išlaidų už atvykimą į posėdžius (17 t., b.l. 91, 92, 93, 130, 18 t., b.l. 26, 42, 43, 73, 81, 82, 75, 19 t. b.l. 44), todėl jos laikytinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL 2824,50 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti A. P. paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieniems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL 2824,50 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti A. B. paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieniems) metams uždrausti naudotis specialia teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to panaikinti.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL 2824,50 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti V. K. paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieniems) metams uždrausti naudotis specialia teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovės pareigas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to panaikinti.

J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nurodytus kaltinamajame akte ir saugojamus pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Priteisti iš A. P., A. B. ir V. K. po 208,25 eur proceso išlaidų valstybei.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dalyje dėl 3783,15 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajam A. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajai J. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai J. L. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinius civilinių atsakovų „(duomenys neskelbtini)“ UAB, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti.

2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu taikytą ir teismo nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – transporto priemonę – automobilį „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos; transporto priemonę – automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. laidos; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris. (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) – palikti iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo.

2017 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu taikytą ir teismo nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – palikti iki nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimų patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Dapkevičienė.