Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-2348-1012/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2022-11-22Vilniaus apygardos teismas
  2. e2VP-3051-727/2023Nutartis · 2023-01-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-03-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
e2A-2348-1012/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30784-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Ieškovas
D. B.
Kategorijos
  • 1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
FCivilinė byla Nr. e2A-2348-1012/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30784-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8., 1.3.6.3.2.11., 1.3.6.4.1.3., 3.3.1.18.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

Žemesnės instancijos teismas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo ir 2022 m. liepos 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, trečiaisiais asmenimis esant biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir užsienio juridiniam asmeniui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per Lietuvoje esantį filialą.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, biudžetinės įstaigos vadovo, darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo teisėtumo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikinti Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus D. B. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo Nr. K-210; grąžinti ieškovą į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė:

2.1. 2021 m. rugsėjo 15 d. ministro įsakymu D. B. buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, kol bus tiriamas jo galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas. 2021 m. spalio 14 d. ministro įsakymu ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų padaręs šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į ministro suformuotos komisijos 2021 m. spalio 13 d. išvadą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus D. B. darbo pareigų pažeidimo (toliau – Išvada). Tačiau ieškovas su šia išvada nesutiko, nes ieškovas nėra padaręs nė vieno šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo galinčio būti atleidimo pagrindu. Be to, atliekamas tyrimas buvo šališkas, neobjektyvus, siekiant atsikratyti ieškovo.

2.2. Ieškovas prie biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – Laboratorija) darbo prisijungė pačiame pandemijos antros bangos įkarštyje, su paveldėtu menku biudžetu, kuriame darbuotojų atlyginimams mokėti buvo milžiniškas deficitas, su įstaigos struktūra, pareigybėmis, pritaikytomis įprastinėms laboratorijos veikloms. Ieškovas viso darbo metu gaudavo daugybę naujų, papildomų užduočių iš Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ir operacijų vadovo, tai lėmė pandemijos keliami iššūkiai, jų vykdymui nebuvo suteikta jokių papildomų resursų (nei finansinių, nei žmogiškųjų, nei organizacinių), nors buvo ne kartą prašoma. Kadangi pandemijos sąlygoti iššūkiai sąlygojo darbuotojams naujų darbo funkcijų sukūrimą, mokėjo jiems priedus, kad nors kažkaip motyvuoti ir išlaikyti, nes darbuotojų kaita buvo milžiniška, niekas nenorėjo dirbti tokiomis staiga pasikeitusiomis darbo sąlygomis ir atsiradusioje nežinioje.

2.3. Ieškovas pripažino, kad dėl didelio užimtumo neatliko darbuotojų metinio vertinimo, kad jų veiklos išvadas pasirašė vėliau. Tačiau tuo niekam jokios žalos nepadarė, ir nemano, kad tai šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tai, kad vertinimo išvados nebuvo formaliai patvirtintos ieškovo parašu, neturėjo absoliučiai jokios įtakos darbuotojų gerovei, nes visi pavaldūs darbuotojai buvo įvertinti ir veiklos vertinimo išvadų pagrindu buvo priimti įsakymai dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies jiems nustatymo ir priemokų skyrimo. Visi darbuotojai su įsakymais buvo supažindinti pasirašytinai ir dėl to niekam nekilo ir negalėjo kilti abejonių.

2.4. Ieškovas nesutiko su pozicija dėl priemokų skyrimo, teigdamas, kad ir dėl šio nėra padaręs pažeidimų. Pažymėtina tai, kad teko dirbti įtemptomis pandemijos sąlygomis, jog turėjo kažkaip motyvuoti dirbančiuosius, kurie dirbo iš tiesų labai daug, nesureikšmino priemokų skyrimo procedūros ir jos neformalizavo. Nepanaudotos padidinto finansavimo lėšos buvo grąžintos valstybės biudžetui. Todėl jokia žala nėra padaryta. Ieškovo teigimu, komisijos tyrimas atliktas tendencingai, šališkai. Komisija jo paties neapklausė ir nesupažindino jo su tyrimo eiga, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą ir teisę būti išgirstam bei išklausytam. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas netinkamai valdė laboratorijos žmogiškuosius išteklius, netinkamai optimizavo Laboratorijos veiklą. Pandemijos laikotarpiu atsirado daug naujų papildomų darbų ir daug naujų iššūkių visiems, vėlavo darbo užmokesčiai, nebuvo mokama darbuotojams už atsiradusius papildomus darbo krūvius, kolektyvas buvo išvargęs, dalis darbuotojų išėjo iš darbo. Suvaldyti situaciją nebuvo paprasta, bet tai nereiškia, kad ieškovas nemėgino ar nieko nedarė. Jokių priekaištų iš ministro ar kitų asmenų, kuriems buvo pavaldus neišgirdo, priešingai, už pastangas ir indėlį sulaukė tik pagarbos ir pripažinimo.

2.5. Prieštaravimai, kad ieškovas paraleliai dirbo ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (toliau – Ligoninė) laikytini nepagrįstais. Tokia praktika sveikatos apsaugos sektoriuje yra įprasta. Ši aplinkybė netrukdė ieškovui vadovauti Laboratorijai, vadovo pareigų atlikimui, kurias ieškovas vykdė tinkamai. Darbams buvo taikomas skirtingas darbo laiko režimas, dirbti keliose vietose nėra draudžiama. Jis privalėjo užbaigti Ligoninėje pradėtus projektus. Be to, darbdavys apie jo darbą Ligoninėje buvo informuotas. Pažymėtina, kad reikalavimai saugiai darbo aplinkai, priešingai nei nurodė komisija savo išvadoje, buvo užtikrinti. Ieškovas nėra grasinęs darbuotojams permainomis ar galimu restruktūrizavimu, tokie vertinimai yra jų asmeninė suvokimo išraiška. Ieškovas dėjo visas pastangas gerinti Laboratorijos finansinį stabilumą, mažinti darbuotojų darbo krūvį ir pan. Ieškovo vadovavimo veiklos metodai galėjo būti ne kiekvienam priimtini, tačiau jie nesudaro šiurkštaus pareigų pažeidimo turinio.

2.6. Dėl patirtos neturtinės žalos ieškovas pažymėjo, kad atleidimas nurodytu pagrindu lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą, stabilumo praradimą, nepasitikėjimą savimi, nerimą, sukėlė liūdesį, apatiją, bejėgiškumo jausmą. Po mėnesio SAM savo sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų paviešino visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, įvardindama kaip neteisėtą lėšų naudojimą ir kt., sudarydama įvaizdį apie dideles, sunkias nusikalstamas, korupcines veiklas. Visa tai sukėlė jam didelį stresą, įtampą, stiprų nesaugumo ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą bei nežinomybę dėl galimybės pasirūpinti savo šeimos poreikiais. Šį stresą toliau skatino tai, kad ieškovui buvo atsisakyta pateikti dokumentus, reikalingus teisminei gynybai, buvę kolegos buvo skatinami surasti dar kokių nors pažeidimų ieškovo atžvilgiu. Ieškovo teigimu, susvyravo visi jo įsitikinimai gyvenimo vertybėmis, teisingumu, tolimesne darbo karjera, gyvenimo perspektyvomis, dėl šio jis patyrė didžiausią savo gyvenime sukrėtimą. Šis ilgalaikis stresas nepraėjo be pasekmių – (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. SAM jokių pažeidimų atleidžiant ieškovą iš darbo nepadarė, nes buvo visi pagrindai nustatytus pažeidimus traktuoti kaip šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Ministras pavedė komisijai atlikti ieškovo, kaip Laboratorijos direktoriaus, galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą, įvertinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei pateikti ministrui išvadą.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovas neteikė ministrui prašymo dėl komisijos narių nušalinimo, nėra pateikta objektyvių motyvų, kodėl komisijos nariai galėtų būti laikomi šališkais. Komisija, išnagrinėjusi gautą informaciją, pateikė ministrui Išvadą, kurioje nurodė, jog darbo drausmės tyrimo metu buvo nustatyta D. B. veiksmų kaltės forma ir jos turinys: jis netinkamai atliko savo pareigas, numatytas pareigybės aprašyme, sistemingai nesilaikė ir pažeidinėjo jas. Komisijos surinkta informacija yra reikšminga ir patikima, kad ministras gali pagrįstai suabejoti, ar gali toliau pasitikėti Laboratorijos vadovu. Komisija pasiūlė ministrui pripažinti, kad laboratorijos vadovas padarė komisijos išvadoje konstatuotus darbo pareigų pažeidimus, kuriuos įvardinti šiurkščiais buvo ir yra pagrindas, atitinkamai priimti sprendimą atleisti jį iš laboratorijos direktoriaus pareigų.

3.3. Komisijai tyrimo metu nustačius tam tikrus pažeidimus, susijusius su lėšų, skirtų Covid-19 pandemijos valdymui, neteisėtu panaudojimu, galutinio žalos dydžio negalėjo nustatyti dėl objektyvių priežasčių ir tai nebuvo komisijos tyrimo dalykas. Todėl rekomendavo ministrui paskirti Laboratorijos veiklos finansinį auditą. Ministras, atsižvelgdamas į komisijos Išvadą, priėmė sprendimą atleisti laboratorijos vadovą D. B. iš Laboratorijos direktoriaus pareigų, konstatuojant, kad darbuotojas padarė komisijos Išvadoje nurodytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

3.4. Ieškovo argumentai jo faktiškai padarytų pažeidimų nepaneigia, nes jis pripažino, jog privalomi metinių vertinimų pokalbiai su darbuotojais nevyko, kad jie nevyko tokiu būdu, kaip turėjo vykti, pripažino, kad vertinimų išvados buvo pasirašytos vėliau nei įsakymai dėl kintamų priedų skyrimo. Be to, pripažino, kad be pakankamos argumentacijos skirstė priedus darbuotojams, iš dalies ir be rašytinių nurodymų, tik žodžiu, tinkamai nekontroliavo su pandemijos valdymu skirtų lėšų naudojimo, skirstė juos be konkretaus pagrindimo ir žmonėms, nedirbusiems su Covid-19, dėl to padarė žalą biudžetui, pažeidė racionalaus ir taupaus skirtų lėšų naudojimo principą. Visuma šių pažeidimų, šis procesas, nėra formalus, jis atspindi ieškovo, kaip vadovo, neigiamą požiūrį į savo pareigų atlikimą. Todėl atsakovė turėjo pagrindą pritarti komisijos Išvadai ir traktuoti ieškovo veiksmus / neveikimą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleisti ieškovą iš darbo.

3.5. Komisijos atliktas tyrimas nebuvo šališkas, komisija tyrė dokumentus, apklausė darbuotojus, turėjo ieškovo išsakytą raštišką poziciją, todėl paties ieškovo apklausa nebuvo būtina. Pažymėtina, kad ieškovas veikė tiesiogine tyčia, siekė sukurti sau palankią valdymo sistemą, todėl ministras negalėjo toleruoti tokios situacijos. Atsakovė nepažeidė ieškovo gynybos teisės, su dokumentais jis buvo supažindintas, apie tyrimo eigą buvo informuojamas. Komisijai užteko rašytinės medžiagos ir jį apklausti nebuvo privalu.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Laboratorija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime išsakytą poziciją bei atsiliepime papildomai nurodė, kad:

4.1. Atsakovės atlikti veiksmai atleidžiant ieškovą iš užimamų Laboratorijos direktoriaus pareigų buvo visapusiškai teisėti, pagrįsti, sąžiningi, toks sprendimas priimtas po atsakovės atlikto nešališko ir nuoseklaus tyrimo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Todėl manytina, kad ieškovas savo gynybinę pozicija grindžia melagingais ir realybės neatitinkančiais teiginiais, tokiu veikimu bando klaidinti teismą, ieškinio reikalavimai nepagrįsti, neteisėti, dėl to turėtų būti atmestini.

5. Trečiasis asmuo užsienio juridinis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per Lietuvoje esantį filialą (toliau – Draudimo bendrovė), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė palaikąs visus atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, taip pat visus jos byloje reikštus prašymus bei papildomai atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Atsakovė su Draudimo bendrove yra sudariusi valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo pagrindu yra išduotas draudimo polisas Nr. BCAD 050892. Kadangi Draudimo bendrovė nedalyvavo ir niekaip neprisidėjo prie atsakovės šioje byloje priimtų sprendimų ir apie kilusį ginčą sužinojo tik gavusi pranešimą, ji negali pateikti jokių paaiškinimų ar atsikirtimų dėl faktinių bylos aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovo D. B. atleidimą iš Laboratorijos direktoriaus pareigų neteisėtu; įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovą į Laboratorijos direktoriaus pareigas; priteisė ieškovui iš atsakovės 29 560,56 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 175,96 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė; priteisė 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 2 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės papildomai 7 269,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, sprendė, jog ieškovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ministro sudarytos komisijos atlikto tyrimo eiga, chronologija, nustatytos aplinkybės, pats komisijos darbas, fiksuotas protokoluose, protokolų turinys, komisijos narių teismui duoti paaiškinimai leidžia daryti tvirtą išvadą, kad komisijos tyrimas atliktas tendencingai, šališkai, komisija nebendravo su ieškovu, jo neapklausė, nesiteikė išgirsti jo nuomonės. Dėl to sutiktina su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisė būti išgirstam bei išklausytam. Faktiškai darbuotojo atleidimas realizuotas anonimiškai suformuoto pirminio pranešimo pagrindu, kuriame esančios informacijos darbdavys realiai objektyviai ir nešališkai nepatikrino, nes apklausė tik labai mažą dalį buvusių ir esamų Laboratorijos darbuotojų, atsirinkęs juos išskirtinai selektyviai ir neaišku kokiais pagrindais, nes anoniminiame pranešime jokios konkrečios pavardės nebuvo paminėtos ir įvardintos. Pažymėtina, kad ieškovo darbdavys neturėjo faktinio siekio atlikti objektyvų ir nešališką tyrimą, jog jam nebuvo objektyvių ir realių pagrindų tam, nes pats darbdavys jokių priekaištų ieškovui nėra išreiškęs ir išsakęs, situaciją sprendė tendencingai, formuodamas ją kryptingai prieš ieškovą, iš anksto tai žinodamas.

10. Komisijos nustatyti galimi pažeidimai, teismo nuomone, gali būti vertinami kaip tam tikri ieškovo vadovavimo veiklos trūkumai, tačiau negali būti vertinami ir laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

11. Ieškovas pripažino ir neneigė, jog neatliko reikiama forma privalomų metinių darbuotojų vertinimų, t. y. nepravedė su jais būtinų pokalbių, pripažino, kad vertinimų išvados buvo pasirašytos vėliau nei įsakymai dėl kintamų priedų skyrimo ir pan. Teismas tokį pažeidimą laikė formaliu. Jokių skundų iš darbuotojų apie tai, kad jie nebuvo įvertinti ar buvo įvertinti neteisingai, nebuvo gauta, ir nėra pagrindo manyti, kad skundai dėl to galėjo būti. Jokia žala įstaigai dėl to nebuvo padaryta, įstaigos darbas nebuvo sutrikdytas.

12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad pandemijos laikotarpiu atsirado daug naujų papildomų darbų ir daug naujų iššūkių, kas sąlygojo ir ženklų darbo krūvių padidėjimą bei įtampas. Tyrimą atlikusi komisija šios aplinkybės iš viso nevertino. Todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo laikotarpiu vadovas netinkamai – neobjektyviai, neracionaliai, neskaidriai ir be teisėto pagrindo – skirstė lėšas. Pagrindas mokėti priemokas buvo akivaizdus, ieškovas sistemingai siekė padidinto finansavimo, aplinkybė, kad jis buvo skirtas, tik patvirtina to būtinumą. Lėšos tam buvo skirtos, tuo pripažinta, jog vadovo siekis ir padidinto finansavimo poreikis buvo pagrįstas ir objektyvus. Tai, kad padidinto finansavimo lėšų naudojimas ne kiekvieną kartą buvo grindžiamas rašytiniu vadovo nurodymu, savaime nerodo lėšų panaudojimo neskaidrumo ir neteisėtumo, nepaneigia objektyvaus jų panaudojimo poreikio ir teisėto pagrindo tam.

13. Teismas konstatavo, kad jokia žala biudžetui, ką mėgino įteigti atsakovė, nėra padaryta. Byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad nepanaudota ir nepaskirstyta darbuotojų darbo užmokesčio didinimui skirta įmokų dalis buvo biudžetui grąžinta. Bylos medžiaga nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas tinkamai nekontroliavo su pandemijos valdymu skirtų lėšų naudojimo, skirstė juos be konkretaus pagrindimo ir žmonėms, nedirbusiems su Covid-19, dėl to padarė žalą biudžetui, pažeidė racionalaus ir taupaus skirtų lėšų naudojimo principą. Priešingai nei nurodė atsakovė, byloje esantys duomenys rodo, kad H. U. kuravo tam tikrus su Covid-19 valdymu susijusius procesus, todėl turėjo teisę į priemoką. Aplinkybė, jog K. M. kurį laiką dirbo be darbo sutarties nerodo akivaizdaus ieškovo, kaip Laboratorijos vadovo, padaryto pažeidimo fakto ir nepaneigia K. M. įdirbio Laboratorijoje bei pagrindo mokėti jam atlyginimą iš su Covid-19 pandemijos valdymu skirtų lėšų.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas neužtikrino saugios darbo aplinkos kolektyve. Be to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai valdė Laboratorijos žmogiškuosius išteklius, netinkamai optimizavo Laboratorijos veiklą ir pan. Tokie komisijos išvados teiginiai yra labiau hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami kelių buvusių ar esamų darbuotojų subjektyviais vertinimais ir subjektyviu asmeniniu suvokimu, galimu išankstiniu nusiteikimu ar neigiamu nusistatymu prie ieškovą. Atsakovė neatliko jokio psichologinio mikroklimato kolektyve vertinimo, neapklausė visų darbuotojų, kad galėtų darytų objektyvias tuo paremtas tokias išvadas ir teikti tokius vertinimus. Ši išvada negali būti tapatinama su šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ar ieškovo kaltu veikimu, už ką jis gali būti baudžiamas griežčiausia drausmine nuobauda. Nepasitenkinimas vienu ar kitu vadovo atliktu veiksmu yra įprasta kolektyvinio darbo išraiška.

15. Teismas nustatė, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nežinojo apie ieškovo darbą kitoje darbovietėje paskyrimo į vadovaujančias pareigas ir vadovavimo Laboratorijai metu. Jokių priekaištų dėl to jam nereiškė. Darbo sutartyje suteiktas leidimas ieškovui pusę darbo laiko Laboratorijoje dirbti nuotoliniu būdu, kas netiesiogiai rodo, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovo darbą Ligoninėje. Atsakovė dėl tokio ieškovo darbo organizavimo nekėlė jokių klausimų, nereiškė pastabų, nesiūlė keisti darbo sutarties sąlygų. Vadinasi, darbdavį tai tenkino. Dirbdamas dvejose įstaigose, ieškovas niekam nesukėlė jokios žalos.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo įrodyti darbdavys. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavys, inicijuodamas darbuotojo atleidimą šio nagrinėjamo ginčo atveju tinkamai bei objektyviai jų netyrė ir nenustatinėjo jam inkriminuotų pažeidimų, nustatyti pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais ir labiau vertintini kaip vadovo veiklos trūkumai. Akivaizdu, kad darbdavys į situacijos sprendimą pažiūrėjo ne tik formaliai ir pernelyg deklaratyviai, bet ir pakankamai tendencingai.

17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad darbdavys darbuotojo atleidimą iš darbo realizavo tinkamai, todėl yra visos sąlygos ir teisinės prielaidos ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovas atleistas iš darbo nesant tam pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo, neįrodžius su netinkamu darbo pareigų pažeidimų susijusių veikų bei ieškovo kaltės dėl to.

18. Tokiu atveju, nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis nepaisant to, kad ginčo sprendimą priėmęs asmuo tam prieštarauja. Pažymėtina, kad ieškovo eita pareiginė pozicija yra užimta laikinai pareigas einančio asmens, kuriam pavesta atlikti Laboratorijos vadovo pareigas, ir ši aplinkybė nėra kliūtimi ieškovui grįžti. Be to, nėra pagrindo manyti, jog ieškovas negebės vadovauti Laboratorijai, vykdyti jam pavestų užduočių, siekti numatytų tikslų, bendradarbiauti su atsakove.

19. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad darbuotojas neteisėtai atleistas iš darbo be pakankamo faktinio pagrindo tam. Teismas taip pat nustatė, kad darbdavys darbuotojo atžvilgiu dėl to elgėsi pakankamai šiurkščiai ir tendencingai, atleidimo faktas išviešintas žiniasklaidoje ir yra įgavęs neigiamą viešą atspalvį, kas, akivaizdu, sumenkino ieškovo reputaciją ir pakenkė jai. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokiais atsakovės veiksmais jam buvo padaryta nemenka emocinė skriauda, pažeistas emocinis ir finansinis stabilumas, sumenkintas jo paties ir jo šeimos ateities užtikrintumas, buvo sukelti nemenki asmeniniai išgyvenimai ir nepatogumai, kas, akivaizdu, lėmė ir sveikatos pablogėjimą.

20. Priimdamas sprendimą neturtinės žalos reikalavimų dalyje, teismas taip pat atsižvelgė ir į darbdavio statusą – jis yra subjektas, kuriam turi būti taikomi aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo D. B. ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas nepagrįstai vertino atsakovės veiksmus dėl tyrimo pradėjimo kaip neteisėtus. Atsakovė, gavusi darbuotojų anoniminį skundą, turi teisę imtis veiksmų įsitikinti, ar skunde nurodomos aplinkybės teisingos ir pradėti galimo pažeidimo tyrimą.

21.2. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas komisijos nebuvo apklaustas, dėl ko iš esmės Išvada buvo nevertinta. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad komisija vertino žodinius ieškovo paaiškinimus. Be to, ieškovui buvo atnaujinta prieiga prie Laboratorijos duomenų bazių, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

21.3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojas T. G. aiškiai nurodė, kad komisijos veikloje dalyvavo visi nariai, o ne, kaip nurodė teismas – tik E. T. ir T. G. Be to, teismas iškraipė T. G. parodymus dėl anoniminį skundą rengusio asmens. Taip pat teismas nekvietė atsakovės prašytų apklausti liudytojų, dėl ko atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pagrįsti Išvadoje nustatytų aplinkybių.

21.4. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nėra reikalavimo, kad darbo pareigų tyrimui atlikti būtina komisija, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad tyrimas atliktas netinkamai.

21.5. Teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių laikė, kad ieškovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo. Nebuvo nurodyta konkrečių rašytinių įrodymų ar to, kokius atsakovės argumentus atmeta ir dėl kokių priežasčių. Teismo išvada dėl tariamo komisijos šališkumo ir tendencingumo nepagrįsta jokiais įrodymais.

21.6. Ieškovui nuobauda už darbo pareigų pažeidimą buvo paskirta remiantis Išvada, o ne darbuotojų anoniminiu skundu. Komisija apklausė darbuotojus, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs ieškovui, todėl teismas nepagrįstai nustatė, esą komisija neaiškiu pagrindu atrinko kuriuos darbuotojus apklausti.

21.7. Teismas nemotyvavo, nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuojamų pažeidimų. Sprendime nenurodyta kokius konkrečiai pareigų pažeidimus teismas nustatė ir dėl kokių priežasčių jie nelaikytini šiurkščiais. Sprendime nemotyvuota, kodėl nustačius ieškovo vadovavimo veiklos trūkumus, šie nelaikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

21.8. Nors teismas nustatė, kad ieškovas neatliko jam pavaldžių darbuotojų metinio vertinimo, tačiau nepagrįstai šį pažeidimą laikė tik formaliu. Pažymėtina, kad ieškovas neatliko ne vieno, bet visų jam pavaldžių darbuotojų metinio vertinimo. Be to, ieškovo sprendimas skirti darbuotojams kintamąją darbo užmokesčio dalį neatlikus metinio vertinimo, pažeidžia Laboratorijos vidaus teisės aktus.

21.9. Komisijos posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad darbuotojams papildomas funkcijas, susijusias su Covid-19 pandemijos valdymu, darbuotojams skirdavo žodžiu. Tačiau teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtintas Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), nenustato galimybių darbuotojams skirstyti funkcijas žodžiu, už kurias gali būti mokamas padidintas darbo užmokestis iš Covid-19 pandemijos valdymui skirtų lėšų. Be to, iš ieškovo komisijos posėdžio metu teiktų paaiškinimu nustatyta, kad nebuvo tinkamo ir teisėto pagrindo darbuotojams atlikti papildomas funkcijas ir už tai didinti darbo užmokestį Apraše nustatyta tvarka ir pagrindais.

21.10. Teismas neįvertino aplinkybės, kad priemokos už papildomas funkcijas, susijusias su Covid-19 pandemijos valdymu, buvo skiriamos asmenims, kurie nevykdė atitinkamų funkcijų. O ir Covid-19 valdymui skirtos lėšos negalėjo būti naudojamos išeitinėms išmokoms mokėti.

21.11. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2022 m. sausio 2 d. SAM Vidaus audito skyriaus parengtą Laboratorijos išlaidų darbo užmokesčiui padidinimui dėl Covid-19 ligos kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo pažymą, kuri parengta atlikus lėšų panaudojimo auditą. Ši pažyma patvirtina, kad ieškovas nesivadovavo Aprašo reikalavimais dėl nerūpestingumo, dėl ko ieškovas neteisėtai ir neskaidriai išmokėjo padidintą darbo užmokestį iš Covid-19 pandemijos valdymui skirtų lėšų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo išvada dėl dalies gautų lėšų grąžinimo į biudžetą neteisinga ir formali, kadangi teismas neįvertino šios pažymos visumos.

21.12. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, kadangi sprendime neatsižvelgta į paties ieškovo elgesį (vadovavimo veiklos trūkumus). Teismas netyrė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Be to, atsakovė, atskleisdama informaciją apie ieškovo atleidimą, veikė sąžiningai, turėdama tikslą informuoti visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo motyvacinėje dalyje teismas nurodė priteisiant 1 000 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje – 3 000 Eur.

21.13. Atsakovė buvo pateikusi prašymą negrąžinti ieškovo į darbą dėl prarasto pasitikėjimo, tačiau teismas netinkamai aiškino ir taikė DK nuostatas (DK 218 straipsnio 4 dalis), todėl nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovą į darbą.

22. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. priimtą papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Šiuo papildomu sprendimu teismas antrą kartą priteisė bylinėjimosi išlaidas.

22.2. Teismas nemotyvavo priteistų išlaidų dydžio ir nepagrįstai nesivadovavo rekomendacijomis dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teismas iš viso priteisė 9 5434,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas akivaizdžiai viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

22.3. Teismas nevertino ir to, kad dalis bylinėjimosi išlaidų (831,88 Eur) buvo pateikta jau po bylos išnagrinėjimo, nors ieškovas turėjo galimybę iš anksto numatyti ir pateikti bylinėjimosi išlaidas būsimame posėdyje.

Atsiliepimas

23. Trečiasis asmuo Laboratorija pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:

23.1. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas išanalizavus byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, kvalifikuotai pritaikius teisės normas ir atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, todėl sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti teisėto pagrindo nėra.

Atsiliepimas

24. Ieškovas pateikė atsiliepimus į atsakovės apeliacinius skundus, kuriais prašė apeliacinius skundus atmesti, prijungti teikiamus papildomus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

24.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, bylos šalių ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Ieškovas nepadarė nei vieno jam inkriminuojamo darbo pareigų pažeidimo, kuris galėtų būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ginčija tik Išvadoje konstatuotus pažeidimus dėl ieškovo neatlikto darbuotojų metinio vertinimo ir ieškovo neužtikrinto tinkamo ir skaidraus Covid-19 priedų skyrimo.

24.2. Ieškovas niekada neneigė aplinkybės, kad Laboratorijai pavaldžių darbuotojų metinius įvertinimus atliko nesilaikydamas įstatymo tam nustatytos formos. Vis dėlto, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks ieškovo „formalus“ pažeidimas nėra ir negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

24.3. Komisija, vykdydama tyrimą, visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar dėl ieškovo veiksmų, vykdant pavaldžių Laboratorijos darbuotojų vertinimą bei skirstant darbuotojams su Covid-19 susijusius priedus ar funkcijas, kilo kokia nors žala ir šios žalos nekonstatavo.

24.4. Atsakovės nurodoma finansinio audito vertinimo pažyma priimta tik 2022 m. sausio 20 d., o į civilinę bylą pateikta tik su atsakovės 2022 m. balandžio 19 d. rašytiniais paaiškinimais. Kai tuo tarpu komisija tyrimą atliko ir Išvadą priėmė žymiai anksčiau, t. y. 2021 m. spalio mėn. Tai reiškia, kad komisijai atlikdama tyrimą ir priimdama Išvadą, jokia finansinio audito išvada nesirėmė ir nesivadovavo. Pažymėtina, kad ir analizuojant finansinio audito pažymos turinį, ji niekaip neįrodo, kad ieškovas, skirstydamas su COVID-19 pandemijos valdymu susijusias lėšas, veikė neteisėtai.

24.5. Ieškovo veiksmai, vykdant darbuotojų metinius vertinimus, nėra ir negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes dėl to Laboratorijai ir SAM nekilo jokios žalos, nebuvo sutrikdytas Laboratorijos darbas.

24.6. Dėl neeilinių aplinkybių, tam tikri biurokratiniai sprendimai (įskaitant ir metiniai darbuotojų įvertinimai) dėl objektyvaus laiko trūkumo ar skubos buvo priimti žodžiu, o ne raštu. Maža to, atsakovė nei karto nesikreipė į ieškovą dėl kokio nors netinkamo ieškovo darbo pareigų vykdymo, neteikė jam jokių įspėjimų ar pastabų.

24.7. Visos lėšos, skirtos Laboratorijos darbuotojų priedams išmokėti iš Covid-19 pandemijai valdyti skirtų lėšų, buvo skiriamos pačios atsakovės, patvirtinant tokių lėšų reikalingumą ir pagrįstumą. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas priedus darbuotojams iš pandemijai valdyti skirtų lėšų skirstė neobjektyviai, neracionaliai ir neskaidriai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi priedai iš pandemijai skirtų lėšų buvo mokami tik tiems darbuotojams, kurie realiai vykdė funkcijas, susijusias su Covid-19.

24.8. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, skirstydamas darbuotojams priedus iš Covid-19 pandemijos valdymui skirtų lėšų, veikė tyčia ir sistemingai.

24.9. Darbdavys privalo objektyviai ištirti visus su darbuotojo galimai atliktu darbo pareigų pažeidimu susijusius įrodymus, apklausti ne tik patį darbuotoją, bet ir įvertinti kitus objektyvius įrodymus. Šiuo atveju vertinant pačios Išvados turinį, jame yra aiškiai nurodyta, kad komisija, atlikdama tyrimą, kurio pagrindu priimta Išvada, netyrė jokių su galimai ieškovo darbo pareigų pažeidimu susijusių objektyvių duomenų ir dokumentų. Tai reiškia, kad visas komisijos tyrimas yra atliktas neobjektyviai, tendencingai ir šališkai, o Išvada yra neteisėta.

24.10. Komisija, atlikdama tyrimą, selektyviai rinkosi, kuriuos darbuotojus apklausti, o kurių darbuotojų duotų paaiškinimų net neįtraukti į Išvadą. Komisija savo tyrimą ir jo pagrindu priimtą Išvadą ir grindė vien tik subjektyviais buvusių ir / ar esamų Laboratorijos darbuotojų paaiškinimais, o objektyvaus tyrimo net ir neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

24.11. Ieškovui viso Komisijos tyrimo metu nebuvo sudaryta galimybė pateikti objektyvius ir savo poziciją pagrindžiančius duomenis. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo teisė į jo gynyba, teisė būti išgirstam ir išklausytam buvo apribota.

24.12. Bet kokie atsakovės teiginiai, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, yra be jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išanalizavo visus byloje esančius tiek rašytinius įrodymus, tiek žodžiu teiktus paaiškinimus ir jais grindė savo sprendimą civilinėje byloje.

24.13. Teismas atsakovės prašymo kviesti liudytojus netenkino pagrįstai, nes visi atsakovės prašomi kviesti liudyti Laboratorijos esami ir buvę darbuotojai jau buvo apklausti komisijos tyrimo metu, o jų žodinių paaiškinimu pagrindu komisija priėmė Išvadą.

24.14. Kadangi ieškovas buvo neteisėtai ir viešai pripažintas padaręs šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, dėl ko darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

24.15. Atsakovė – darbdavė, būdama stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, negali piktnaudžiauti savo padėtimi, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai atleisti ieškovą – darbuotoją iš užimamų pareigų ir, teismui pripažinus tokį ieškovo atleidimą neteisėtu, negrąžinti ieškovo į buvusias pareigas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad atsakovei būtų sudaroma galimybė net ir neteisėto atleidimo atveju pasiekti savo tikslą, jog konkretus darbuotojas iš darbo būtų pašalintas.

Šalies argumentai

24.16. Teismas, priimdamas sprendimą, ieškovo dar iki bylos pabaigos nagrinėjimo pabaigos 2022 m. kovo 2 d. pateikto prašymo priteisti 6 437,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Taigi, teismas pagrįstai ir teisėtai klausimą dėl 6 437,80 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendė priimdamas papildomą sprendimą.

24.17. 2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, truko beveik visą darbo dieną, o tokiame teismo posėdyje dalyvavo ir pats ieškovas. Taigi yra akivaizdu, kad ieškovas niekaip objektyviai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo teismui pateikti prašymo atlyginti jo patirtas 831,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

24.18. Teismas papildomu sprendimu pagrįstai sprendė, kad ieškovo faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek rekomendacijose nurodytus dydžius, tiek bylos sudėtingumą, todėl pagrįstai jų nemažino. Civilinės bylos metu buvo nagrinėjami sudėtingi ir kompleksiniai klausimai. Be to, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui turėjo įtakos atsakovės, trečiojo asmens Laboratorijos procesinis elgesys bei bylos trukmė.

24.19. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei rekomendacijose nėra numatytos galimybės mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

25. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, ir 2022 m. liepos 12 d. papildomo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos

28. Apeliantė (atsakovė) pateikė prašymą, kuriuo prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iškviesti jos nurodytus liudytojus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti buvusius ir esamus Laboratorijos darbuotojus, todėl nesudarė atsakovei galimybės liudytojų parodymais pagrįsti jos nurodomų aplinkybių. Apelianto įsitikinimo tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės turi detalus, tikslus ir tinkamas bylos esmės atskleidimas, tiek teisės, tiek fakto klausimų įvertinimas, išanalizavimas. Atsakovė prašo iškviesti liudytojus, dirbusius ieškovo darbo santykių metu, kurie padėtų nustatyti svarbias ginčo aplinkybes. Taip pat poreikį nagrinėti bylą žodine tvarka pagrindžia tai, kad civilinė byla yra susijusi su viešuosius interesus atitinkančiu racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimu.

29. Ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovės procesinių prašymų ir prašė juos atmesti. Pasak ieškovo, atsakovės prašomi apklausti asmenys jau buvo apklausti komisijos šiai atliekant tyrimą ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra ne naujo tyrimo ieškovo atžvilgiu atlikimas, o klausimas, ar ieškovo atžvilgiu atliktas tyrimas ir jo pagrindu priimta Išvada buvo teisėti ir pagrįsti. Taip pat atsakovės prašomų apklausti 9 liudytojų apklausa neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovė nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis teismo posėdis.

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

33. Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su nagrinėjamoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių visumos apeliacinės instancijos teismas gali padaryti išsamias ir pagrįstas išvadas, todėl papildomų liudytojų apklausa nėra tikslinga ir apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

34. Ieškovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus pateikė ir papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti – i) įrodymus, patvirtinančius, kad H. U. yra pavedamos funkcijos, susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu; (ii) Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą. 2022 m. spalio 11 d. nutartimi teismas šiuos įrodymus priėmė ir nustatė terminą bylos dalyviams pateikti savo poziciją raštu.

35. Teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo pateiktų papildomų įrodymų. Atsakovė nurodo, kad ieškovo įrodymai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad H. U. vykdė kokias nors funkcijas, už kurias jam galėjo būti mokamas padidintas atlyginimas iš pandemijos valdymui skirtų lėšų. Vertinant šias aplinkybes reikia atsižvelgti ne tik į įstaigos patvirtintus teisės aktus bet ir faktines aplinkybes, susijusias su konkrečių darbuotojų funkcijų vykdymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, už kokias konkrečiai funkcijas darbuotojams buvo mokamas padidintas darbo užmokestis. Tuo tarpu ieškovo pateiktame Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl šis įrodymas nepaneigia aplinkybės, kad lėšos minėtoje įstaigoje buvo naudojamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

36. Ieškovo pateikti ir teismo prijungti papildomi rašytiniai įrodymai vertintini visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

37. Nagrinėjamoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

37.1. 2020 m. rugsėjo 30 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-187 pagrindu atsakovė priėmė ieškovą į Laboratorijos direktoriaus pareigas, ieškovas pradėjo darbą nuo 2020 m. spalio 1 d. (el. b. 1 t., l. 31-32);

37.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-2082 „Dėl D. B. laikino nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. D. B. laikinai nušalintas nuo Laboratorijos direktoriaus pareigų galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimo laikotarpiui (el. b. 1 t., l. 33);

37.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-2083 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ sudaryta Komisija (el. b. 5 t., l. 30-31), kuriai buvo pavesta atlikti D. B., kaip Laboratorijos direktoriaus galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą, įvertinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-414 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-392 „Dėl suteiktos informacijos“ nurodytas aplinkybes bei pateikti ministrui išvadą. Komisija pateikė 2021 m. spalio 13 d. tyrimo išvadą Nr. BR-445 (el. b. 1 t., l. 36-59);

37.4. Komisija tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Nr. 10AD-453 (toliau – Pranešimas) informavo D. B., kad dėl aukščiau nurodytos informacijos yra įtarimas, kad savo veikimu/neveikimu/netinkamu veikimu pažeidė Pranešime nurodytus teisės aktų reikalavimus bei Pranešimu informavo Laboratorijos direktorių, kad jis turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus apie Pranešime išdėstytas aplinkybes bei pateikti su tuo susijusius dokumentus. Taip pat D. B. informuotas, jog turi teisę dalyvauti vyksiančiame Komisijos posėdyje (el. b. 1 t., l. 93-97);

37.5. Ieškovas D. B. rašytinius paaiškinimus pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu (el. b. 1 t., l. 102-145);

37.6. Komisija 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 10AD-465 D. B. pateikė raštu klausimus, kuriuos ketino pateikti Komisijos posėdžio metu (el. b. 1 t., l. 146-147). Ieškovas D. B. 2021 m. spalio 4 d. pateikė papildomus paaiškinimus (reg. Nr. 9AD-316) (el. b. 1 t., l. 148-155).

37.7. Komisija, vykdydama tyrimą, organizavo susitikimus su Laboratorijos darbuotojais bei laikina Laboratorijos vadove R. M. B. (Komisijos protokolai Nr. LP-233, LP-239, LP-240, LP-242) (el. b. 5 t., l. 294 – 301);

37.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. K-210 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus D. B. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ Komisijos konstatuoti ieškovo darbo pareigų pažeidimai pripažinti šiurkščiais ir ieškovas atleistas iš darbo; Komisijos tyrimo išvada laikoma šio įsakymo dalimi (el. b. 1 t., l. 34-35);

37.9. Komisijos tyrimo išvadoje nustatyti šie ieškovo darbo pareigų pažeidimai:

37.9.1. 1) ieškovas nevykdė kasmetinių darbuotojų vertinimo pokalbių, neužpildė vertinimo formų, laiku nepasirašė darbuotojų vertinimo išvadų, to pasėkoje neskaidriai ir neaiškiai skyrė darbuotojams darbo užmokesčių kintamąsias dalis, šis pažeidimas tęstinis, nėra pagrindo manyti, kad vadovo elgesys pasikeis;

37.9.2. 2) papildomos pareigos, užduotys, funkcijos, nenustatytos pareigybės aprašymuose, bei susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, tiesiogiai pavaldiems darbuotojams ieškovo buvo pavedamos ne raštu, o žodžiu; už šių papildomų funkcijų atlikimą buvo skiriamos priemokos; Laboratorijoje nėra dokumentų, kuriuose būtų nurodyta kam, už kokį padidėjusį darbo krūvį ar kitus papildomus darbus, susijusius su pandemijos valdymu, buvo skiriamos priemokos iš valstybės biudžeto; nėra priedų ar priemokų skyrimo pagrįstumo, atsekamumo bei kontrolės, todėl nėra galimybės identifikuoti asmenų, dirbusių su pandemijos valdymu; toks ieškovo darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, nes daro Laboratorijos lėšų panaudojimą netinkamu, neskaidriu ir neracionaliu, bei daro šių lėšų panaudojimo kontrolę neįmanomą;

37.9.3. 3) ieškovas Laboratorijoje neužtikrino saugios darbo aplinkos, buvo siekiama įbauginti darbuotojus, darbovietėje susiklostė neigiama psichologinė atmosfera, kuri lėmė dalies darbuotojų išėjimą iš darbo; Laboratorijoje nustatyta struktūra buvo iškreipiama į darbą priimant darbuotojus, kuriems ieškovas neformaliai suteikdavo išskirtines teises ir įgaliojimus;

37.9.4. 4) atsakovė nėra raštu suteikusi ieškovui leidimo dirbti kitoje darbovietėje, nėra patvirtinto ieškovo darbo grafiko, funkcijų atkyrimo.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu ginčija tik ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus, susijusius su ieškovo neatliktu darbuotojų metiniu vertinimu ir ieškovo neužtikrintu tinkamu ir skaidriu Covid-19 priedų skyrimu (šio sprendimo 37.9.1 ir 37.9.2 punktuose nurodyti pažeidimai). Dėl to šiuo atveju teisėjų kolegija yra saistoma apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik dėl šių ieškovo darbo pareigų pažeidimų bei jų kvalifikavimo darbo santykių nutraukimo teisėtumo aspektu ir neanalizuoja kitų ieškovui darbdavio inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų (neanalizuojami šio sprendimo 37.9.3 ir 37.9.4. punktuose nurodyti pažeidimai).

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas niekada neneigė aplinkybės, kad Laboratorijai pavaldžių darbuotojų metinius įvertinimus atliko nesilaikydamas įstatymo tam nustatytos formos ir ženkliai vėliau, nei nustatyta vidiniuose Laboratorijos teisės aktuose. Tačiau, ieškovo vertinimu, toks jo „formalus“ pažeidimas nėra ir negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė faktinės aplinkybės, kad Laboratorijos darbuotojams papildomas darbo funkcijas ir užduotis, susijusias su Covid-19 pandemijos valdymu, pavesdavo žodžiu, o ne raštu. Ieškovo teigimu, dėl itin ženkliai padidėjusio darbų masto nebuvo įmanoma įforminti papildomų funkcijų pavedimo darbuotojams raštu, tačiau toks „formalus“ pažeidimas neįtakojo netinkamo Laboratorijos lėšų skirstymo.

40. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog (i) ieškovas, kaip Laboratorijos vadovas, ne laiku ir netinkama forma atliko pavaldžių darbuotojų metinį vertinimą ir (ii) ne pagal taikytinus teisės aktus pavedė pavaldiems darbuotojams atlikti papildomas darbo funkcijas ir už jų atlikimą skyrė priemokas, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių ieškovo darbo pareigų netinkamo vykdymo teisinio kvalifikavimo.

Dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus

41. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

42. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, turi teisę darbuotojo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu.

43. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

44. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 36–37 punktus).

45. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo, biudžetinės įstaigos vadovo, padaryto darbo pareigų dviejų pažeidimų kvalifikavimo kaip šiurkščių ir dėl tokių pažeidimų atsakovės priimto sprendimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės sudarytos Komisijos nustatyti galimi pažeidimai gali būti vertinami kaip tam tikri ieškovo vadovavimo veiklos trūkumai, tačiau negali būti vertinami ir laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovas pripažino ir neneigė, jog neatliko reikiama forma privalomų metinių darbuotojų vertinimų, t. y. nepravedė su jais būtinų pokalbių, pripažino, kad vertinimų išvados buvo pasirašytos vėliau nei įsakymai dėl kintamų priedų skyrimo ir pan. Pirmosios instancijos teismas tokį pažeidimą laikė formaliu. O tai, kad padidinto finansavimo lėšų naudojimas ne kiekvieną kartą buvo grindžiamas rašytiniu vadovo nurodymu, pirmosios instancijos teismas vertino kaip savaime nerodantį lėšų panaudojimo neskaidrumo ir neteisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

47. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu ieškovo elgesio vertinimu, nes (i) ieškovas neatliko ne vieno, bet visų jam pavaldžių darbuotojų metinio vertinimo, todėl ieškovo sprendimas skirti darbuotojams kintamąją darbo užmokesčio dalį neatlikus metinio vertinimo, pažeidžia Laboratorijos vidaus teisės aktus; (ii) ieškovas darbuotojams papildomas funkcijas, susijusias su Covid-19 pandemijos valdymu, skirdavo žodžiu, nors taikytini teisės aktai imperatyviai nustatė, kad papildomos funkcijos darbuotojams turi būti pavestos raštu; (iii) teismas neįvertino aplinkybės, kad priemokos už papildomas funkcijas, susijusias su Covid-19 pandemijos valdymu, buvo skiriamos asmenims, kurie nevykdė atitinkamų funkcijų; (iv) Covid-19 valdymui skirtos lėšos negalėjo būti naudojamos išeitinėms išmokoms mokėti; (v) ieškovas neteisėtai ir neskaidriai išmokėjo padidintą darbo užmokestį iš Covid-19 pandemijos valdymui skirtų lėšų.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažino faktines aplinkybes, jog laiku neatliko pavaldžių darbuotojų metinio vertinimo ir paskyrė darbo užmokesčio kintamąsias dalis be tokio vertinimo. Taip pat ieškovas žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad Laboratorijos darbuotojams papildomos funkcijos ir užduotys, susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, buvo skiriamos žodžiu dėl itin išaugusio darbų krūvio. Ginčo šalys nesutaria, kaip šie ieškovo, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, veiklos trūkumai turėtų būti vertinami, t. y. ar tai gali būti laikoma šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, ar ne, ir ar dėl tokių pažeidimų galėjo būti taikoma pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš darbo.

49. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).

50. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

51. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas buvo priimtas į vadovaujamas pareigas, t. y. biudžetinės įstaigos vadovo pareigas. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl vadovaujančių asmenų padarytų darbo drausmės pažeidimų vertinimo pažymima, kad vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovės sudaryta Komisija buvo tendencinga ir šališka tiriant ieškovo darbo pareigų pažeidimus. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (žr. šio sprendimo 37.4 - 37.7 punktus) patvirtina, kad Komisija sudarė sąlygas ieškovui teikti savo paaiškinimus raštu keletą kartų, taip pat neužkirto kelio ieškovui dalyvauti Komisijos posėdyje ir žodžiu teikti paaiškinimus, tačiau ieškovas tokia teise nesinaudojo; Komisijos apklausti Laboratorijos darbuotojai nebuvo atrinkti šališkai, Komisija bendravo su tais darbuotojais, kurie buvo susiję su ieškovui inkriminuojamais darbo pareigų pažeidimais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti Komisijos nariai teikė nuoseklius, aiškius ir kitais įrodymais patvirtintus paaiškinimus apie Komisijos veiklą ir tyrimo išvados surašymą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio teisinio ar faktinio pagrindo nesivadovauti Komisijos išvada.

53. Trečiasis asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Laboratorija) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-789 „Dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktas (TAR, 2015, Nr. 2015-13615) (toliau – Laboratorijos nuostatai)). Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) (toliau – SPĮĮ).

54. Laboratorijos nuostatų 17 punkte nustatytos Laboratorijos direktoriaus pareigos: Laboratorijos direktorius: 17.1. planuoja, organizuoja, kontroliuoja Laboratorijos darbą, kad būtų įgyvendinami Laboratorijos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 17.2. pagal kompetenciją priima įsakymus, kitus tvarkomuosius dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą; 17.3. suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru tvirtina Laboratorijos struktūrą; 17.4. tvirtina Laboratorijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus, nustato darbuotojų tarnybinius atlyginimus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų ir didžiausio leistino pareigybių skaičiaus; 17.5. teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia Laboratorijos darbuotojus, juos skatina, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas; 17.6. Laboratorijos vardu pasirašo sutartis ir kitus dokumentus; 17.7. atstovauja Laboratorijai visose institucijose, įstaigose ir organizacijose arba suteikia įgaliojimus Laboratorijos darbuotojams atstovauti Laboratorijos interesams Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei tarptautinėse organizacijose; 17.8. užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir Laboratorijos nuostatų; 17.9. garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi; 17.10. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Laboratorijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą; 17.11. už Laboratorijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui; 17.12. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pavedimus.

55. Ieškovas buvo priimtas į Laboratorijos direktoriaus, t. y. sveikatos priežiūros įstaigos vadovo, pareigas. Teismų praktikoje nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas atsakingas už visą įstaigos veiklą, jis užtikrina kasdienį įstaigos funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Įstaigos vadovo darbo pobūdis lemia, kad negali būti tiksliai apibrėžiamas jo darbo mastas, nustatomos tam tikros normos ar kiekiai, įstaigos vadovo darbo apimtis nėra vienoda kiekvieną dieną, ją lemia būtini spręsti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-248/2017).

56. Vertinant apeliaciniu skundu skundžiamą ieškovo darbo pareigų pažeidimą, susijusį su darbuotojų kasmetiniu vertinimu ir darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymą, teisėjų kolegija pažymi, kad Laboratorijos 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. VK-98 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (el. b. 4 t., l. 636 – 644) 5, 6, 9, 12-17 punktuose nustatyta, kad darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, jeigu darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per praėjusius kalendorinius metus ėjo pareigas Laboratorijoje ir tais atvejais, kai laboratorijos darbuotojui metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai buvo nustatyti likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki kalendorinių metų pabaigos. Tiesioginis darbuotojo vadovas, atsižvelgdamas į Laboratorijos metinio veiklos plano priemones, darbuotojams nustato metines veiklos užduotis, susijusias su darbuotojų funkcijomis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Darbuotojo veiklos vertinimo procedūrą sudaro: darbuotojo veiklos nagrinėjimas, darbuotojo veiklos įvertinimas ir veiklos vertinimo išvados surašymas. Darbuotojo veiklos nagrinėjimas – veiklos vertinimo išvados užpildymas ir pokalbis su darbuotoju. Vadovas iki pokalbio susipažįsta su darbuotojo užpildytos veiklos vertinimo išvados formos 1 punktu. Vadovas su darbuotoju pokalbio metu aptaria darbuotojo gebėjimus vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo pasiektus rezultatus, atliekant pavestas metines veiklos užduotis, jo veiklą per praėjusius kalendorinius metus, suformuluoja einamųjų metų veiklos užduotis, jų vertinimo rodiklius, aptaria darbuotojo kvalifikacijos tobulinimą ir užpildo veiklos vertinimo išvados formą. Po pokalbio vadovas užpildo darbuotojo veiklos vertinimo išvados formos 7 ir 8 punktus – pažymi darbuotojo bendrą veiklos vertinimą ir įrašo siūlymus. Vadovas darbuotoją su veiklos vertinimo išvada supažindina pasirašytinai.

57. Komisijos pokalbių su Laboratorijos darbuotojais metu (protokolas LP-233 (el. b. 4 t., l. 294-295), LP-242 (el. b. 4 t., l. 298-299) buvęs Laboratorijos direktoriaus pavaduotojas H. U., paklaustas, kaip Laboratorijoje vyksta kasmetiniai direktoriui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų vertinimai, paaiškino, kad anksčiau darbuotojas užsipildydavo vertinimo išvadą, tada direktorius kviesdavosi darbuotoją pokalbiui. Pokalbio metu direktorius vertina atliktus ir suplanuotus veiksmus. Tada jis padaro išvadą ir nustato kintamą dalį. O vertinant jo 2020 m. veiklos rezultatus buvo taip, kad Išteklių skyriaus vedėja T. V. paklausė, kokios jis norėtų kintamos dalies. Į tai H. U. atsakė, kad, jei direktorius nieko nedaro (vertinimo), tai tegul palieka tokią pačią kaip praėjusiais metais. Pateikus klausimą, ar kiti direktoriui pavaldūs darbuotojai buvo įvertinti, H. U. atsakė, kad, kiek jis žino, nebuvo įvertinta ir kita direktoriaus pavaduotoja R. M. B. bei direktoriui pavaldžių skyrių vedėjai. H. U. nurodė, kad vertinimo neatlikimą galima būtų vertinti kaip tam tikrą galimą spaudimą pavaldiems darbuotojams. Komisijos atstovams Išteklių valdymo skyriaus vedėja T. V. paklausta patvirtino, kad jos kasmetinis 2020 m. veiklos vertinimas buvo baigtas, t. y. vertinimo išvada tiek jos, tiek direktoriaus buvo pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 13 d., o vertinamasis pokalbis su jos tiesioginiu vadovu D. B. nevyko. Direktoriaus pavaduotoja R. M. B. paaiškino, kad kasmetinio vertinimo procese pokalbio su direktoriumi nebuvo, o kasmetinio vertinimo išvada pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kokybės skyriaus vedėja R. K. paaiškino, kad savo vertinimo išvadą direktoriui pateikė, bet jokio atgalinio ryšio iš jo nesulaukė, vertinamojo pokalbio su direktoriumi nebuvo.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktu šio ieškovo darbo pareigų pažeidimo vertinimu kaip formaliu ir nesudarančiu pagrindo ieškovą atleisti iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Laboratorijos darbuotojų metinis vertinimas yra svarbi procedūra, lemianti Laboratorijos darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį (Laboratorijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus 2021 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. VK-7 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (el. b. 5 t., l. 971 – 982) 15 – 20 punktai). DK 34 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, todėl kiekvienas darbuotojas turi teisę žinoti jam nustatomo darbo užmokesčio dydį. Ieškovas, būdamas biudžetinės įstaigos vadovu, turi tiesioginę ir svarbią pareigą laikytis visų teisės aktų reikalavimų, o, teisėjų kolegijos vertinimu, pavaldžių darbuotojų būtinųjų darbo sąlygų tinkamas ir savalaikis nustatymas yra svarbi ir reikšminga vadovo pareiga. Kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Laboratorijos vidaus teisės aktuose ir tiesiogiai susijusi su kasmetinio darbuotojų vertinimo rezultatais. Ieškovas, būdamas įstaigos vadovu, negalėjo nežinoti Laboratorijos vidaus teisės aktų, susijusių su kasmetiniu darbuotojų vertinimu, darbo užmokesčio sistema ir kt. Iš ieškovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nustatyta, kad ieškovas pakankamai atsainiai vertino savo, kaip įstaigos vadovo pareigas, nesistengė kaip galima greičiau atlikti darbuotojų kasmetinį vertinimą, vertinimo pokalbius ir išvadas vertino kaip perteklinę biurokratiją ir savo pareigų nevykdymą teisino dėl pandemijos padidėjusiu darbo krūviu.

59. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad ieškovo, kaip Laboratorijos vadovo, netinkamas ir nesavalaikis pavaldžių darbuotojų metinis vertinimas pagrįstai ir teisėtai darbdavės buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pažymėtina, kad Laboratorijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-1773 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pareigybės aprašymo“ (toliau – Direktoriaus pareigybės aprašymas), 4.2 ir 4.5 punktuose nustatytos vadovo pareigos užtikrinti teisės aktų vykdymą ir tinkamai nustatyti darbuotojų darbo užmokestį.

60. Vertinant apeliaciniu skundu skundžiamą ieškovo darbo pareigų pažeidimą, susijusį su papildomų funkcijų, susijusių su Covid-19 pandemijos valdymu, pavedimu Laboratorijos darbuotojams ir apmokėjimu už šias funkcijas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo 6.2 – 6.3 punktuose aiškiai įtvirtinta, kad papildomos funkcijos, susijusios su pandemijos valdymu, darbuotojams turi būti formuluojamos (pavedamos) raštu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Laboratorijos darbo reglamento, patvirtinto Laboratorijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VK-90 (el. b. 4 t., l. 629-635), 21 punkte taip pat įtvirtinta kokia forma turi būti duodami direktoriaus pavedimai, 28 punkte nustatyta, kad yra vykdoma direktoriaus pavedimų vykdymo apskaita ir kt.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė ir ieškovas neginčijo, kad Laboratorijoje nėra dokumentų, kuriuose būtų nurodyta kam, už kokį padidėjusį darbo krūvį ar kokius atliktus papildomus darbus ar papildomas funkcijas, susijusias su pandemijos valdymu, buvo skiriamos priemokos iš valstybės biudžeto pandemijos valdymui skirtų papildomų lėšų. Dėl to atsakovės sudaryta Komisija konstatavo, kad Laboratorijoje nėra priemokų ar priedų skyrimo pagrįstumo, atsekamumo bei kontrolės, priemokos ar priedai buvo skiriami neaiškiais prioritetais ir nesilaikant Laboratorijos darbo apmokėjimo tvarkos. Kadangi papildomos funkcijos pavedamos, pavedimai buvo formuluojami ne raštu, bet žodžiu, o ataskaitos apie įvykdytą pavedimą taip pat nebuvo įforminamos raštu, atsakovės sudarytai Komisijai nebuvo galimybės identifikuoti asmenų, dirbančių su Covid-19 pandemijos valdymu. Už žodžiu pavedamų darbų, funkcijų atlikimą direktorius D. B. pavaldiems darbuotojams priemokas skirdavo iš valstybės biudžeto pandemijos valdymui skirtų papildomų lėšų, nors norminiuose teisės aktuose nustatyta galimybė tokias priemokas skirti tik už raštu suformuluotų užduočių vykdymą.

62. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi sveikatos sistemos įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, nustatytas funkcijas, teises ir pareigas, šioje konkrečioje situacijoje ieškovo pareigybės aprašymą, specialųjį teisinį reguliavimą, taikytą pandemijos laikotarpiu mokant darbuotojams priemokas už papildomas užduotis, negali nesutikti su atsakovės vertinimu, kad papildomų funkcijų ir užduočių, susijusių su pandemijos valdymu, neįforminimas raštu Laboratorijoje, kaip biudžetinėje įstaigoje, sukūrė tokią situaciją, kai neįmanoma patikrinti, kurie darbuotojai vykdė papildomas užduotis, kokia apimtimi, ar visiems jiems buvo skirtos priemokos, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatytas priemokos dydis. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks aplaidus ir atsainus ieškovo, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, elgesys (neveikimas) gali būti vertinimas tik kaip tam tikras veiklos trūkumas. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji juridiniai asmenys, finansuojami iš valstybės biudžeto, vykdo visuomenei reikalingas viešąsias funkcijas, o tokių juridinių asmenų veiklos skaidrumas ir atskaitingumas yra vienas iš esminių viešojo sektoriaus veiklos principų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo elgesys (neveikimas), kai neįmanoma patikrinti viešųjų finansų panaudojimo pagrįstumo, efektyvumo ir tikslingumo, yra savaime itin šiurkštus vadovo darbo pareigų pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą tokį asmenį atleisti iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo argumentai, jog nebuvo nustatyta konkreti žala valstybės biudžetui, nėra teisiškai reikšmingi šioje konkrečioje situacijoje, nes neįmanomumas aplamai nustatyti, ar tinkamai buvo skirstomi priedai ir priemokos yra sunkus pažeidimas.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad savaime dėl Covid-19 pandemijos valdymo padidėjęs darbo krūvis negali pateisinti ieškovo darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovas, savanoriškai sutikdamas eiti Laboratorijos vadovo pareigas, prisiėmė atsakomybę dėl šios įstaigos tinkamo veikimo ir valdymo. Pažymėtina, kad Direktoriaus pareigybės aprašymo 3.4 – 3.5 punktuose aiškiai įtvirtinta, kad Laboratorijos vadovas privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisės aktus, išmanyti sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus. Tuo atveju, jei vadovui padidėjęs darbo krūvis tampa iš tiesų nepakeliamai dideliu, bet kuris kitas atsakingas įstaigos vadovas, pirmiausia, turėtų svarstyti dėl savo galimybių dirbti kitoje darbovietėje ir galimai turėtų atsisakyti tokių papildomų pareigų, visą savo dėmesį skiriant vadovo pareigoms. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo elgesiu ir paaiškinimais teismo posėdžių metu nesudarė pagrįsto įspūdžio, kad aplamai tinkamai suprato vadovo pareigoms tenkančią atsakomybę, kodėl tam tikrų formalizuotų procedūrų laikymasis (kuris, ieškovo vertinimu, yra tik perteklinis biurokratizmas) yra svarbus viešajame sektoriuje, kaip atitinkamai skirtų lėšų panaudojimas turėtų būti įforminamas, užtikrinant atsekamumą ir galimybę patikrinti.

64. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad darbo drausmės pažeidimai gali būti tęstiniai, t. y. tokie, kurie padaromi per tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Paprastai tokio pobūdžio pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 53 punktas). Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo požiūrį į darbą; jei darbuotojas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, buvo gavęs drausmines nuobaudas už analogiškus pažeidimus, atsižvelgtina į tokias aplinkybes kaip patvirtinančias ieškovo nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą ir turinčias reikšmės skiriant griežtesnę drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2010). Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65. Pirmiau nurodytos aplinkybės, kad ieškovas ilgą laiką netinkamai vykdė savo kaip vadovo funkcijas, reikšdavo pakankamai atsainų požiūrį į tinkamą procedūrų įforminimą, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tiesų darbdavei sudarė pakankamą pagrindą nebesitikėti, jog ieškovas ateityje tinkamai vykdys vadovo pareigas ir užtikrins galimybę patikrinti Laboratorijos veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į DK 24 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pirmiau aptartos aplinkybės dėl ieškovo elgesio šioje situacijoje, be kita ko, parodo paties vadovo atsainų požiūrį į vykdytą darbo pareigų pažeidimą, sąmoningą privalomų reikalavimų dėl darbuotojų kasmetinio vertinimo, kintamosios darbo užmokesčio dalies paskyrimo, papildomų funkcijų ir užduočių pavedimo raštu ir skaidraus apmokėjimo už jas užtikrinimo, nevykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo elgesys vertintinas kaip veikimas prieš darbdavės interesus, kuris, be kita ko, nulėmė atsakovės pasitikėjimo ieškovu praradimą.

66. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, tačiau, netinkamai aiškindamas ir taikydamas DK 58 straipsnio nuostatas, nepagrįstai tokių pažeidimų nekvalifikavo kaip šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo sąmoningas tęstinis vadovo pareigų netinkamas vykdymas, suponuojantis darbdavės pasitikėjimo ieškovu praradimą, pripažinimas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio nutraukta darbo sutartis, vertintinas kaip proporcinga darbdavės pasirinkta priemonė ginant savo interesus. Konstatavus, kad atsakovės sprendimas DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra teisėtas, pirmosios instancijos teismo priimtas procesiniais sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos

67. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinę žalą, nes neatsižvelgė į paties ieškovo elgesį (vadovavimo veiklos trūkumus), netyrė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Be to, atsakovė, atskleisdama informaciją apie ieškovo atleidimą, veikė sąžiningai, turėdama tikslą informuoti visuomenę.

68. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

69. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

70. Nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus, byloje nėra duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat naikintina, ir dėl šio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl skundžiamo papildomo teismo sprendimo

72. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje priėmus priešingą sprendimą dėl ginčo esmės nei pirmosios instancijos teisme, t. y. atmetus ieškovo ieškinį visiškai, skundžiamas papildomas sprendimas taip pat naikintinas ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

73. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

74. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas darbo teisės materialines teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus visiškai, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

76. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 3312,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 713,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra protingo dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteisia 3312,27 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 4025,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovės apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. papildomą sprendimą bei priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 188603472, naudai 3312,27 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvylika eurų ir 27 ct.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 713,00 Eur (septynis šimtus trylika eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 4025,27 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt penkis eurus ir 27 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė