Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-67-843/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-01-18
Bylos Nr.: 1-67-843/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07065-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aušra Bielskė
Kaltinamasis: P. R.
Civilinis ieškovas: R. M., J. O.
Advokatai: Algis Kojala

Kategorijos

1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-67-843/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07065-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,kaltinamajam P. R.,jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. O., kuri yra ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų nepilnamečių J. O. ir A. O. įstatyminė atstovė, V. O. bei jų atstovui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-17 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2010-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus laisvės atėmimu ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams; 2015-05-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyviąją priežiūrą; 2015-12-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. nužudė žmogų, o būtent:

jis, 2017-02-13, apie 12.30 val., kieme, prie Žirmūnų g. 149 namo, Vilniuje, konflikto metu, tyčia sudavė A. O. (A. O.) peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, padarydamas durtines-pjautines krūtinės žaizdas su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aklu diafragmos ir aklu kairio plaučio pažeidimais – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nuo durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės sužalojimų, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, šoku ir ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nukentėjusysis A. O. nuo patirtų sužalojimų mirė.

Be to, P. R. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2017-02-13, apie 12.30 val., kieme, prie Žirmūnų g. 149 namo, Vilniuje, konflikto metu, tyčia sudavė R. M. peiliu du kartus į krūtinę ir juosmenį, padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės žaizdas – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad veikė gindamasis. 2017-02-13 ryte pabendravo su motina, ji išvyko į darbą, o jis pasportavo ir išvažiavo su reikalais į miestą. Po to nutarė papietauti. Apie porą mėnesių darbe (dirbo neoficialiai) naudojo mašiną Toyota. Ant jos veidrodėlio kabėjo peilis. Jis žinojo, kad mašiną reiks atiduoti remontuoti, todėl peilį nusikabino. Nuvažiavo į Žirmūnus, kur dažnai pietauja, nutarė užsukti prie „IKI“. Įsuko į kiemą, bet nebuvo vietos, tada pavažiavo ir pastatė galima sakyti ant žolės. Apsisuko ir pastatė mašiną normaliai kitoje vietoje. Išlipo, užrakino mašiną ir po 15 sekundžių išgirdo rėkiant: „S(.)ka (čia ir toliau neįrašytos visos raidės dėl necenzūrinio žodžių turinio), kur pastatei mašiną?“. Rėkė būtent jam, nes daugiau žmonių nebuvo. Jis apsisuko ir jam buvo pasakyta: „Tu, tu, pasiimk mašiną, job(.....)mat“. Nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje mašinoje, kurios negali dabar konkretizuoti. Su juo buvo dar vienas žmogus. Matė tik juos du. Jis (kaltinamasis) buvo nuo jų per 20 metrų, apsisuko ir nuėjo link tos mašinos, nes iš pradžių galvojo, kad kažkas iš pažįstamų juokauja. Priėjo per 2 metrus. Pamatė nepažįstamus žmones. Vairuotojo langas visą laiką buvo atidarytas. Paklausė, ar jis (nukentėjusysis) yra sargas, pasakė kultūringiau kalbėti, į ką žmogus atsakė: „Ach(.)el? Nusuksiu galvą“, padarė judesį norėdamas išlipti, kažką laikė rankoje. Jis pagalvojo, kad tai peilis, nes tas daiktas buvo peilio formos, didesnis nei tušinukas, tamsios spalvos. Žmogus buvo su didele agresija, tad jis (kaltinamasis) papurškė dujomis į mašinos vidų. Tai padarė, nes nukentėjusysis buvo neadekvatus, jam grasino, įžeidinėjo, kalbėjo chamiškai. Laiko kviesti policiją nebuvo. Viskas įvyko žaibiškai. Jam purškiant dujas mašinos keleivis lipo iš jos, kažką laikė rankoje ir suriko, kad jam (kaltinamajam) bus „p(.)zda“. Tada jis papurškė dujomis ir keleiviui bei pradėjo bėgti. Bėgo, nes išsigando A. O. ir R. M., nesuprato kas vyksta. Jie sakė, kad nuraus jam galvą. O. grasino dar prieš papurškiant dujomis. Kai vijosi, kažkuris rėkė, kad užmuš, nes prie namo kampo išgirdo: „S(.)ka, ubju“. Bėgdamas paslydo, jam iš kišenės iškrito telefonas. Jis apsisuko jį pasiimti. Prie jo pribėgo A. O., kuris puolė pirmas. Jis (kaltinamasis) išsitraukė dujų balionėlį, pasakė nesiartinti, griebė telefoną ir papurškė dujomis. A. O. pradėjo jam smūgiuoti, o jis traukėsi nuo jo. Nukentėjusysis užsikabino, o kaltinamais išsisuko, grįžo prie telefono. Tada pamatė antrą vyrą. Dujų balionėlis išsibaigė ir nepurškė. Tada jis išsitraukė peilį ir parodė jį M., kad šis nelįstų. Tuomet pajuto smūgį, nukrito. Pribėgęs M. spyrė jam kelis kartus kojomis. Jis atsikėlė, o šis smūgiavo rankomis ir užtraukė striukę jam ant galvos. Tada jis (kaltinamasis) nepamena, ką darė. Kai buvo smūgiai, jis bandė gintis ir panaudojo peilį, nematė kur smūgiuoja. Jam pavyko išsinerti iš striukės, nes jis negalėjo judinti rankų. Jis išrovė striukę iš O., pakėlė telefoną. M. kažką rėkė. Jis (kaltinamasis) buvo labai didelėje streso būsenoje, nepamena ką sakė. Prie jo pribėgęs O. spyrė koja, iškrito telefonas ir jis smūgiavo nukentėjusiajam peiliu, gal pataikė į sėdmenis. Jis atsitraukė, jie abu kažką rėkė. Jis (kaltinamasis) sugriebė telefoną, pasikėlė kepurę, apsižvalgė, ar niekas nepuola, ir išėjo iš įvykio vietos. Nesuprato, kad sužeidė, nes peilis nebuvo kruvinas. Buvo pribėgęs prie ten buvusios policijos įstaigos, norėjo ten eiti, bet apsigalvojo, nes buvo sumuštas, šoko būsenoje, jam skaudėjo koją, dėl sudaužymų negalėjo praverti burnos, jo skruostikaulis buvo įlaužtas. Jam buvo suduota daug smūgių, vieną kartą spyrė jam gulint. Norėjo vykti į ligoninę pasitikrinti sveikatą, dėl gydymo susirašinėjo žinutėmis su L. G., bet po kelių valandų iš spaudos sužinojo, kad yra ieškomas, kad nužudė žmogų. Jam pasidarė baisu ir jis netoli namų išmetė peilį. Rodė pareigūnams kur, bet jo nesurado. Jo turėtas peilis buvo nedidelis, geležtė buvo ne daugiau 10 cm, degtukų dėžutės ilgio, plotis apie 2 cm, jis buvo juodos spalvos, nesulankstomas, buvo dėkliuke su grandinėle. Jo smaigalys buvo kaip kortų pikas. Jo paskirtis buvo savigynai, bet jis juo pjaustė maistą kelionėse. Pirko jį prieš pusantrų metų. Paėmęs iš mašinos įsidėjo jį į kišenę su dėklu. Iš dėklo ištraukė tada, kai pamatė atbėgantį antrą vyrą. Dėklas liko kišenėje. Dujų balionėlį jis nešiojosi nuolat kaip atgrasymo priemonę po vieno įvykio, kai šuo puolė žmones. Jis negali pasakyti, kiek sudavė smūgių peiliu, matė tik vieną - į sėdmenis. Kai buvo užtraukta striukė jam ant galvos, jis mosikavo peiliu ir nejuto, ar pataikė, specialiai netaikė. Paskutinį smūgį smūgiavo į kojas, nes nukentėjusysis jį puolė, jam smūgiavo. Nužudyti O. ir sužeisti M. jis nenorėjo, tik norėjo pagąsdinti. Savo veiksmus vertina kaip gynybą. Į policiją nuėjo pamatęs prie namų policijos mašiną. Asmenų, buvusių automobilyje, anksčiau nepažinojau. Nematė, ką jie veikė automobilyje, tačiau O. buvo neadekvatus, nežmoniškai rėkė. Tik vėliau sužinojo, kad jie gėrė. O. buvo panašaus kūno sudėjimo kaip jis, tik stambesnių kaulų, O . yra už jį didesnis. Turto jis (kaltinamasis) neturi, turi apie 10 000 € skolos, yra darbingas. Pozicijos dėl ieškinių negali nurodyti.

Nukentėjusysis R. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykis buvo 2017-02-13, apie 12 val., Žirmūnų g. 149 namo kieme. Jis grįžo iš parduotuvės. Apie 11.00 – 11.30 val. sutiko A. O.. Jie atsisėdo į automobilį, ten išgėrinėjo puslitrį degtinės. Buvo dar T. (T.) Z.. Šis ir pirko degtinę, užkandžius – salotas, batoną, kuris jau buvo supjaustytas. A. O. sėdėjo vairuotojo vietoje, jis (R. M.) – priekyje, o T. Z. sėdėjo ant galinės sėdynės. Nepamena, ar baigė gerti butelį. Aleksandras užkandžiavo salotomis ir batonu, naudojo plastikinę šakutė, kuri buvo įpakavime. Jam pažįstamas Raimundas, pavardės nežino, atvežė auto detalę. Aleksandras atsiskaitė, jie trumpai pabendravo. Prie žmonių jie nesikabinėjo. Po to atvažiavo P. R.. Jis pastatė mašiną ne pagal taisykles, buvo plikledis. Jam nueinant A. O. per atvirą langą rusiškai pasakė, jam šis pastatytų automobilį žmoniškai, tiesiai. Nepamena, ar buvo pasakyti keiksmažodžiai. P. R. automobilio nepatraukė. Jis sugrįžo ir papurškė per pravirą langą dujų. Dujų balionėlio nukentėjusysis nematė. Matė purškimą ir pajuto, kad tai pipirinės dujos. Tuo metu lyg kažkas kažką sakė, sumurmėjo. Nežino, ar P. R. ką nors sakė. Jis (R. M.) prisidengė ranka veidą. Tuomet P. R. lyg nueidinėjo. Jis su A. O. išlipo ir tada kaltinamasis pasileido bėgti, o jie – jį vytis. Pirmas bėgo P. R., po to – A. O., o už jo bėgo jis (nukentėjusysis). Bėgo, kad išsiaiškinti situaciją dėl dujų papurškimo, kodėl taip padarė. Tai norėjo išsiaiškinti žodžiu. Nematė, kur tuo metu buvo T. Z.. Taip jie nubėgo apie 50 metrų nuo automobilio. Po to P. R. dėl neaiškios priežasties, lyg paslydęs, sustojo ir apsisuko į juos. Tuo metu pribėgo Aleksandras ir jie susikibo į atlapus. Kuris kurį griebė jis nematė, nes viskas vyko žaibiškai, smūgių jis neįžvelgė, nepamena. Tuo metu jis pribėgo prie jų. Aleksandras gulėjo ant žemės, o P. R. buvo palinkęs virš jo, gal pritūpęs. Jie buvo sukniubę ir jis pasilenkė link jų. Norėjo juos skirti, padėti draugui, bet pajuto porą smūgių į šoną. Kas jam (R. M.) sudavė jis nematė. Išgirdo A. O. šaukiant, jog P. R. su peiliu. Daugiau jokios kalbos nebuvo. Bėgant irgi niekas nieko nešūkavo. Tada suprato, kad P. R. sudavė jam (R. M.) peiliu. Pajuto šilumą, buvo šoko būsenoje. Kai kaltinamasis atsitraukė, jis pamatė jo dešinėje rankoje peilį. Iki tol jo nematė. Jis buvo 2 geležčių, tamsios spalvos. P. R. smūgiavo jam į krūtinės ir juosmens sritį, buvo du smūgiai. Jis (nukentėjusysis) atsitraukė, apsižiūrėjo. A. O. atsistojo. Jie ėjo prie automobilio ir šis suklupo. Nematė jo sužalojimų, nematė ir ką tuo metu darė P. R.. Iškvietė greitąją. Iki įvykio P. R. nei vienas jų nepažinojo. Jis (R. M.) negali pasakyti, ar pats sudavė kaltinamajam, didesnio fizinio kontakto su juo nebuvo, jis nesiruošė P. R. mušti. Jam nespyrė, o jei smūgis ir buvo, tai netyčinis. P. R. nebuvo jo įspėjęs, kad turi peilį. Tarp jų jokio žodinio kontakto nebuvo. A. O. automobilyje jokio peilio nebuvo, tai jis tvirtina kategoriškai. Prieš nusivejant P. R. jis (R. M.) jam nieko nešaukė. Gal Aleksandras kažką pasakė, bet buvo pašalinis triukšmas iš aplinkos. Po dujų papurškimo jie nekvietė policijos, nes kaltinamasis būtų pabėgęs. Po įvykio į automobilį jie nebuvo grįžę. Raktai greičiausiai liko jame, nes atvažiavo policija. A. O. buvo geras, nekonfliktiškas žmogus. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 64-66, 67-68), yra teisingi. Papildomai nurodė, kad 5000 € neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl patirto skausmo ir išgyvenimų, diskomforto, likusių randų. Dėl pastarųjų šalinimo jis nesidomėjo, medicininių dokumentų neturi. Skausmą jautė 2 mėnesius, bet ir dabar jis vis atsinaujina nuo apkrovų dirbant. Jis dirba montuotoju, jam tenka kilnoti svorius. Ligoninėje jis gulėjo parą, vėliau buvo namuose, nedarbingas buvo 2 savaites.

Nukentėjusioji J. O., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad paties 2017-02-13 įvykio ji nematė. Jos vyras A. O. grįžo po naktinės pamainos, pasiėmė pinigų ir išėjo keisti mašinos detalę. Nežino su kuo. Ji nuėjo miegoti. Po to jai paskambino R. M. draugė ir paprašė pas ją užeiti. Kai ji paklausė dėl ko, ši pasakė pažiūrėti pro langą. Ten ji pamatė daug policijos. Jai pasakė, kad vyro nespėjo nuvežti iki ligoninės. Vėliau R. M. ir kaimynai, kurie kažką matė, jai pasakojo, kad jos vyras kažką pasakė P. R., šis papurškė dujomis, o vėliau nudūrė. Iki įvykio P. R. niekada nėra mačiusi. Aplinkiniai jai pasakojo, kad jos vyras perspėjo R. M., kad P. R. yra su peiliu. Tai jis suprato, kai jie bėgo. R. M. jai to nepasakojo. Jų automobilis stovėjo Žirmūnuose, prie 149 namo. Po įvykio, apie 13.30 val., ji apžiūrėjo automobilį. Jame žmonių nebuvo, durys buvo praviros, raktai – spynelėje. Buvo atvažiavusi policija, o greitosios jau nebuvo. Automobilyje ji rado salotų, gamybiniu būdu supjaustyto batono, plastmasinę šakutę. Daugiau nieko nerado. Alkoholio nerado, peilio ar daikto, vizualiai primenančio peilį, irgi nebuvo. Norėjo važiuoti į ligoninę, tad policijai leidus automobilį užrakino. Duodama parodymus tyrėjai ji sakė, kad vyras turėdavo peilį mašinoje, kai jie grybaudavo, bet mašinoje ji jo nematydavo. Nukentėjusioji palaikė pateikto ieškinio reikalavimus ir argumentus. Prašė priteisti bendrai 285 000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą patvirtina sąskaitos. Tai laidotuvių išlaidos, kurias apmokėjo ji. Laidojimo pašalpą ji gavo, ji išskaičiuota iš ieškinio sumos. Daugiau išmokų ji nėra gavusi, tik paramą iš savo darbovietės. Jos vaikai (9 metų mergaitė ir 5 metų berniukas) neteko tėvo, o ji – vyro, tad sunku gyventi. Vaikai kas dieną jį prisimena, jų santykiai buvo labai artimi, o jai tai sugriovė gyvenimą. Kartu su vyru jie pragyveno 9 metus. Šis įvykis vaikus paveikė labai smarkiai, pakriko jų psichika, sunku su jais bendrauti, būna isterijos, pykčio priepuoliai. Su vaikais dirbo mokykloje psichologas, privačiai dėl to ji niekur nesikreipė. Vaikai gauna paramą iš valstybės. Ji dirba dvejus darbus ir viena juos išlaiko. Juos prižiūrėti padeda vyro močiutė, vyro giminaičiai nuveža, kai reikia, nes pati ji nevairuoja, vairuodavo vyras. Jos vyras padėdavo savo tėvui ūkio reikaluose, lankydavosi pas jį. Kiti vaikai taip pat padėdavo, kiek galėdavo. Vyro tėvas išgyveno sūnaus netektį, pergyveno, kaip ji gyvens su vaikais.

Nukentėjusysis V. O., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad A. O. buvo jo sūnus. Įvykio jis nematė, apie sūnaus žūtį sužinojo iš skambučio telefonu. Prašo priteisti jam 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Sūnaus netektis paveikė jo sveikatą, jis gavo psichologinę traumą, jam skauda galvą. Su sūnumi jis niekada nėra kartu gyvenęs, tačiau šis kai galėdavo atvykdavo pas jį savaitgaliais padėti ūkyje. Jis laiko gyvulius, tad sūnus padėdavo paruošti pašarus. Dabar pagalbos prašo pas kaimynus, nes gyvena vienas, žmona mirė prieš 4 metus. Sūnų laidojo šio žmona. Jis turi dar 3 sūnus ir vieną dukrą. A. O. buvo vyriausias. Vienas sūnus gyvena užsienyje, kiti – Lietuvoje. Kiti vaikai jam irgi padėdavo, tačiau A. daugiausiai.

Liudytojas T. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykis buvo Žirmūnų 149, maždaug prieš pusmetį. Jis buvo įvykio vietoje, tačiau apie aplinkybes nieko nežino. Su A. O. jis susitiko apie 11-12 val. gatvėje, prie šio mašinos Volvo. Joje jis sėdėjo su R. M.. Jie visi kaimynai. Liudytojas norėjo išgerti, tad pasiskolino pas A. pinigų ir parduotuvėje nupirko 0,5 l degtinės bei pavalgyti. Salotos buvo supakuotos į plastmasinę dėžutę, nematė, ar buvo įrankiai. Įsėdo į mašinos galą. A. sėdėjo už vairo, o R. – šalia jo. Atrodo jie spėjo išgerti, bet nepamena, ar pradėjo valgyti salotas. Tada atvažiavo mašina. Ja važiavo kažkoks vyras, bet liudytojas jo nematė, nes užstojo mašinoje kairėje pusėje buvusi vaikiška kėdutė ir kažkokia dėžė, be to jam buvo neįdomu. Aleksandras atidarė langą ar duris ir kažką pasakė tam vairuotojui, kuris atvažiavo, bet jis negirdėjo ką, nes grojo muzika. Gali būti, kad pasakė pastabą dėl parkavimo. Po to į mašiną pro A. langą pradėjo eiti dujos. R. pasakė, kad dujos, o jis (T. Z.) pamatė ranką. Po to užsidengė akis ir nieko nematė. A. su R. dviese iššoko iš mašinos, bet jis to nematė, nes buvo užsidengęs akis. Kol liudytojas išlipo iš mašinos, praėjo apie 5 min. Po to iš už kampo atėjo R.. Jis vis minėjo žodį „peilis“, rėkė. Liudytojas nuėjau prie kampo ir pamatė ateinantį A.. Šis krito jam į rankas ir mirė. Liudytojas nematė, kuris žmogus dūrė peiliu. A. O. automobilio salone nebuvo įrankių, panašių į peilį. Peilio irgi nebuvo, tai jis gerai žino, nes remontuodavo tą mašiną. Jei reikėdavo peilio, replių, jie visada ateidavo pas jį. Tą dieną liudytojas buvo išgėręs namuose, gėrė prieš tai gal 10 dienų, tačiau aplinkybes atsimena gerai. Nežino, ar A. ir R. buvo išgėrę įvykio dieną, prie jo jie negėrė. Kartu jie prabuvo apie 15 minučių. Tuo metu pas A. nieks nebuvo atvažiavęs. R. M. ir A. O. jis pažįsta apie 5 metus. Per tiek laiko niekada nebuvo konfliktinių situacijų. Kaltinamojo jis nematė. Nepamena, ar mašinoje buvo batonas, bet jie visada pirkdavo jau pjaustytą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo T. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 99), kur jis parodė, kad 2017-02-13 apie pietus jam paskambino A. ir pasiūlė išgerti alkoholio. Iš pradžių atsisakė, tačiau vėliau sutiko. Išėjo į lauką, prie Žirmūnų g. 149 namo. Lauke buvo A. ir R.. Kažkas iš jų davė 10 eurų ir liepė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės ir užkandos. Jis nuėjo į PC „IKI“, esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 145. Ten nupirko 0.5 litro degtinės ir maisto. Visi įsėdo į A. automobilį Volvo. Prie vairo sėdėjo A., ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo Ričardas, o jis - ant galinės sėdynės. Jie išgėrė po vieną taurelę degtinės. Jis rūkė automobilyje. A. ar R. davė kažkokiam vairuotojui pastabą dėl parkavimosi. Kas davė pastabą, nurodyti negali. Kokia tai buvo pastaba ir kam ji buvo skirta, neatkreipė dėmesio. Vėliau pamatė, kaip prie automobilio priėjo vyras ir ištraukė balionėlį, iš kur – nematė, ir pripurškė dujų į automobilio saloną per priekinį kaires pusės langą, kur sėdėjo A.. Jis užsimerkė, sulaikė kvėpavimą ir išlipo iš automobilio. Ką tuo metu darė A. ir R. nematė. Po kiek laiko jis atsimerkė ir pamatė, kaip nuo Lietuvos taupomojo banko ateina Ričardas, o jam už nugaros ėjo A.. Pas R. buvo kruvini drabužiai, jis kažką sakė apie peilį. A. nugriuvo ant žemės, R. tuo metu skambino į policiją ar greitąją pagalbą. Jis pamatė, kad pas A. kruvina krūtinė. Po kelių minučių atvyko policija ir greitoji pagalba. Kas atsitiko tarp minėto vyro ir A. bei R., nematė.

Liudytojas T. Z. teismui patvirtino šiuos savo parodymus. Taip pat nurodė, kad A. O. buvo geras žmogus, nekonfliktiškas, žaisdavo su vaikais ir visiems padėdavo. Išgėręs agresyvesnis netapdavo. Kai atvyko policija, jo mašina buvo neužrakinta. Pats liudytojas peilio neturėjo.

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017-02-13 jos sūnus P. R. atsikėlė geros nuotaikos, nusiprausė, ruošėsi išvykti su reikalais. Norėjo nuvežti ją į darbą, bet ji atsisakė ir apie 7 val. išėjo į darbą. Sūnus liko namuose. Jis pažadėjo paskambinti, bet nepaskambino. Jai grįžus į namus prisistatė policija. Iš brolio, jo draugės sužinojo, kad namuose darė kratą, ji buvo apklausta. Tuo metu sūnus vilkėdavo raudonos spalvos striukę, tačiau nežino, su kokia buvo tą dieną. Jis vairavo automobilį iš darbovietės, pavadinimo negali pasakyti. Gal gruodžio mėnesį ji pastebėjo pas jį dujų balionėlį. Paklausė kam jis, į ką šis atsakė, kad dabar toks metas, net moterys juos nešiojasi. Nežino, ar jis nešiojosi balionėlį kasdieną. Nepastebėjo, ar jis nešiojosi peilį. Jis turėjo kažkokį suvenyrinį peiliuką dėžutėje, ji matė jį mašinoje, klausė dėl jo sūnaus. Peilis buvo pakabintas, o dėžutė gulėjo daiktadėžėje. Peilis buvo nedidelis, kabojo prie priekinės panelės. Geležtės nesimatė, ji buvo viduje. Nežino, ar jis lankstėsi, buvo juodos spalvos, akinių ilgio, gal mažesnis. Nežino, ar peilis priklausė sūnui. Tuo automobiliu sūnus pradėjo naudotis prieš Naujus Metus. Turėjo įsidarbinti, būti tolimųjų reisų ar pervežimų firmos direktoriumi, pavadinimo negali pasakyti. Namuose atliekant kratą ieškojo sūnaus. Ji sakė, kad jis gali būti Žirmūnuose pas brolį, bet ten nuvykus jo nerado. Po to sūnaus nematė. Jam skambino, bet šis neatsakė. Nežinomybė truko apie 8 dienas. Tuo laiku neturėjo jokio kontakto su juo. Rašė jam, kad prisistatytų policijai, nes sunkus sužalojimas. Sūnų ji auklėjo nuo mažens, jis jai buvo dėmesingas, padėdavo, kaime pas senelius nudirbdavo ūkio darbus, sportavo, lankė šokių būrelį, žadėjo baigti mokslus. Namuose nepastebėjo pas sūnų jokių agresijų, jis myli gyvūnėlius, jų šeimoje konfliktinių situacijų nebuvo. Tą rytą sūnus buvo blaivus. Jos žiniomis jis alkoholio, narkotikų nevartojo, metė rūkyti. Nežino, kas išprovokavo tokius sūnaus veiksmus. Jai nieks nėra sakęs apie neadekvatų sūnaus elgesį.

Liudytojas V. (V.) Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykių nelabai pamena. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-02-13 matė muštynes, stebėjo iš balkono antrame aukšte, apie 150 m atstumu. Jose dalyvavo A. O. ir dar vienas, kurio jis nepažįsta. Atėjęs į balkoną jis pamatė, kad A. guli ant žemės, o kitas asmuo buvo jam ant viršaus, smūgiavo. Jie abu smūgiavo vienas kitam, rankomis, kumščiais. Negali pasakyti kiek buvo smūgių ir kas kam sudavė, tai truko apie 1-2 min. Tas asmuo su raudona striuke atsistojo ir pabėgo. Jo veido jis nematė. Matė, kaip bėgo R. M.. Muštynės jau ėjo į pabaigą. Šis bėgo ginti draugo. Negali pasakyti, ar R. prie jų pribėgo. Liudytojas nuėjo į virtuvę ir per langą matė juos dviese einant atgal į kiemą. Tas asmuo su raudona striuke pabėgo. A. O. pakėlė rūbus, matėsi ant kūno žaizdos. Šūksnių, balsų liudytojas negirdėjo. Jei būtų labai stipriai rėkę, būtų išgirdęs. Žmonių rankose jokių daiktų nematė. Įvykius geriau atsiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 101, 103-104), kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. 2017-02-13 apie pietus, galėjo būti kelios minutės po 12.00 val., jis išėjo į bendrą antrojo aukšto balkoną parūkyti. Rūkydamas žvalgėsi iš balkono į automobilių stovėjimo aikštelę. Vos po poros minučių, būnant balkone pamatė, kad nuo viešbučio įėjimo, palei namo aikštelę, link banko bėga vyras, vilkintis ryškiai raudonos spalvos striukę. Jis jį matė 50 metrų atstumu. Labai greitai pamatė, kad tam vyrui iš paskos bėga A. O.. Aleksandras bėgo tylėdamas, jis tam vyrui su raudona striuke nieko nesakė ir nieko nerėkė. Kai pamatė bėgantį A. O., jis jam nieko nešaukė, neklausė nieko, nes šis prabėgo labai greitai. Iš pradžių nesuprato, kad Aleksandras bėga paskui tą vyrą su raudona striuke. Jis dar buvo balkone, kai labai greitai, vos po 5-10 sekundžių, A. O. pasivijo tą vyrą su raudona striuke. Matė, jog su dešine ranka A. bandė tam vyrui su raudona striuke suduoti smūgį į veidą, bet tas vyras kažkaip išvengė smūgio. Po to vyras su raudona striuke sugriebė A. už rūbų, o A. jį už striukės. Liudytojui veiksmą šiek tiek užstojo ten stovėjęs automobilis. Viskas vyko labai greitai, matė, kad A. O. su tuo vyru lyg susistumdė, tačiau ten ledas ir A. nukrito ant nugaros, o tas vyras užvirto ant jo. Jis nematė A. ir to vyro kojų, kai jie stumdėsi, tad negali pasakyti, ar tas vyras nespyrė A. prieš jam nugriūnant. Kai tas vyras su raudona striuke užvirto ant A., jis pamatė, kad nuo viešbučio pusės atbėga R.. Jis negirdėjo, kad R. būtų ką nors rėkęs, tačiau pamatė, kaip pribėgęs Ričardas spyrė vyrui su raudona striuke į galvą, po ko tas vyras atsistojo ir lyg užsimojo ranka į Ričardo pusę, tačiau nematė, kad jis būtų sudavęs R.. Kai vyras buvo užvirtęs ant A. O. matė, kad jo dešinė ranka judėjo, pagal ką sprendžia, jog jis sudavinėjo smūgius gulinčiam A., kur buvo kairioji ranka nematė. Jis nematė ar tas vyras su raudona striuke ką nors turėjo dešinėje rankoje. Kai tas vyras atsistojo po R. smūgio, matė, jog šis labai greitai pasilenkė ir kažką susirinko nuo žemės. Tuo metu A. gulėjo ant žemės, matė, kad R. buvo prie A., todėl toliau stebėjo vyrą su raudona striuke. Tas vyras susirinkęs daiktus nubėgo link gatvės. Tada jis pamatė, kad palei jo balkoną eina A. su R. ir jis paklausė A. kas atsitiko, tačiau jis neatsakė. Jis matė, kad A. kairėje pusėje ties krūtine buvo kruvini rūbai. Vėliau šis jam pasakė, kad tas vyras jį papjovė. Matė, kad R. rūbai taip pat kruvini, mano, kad R. taip pat buvo durta į kairę pusę.

Liudytojas V. Š. teismui nurodė, kad patvirtina ne visus parodymus. Juos jam perskaitė, jis pasirašė, tačiau įvykius pradėjo stebėti, kai jau vyko muštynės. Perskaitytuose parodymuose neatitinka, kad Ričardas spyrė vyrui su raudona striuke į galvą, nes taip nebuvo. Tyrėja jį apklausinėjo greitai. Jo santykiai su A. O. buvo normalūs, kaip kaimynų, draugų. Jo būdas buvo geras, normalus, ramus žmogus. Kūno sudėjimas buvo vidutinis.

Liudytojas G. (G.) A., apklaustas teisiamojo posėdžio, nurodė, kad žiemą jis su porininku R. automobiliu „F. T.“, baltos spalvos, ant kurio parašyta „katalizatoriai“, atvyko į kiemą Žirmūnų gatvėje. Kieme, Volvo automobilyje, tamsiai mėlynos spalvos, sėdėjo 3 žmonės. Jis pats jų nepažinojo, juos pažinojo porininkas. Jie sustojo per 1,5 m nuo jų. Volvo vairuotojas buvo išlipęs su buteliu, jam ir porininkui siūlė išgerti, kaišiojo butelį, pats gėrė, bet jis atsisakė. Pasikalbėjus vairuotojas grįžo atgal į mašiną. Jis buvo nedidelio ūgio, apie 1,80 ūgio, aprangos nepamena, apie 40 metų, neblaivus. Keiksmažodžių nevartojo. Matė pas jį du butelius prie rankinio stabdžio, jam dar parodė 0,7 l butelį degtinės. Kitų vyrų jis nematė, jie nebuvo išlipę. Juos pamatė tik po įvykių. Jie nebuvo agresyvūs. Jie užėjo į 9 aukštą. Kai išėjo, matė vieną vyrą, gulintį kraujuotą, o kitą stovintį prie jo. Vėliau atvyko policija. Antrasis vyras buvo apie 2 metrų ūgio, tamsių plaukų. Matė, kaip jis pakėlė marškinėlius ir rodė žaizdą. Vairuotojas gulėjo ant žemės sužalotas. Trečio asmens nematė. Automobilyje jis sėdėjo gale ir nebuvo išlipęs. Matė tik jo kojas per langą. Su tuo vairuotoju bendravo apie 2 min. Jo porininkas sakė jam, kad geriau neitų į teismą liudyti. Liudytojas pažįsta kaltinamąjį per gerą pažįstamą J., matė jį prieš 5-6 metus, bet tiesiogiai nebendravo. J. pasakojo, kad buvo įvykio vietoje, ir šis suprato, kad ten buvo P. R.. Juozas paprašė paliudyti teisme, o kas jo prašė, šis nesakė. Peilio pas vairuotoją jis nematė.

Specialisto išvadoje Nr. M 212/2017 (01) nurodyta, kad A. O. mirė nuo durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės sužalojimų su krūtinės ląstos organų pažeidimais. Į tai nurodo: durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aklu diafragmos ir aklu kairio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, šoku ir ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. A. O. mirtis konstatuota 2017-02-13, 13:32 val. A. O. lavone nustatyta: durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aklu diafragmos ir aklu kairio plaučio pažeidimais, padarytos aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu, vienašmeniu daiktu, keliasdešimt minučių iki medicininės pagalbos suteikimo 2017-02-13, 12:40 val. (iš GMP kvietimo kortelės). Šie sužalojimai, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktais, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė-pjautinė kairio sėdmens žaizda, padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu, vienašmeniu daiktu prieš apžiūrą gydymo įstaigoje 2017-02-13. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas smakre, poodinė kraujosruva dešiniame petyje, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. O. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pagal nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą nėra galimybės pasisakyti, kokioje konkrečiai pozoje nukentėjusysis buvo sužalojimų padarymo jam metu ir kokia buvo nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis (t. 1, b. l. 48-55).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas S. L. patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad sužalojimo lokalizacija yra skirtingose plokštumose, pusėse ir dėl chaotiškumo nėra galimybės pasisakyti, ar mirusysis gulėjo, ar stovėjo, bet sužalojimai yra įvairiose pusėse, todėl teigtina, kad padėtis tarp užpuolėjo ir sužeistojo keitėsi. Jis negali pasakyti, ar sužalojimai būdingi gynybai, nes nėra duomenų. Ginantis gali čiupti už geležtės, o šiuo atveju tokių sužalojimų nenustatyta. Yra keli sužalojimai, todėl maža tikimybė, kad padaryti ginantis. Tyrimui peilis nebuvo pateiktas, tad jis nieko apie jį negali pasakyti. Tyrimą pagal žaizdų lokalizaciją atliko kriminalistikos ekspertas ir jis galėtų konkrečiau komentuoti dėl peilio. Jis tyrė žaizdą ir ten buvo duomenys, kurie leido suformuoti išvados 7 lape esančią išvadą. Plačiausios žaizdos yra 2 cm, todėl geležtė buvo apie 2 cm, o žaizdos gylis buvo apie 4-5 cm, tai peilio geležtės ilgis apie 4-5 cm. Du iš trijų sužalojimų yra krūtinės kairėje pusėje, kur yra plaučiai ir širdis, jis negali spręsti, ar buvo durta specialiai. Fibrozė buvo diagnozuota, išsivystyti ji gali dėl daugelio faktų, ir dėl ligos, ir dėl alkoholio. Gali būti smegenų dangalų uždegimas, virusas ir daugelis kitų ligų.

Specialisto išvadoje Nr. G 497/2017 (01) nurodyta, kad R. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-13). Krūtinės ląstos kairės pusės, juosmens kairės žaizdos, kurios medicinos dokumentuose įvardintos kaip durtinės, tačiau labiausia tikėtina yra durtinės-pjautinės ir padarytos duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, galimai užduotyje nurodytu įrankiu - peiliu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-13). Nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl juosmens kairės pusės durtinės-pjautinės žaizdos sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti šioje išvadoje nustatyti kūno sužalojimai atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 81-82).

2017-02-13 apžiūros protokole ir nuotraukose fiksuoti įvykio vietos apžiūros duomenys. Nustatyta, kad įvykio vieta yra namų Žirmūnų 149 ir 147, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūros metu rasti ir paimti metalinis dėklas su P. R. vardu išduota asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, vizitinėmis kortelėmis, akiniai nuo saulės (sulaužyti), rašiklis, 3 tepinėliai. Ties namo Žirmūnų 149 kampu, šalia įėjimo, pažymėto viešbučio „Asimare“ iškaba, stovi A. O. automobilis Volvo, pilkos spalvos, universalas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelėje, nuo automobilio Volvo vizualiai matomoje vietoje, šalia išvažiavimo iš aikštelės, ant apledėjusios dangos, įstrižai greta stovinčio automobilio atžvilgiu (galinė automobilio Toyota dalis yra kiek toliau nei priekinė), stovi ir automobilis Toyota, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad ant namų Žirmūnų 149 ir 143 yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 11-26).

2017-07-24 apžiūros protokoluose fiksuoti vaizdo įrašų, įrašytų kompaktiniame diske, pridėtame prie bylos medžiagos (t. 1, prisegta prie viršelio) apžiūros duomenys (t. 1, b. l. 31-34, 35-41). Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu, atskiros jų dalys peržiūrėtos kelis kartus, taip pat sumažinus įrašo greitį iki minimalaus bei nuolat stabdant įrašą, taip sudarant kaltinamajam P. R., nukentėjusiajam R. M. ir liudytojui T. Z. galimybę komentuoti peržiūrimus vaizdus. Kaltinamasis papildomai pateikė ir įrašo komentarą raštu (t. 6, b. l. 9-13).

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „aikštelė“ matyti, jog jame fiksuota data ir laikas: 2017-02-13 nuo 12.20 iki 12.40 val. Ties namo kampu, šalia įėjimo, pažymėto viešbučio „Asimare“ iškaba, stovi pilkos spalvos Volvo automobilis, universalas. R. M. nurodė, kad būtent šiame automobilyje sėdėjo jis, A. O. ir T. Z.. 12.20 val. į kiemą atvažiuoja baltos spalvos krovininis automobilis, kuris 12.20 val. 38 sekundę stabteli ties automobiliu Volvo, kiek pavažiuoja atbuline eiga, vėl stabteli, savimi užstodamas vaizdą į automobilio Volvo vairuotoją, ir 12.21 val. 19 sekundę nuvažiuoja. P. R. nurodė, kad būtent šiame automobilyje važiavo liudytoju apklaustas G. A.. R. M. nurodė, kad nepastebėjo koks asmuo buvo praėjęs, nes su juo nekalbėjo, tačiau ne šis asmuo atvežė detalę. 12.24 val. į kiemą atvažiuoja pilkos spalvos automobilis Toyota Avensis. Kaltinamasis P. R. nurodė, kad šiuo automobiliu atvažiavo jis, dėvėjo raudoną striukę. Įraše matyti, kaip automobilis Toyota įsuka į aikštelę, vėliau atbuline eiga iš jos išvažiuoja ir įsuka į gretimą kiemo aikštelę, kurioje stovi ir minėtas automobilis Volvo. Toyota automobilis pastatomas tarp automobilių greta vaikiškų sūpynių, vėliau perstatomas į kitą vietą netoli išvažiavimo iš aikštelės, greta kito automobilio. Iš Toyota automobilio išlipa P. R., dėvintis raudoną striukę. Išlipęs eina link namo, pasuka kairiau, palei namą. Eidamas pasuka galvą į dešinę pusę, kur stovi automobilis Volvo. Tuo metu atidaromas šio automobilio vairuotojo langas. P. R. apsisuka ir eina link šio automobilio. Kaltinamasis P. R. nurodė, kad pasuko galvą tuomet, kai atsidarė automobilio Volvo langas. Įraše matyti, kaip P. R. 12.25 val. 53 sekundę prieina prie automobilio Volvo. Priėjęs prie pat vairuotojo durelių jis pasilenkia į priekį, pro vairuotojo lango ertmę įkiša ranką į automobilio saloną, po to atsitiesia. 12.25 val. 56 sekundę atsidaro automobilio Volvo priekinės keleivio durelės ir iš automobilio išlipa R. M.. 12.25 val. 57 sekundę atsidaro automobilio Volvo vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipa A. O.. Tuo pat metu P. R. pradeda bėgti nuo automobilio. Kaltinamasis P. R. nurodė, kad papurškus dujas jį vijosi. Įraše matyti, kad P. R. bėga palei namą, o jam iš paskos pirmas bėga A. O., antras – R. M.. 12.26 val. 7 sekundę asmenys dingsta iš vaizdo. 12.26 val. 12 sekundę iš automobilio Volvo galinės dešinės pusės išlipa žmogus. Liudytojas T. Z. nurodė, kad išlipęs asmuo yra jis. Įraše matyti, kad išlipęs jis lieka stovėti prie automobilio. 12.27 val. 17 sekundę iš tos pusės, kurioje buvo dingęs iš vaizdo, pasirodo R. M., kuris prieina prie automobilio Volvo. 12.27 val. 37 sekundę iš tos pačios pusės, kurioje buvo dingęs iš vaizdo, pasirodo A. O., kuris eina link automobilio Volvo, tačiau pakeliui 47 sekundę nukrenta tarp automobilių. Prie tos vietos prieina T. Z., R. M.. Pastarasis kalba telefonu. R. M. nurodė, kad kalbėjo paskambinęs 112 pagalbos numeriu. 12.34 val. privažiuoja baltos spalvos krovininis automobilis. Nuo jo pusės ateina žmogus, kuris prieina prie vietos, kur nukrito A. O., stovi T. Z., R. M.. 12.35 val. atvažiuoja policijos automobilis. 12.38 val. T. Z. nueina prie automobilio Volvo, atidaro jo vairuotojo dureles, vėliau kairės pusės galines keleivio dureles, apeina apie automobilį ir grįžta atgal prie A. O.. T. Z. nurodė, kad ieškojo kažko medicinos pagalbai, tačiau nieko nerado. 12.39 val. prie jų prieina žmogus, kuris atneša rausvos spalvos užklotą. 12.40 val. įrašas baigiasi. R. M. teigė negalintis konkrečiai nurodyti, kokie žmonės buvo priėję. Gulintis A. O. buvo be sąmonės.

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „laukas“ matyti, jog jame fiksuota data ir laikas: 2017-02-13 nuo 12.24 iki 12.39 val. Įrašo tolimajame plane matyti, kaip pilkos spalvos Toyota automobilis sustoja, iš jo išlipa P. R., dėvintis raudoną striukę, eina nuo automobilio, po to stabteli, atsisuka ir eina į priešingą pusę. 12.25 val. 10 sekundę jis dingsta iš vaizdo. 12.24 val. 31-35 sekundę iš už namo kampo išbėga P. R. ir bėga link aikštelės vidurio, 36 sekundę jis bėgdamas paslysta. Šalia stabteli pravažiuojantis tamsiai mėlynos spalvos vienatūris automobilis. P. R. teismui pažymėjo, kad jį vairavęs asmuo matė visą įvykį, tačiau prokuratūra nesugebėjo jo nustatyti. 37-38 sekundę P. R. gręžiasi atgal. Tą pačią 38 sekundę iš už namo kampo išbėga A. O.. 39 sekundę P. R. apsisuka ir 40 sekundę pajuda atgal link atbėgančio A. O., o A. O. bėga link P. R.. 41 sekundę P. R. juda link A. O. ir tuo pačiu metu dešine ranka kažką traukia iš savo striukės dešinės kišenės. Ką konkrečiai įraše nesimato. A. O. juda link P. R.. 42 sekundę P. R. ir A. O. juda vienas kito link, P. R. kažką traukia iš striukės kišenės. Tą pačią 42 sekundę iš už namo kampo išbėga R. M.. 43 sekundę P. R. ir A. O. priartėja vienas prie kito, P. R. ištraukia ranką iš dešinės striukės kišenės, R. M. juda link jų, tarp jo ir P. R. su A. O. yra apie 15 metrų atstumas. 44 sekundę A. O. beveik sustojęs vietoje, o P. R. juda link jo, priartėja prie pat A. O. ir padaro staigų judesį dešine ranka ją ištiesdamas į priekį, į A. O. pilvo-krūtinės vidurinę-kairę pusę. Tuo metu R. M. juda link jų. 45 sekundę A. O. pasilenkia į priekį ir kilsteli kairę sulenktą koją, o P. R. atsitiesia, skėsteli abiem rankom. R. M. juda link jų sulėtinęs greitį. 46-50 sekundę P. R. ir A. O. susikimba rankomis ir susigrumia tarpusavyje, R. M. lėtai artėja prie jų. 51 sekundę P. R. atsitraukia nuo A. O. ir pajuda į dešinį šoną, link R. M.. 52 sekundę R. M. stovi vietoje, o P. R. juda link jo. 53 sekundę R. M. stovi vietoje, P. R. stabteli, o A. O. pajuda link P. R.. 54 sekundę A. O. priartėja prie P. R. ir suduoda jam smūgį ranka. R. M. stovi atsisukęs į juos už poros metrų. 55 sekundę P. R. nukrenta ant žemės, o A. O. juda palei jį. 56 sekundę šalia nukritusio P. R. nukrenta A. O.. R. M. stovi atsisukęs į juos. Komentuodamas įrašą P. R. nurodė, kad jį pastūmė, bet jis išsisuko, pamatęs R. M. išsitraukė peilį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis (kaltinamasis) sugriebė A. O. už kojos, tačiau įraše to nėra. Toliau įraše matyti, kaip 57 sekundę P. R. atsistoja ir susigrumia su priėjusiu R. M.. 58 sekundę prie jų P. R. iš nugaros prieina atsistojęs A. O. ir tarp jų trijų iki 12.26 val. 4 sekundės vyksta grumtynės, kurių metu P. R. su A. O. nukrenta ant žemės, o šalia stovintis R. M. suduoda smūgius. 12.26 val. 4 sekundę R. M. atsitraukia per porą metrų, kur ir lieka stovėti. Tuo metu A. O. guli ant žemės, o P. R., klūpojęs palinkęs virš jo, pradeda stotis. Nuo 4 iki 9 sekundės, A. O. gulint ant žemės, P. R. stojasi ir atsistoja, tuo pat metu išsivilkdamas per galvą iš savo striukės. Atsistojęs laiko striukę rankoje ir atsitraukia. 11 sekundę atsistoja A. O. ir taip pat atsitraukia. P. R., rankoje laikydamas rūbus, nuo žemės renka savo daiktus, paeina porą žingsnių link R. M. ir A. O.. 15 sekundę R. M. pradeda trauktis, o A. O. pribėga prie P. R. ir spiria jam koja, po ko pajuda paskui R. M. link namo kampo. R. M. eina pirmas, o A. O. – jam iš paskos. Jiems nueinant P. R. pakelia nuo žemė likusius daiktus ir pajuda į priešingą pusę, nei R. M. su A. O., atsigręždamas į juos. P. R. dingsta iš vaizdo 12.26 val. 33 sekundę, A. O. dingsta iš vaizdo šalia baltos spalvos automobilio 36 sekundę. 12.38 val. įraše nuo baltos spalvos automobilio, kur dingo iš vaizdo A. O., pusės ateina žmogus, kuriam iš namo numetamas rausvos spalvos užtiesalas, kurį paėmęs jis grįžta atgal. Įrašas baigiasi 12.39 val.

Komentuodamas įrašą P. R. papildomai nurodė, kad jame matosi, kaip jam užmovė striukę, kaip daužė į galvą, smaugė ir jis tuo metu nieko nematė. Matosi, kad jis visą laiką atsitraukinėjo. Kai buvo nukritęs, R. M. jam spyrė. Kai atsistojo, A. O. jį smaugdamas užsivertė ant savęs, R. M. daužė jam į galvą, tada jis sudavė smūgius. Išsinėręs iš striukės jis nesudavė nei vieno smūgio. R. M. jam spyrė, todėl sudavė jam į sėdmenis ir, pasiėmęs kepurę, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalino baimindamasis, kad jo nepultų, matosi, kaip jis eina vis atsisukdamas.

Komentuodamas įrašą R. M. papildomai nurodė, kad nepamena, ar buvo susikibęs su kaltinamuoju. Jam smūgių nesudavė, nebent susigrūmus. Matė jį ant žemės, susikibusį su A. O.. Nematė, ar A. O. jam sudavė smūgius.

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad T. Z. 2017-02-13 14.49 val. nustatytas 1,37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 97).

Kaltinamojo P. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti įvykio vietoje, duomenys fiksuoti 2017-02-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole, P. R. nurodytoje vietoje peilis nerastas (t. 2, b. l. 54-64).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai, o būtent, visų pirma, specialisto išvadose fiksuota informacija, taip pat išvadą pateikusio specialisto S. L. paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tiek paties kaltinamojo P. R., tiek kitų nustatytų asmenų, buvusių įvykio vietoje arba ją stebėjusių, o būtent nukentėjusiojo R. M., liudytojų T. Z., V. Š., G. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, taip pat vaizdo įrašuose fiksuota informacija patvirtina, kad 2017-02-13, apie 12.30 val., kieme, prie Žirmūnų g. 149 namo, Vilniuje, A. O. peiliu buvo suduoti du smūgiai į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, padarant durtines-pjautines krūtinės žaizdas su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, aklu diafragmos ir aklu kairio plaučio pažeidimais, tai yra buvo padaryti sužalojimai, vertinami kaip sunkūs sveikatos sutrikdymai, bei padarant durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nuo durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės sužalojimų, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada išsiliejusiu krauju, šoku ir ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nukentėjusysis A. O. mirė.

Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje nukentėjusiajam R. M. buvo suduota peiliu du kartus į krūtinę ir juosmenį, padarant nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės žaizdas, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Išvardyti įrodymai akivaizdžiai patvirtino tiek padarytų kūno sužalojimų pobūdį, sunkumo laipsnį, tiek apytikslį jų padarymo laiką, tiek A. O. mirties priežastį, tiesiogiai sietiną su jam padarytais sužalojimais. Jie patvirtino ir tai, kad sužalojimus A. O. ir R. M. smūgiuodamas peiliu padarė būtent kaltinamasis P. R.. Nors jis pats negalėjo kategoriškai patvirtinti sudavęs kaltinime nurodytus smūgius peiliu nukentėjusiesiems, išskyrus smūgį į A. O. sėdmenis, tačiau ir neatmetė tokios galimybės teigdamas, kad smūgiavo peiliu, tačiau nematė kur, nepajautė, ar pataikė ir sužalojo. Jis taip pat neneigė smūgiavęs būtent peiliu, bendrais požymiais jį apibūdino, teigė, kad vėliau jį išmetė. Nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad smūgius peiliu sudavė būtent kaltinamasis. Liudytojas T. Z. patvirtino, kad grįžę nukentėjusieji buvo kruvini, R. M. susijaudinęs jam nuolat kartojo žodį „peilis“. Duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto arba įrankio, galimai peilio, panaudojimas padarant nustatytus sužalojimus A. O. ir R. M. įvardijamas ir specialistų išvadose. Duomenų, kad minėto pobūdžio sužalojimus padarė ar galėjo padaryti kitas asmuo/asmenys ar kitomis aplinkybėmis, nėra. Sužalojimų padarymo įrankis, tai yra peilis, proceso metu kaltinamojo nurodytoje vietoje rastas nebuvo, tuo pačiu eliminuojant galimybę jį apžiūrėti, nustatyti jį charakterizuojančias savybes, tačiau, įvertinus kitus minėtus įrodymus, tai abejonių teismui nesukėlė. Teismas sprendžia, kad visuma minėtų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina tokias pačias faktines aplinkybes, papildo vienas kitą, dėl jų abejonių teismui nekilo, tad teismas, vadovaudamasis aukščiau įvardyta įrodymų grupe, minėtas faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Žemesnės instancijos teismas

Specialisto išvada patvirtino, kad A. O. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio. Alkotesterio kvitas patvirtino, kad T. Z. 2017-02-13 14.49 val. nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. R. M., T. Z., G. A. parodymai patvirtino, kad prieš incidentą A. O., R. M. ir T. Z. vartojo degtinę. Tačiau minėtų asmenų neblaivumas šiuo atveju nėra esmingai reikšmingas, nes, teismo vertinimu, neturėjo eisminės reikšmės nustatytų įvykių eigai ar kilusioms pasekmėms.

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esminis spręstinas klausimas yra tai, ar minėtus sužalojimus P. R. padarė veikdamas būtinosios ginties situacijoje, nes būtent taip savo veiksmus aiškina kaltinamasis. Dėl šių aplinkybių pasisakytina detaliau.

Dėl būtinosios ginties

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013).

Atskirai atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjamos specifinės konfliktinės situacijos – muštynės. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad muštynių metu besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais. Todėl tokiose situacijose teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-172/2011, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-531-699/2015).

Taigi, atsižvelgus į minėtą nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju visų pirma būtina tiksliai ir detaliai nustatyti, o po to ir įvertinti minėtam klausimui reikšmingas įvykio faktines aplinkybes, o būtent nukentėjusiųjų ir sužalojimus padariusio asmens tarpusavio santykius, jų kontakto pradžią, elgesį tiek iki sužalojimų padarymo, tiek jų darymo eigoje, tiek ir po pavojingų ir žalą padariusių veiksmų atlikimo, nustatyti veiksmų priežastis, siekius.

Kaip patvirtino aukščiau išvardyti įrodymai, nagrinėjamo incidento pradžioje tarp vienas kito iki tol nepažinojusių A. O. ir P. R. kilo konfliktas dėl P. R. automobilio priparkavimo. A. O. pareiškė kaltinamajam savo kritines pastabas, P. R. teigimu naudodamas keiksmažodžius bei įžeidžiančius žodžius. Įvykio vietoje buvę R. M. ir T. Z. savo parodymais tokio pobūdžio žodžių naudojimo iš esmės nei patvirtino, nei kategoriškai paneigė, tad teismas neatmeta tokios galimybės, tačiau kartu pabrėžia, kad nagrinėjamoje situacijoje tai esminės reikšmės neturėjo, nes negalėjo pateisinti tolimesnių P. R. veiksmų, kurie buvo akivaizdžiai neadekvatūs. Kaip patvirtino kaltinamasis, priėjęs prie automobilio ir pamatęs, kad jame sėdi nepažįstami asmenys, jis prašė kalbėti kultūringiau, vėliau išgirdo grasinimus nusukti galvą, pastebėjo vairuotojo judesį, kurį traktavo kaip norą išlipti, jo rankose pastebėjo jo vertinimu peilį, todėl papurškė turėtu dujų balionėliu dujas į automobilio vidų. Šie kaltinamojo parodymai gretintini su kitais byloje surinktais įrodymais ir, visų pirma, su byloje esančiu vaizdo įrašu. Iš jo matyti, kad P. R. į automobilio Volvo saloną pro atidaryto vairuotojo lango ertmę įkiša ranką vos prie jo priėjęs. Tuo metu visos automobilio durys yra uždarytos, asmenys sėdi automobilio viduje. Automobilio viduje sėdinčio T. Z. kaltinamasis apskritai net nepastebėjo. R. M. ir A. O. iš automobilio išlipo tik po dujų papurškimo. Kaltinamojo teiginių dėl jo neva A. O. rankoje matyto peilio kiti įrodymai nepatvirtino. Joks peilis prie A. O. rastas nebuvo. Tiek peilio, tiek kitokio vizualiai jį primenančio daikto buvimą automobilyje Volvo kategoriškai paneigė tiek šalia A. O. sėdėjęs R. M., tiek gale sėdėjęs bei automobilį nuolat remontavęs T. Z., tiek po įvykio automobilį apžiūrėjusi ir sutvarkiusi J. O.. Teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kaltinamasis P. R. teigė, kad jo neva matytas daiktas (peilis) buvo peilio formos, didesnis nei tušinukas, tamsios spalvos, tad akivaizdu, kad tokio dydžio daiktas turėjo būti matomas ir kitiems automobilyje buvusiems žmonėms. Tuo pačiu spręstina, kad tokiu daiktu (peiliu) kaltinamasis negalėjo palaikyti salone rastos A. O. valgant naudotos vienkartinės plastikinės šakutės, kurios buvimą patvirtino J. O., R. M.. Kaltinamasis besibaigiant procesui nurodė, kad jo matytu daiktu, kurį jis palaikė peiliu, galėjo būti tušinukas, rastas įvykio vietoje. Tačiau nurodomas mėlynos spalvos rašiklis rastas ne automobilyje. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11-26), jis rastas aikštelėje tarp namų Žirmūnų 149 ir 147, kelių metrų atstumu nuo metalinio dėklo su P. R. dokumentais. Byloje nėra įrodymų, kurie sietų šį daiktą su nagrinėjamais įvykiais, rašiklio priklausomybė nenustatyta. Tačiau bet kokiu atveju šis daiktas panašumo su peiliu neturi, tad P. R. versija atmestina. Apibendrinant spręstina, kad prieš P. R. į automobilio vidų, tai yra itin nedidelę erdvę, papurškiant dujas, jame sėdėję asmenys nekėlė jam jokio realaus pavojaus ar grėsmės, tad tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai vertintini kaip agresyvūs, puolamojo pobūdžio, keliantys pavojų žmogaus sveikatai ir darantys jai žalą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, po minėtų veiksmų atlikimo P. R. pradėjo bėgti nuo mašinos. Teismas sprendžia, kad jo siekis bėgant pasišalinti iš įvykio vietos tuo pačiu reiškė, kad jo agresyvūs, pavojingi, puolamojo pobūdžio veiksmai tuo momentu buvo pasibaigę, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad tai savaime nereiškia, kad jam iš paskos pradėjusių bėgti A. O. ir R. M. veiksmai gali būti vertinami ne kaip pavojų jų sveikatai sukėlusio, žalą padariusio asmens vijimasis, o kaip BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas atitinkantis pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis. Norint patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes, būtina nustatyti ir įvertinti tolimesnę nagrinėjamų įvykių eigą.

Kaip patvirtino R. M., jis bėgo P. R. iš paskos norėdamas išsiaiškinti, kodėl šis taip pasielgė, kodėl purškė dujas, kviesti policiją nebuvo laiko, nes P. R. būtų pabėgęs. Nagrinėjamoje situacijoje tokį paaiškinimą teismas vertina kaip logišką. R. M. tvirtino, kad mušti kaltinamojo neketino, šaukdamas grasinimų jam nesakė, jų negirdėjo sakant ir A. O.. Šie parodymai gretintini su vaizdo įrašo duomenimis, P. R. duotais parodymais, tame tarpe ir išdėstytais raštu, kas sekundę pasisakant apie įraše fiksuotus vaizdus (t. 6, b. l. 9-13), liudytojo V. Š. parodymais. Kartu pažymėtina, kad vertindamas minėtus įrodymus teismas atsižvelgė į tai, kad įvykių eigos greitis, stresinė situacija, įvykių stebėjimo atstumas, stebėjimo lauką užstojantys objektai neigiamai įtakoja žmogaus galimybes pamatyti visą įvykių eigą, ją suvokti, įsiminti ir praėjus tam tikram laikui atpasakoti. Tuo tarpu darant įvykių vaizdo įrašą minėti faktoriai eliminuojami. Kaltinamasis teigė, kad bėgantys jam iš paskos O. ir M. jam grasino, tuo tarpu R. M. tai neigė. Liudytojas V. Š. nurodė teismui negirdėjęs jokių grasinančių šūksnių iš bėgančių O. ir M.. Kaip patvirtina vaizdo įrašas, P. R. parodymai, bėgdamas kaltinamasis paslydo, pametė telefoną, dėl ko, norėdamas jį pasiimti, sustojo, apsisuko ir pradėjo judėti link atbėgančio A. O.. Tokia jo veiksmų eiga neatitinka jo teiginių, kad jis jautė didelę grėsmę iš jį besivejančių asmenų. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad P. R. pats juda link prie jo artėjančio A. O., kuris, savo ruožtu, sulėtina greitį ir sustoja, kaltinamojo atžvilgiu neatlieka jokių veiksmų. Tuo tarpu P. R. juda link nukentėjusiojo, dešine ranka kažką ištraukia iš savo striukės dešinės kišenės, priartėja prie pat stovinčio A. O. ir padaro staigų judesį dešine ranka ją ištiesdamas į priekį, į A. O. pilvo-krūtinės sritį, jos vidurinę-kairę pusę. Vaizdo įraše minėto daikto nematyti. Specialisto išvada ir paaiškinimai patvirtina, kad nustatyti du sužalojimai A. O. padaryti krūtinės kairėje pusėje, širdies ir plaučių srityje. R. M. tuo metu buvo per toli, daikto nematė. P. R. teismui tvirtino, kad buvo ištraukęs dujų balionėlį, kuriuo vėliau, A. O. puolus, papurškė. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 49-52, 54-64) jis teigė, kad pamatęs atbėgančius vyriškius jis kaire ranka išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo iš karto pradėjo purkšti, o dešine ranka iš striukės išsitraukė peilį, kurį demonstravo atbėgantiems vyrams. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas neturi galimybės kategoriškai nustatyti, ką konkrečiai ištraukė iš kišenės P. R., dujų balionėlį ar peilį, ir koks buvo minėto jo staigaus judesio į priekį ištiesiant dešiną ranką tikslas bei pasekmės. Tačiau šių duomenų bet kuriuo atveju pakanka konstatuoti, kad A. O. kaltinamojo atžvilgiu neatliko jokių puolamųjų veiksmų. Priešingai, būtent P. R. atnaujino prieš tai pradėtus ir laikinai baigtus agresyvius, puolamojo pobūdžio veiksmus, o jo parodymų teiginiai, kad jis visą laiką atsitraukinėjo, gynėsi, prieštarauja vaizdo įrašui ir kitiems minėtiems įrodymams. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal tolimesnius vaizdo įrašo duomenis, taip pat kaltinamojo bei R. M., V. Š. parodymus, toliau tarp P. R. ir A. O. kilo muštynės, prie kurių, A. O. ir P. R. nukritus ant žemės, prisijungė ir R. M.. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad pagal vaizdo įrašo duomenis R. M., atbėgęs į įvykio vietą, sustojo ir kurį laiką stovėjo netoli besigrumiančių A. O. bei P. R., juos stebėdamas, tačiau pats neatlikdamas jokių veiksmų. Nustatyta, kad grumtynėms besitęsiant visi trys konfliktavę asmenys sudavinėjo vienas kitam smūgius, tai yra atliko puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio veiksmus. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynių metu besiginančiųjų nėra, nes abi pusės fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais. Todėl tokiose situacijose teisė į būtinąją gintį nekyla. Tuo remiantis spręstina, kad teisė į gynybą po gautų smūgių nekilo ir P. R.. Kaltinamasis nurodė teismui, kad smūgiavo peiliu tuo metu, kai jam ant galvos buvo užtraukta striukė, bei vėliau smogė į A. O. sėdmenis, kai šis jam smogė besibaigiant incidentui. R. M. nurodė, kad pastebėjo peilį R. R. rankoje tuo metu, kai prišoko prie ant žemės besigrumiančių R. ir O. ir pajuto šilumą. Įvertinęs vaizdo įrašo duomenis, P. R., R. M., V. Š. parodymus, specialisto išvadą ir paaiškinimus, teismas neturi galimybės kategoriškai nustatyti, konkrečiai kuriuo momentu P. R. smūgiavo peiliu A. O. jį sužalodamas, ar jau minėto kontakto pradžioje buvusio jo staigaus judesio ranka metu, ar abipusių šių dviejų asmenų grumtynių metu, ar tuo metu, kai prie jų grumtynių prisijungė R. M., kuomet asmenys mušėsi krisdami ant žemės ir vėl stodamiesi, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad visose šiose situacijose, kuomet ir galėjo būti padaryti A. O. kūno sužalojimai, P. R. atlikinėjo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio smurtinius veiksmus. Vienintelis vaizdo įraše fiksuotas artimas kontaktas tarp P. R. ir R. M., kuomet pastarajam galėjo būti suduoti smūgiai peiliu, kaip, R. M. teigimu, galimai ir įvyko, nes būtent tada jis P. R. rankose pamatė peilį, taip pat buvo jų abipusių grumtynių metu, tad darytina tokia pati išvada dėl P. R. veiksmų R. M. atžvilgiu puolamojo pobūdžio. Būtent tokį pobūdį patvirtina ir tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti net keli sužalojimai peiliu, skirtingose anatominėse kūno vietose, tame tarpe ir nugarinėje dalyje (sėdmenys). Teismas sprendžia, kad įvertinus surinktus įrodymus, nustatytą įvykių eigą, nėra pagrindo ir išvadai, kad P. R. muštynių eigoje iš savo pusės buvo nutraukęs puolamuosius veiksmus ir sužalojimus A. O. bei R. M. padarė šiems vienpusiškai tebetęsiant jo smurtinį puolimą. Siekiant detaliai nustatyti ir įvertinti nagrinėjamą situaciją, atsižvelgtina ir į įrodymus, sietinus su nagrinėjamo konflikto pabaiga, vėliau sekusiais jame dalyvavusių asmenų veiksmais.

Vaizdo įrašas patvirtina, kad pirmas smurtinius veiksmus nutraukė R. M., kuris pirmas pradėjo trauktis ir iš įvykio vietos. Vėliau abipusius smurtinius veiksmus nutraukė ir P. R. bei A. O.. Pastarasis taip pat pradėjo trauktis iš įvykio vietos, palikęs joje P. R., kuris, visų pirma, susirinko iškritusius savo daiktus ir tik po to pasišalino. Tai leidžia spręsti, kad didesnės grėsmės sau jis nejautė, nes tokiu atveju būtų bėgęs nedelsiant. Kaip patvirtino bylos duomenys, iš karto po įvykio R. M. skambino pagalbos numeriu, po ko atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Tuo tarpu P. R. nei į policiją, pro kurią, jo teigimu, praeidinėjo šalindamasis iš įvykio vietos, nei į jokią medicinos įstaigą jis nesikreipė, nors, pasak jo, būtent jis buvo užpultas bei stipriai sužalotas. Dar daugiau, jis išmetė ir su savimi turėtą peilį. Jis taip pat patvirtino, jog apie tai, kad vienas iš incidento dalyvių mirė, kas, jo teigimu, jį išgąsdino, jis sužinojo iš spaudos praėjus kelioms valandoms nuo įvykio. Toks laikas yra gana ilgas ir tikrai pakankamas, kad asmuo, patyręs užpuolimą ir sužalojimus, kreiptųsi pagalbos į medikus bei policiją, tačiau duomenų, kad P. R. taip pasielgė, byloje nėra. Priešingai, jis 9 dienas slapstėsi nenustatytoje vietoje, tuo laikotarpiu žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie jo tapatybę bei paiešką, jo gyvenamojoje vietoje atlikta krata, prie namų stovėjo policijos mašina, kurią pamatęs, kaip patvirtino pats kaltinamasis, jis ir nuėjo į policijos įstaigą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49-52, 54-64) jis nurodė kitokias savo neatvykimo į policijos įstaigą ir slapstymosi priežastis, jų niekaip nesiedamas su patirtais kūno sužalojimais. Jis teigė, kad bijojo, jam buvo gėda, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas prieštarauja jo teiginiams teisme.

Remdamasis šiais įrodymais, jų analizės pagrindu padarytomis išvadomis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. R. savo parodymais dėl būtinosios ginties buvimo siekia sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių patiems nukentėjusiesiems A. O. bei R. M., tokiu būdu švelnindamas savo paties galimą atsakomybę, šie jo parodymai prieštarauja kitiems aukščiau įvardytiems įrodymams, kurie vertintini kaip patikimi, todėl teismas vadovaujasi būtent jais ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo išvadai, jog P. R., sužalodamas nukentėjusiuosius A. O. ir R. M., veikė būtinosios ginties situacijoje, nėra. Nenustačius tokios situacijos nėra galimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas.

Dėl nustatytų P. R. veiksmų teisinės kvalifikacijos

Kaip jau buvo minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. R. sudavė kaltinime įvardytus smūgius peiliu nukentėjusiems A. O. ir R. M., padarydamas jiems aukščiau minėtus sužalojimus, dėl kurių A. O. mirė, o R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta įvykio situacija ir jos eiga, tai, kad sužalojimams padaryti panaudotas itin pavojingas įrankis – peilis, sužalojimai padaryti ne vienkartiniais smūgiais, leidžia spręsti, kad P. R. nustatytus veiksmus atliko sąmoningai, suvokdamas jų pavojingumą, kad tokia veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, gyvybę bei numatydamas tokių veiksmų galimas ir tikėtinas pasekmes.

P. R. tvirtino teismui nenorėjęs nužudyti A. O. bei sužaloti R. M., smūgiavo peiliu bet kur, nesitaikydamas. Šie jo teiginiai vertintini atsižvelgus ir į tai, kad specialistai sužalojimus nustatė įvairiose kūno vietose. A. O. krūtinėje padarytos žaizdos, kurių kanalo ilgis buvo 8,5 cm ir 4,5 cm, sėdmenyse – 3,6 cm (t. 1, b. l. 48-54). R. M. nustatytas vienos iš padarytų žaizdų gylis – apie 10 cm (t. 1, b. l. 81-82). Tai leidžia spręsti apie suduotų smūgių pakankamą stiprumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytą įvykio situaciją, P. R. smurtiniai veiksmai iki tol jo nepažinotų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo ne iš anksto planuoti, o spontaniško pobūdžio. Jie buvo nutraukti nukentėjusiems pradėjus trauktis iš įvykio vietos, A. O. dar esant gyvam, po ko P. R. pasišalino ir pasislėpė. Tuo remiantis spręstina, kad P. R. veikė netiesiogine tyčia, tai yra jis nenorėjo kilusių padarinių, buvo jiems abejingas, sąmoningai leido jiems atsirasti. Jo veiksmai A. O. atžvilgiu kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o R. M. atžvilgiu – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. R. padarė dvi smurtines nusikalstamas veikas, pagal BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatas atitinkamai priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių nusikaltimų (BK 129 straipsnio 1 dalis) kategorijoms. Nužudžius žmogų buvo sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Abi veikos baigtos, padarytos veikiant netiesiogine tyčia. Vertinant nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą atsižvelgtina ir į tai, kad P. R. veikė ir sužalojimus padarė konfliktinėje situacijoje, kurioje visi dalyvavę asmenys smurtavo vienas kito atžvilgiu.

P. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BK redakcija Nr. XII-1554, galiojanti nuo 2015-03-24). Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, P. R. nagrinėjamus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas 2010-12-31 nuosprendžiu teistas už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytą tyčinį nusikaltimą (t. 2, b. l. 150-157), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad yra pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o P. R. vertinti kaip recidyvistą.

Kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. P. R. ankstesnis teistumas jau buvo įvertintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iki tol buvę teistumai yra išnykę, tad nevertintini. Jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, nuobaudos galioja. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, kuri jį charakterizuoja teigiamai, niekur nedirba, turto, pajamų neturi, tačiau yra darbingas ir turi galimybę įsidarbinti. Ikiteisminio tyrimo metu raštu atsiprašė A. O. artimųjų (t. 2, b. l. 101, 116, 158-165, 176, t. 3, b. l. 19-20, 63, 66-67, 72, 81). Byloje nepateikta duomenų apie jo sirgimą psichikos ar priklausomybės ligomis.

Įvertinęs visumą šių skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam parenkant BK 129 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, nustatant vidurkį atitinkančią/artimą jų trukmę.

Nustatyti labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, jie priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio nuostatas, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už juos skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant bausmių apėmimo būdą.

Įvertinus visumą jau aptartų aplinkybių, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Be to, šiuo atveju turi būti sprendžiamas ir klausimas, ar yra pagrindas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, P. R. nusikaltimų recidyvą pripažinti pavojingu, o P. R. – pavojingu recidyvistu. Pagal minėto BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Šioje byloje nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą P. R. padarė būdamas 2010-12-31 nuosprendžiu teistas už padarytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytą labai sunkų nusikaltimą, už kurį teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Tai atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau, vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi, vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teismams paliekama diskrecija priimti tokį sprendimą, kurį jie privalo pagrįsti atsižvelgę į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

Šiuo atveju teismas įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarinius, duomenis apie P. R. asmenybę, kurie detaliai aprašyti aukščiau. Taip pat teismas atidžiai vertino ir bylos duomenis apie minėtą ankstesnį P. R. teistumą – jis nuteistas už sunkų tyčinį savo besilaukiančios sugyventinės sveikatos sužalojimą peiliu. Atlikęs dalį skirtos bausmės jis buvo paleistas lygtinai, 2015-12-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau praėjus kiek daugiau nei metams vėl nusikalto. Jo tyčiniai smurtiniai veiksmai (žmonių žalojimas peiliu) kartojasi bei sunkėja, kas leidžia spręsti, kad P. R. nepasitaisė, prevenciniai tikslai nepasiekti. Įvertinęs visumą šių duomenų ir argumentų, teismas pripažįsta P. R. pavojingu recidyvistu.

Kaltinamajam P. R. 2017-02-21 teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis laikinai sulaikytas 2017-02-22, 16.20 val., teismo 2017-02-24 nutartimi suėmimas paliktas galioti, nustatant 2 mėnesių jo terminą, vėliau teismo 2017-04-18, 2017-06-14, 2017-08-22, 2017-11-20 nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas tęstas iki 2018-02-22 (t. 2, b. l. 30-31, 42-43, 82-84, 93-94, 125-127, t. 4, b. l. 192-193, t. 5, b. l. 137-138). Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 422,78 € žalos priteisimo (t. 1, b. l. 86-87). Kaltinamasis P. R. pozicijos dėl ieškinio nenurodė. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiųjų R. M. ir A. O. gydymo, prašomą sumą pagrindžia pateikti suteiktų paslaugų apskaitos duomenys (t. 1, b. l. 88, 89), tad reikalavimas yra pagrįstas, jis tenkintinas, visa prašoma suma priteistina iš kaltininko P. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Civiliniai ieškovai nukentėjusieji J. O., jos kaip įstatyminės atstovės atstovaujami nepilnamečiai J. O., A. O., taip pat V. O. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino (t. 5, b. l. 19-21, 88-90), dėl turtinės, neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo, o būtent, J. O., J. O. ir A. O. prašoma priteisti po 90 000 €, o V. O. – 15 000 € neturtinės žalos atlyginimo; J. O. prašoma priteisti 4059,58 € turtinės žalos atlyginimo bei 154,19 € per mėnesį nuo 2017-02-13 iki gyvos galvos periodinę išmoką, ją indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, ir 1050 € atstovavimo išlaidų už advokatų B. J. ir Algio Kojalos suteiktas paslaugas. Kaltinamasis P. R. pozicijos dėl ieškinio nenurodė.

Dėl reikalavimo priteisti J. O. jos turėtą 4059,58 € dydžio turtinę žalą patikslintame civiliame ieškinyje nurodoma, kad ją sudaro patirtos faktinės A. O. laidojimo išlaidos, atskaičius Vilniaus miesto savivaldybės išmoką mirusiojo laidojimui (304 €): laidojimo atributai, rūbai, karstas, pervežimas, šarvojimo salės nuoma, mirusiojo pilnas paruošimas ir kt. – 563 €, gedulingi pietūs po laidotuvių – 585 €, pietūs 30 dienų po mirties paminėti – 736,45 €, viso 1884,45 €. Taip pat paminklo bei kapavietės įrengimo išlaidos – 2000 €, antstolės vykdymo išlaidos, atsiradusios dėl būtinybės atlikti palikėjo A. O. turto apyrašą – 175,23 €. Prašomą sumą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų kvitai (t. 5, b. l. 26, 31-36), kapavietės sąmata bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas (t. 5, b. l. 91-92), vykdymo išlaidų paskaičiavimai (t. 5, b. l. 93-94), visos nurodytos išlaidos sietinos atitinkamai su A. O. laidotuvėmis, visuotinai priimtinomis laidojimo tradicijomis, kapavietės įrengimu, jo palikimo teisinių dokumentų tvarkymu, jų dydis atitinka protingumo kriterijus, tad prašoma suma, bendrai 4059,68 € (1884,45+2000+175,23=4059,68), priteistina iš kaltininko P. R. minėtas išlaidas patyrusio asmens J. O. naudai (CK 6.291 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti J. O. 154,19 € dydžio periodinę išmoką per mėnesį nuo 2017-02-13 iki gyvos galvos, ją indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (negautos pajamos), patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ji ir 2 nepilnamečiai vaikai buvo išlaikomi velionio A. O.. Pateikti duomenys apie jo pajamas 2014-2016 metų laikotarpiu, išvedus jų vidurkį, patvirtina, kad vienam šeimos nariui per metus teko 1850,22 Eur dydžio jo pajamų dalis. Kartu pažymima, kad vaikų gaunama našlaičių pensija yra didesnė, tad reikalavimas priteisti jiems žalą dėl negautų pajamų nekeliamas. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Visų pirma teismas pabrėžia, kad nagrinėdamas minėtą reikalavimą teismas atsižvelgė į CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teismas atsižvelgė ir į teismų praktiką (kasacinė nutartis 2K-165/2012 ir kt.) aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, pagal kurią žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą ir tuo atveju, jei yra darbingas, gauna savarankiškų pajamų, taip pat ir didesnių nei žuvusysis. Minėtas CK 6.284 straipsnis nemini sutuoktinio neįgalumo, nedarbingumo ar pajamų neturėjimo kaip sąlygos gauti išlaikymą. Svarbu, kad sutuoktinis kito sutuoktinio mirties dieną turėtų teisę gauti išlaikymą. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, kurios yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 straipsnis). Šias pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę. Todėl vien aplinkybė, kad žuvusysis, pavyzdžiui, gaudavo mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad jis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai patvirtina, kad J. O. buvo A. O. sutuoktinė, 9 metus gyveno kartu su juo bei jų 2 vaikais, tad teisę į išlaikymą jo žūties dieną ji neabejotinai turėjo, tad tuo pačiu turi teisę ir į negautų pajamų atlyginimą, o būtent į jai tenkančią mirusiojo pajamų dalį, kurią ji būtų gavusi ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje pateikti duomenys (t. 5, b. l. 95-99) apie A. O. 2014-2016 metų laikotarpiu gautas draudžiamąsias pajamas. Apskaičiuojant faktinių pajamų vidurkį teismas minusavo iš apmokestinamų pajamų gyventojo mokamą valstybinio socialinio draudimo įmoką ir pajamų mokestį. Tokiu būdu nustatyta, kad 2014 metais A. O. gavo 8081,79 Eur metinių pajamų, 2015 metais – 5632,30 Eur metinių pajamų, o 2016 metais – 3344,47 Eur metinių pajamų. Tokiu atveju metinis jo faktiškai gaunamų pajamų vidurkis buvo 5686,18 Eur. Vienam šeimos, kurią sudarė 4 asmenys, nariui tenkanti metinė dalis yra 1421,54 Eur, mėnesinė dalis – 118,46 Eur. Vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, J. O. iš kaltininko P. R. priteistina būtent tokio dydžio periodinė išmoka per mėnesį nuo 2017-02-13 iki gyvos galvos, ją indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimo priteisti nukentėjusiems neturtinę žalą nurodoma, kad dėl netikėtos ir tragiškos A. O. mirties, įvykusios dėl žiauraus nusikaltimo, J. O. (nužudytojo sutuoktinė), J. O. ir A. O. (nužudytojo vaikai) bei V. O. (nužudytojo tėvas) patyrė didelius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jų tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Nepilnamečių psichinė būklė sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, nerimą ir rūpestį jais besirūpinančiai vaikų motinai J. O.. Kiekvieną netektį lydi gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekus sutuoktinio, tėvo ir sūnaus yra nutraukiamas ryšys, susijęs su šeimos praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Tėvai yra kiekvienų vaikų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, vaikų, ypač nepilnamečių, pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra smurtinė ir netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. A. O. iki nužudymo buvo geros sveikatos, savo srities specialistas, jam gerai klostėsi asmeninis gyvenimas, jis turėjo darbą ir uždirbdavo pakankamai, kad aprūpinti šeimą. Dėl netikėtos sutuoktinio, tėvo ir sūnaus netekties buvo pažeisti nukentėjusiųjų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su A. O. ateitimi, su teise turėti visavertę šeimą.

Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Atėmus žmogaus gyvybę yra pažeidžiama aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai tuo pačiu nereiškia, kad gali būti priteisiamos beribės kompensacijos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu J. O. neteko sutuoktinio, J. O. ir A. O. – tėvo, o V. O. – sūnaus, tai yra kiekvienam iš jų itin artimo asmens. Todėl dėl smurtinės ir netikėtos A. O. netekties jie neabejotinai patyrė didelius ir skaudžius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tai yra patyrė neturtinę žalą bei turi teisę į jos atlyginimą. Vertinant padarytos neturtinės žalos mastą šiuo atveju atsižvelgtina ir tai, kad J. O. bei nepilnamečiai J. O. ir A. O. gyveno kartu su žuvusiuoju, buvo visavertė šeima, palaikanti tarpusavio glaudžius, artimus ryšius. Ši vertybė buvo negrįžtamai prarasta. J. O. santuokoje išgyveno 9 metus, po sutuoktinio žūties viena augina ir auklėja jų nepilnamečius vaikus, kuriems tėvo žūties dieną tebuvo atitinkamai 8 ir 4 metai (t. 5, b. l. 29-30). Atsižvelgus į tėvo ir vaiko ryšio svarbą, J. O. parodymus, yra pagrindas teigti, kad ši netektis turi ir tikėtinai turės neigiamos įtakos ir žuvusiojo vaikų raidai. Tai neabejotinai papildomai sustiprino nerimo, neapibrėžtumo jausmus. Žuvusiojo tėvas V. O. visuomet gyveno atskirai nuo sūnaus, kas leidžia spręsti apie mažiau artimą jų ryšį, tačiau jie periodiškai bendravo tarpusavyje, A. O. padėdavo tėvui ūkio darbuose. Kaip patvirtino nukentėjusysis, jis gyvena vienas, laiko gyvulius, tad pagalba jam būtina. Tačiau A. O. nebuvo vienintelis asmuo, galinti jam pagelbėti, taip pat suteikti globą senatvėje. V. O. turi ir kitų vaikų. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, sužalojimus padarė konfliktinėje situacijoje, kurioje visi dalyvavę asmenys smurtavo vienas kito atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turimą kokį nors turtą ar pajamas, tačiau P. R. yra darbingas. Iš jo priteistos turtinės žalos dydis aptartas aukščiau. Įvertinęs visumą paminėtų reikšmingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai J. O., J. O. ir A. O. priteistina po 20 000 Eur, o V. O. – 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti J. O. turėtas atstovavimo išlaidas pažymėtina, kad byloje pateikti kvitai (t. 5, b. l. 22-24) patvirtina, kad ji turėjo bendrai 1050 € dydžio išlaidų, sietinų su atstovavimu byloje, dokumentų surašymu. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, atitinka protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš kaltininko P. R. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas R. M. byloje pareiškė 5000 € dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 71). Nurodė teismui, kad žalos atlyginimo reikalauja dėl patirto skausmo ir išgyvenimų, diskomforto, likusių randų. Dėl pastarųjų šalinimo jis nesidomėjo. Skausmą jautė 2 mėnesius, bet ir dabar jis vis atsinaujina nuo apkrovų dirbant. Dirba montuotoju, jam tenka kilnoti svorius. Ligoninėje jis gulėjo parą, vėliau buvo namuose, nedarbingas buvo 2 savaites. Kaltinamasis P. R. pozicijos dėl ieškinio nenurodė. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Kaip patvirtino byloje surinkti įrodymai, P. R. R. M. sužalojo dviem smūgiais peiliu, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Tokio pobūdžio sužalojimai, jų gijimas neabejotinai sietinas su skausmo pojūčiu, kurį nukentėjusysis jautė du mėnesius, o periodiškai ir šiuo metu. Tokie sužalojimai neabejotinai sukėlė ir baimės, nerimo dėl sveikatos būklės ateityje jausmus. Dėl jų gijimo R. M. buvo nedarbingas dvi savaites. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. M. akivaizdoje buvo nužudytas jo draugas, kas sukėlė jam papildomus neigiamus išgyvenimus. Kiti kriterijai, reikšmingi nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jau buvo aptarti sprendžiant neturtinės žalos A. O. artimiesiems nustatymo klausimą. Į juos teismas atsižvelgia. Įvertinus visumą minėtų aplinkybių, teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas nukentėjusiajam R. M. priteisia 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu:

įvykio vietoje rasti ir paimti akiniai nuo saulės (sulaužyti), rašiklis, dėklas su vizitinėmis kortelėmis, 3 tepinėliai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 2, b. l. 37-38). Nuosprendžiui įsiteisėjus akiniai nuo saulės (sulaužyti), rašiklis, kurio priklausomybė nenustatyta, ir 3 tepinėliai sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai, prašymo juos perduoti nėra gauta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėkle vizitinėms kortelėms buvo P. R. asmeniniai dokumentai, šis daiktas turi materialinę vertę, tad nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas P. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);J. O. pateikti A. O. daiktai: balti marškinėliai, mėlynos spalvos trumpikės, pilkos spalvos sportinės kelnės, spalvotas sportinis švarkas, tamsiai rudas megztinis, juodos spalvos striukė; R. M. pateikti daiktai: pilkos spalvos džemperis, tamsiai mėlynos spalvos striukė; P. R. pateikti daiktai: striukė, džinsinės kelnės, megztinis; saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 2, b. l. 36, 37-38, t. 3, b. l. 1-2, 3-5), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini atitinkamai J. O., R. M. ir P. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį vienuolikos metų laivės atėmimo bausmę;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – vienuolika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto P. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Įskaityti į bausmę P. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-02-22 išbūtą laiką.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

P. R. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš P. R. 422,78 € turtinei žalai atlyginti.

J. O., jos atstovaujamų nepilnamečių J. O., A. O., taip pat V. O. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. R. J. O. naudai 4059,68 €, taip pat 118,46 Eur dydžio periodinę išmoką per mėnesį nuo 2017-02-13 iki gyvos galvos, ją indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš P. R. J. O., J. O. ir A. O. naudai po 20 000 Eur, o V. O. – 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš P. R. J. O. naudai 1050 € atstovavimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

R. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. R. R. M. naudai 500 € neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, o būtent:

akinius nuo saulės, rašiklį, 3 tepinėlius sunaikinti; A. O. daiktus: baltus marškinėlius, mėlynos spalvos trumpikes, pilkos spalvos sportines kelnes, spalvotą sportinį švarką, tamsiai rudą megztinį, juodos spalvos striukę – grąžinti J. O.; R. M. daiktus: pilkos spalvos džemperį, tamsiai mėlynos spalvos striukę – grąžinti R. M.; P. R. daiktus: striukę, džinsines kelnes, megztinį, metalinį dėklą vizitinės kortelėms – grąžinti P. R. arba jo nurodytam asmeniui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Aušra Bielskė