Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-195-530/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1-195-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02910-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė (pirm.), Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nukentėjusysis
A. A., M. A., K. N.
Kaltinamasis
V. N.
Advokatai
Angelė Fominienė, Ramutė Budrytė
Baudž. byla Nr. 1-195-530/2017
Proceso Nr. 1-01-1-02910-2017-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.3.1.2.3.; 1.1.8.7.9;1.1.7.2.5; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiosioms: A. A., M. A., nukentėjusiajai ir įstatyminei mažamečių nukentėjusiųjų K. N. ir N. A. atstovei V. S., jų atstovei advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusios K. N. atstovei G. M., kaltinamajam V. N. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, tačiau gyvenęs faktinėje santuokoje su D. A., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, praeityje teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. N. 2017-01-19 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17. 30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 20 kartų savo šeimos narei - sugyventinei D. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas viršutinių galūnių, liemens, apatinių galūnių kraujosruvas, taip pat tyčia sudavė rankomis mažiausiai 5 smūgius D. A. į galvą tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos traumą - kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą nosies pamato srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas lūpose, kraujosruvą liežuvio dešinėje, kraujosruvas pasmakrėje, kraujosruvą veido dešinėje, apimančią skruostą bei žandą, kraujosruvą veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinančią į žandą, kraujosruvas galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruvą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, dėl ko nukentėjusioji D. A. netrukus įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis V. N. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytų smūgių sugyventinei D. A. nesudavė. Pripažįsta, kad būnant virtuvėje kartą iš kojos spyrė ir du kartus iš delno sudavė į veidą. Paaiškino, kad 2017m. sausio 19 d., apie 8.00 val. ryte atėjo P. ( N. M.), atsinešė vyno, o po kiek laiko atėjo M. A., atsinešė alaus. Su šiais vyrais alkoholinius gėrimus gėrė jo sugyventinė D., o jis tuo metu negėrė. P. M. kažkur išėjo, o M. A. pasiliko ir papasakojo, kad prieš 4-5 metus D. buvo neištikima jam su tokiu L.. Jis susinervino. P. grįžo ir davė 10 eurų, jis nuėjo į parduotuvę nupirko degtinės ir cigarečių. Nuėjo į virtuvę, užsidarė duris ir dviese gėrė. Atėjo D., jis ją išvijo sakydamas, kad gerti negaus. Tačiau ji vėl atėjo ir tada jis jai vieną kartą įspyrė. Ji liko sėdėti virtuvėje. Buvo nuėjęs iki tualeto, grįždamas pamatė, kaip D. pagriebusi butelį nuo stalo iš jo gėrė. Atėmė butelį ir porą kartų sudavė iš rankos į veidą. Išgėrė degtinę, P. nuėjo maudytis, o jis pas kaimyną V. M. pasiskolinti pinigų. Prabuvo apie valandą, prašė 5 eurų, nedavė. Pamena, kad stalą apvertė, ir per veidą vieną kartą V. M. sudavė. Tuomet J. K. nuėjo į parduotuvę ir nupirko vyno. Jis pasiėmė tą vyną ir nuėjo namo. Grįžęs pamatė D. gulinčią ant šono nuogu užpakaliu, užklojo pledu. Susinervino ir pradėjo smaugti P., sakydamas, ko lindai prie D.. Sakė, kad nelindo. Paleido, abu nuėjo į virtuvę ir valandą laiko gėrė vyną. Buvo nuėjęs pažiūrėti gulinčios D., tačiau ji gulėjo ant nugaros, miegojo. Gėrė toliau. Kai buvo jau tamsu, nuėjo, pajudino D., ją atvertė ir pajautė, kad ji be gyvybės žymių, negyva. Paskambino greitajai, patarė guldyti ant grindų ir dirbtinį kvėpavimą daryti, tai jis padarė. Tuo metu pamatė, kad ji sumušta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs, tačiau tik dėl to, jog jam tyrėjas darė psichologinį spaudimą. Buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, rodė kur kas vyko, kaip sudavė smūgius, nieko nekeitė, nes galvojo teisme paneigs viską ir duos kitokius parodymus. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Jų dydį nustatys teismas. Mokės priteistas sumas, bet įkalinimo įstaigoje ar turės darbą, ar gaus atlyginimą nežino. Mano, kad vis tiek bus apkaltintas, todėl ir pripažįsta ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo V. N. kaltę patvirtina teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:

Nukentėjusioji A. A. teisme patvirtino, kad D. A. jos mama, o kaltinamasis V. N. patėvis. Įvykio dieną jos sesei M. paskambino mažoji sesutė K., ir pasakė, kad mama negyva. Apie tai jai sakęs tėtis V.. Skambino močiutei V. S., kurios sugyventinis nubėgo į mamos namus ir telefonu patvirtino, kad mama negyva. Kai grįžo į mamos namus, buvo atvykę medikai, buvo daug žmonių. Ji tuo metu laukėsi vaikelio, jai pasidarė negera, medikai davė raminamųjų ir liepė važiuoti į namus. Girdėjo kalbas, kad V. užmušė mamą. Mama su patėviu gyveno 10 metų. Konfliktai kildavo tik tuomet, kai būdavo neblaivūs. Jai žinoma, kad mama buvo iniciavusi tyrimą dėl smurto, bet kokia jo baigtis, jai nėra žinoma. Kadangi neteko mamos, rūpinosi pastarosios laidotuvėmis, prašo priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ji tvarkė visus su laidotuvėmis susijusius dokumentus, mokėjo pinigus. Ji asmeniškai patyrė išlaidas dėl mamos laidotuvių, kurias sudaro 774 eurai, neskaičiuojant gautos laidojimo pašalpos. Neturtinę žalą sudaro mamos netekties jausmas su kuria labai bendraudavo. Jai gaila, kad mama taip ir nesulaukė anūkės.

Nukentėjusioji M. A. teisme parodė, kad ji yra žuvusiosios D. A. dukra. Kaltinamasis V. N. patėvis. Įvykio dieną apie 15 valandą jai paskambino kaltinamasis, kuris buvo visiškai girtas ir neaiškiai pasakė, kad kažkur gėrė ir, kad trenkė mamai. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis taip sakydavo, todėl per daug nesureagavo. Apie 18 valandą paskambino verkdama mažoji sesuo K. ir pasakė, kad mama negyva. Ji nepatikėjo. Perskambino močiutės V. S. sugyventiniui, paprašė nueiti pažiūrėti ir po kiek laiko pastarasis perskambinęs pasakė, kad tai tiesa. Nuvažiavo į įvykio vietą, buvo daug žmonių ir matė, kaip mamos brolis V. S. išbėgo iš namo susiėmęs už galvos. Patvirtino, kad mamos sugyventinis smurtaudavo tik tuomet, kai būdavo girtas. Prašo priteisti neturtinę žalą, kadangi jai nuolatos trūksta mamos, bendravimo su ja.

Nukentėjusioji ir mažamečių atstovė pagal įstatymą V. S. parodė, kad žuvusioji D. A. yra jos dukra. Kaltinamasis D. sugyventinis, su kuriuo kartu pragyveno apie 10 metų. Ji atstovauja ir mažamečių anūkų N. A. ir K. N. interesus. Paskutiniu metu vaikai su D. ir V. negyveno, buvo pradėtas procesas dėl globos vaikams nustatymo. V. kai išgerdavo, tapdavo nervingu, piktu, tačiau muštynių tarp dukters ir V. nėra mačiusi. Jai buvo žinoma, kad V. buvo ne kartą dukrą sumušęs, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, bet jie susitaikydavo ir bylos buvo nutrauktos. Įvykio dieną V. paskambino dukrai K. ir pasakė „K., mama negyva“. K. numetė telefoną. Ji paprašė savo sugyventinį nueiti pasižiūrėti, kas ten atsitiko ir pastarasis nuėjęs patvirtino, kad tikrai D. negyva. Ji neklausė, dėl ko ji mirė. Tą dieną kaltinamojo nematė. Buvo prieš dvi dienas nuėjusi ir matė, kad abu buvo blaivūs, dukra nebuvo sumušta, jokių sužalojimo žymių tada nebuvo. Per bendrai nugyventą jų laikotarpį, niekada nebuvo tokių dalykų, kad jos dukra V. būtų neištikima ar, kad pastarasis būtų skundęsis dėl to. Dukra visada gindavo V., nes jį mylėjo. Anūkas N. gyvena kartu su ja. Jis labai išgyvena mamos netektį, ilgisi, vakarais verkia, mamos nuotrauką vakarais žiūri. Lankosi pas psichologę, tapo užsidaręs. Mokykloje jo visi gaili, kad neturi nei tėvo, nei mamos. Prašo ieškinius tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.

Liudytojas N. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį V. pažįsta kaip kaimyną, su juo nesipyksta. Įvykio dieną jis su J. K. buvo nuėję pas V. M., ten vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apgirtęs. Kuriuo tai laiku atėjo D. su V.. V. apvertė stalą, pradėjo kabinėtis prie V. M., pastūmė jį. Jis su J. K. pradėjo V. M. ginti. Paskui D. pradėjo ginti V., raminti jį. V. D. sudavė, išgirdo smūgio garsą. Po kurio laiko, D. su V. išėjo, o jie liko ir toliau gėrė vyną. Paskui jis su J. K. išėjo, nuėjo į miestelį, o po to grįžo pas V. N. į namus. V. pradėjo jį smaugti, koją pakišo, klausė už ką, tuomet V. paaiškino, kad neva jis prie D. lindęs. Supratęs, kad trūksta oro ir tuoj bus galas, išsimuistė ir pabėgo pas brolį. Jis išsigando V., buvo šoke, vėliau kakle matėsi mėlynos žymės. Kai buvo pas V. N., D. prie jų nei karto nebuvo išėjusi. Jis jos nematė, į virtuvę nebuvo atėjusi. Jis su N. sutarė gerai, anksčiau niekada nesipyko, jis niekada anksčiau nėra jo kaltinęs dėl D.. Tą vakarą kažkas paskambino telefonu ir pasakė, kad D. negyva.

Liudytoja Z. M. teisme parodė, kad su kaltinamuoju V. N. bendravo, yra kaimynai. Ji gyvena pirmame aukšte, N.- antrame namo aukšte. Namas keturbutis. Buvo ketvirtadienis 14.20 val. ji sėdėjo prie kompiuterio. Pro palangę praėjo D., matėsi kad išgėrusi. Po kurio laiko girdėjo kaip iš kaimyno V. M. išėjo V. N. ir N. M.. N. M. eidamas rengėsi striukę. Daugiau nieko nematė ir nieko negirdėjo. Tik kai jie visi buvo pas kaimyną V., girdėjo D. pasakymą „V., V.“ ir už kelių minučių D. praėjo jų buto palangę. V. N. su N. M. nuėjo namų link.

Liudytojas J. K. parodė, kad su kaltinamuoju V. N. kai kada susitikdavo, tačiau dažnai nebendravo. 2017m. sausio 18 d. buvo jo gimtadienis. Jis paėmė porą butelių vyno ir nuėjo pas V. M.. Dviese išgėrė. Paskui V. M. davė pinigų, nuėjo į parduotuvę ir dar porą butelių vyno nupirko. Begeriant atėjo N. M., gėrė visi trys. Po kiek laiko atėjo kaltinamasis su D., tarpusavyje susibarė. Jis pirmą kartą matė V. tokį piktą, D. vadino paleistuve. Kaltinamasis sudavė D. smūgį ir ji susiėmė už galvos. V. atsistojo, ant stalo buvo butelis vyno, paėmė butelį vyno, apvertė stalą ir išėjo. D. išėjo paskui jį. V. bandė ir jam suduoti, kadangi jis bandė užstoti D.. Kai atėjo, tai nepastebėjo, kad D. būtų išgėrusi, o kaltinamasis buvo silpnai išgėręs. D. su V. negėrė. Paskui paskambino jam N. M., ir pasakė, kad „Karsonas“, taip vadino V., užsmaugė D., ar, kad nužudė.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. 2017-01-19 apie 14.00 val. pas jį į svečius užėjo P. ( N. M.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, su P. jie gėrė P. atsineštą vyną. Netrukus pas jį užėjo J. K., kuris atsinešė butelį vyno, sakė norintis pažymėti savo gimtadienį. Jie trise išgėrė vyną. Apie 15.30 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko maisto ir butelį vyno. Parduotuvėje jis sutiko J. K., kuris padėjo parnešti maišą su maistu, jie atėjo pas jį į butą. Bute jis su J. pradėjo gerti vyną. Netrukus atėjo pas jį P. M.. Jie visi trys gėrė kambaryje vyną. Apie 16.30 val. atėjo V. N., o po kelių minučių atėjo ir jo sugyventinė D.. D. atsisėdo į fotelį, o V. sėdėjo šalia D.. Jis su P. sėdėjo ant sofos, o J. sėdėjo fotelyje stalo gale. Prisimena, kad V., nieko nesakęs, su ranka vieną kartą sudavė D. į veidą. D. jam nieko nesakė, tik atsistojo ir išėjo iš buto. V. tuo metu atsistojo, pavertė stalą ant šono, gal jam trukdė praeiti ar ką, nežino dėl ko, ir tada V. su P. išėjo. V. pas jį bute išgėrė dvi stiklines lyg tai alaus, tiksliai nežino. Kur V. su P. išėjo pasakyti negali. Jis liko namuose su J.. J. namo išėjo apie 19.00 val. 2017-01-20 ryte atėjo pas jį J. ir pasakė, kad V. užmušė ar pasmaugė D..

Liudytojas M. A. parodė, kad kaltinamasis draugas, o D. A. buvo jo mirusio brolio žmona. Įvykio dienos ryte atėjo pas kaltinamąjį į namus, atsinešė alaus. Ten jau buvo P. ( N. M.), V. vaikščiojo, D. gulėjo. Jie buvo trise, atsinešė stipraus 7,5 prom. alaus. N. turėjo vyno, tačiau jis vyno negėrė, išgėrė kelis gurkšnius alaus. D. su V. tą dieną nesipyko, nesimatė jokių smurto žymių. Keletą dienų prieš įvykį jis V. papasakojo apie D., kad ji kažkada gėrė pas pažįstamą ir liepė jis „pačiulpt“. V. susinervavo. Jis V. N. juokais pasakė, bet nepasakė, kad juokauja. Vakare iš mamos sužinojo, kad paskambino M. ar A. A. ir pasakė, kad V. užmušė mamą. Jis buvo nuėjęs iki V. namų, tačiau susigraudino ir į butą nėjo.

Liudytojas I. D. teisme parodė, kad jis gyvena su V. S., o kaltinamasis yra V. dukters sugyventinis. Įvykio dienos vakare V. paskambino sugyventinės anūkei K. ir pasakė, kad nėra mamos. V. jam liepė bėgti ir pažiūrėti kas atsitiko. Jis skubiai nubėgo ir rado D. gulinčią ant grindų. Su V. N. nebuvo įmanoma pakalbėti, nes buvo girtas. Ant stalo gėrimo žymių nepastebėjo. Tuo laikotarpiu K. gyveno pas juos. Kai D. su V. gerdavo, vaikai ateidavo pas juos. Iš vakaro prieš įvykius jis buvo pas D., ją matė vienokią ir kai ji buvo užmušta pamatė skirtumą, jos veidas buvo ištinęs. Ji gulėjo ant grindų, o V. sėdėjo virtuvėje, verkė supratęs ką padarė. V. kalbėjo su savimi, verkė, kad nėra D.. Suprato, kad D. gyvybę atėmė V., ją užmušdamas. V. neklausė dėl ko taip padarė.

Liudytoja E. B. parodė, kad ji gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) miestelį, buvo informacija jog negyva moteris. Įėjus į kambarį rado moterį gulinčią ant žemės ir vyrą virtuvėje. Po kiek laiko atvyko dar vienas vyras. Iškvietė policiją, nes jautėsi nesaugi. Nesaugi dėl to, kad nužudyta moteris, o vyras virtuvėje. Vyras verkė, kažką kalbėjo, galimai buvo neblaivus. Moterį rado kambaryje gulinčią prie lovos, ant nugaros gulėjo, veidas sumuštas, matėsi hematomos veide. Ji buvo su rūbais. Kai ją rado, ji buvo negyva. Koks laikotarpis buvo praėjęs negali pasakyti. Lavondėmės buvo pečių juostoje. Mirusioji buvo su drabužiais: su maikute ir su kelnėmis. Ant pilvo matė hematomas.

Liudytojas T. Š. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. Apie 18.00 val. gavo iš Kauno VPK budėtojo iškvietimą, kad reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba. Nuvyko nurodytu adresu ir lauke pamatė būrį žmonių. Jie kalbėjo, kad moteris guli kambaryje, o jos sugyventinis taip pat yra kambaryje. Užlipę į antrą aukštą pamatė gulinčią moterį ir med. darbuotoją, o virtuvėje sėdintį ir verkiantį vyriškį. Priėjo prie jo, paprašė atsistoti, pastarasis neklausė. Tada jie jį pakėlė, vyriškis nenorėjo su jais eiti į automobilį, todėl uždėjo antrankius. Vyras ėmė griuvinėti. Tada jis jį į automobilį nuvedė ir su juo pasiliko. Jo kolega nuėjo į viršų apžiūrėti įvykio vietą. Su sulaikytu asmeniu nekalbėjo, nes jis triukšmavo, rėkavo, neklausė, automobilį spardė. Teigė, kad nieko nepadarė. Pagal nustatytas promiles tai girtumas buvo 2,09 promilės, bet tai matėsi ir vizualiai. Vežant kaltinamąjį į komisariatą jis sakė, kad yra nekaltas, sakė, kad užmovė nukentėjusiajai kelnes, bet neaišku ką norėjo pasakyti. Neklausinėjo, tiesiog nuvežė į policijos komisariatą. Pastebėjo ant kaltinamojo nubrozdinimus, bet jie galėjo būti nuo seniau. Šviežių sumušimų nematė.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkiųjų nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Kaltinamąjį pažįsta tik iš ikiteisminio tyrimo bylos. Jis apklausė V. N., taip pat vyko kartu į parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Atsimena, kad kaltinamasis buvo susijaudinęs ir pasakojo, kad jis grįžęs rado žmoną gulinčią ir dar bandė ją gaivinti. Jis neminėjo, kad jo atžvilgiu būtų kas nors naudoję psichologinį ar fizinį smurtą. Parodymų patikrinimo vietoje protokolą surašė kita tyrėja. Protokole užfiksavo tai, ką tuo metu nurodė įtariamasis. Jam asmeniškai V. N. nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų. Kaltinamasis iš pradžių teigė, kad nenužudė, o vėliau prisipažino. Įtariamojo apklausa buvo daroma sekančią dieną po įvykio. Kai apklausinėjo jį sekančią dieną kaltinamasis buvo pagiringas, bet nebuvo girtas.

Liudytoja R. K. teisme parodė, kad ji yra Kauno apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresnioji tyrėja. Kaltinamąjį pažįsta iš ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas sugyventinės nužudymu. Toje byloje ji atliko procesinius veiksmus sekančią dieną po įtariamojo sulaikymo. Atliko įtariamojo apklausą. Apklausa vyko nepažeidžiant įstatymų, įtariamasis buvo pristatytas iš areštinės, dalyvavo gynėjas, viskas vyko įprastai. Įtariamasis nervinosi, atrodė, kad jam sunku po pagirių. Jis davė parodymus nurodytus apklausos protokole. Įtariamojo pasakojimas jai pasirodė nuoširdus. Vėliau buvo atliekami kiti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai. Į parodymų patikrinimą vietoje vyko su kitais pareigūnais. Įtariamasis nesiskundė, kad jam buvo daromas spaudimas. Kartu vyko vyr. tyrėjas R. S., gynėja, įtariamasis ir vyriausiasis tyrėjas S. K., kuris vairavo automobilį. Neneigia padavusi įtariamajam stiklinę vandens, tačiau nepastebėjo, kad įtariamajam būtų bloga, kad reikėtų medikų pagalbos ar vaistų. Prieš įteikiant įtariamajam pranešimą apie įtarimą, ji susiskambino su teismo med. ekspertu ir kalbėjo apie mirusiosios apžiūrą. Ekspertas nurodė informaciją kiek buvo suduota smūgių ir į kurias vietas. Pirmos apklausos metu įtariamasis sakė, kad yra po pagirių, blogai jaučiasi.

Specialistas Gregoire Abi Chaker teisme patvirtino savo duotas išvadas ir papildomai paaiškino, kad tyrimo metu tiriamajai nustatyti galvos sužalojimai, išoriniai sužalojimai, krausjosruvos galvoje bei kitų kūno sričių sužalojimai. Išoriškai galvoje nustatytos kraujosruvos, vidiniai sužalojimai, t. y. krausjosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kraujavimas galvos smegenų skilveliuose. Galvos išoriniai sužalojimai, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu rodo, kad jie yra padaryti praėjus ne ilgam laiko tarpui iki mirties, kaip ir parašyta išvados 5 puslapyje. Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų. Išoriniai sužalojimai rodo, kad buvo kontaktas su galva. Kontaktas su galva sukėlė galvos judesį, galvos judesys sukėlė smegenų judesį, smegenys atsitrenkė į kaukolę, vienoje vietoje pasitempė smegenys. Kai pasitempia smegenys, trūksta venos ir išsilieja kraujas. Šiuo atveju kraujas buvo ir išoriniuose skilveliuose. Kraujas skilveliuose atsiranda dėl labai stiprių smūgių į galvos sritį. Mirtis tokiu atveju turėtų įvykti labai greitai. Kraujagyslių plyšimas gali atsirasti ir be kontakto, t. y. gali atsirasti kratant asmenį, jeigu galva labai smarkiai judės. Kraujagyslių plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis galėjo atsirasti dėl smūgio į smakrą, kairį žandą, dešinę smegenų sritį, kairės akies sritį, tačiau atskirti nuo kurio būtent sužalojimo, neįmanoma. Sužalojimų padarymo laikas vienodas, visi sužalojimai atrodė švieži. Mirtis įvyko esant nedaug kraujo po kietuoju smegenų dangalu. Mano jog mirtis buvo greita, nes po kietuoju smegenų dangalu nespėjo išsilieti daug kraujo. Nukentėjusioji galėjo mirti greitai, kai kraujas išsiliejo į skilvelius ir nespėjo išsilieti po kietuoju galvos smegenų dangalu. Mirtis dėl kraujo išsiliejimo gali būti iš karto po stipraus smūgio, kuris sukėlė kraujavimą į skilvelius. Literatūroje rašo, kad mirtis gali ištikti iš karto arba jeigu atlaiko šį kraujavimą, tuomet žmogus išgyvena. Sužalojimų taip pat yra ir užpakalinėje kūno dalyje. Tai rodo, kad trauma buvo ne tik kai tiriamoji žiūrėjo į kaltinamąjį ar kitą asmenį, bet ir kai buvo apsisukus. Apsisukimas rodo, kad antros traumos metu ji dar buvo gyva.

Rašytinė medžiaga:

2017-01-19 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, bute, kambario viduryje, kojomis į durų pusę rastas ant nugaros gulintis D. A., lavonas. Lavonas aprengtas raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, kurie atitraukti iki krūtinės, pilkos spalvos medžiaginėmis kelnėmis, rudos ir baltos spalvos kelnaitėmis ir oranžinėmis kojinėmis. Lavono kūne konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, žastuose, sėdmenyse, pilvo srityse(1 t., 5-22 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M94/2017(02) nurodyta, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežastis galvos trauma: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva nosies pamato srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos lūpose, kraujosruva liežuvio dešinėje, kraujosruvos pasmakrėje, kraujosruva veido dešinėje, apimanti skruostą bei žandą, kraujosruva veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinanti į žandą, kraujosruvos galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Teismo medicinos tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai, duomenų apie aplinkos sąlygas nuo tiriamojo mirties iki patekimo į VTMT Kauno skyriaus patalpas nebuvimas, leidžia teigti, kad D. A. mirtis galėjo įvykti praėjus neilgam laiko tarpui iki jos lavono radimo 2017-01-19. D. A. lavone nustatyta galvos bei kūno kitų sričių sužalojimai. Galvos sužalojimai: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva nosies pamato srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos lūpose, kraujosruva liežuvio dešinėje, kraujosruvos pasmakrėje, kraujosruva veido dešinėje, apimanti skruostą bei žandą, kraujosruva veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinanti į žandą, kraujosruvos galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie būdingi daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su galva, nebūdingi krentant bei atsitrenkiant į daiktą (-us).

Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių atskirų punktų komentarų 25.1 punktu galvos sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. A. lavone nustatyti kitų kūno sričių sužalojimai: viršutinių galūnių, liemens, apatinių galūnių kraujosruvos, dešinio kelio nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. A. pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad po jų padarymo tiriamoji trumpą laiką galėjo būti sąmoninga. Galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, bei kiti lavono tyrimo radiniai rodo, kad po jų padarymo mirtis galėjo įvykti praėjus neilgam laiko tarpui. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) kontaktų. Kiti kūno sričių sužalojimai – viršutinių galūnių, liemens, apatinių galūnių kraujosruvos, dešinio kelio nubrozdinimas – galėjo būti padaryti dvidešimties (ar daugiau) kontaktų. Sužalojimai (galvos bei kitų kūno sričių) padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Veido kairės pusės kraujosruva turi taisyklingą formą (žiūrėti nuotraukas), todėl ji gali atspindėti žalojantį daiktą. Dalis kitų kūno sričių kraujosruvų dydis, lokalizacija, skaičius, pobūdis rodo, kad jie būdingi kontaktui (-ams) rankų pirštais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiomis jėgomis. Lavono rūbuose pažeidimų nėra. Nėra galimybės nustatyti, ar iki lavono radimo buvo pakeista jo padėtis(2 t., 66-70 b.l.).

2017-01-27 raštu Nr. MK-15(6.9) VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikta GMP kvietimo pokalbio garso įrašo skaitmeninė laikmena. (1 t., 175 b.l.) 2017-01-31 apžiūros protokole užfiksuota VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto garso įrašo (pavadinimu „201701-19172333-511085.mp3.) stenograma (2 t., 55-60 b.l.).

2017-01-25 raštu Nr. S-21 VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta kvietimo kortelės Nr. 1715016183-1-1 dėl teiktos medicinos pagalbos 2017-01-19 pacientei D. A. kopija. Kortelėje užfiksuotas GMP kvietimo laikas 2017-01-19 17.23 val. adresu (duomenys neskelbtini), D. A.. D. A. rasta gulinti ant žemės, sumuštas veidas, būklė vertinama 17.43 val. pulsas 0, kvėpavimas 0, vyzdžiai nereaguoja. D. A. mirtis konstatuota 17.44 val. Kvietėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., 171-173 b.l.).

2017-01-25 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-157, kuriame užfiksuota, jog 2017-01-19 17.47 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas S. B. pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). Prie rašto pateikta skaitmeninio garso įrašo kopija. (1 t., 169 b.l.).

2017-01-30 apžiūros protokole, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašo pavadinimu "2017_01_19_17-47-01_25.05 (duomenys neskelbtini).MP3" stenograma. Garso įraše girdisi dviejų asmenų pokalbis (2 t., 47-49 b.l.).

2017-01-25 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-157, kuriame užfiksuota, jog 2017-01-19 19.22 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš neprisistačiusio asmens iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). Prie rašto pateikta skaitmeninio garso įrašo kopija. (1 t., 169 b.l.). 2017-01-30 apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo pavadinimu „2017-01-19 19-22-52 25.05 (duomenys neskelbtini).mp3“ stenograma (2 t., 50-54 b.l.).

2017-01-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš įtariamojo V. N. paimti drabužiai, kuriais vilkėjo įvykio metu - džemperis mėlynos spalvos, maikė trumpom rankovėm mėlynos spalvos, treningo kelnės juodos spalvos, batai odiniai juodos spalvos (1 t., 141-142 b.l.). Drabužiai 2017-01-26 apžiūrėti, apžiūros metu apžiūrint džemperį, išorinių mechaninių pažeidimų nenustatyta, o apipurškus preparatu „Blue Star“ ant jo kairės pusės peties matomas švytėjimas. Apžiūrėti mėlynos spalvos sportiniai marškinėliai, juodos spalvos sportinės kelnės, kurie mechaniškai nepažeisti. Apžiūrėti juodos spalvos odiniai batai, kuriuos apipurškus preparatu „Blue Star“, batų išorėje ir ant padų matomas švytėjimas (2 t., 1-10 b.l.).

2017-01-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus paimti D. A. rūbai kuriais vilkėjo įvykio metu: marškiniai, kelnės, kelnaitės, kojinės, kurie (1 t., 143-146 b.l.) 2017-01-27 apžiūrėti, kaip daiktiniai įrodymai (2 t., 11-16 b.l.).

2017-01-19 V. N. asmens kratos protokolu paimtas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) į kurį įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris 864868341. (2 t., 137 b.l.).

2017-01-24 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėti 2017-01-19 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: antklodė, pagalvės užvalkalai 2 vnt., striukė, paklodė - pledas. Ant antklodės matoma įvairaus dydžio rausvos spalvos dėmes, kurias apipurškus preparatu „Blue Star“, kuri skirta ieškoti nematomiems kraujo pėdsakams, matoma, kad jos švyti tamsoje. Dėmės yra įvairių dydžių ir formų, didžiausia yra apvalios formos ir plačiausioje vietoje yra 12,5 cm. skersmens. Apžiūrėjus baltos spalvos pagalvės užvalkalą, ant jo vizualiai matoma įvairaus dydžio, nuo 1 mm. iki 7 cm rausvos spalvos dėmes, kurias apipurškus preparatu „Blue star“ dėmės švyti tamsoje. Apžiūrėtas pilkos spalvos pagalvės užvalkalas su medžių šakų ornamentais, kurie yra pilkos, melsvos ir mėlynos spalvos, kuri supakuota į popierinį paketą. Ant užvalkalo matoma įvairių dydžių, netaisyklingų formų dėmių rausvos spalvos dėmių, kur didžiausia dėmė yra 8 cm. skersmens. Apipurškus šias dėmes preparatu „Blue Star“, visos jos švyti tamsoje. Apžiūrėta baltos spalvos paklodė, kuri supakuota į kartoninę dėžutę. Apžiūrint ją, vizualiai matoma tris dėmes, kur viena iš jų rausvos spalvos, dvi gelsvai rudos spalvos. Apipurškus šias dėmes preparatu „Blue Star“, rausva dėmė, kuri yra 4 cm skersmens, tamsoje švyti, o dvi kitos dėmės nešviečia. Apžiūrėta juodos spalvos striukė, kuri supakuota į kartoninę dėžę. Striukė yra užsegama užtrauktuku, striukės šonuose yra dvi kišenės, užsegamos užtrauktukais. Striukės vidinėje dalyje, ties kaklo sritimi stačiakampio formos emblema, ant kurios užrašyta „FA“. Apipurškus striukę preparatu „Blue Star“, striukės apykaklė iš vidaus neryškiai švyti tamsoje. (2 t., 30-37 b.l.).

2017-01-26 apžiūros protokolas, kuriame aprašyti apžiūrėti daiktai paimti 2017-01-19 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini): dveji raktai, nuorūkos, mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG su SIM kortele, buteliai. Apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvės palangės paimtas „Samsung“ mobilaus ryšio telefonas. Skambučių žurnale paskutinis išeinantis kontaktas fiksuotas 17.11 val. (2 t., 38-46 b.l.).

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu V. N. konfliktuojant su sugyventine D. A., jis tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 20 kartų savo šeimos narei - sugyventinei D. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas viršutinių galūnių, liemens, apatinių galūnių kraujosruvas, taip pat tyčia sudavė rankomis mažiausiai 5 smūgius D. A. į galvą taip padarydamas nukentėjusiajai galvos traumą - kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą nosies pamato srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas lūpose, kraujosruvą liežuvio dešinėje, kraujosruvas pasmakrėje, kraujosruvą veido dešinėje, apimančią skruostą bei žandą, kraujosruvą veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinančią į žandą, kraujosruvas galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruvą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, ko pasekoje išsiliejo kraujas į galvos smegenų skilvelius, ir dėl ko nukentėjusioji D. A. netrukus įvykio vietoje mirė.

Tokie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tai yra pagal sukeltas pasekmes. Kvalifikacija teisinga.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šioje byloje nėra ginčo, kad V. N. ir D. A. buvo sugyventiniai, juos siejo faktiniai šeimyniniai santykiai. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. N. ir D. A. gyveno kartu apie 10 metų nesusituokę, jie vedė bendrą ūkį, susilaukė bendro vaiko, rūpinosi vienas kitu, o tuo pačiu ir vaikais (V. N. paaiškinimai, nukentėjusiųjų Monikos ir A. A. bei V. S. parodymai ir kt.). Toks jų gyvenimas kartu iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, todėl kvalifikuojantis požymis- šeimos nario ( sugyventinės) nužudymas, inkriminuotas pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. N. kaltę dėl sugyventinės nužudymo pripažino iš dalies teigdamas, jog sugyventinei D. jis įvykio dieną du kartus delnu sudavė į veidą ir vieną kartą įspyrė, po ko pastaroji nuėjo į lovą, atsigulė ir po to jos atsikėlusios nematė, matė miegančią apnuogintu užpakaliu. Mano jog nuo jo suduotų smūgių D. A. negalėjo numirti. Jo nuomone, kai jis buvo palikęs N. M. ( vadinamą P.) su D. A. vienus, o pats ėjo parsinešti vyno, galėjo N. M. pasinaudoti D. A., o po to jai suduoti. Dėl to jis buvo labai supykęs, bandė smaugti N. M., bet paskui paleido ir toliau abu gėrė vyną, jis buvo nuėjęs prie miegančios D., bet jos nemušė. Dukrai K. įvykio dieną galėjo pasakyti, kad užmušė mamą, nes buvo labai susinervinęs, jam buvo šokas. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. kaltę pripažino ir nurodė, kad M. A. papasakojus apie sugyventinės neištikimybę jam prieš 3-4 metus, jis labai supyko, tą dieną neleido D. A. gerti alkoholį, iš jos atėmė butelį, du kartus kairės rankos delnu sudavė sugyventinei per veidą – į nosį. D. nuėjo atsigulė, jis toliau girtuokliavo, ėjo parsinešti vyno, o grįžęs rado sugyventinę gulinčią nuogu užpakaliu. Manė jog bute likęs N. M. galėjo pasinaudoti ja. Jis puolė N. M., ėmė jį smaugti, po to pastarajam neigiant jog jis paleido N. M. ir toliau gėrė vyną. Po kurio laiko nuėjo, atvertė sugyventinę ant nugaros, pasakė jai, kad ji yra paleistuvė ir tris kartus kumščiu sudavė jai į galvą- į veidą. Grįžo į virtuvę, kur toliau gėrė. Po kurio laiko nuėjo į kambarį pas sugyventinę ir kilo jam įtarimas, kad D. A. negyva. Tada jis skambino 033, kam dar skambino nepamena( t.2.b.l. 119-120). Po keleto dienų V. N. parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, kad vieną kartą sugyventinei spyrė į pilvą, du kartus delnu sudavė į galvą ir pastaroji po gautų smūgių atsilošė, susigriebė už galvos ir nuėjo atsigulė lovoje ant kairiojo šono. Po kurio laiko jis dar du kartus kumščiu sudavė sugyventinei į galvą ( t.2.b.l. 124-125). Praėjus dešimčiai dienų po pirmos apklausos V. N. kaltę pripažino ir teigė, kad D. A. įvykio dieną kartą spyrė į pilvą, ir ranka- delnu sudavė nemažiau penkis kartus į galvą. Kiti kūne rasti sužalojimai galėjo atsirasti D. A., kuomet ji girta griuvinėdavo( t.2.b.l. 133). Byloje yra duomenys, kad V. N. įvykio metu ( 2017-01-17 18.05 val.) buvo neblaivus – 2,09 promilės alkoholio ( t.2.b.l. 138). Todėl vertinant V. N. duotus paaiškinimus viso proceso metu, atsižvelgtina į tai, kokie kiti įrodymai patvirtina jo duotų parodymų teisingumą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną V. N. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus ( M. A., N. M., V. M., J. K. parodymai). Byloje nėra duomenų, kad D. A. iki šių įvykių būtų buvusi sumušta, to nenurodė nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Nustatyta ir tai, kad M. A. papasakojo V. N. apie neva D. A. praeityje turėtą pokalbį su L., kuris jai siūlęs turėti santykius oraliniu būdu ir pasak liudytojo, V. į tai labai sureagavo, tapo piktas. Bylos duomenimis V. N. su sugyventine D. A. ir N. M. ( P.) įvykio dieną buvo nuėję į kaimyno V. M. namus, kur V. N. savo sugyventinę, kitų sugėrovų akivaizdoje išvadino paleistuve ir delnu sudavė smūgį į veidą, po ko D. A. susiėmė už galvos, atsisėdo ir neužilgo nieko nesakiusi išėjo į namus ( liudytojų V. M., J. K., N. M., Z. M. parodymai). Paskui ją išėjo ir V. N. su N. M. ( P.). N. M. teisme patvirtino, kad būnant pas V. N. namuose, jis pastebėjo, jog D. A. gulėjo lovoje, tačiau jis į tą kambarį įėjęs nebuvo, D. A. nieko nekalbėjo. Jis kartu su V. N. virtuvėje gėrė vyną. Vienu metu V. N. griebė jam už kaklo, ėmė smaugti ir kaltinti lindimu prie D.. Jam pavykus ištrūkti, išbėgo į lauką ir nuėjo pas brolį. Praėjus maždaug valandai, atvažiavo prie V. N. namo policijos automobilis. Kadangi buvo girtas, jis į policiją dėl prieš jį vartoto smurto, nesikreipė. Byloje yra duomenys, kad iš N. M. telefono įvykio dieną, 17 val. 47 min. į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių paskambinęs asmuo ( neprisistatęs) nurodė, kad D. buvo nužudyta savo namuose. Kad pastarosios vyras sudavė gerą smūgį jai į kaktą, ji grįžo į namus, atsigulė ir nebesikėlė. Taip pat nurodė, kad vos jo nepasmaugė( t.2.b.l. 50-54). Nukentėjusioji V. S. teisme patvirtino, kad jai būnant kartu su sugyventiniu I. D. ir mažąja anūke K. N., pastarajai suskambo telefonas, mergaitė atsiliepė ir po kelių sekundžių metė telefoną bei pradėjo garsiai verkti sakydama, kad tėtis užmušė mamą. Ji perėmė telefoną ir V. pasakė, kad nebėra D., užmušė. Iš VĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos įrašo matyti, kad V. N. kvietė pagalbą įvykio dieną 17.23 val. ir medikams nurodė, kad D. A. jo manymu negyva, sumušta, mėlynu veidu. Vykdydamas medikų nurodymus, jis D. A. iškėlė iš lovos ir paguldęs ant grindų darė dirbtinį kvėpavimą( t.2.b.l. 56-57). Atvykusi medikė E. B. rado D. A. mirusią, veidas buvo sumuštas, matėsi ant pilvo ir veido hematomos. Lavondėmės buvo išsidėstę pečių juostoje. Moteris buvo su maikute ir kelnėmis. Liudytojas I. D. patvirtino, kad atbėgęs į D. namus ir radęs D. ant grindų, matė ją sumuštą. O V. N. sėdėjo virtuvėje, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atlikus D. A. lavono tyrimą buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiose kūno vietose ir sužalojimai galvos srityje, kurie padaryti ne mažiau penkių kontaktų pasekoje ( t.2, b.l.70). Specialistas Gregoire Abi Chaker teisme patvirtino, kad po padarytų sužalojimų galvoje, D. A. mirtis turėjo įvykti per palyginus trumpą laiko tarpą. D. A. lavone rasti sužalojimai buvo padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties, išskyrus dešinio kelio nubrozdijimą. Todėl aukščiau nurodyti įrodymai, patvirtina kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai kad smurtavo prieš sugyventinę, sudavė smūgius į veidą, kas ir buvo mirties priežastimi.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia teigti, kad objektyviai kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, spirdamas koja ir suduodamas smūgius rankomis smogė nukentėjusiajai į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarė jai daugybinius sužalojimus kūne ir galvos traumą, kurios pasekoje kraujas išsiliejo į galvos smegenų skilvelius. Šis sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir šiuo konkrečiu atveju baigėsi D. A. mirtimi. Sukeltos negrįžtamos pasekmės. Pagal teismų suformuotą praktiką net jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam tai laikui. Byloje nustatyta, kad po patirto sužalojimo D. A. mirė praėjus neilgam laiko tarpui. Tarp V. N. veiksmų ir sukeltų padarinių- D. A. mirties, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. Nors V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jis buvo veiksnus, prisiminė ir nurodė esmines įvykio aplinkybes, suduotų smūgių lokalizaciją. Jo veiksnumą patvirtina ir tai, kad jis įvykio dieną atliko sąmoningus veiksmus, ėjo į parduotuvę, pirko alkoholį, bendravo su sugėrovais, draudė D. A. vartoti alkoholį. Be to jis, pastebėjęs, kad D. A. negyva, kvietė medikus, vykdė jų telefoninius nurodymus, bandė gaivinti. Be to jis skambino dukrai sakė, kad užmušė mamą. Tai rodo, jog jis suvokė atliekamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu reikšmę. Stiprių smūgių sudavimas į galvos sritį, spyris į pilvą ir kitas kūno vietas rodo buvus jo tyčinius veiksmus. Suduotų smūgių skaičius, pobūdis rodo, kad kaltinamasis smurtavo tyčia, siekė sukelti nukentėjusiajai skausmą ir nors nesiekė konkrečių pasekmių- mirties, tačiau sąmoningai leido šioms sunkioms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis V. N. teigia, kad jis D. A. tik du kartus delnu sudavė į veidą ir kartą spyrė ir, kad pastaroji dėl to negalėjo mirti. Jis mano, kad tai galėjo padaryti kas nors kitas, kol jis buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti vyno. Jo teigimu, D. A. gulėjo nuogu užpakaliu ir mano, kad jai suduoti galėjo ir bute buvęs N. M.. Teisėjų kolegija tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip iš anksto apgalvotus ir visiškai nepatvirtintus jais kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog D. A. miegojo nuogu užpakaliu. D. A. lavonas rastas su tvarkingai apmautomis kelnėmis ir apatinėmis kelnaitėmis ( t. 1.b.l. 5-18). V. N. smurtą D. A. atžvilgiu jau naudojo būdamas V. M. namuose. Sekančią dieną po įvykio jis dėl D. A. kaltu prisipažino ir teigė sudavęs smūgius koja į pilvą ir tris smūgius į galvą, būnant namuose. N. M. skambindamas bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad matė kaip V. N. sudavė stiprų smūgį D. A. į galvos sritį. Ir nors kaltinamasis V. N. teisiamojo posėdžio metu bandė teigti, kad jį privertė prisipažinti policijos pareigūnai, tačiau teisme apklausti R. K. ir R. S. tokius kaltinamojo teiginius argumentuotai paneigė. Atlikti byloje procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai- įtarimų pareiškimai, apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmas, teisėjų kolegijos vertinimu yra teisėti, kadangi buvo ne tik išaiškintos įtariamojo teisės duoti paaiškinimus ar atsisakyti juos duoti, bet ir užtikrinta teisė į tinkamą gynybą. Kaltinamojo argumentai, kad jį privertė prisipažinti tyrėjai, nepagrįsti dar ir dėl to, kad pats V. N. iš karto po įvykio paskambinęs savo dukrai K., pasakė užmušęs mamą, tai rodo, kad jis pripažino kaltę ir savo artimiausiems žmonėms. Byloje esanti teismo specialisto išvada patvirtina, kad 2017-01-20 apžiūrėjus V. N. konstatuotas tik vienas odos nubrozdijimas kairėje plaštakoje, kuris neabejotinai galėjo atsirasti suduodant ranka smūgius D. A. ( t.2, b.l. 73). Pozicijos pakeitimas, teisėjų kolegijos vertinimu yra tiesiog siekis palankesnio sprendimo.

Visuma įrodymų ir loginė jų vertinimo seka teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. N. nužudė D. A. visiškai dėl menkaverčių, žemų paskatų, įtarinėdamas ją neištikimybe, kai tam nebuvo jokio pagrindo, girdint kitiems asmenims draudė vartoti alkoholinius gėrimus, o šiai nepaklusus, smurtavo jos atžvilgiu. Todėl už sukeltas negrįžtamas pasekmes jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Bausmės klausimai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ( t.2.b.l. 138).

Skiriant bausmę V. N. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaryta žala visuomenei, pasekmių atžvilgiu jis veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, sukelti labai sunkūs padariniai. Žala (turtinė ir neturtinė ) nukentėjusiesiems neatlyginta. V. N. asmenybė: jis nuo 2016 04 11 iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku ( t.6 b.l. 73), gyveno faktinėje santuokoje su nukentėjusiąja D. A., turi mažametę dukrą, kuriai paskirta globa. Nustatyta ir tai, kad dėl dažno alkoholio vartojimo mažametė dukra dar iki įvykio gyveno su močiute V. S. (pastarosios parodymai teisme). Jis praeityje 4 kartus baustas administracine tvarka, baustumai galiojantys ( t.2. b.l. 76), teistas 6 kartus, teistumai išnykę (t.2, b.l. 91), 2013 metais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos BK 180 straipsnio 1dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1-4 punktais, susitaikius su nukentėjusiąja. 2013-06-14 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. N. atžvilgiu, dėl grasinimo nužudyti D. A., nesant nusikaltimo požymių ( t.2.b.l. 106). Ir nors teistumai išnykę, priimti procesiniai sprendimai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar nutraukti bylą nesant nusikalstamos veikos požymių, tačiau tai V. N. charakterizuoja neigiamai, kaip praeityje nevengusį vartoti smurtą ne tik D. A. atžvilgiu, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Specialisto išvada nustatyta, kad V. N. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t.2, b.l.88). Asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro matyti, kad tiriamasis šioje įstaigoje lankėsi 1994-04-13 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo. 2015-12-28 ir 2015-12-29 lankėsi profilaktiškai dėl vairavimo. Išduotas leidimas vairuoti. Daugiau duomenų apie apsilankymus pas psichiatrus nefiksuota( t.2.b.l. 84). Teisėjų kolegija skirdama kaltinamajam bausmę atsižvelgia į tai, kad veikoje nustatytas kvalifikuojantis požymis, kuris veiką daro pavojingesnę. Parinkdama bausmės dydį kaltinamajam, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. V. N. veikė dėl žemų asmeninių paskatų, netiesiogine tyčia, piktnaudžiauja alkoholiu, darė tyčines nusikalstamas veikas, kurios palaipsniui sunkėjo. Byloje yra duomenys, kad jis praeityje naudojo smurtą ir grasinimus tos pačios nukentėjusios D. A. atžvilgiu ( t.2.b.l. 105-107). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, ar kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 str.1, 2, 4 dalyse ar 54 str. 3d.). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant V. N. bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad iš karto po įvykio rodė gailėjimąsi dėl savo poelgio, pats kvietė medikus, suprato savo veiksmų pasekmes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas, tačiau vertintina ir tai, kad alkoholis buvo vartojamas šeimoje, o apsvaigus sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuodavo, buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichinis smurtas, buvo dažni barniai šeimoje. Nukentėjusioji D. A. toleravo tokį gyvenimo būdą, slėpė V. N. smurto naudojimą jos atžvilgiu ( V. S., A.ir M. A. parodymai). Todėl šios aplinkybės lemia jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri parinktina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Kaltinamasis teismą prašė skirti bausmę atlikti kalėjime. LR Baudžiamojo kodekso 50 straipsnis numato, jog parenkant bausmės atlikimo vietą būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors veika, kurią padarė kaltinamasis yra pavojinga ir smurtinė, tačiau duomenų, kad V. N. būtų tiek pavojinga asmenybė, jog negalėtų atlikti bausmę kartu su kitais nuteistaisiais, byloje nėra, todėl jo prašymas atmestinas.

LR BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam V. N. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas, o vėliau teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė- suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2017-01-19, kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta iki šiol ( t. 2. b.l. 146-147, t.3. b.l. 56-58,136-138). Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija savo sprendimą motyvuoja tuo, kad V. N. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo ir daryti naujus nusikalstamus ( BPK 122str.1d.1p. 3p.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio nuostatomis. Nuosprendžiui įsiteisėjus:

stiklinis 1,5 l talpos butelis su užrašu „carlo Rossi“, du buteliai plastikinis butelis 0,5 l. su užrašu „Debesėlis“, stiklinis butelis 0,5 l. su užrašu „Bajorų“, trys plastikiniai buteliai 0,5 l. talpos ant kurių užrašas „Tėviškės vynas“, cigarečių nuorūkos 33 vnt., V. N. abejų rankų nagų nuokarpos (aukščiau nurodyti daiktai saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“1 t., 158-162 b.l.), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai( BPK 94str.1d.4p.);

daiktai paimti iš įvykio vietos, striukė juodos spalvos, antklodė su raudonos spalvos dėme, paklodė - pledas su raudonos spalvos dėmėmis, du pagalvės užvalkalai su raudonos spalvos dėmėmis, D. A. drabužiai marškiniai 1 vnt., kelnės 1 vnt., kelnaitės 1 vnt., kojinių pora (saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“)(1 t., 158-162 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai V. S., o nesant prašymo, sunaikinti kaip menkaverčius ( BPK 94 str.1d. 5,4 p. p.);

V. N. džemperis mėlynos spalvos, vyriški batai juodos spalvos, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele (priduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“)(1 t., 158-162 b.l.) grąžintini V. N. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius( BPK 94 str.1d. 5,4 p. p.;

1 vnt. CD-R su 2017-01-19 įvykio vietos apžiūros fotolentelės skaitmenine forma; 1 vnt. CD-R su 2017-01-27 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raštu Nr. MK-15(6.9) pateiktu GMP kvietimo garso įrašu, su 2017-01-25 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-157 pateiktais garso įrašais skaitmenine kopija,1 vnt. CD-R su 2017-01-26 įtariamojo V. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, 2017-01-26 apžiūrėtų objektų fotolentelė skaitmenine forma 1 vnt. ir CD-R su 2017-01-26 mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) nuskaitytais duomenimis (kurie perduoti su byla) paliktini saugoti byloje ( BPK 94str.1d.3p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji A. A. pareiškė civilinį ieškinį 774 eurų turtinei žalai atlyginti ir 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.3,b.l. 69-76).M. A. pareiškė civilinį ieškinį 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.3,b.l. 80-81). N. A. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.3,b.l.85-86). V. S. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.3,b.l.90-91).

Kaltinamasis V. N. su pareikštais ieškiniais iš esmės sutiko, nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra didelė, vargu ar jis būdamas įkalinimo įstaigoje, galėtų tokią sumą atlyginti. Neturtinės žalos dydžio klausimą palieka nuspręsti teismui. Turtinė žala jo nuomone pagrįsta ir su ieškiniu sutiko.

A. A. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, paaiškino, jog turtinę žalą sudaro mamos D. A. laidojimo išlaidos, tai yra laidojimo namų paslaugos, laidojimo reikmenys. Laidojimo pašalpa gauta iš socialinės rūpybos skyriaus yra išskaičiuota. Todėl prašo priteisti 774 eurus patirtos turtinės žalos.

Nustačius, kad tarp kaltinamojo V. N. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju dėl D. A. mirties yra kaltas V. N.. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. A. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo V. N. piteistina A. A. 774 eurai turtinei žalai atlyginti. Nustatydami turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kurią patyrė laidojant mamą D. A. (t.3, b.l. 72-76). Patirtų išlaidų suma nėra per didelė, gautos laidojimo pašalpos išskaičiuotos iš laidojimo išlaidų, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.

Nukentėjusieji A. A., N. A., V. S. prašo priteisti iš kaltinamojo V. N. po 20 000 eurų , o M. A. 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. A. A., N. A. ir M. A. patyrė išgyvenimus netekus mamos D. A.. V. S. patyrė dvasinius išgyvenimus netekus dukros D. A..

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Šiuo konkrečiu atveju dėl D. A. mirties vaikai ir jos mama patyrė neigiamus išgyvenimus, pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, nes nukentėjusieji prarado galimybę bendrauti su dukra ir mama visam likusiam laikui. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad A. A. yra sukūrusi savo šeimą, tačiau palaikė artimus ryšius su mama, gyvena Jonavoje, šeimos šventes leisdavo kartu, abi planavo pastarajai gimsiančio vaiko sutiktuves, buvo reikalinga mamos patirties, sulaukus pirmagimio. M. A. gyveno su mama, kurios paramą ji jautė iki baigė mokyklą. Mirus tėčiui, mama vienintelė jai atstojo tiek tėvą, tiek motiną. Ji neteko mamos tik pabaigus mokyklą, todėl mamos netektis jai skaudus įvykis tiek materialine tiek moraline prasme, kurio pasekmės lydės ir likusį jos gyvenimą. N. A. neteko mamos būdamas 13 - kos metų. Kadangi tėvas buvo miręs dar prieš tai, netekus mamos tapo visišku našlaičiu. Jis prarado artimiausią jam asmenį – motiną, o tai jau didina priteistinos neturtinės žalos dydį. V. S. neteko dukters su kuria ji dažnai matydavosi, vyko nuolatinis bendravimas. Ji matydavo dukters gyvenimą, bandydavo dukrą palenkti, kad ši nevartotų alkoholinius gėrimus. Tai, kad pastarosios šeima gyveno atskirai mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad V. S. būdama D. A. vaikų močiute, didele dalimi prisidėjo prie nukentėjusiosios D. A. vaikų auklėjimo, išlaikymo, pastarajai dar būnant gyvai, dėl to kad D. A. šeimoje buvo dažni išgėrimai, konfliktai su V. N. ( V. S., M. A., A. A. parodymai). Teisėjų kolegija įvertinusi šias bei civiliniuose ieškiniuose išdėstytas aplinkybes ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, daro išvadą, kad nukentėjusio sūnaus patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai bei tos jos gyvenime reikšmingos aplinkybės, kad jam reikės augti, bręsti be mamos, vertintini ženklesne suma, nei pilnamečių A. A., M. A. bei motinos V. S.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad N. A. ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 20 000 eurų sumą, M. A. ieškinys neturtinei žalai atlyginti, taip pat tenkintas visiškai ir priteistina 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti. A. A. ir V. S. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies ir priteistina po 15 000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 5000 iki 140 000 Eur neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, Nr. 2K-641/2012 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-165 /2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. N. ir nukentėjusioji D. A. turi bendrą dukrą K. N., kuri šiuo metu yra mažametė ir kuri turi tokias pačias teises, kaip ir kiti nukentėjusieji į neturtinės žalos atlyginimą. V. N. savo asmeninio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl ir šios aplinkybės lėmė parenkant priteistinos neturtinės žalos dydį. Ieškinio pareiškimu N. A. įstatyminė atstovė V. S. prašo neturtinę žalą iki N. pilnametystės pavesti tvarkyti jai. Sutinkamai su LR CK 6.250 str.1d. nuostatomis, žala atlyginama tik tam asmeniui, kuriam ji yra padaryta. Šiuo konkrečiu atveju ieškovu N. A. ( nepriklausomai nuo amžiaus) yra nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, ir būtent jam yra padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Globėjas( rūpintojas) šias lėšas gali tvarkyti uzufrukto teise ir tik globotinio interesais. Todėl neturtinė žala priteistina iš V. N. N. A. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai V. S., A. A. ir M. A.. Iš pažymos matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2017-03-10 sprendimą teikė advokatė Angelė Fominienė, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš viso sudaro 305,40 euro ( t.3 b.l. 143,147, 151, 156, 159). Prašo šią sumą priteisti valstybei iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal formuojamą teismų praktiką, Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su prašymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis tokio turto turi. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nuteisiamas terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 13 ( trylikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

V. N. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti V. N. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2017-01-19 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti nukentėjusiajai A. A. iš kaltinamojo V. N. 774 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai M. A. iš kaltinamojo V. N. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam N. A. iš kaltinamojo V. N. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai V. S. iš kaltinamojo V. N. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, priteisti iš kaltinamojo V. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: du stiklinius, penkis plastikinius butelius, cigarečių nuorūkas, nagų nuokarpas sunaikintini kaip menkaverčius daiktus. Striukę, antklodę, paklodę - pledą du pagalvės užvalkalus, marškinius, kelnes, kelnaites, kojinių porą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai V. S., o neprašant grąžinti, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus. V. N. džemperį, batus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele grąžinti V. N. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius. CD-R su 2017-01-19 įvykio vietos apžiūros fotolentelės skaitmenine forma; CD-R su 2017-01-27 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raštu ir pateiktu GMP kvietimo garso įrašu, su 2017-01-25 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu ir pateiktais garso įrašais skaitmeninė kopija, CD-R su 2017-01-26 įtariamojo V. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, 2017-01-26 apžiūrėtų objektų fotolentelė skaitmenine forma 1 vnt. ir CD-R su 2017-01-26 mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) nuskaitytais duomenimis paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai: Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas