Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-282/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
1-32-282/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30657-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
D. A.
Civilinis ieškovas
P. L., R. Š., J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-282/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30657-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.14.; 1.2.3.1.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.; 2.3.6.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,kaltinamajam D. A.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. L., R. Š., J. L. ir jų atstovei adv. Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį (10 klasių) išsilavinimą, nedirdantis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-07-14 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 str. 1 d. areštu 45 paroms,

2) 2010-10-13 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 40 parų. Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2008-07-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų,

3) 2012-12-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d.. 145 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d.. 5 d. l p. Paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.. Telšių r. apylinkės teismo 2013-05-23 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

4) 2013-08-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn., pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos 2012-12-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.,

5) 2013-10-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 2013-11-21 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2013-08-30 ir 2013-10-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.,

6) 2014-05-28 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. Bausmė subendrinta vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., su 2013-10-02 Telšių rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir 2013-11-21 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.

7) 2014-09-18 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. prie 2013-11-21 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos (prie 2013-10-02 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant 2013-08-30 nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę) laisvės atėmimo 2 m. 6 mėn. bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.,

8) 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nusprendžiu nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2014-05-28 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, 2013-11-21 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimis subendrinta laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.

2015-01-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., subendrintos bausmės, paskirtos 2014-09-18 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams; paleistas 2016-12-23 atlikęs bausmę, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nužudė kitą žmogų, o būtent, 2017 m. birželio 19 d., apie 19 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, G. L. atvykus su grupe asmenų į D. A. namus ir pradėjus smurtauti, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia vieną kartą peiliu dūrė G. L. į krūtinės ląstą ir du kartus į kairįjį žąstą, ir dėl to G. L. mirė įvykio vietoje nuo kiauryminio durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio viršutinės skilties ir plautinės arterijos sužalojimu, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą į kairę pleuros ertmę ir į išorę bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, t. y. taip tyčia nužudė G. L..

Be to, D. A. toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, konflikto metu, kieme buvusiam P. L. spyrė du kartus į galvos sritį, vieną kartą į dešinįjį šoną, tuo P. L. padarydamas galvos sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą kairės akies aplinkoje, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės pusės 7-ojo šonkaulio lūžimu, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. A. parodė, kad 2017-06-19, apie 11 val., pas jį atėjo kaimynė V. Š. ir pasiskundė, kad jos kaimynai G. L. ir R. Š. ją skriaudžia, ir paprašė nueiti ir ją užtarti. Jis buvo blaivus, su broliu E. A. ir V. Š. nuėjo pasikalbėti dėl kaimynės. Kai nuėjo pas G. L. į namus, G. L., R. Š., P. L. ir dar du žmonės išgėrinėjo. Kai jis paklausė, ko jie kabinėjasi prie V. Š., kilo žodinis konfliktas, R. Š. pagrasino, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad neužkabinėtų jo kaimynės, ir jie apsisukę išėjo namo. Nieko ten rimto neįvyko, nei stumdėsi, nei mušėsi. Po to, apie 19 val., jis miegojo namuose, nes buvo išgėręs sidro, ir prabudo nuo smūgių. Apsimiegojęs nelabai suvokė, kas vyksta, ir prie savo lovos pamatė stovintį G. L.. Jis liepė eiti į lauką, pradėjo gąsdinti, kad blogai baigsis, girdėjo balsus koridoriuje, suprato, kad dar kažkas yra, suprato, kad G. L. pasikvietė draugų ir atėjo kerštauti dėl ryto įvykio. Jis pagalvojo, kad reikia eiti į lauką, žiūrėti, kaip ten viskas eisis, nes namuose buvo sesuo, brolis, nenorėjo, kad jie nukentėtų. Išeidamas nuo palangės ar stalo jis pasiėmė peilį, kad pamatę peilį nebepultų. Iš kambario pirmas išėjo G. L., jis iš paskos. Lauke jie buvo keturiese ar penkiese, stovėjo prie durų, visi kažką šūkavo ir G. puolė jį temptis į jų būrį. Besigindamas, bemosikuodamas peiliu, jis pataikė G., bet to net nepajuto. Besigrumiant su G., jam tas peilis iškrito, G. apsisuko ir pradėjo bėgti, draugai pirmi buvo pradėję bėgti. G. nubėgo, o jis bebėgdamas pamatė P. L. ir iš pykčio jį sumušė. Brolis pasakė, kad nebemuštų to P. L., kad jis iškvietė policiją, ir tada jis parėjo namo. Kadangi jie atvažiavo kerštauti, smūgiais pažadino, jis buvo sutrikęs ir tuo metu jam atrodė, kad elgiasi teisingai, jis bandė apsiginti pats, apginti savo namus, savo šeimos narius. Eidamas į lauką tikslo durti peiliu neturėjo. Peilį pasiėmė pagąsdinti, kad jo nepultų, bet G. jį puolė, bandė temptis, todėl jis neturėjo kitos išeities, o girtumas jo elgesiui įtakos neturėjo, jeigu būtų buvęs blaivus, vis tiek būtų turėjęs save apginti. G. L. jį žadino daužydamas lenktinio peilio rankena, peilis buvo sulenktas. Jam buvo perbrėžtas šonas, sužalojimai yra užfiksuoti byloje. G. L. pradėjo jį tempti į jo draugų ratą, čiupo jam už sprando, už pečių suėmė ir tempė į save, vyko grumtynės su juo ir tuo metu jis G. L. įdūrė. Kai jis susigrūmė su G., kiti šūkavo, grasino, gal pamatė peilį, bet jie tiesiog išsibėgiojo, tada ir G. apsisuko ir pradėjo bėgti jiems iš paskos. Tada jis vijosi G. iki P. L., prie jo pribėgęs iš pykčio jį sumušė, nes jis atvedė nepažįstamus asmenis į jo namus. Kiek kartų ir kur sudavė P. L., tiksliai neprisimena, galėjo būti, kad spyrė du kartus į galvos sritį ir vieną kartą į dešinį šoną. Pripažįsta peiliu padaręs kaltinime nurodytus tris sužalojimus G. L.: į krūtinės ląstą ir kairįjį žastą. Vyko grumtynės, tikrai taip įvyko netyčia, grumiantis, jis tikrai nejuto, kad G. L. įdūrė. Ir G. L., ir P. L. padarytus sužalojimus, suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, nurodytus kaltinime, pripažįsta. G. L. jis vijosi, bet peiliu nedūrė, jo nepasivijo. Visus smūgius peiliu G. L. sudavė ant laiptų. kai peilis nukrito prie laiptų, jo nebepasiėmė. Negali paaiškinti, kodėl tyrėja taip surašė, kad pasivijęs G. L. dar kartą dūrė jam į nugarą. Pripažįsta, kad padarė žalą nukentėjusiesiems. Dėl turtinės žalos ieškinius pripažįsta visiškai, o neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes jie atėjo į jo namus, grasino, o jis gynėsi. Be to, jis neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nedirba, neturi jokių pajamų. Supranta, kad dūris žmogui peiliu gali sukelti žmogaus mirtį, kad neturėjo mosikuoti peiliu. G. L. rankose neturėjo jokio įrankio, jo nei peiliu, nei kitais įrankiais niekas nepuolė, tačiau jis gynėsi, nes, kai jį tempė, suveikė refleksas ir taip įvyko. Vien todėl, kad G. L. puolė, jam įdūrė, nes buvo grumtynės. Pripažįsta savo kaltę, kad nužudė žmogų, bet to nenorėjo ir nesiekė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. L. parodė, kad įvykio dieną į jo ir G. L. kiemą atėjo D. A., jo brolis ir kaimynė V. Š.. D. A. priėjo ir spyrė jam koja į veidą, iš nosies pasileido kraujas, aptemo akyse, jis užsiėmė veidą ir nieko nebematė, bet girdėjo, kad sudavė ir G.. G. atgal D. A. netrenkė, jis net nebuvo atsistojęs. Sudavęs smūgius, D. A. su broliu ir V. Š. nuėjo namo. G. pasakė, kad skambins draugams ir važiuos aiškintis pas D. A., kodėl šis jam trenkė, ir paprašė parodyti, kur D. A. gyvena. Atvažiavo keturi vyrai, pas D. A. išvažiavo šešiese. Jie nebuvo pasiruošę nei peilių, nei dar kažko, važiavo aiškintis plikomis rankomis. Jie nuėjo aiškintis, o jis liko stovėti prie automobilio, 100–200 m atstumu nuo D. A. namo. Kai jie pradėjo sklaidytis, vairuotojas šoko į automobilį ir nuvažiavo, o jis liko ir priėjo arčiau į D. A. kiemą. Paskui pajuto smūgius, D. A. spyrė jam į galvą, pataikė į kairę kaktos pusę, prakirto lūpą, du kartus kumščiais sudavė į šonkaulius. Tada D. A. sesuo ar brolis pasakė, kad nemuštų, dar užmuš, ir tuo baigėsi. Jis dar nušliaužė pas kitus kaimynus ir prarado sąmonę. Nuo sužalojimų visas veidas buvo mėlynas, akis mėlyna, lūpa susiūta, iškrito sulūžę protezai. Be dantų negali pavalgyti, gėda nuo žmonių, kalbėti sunku. Taip pat buvo lūžęs šonkaulis, toje vietoje buvo mėlynė. Dar ir dabar skauda kairę galvos pusę, užeina svaigimas, bet gali vaikščioti, dirbti. Šonkaulius skaudėjo apie mėnesį laiko, dirbti tada nelabai galėjo, net kvėpuojant skaudėjo. Jis gyvena vienas pats, gyvulių nelaiko, daržų neturi, bet reikėjo malkas pasiruošti. Prašo priteisti turtinę žalę už protezus, nauji jie kainavo 500 eurų, įsidėjo prieš dvejus metus. Jis yra invalidas, gauna 193 eurus už invalidumą, pensijos negauna. Dabar dar reikia šalinti du dantis, nes kliba po tų smūgių. Neturtinę žalą prašo priteisti dėl sumušimo, nes patyrė skausmą, pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, pakriko sveikata ir nervai, be raminamųjų neužmiega. G. L. buvo darbštus, statybininkas, savaitgaliais alaus išgerdavo. Įvykio dieną labai buvo supykęs ant D. A. dėl to, kad šis mušėsi. G. L. namuose lenktinį peilį turėjo, tačiau nematė, kad išvažiuojant būtų peilį pasiėmęs.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. parodė, kad V. Š. buvo jos tėvo sugyventinė, jis su V. Š. pykdavosi, pykosi ir įvykio dieną. Netrukus atėjo D. su E., D. nešėsi rankoje kauptuką daržui ravėti. D. paklausė, ko skriaudžia močiutę. Išgirdęs, kad niekas jos neskriaudžia, D. spyrė tėvui iš kojos į nosį, jam pasileido kraujas, ir G. sudavė du kartus kumščiu į veidą. D. A. buvo išgėręs. Tiek P. L., tiek G. tylėjo, atgal netrenkė. D. A. sudavė smūgius P. L. ir G. L. už nieką, užstodamas V.. Dar išeidamas iš kiemo pagrasino, kad nebandytų kviesti policijos. G. paskambino G. B. ir paprašė, kad jis atvažiuotų, sakė, kad nori išsiaiškinti, už ką jam trenkė į veidą. Telefonu G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir A. „pamokyti“, išsiaiškinti. Kai atvažiavo draugai, jie išvažiavo. G. nebuvo agresyvus. Jeigu jis pasimušdavo, tai tik kumščiais. G. L. buvo jos sugyventinis, kartu gyveno 3 metus, žadėjo susituokti, turėjo daug planų gyventi, kurti ateitį, turi bendrą vaiką – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. L.. Jai padaryta žala, ji pasireiškia nerimu, stresu, baime, jai tapo labai sunku gyventi, geria raminamuosius vaistus, nes nesusitaiko su mintimi, kad jo jau nebėra, šeima neteko šeimos maitintojo. Iki nėštumo dirbo, dabar gyvena iš pašalpų. G. L. dirbo neoficialiai statybose, uždarbiaudavo, uždirbdavo per mėnesį maždaug 300 eurų ir taip prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Oficialiai nedirbo ir todėl, kad turėjo skolų antstoliams, oficialiai dirbant, antstoliai būtų nuskaičiavę pinigų už skolas. Prieš 3–4 metus buvo išvažiavęs dirbti į užsienį. Turi daržus, gyvulių nelaiko, vyras visur padėdavo, o dabar ji turi samdyti žmones. Buvo pradėję daryti remontus namuose, viskas liko nepabaigta. Prašo priteisti jai ir vaikui neturtinės žalos 60 tūkst. eurų, nes neteko šeimos maitintojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. parodė, kad yra G. L. tėvas. Apie įvykį nieko nežino, pats nieko nematė. Žala jam buvo padaryta, nes neteko sūnaus, tai didelis skausmas, padaryta didžiulė moralinė žala, pablogėjo jo sveikata, turėjo pirkti klausos aparatą, nes nuolat zvimbia ausyse, naktimis nemiega. Iki įvykio buvo sveikas žmogus, po įvykio teko kreiptis į gydytojus, prirašė daugybę vaistų trims mėnesiams. Sūnus buvo geras statybininkas, jam padėdavo. Sūnus atvažiuodavo, aplankydavo, padėdavo, jis irgi nuvažiuodavo pas sūnų aplankyti anūko, dabar anūkas vienas liko. Bendravo dažnai telefonu. Kadangi jis dirbo, su sūnumi susitikdavo porą kartų per mėnesį savaitgaliais. Nei sūnus jo, nei jis sūnaus materialiai neišlaikė. Jo ir sūnaus santykiai buvo labai geri. Turtinės žalos prašo priteisti visą sumą pagal pateiktus dokumentus. 50 eurų sumokėta seniūnijai už salę pašarvoti, degtinės kaina iš gedulingų pietų yra atimta. Duobės kasimas, giedotojai įtraukti į vieną kvitą. Taip pat jau iškaltos raidės ant paminklo. L. A. yra jo žmona, mokėjo iš savo lėšų. Laidojimo pašalpą gavo 295 eurus. Sūnaus laidotuvės jam kainavo gerokai daugiau, nei prašo atlyginti – apie 2 tūkst. eurų, tik ne visų išlaidų kvitus turi. Neturtinės žalos prašo 20 tūkst. eurų.

Liudytoja V. Š. parodė, kad jau 4 metai gyvena su nukentėjusiuoju P. L.. 2017-06-19 ji susipyko su kaimyno G. L. sugyventine ir P. L. dukra R. Š.. Ji supykusi nuėjo pas D. A., paprašė jo pagalbos, nes susipyko su kaimynais. D. A. yra jos dukters kaimynas ir draugas, dėl to jis ėjo jai pagelbėti ir ją užstoti. Jie kartu nuėjo prie daržinės, kur P. L. su G. L. sėdėjo ant kaladžių, o kiti stovėjo. D. A. paklausė, kas ją skriaudžia, ji pasakė kad G. L. ir P. L.. D. A. priėjo ir sudavė P. L. ir G. L.. Vieną kartą vienam D. A. spyrė koja, kitam sudavė ranka – viskas vyko labai greitai. Buvo ten ir daugiau žmonių, bet D. A. jų nelietė, ir viskas tuo pasibaigė. Nė vienas nešaukė, atgal nedavė, niekaip nesureagavo. R. Š. su G. L. tarpusavio santykiai buvo baisūs, jie labai nesutarė, pykosi. Jie turi vieną vaiką, tarp jų gerų santykių niekada nematė. Jie gyveno atskirai vienas nuo kito. Iš pradžių gyveno kartu, paskui jis pasistatė lauko virtuvėlę ir prieš metus iki įvykio išėjo ten gyventi. Jie bendravo, kalbėdavo, bet miegodavo atskirai.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2017-06-19 paskambino G. L. ir pasakė, kad kažkoks jam nepažįstamas žmogus paėmė iš jo telefoną, ir paprašė atvažiuoti. Jis su R. Š., jo draugu ir A. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios susitiko su G., jis atėjo vienas, atsinešė sidro, jie išgėrė tą sidrą, paskui atėjo G. uošvis ir tada visi nuvažiavo prie kaltinamojo namo. G. sakė, kad gavo mušti, kad dieną buvo kažkoks konfliktas ir iš jo atėmė telefoną. Nuėjus prie kaltinamojo namo, jis pabeldė į duris ir išėjo jo pažįstama S. ir jis su ja kalbėjosi prie įėjimo į namą, todėl nematė, ar kas nors buvo įėjęs į namą. Paskui pro jį išbėgo žmogus su dideliu peiliu, o kas išbėgo, neprisimena, neatkreipė dėmesio. Tas žmogus su peiliu prabėgo pro pat jį. Nematė, ar iš namo dar kas nors išėjo. Pamatęs peilį, jis pabėgo. Jis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jam atrodė, kad žmogus su peiliu nusivijo ir G., ir R..

Liudytojas R. Š. parodė, kad su G. B. ir jo kaimynu važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios G. susitiko su dviem vyrais, vienas buvo jaunas, kitas senesnis. Jie kažką pakalbėjo ir tada visi kartu nuvažiavo į tą kiemą, kur buvo įvykis. Kažkas sakė, jog bus „razborkės“, kad reikia važiuoti išsiaiškinti. Kad gali kilti muštynės, suprato, kai nuvažiavo į kiemą, nes jie tarpusavyje kalbėjo apie kažkokią skolą, tada jam kilo įtarimas, kad aiškinsis dėl kažko, kad gali būti, jog atvažiavo muštis. Jis negėrė, jie gėrė alų ir automobilyje, ir kai susitiko su tais dviem vyrais prie bažnyčios. Jie šešiese nuvažiavo pas kaltinamąjį. Automobilį pastatė 200 m atstumu nuo namo. Į namą ėjo trise, o senukas, vairuotojas ir dar vienas vyras liko prie automobilio. Jis stovėjo prie durų, į namą buvo įėjęs tas jaunas vaikinas iš (duomenys neskelbtini) su G.. Iš namo vidaus lauk išėjo kažkokia moteris, jaunas vaikinas ir kaltinamasis. Iš pradžių G. B. su tuo jaunu vyru iš (duomenys neskelbtini) buvo verandoje, paskui kaltinamasis su peiliu rankoje išsigynė tą vyrą iš (duomenys neskelbtini) ir pradėjo visus gainiotis po visą kiemą, o jie, pamatę peilį, bėgo. Išėję iš namo nieko vienas kitam nesakė, kaltinamasis, pasiėmęs peilį, pradėjo gintis. Nematė, kaip pasivijo tą vyrą iš (duomenys neskelbtini), kaip sužalojo P. L.. Peilį kaltinamasis turėjo didelį, galėjo būti virtuvinis ar net didesnis. Verandoje tas vyriškis iš (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju prie durų gal ir apsistumdė. Kad tas vyras iš (duomenys neskelbtini) to stumdymosi metu būtų sužalotas, nematė. Nežino, kuris pirmas pradėjo stumdytis. Kai kaltinamasis pasirodė prie durų, grūmėsi su vyru iš (duomenys neskelbtini), jis gerai nematė, kuris pirmas pradėjo pulti.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2017-06-19 G. B. paprašė pavežti jį į (duomenys neskelbtini). Savo automobiliu „Opel Vectra“ jis nuvežė į (duomenys neskelbtini) G. B., R. ir dar vieną nepažįstamą vyrą, kurį pasiėmė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) G. pasakė, kad ten vyksta kažkokios „razborkės“. Jis sakė, kad su G. reikia eiti kažkur kažko išsiaiškinti. G. parsinešė alaus iš netoli buvusios parduotuvės, visi gėrė alų, jo buvo 1 ar 2 bambaliai, o paskui važiavo iki kažkokio namo. Lauke jie kažką kalbėjosi, aiškinosi, G. kažką pasakojo, kad iš jo kažką atėmė ar kažką jam padarė. Iš karto suprato, kad bus muštynės, nes visi taip buvo nusiteikę, kai alų išgėrė, pradėjo šnekėtis, kad reikia kažkur nuvažiuoti, kažką primušti ar telefoną. Nuvažiavus prie to namo iš automobilio išlipo G., tas senukas, G., R. ir jam nepažįstamas vyras, o jis pavažiavau truputį toliau, prie namo su visais nebuvo nuėjęs, kas ten vyko, nematė. Senukas stovėjo netoli automobilio. Paskui G. parbėgo, liepė kurti automobilį ir važiuoti, sakė, kad kažkas išbėgo su peiliu. Kiti jo atvežti vyrai neturėjo nei ginklų, nei įrankių, jie nebuvo agresyviai nusiteikę.

Liudytoja S. T. parodė, kad 2017-06-19, pirmoje dienos pusėje, ji pas A. su D., E. ir V. A. gėrė sidrą, vėliau atėjo nepažįstama moteris ir prašė jo pagalbos, todėl D. su ja išėjo. Po kiek laiko D. sugrįžo, grįžęs nieko nepasakojo, visi toliau gėrė sidrą. Apie 17–18 val. kažkas pabeldė į duris, ji nuėjo jų atidaryti. Prie durų stovėjo G. B., šalia jo stovėjo du ar trys vyrai. Ji suprato, kad jie atvažiavo kažką aiškintis su D.. Jie ieškojo D., šūkavo, kažką norėjo išsiaiškinti su juo. Nematė, kad kuris nors iš atvykusiųjų būtų laikęs rankose kokius nors daiktus, kuriais būtų galima sužaloti. Į kambarį įėjo vienas vyras, kiti liko lauke. Ji koridoriuje kalbėjosi su G. B. prie laukinių durų. D. ją pastūmė ir išėjo į lauką, o ji tada grįžo į virtuvę ir nematė, kas vyko lauke. Nepastebėjo, kada išėjo tas jai nepažįstamas vyriškis, kuris buvo įėjęs į vidų. D. rankose peilio nematė. Prie durų lauke su D. jie kažką aiškinosi žodžiais, rankomis nemojavo. Tai buvo įvairūs žodžiai, grasinimų, kokių nors reikalavimų negirdėjo. Lauke girdėjosi riksmai, šūkavimai, buvo piktokas konfliktas, nematė, ar ten mušėsi. Ji išsigando ir išvažiavo.

Kaip įtariamasis apklaustas E. A. parodė, kad 2017-06-19 atėjo kaimynė V., kuri pasiskundė D., kad ją skriaudžia kažkokie kaimynai. Tada D. su V. išėjo pas tuos kaimynus. Jis ėjo jiems iš paskos. Nuėjus pas tuos kaimynus į kiemą, V. ginčijosi su ta moterimi, kuri gynė V. iš kiemo. D. ginčijosi su G.. Matė, kad D. kažkuriam asmeniui spyrė koja į veido sritį. Ta moteris, kuri ten gyvena, liepė visiems apsiraminti, tada visi nurimo ir jis su D. bei V. išėjo iš jų kiemo. Grįžus jis dar su D. atsigėrė sidro ir tada abu nuėjo miegoti į savo kambarius. Jam miegant, apie 19 val., išgirdo, kad kažkas įėjo į namo vidų, pamatė, kad buvo tas pats G.. Jis paklausė jo, kur yra D.. Matė, kad koridoriuje buvo dar kažkoks asmuo, kurio nepažino. Jie pasivadino D. ir visi išėjo į lauką. O jis tuo metu iš savo telefono skambino į policiją. Matė, kaip D. išėjo iš virtuvės. Ar D. ką nešėsi rankose, nežino. Kas vyko lauke, nematė, visi greitai išsilakstė. Lauke girdėjo, kad vyko šūkavimai, kažkoks triukšmas. Kai jis išėjo į kiemą, ten jau nieko nebebuvo, matė tik senuką L., kuris bandė stotis ir eiti. D.s dar ėjo link jo, bet jis jam sakė, nebesivyti, nelįsti prie seno žmogaus. Matė, kad to senuko L. veidas buvo visas kruvinas, suprato, kad D. jį sumušė, nes jis buvo šalia jo. G. kieme nebuvo. Kaip D. jį sužalojo, nematė. Nematė, kad D. laikytų rankose peilį (2 t., b. l. 98-99).

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. ir E. A. yra jos broliai. 2017-06-19 jie gėrė alų, ar D. su E. buvo kur išėję iš namų, ji nematė. Vakare apie 18 val., gal vėliau, jiems būnant savo kambariuose, kažkas įėjo į namo vidų. Kažkoks vyriškis buvo įėjęs į jos kambarį. Ją pamatęs pasakė: „Ai, čia ne D.“ ir iš jos kambario išėjo. Kas buvo tas vyriškis, kiek buvo iš viso asmenų, ji nežino. Girdėjo, kad jie žodžiais konfliktavo tarpusavyje. Jie visi išėjo iš namų ir ji toliau girdėjo, kad šūkavo kieme, o kas konkrečiai vyko tame kieme, ji nematė (t. 2; b. l. 28–29).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. A. iš dalies patvirtino savo pirminius parodymus, nurodė, kad po grumtynių G. L. nebepasivijo (2 t., b.l. 187–199).

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. L. patvirtino savo duotus pirminius parodymus (1 t., b.l. 97–112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1200/ 2017 (03) nustatyta, kad P. L. nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kairės akies aplinkoje, viršutinės lūpos muštine žaizda, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės 7-o šonkaulio lūžimu. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su šonkaulio lūžimu sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu), todėl šis sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant, galvos sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Vertinant sužalojimų visumą, P. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. P. L. kūne išskirtos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (1 t., b. l. 136–137).

Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu P. L. pateikė apžiūrėti dantų protezų dalis (t.1, b.l. 123).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota dantų protezų ir iš įvykio vietos paimtų daiktų (rūbų, avalynės) apžiūra (t.1, b.l. 124–125).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad vyriškos lyties lavonas guli ant žemės, ant kairio šono. Jo marškinėliai sutepti rausvos spalvos klampiu skysčiu, kurio yra pritekėję po kūnu ant žemės; kairės rankos žaste stebimos dvi žaizdos (1 t., b. l. 11–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1200/ 2017 (03) nustatyta, kad G. L. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio viršutinės skilties ir plautinės arterijos sužalojimu, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą į kairę pleuros ertmę ir į išorę bei sunkų trauminį hemoraginį šoką. Mirusiojo G. L. kūne rasti sužalojimai: kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su kairio plaučio viršutinės skilties ir plautinės arterijos sužalojimu, dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybinės smulkios kraujosruvos bei nubrozdinimai. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti sužalojimai (tarp jų dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties. Durtinės-pjautinės krūtinės ląstos ir kairio žasto žaizdos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais plokščiais vienašmeniais daiktais, galbūt peilio geležte. Visos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos sudavus tris smūgius kietu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu, galbūt peilio geležte (1 t., b. l. 142–145).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 57/2017 (01) nustatyta, kad G. L. krūtinės žaizda ir šonkaulių sužalojimas yra durtiniai-pjautiniai, padaryti turinčių duriančių-pjaunančių savybių, vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis. Įrankio ašmenys panirimo per audinius metu buvo nukreipti žemyn dešinėn. Žaizdoje užsifiksavo grupinės, o šonkaulių sužalojime plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai (1 t., b. l. 149–153).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2017-09-20 Nr. 11-1556 (17), 11-1719 (17), nustatyta, kad tirti pateikta įvykio vietoje paimta trikotažo skiautė ir G. L. vilkėti marškinėliai iki atidalinimo sudarė vieną visumą (1 t., b. l. 48–56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 289/2017 (01) nustatyta, kad ant D. A. šlepečių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. L. DNR profiliu su 99,99999999999999 proc. tikimybe. D. A. nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. A. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe. G. L. nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. L. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe. Nuoplovoje nuo D. A. kojos rastas kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. Ant peilių žmogaus kraujo nerasta (1 t., b. l. 60–70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1751/2017 (01) nustatyta, kad D. A. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 20 d. 00.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 1.26 promilės etilo alkoholio (3 t., b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1063/17(03) nustatyta, kad 2017-06-20 D. A. apžiūros metu konstatuoti odos nubrozdinimai pilvo srityje bei poodinė kraujosruva jų projekcijoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio-dinaminio poveikio pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių bei briauną daiktais, teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku (3 t., 25 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuotas (stenografuotas) iš BPC gautas pranešimas apie įvykį, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 86–88).

Iš kasos pajamų orderio kvito matyti, kad P. L. už stomatologines paslaugas sumokėjo 250 eurų (4 t., 3 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis D. A. pripažino konflikto metu peiliu padaręs tris durtinius-pjautinius sužalojimus ir taip nužudęs G. L.. Kad G. L. mirė nuo D. A. padarytų sužalojimų, patvirtina ir nukentėjusiojo P. L., liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kt. įrodymai.

Nors D. A. pripažino G. L. peiliu padaręs tris sužalojimus, tačiau tvirtina tai padaręs siekdamas apginti save ir savo šeimos narius, nes G. L. įsiveržė į jo namus, jį žadino daužydamas lenktinio peilio rankena padarydamas jam sužalojimus, gąsdino, kad blogai baigsis, reikalavo eiti išsiaiškinti, atėjo į jo namus su keliais draugais kerštauti dėl ryto įvykio, griebė jį už sprando ir tempė.

Vertinant tokius kaltinamojo parodymus pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog G. L. jis vieną kartą dūrė peiliu prie durų, po to pasivijęs bėgantį G. L. jam dūrė dar du kartus. Tačiau tokie D. A. parodymai užfiksuoti tik pirmoje apklausoje, o jau parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme jis tvirtino visus sužalojimus G. L. padaręs prie namo durų, kai G. L. čiupo jam už sprando, suėmė už pečių ir tempė į save, vyko grumtynės ir tuo metu jis G. L. įdūrė bei mosikavo peiliu, ir peilis jam iš rankos iškrito, o G. L. pradėjus bėgti, nors ir vijosi jį, tačiau nepasivijo ir tada iš pykčio sumušė arčiausiai buvusį P. L.. Kadangi D. A. minėtus savo pirminius parodymus paneigė, arčiausiai G. L. besivejančio D. A. buvęs P. L. nematė, kad D. A. būtų pasivijęs G. L. ir kad rankoje būtų turėjęs peilį, kiti su G. L. atvykę vyrai jau buvo pabėgę ir aptariamų aplinkybių nebematė, toje vietoje peilis nebuvo rastas, todėl pirmoje D. A. apklausoje užfiksuotos aplinkybės, kad jis du kartus dūrė peiliu pasivijęs bėgantį G. L., nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, kaltinamojo parodymus, kad prie namo durų jis grūmėsi su G. L., patvirtina liudytojų R. Š., S. T. parodymai, o sužalojimų padarymo momento, dūrių peiliu nė vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nepastebėjo, todėl nėra pagrindo atmesti kaltinamojo parodymų, kad visus sužalojimus G. L. jis padarė prie namo durų grumtynių su juo metu vieną kartą durdamas ir mosikuodamas peiliu. Tam neprieštarauja ir sužalojimų pobūdis bei lokalizacija, nes G. L. žaste sužalojimai padaryti išoriniame paviršiuje.

Specialisto išvada Nr. G 1063/17(03) patvirtina kaltinamojo parodymus, kad G. L. jį žadino panašiu į neatlenktą lenktinį peilį daiktu, kuriuo jam padarė sužalojimus šone. Atkreiptinas dėmesys, kad P. L. patvirtino, jog G. L. lenktinį peilį turėdavo. Liudytojų E. A., V. P., S. T. parodymai patvirtina, kad atėjus G. L. D. A. buvo savo kambaryje, kad G. L. ieškojo D. A., norėjo su juo išsiaiškinti, jie tarpusavyje žodžiais konfliktavo, G. L. kvietėsi D. A. į lauką. Be to, ne tik D. A., bet ir V. P., E. A., buvę kiekvienas savo kambariuose, iš garsų suprato, kad G. L. atėjo ne vienas. Tokia situacija, tuo labiau, kad tą pačią dieną, tik anksčiau, buvo įvykęs konfliktas tarp D. A. ir G. L., kaltinamajam sudarė realų pagrindą manyti, kad jam gresia pavojus. Pažymėtina, kad situaciją kaip grėsmingą įvertino ir E. A., kuris tuoj pat paskambino ir iškvietė policiją. Be to, tai, kad G. L. buvo nusiteikęs agresyviai, patvirtina paties G. L. veiksmai – pasikvietė draugą į pagalbą, važiavo pas kaltinamąjį išsiaiškinti, bei R. Š., P. L., liudytojų parodymai, kad G. L. buvo supykęs, važiavo pas D. A. ne tik išsiaiškinti, bet ir „pamokyti“, iš G. L. žodžių suprato, kad bus muštynės. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad D. A., dar neišėjęs į kiemą ir nepamatęs ten kartu su G. L. atvažiavusių dar keturių vyrų, jau turėjo pagrindą situaciją vertinti kaip tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi, todėl visiškai įtikimas jo teiginys, kad išeidamas su G. L. į kiemą jis peilį pasiėmė pagąsdinti, kad jo nepultų. Kad pasiimdamas peilį D. A. neturėjo tikslo juo nužudyti ar sužaloti G. L., rodo tai, jog jis, nors iš namo išėjo G. L. iš paskos (R. Š., S. T. parodymai), iki grumtynių su G. L. peilio nepanaudojo.

Įvykio metu įvykio vietoje buvę liudytojai R. Š., G. B., S. T., nukentėjusysis P. L. teigia nematę G. L. sužalojimo momento, todėl nėra įrodymų, kurie duotų pagrindą abejoti kaltinamojo parodymais, kad, jam su G. L. išėjus iš namo, G. L. čiupo jam už sprando, suėmė už pečių ir tempė į save, vyko grumtynės, ir tuo metu jis dūrė peiliu G. L. ir besigindamas mosikavo peiliu. Be to, kad grumtynės tarp jo ir G. L. prasidėjo nuo to, kad G. L. jam griebė už sprando (krūtinės, pečių), kaltinamasis tvirtino nuo pirmosios apklausos, o liudytojas R. Š. patvirtino, kad G. L. ir D. A. buvo susigrūmę.

Taigi aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad, durdamas peiliu į krūtinės sritį, mirtį sukėlusį sužalojimą G. L. D. A. padarė gindamasis nuo neteisėtų nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, kurie vertinami kaip prasidėjęs kėsinimasis.

G. L. neteisėti grėsmingi veiksmai – atvykimas pas D. A. net su keturiais vyrais, įsiveržimas į kaltinamojo šeimos namus, prikėlimas iš lovos naudojant užlenktą lenktinį peilį (ar panašų daiktą), grasinimas ir galiausiai fizinio smurto prieš D. A. panaudojimas rodo, kad kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, todėl konstatuojama, kad D. A. nužudė G. L. esant ginties situacijai.

D. A. sužalojimus G. L. padarė dideliu peiliu, dūrė į gyvybiškai svarbią sritį ir tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

D. A. turėjo teisę į būtinąją gintį, tačiau, gindamas savo sveikatą, peržengė būtinosios ginties ribas, nes gresiantis pavojingas kėsinimasis neturėjo tokio pavojingumo lygio, kad jį atremti būtų galima tik smūgių peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį sudavimu, ir tai sukėlė nukentėjusiojo G. L. mirtį (G. L. tik sugriebė D. A. už sprando ir tempė, tačiau net nesudavė smūgio, grumtynių metu nei peilio, nei kito įrankio rankose neturėjo, su juo atvykę asmenys ne tik nenaudojo smurto, bet ir nesiartino link D. A.).

Nustačius, kad G. L. mirė dėl tiesioginių D. A. veiksmų, kad D. A. nužudė G. L. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengė būtinosios ginties ribas, D. A. veika kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. bei tikslinamas kaltinimas.

Kaltinamasis D. A. taip pat pripažino dėl kilusio konflikto iš pykčio P. L. spyręs į galvą ir į šoną bei taip padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be kaltinamojo prisipažinimo, D. A. kaltę P. L. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina nukentėjusiojo P. L., liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kt. įrodymai, todėl daroma išvada, kad D. A. kaltė padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą įrodyta ir ši veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmių

Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p. 13 p.). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d. numatytą veiką padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant D. A. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į D. A. asmenybę – baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 163–173 ), anksčiau teistas 8 kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus, nusikalto nepraėjus nė pusei metų po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, yra priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 174). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad smurtavo prieš žymiai vyresnį žmogų – P. L., neatlygino nė dalies nusikaltimais padarytos žalos, kad neteisėtus G. L. veiksmus, nuo kurių gynėsi D. A., išprovokavo paties D. A. neteisėti veiksmai – smūgių sudavimas G. L. ir P. L. pirmoje įvykio dienos pusėje. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių netaikomos BK 62 str. 2 d. 5 p. nuostatos, D. A. BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, pagal BK 138 str. 1 d. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei mažamečio nukentėjusiojo O. L. atstovė R. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti po 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo jai ir žuvusiojo sūnui O. L., nes ji neteko vyro, sūnus neteko tėvo, šeima neteko maitintojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. prašo jam priteisti 1615 eurų turtinės žalos ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Kaltinamasis sutiko su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, be to, J. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo patirtas laidojimo išlaidas (3 t., 142–146 b. l.), todėl ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tenkinamas. Ieškovas J. L. gavo laidojimo pašalpą, kurios dydis 2017 m. birželio mėnesį buvo 304 eurai, todėl šia suma mažinamas priteistinos žalos dydis (iki 1311 eurų).

Kadangi ieškovams R. Š. ir jos sūnui bei J. L. neturtinė žala padaryta dėl sugyventinio, tėvo, sūnaus G. L. mirties, jiems žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš G. L. nužudžiusio D. A..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. D. A. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovams neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus bei praradimus dėl artimo žmogaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ieškovų nurodytus išgyvenimus bei praradimus, taip pat į tai, kad kaltinamojo D. A. veiksmus, sukėlusius G. L. mirtį, tiesiogiai įtakojo neteisėti paties žuvusiojo G. L. veiksmai. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad G. L. niekur oficialiai nedirbo, ieškovė R. Š. nepateikė įrodymų, kad G. L. gavo kitokių pajamų.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą D. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, kad ir D. A. kelios valandos prieš įvykį pavartotas smurtas prieš G. L. ir P. L. taip pat turėjo įtakos G. L. neteisėtam elgesiui. Be to, atsižvelgiama ir į kaltinamojo D. A. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų apie blogą jo turtinę padėtį, jis yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas ieškovams R. Š. ir O. L. kiekvienam padarytą neturtinę žalą vertina po 5 000 eurų, J. L., su sūnumi gyvenusiam atskirai, – 3000 eurų, todėl jų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. L. prašo jam priteisti 235 eurus turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu D. A. smurtaujant prieš P. L., sulūžo P. L. dantų protezai, protezų keitimui turėtas išlaidas patvirtina ieškovo pateiktas dokumentas (4 t., 3 b. l.), todėl P. L. ieškinys dėl 235 eurų turtinės žalos tenkinamas visiškai.

D. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas P. L. neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitas ieškovo nurodytas pasekmes. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ieškovo nurodytus išgyvenimus bei praradimus, taip pat į tai, kad nusikaltimą P. L. atžvilgiu D. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Be to, atsižvelgiama ir į kaltinamojo D. A. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų apie blogą jo turtinę padėtį, jis yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas P. L. padarytą neturtinę žalą vertina 1 500 eurų, todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 str.,

nusprendžia:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d., 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-04-25.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2017 m. birželio 19 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-04-25. Kardomąją priemonę suėmimą D. A. palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. A.:

P. L. – 235 eurus turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui;

R. Š. – 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui;

O. L. – 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui;

J. L. – 1311 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš D. A. išieškoti valstybei 492,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiesiems išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d., iš D. A. išieškoti valstybei 36,16 eurus proceso išlaidų, t. y. nukentėjusiesiems ir liudytojams apmokėtų kelionės išlaidų.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus saugoti Telšių AVPK pagal 2017-11-02 kvitus Nr. 1281, 1282, sunaikinti, dvi kompaktines plokšteles palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija Žindulienė