Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Raimondai Gaidelienei, Karolinai Petniūnienei, Neringai Pratapaitei, Karinai Stokaitei,

dalyvaujant ieškovui E. K. (E. K.) ir jo atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai, atsakovei O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) patikslintą ieškinį atsakovei O. K. ir pagal atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

125. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

126. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331).

127. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

128. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

129. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 punktas). Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas).

130. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), užregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

132. Minėta, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką kaltės klausimu, laikosi pozicijos, jog santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

133. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

138. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Aplinkybės, kad ieškovas būtų buvęs neištikimas atsakovei iki šalių santykių pablogėjimo ir kad būtent ši aplinkybė būtų buvusi priežastimi santuokos iširimui, teismui pateikti įrodymai nepagrindžia. Netgi priešingai, pati atsakovė nurodė apie galimą neištikimybę sužinojusi jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, taigi ši aplinkybė nebuvo ta, kuri nulėmė atsakovės apsisprendimą išsikraustyti iš būsto, kuriame gyveno šeima. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog jie jau ilgą laiką konfliktuodavo, situacija namuose buvo įtempta. Be to, ir į Lietuvą iš Vokietijos sutuoktiniai grįžo tikėdamiesi viską pradėti iš naujo, kas rodo, jog santykiai buvo pašliję dar gyvenant Vokietijoje.

139. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Šalys netinkamai elgėsi vienas kito atžvilgiu, pašlijus santykiams nesiėmė priemonių ir nesistengė išsaugoti santuokos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šalių santuoka, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

140. Ieškovas patikslintu ieškiniu (atsižvelgęs į atsakovės priešieškinyje pareikštą prašymą) ir atsakovė priešieškinyje prašo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę J..

141. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, tačiau tik tam sutuoktiniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo ir nesant nepilnamečių vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

142. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, teismas tenkina ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir atsakovei palieka iki santuokos turėtą pavardę J..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

143. Patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu šalys prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina.

144. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

145. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

146. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog jis su broliu gyvena 4 kambarių su visais patogumais bute, priklausančiame jo tėvui. Apsilankymo metu bute buvo vykdomi remonto darbai. Apsilankymo metu bute nebuvo įrengto atskiro kambario vaikui (kambarys įrenginėjamas). Pasak ieškovo, apsilankymų metu, mergaitė dažniausiai laiką leidžia jo kambaryje, kuriame yra lova, sekcija, rašomasis stalas, kompiuteris, televizorius, mergaitės žaislai. Be to, pasak ieškovo, kol vyksta remonto darbai, susitikimų su dukra metu jis dažniausiai vyksta į savo tėvų namus (2 aukštų nuosavas namas), kur yra įrengtas atskiras kambarys mergaitei.

147. Tarnybos atstovams lankantis atsakovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė su dukra gyvena nuomojamame, 2 kambarių, su visais patogumais bute. Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Mergaitė dalinasi kambariu su mama. Kambaryje yra dvigulė lova, vaikiška lova, spinta, vaiko daiktai, žaislai, stalo žaidimai. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tarnyba nurodė neturinti pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

148. Vertinant buities sąlygų vaikui užtikrinimą, akivaizdu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė gali suteikti tinkamas sąlygas dukros gyvenimui. Be to, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

149. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad dukra po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su motina, ieškiniu ir priešieškiniu prašoma nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, abi šalys dėl to sutinka. Be to, Tarnybos atstovams bendraujant su mergaite, ji nurodė, jog jai patinka leisti laiką ir su mama, ir su tėčiu.

150. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, šalių paaiškinimus bei dukros nuomonę (užfiksuotą 2022 m. birželio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte) sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove). Byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi dukra, neužtikrintų jos interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnametės gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina, todėl teismas sprendžia, kad tokie ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

151. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

152. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

153. Šalių prašomos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nurodytos 2022 m. lapkričio 25 d. teisme gautame ieškovo patikslintame ieškinyje ir 2022 m. birželio 30 d. gautame atsakovės priešieškinyje.

154. Nors pateiktuose procesiniuose dokumentuose šalys nurodo nesutinkančios su viena kitos siūlomomis bendravimo tvarkomis, tačiau teismo posėdžio metu iš esmės buvo prieita kompromiso, suderinant abiem šalims priimtinas nuostatas.

155. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

156. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką reiškia, kad ji pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nepilnametė šalių dukra turėtų maksimaliai bendrauti su ieškovu. Tokiu būdu būtų užtikrintas tėvų lygiateisiškumo principas, abi šalys galėtų pakankamai dalyvauti vaiko gyvenime, jį auklėti. Teismo vertinimu, ieškovas yra pajėgus tinkamai pasirūpinti dukra, jos laisvalaikiu, gali praleisti tam tikrą laiko tarpą su dukra ir darbo dienomis.

157. Įvertinus aptartą kasacinio teismo praktiką, abiejų šalių pasiūlytas bendravimo su nepilnamete dukra tvarkas bei šalių teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, nustatytina tokia ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka:

a. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą porinių metų savaičių šeštadieniais iš dukters gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos nuo 10.30 iki 11.00 val. bei grąžindamas vaiką po to savaitgalio einantį pirmadienį ryte į dukters ugdymo įstaigą;

i. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d. ) iki 14 val. poriniais metais su motina, neporiniais – su tėvu;

ii. šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 14 val. ir šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina;

iii. Naujieji metai (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu (porinius ar neporinius metus vertinant pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

iv. Katalikų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį): poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina;

v. Katalikų šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu;

vi. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos a punktą;

vii. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos a punktą;

viii. Motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos a punktą;

ix. Tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos a punktą;

x. Vaiko gimtadienį – tėvas praleidžia su dukra pirmą sekmadienį po dukros gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos a punktą;

xi. Konkretų dukters paėmimo iš gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos laiką tėvai tarpusavyje raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, bendravimo programėlėmis ar pan.) suderina likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki šventinės dienos.

c. Tėvas praleidžia su vaiku vasaros atostogas iki 14 nepertraukiamų dienų Lietuvoje ar užsienyje, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatomų atostogų, tėvas telefonu informuoja motiną apie išvykimo šalį (klimatą, reikalingus skiepus ir kt.). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ryto, sugrąžina vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Kilus nesutarimams tarp tėvų dėl pasirenkamo atostogų laiko, pirmenybę pasirinkti nepertraukiamą 14 dienų atostogų su vaiku laiką lyginiais metais turi motina, nelyginiais – tėvas.

d. Motina neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui.

e. Tėvas neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui.

f. Motina ir tėvas nedarys nepagrįstų kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

g. Tėvai neprieštarauja vaiko bendravimui su skyriumi esančiu kitu iš tėvų elektroninėmis bendravimo priemonėmis, netrukdant įprasto vaiko dienos režimo. Bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką skyriumi esantis tėvas iš anksto suderina su tėvu, pas kurį tuo laiku yra vaikas, kad nebūtų trukdomas įprastas vaiko dienos režimas. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, tėvai privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti vienas kitą.

h. Nepilnamečio vaiko sveikata rūpinsis abu tėvai ir apie nepilnamečio vaiko ligą, šalys informuoja viena kitą, priklausomai nuo to, pas ką tuo metu gyvena nepilnametis vaikas. Vaikui susirgus, tėvai apie tai informuoja vienas kitą ir gali aplankyti vaiką vaiko buvimo vietoje iš anksto susitarus;

i. Šioje bendravimo tvarkoje neaptarti pakeitimai ir papildymai galimi raštiškai (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis ir pan.) abiem tėvams susitarus;

j. Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus.

k. Visais atvejais tėvai, bendraudami su nepilnamečiu vaiku, prie jo nerūko ir užtikrina, kad vaikas nebūtų tokioje aplinkoje, kurioje yra rūkoma.

l. Visi dėl bendravimo su vaiku tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaiko ir abiejų tėvų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

158. Nustačius nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas dukrai.

159. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (-ai). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013).

160. Ieškovas reiškė reikalavimą nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo nepilnamečio vaiko A. K. naudai priteisti 280 Eur dydžio išlaikymą, paskiriant mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei pagal 2022 m. gegužės 14 d. išduotą (duomenys neskelbtini) universalaus gyvybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), dukros naudai mokėti kaupimo draudimo sumą 30 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

161. Grįsdamas šalių dukters poreikius, ieškovas nurodo, jog kiekvieną mėnesį dukters poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip 530 Eur: maitinimui – 180 Eur (6 Eur x 30 dienų); būstui – 70 Eur; vaistams, maisto papildams, higienos reikmenims – 60 Eur; drabužiams – 60 Eur; poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 60 Eur; žaislams bei ilgo naudojimo daiktams (lova, rašomasis stalas, kėdė, lempa, patalynė ir kt.) – 70 Eur; transportui – 30 Eur. Ieškovo manymu, jo mokamos draudimo įmokos turi būti laikomos vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis, kadangi tai yra kaupiamasis gyvybės draudimas, investicija vaiko ateičiai.

163. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Atsižvelgtina į tai, ar vaiko poreikių patenkinimui gali reikėti skirti daugiau, nei turi galimybę skirti vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Todėl priteistino išlaikymo dydis vertintinas ne pagal faktiškai patiriamas išlaidas, o pagal vaiko poreikius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

164. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur.

165. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

166. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, šalys neturi nekilnojamojo turto, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturintys asmenys. Nors šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos yra šiek tiek didesnės nei nurodytos ieškovo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo, teismas vertina ne tik esamą šalies turtinę padėtį, bet ir galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

167. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog abi šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

168. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 85,75 Eur. Taigi, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, minimalus išlaikymo dydis, kurį turėtų teikti kiekvienas iš tėvų ir kurio net nereikia įrodinėti, yra apie 275 Eur.

169. Taip pat reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog atsakovė su dukra gyvena nuomojamame būste. Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, jog už būsto nuomą atsakovė moka po 450 Eur/mėn. Tuo tarpu byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, jog ieškovas gyvena savo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos už tai nemoka. Taigi akivaizdu, jog dukters būtinųjų poreikių tenkinimui turi būti priskaičiuota ir suma, reikalinga būsto nuomai. Atsakovė, apskaičiuodama iš ieškovo priteistino išlaikymo dukrai dydį, prašo dukros išlaikymui skirtiną sumą padidinti 83 Eur/mėn. suma, kas sudaro vos 18 procentų visos nuomos kainos. Teismo vertinimu, tokia suma yra racionali ir pagrįsta ir turi būti pridėta prie minimalių vaiko poreikių tenkinimui būtinos orientacinio išlaikymo dydžio sumos.

170. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės prašoma priteisti dukters išlaikymui reikalinga 350 Eur/mėn. suma yra pagrįsta ir toks jos reikalavimas tenkintinas.

171. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė į dukters būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas įtraukti jo mokamas gyvybės draudimo įmokas. Teismo vertinimu, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis vaiko kasdienių (fiziologinių, ugdymo ir t. t. ) poreikių tenkinimui. Todėl teismo sprendimu jos nepriteistinos. Kita vertus, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog tėvai turi teisę teikti ir didesnį išlaikymą savo vaikams, negu priteistas teismo sprendimu. Tokia jų teisė nėra ribojama. Taigi ieškovas, manydamas, jog kaupiamasis gyvybės draudimas prisidėtų prie dukters poreikių tenkinimo ateityje, turi teisę tą daryti savo iniciatyva.

172. Taip pat ieškovas nurodo, jog savo bendravimo su dukra laikotarpiu išleidžia jos poreikiams, malonumams reikšmingas sumas. Todėl iš jo neturėtų būti priteista didesnė dukters išlaikymo suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai taip pat nesudaro pagrindo mažinti dukters išlaikymui priteistiną sumą. Pažymėtina, jog ieškovas, grįsdamas savo patiriamas išlaidas laikotarpiu, kuomet dukra būna su juo, pateikia mokėjimo kvitus, kuriais buvo apmokėtos daugiausia su dukters pramogomis susiję išlaidos (McDonalds, šokoladiniai kiaušiniai, desertai, žaislai ir pan.), kas negali būti laikoma būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu. Be to, kaip jau buvo paminėta anksčiau, tėvams nėra draudžiama savo vaikų išlaikymui skirti didesnes sumas, negu buvo priteista teismo sprendimu. Tad siekdamas pamaloninti dukrą, ieškovas savo nuožiūra papildomai gali jos pramogoms, laisvalaikiui ir pan. skirti tokias, sumas, kokias nori ir gali.

173. Atsakovė yra nepilnamečio vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

174. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

175. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

176. Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo 434,40 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2022 m. vasario 10 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (2022 m. gegužės 16 d.) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodo, jog ieškovas per šį laikotarpį dukros išlaikymui pervedė 420 Eur sumą. Apskaičiuodama įsiskolinimo dydį, atsakovė nurodo, jog mėnesiui buvo reikalinga 267 Eur/mėn. suma, laikotarpis – 3 mėnesiai ir 6 dienos, taigi turėjo būti sumokėta 854,40 Eur suma, sumokėta – 420 Eur, skirtumas – 434,40 Eur.

177. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovė iš ieškovo tėvų buto išsikraustė 2022 m. vasario 10 d., ieškinys teisme gautas 2022 m. gegužės 17 d.

178. Minimali mėnesinė alga 2022 metais neatskaičius mokesčių sudarė 730 Eur, o juos atskaičius – 533,65 Eur. Vaiko pinigai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. sudarė 73,5 Eur. Taigi minimali suma, kurią vaiko išlaikymui turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, atsakovės nurodytu laikotarpiu turėjo sudaryti bent po 230 Eur/mėn.

179. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuoja po 267 Eur/mėn. sumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios dukra gyveno su motina nuomojamame bute (žr., šio sprendimo 169 punktą), darytina išvada, jog orientacinis išlaikymo dydis nagrinėjamoje byloje apskaičiuojant išlaikymo poreikį iki kreipimosi į teismą dienos, didintinas iki atsakovės prašomos sumos, t. y. 267 Eur/mėn.

180. Kita vertus, atsakovas netgi neginčija paties dukros poreikių tenkinimui nurodytu laikotarpiu buvusios reikalingos sumos dydžio. Tačiau teigia, jog dukros poreikiams patenkinti yra išleidęs didesnes sumas, negu reikalauja ieškovė. Ieškovas nurodo, jog ginčo laikotarpiu jis papildomai išleido nuo 100 iki 238,50 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui, t. y. vaiko pirkiniams, darželiui, batams, žaislams ir pan.

181. Iš byloje pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, jog laikotarpiu nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios iki kreipimosi į teismą ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 420 Eur. Be to, ieškovo pateikti mokėjimo pavedimų išrašai pagrindžia, jog tuo laikotarpiu jis dukrai pirko batus (39 Eur), 2022 m. vasario 14 d. sumokėjo 68,50 Eur, 2022 m. kovo 13 d. – 49 Eur už darželį, vaistų už 7,09 Eur (2022 m. kovo 19 d.), t. y. pripažintina, jog šiomis sumomis ieškovas prisidėjo prie dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Kita vertus, ieškovo pateikti pirkimo kvitai, kuriuose užfiksuotas begalinis žaislų pirkimas, lankymasis greito maisto restoranuose, saldumynų pirkimas – negali būti laikomi dukters būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidomis. Taip pat nepripažintina dukters poreikių tenkinimui išleista suma už komunalines paslaugas – laikotarpis, už kurį buvo sumokėti šie mokesčiai, buvo tas, kuomet šeima dar gyveno kartu. Be to, kartu gyveno ir ieškovo brolis (apie jo prisidėjimą prie komunalinių mokesčių mokėjimo duomenų byloje nėra). Tuo tarpu nuo išsikraustymo gyventi atskirai, atsakovė mokėjo už nuomojamą butą bei šiam butui suteiktas komunalines paslaugas.

182. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Duomenų jog išlaikymo įsiskolinimo metu vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis bei šalių turtinė padėtis iš esmės skyrėsi nuo dabartinės, byloje nėra.

183. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo tenkina iš dalies, t. y. priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius ir 6 dienas, skaičiuojamą po 267 Eur per mėnesį (viso 854,40 Eur), iš susidariusios sumos atimant 583,59 Eur (420+163,59 Eur), kuriuos ieškovas skyrė dukters išlaikymui. Taigi, šalių nepilnametės dukters naudai priteistina 270,81 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo

186. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

187. Turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, yra išvardytas CK 3.89 straipsnyje. Pažymėtina, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš byloje ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovo tėvai pervesdami pinigines lėšas, daugiausia nurodydavo, jog tai yra dovana anūkei ar šeimai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog iš ieškovo tėvų gautos lėšos buvo skirtos būtent šeimos poreikių tenkinimui, o už šias lėšas įgytas turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įrodymų, kad santuokos metu kažkokia konkreti pinigų suma būtų buvusi pervesta asmeniškai ieškovui ir būtent už šias lėšas ieškovas būtų įgijęs tam tikrą turtą asmeninėn nuosavybėn, byloje nėra pateikta. Todėl darytinai išvada, jog sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

188. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui priteisti 1 100 Eur kompensaciją už nepagrįstai parduotą santuokos metu įsigytą transporto priemonę – keleivinį automobilį Mercedes-Benz A170; televizorių Samsung natūra, atsakovei išmokant 80 Eur piniginę kompensaciją (1/2 vertės); namų kino sistemą natūra, išmokant 80 Eur kompensaciją atsakovei (1/2 daikto vertės); lubinius šviestuvus Philips natūra, išmokant atsakovei 20 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės); telefoną Samsung S20 FE 5G 128 GB natūra, išmokant atsakovei 300 Eur kompensaciją bei 279,30 Eur kompensaciją, kurią sudaro 1/2 dalies sumokėtų įmokų šeimos pinigais laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pagal 2020 m. gruodžio 8 d. telefonų išsimokėjimo sutartį (14 mėn. x 39,90 Eur =558,60 Eur ); iš atsakovės regreso tvarka priteisti piniginę sumą 390,90 Eur, kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. gruodžio, sumokėjo asmeniniais pinigais už atsakovės telefono įmokas kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir nevedė bendro ūkio, pagal 2020 m. gruodžio 8 d. išsimokėjimo sutartį (10 mėn. x 39,90 Eur); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: skalbimo mašiną Samsung natūra, išmokant ieškovui 90 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės); rūbų džiovyklą Samsung natūra, išmokant ieškovui 120 Eur kompensaciją (1/2daikto vertės); šaldytuvą LG natūra, išmokant ieškovui 200 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės); Xiaomi SSH dulkių siurblį natūra, išmokant ieškovui 80 Eur (1/2 daikto vertės); telefoną Samsung S20 FE 5G 128 GB natūra, išmokant ieškovui 300 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės) bei 279,30 Eur piniginę kompensaciją, kurią sudaro 1/2 dalies sumokėtų įmokų šeimos pinigais laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pagal 2020 m. gruodžio 8 d. telefonų išsimokėjimo sutartį (14 mėn. x 39,90 Eur =558,60 Eur ).

189. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3 061,42 Eur kompensaciją, susidariusią dėl pas jį likusio šalių turto ir atsakovės išsivežto turto skirtumo bei atsakovės motinos paskolintų ir negrąžintų lėšų.

190. CK 3.88 straipsnio 2 dalis numato, kad yra preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

191. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jei tarp šalių kyla ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą sprendžia teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

192. Remiantis į bylą pateiktais dokumentais bei šalių paaiškinimais teisme, nustatyta, jog šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalys neabejotinai turėjo šį turtą: televizorių Samsung, namų kino sistemą, mažiausiai 3 lubinius šviestuvus Philips (2 pas atsakovę ir mažiausiai 1 pas ieškovą), skalbimo mašiną Samsung, rūbų džiovyklę Samsung, šaldytuvą LG, Xiaomi SSH dulkių siurblį, 2 telefonus Samsung S20, žaidimų kompiuterį ir automobilį Mercedes-Benz A170.

193. Taip pat tiek pačios šalys, teikdamos paaiškinimus teismui, tiek liudytojai patvirtino, jog išvykdamos iš Vokietijos, šalys dalį santuokoje įgyto turto pardavė, t. y. šalys neabejotinai pardavė 2 kalnų dviračius, valgomojo kėdes ir stalą, spintą, t. y. didelių gabaritų daiktus, kurie būtų netilpę į autobusiuką, kuriuo buvo gabenami šalių daiktai į Lietuvą. Atsakovė, aptardama šalių turto padalijimą, į dalintiną turtą įtraukė daiktus, kurie šalių buvo parduoti dar Vokietijoje, t. y. santuokos nutraukimo metu jie laikomi jau realiai nebeegzistuojančiu turtu. Be to, iš teismui teiktų šalių paaiškinimų nustatyta, jog lėšas, gautas pardavus minėtą turtą, šalys naudojo šeimos pragyvenimui sugrįžus į Lietuvą, t. y. už parduotus daiktus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, darytina išvada, jog toks turtas nėra dalinamas šalims nutraukiant santuoką.

194. Taip pat iš liudytojų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu galima daryti išvadą, jog iš atsakovės pateiktų pirkimo dokumentų ir realiai pas šalis likusių daiktų yra likusi dukters lovelė ir kiti aiškiai neįvardinti daiktai. Tačiau pažymėtina, jog lovelės ir kitų daiktų kaina teismui nenurodyta. Tačiau tiek šalys, tiek liudytojai nurodė, jog šie daiktai, kaip nereikalingi, laikomi ieškovo tėvų rūsyje, kas rodo, jog šalims šių daiktų vertė yra itin maža ir nereikšminga. Taigi prie atsakovės priešieškinio pridėtuose prieduose nurodytas turtas tarp šalių nedalintinas kaip nebeegzistuojantis (parduotas Vokietijoje), o likęs turtas vertintinas kaip bevertis, kadangi šalių nebenaudojamas ir jų pačių nevertinamas (sandėliuojamas tėvų rūsyje).

195. Dėl šių priežasčių teismas, pasisakydamas dėl šalių turto padalijimo, aptars tik šalims pradėjus gyventi skyriumi realiai egzistavusį turtą. Turto vertes, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė pateikė turto vertinimo išvadą, o ieškovas nurodė neturintis turto įsigijimo dokumentų (kadangi atsakovė juos išvežė) bei negalėdamas objektyviai įvertinti išvežto turto būklės ir nustatyti jo vertės (t. y. ieškovo galimybės įvertinti kilnojamąjį turtą buvo objektyviai apribotos), pateikė savo vertinimus, teismas nustatys išvesdamas abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį.

196. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad santuokos nutraukimo byloje dalintina:

- lubiniai šviestuvai Philips abiejų šalių vertinimu yra verti 40 Eur (kiekvienas po 20 Eur). Ieškovas prašo priteisti šiuos šviestuvus jam natūra, kadangi atsakovei juos išmontavus, liko skylės lubose. Iš paties ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog šviestuvus šalys pirko dėl to, kad jų pageidavo būtent atsakovė, o šiuo metu šalių dukra šoka pagal šių šviestuvų spalvas. Be to, iš kartu su Tarnybos išvada pateiktų dokumentų nustatyta, jog ieškovo tėvų bute lankantis tarnybos specialistams buvo atliekamas remontas. Taigi ieškovo nurodyta priežastis nelaikytina reikšminga, o vertinant dukters interesus, 2 šviestuvai Philips, kuriuos išsivežė atsakovė, priteistini atsakovei. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog vienas toks šviestuvas liko ieškovo tėvų bute.

- skalbimo mašina Samsung (ieškovo įvertinta 180 Eur, atsakovės – 140 Eur), ieškovas prašo priteisti ją atsakovei, nesant pareikšto priešingo reikalavimo, toks ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatant turto vidutinę vertę 160 Eur.

- rūbų džiovyklė Samsung (ieškovo įvertinta 240 Eur, atsakovės – 180 Eur), ieškovas prašo priteisti ją atsakovei, nesant pareikšto priešingo reikalavimo, toks ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatant turto vidutinę vertę 210 Eur.

- šaldytuvas LG (ieškovo įvertinas 400 Eur, atsakovės – 290 Eur); ieškovas prašo priteisti jį atsakovei, nesant pareikšto priešingo reikalavimo, toks ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatant turto vidutinę vertę 345 Eur.

- Xiaomi SSH dulkių siurblys (ieškovo įvertintas 160 Eur, atsakovės – 150 Eur); ieškovas prašo priteisti jį atsakovei, nesant pareikšto priešingo reikalavimo, toks ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatant turto vidutinę vertę 155 Eur;

- 2 telefonai Samsung S20, ieškovas įvertino po 600 Eur, atsakovė nurodo jų įsigijimo kainą 839 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pas kiekvieną iš šalių liko po 1 identišką telefoną, darytina išvada, jog darytinas priešpriešinis įskaitymas ir telefonų vertė nenustatinėtina kaip nereikšminga.

- žaidimų kompiuterį atsakovė įvertino 1 400 Eur, ieškovas jo neįtraukė į dalinamų daiktų sąrašą ir vertės bylos nagrinėjimo metu nenurodė; liudytojo R. K. paaiškinimais ir kartu su Tarnybos išvada pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija nustatyta, jog pas ieškovą neabejotinai liko kompiuteris ir žaidimų konsolė Playstation (kuri, ieškovo teigimu, yra sugedusi). Taip pat nors ieškovas nurodė, jog ir kompiuteris yra sugedęs, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, tuo tarpu ieškovo iniciatyva liudytoju apklaustas ieškovo brolis nurodė, jog grįžęs po darbo, ieškovas kompiuteriu žaisdavo žaidimus. Atsakovė nurodė, jog pats ieškovas kompiuterį mediacijos metu įvertino 1 400 Eur. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu ieškovas neneigė. Taigi darytina išvada, jog šis turtas priteistinas ieškovui, nustatant jo vertę 1 400 Eur.

197. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio Mercedes-Benz A170 vertės. Ieškovas automobilį įvertino 2 200 Eur, o atsakovė – 200 Eur.

198. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovė pasiėmė automobilį. Jau po bylos dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, atsakovė automobilį pardavė už 200 Eur. Atsakovė įrodinėjo, jog automobilis sugedo (variklio gedimas). Tuo tarpu ieškovas nesutiko su tokia aplinkybe, teigdamas, jog atsakovei pasiimant automobilį, jis buvo techniškai tvarkingas, be to, 2021 m. vasarą automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Ieškovo nuomone, automobilis galimai buvo parduotas fiktyviai, siekiant pakenkti jam, kadangi sandoris sudarytas Vokietijoje, nors tuo metu atsakovė buvo Vilniuje. Be to, automobilis parduotas atsakovės motinos firmai. Taip pat, ieškovo manymu, pažyma dėl automobilio techninio stovio negali būti remiamasi, kadangi ji surašyta atgaline data, ji neatitinka tokiai pažymai keliamų reikalavimų.

199. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

200. Visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog automobilio pardavimo metu jis buvo sugedęs ir būtent dėl šios priežasties buvo parduotas. Sistemiškai vertinant šalių, liudytojų paaiškinimus apie tai, kad atsakovei automobilis reikalingas kasdien vaikui nuvežti ir parsivežti iš darbo, liudytojos (atsakovės pusseserės) paaiškinimus apie tai, jog automobiliui sugedus, ji siūlė atsakovei važinėti taksi, šalių paaiškinimus, jog ankstesniems jų turėtiems automobiliams taip pat yra atsiradę variklio gedimai ir automobilius šalims yra tekę parduoti itin maža kaina, taip pat įvertinus tai, jog praėjus vos porai savaičių nuo automobilio Mercedes-Benz pardavimo, atsakovė pasiėmė 6 500 Eur kreditą kito automobilio, kuris vos 4 metais naujesnis (pirma registracija (duomenys neskelbtini)) už šalių turėtą Mercedes-Benz (pirma registracija (duomenys neskelbtini)) pirkimui, pripažintina, jog atsakovė įrodė, kad automobilį Mercedes-Benz ji pardavė pastarajam sugedus. Dėl šios priežasties automobilio vertė nustatinėjama pagal jo techninę būklę pardavimo momentu. Pažymėtina, jog tai, kad 2021 metais automobiliui buvo atlikta techninė patikra, savaime nereiškia, jog praėjus metams automobilis negalėjo sugesti.

201. Ieškovas, nesutikdamas su techniškai netvarkingo automobilio būkle, nurodė, jog buvo galima jį parduoti barngiau, pardavinėjant dalimis. Tačiau konkrečios sumos, kokia turėtų būti gauta jį pardavinėjant tokiu būdu nenurodė. Teismo vertinimu, šalių santykiams esant įtemptiems, nepagrįsta reikalauti iš atsakovės, jog ji, neturėdama tokių gabumų, apsiimtų automobilį pardavinėti dalimis. Be to, dėl šalių santykių specifikos nepagrįsta iš jos reikalauti kreiptis į ieškovui artimus asmenis. Todėl, įvertinus į bylą pateiktas tokių pačių automobilių (Mercedes-Benz A170, (duomenys neskelbtini)) su variklio defektu vertes, darytina išvada, jog atsakovės nurodyta vertė – 200 Eur – yra reali, pagrįsta ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Taigi, įtraukiant į balansą parduoto automobilio vertę, imtina būtent ši vertė. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis jau yra parduotas, tai į dalintino turto balansą įtraukiama šio turto piniginė išraiška.

202. Ieškovas įrodinėjo, jog automobilio Mercedes-Benz įsigijimui buvo panaudotos jo tėvo dovanotos lėšos. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Iš teismui šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovo tėvas lėšas automobiliui pervedė dar iki šalių santuokos sudarymo. Nuo to laiko šalys pakeitė net keletą automobilių. Be to, keli automobiliai parduoti itin pigiai dėl variklio gedimų. Taigi akivaizdu, jog vėliau įsigyjant naujus automobilius, pastarieji buvo perkami iš šeimos lėšų. Todėl ir automobilis Mercedes-Benz jau buvo perkamas ne už ieškovo asmenines, o už bendras šeimos lėšas.

203. Taip pat atsakovė prašo į šalių turto balansą įtraukti atsakovės motinos jai pervestas lėšas, kuriomis naudojosi atsakovas ir kurios dar negrąžintos atsakovės motinai (613,66 Eur). Toks reikalavimas, teismo vertinimu, netenkintinas. Visų pirma, iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų negalima daryti išvados, jog atsakovės motinos pervestos lėšos yra paskolintos, be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad būtent iš atsakovės motinos gautomis lėšomis (o ne, pvz., darbo užmokesčio) naudojosi atsakovas. Jokio susitarimo tarp šalių dėl lėšų skolinimo atsakovui byloje nėra pateikta. Galiausiai, įvertinus aplinkybę, jog ieškovo tėvai šeimai nuolat pervedinėjo įvairaus dydžio pinigų sumas, tikėtina, jog paramą ar dovanas šeimai galėjo teikti abiejų sutuoktinių tėvai. Todėl toks atsakovės reikalavimas atmestinas ir ši suma į šeimos dalintino turto balansą neįtrauktina.

204. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ieškovui natūra iš viso priteisiama kilnojamojo turto už 1 600 Eur (namų kino sistema – 180 Eur, 1 šviestuvas Philips, likęs pas ieškovą – 20 Eur, kompiuteris – 1 400 Eur) ir 1 telefonas Samsung Galaxy S20 (vertė nenustatinėjama, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei atitenka po identišką telefoną). Atsakovei natūra priteisiama kilnojamojo turto už 1 275 Eur (televizorius – 165 Eur, 2 šviestuvai Philips – 40 Eur, skalbimo mašina – 160 Eur, džiovyklė – 160 Eur, šaldytuvas – 345 Eur, siurblys – 155 Eur, už automobilį Mercedes-Benz pardavus gautos pajamos – 200 Eur) ir 1 telefonas Samsung Galaxy S20.

205. Iš viso dalintino turto vertė sudaro 2 875 Eur.

206. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Nustačius, kad ieškovui tenka didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, iš jo atsakovei priteistina kompensacija.

207. Vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 1 437,50 Eur (2875 Eur / 2). Kadangi atsakovei tenka turto tik už 1 275 Eur, ieškovas turėtų jai sumokėti 162,50 Eur kompensaciją.

208. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už įmokas, kurias ieškovas mokėjo už atsakovei likusį telefoną nuo šalių pradėjimo gyventi skyriumi iki sandorio pabaigos, t. y. po 39,90 Eur už 10 mėnesių laikotarpį nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. gruodžio mėnesio.

209. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, jog 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovo vardu buvo sudarytos 2 sutartys dėl dviejų mobiliųjų telefonų Samsung Galaxy S20 įsigijimo išsimokėtinai (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Vienas iš šių telefonų atiteko atsakovei. Pagal sutartį ieškovas kas mėnesį iki 2022 m. gruodžio 8 d. įsipareigojo mokėti įmokas už abu telefonus po 39,99 Eur/mėn. (ieškovo nurodyta suma 39,90 Eur/mėn. laikytina rašymo apsirikimu ir tikslintina).

210. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog minėta sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, t. y. sutuoktiniai tokiu atveju laikomi solidariais skolininkais. Šalims gyvenant kartu ir byloje nesant duomenų apie tarp sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį, darytina išvada, jog šalims galiojo įstatymų nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Taigi, tuo laikotarpių visas šalių įgytas, įskaitant jų gautas pajamas, buvo laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl laikytina, kad pagal minėtą telefonų pirkimo išsimokėtinai sutartį prisiimtus įsipareigojimus šalims gyvenant kartu ieškovas mokėjo iš bendrų sutuoktinių lėšų.

211. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-524/2023 ir pan.).

212. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, prievolę kreditoriui ir toliau mokėjo tik ieškovas. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismui, pripažino, jog vieną telefoną pasiėmė sau, juo toliau naudojosi, tačiau už telefoną įmokų, kurias ieškovas mokėjo pagal sutartį šalims pradėjus gyventi skyriumi, pastarajam nekompensavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies įmokų (t. y. už vieną telefoną) už laikotarpį nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium iki sutarties pabaigos, t. y. 10 mėnesių, tenkintinas visiškai – iš atsakovės priteistina 399,90 Eur kompensacija ieškovo naudai (39,99 Eur x 10).

213. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą (už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir kompensaciją, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovui už telefono įmokas), galutinai atsakovė ieškovui turi sumokėti 237,40 Eur kompensaciją (399,90-162,50).

Dėl 2 600 Eur skolos ieškovės motinai priteisimo

214. CK 6.1 straipsnyje numatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

215. CPK 51 straipsnio 1 dalis asmenims suteikia teisę vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnis reglamentuoja, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme.

216. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos jos motinai priteisimo, visų pirma, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtų buvusi sudaryta sutartis tarp ieškovo, atsakovės ir atsakovės motinos. Taip pat byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės motina būtų pareiškusi tokį reikalavimą bent vienai iš šalių. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai būtų suteikta teisė atstovauti motinos interesus bent vienu iš CPK 56 straipsnyje numatytų pagrindų. Tuo tarpu pati atsakovės motina kreditorinio reikalavimo byloje nėra pareiškusi.

217. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl 2 600 Eur skolos jos motinai priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorinio reikalavimo

218. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su Bigbank AS ir prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus. Remiantis kreditoriaus pateikta informacija, prievolė, kylanti iš Kredito sutarties, yra laikoma asmenine atsakovės prievole, kadangi dėl Kredito sutarties sudarymo O. K. kreipėsi viena be sutuoktinio, vertinant kredito suteikimo galimybes buvo vertinamos tik O. K. pajamos bei finansiniai įsipareigojimai.

219. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti klausimą dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio nustatymo, įvertinus kreditoriaus pateiktą informaciją, kredito sutarties turinį, taip pat aplinkybę, jog vartojimo kredito sutartis sudaryta jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą teisme, darytina išvada, jog atsakovės prisiimta prievolė po santuokos nutraukimo nėra modifikuojama, t. y. ji lieka asmenine atsakovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

220. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

221. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 169 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai), taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 2 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 372 Eur vertimams (144+23+205 Eur).

222. Atsakovė, kreipdamasis į teismą su priešieškiniu sumokėjo 231 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), 242 Eur už kilnojamųjų daiktų verčių nustatymą bei 121,61 Eur už dokumentų vertimus iš vokiečių į lietuvių kalbą. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu atlyginti jai išlaidas, patirtas už kilnojamųjų daiktų verčių nustatymą, motyvuodamas tuo, jog į bylą nepateiktas šių išlaidų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Teismo vertinimu, toks ieškovo argumentas nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaidos nebuvo patirtos. Pažymėtina, jog atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), be to byloje pateikta šios bendrovės Konsultacija dėl turto kainos rinkoje (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, jog paslauga atsakovei buvo suteikta, todėl ji turėjo būti apmokėta. Vien formalus apmokėjimo dokumento nepateikimas šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog išlaidos nebuvo patirtos.

223. Nagrinėjamu atveju, ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, be to, nei viena iš šalių patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti neginčijo, todėl šioje civilinėje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

224. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas 100 proc.; ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo atmestas (t. y. 0 proc., nes tenkintas priešieškinio reikalavimas), reikalavimas nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką tenkintas apie 50 proc. (teismo posėdžio metu šalys iš esmės pačios suderino didžiąją dalį bendravimo tvarkos punktų), reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas apie 50 proc. (reikalavimai dėl 1 100 Eur automobilio vertės, televizoriaus, šviestuvų priteisimo natūra atmesti, tenkinti reikalavimai dėl namų kino sistemos ir telefono bei kompensacijos už telefono įmokas priteisimo, dėl reikalavimų palikti skalbimo mašiną, džiovyklę, šaldytuvą, siurblį tarp šalių ginčo nebuvo). Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir pavardžių po santuokos nutraukimo tarp šalių ginčo nebuvo.

225. Atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės atmestas (0 proc.); reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 62 proc., reikalavimas dėl periodinio išlaikymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 20 proc. (tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už kompiuterį, atmesti reikalavimai dėl dviračių, spintos, valgomojo komplekto bei skolos motinai priteisimo), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc. (atsižvelgiant į šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu teismo posėdžio metu), reikalavimas dėl skolos motinai už pragyvenimą Vokietijoje atmestas (0 proc.). Ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių po santuokos tarp šalių nebuvo. Vidutiniškai tenkinta 36,40 proc. priešieškinio reikalavimų.

226. Taigi vidutiniškai tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir 36,40 proc. priešieškinio reikalavimų.

227. Kaip minėta, už nagrinėtus reikalavimus ieškovas sumokėjo 169 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2 200 Eur atstovavimo išlaidų bei 372 Eur už vertimus, iš viso – 2 741 Eur. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 741 Eur x 50 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

228. Atitinkamai atsakovei išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. 36,40 proc. Todėl atsakovei pateikus dokumentus, jog ji patyrė 594,61 Eur išlaidų (žyminis mokestis 231 Eur, vertimai 121,61 Eur ir kilnojamųjų daiktų vertinimas 242 Eur), iš ieškovo priteistina 216,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (594,61 Eur x 36,40 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

229. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 154,06 Eur (1 370,50 Eur – 216,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

230. Už reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

231. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 95 Eur žyminis mokestis (350 Eur x 12 mėn. = 4 200 Eur x 3 proc. = 126 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 95 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintas 100 proc., todėl visas mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 21 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 62 proc. priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 62 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 13 Eur (21 Eur x 62 proc.). Taigi iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 108 Eur žyminio mokesčio.

232. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sudaro 4,48 Eur. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistina 2,24 Eur (4,48 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (ši suma priteisiama atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo į valstybės biudžetą taip pat priteisiamas ir 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo). Taigi iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 110,24 Eur (108 Eur žyminio mokesčio ir 2,24 Eur pašto išlaidų).

233. Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 5,00 Eur dydžio sumos (4,48-2,24=2,24), todėl valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. K. palikti pavardę „K.“, atsakovei O. K. – iki santuokos turėtą pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove O. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą porinių metų savaičių šeštadieniais iš dukters gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos nuo 10.30 iki 11.00 val. bei grąžindamas vaiką po to savaitgalio einantį pirmadienį ryte į dukters ugdymo įstaigą.

i. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d. ) iki 14 val. poriniais metais su motina, neporiniais – su tėvu;

ii. šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 14 val. ir šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina;

iii. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu (porinius ar neporinius metus vertinant pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

iv. Katalikų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį): poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina;

v. Katalikų šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu;

vi. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

vii. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

viii. Motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

ix. Tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

x. Vaiko gimtadienį – tėvas praleidžia su dukra pirmą sekmadienį po dukros gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

xi. Konkretų dukters paėmimo iš gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos laiką tėvai tarpusavyje raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, bendravimo programėlėmis ar pan.) suderina likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki šventinės dienos.

3. Tėvas praleidžia su vaiku vasaros atostogas iki 14 nepertraukiamų dienų Lietuvoje ar užsienyje, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatomų atostogų, tėvas telefonu informuoja motiną apie išvykimo šalį (klimatą, reikalingus skiepus ir kt.). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ryto, sugrąžina vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Kilus nesutarimams tarp tėvų dėl pasirenkamo atostogų laiko, pirmenybę pasirinkti nepertraukiamą 14 dienų atostogų su vaiku laiką lyginiais metais turi motina, nelyginiais – tėvas.

4. Motina neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui.

5. Tėvas neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui.

6. Motina ir tėvas nedarys nepagrįstų kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

7. Tėvai neprieštarauja vaiko bendravimui su skyriumi esančiu kitu iš tėvų elektroninėmis bendravimo priemonėmis, netrukdant įprasto vaiko dienos režimo. Bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką skyriumi esantis tėvas (motina) iš anksto suderina su tėvu (motina), pas kurį tuo laiku yra vaikas, kad nebūtų trukdomas įprastas vaiko dienos režimas. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, tėvai privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti vienas kitą.

8. Nepilnamečio vaiko sveikata rūpinsis abu tėvai ir apie nepilnamečio vaiko ligą, šalys informuoja viena kitą, priklausomai nuo to, pas ką tuo metu yra nepilnametis vaikas. Vaikui susirgus, tėvai apie tai informuoja vienas kitą ir gali aplankyti vaiką jo buvimo vietoje iš anksto susitarus;

9. Šioje bendravimo tvarkoje neaptarti pakeitimai ir papildymai galimi raštiškai (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis ir pan.) abiem tėvams susitarus.

10. Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus.

11. Visais atvejais tėvai, bendraudami su nepilnamečiu vaiku, prie jo nerūko ir užtikrina, kad vaikas nebūtų tokioje aplinkoje, kurioje yra rūkoma.

12. Visi dėl bendravimo su vaiku tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaiko ir abiejų tėvų interesus.

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų), kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę O. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 270,81 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų 81 ct) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti atsakovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą (270,81 Eur) nuo 2022 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) namų kino sistemą Samsung HW-N950 Soundbar, žaidimų kompiuterį, 1 (vieną) Phillips lempą-šviestuvą, kuris likęs pas ieškovą, bei telefoną Samsung Galaxy S20 128 GB Dual Sim G981B.

Priteisti atsakovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) televizorių Samsung QE55Q7FGM, 2 (du) Philips lempas-šviestuvus, esančius pas atsakovę, skalbimo mašiną Samsung, rūbų džiovyklę Samsung Optimal Dry 8 kg, šaldytuvą LG GSL561PZUZ, dulkių siurblį-robotą Xiaomi S5 max ir telefoną Samsung Galaxy S20 128 GB Dual Sim G981B.

Priteisti iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 237,40 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 40 centų) kompensaciją E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už jai tenkantį didesnės vertės turtą.

Nustatyti, kad atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė trečiajam asmeniui Bigbank AS, kodas 10183757, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Atsakovės O. K. reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 154,06 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 110,24 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 24ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.