Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms advokatei Jovitai Valatkaitei, adv. pad. Eglei Gliaudelytei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovei pagal įgaliojimą D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą minėtoje civilinėje byloje, kuriuo priteisė ieškovui D. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos papildomai 7 269,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, įgaliotas asmuo palaiko atsakovės pareiškimą pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinamas.

Dėl prašymo atgręžti sprendimo įvykdymą.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 373 str. numato, jog panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

Sutinkamai su CPK 760 str. 1 d. nuostata, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai.

Sutinkamai su CPK 761 str. 2 d. nuostata, jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą. Klausimas išsprendžiamas nutartimi (CPK 761 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymu, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą į padėtį, buvusią iki tokio sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą (net jei jo pagrindas buvo tuo metu galiojęs teismo sprendimas), tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. Atsižvelgiant į tam tikrų civilinės teisės subjektų ir jų reikalavimų išskirtinumą bei svarbą, jei šalis teismo proceso metu elgėsi sąžiningai ir jos veiksmai neturėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, pagal įstatymą tam tikrais atvejais teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016 22 punktą). Vienas iš tokių ribojimų yra nustatytas CPK 762 straipsnio 4 dalyje – bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo atgręžti teismo sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai tokių išmokų gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Panaikintu teismo sprendimu darbuotojo naudai nebuvo priteisiamas darbo užmokestis ir nebuvo sprendžiamas ir konstatuotas jo mokėjimo / nesumokėjimo klausimas. Panaikintu sprendimu išieškotas vidutinis darbo užmokestis buvo kaip pasekmė konstatuoto atleidimo neteisėtumui kompensuoti. Todėl šiuo atveju visiškai sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju jokie atgręžimo ribojimai nėra taikomi. Todėl netikslinga ir nėra būtina spręsti ir pasisakyti dėl išmokų gavėjo veiksmų nesąžiningumo ar galimos sąskaitybos klaidos padarymo.

Suinteresuoto asmens D. B. (ieškovo pagal išnagrinėtą civilinę bylą) teiginiai, kuriais jis remia savo nesutikimą su pareiškimu, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo netenkinti prašymo. Sprendimas, kurį atgręžti yra prašoma, faktiškai įsiteisėjęs. Sumų gavimo ir dydžio D. B. neginčijo, sumokėjimo faktas byloje įrodytas. Duomenų, kad būtų pateiktas ir būtų priimtas nagrinėjimui kasacinis skundas, nėra. Argumentai dėl silpnesnės ginčo pusės statuso išmokos gavėjui nedirbant ar dėl sąlyginai nedidelės sumos taip pat nėra pakankami ir reikšmingi prašymo atmetimui.

Akcentuotina tai, kad ateityje esant priimtam galimam kasaciniam skundui ir esant galimai pareiškėjo išreikštai valiai ir poreikiui išduoti vykdomąjį raštą pagal šią teismo nutartį jai įsiteisėjus, darbuotojas galės reikšti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo sustabdymo.

Dėl advokato išlaidų atlyginimo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte yra įtvirtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, net ir tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, turi diskrecijos teisę spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktas pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo, už kurio parengimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija advokatų kontoros Norkus ir partneriai COBALT, advokatų profesinei bendrijai (advokatei D. F.-Norvaišienei) sumokėjo 1 354,92 Eur. Įvertinus tai, kad byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, atsižvelgus į parengto procesinio dokumento nesudėtingumą bei tai, kad advokatė D. F.-Norvaišienė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją atstovavo darbo ginčo byloje, todėl buvo susipažinusi su reiškiamo prašymo aplinkybėmis, kurių nereikėjo tirti ar įrodinėti naujai ir papildomai, nereikėjo rinkti jokių naujų įrodymų, nebuvo būtinas ir atstovų dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant šį prašymą, pačiose suteiktų darbų išklotinėse eilė įvardintų paslaugų, kaip konsultavimas, duomenų analizė, teismų praktikos paieška, faktiškai yra atkartojamos įvardijant ir naujų papildomų įkainių bei darbo laiko sąnaudas tam, D. B., kaip šiuo momentu nedirbančio asmens, socialiniu ekonominiu aspektu jautrią situaciją, advokato pagalbos išlaidų suma už nagrinėjamo turinio nesudėtingą pareiškimą ir jo nagrinėjimą teisme, kuomet teisiniu procesiniu požiūriu advokatų dalyvavimas nebuvo būtinas, mažintina iki 200 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 233 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 760 – 761 straipsniais,

nutaria:

prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti.

Atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo dalies įvykdymą ir išieškoti iš D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (j. a. k. 195551983) naudai 2 235,52 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt penki eurai 52 ct) (atskaičius mokesčius), kurie jam buvo sumokėti skubaus vykdymo tvarka, pripažinti teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti sumokėtus mokesčius nuo 3 695,07 Eur sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, t. y. 739,01 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 257,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 528,02 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Išieškoti iš D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (j. a. k. 188603472) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.