- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-92-387/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02910-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- A. A., M. A., N. A., V. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas 13 (trylika) metų laisvės atėmimu.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2017 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. N. nukentėjusiajai A. A. priteista 774 Eur patirtai turtinei ir 15 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. N. nukentėjusiajai M. A. priteista 15 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. N. nukentėjusiajam N. A. priteista 20 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. N. nukentėjusiajai V. S. priteista 15 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. N. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 20 kartų savo šeimos narei - sugyventinei D. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas viršutinių galūnių, liemens, apatinių galūnių kraujosruvas, taip pat tyčia sudavė rankomis mažiausiai 5 smūgius D. A. į galvą tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos traumą - kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą nosies pamato srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas lūpose, kraujosruvą liežuvio dešinėje, kraujosruvas pasmakrėje, kraujosruvą veido dešinėje, apimančią skruostą bei žandą, kraujosruvą veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinančią į žandą, kraujosruvas galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruvą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, dėl ko nukentėjusioji D. A. netrukus įvykio vietoje mirė.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. N. prašo teismo teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes byloje būtina nustatyti, ar su D. A. prieš mirtį nekontaktavo koks nors kitas asmuo. Pasak V. N., įvykio dieną jis buvo išėjęs iš namų, grįžo kažkur po valandos. Žmoną buvo palikęs su N. M., tačiau grįžęs rado ją su numautomis kelnėmis. Pasak nuteistojo, dėl to tarp jo ir pastarojo liudytojo kilo konfliktas. V. N. teigimu, N. M. meluoja sakydamas, kad nieko neprisimena dėl girtumo ir sklerozės. Nuteistasis pažymi, kad net jo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše girdisi dviejų žmonių balsai, nes šalia jo tuo metu buvo N. M..
2.1. Anot nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas nepaisant prastos sveikatos būklės. V. N. nurodo, kad 2017 m. sausio 20 d. apklausos metu jam buvo pakilęs kraujospūdis, tačiau pareigūnai davė jam tabletę ir tęsė apklausą, nors turėjo iškviesti medikus.
2.2. Apeliaciniame skunde akcentuojamas liudytojų V. M., J. K. tarpusavio parodymų prieštaringumas. Pasak nuteistojo, minėti liudytojai skirtingai nupasakojo D. A. atėjimo pas V. M. aplinkybes. Anot V. N., taip atsitiko todėl, kad jos apskritai ten tą dieną nebuvo.
2.3. Nuteistasis pažymi, kad nors ir buvo teistas, tačiau visi jo teistumai yra išnykę. Jis dešimt metų gyveno doro piliečio gyvenimą, susikūrė šeimą, turi dukrą, labai mylėjo savo sugyventinę, dirbo, išlaikė savo šeimą. Anot V. N., jis labai gailisi dėl to, kas įvyko. Prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad jam apygardos teismo paskirta bausmė yra per griežta.
3. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nesutikdamas su jam priimtu nuosprendžiu, V. N. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad prieš jo sugyventinės mirtį jų namuose buvo dar vienas asmuo – N. M.. Taip pat nuteistasis akcentuoja liudytojų V. M., J. K. tarpusavio parodymų prieštaringumą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
5.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis ne kartą vartojo fizinį smurtą prieš mirusiąją D. A.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik teisme apklaustų nukentėjusiųjų M. A. ir A. A., mažamečių nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą V. S. (T.3, b. l. 98-99, 99-100, 105-106) parodymai, bet ir rašytiniuose įrodymuose – 2013-06-14 ir 2013-07-03 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą - užfiksuoti duomenys (T.2, b. l. 105, 106). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną V. N. buvo agresyviai nusiteikęs prieš D. A., kaltino ją neištikimybe, vartojo prieš ją fizinį smurtą. Antai, liudytojas J. K. teisme parodė, kad sausio 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su buvusiu bendradarbiu V. M.. Anot liudytojo, praėjus kažkuriam laiko tarpui prie jų prisijungė N. M., o dar vėliau atėjo V. N. ir D. A.. J. K. teigimu, pastarieji barėsi. Liudytojas nurodė, kad buvo pirmą kartą matęs V. N. tokį piktą. Jis vadino D. A. paleistuve, sudavė jai stiprų smūgį, tačiau liudytojas negalėjo nurodyti tikslios smūgio sudavimo vietos. Tuo pačiu J. K. paaiškino, kad po smūgio sudavimo D. A. buvo susiėmusi už galvos, o jam pabandžius užstoti ją, nuteistasis puolė ir jį. J. K. išvengus smūgio, V. N. pasiėmė ant stalo buvusį vyno butelį, apvertė stalą ir išėjo. Liudytojo teigimu, kartu su juo išėjo ir D. A. (T.3, b. l. 107-108). Analogiškas aplinkybes savo paaiškinimuose nurodė ir liudytojas V. M., kuris patvirtino, kad sausio 19 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su J. K. ir vėliau atėjusiais N. M., V. N. ir D. A.. Pasak liudytojo, staiga V. N. ranka sudavė D. A. smūgį į veidą, apvertė stalą ir išėjo. Anot V. M., D. A. išėjo truputį anksčiau, iš karto po smūgio jai sudavimo (T.1, b. l. 118, T.3, b. l. 108). Apklaustas teisme N. M. parodė, kad sausio 19 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus pas V. M.. Anot jo, kartu su jais buvo J. K., o šiek tiek vėliau atėjo V. N. ir D. A.. V. N. buvo nusiteikęs agresyviai, sudavė D. A., bandė suduoti J. K., tačiau šiam pavyko išvengti smūgio. Liudytojo teigimu, tuomet nuteistasis apvertė stalą ir išėjo. D. A. išėjo kartu su juo (T.3, b. l. 106). Vertindama šiuos liudytojų parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jie yra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus. Visi aukščiau nurodyti liudytojai vieningai patvirtino, kad sausio 19 d. D. A. buvo atėjusi pas V. M.. Anot jų, kartu su ja buvo atėjęs ir nuteistasis, kuris sudavė D. A. stiprų smūgį į veidą, puolė J. K., apvertė stalą ir išėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškus parodymus liudytojas V. M. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b. l. 118, T.3, b. l. 108), o liudytojas N. M. šias aplinkybes nurodė apklausiamas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose (T.3, b. l . 106, T.4, b. l. 37-38). Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų dėl galimo minėtų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, teismas neturi pagrindo abejoti jų paaiškinimais. Juo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tai, jog 2017-01-19 V. N. mušė savo sugyventinę D. A., liudytojai J. K. ir V. M. buvo nurodę jau 2017-01-20 (T.1, b. l. 140).
5.2. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat patvirtina, kad įvykio dieną V. N. buvo agresyvus. 2017-01-19 J. K. ir T. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad sulaikant nuteistąjį, jis priešinosi, muistėsi, specialiai griuvinėjo. Jam uždėjus atrankius ir jį jėga įsodinus į tarnybinį automobilį, jis ėmė galva daužyti į dureles ir durelių stiklą taip mėgindamas susižaloti, į perspėjimus liautis nereagavo. Perspėjus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas, savo veiksmų nenutraukė, pradėjo kojomis spardyti sėdynes ir dureles (T.1, b. l. 141, 142). Teisme apklaustas liudytojas N. M. savo ruožtu parodė, kad įvykio dieną, įtardamas, jog jis ir D. A. lytiškai santykiavo, nuteistasis buvo puolęs jį smaugti. Anot liudytojo, jam vos pavyko ištrūkti, po to ant kaklo liko mėlynių žymės (T.3, b. l. 106). Teisėjų kolegija pažymi, kad pats nuteistasis taip pat neneigė tos aplinkybės, jog 2017-01-19 jis buvo labai supykęs ant mirusiosios dėl jos galimos neištikimybės. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. N. teigė, kad įvyko dieną buvo suirzęs, nes M. A. jam papasakojo, kad prieš 3 - 4 metus, kai jis buvo darbe, D. A. norėjo pasimylėti su vyriškiu vardu Linas. Pasak nuteistojo, išgirdęs tai, jis išvadino D. A. necenzūriniais žodžiais ir išėjo iš buto. Lauke, prie parduotuvės „Aibė“ sutiko N. M., kuriam liepė eiti pas jį į namus, o pats nuėjo nusipirkti degtinės ir cigarečių. Po to taip pat grįžo namo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. N. nuosekliai teigė, kad jam grįžus D. A. gulėjo lovoje, o jie su N. M. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Anot nuteistojo, jis buvo piktas ir sakė, kad neleis D. A. gerti. Šiai atėjus į virtuvę ir stvėrus degtinės butelį, V. N. kelis kartus sudavė jai kaire ranka per veidą. Pasak nuteistojo, praėjus kažkuriam laiko tarpui jis išėjo pasiskolinti pinigų iš savo kaimyno V. M.. Bute liko D. A. ir N. M.. Jam grįžus namo, sugyventinė gulėjo lovoje ant šono su nusmauktomis kelnėmis. Nuteistojo teigimu, jis labai įniršo, pradėjo smaugti N. M., kaltino jį turėjus lytinių santykių su jo sugyventine, tačiau pastarasis viską neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat buvo paaiškinęs, kad po to jis ir N. M. dar kurį laiką girtavo virtuvėje. Paskui jis nuėjo pas D. A. į kambarį ir tris kartus sudavė jai kumščiu į galvą, veidą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad D. A. prašė jo nustoti, šaukė :“Baik, baik“. Tuomet jis grįžo į virtuvę, o po valandos, užėjęs pas ją į kambarį, rado ją jau nebegyvą (T.2, b. l. 118-120, 133, T.3, b. l. 111-112). Atkreipiamas dėmesys, kad šiuos savo parodymus nuteistasis visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T.2, b. l. 123-126). Savo kaltę dėl D. A. nužudymo V. N. taip pat pripažino apklausiamas 2017-02-01 (T.2, b. l. 133) ir tik apygardos teisme nurodė, kad grįžęs namo pas ten likusius N. M. ir D. A., jis pastarosios daugiau nemušė ir jos gyvos apskritai nematė. Buvo užklojęs ją pledu, galvojo, kad D. A. miega, tačiau atėjęs vėliau ir pabandęs ją apversti, suprato, kad ji yra negyva (T.3, b. l. 111).
5.3. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, V. N. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir nurodė, kad sudavė D. A. daugiau smūgių į galvą negu kad buvo sudavęs iš tikrųjų, dėl jam daryto ikiteisminio tyrimo pareigūno spaudimo. Šių nuteistojo nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Apygardos teisme apklausti ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai R. S. ir R. K. nurodė, kad V. N. niekas neįtakojo, nuteistasis nebuvo minėjęs, kad kažkas prieš jį vartojo fizinį ar psichologinį smurtą. Pasak tyrėjos R. K., duodamas parodymus, V. N. atrodė nuoširdus, nuosekliai viską pasakojo (T.3, b. l. 129-130, 165-166). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant nuteistąjį, taip pat atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, dalyvavo V. N. gynėja, tačiau nei ji, nei pats nuteistasis jokių pastabų dėl jam daryto spaudimo nebuvo pareiškę (T.2, b. l. 118-120, 123-126,133). Analogiškai galima pasisakyti ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prasta nuteistojo savijauta jo pirmos apklausos, vykusios 2017-01-20, metu. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiamas 2017-02-01 V. N. savo paaiškinimų iš esmės nekeitė, nurodė tokias pačias faktines aplinkybes, visiškai pripažindamas savo kaltę dėl sugyventinės nužudymo.
5.4. Aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017-01-19 V. N. vartojo fizinį smurtą prieš D. A., buvo ne kartą sudavęs jai į galvos, veido sritį. Kaip jau buvo minėta, šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytojai V. M., J. K., N. M., nukentėjusiosios A. A. ir M. A. (pastarajai apie tai, paskambinęs, pranešė pats V. N. (T.3, b. l. 99)), bet ir nuteistasis, kuris viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad D. A. pagriebus degtinės butelį, jis kelis kartus ranka sudavė jai per veidą (T.2, b. l. 113, T.3, b. l. 111). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo nurodęs, kad be pastarųjų smūgių, jis dar tris kartus buvo sudavęs mirusiajai kumščiu į galvą, veidą. Specialisto išvadoje Nr. M94/2017(02) konstatuota, kad D. A. mirties priežastis – galvos trauma: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva nosies pamato srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos lūpose, kraujosruva liežuvio dešinėje, kraujosruvos pasmakrėje, kraujosruva veido dešinėje, apimanti skruostą ir žandą, kraujosruva veido kairėje skruosto išorinėje dalyje, pereinanti į žandą, kraujosruvos galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešiniame smilkinio raumenyje, kraujosruva po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius (T.2, b. l. 66-69). Apygardos teisme apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino, kad mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų. Anot jo, mirusiajai buvo suduota į galvą, tai sukėlė galvos judesį, o tas savo ruožtu sukėlė smegenų judesį, smegenys atsitrenkė į kaukolę, vienoje vietoje pasitempė smegenys, trūko kraujagyslės ir išsiliejo kraujas. Pasak eksperto, kraujagyslių plyšimas galėjo atsirasti dėl smūgio į smakrą, kairį žandą, dešinę smegenų sritį, kairės akies sritį, tačiau atskirti būtent nuo kurio sužalojimo taip atsitiko, neįmanoma (T.3, b. l. 165).
5.5. Byloje surinktais ir teisėjų kolegijos ištirtais įrodymais nustačius, kad likus kelioms valandoms iki D. A. mirties nuteistasis ne kartą smūgiavo jai į galvą, ekspertui konstatavus, kad būtent galvos trauma tapo D. A. mirties priežastimi, daroma pagrįsta išvada, kad tarp nuteistojo smurtinių veiksmų - mirusiajai padarytų galvos sužalojimų - ir D. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent V. N. smurtiniai veiksmai vertinami kaip būtina sąlyga, be kurios D. A. nebūtų mirusi. Tiek specialisto išvada, tiek eksperto paaiškinimais teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. A. galvos sužalojimai dėsningai sukėlė jos mirtį ir tapo mirties priežastimi.
5.6. V. N. akcentuojamos aplinkybės dėl N. M. lankymosi jo ir D. A. namuose įvykio dieną, taip pat dėl galimo jų lytinio santykiavimo, neturi esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Minėti V. N. teiginiai savaime nepaneigia rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais byloje nustatyto nuteistojo smurtavimo 2017-01-19 prieš D. A. – smūgių sudavimo į galvos, veido sritį – fakto. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad N. M. turėjo pagrindą smurtauti prieš mirusiąją, konfliktavo su ja. Tačiau surinkti įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei N. M., V. N. įvykio dieną pyko ant savo sugyventinės, vadino ją paleistuve, kaltino neištikimybe, buvo susierzinęs ir itin agresyviai nusiteikęs. Byloje taip pat nustatyta, kad ant V. N. 2017-01-19 vilkėto džemperio ir avėtų batų, apipurškus juos preparatu „Blue star“, išryškėjo kraujo žymės (T.2, b. l. 1-10, T.1, b. l. 141-142).
5.7. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus duomenis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė V. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
6. Nuteistojo veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą apygardos teismo kvalifikuota teisingai, nes byloje nustatyta, kad V. N., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Dėl bausmės
7. Apeliaciniame skunde V. N. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, akcentuodamas, kad visi jo teistumai yra išnykę, jis dešimt metų gyveno doro piliečio gyvenimą, susikūrė šeimą, turi dukrą, labai mylėjo savo sugyventinę, dirbo, išlaikė savo šeimą.
7.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Skirdamas bausmę, apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tas, kurias apeliaciniame skunde mini nuteistasis. Pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta į tai, kad V. N. įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, iki suėmimo dirbo, turi mažametę dukrą, kuriai paskirta globa, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 6 kartus (teistumai išnykę), 2013 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, susitaikius su nukentėjusiąja. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytą V. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui – bei į tai, kad iš karto po įvykio jis rodė gailėjimąsi dėl savo poelgio, pats kvietė medikus, bandė gaivinti sugyventinę, suprato savo veiksmų pasekmes. Įvertinęs šias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai paskyrė V. N. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nors pastaruoju metu nuteistasis ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau byloje surinkti duomenys – išnykę teistumai, priimti procesiniai sprendimai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar nutraukti bylą nesant nusikalstamos veikos požymių – V. N. charakterizuoja neigiamai, kaip praeityje nevengusį vartoti smurtą ne tik prieš D. A., bet ir prieš kitus asmenis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu mirusiosios artimieji patvirtino, kad V. N. ne kartą praeityje vartojo fizinį smurtą prieš mirusiąją, pastarosios motinos teigimu, ji net gulėjo ligoninėje dėl V. N. jai padarytų sužalojimų (T.3, b. l. 105). Taigi D. A. smurtinio pobūdžio mirtis buvo ne atsitiktinio ar spontaniško pobūdžio, bet dėsninga žiauraus V. N. elgesio su ja pasekmė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytos veikos pavojingumui, todėl nėra aiškiai per griežta.
Dėl civilinių ieškinių
8. V. N. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su iš jo priteisto nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
8.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai išspręstas pareikštų civilinių ieškinių klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis) reikalavimų ir, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nutaria:
nuteistojo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą atmesti.