- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2061-1218/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45194-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis 2 nepilnamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L.“ (šiuo metu vaiko priežiūros atostogose), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. sukėlė fizinį skausmą A. B., o būtent, 2023 m. lapkričio 24 d., apie 13.30 val., parduotuvės RIMI automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Kedrų g. 4, konflikto metu tyčia spyrė kaire koja A. B. į dešinės kojos šlaunį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. D. parodė, kad kaltinimus supranta, bet kaltės nepripažįsta. Važiavo link išvažiavimo iš RIMI parduotuvės, o iš kairės pusės važiavo automobilis TOYOTA, kuris vos neįvažiavo jam į šoną. Atkreipęs dėmesį į tą automobilį sumažino greitį ir pradėjo po truputį važiuoti. Dešinėje pusėje pamatė žmones ant pėsčiųjų perėjos, bet tuo metu jis jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją. Išgirdo garsų smūgį į mašinos galą. Pavažiavęs kelis metrus išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, kam trenkė į automobilį. Nukentėjusysis atsakė, kad jis jo nepraleido prie pėsčiųjų perėjos. Jis (kaltinamasis) nurodė, kad jo nepastebėjo, o jeigu būtų pastebėjęs, tikrai praleistų, nes tai nėra didelė problema. Barėsi tarpusavyje keiksmažodžiais ir tada koja trenkė. Sakė, kad ir jis jo nepastebėjo. Grįžo atgal į automobilį. Žmogus dar iš galo ėjo fotografavo jį ir jo automobilį. Priėjęs prie lango pasakė, kad turės problemų su jo vaikais, į ką jis atsakė keiksmažodžiais ir nuvažiavo. Po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju tam, kad susitaikyti. Paskambino, atsiprašė ir pasakė, kad supykęs tą koją pakėlė ir į sėdmenis trenkė. Iš tikrųjų nenorėjo taip elgtis. Nukentėjusysis į tai jam atsakė, kad partyrė pažeminimą ir nori pinigų. Siūlė atlyginti apie 100 Eur. Nukentėjusysis atsakė, kad jam policijoje pasakė, jog tokiose situacijose atlyginama nuo 1000 iki 3000 Eur, todėl prašė atlyginti 500 Eur, bet jis nesutiko. Automobilis, kuris vos nekliudė jo vairuojamą automobilį, buvo prieš porą metrų iki pėsčiųjų perėjos. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pamatė žmonių siluetus ir išgirdo smūgį. Automobilį sustabdė už poros metrų nuo perėjos. Ginčas trūko neilgai – iki 5 min. Paskui grįžo į automobilį ir išvažiavo iš tos vietos. Smūgio metu žmonės jau buvo pradėję eiti perėją. Su pareikšto civilinio ieškinio suma nesutinka. Smūgį sudavė į dešinės pusės sėdmenis. Smūgis tikrai nebuvo stiprus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad ėjo iš parduotuvės per perėją. Priėjo prie vietos, kur yra automobiliams pravažiuoti skirta vieta. Tuo metu buvo ne vienas ir kalbėjo. Staiga prieš juos pravažiavo automobilis, kuris buvo tokiu atstumu, kad jis palietė jį ranka. Jie jau buvo kirtę tą liniją, kur automobilių stovėjimas baigiasi, nes jis ranka palietė automobilį iš netikėtumo. Automobilis pravažiavo apie 5 metrus, kaltinamasis atidarė langą ir pasiūlė duoti į snukį. Jis kažką atsakė. Tada jis išlipo, priėjo ir jiedu pradėjo bartis. Viskas įvyko labai greitai. Stovėdamas priešais jį kaltinamasis atšoko per kokį metrą ir užsimojęs kaire koja, stipriai smogė jam į dešinę šlaunį. Po to, ramiai nuėjo į automobilį, atsisėdo ir išvažiavo. Po konflikto parėjo iki netoliese esančio automobilio, bet kuo toliau, tuo labiau jam ta koja pradėjo skaudėti. Galvojo apsieiti be medicininės pagalbos. Po valandos pastebėjo, kad jo koja ištino ir jis nuvažiavau į policijos komisariatą. Parašė pareiškimą ir nuvažiavo į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur jam padarė rentgeno nuotrauką ir pasakė, kad kojos lūžio nemato, nes buvo stiprus skausmas. Kaltinamąjį fotografavo ir filmavo, kai kaltinamasis jam įspyrė ir norėjo išvažiuoti iš aikštelės. Skausmą jautė iki 4 savaičių, nes darė mankštą. Pirmas 4 dienas po įvykio negalėjo apskritai nieko daryti, o sekančias 3 savaites šlubavo. Medikai patys konstatavo, kad koja ištino, nereikėjo nieko sakyti. Spyrio metu patirtą skausmą vertina 5-6 balais iš 10 balų, bet pats skausmas jam prasidėjo po kelių dienų. Įeidamas į perėją, nežiūrėjo nei į kairę, nei į dešinę, nes jautėsi saugus. Reaguodamas į šią situaciją, tiesiog ranka stuktelėjo į tą automobilį. Konfliktas įvyko būtent toje vietoje, kur baigiasi perėja. Prisilietė į galinę automobilio vietą pirštais. Jo neužkabino, tiesiog taip sureagavo į jam sukeltą pavojų, tai buvo spontaniškas veiksmas. Spyris buvo į dešinės kojos išorinę šlaunies vietą. Patirtą skausmą ir moralinę žalą vertina 500 Eur. Apart apsilankymą Lazdynų ligoninėje, daugiau niekur nesigydė. Vėliau nesikreipė pas gydytojus, nes jam buvo išaiškinta, kaip jis turi gydyti koją. Rekomendavo naudoti tepalą ant skaudančios vietos ir dėti ledus. Atsisakė nuskausminamųjų, nes yra alergiškas. Mostelėjimo į kaltinamojo automobilį stiprumą vertintu 2 balais iš 10 balų. Naudojo tepalą „Diclac“. Šeimos nariai gali patvirtinti, kad tęsė gydymą iki 3 savaičių. Vėliau nesikreipė pas gydytoją, nes laukė kol praeis skausmas. Patinimas (edema) buvo beveik jo delno dydžio. Smūgio vietoje taip pat buvo pageltonavimas. Patinimas dingo po kelių dienų. Moterį, kuri yra įvykio liudytoja, pažįsta virš 20 metų.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. P. parodė, kad kartu su A. B. išėjo iš RIMI parduotuvės ir ėjo per perėjimą stovėjimo aikštelėje. Matomumas buvo geras. Norėjo pereiti kelią per pėsčiųjų perėja, bet prieš juos pralėkė juodas automobilis, kuriame sėdėjo kaltinamasis. Automobilis pravažiavo kokius 2-3 metrus, sustojo ir iš jo išlipo kaltinamasis. Galvojo, kad jis nori atsiprašyti, nes jų nepastebėjo. Tačiau jis su tokia agresija ir su keiksmažodžiais pradėjo rėkti ir pribėgęs prie A. B. spyrė jam į koją. Tam, kad nutraukti šį konfliktą, griebė A. už rankos ir nuėjo toliau. Automobilis pralėkė jiems būnant ant perėjos ribos. Kai automobilis sustojo, galvojo, kad žmogus išeis atsiprašyti. Jokio trenkimo garso negirdėjo. Jiedu automatiškai atsilošė, kai automobilis pravažiavo jiems prieš pat nosį. Iš automobilio išlipęs kaltinamasis pradėjo rėkti ir keiktis, artinosi prie A. ir jam spyrė į koją. Viskas vyko labai greitai. Iš pradžių, kai kartu ėjo po spyrio, tai lyg tai nieko, bet paskiau A. sakė, kad negalėjo priminti kojos ir sportuoti. Spyrimas buvo stiprus. Skausmą kentėjo apie mėnesį. Su A. bendrauja kartą per mėnesį. Jis kartais jai padeda, nes turi neįgalią dukrą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė J. B. parodė, kad dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertu. Specialistės pareigose nuo 2016 metų. Buvo informuota, kad kalbės apie išvadą dėl nukentėjusiojo A. B. sužalojimų, todėl papildomai jokios medžiagos jai pagarsinti nereikės. Vertinimui buvo pateiktas Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 2023 m. lapkričio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kur nukentėjusysis buvo apžiūrėtas gydytojo ir jam jokių sužalojimų nenustatyta. Patinimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes patinimas ne visada yra trauminės kilmės. Nukentėjusysis dėl apžiūros kreipėsi po 3 dienų, t. y., 2023 m. lapkričio 27 d. Apžiūrėjo nukentėjusiojo A. B. kūną ir traumuotą vietą. Sužalojimų nenustatė, nes sužalojimas nustatomas tada, kai pažeidžiama kažkokia struktūra, pavyzdžiui: plyšta kraujagyslė, atsiranda nubrozdinimas. Pasakyti konkretaus laiko nuo kada gali išnykti patinimas nėra galimybės, nes jis gali išnykti po kelių minučių, valandų ar net dienių. Jeigu trauminis poveikis nebuvo stiprus ir sužalojimas nesusiformavo, reiškia rimtesnių struktūrų pažeidimų neiškilo ir patinimas neturėjo išlikti ilgesniam laikui. Tačiau, jeigu patinimas laikosi ilgai, pavyzdžiui, savaitę ar dvi, tai tokiu atveju reikėtų įtarti, kad trauma yra rimtesnė ir tuomet reikėtų tęsti tyrimus. Šiuo atveju patinimas jau buvo išnikęs po 3 dienų. Skausmo stiprumas ir patinimo laikas tarpusavyje nekoreliuoja. Literatūroje nėra tokių požymių, kuriais remiantis galima nustatyti per kiek laiko išnyksta patinimas, nes tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, nuo traumos pobūdžio ir pan. Sunku pasakyti ar tas delno dydžio patinimas ar gumbas galėjo dingti po kelių valandų. Negali atsakyti, ar nagrinėjamu atveju turėjo formuotis mėlynė. Jeigu smūgis nebuvo pakankamai stiprus, vadinasi mėlynė neturėjo susiformuoti. Paprastai patinimo vietoje audiniai yra sustandėję. Pažymoje nurodyta patinimo vieta – šlaunies lat paviršiuje vid 1/3 – yra ant šlaunies, o ne sėdmens. Šlaunis yra žemiau nei sėdmuo ir tęsiasi iki kelio sąnario. Laterialinis paviršius, verčiant iš lotinų kalbos, reiškia šoninis arba išorinis paviršius. Šlaunis yra dalinama į 4 paviršius priekinis, užpakalinis, išorinis ir vidinis. Vid 1/3 reiškia vidurinis trečdalis. Jeigu paimsime šlaunį ir per jos ilgį padalinsime ją į 3 dalis, gausis viršutinis, vidurinis ir apatinis trečdalis. Išnikus patinimui galėjo atsirasti pageltonavimas.
Kiti byloje surinkti duomenys
2023 m. vasario 28 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., apie pietus, buvo nuvykęs į RIMI parduotuvę esančią Vilniuje, Kedrų 4. Po to sėdo į savo automobilį TOYOTA HIGHLANDER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link išvažiavimo, bet netoli pėsčiųjų perėjos jam vos neįvažiavo TOYOTA PRIUS automobilis, juodos spalvos, tuo metu jis buvo sutelkęs dėmesį į nurodyto automobilio vairuotoją ir staiga pravažiavęs pėsčiųjų perėją, išgirdo smūgį į automobilio dešines puses galinę dalį. Pasižiūrėjęs per veidrodėlį pamatė per pėsčiųjų perėją einančius vyrą ir moterį. Tuomet sustojo ir išlipęs iš automobilio paklausė vyro kodėl jis trenkė į jo automobilį. Vyras jam atsakė, kad jis neva jų nepraleido, jis atsakė, kad jų nepastebėjo, tuomet vyras pasakė, kad jis irgi nepastebėjo, todėl ir spyrė. Tarp jų kilo konfliktas. Tuomet jis sudavė smūgį tam vyrui kaire koja į sėdmenis („pendelį“). Smūgis buvo nestiprus. Moteris buvusi su tuo vyru jam sakė „eikit, eikit“, po to jis nuėjo. Matė, kad vyras fotografavo jo automobilį, o po to sušuko „turėsi problemų“, jis tam vyrui atsakė necenzūriniais žodžiais ir išvažiavo. Jis tikrai nepastebėjo einančio vyro ir jo automobiliu tikrai neužkliudė, šis įvykis įvyko dėl to, kad kitas automobilis vos neįvažiavo į jo automobilį. Jei šis vyras nebūtų trenkęs į jo automobilį, jis būtų ramiai išvažiavęs iš RIMI aikštelės. Labai galisi, kad taip atsitiko, jis tikrai nestipriai sudavė „pendelį“ tam vyrui, nes šis trenkė į jo automobilį ir tai jį išvedė iš pusiausvyros (b. l. 82-84).
2023 m. lapkričio 24 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., 13.30 val., buvo RIMI parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Kedrų g. 4, ir jam einant automobilių stovėjimo aikštele per perėją staiga priešais jį pravažiavo tamsios spalvos automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vos jo nepartrenkė. Jis automobilį net palietė ranka. Automobilis sustojo ir vairuotojas atsidaręs langą jam sušuko: „nori į snukį?“, o po to išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo sudavė kaire ar tai dešine koja jam vieną smūgį į dešinės kojos sritį, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Po to tas vyras sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Smūgis buvo tikrai stiprus, tikrai pajuto stiprų skausmą. Jis spėjo mobiliuoju telefonu užfiksuoti automobilio valst. Nr. Visą šį įvykį matė moteris, kuri buvo šalia jo, jis pateiks jos duomenis, nes šiuo metu jų neturi (b. l. 18-19).
2023 m. kovo 18 d. papildomai nukentėjusiuoju apklaustas A. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., apie 13.30 val., buvo Vilniuje, Kedrų g. 4, parduotuvėje RIMI. Išėjęs iš parduotuvės ėjo automobilių stovėjimo aikštele link pagrindinės T. Ševčenkos g. Einant pėsčiųjų perėja, ties išvažiavimu iš aikštelės, staiga priešais jį pravažiavo tamsios spalvos automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vos jo nepartrenkė. Automobilio kėbulą jis net palietė ranka, tačiau specialiai į automobilį netrenkė. Automobilis pravažiavo apie 5 metrus ir sustojo. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras nuleido langą ir garsiai pasakė jam: „nori į snukį?“. Po to išlipo ir priėjęs prie jo būdamas agresyviai nusiteikęs kaire koja sudavė jam vieną smūgį į dešinės kojos šlaunį (iš šono), tokiais savo veiksmais sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Smūgis buvo suduotas į šlaunies šoną, o ne į sėdmenis. Jis pajautė stiprius skausmus ir teko kreiptis į GMP, buvo nustatytas sumušimas, skirtas 3-4 savaičių gydymas. Gydėsi 3 savaites ir 2 dienas. Jam padaryta moralinė žala, jis jautė pažeminimą. Moralinę žalą vertina 500 Eur, be to gėrė nuo skausmo vaistus (b. l. 26-28).
2024 m. vasario 2 d. apklausta liudytoja N. P. parodė, kad su A. B. jie pažįstami apie 20 m. 2023 m. lapkričio 24 d. susiskambinę susitarė su A. susitikti prie RIMI parduotuvės, esančios Kedrų g. 4, Vilnius. Apie 13.30 val., jiems einant pėsčiųjų perėja, kuri yra parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, iš kairės atvažiavęs juodos spalvos automobilis, valst. Nr. neįsidėmėjo, pravažiavo jiems „prieš pat nosį“, nedaug trūko, kad juos užkabintų. A. automatiškai ranka lyg ir prisilietė prie automobilio galo, tiksliai ties kuria vieta, ji negali pasakyti. Buvo šoke, pasimetė. Automobilis maždaug už 10 metrų sustojo ir išlipęs iš automobilio asmuo pradėjo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, pribėgęs prie jų spyrė A. iš galo jei neklysta į dešinę koją tarp kelio ir klubo. Kontaktas tikrai buvo, ji stovėjo šalimais ir matė įvykį. A. su tuo vyru apsižodžiavo, ji paėmusi A. už parankės nusivedė link namų, kad konfliktas nesitęstų. Tas vyras sėdo į automobilį ir išvažiavo. A. tikrai nespyrė į automobilį, tik prisilietė ranka. A. yra ramaus būdo, draugiškas. A. vėliau kreipėsi į gydymo įstaigą, nes pradėjo labai skaudėti koją. Apie mėnesį laiko jis negalėjo sportuoti, vairuoti automobilio, šlubavo (b. l. 39-41).
2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo A. B. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 24 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Kedrų g. 4, parduotuvės RIMI automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, be jokios pateisinamos priežasties, savo ar tai dešine, ar tai kaire koja sudavė A. B. vieną smūgį į dešinės kojos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą (b. l. 4-7).
2023 m. lapkričio 24 d. tyrėjo V. Ž. tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo asmens nurodoma, kad pagal tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra A. D., gimęs (duomenys neskelbtini).
2023 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota prekybos centro RIMI automobilių stovėjimo aikštelė esanti Vilniuje, Kedrų g. 4. Įvažiavimai į prekybos centrą yra iš T. Ševčenkos gatvės pusės, prie įvažiavimu yra įrengti pakeliamieji užtvarai. Stovint nugara į prekybos centro pusę, prie pakeliamojo užtvaro, kuris yra dešinėje pusėje matome stulpą, ant kurios yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į įvažiavimą. Prie pakeliamųjų užtvarų yra įrengta automobilių valstybinių numerių nuskaitymo įranga. Automobilių stovėjimo aikštelėje tarp abiejų įvažiavimų yra stovėjimo zona skirta pamiršusiems susimokėti už stovėjimą. Nuo jos link prekybos centro yra įrengta pėsčiųjų perėja, kuri kerta kelio važiuojamąją dalį. Automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengti apšvietimo stulpai. Ant prekybos centro RIMI pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į prekybos centro įėjimus. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nėra (b. l. 9-13).
2023 m. sausio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu: „IP Camera2_Savanoriu RIMI_Savanoriu RIMI_20231124131459_2023 1124134435_351 210.mp4“, kurio trukmė 29:36 min., kairės pusės viršutiniame kampe matoma data ir laikas: 2023-11-24 Fri 13:14:59, o dešinės pusės apatiniame kampe rašoma: PI Isv Sevcen. Apžiūrimame vaizdo įraše matomas spalvotas vaizdas, iš viršaus filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, matomas įvažiavimas bei išvažiavimas per pakeliamus atitvarus. Vaizdo įrašo laiku nuo 16:07 min. iki 17:03 min. matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, link išvažiavimo važiuoja automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje, pėsčiųjų perėja eina vyras ryškiai raudonos spalvos striuke ir moteris žalios spalvos striuke. Vaizdo įraše matyti, kaip minėtas automobilis sustoja šalia išvažiavimo, jo vairuotojas išlipa iš automobilio ir prieina prie vyro ir moters, kurie ėjo perėję. Tuomet vairuotojas kaire koja spiria vyrui raudona striuke į sėdmenis (vaizdo įrašo laiku 16:27 min.). Abu vyrai dar kažką sako, tada automobilio vairuotojas pajuda link automobilio apžiūri jį, sėda į automobilį ir išvažiuoja. Tuo tarpu vyras raudona striuke paima į rankas telefoną ir galimai fotografuoja arba filmuoja išvažiuojantį automobilį bei vairuotoją. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 56-57).
2023 m. lapkričio 24 d. A. B. ambulatorinio apsilankymo pažymoje Nr. E025 nurodyta: nusiskundimai ir anamnezė, būklės įvertinimo informacija, tyrimų ir konsultacijų planas, taikytas gydymas, gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos, pastabos ir gydantis gydytojas. (b. l. 69)
2023 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G – 3768/2023 (01) nurodyta, kad A. B. sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų, lūžių ir pan.) nenustatyta. Fizinio skausmo jutimą nurodyti gali tik nuketėjusysis (b. l. 36-37).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja, ar trumpai susargdina. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama – paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Padariniai šioje sudėtyje yra fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, susargdinimas iki 10 dienų. Padariniai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Kaltinamasis A. D. ir nukentėjusysis A. B. viso baudžiamojo proceso metu, neprieštaraudami vienas kitam, teigė, kad žodinis konfliktas tarp judviejų įvyko iš karto po to, kai kaltinamasis A. D., vairuodamas automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro RIMI parduotuvės automobilių aikštelėje esančią pėsčiųjų perėją. Kaltinamasis A. D. proceso metu parodė, kad jam važiuojant link RIMI parduotuvės automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavimo, automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojas netikėtai įvažiavo į minėtą aikštelę ir vos nesirėžė į jo automobilio šoną. Nukentėjusysis A. B. proceso metu parodė, kad tuo metu jis kartu su liudytoja N. P. priėjo prie RIMI parduotuvės automobilių aikštelėje esančios pėsčiųjų perėjos, kai netikėtai prieš juos pravažiavo kaltinamojo A. D. vairuojamas TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Proceso dalyvių parodytos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka vaizdo įrašus, kuriuos užfiksavo RIMI parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo kameros.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. parodė, kad nukentėjusįjį A. B. ir liudytoją N. P. jis pastebėjo jau pravažiavęs pro pėsčiųjų perėją, kai išgirdo smūgį į vairuojamo automobilio galinės dalies dešinę pusę. Peržiūrėjęs įvykio vietos vaizdo įrašą, teismas nustatė, kad ir nukentėjusysis A. B. ir kaltinamasis A. D. parodė tikrąsias tiriamo įvykio aplinkybes, tačiau reikia pastebėti, kad privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos kaltinamasis A. D. staigiai, bet nestipriai pasuko vairą į kairę pusę. Teismo vertinimu ši aplinkybė liudija apie tai, kad kaltinamasis A. D. pastebėjo prie pėsčiųjų perėjos priėjusį nukentėjusįjį A. B. ir liudytoją N. P., tačiau galimai dėl netikėto TOYOTA PRIUS vairuotojo manevro ir gausiai sustatytų automobilių, pastebėjo juos paskutiniu metu, dėl ko iš esmės neturėjo galimybės laiku sustabdyti vairuojamo TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltinamasis A. D. netikėtai pravažiavo jam „prieš pat nosį“, dėl ko jis refleksiškai palietė TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, bet tyčia jokio smūgio nesudavė. Peržiūrėjęs įvykio vietos vaizdo įrašą, teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. B. buvo prie pat kaltinamojo A. D. automobilio, bet įžvelgti to, ar nukentėjusysis A. B. palietė, ar trenkė į minėtą automobilį iš esmės neįmanoma. Nepaisant to, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad nukentėjusysis A. B. pastebėjo link pėsčiųjų perėjos artėjantį kaltinamojo A. D. automobilį ir suprato, kad jis nesustos. Tai sprendžiama iš to, kad nukentėjusysis A. B. žiūrėjo į artėjančio automobilio pusę, jam žengiant į pėsčiųjų perėją. Iš karto po to, kai jiedu prasilenkė, nukentėjusysis griebėsi už savo dešinės rankos ir pradėjo žiūrėti į toliau važiuojantį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol jis sustojo už kelių metrų, prie automobilių stovėjimo aikštelės užtvaro. Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo A. D. reakciją į įvykusį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. D. parodymų dalis, kurioje jis nurodo, kad automobilį palietė tik dėl to, nes jis netikėtai kirto pėsčiųjų perėją yra nepagrįsta ir neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių.
Išdėstytos įvykio aplinkybės parodo, kad tiek kaltinamojo A. D. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 30 punktą, teik nukentėjusiojo A. B. veiksmai, kuriais jis norėjo sudrausminti pažeidėją, galėjo sukelti pagrįstų nepasitenkinimų. Paminėtina, kad pats nukentėjusysis A. D. žengė į važiuojamąją dalį iš esmės neįsitikinęs eismo saugumu, taip nepaisydamas KET 44 punkto reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. B. veiksmai kaltinamojo A. D. atžvilgiu, t. y., smūgis į jo vairuojamą automobilį, yra nepriimtini. Visgi, tokie nukentėjusiojo A. B. veiksmai nesuteikia jokios teisės kaltinamajam A. D. naudoti fizinę prievartą. Verta pažymėti, kad jokių pretenzijų dėl automobilio galinio sparno apgadinimų kaltinamasis A. D. nepareiškė, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. D. suduotas smūgis į automobilį nebuvo stiprus, o pačio kaltinamojo A. D. reakcija į įvykusią situaciją yra neadekvati ir smerktina.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. D. iš esmės neginčijo to, kad jam išlipus iš automobilio ir prasidėjus žodiniam konfliktui, jis kaire koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. B. į dešinę koją. Šias aplinkybes taip pat iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. P.. Tačiau baudžiamojo proceso metu kaltinamasis A. D. tvirtino, kad smūgį nukentėjusiajam A. B. jis sudavė ne į šlaunį, bet į sėdmenis. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo A. D. parodymai yra neteisingi, nes jie prieštarauja ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatytam nukentėjusiojo A. B. sužalojimui – patinimas šlaunies lat paviršiuje vid 1/3. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė aiškiai nurodė, kad ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatytas sužalojimas buvo ne ant nukentėjusiojo A. B. sėdmens, bet ant išorinės šlaunies dalies. Be to, iš teismo medicinos specialistės parodymų matyti, kad nors nukentėjusiojo A. B. apžiūros metu, t. y., po 3 dienų nuo ambulatorinio apsilankymo, kojos paraudimų ir (ar) patinimų nenustatyta, visgi jie galėjo natūraliai išnykti (sugyti). Pažymėtina, kad ši aplinkybė, paraudimo (patinimo) išnykimas po 3 dienų negali liudyti apie tai, kad smūgio metu nukentėjusysis A. B. patyrė nežymų skausmą. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kaltinamasis A. D. sudavė tik vieną smūgį, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.
Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, o taip pat kaltinamojo A. D. baudžiamojo proceso metu duoti parodymai patvirtina, kad jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius jis įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. D. vienareikšmiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis A. B. patirs fizinį skausmą, bet nepaisant to vis tiek norėjo taip veikti.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. D. tyčia įvykdė jam inkriminuota nusikaltimą 2023 m. lapkričio 24 d., apie 13.30 val., parduotuvės RIMI automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Kedrų g. 4, konflikto metu tyčia spyrė kaire koja A. B. į dešinės kojos šlaunį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.
Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio
Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis A. D. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu ir nesąlygojo ilgalaikių pavojingų padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad veiką jis realizavo tiesioginę tyčia, dėl to, kad nukentėjusysis A. B. nežymiai trenkė į jo automobilio galinę dalį, kai pats kaltinamasis A. D., dėl nepakankamo dėmesingumo, nepraleido jį einant per pėsčiųjų perėją. Registrų duomenimis anksčiau kaltinamasis A. D. neteistas, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. parodė, kad yra vedęs ir turi 2 nepilnamečius vaikus. Sodros duomenimis, kaltinamasis A. D. dirba UAB „L.“, bet šiuo metu yra vaiko priežiūros (tėvystės) atostogose. Atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Taigi, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, o taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. D. turi būti paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros. Be to, įvertinęs įvykdyto nusikaltimo rūšį ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia paskirti A. D. BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punkte numatytus įpareigojimus, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo manymu skirti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi, nėra pagrindo, nes nagrinėjamame įvykis vyko dienos metu, viešoje vietoje, nėra susijęs su nuolatiniais ar sisteminiais A. D. daromais teisės pažeidimais ir, teismo vertinimu, yra perteklinis.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (b. l. 60, 61-62). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju paaiškino, kad po įvykio pajautė stiprius skausmus ir teko kreiptis į GMP, buvo nustatytas sumušimas, skirtas 3-4 savaičių gydymas. Gydėsi 3 savaites ir 2 dienas. Jam padaryta moralinė žala, jis jautė pažeminimą (b. l. 26-28). Teisiamojo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad skausmą jautė iki 4 savaičių. Pirmas 4 dienas po įvykio negalėjo apskritai nieko daryti, o sekančias 3 savaites šlubavo. Spyrio metu patirtą skausmą vertina 5-6 balais iš 10 balų, bet pats skausmas jam prasidėjo po kelių dienų (b. l. 150-151).
Teismo posėdžio metu A. D. su ieškiniu nesutiko (b. l. 150). Per savo gynėją teigė, kad sutinka atlyginti 300 Eur. Tartis dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju bandė, bet susitarimo nepasiekė (b. l. 184).
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, prašė ieškinį tenkinti, priteisti 500 Eur iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (b. l. 184).
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – A. D. sudavė vieną smūgį į koją, į kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skundėsi dešinės kojos skausmu, šlubavo.
Ambulatorinio apsilankymo pažymoje nustatyta, kad A. B. šlubuoja, lokalus skausmingumas ir patinimas, kraujotaka nesutrikusi. Rekomenduotas tausojantis režimas, imobilizacija elastiniu bintu ar įtvaru (b. l. 69). Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų, lūžių ir pan.) nenustatyta. Fizinio skausmo jutimą nurodyti gali tik nuketėjusysis (b. l. 36-37).
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prie prekybos centro nukentėjusysis A. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl A. D. veiksmais nukentėjusiajam A. B. padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, jam parkritus, mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į veidą, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023 palikta priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kakta vienu smūgiu nukentėjusiajam į kaktos sritį padarė kraujosruvą; Šaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-616/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugriebęs ranka sutuoktinės veidą, spaudė jį burnos ir nosies srityje, griebė už galvos plaukų bei patempė, koja spyrė į kairės kojos blauzdą, išpešė 4x1 cm ploto plaukų sruogą pakaušio srityje, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-1053/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, pargriovęs nukentėjusįjį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip aštuonis smūgius į smakro sritį, taip sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-342-873/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, ranka suėmęs nukentėjusįjį už bliuzono gobtuvo ir prirėmęs jį prie sienos, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimą nosyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-531/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis ne mažiau kaip septynis kartus, rankomis ir kojomis spyrė nukentėjusiajam į kairę ranką, į kairę koją ir nugarą, vieną kartą kaire koja spyrė ir ne mažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III-ame piršte, taip nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-316/2022 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį, trenkė kumščiu du kartus į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022 palikta priteista 600 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, apkabinęs nukentėjusiąja rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių, pargriovė ant grindų, gulinčiai sudavė dešine ranka vieną kartą į galvą, taip padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeidė dešinį šoną, dešinės rankos alkūnę ir kairę blauzdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-555-957/2022 priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šešis kartus rankų delnais sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, spyrė tris kartus į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė, t. y. tokiu būdu padarė apie 2 cm dydžio kraujosruvą ties kairės akies išoriniu kraštu ir dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvas kairėje blauzdoje po kairiuoju kelio sąnariu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio dydžio analogiškose bylose, teismas daro išvadą, kad įprastai didesnio dydžio neturtinė žala priteistina sudavus daugiau nei vieną smūgį ar kai sukelti sunkesni padariniai nei vien sukeltas fizinis skausmas.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. B. pareikštas 500 Eur civilinis ieškinys – yra per didelis, todėl mažintinas iki 200 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu.
VI. Kiti klausimai
Kompaktinis diskas, kuris yra įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktu įpareigoti A. D.:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. B. naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinę laikmeną, kuri yra įdėta į voką ir prisegta prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.