Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neto Logistika“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neto Logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romversa“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje D. V., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė dėl atsakovės kaltės nutraukti su atsakove UAB „Romversa“ 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 1; priteisti iš atsakovės 58 335,00 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus (inžinerinių komunikacijų įrengimą) žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė prisiėmė pareigą administruoti statybas, atlikti inžinerinių tinklų projektavimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įvykdyti kitus normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Pagal minėtą sutartį atsakovė pateikė ieškovei išankstines sąskaitas Nr. 21/001, Nr. 21/003, Nr. 21/005, pagal kurias ieškovė atsakovei sumokėjo 38310,00 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras ROM21 Nr. 095, ROM21 Nr. 096, ROM21 Nr. 097, ROM21 Nr. 091. Pagal šias sąskaitas ieškovė sumokėjo 2022 m. sausio 14 d., nepaisant nepriimtų darbų, tikėdamasi statybos darbų trūkumų pašalinimo, sumokėta suma – 20025,00 Eur. Išrašytų sąskaitų pagrindu šalys pasirašė 2021 m. gruodžio 31 d. darbų atlikimo aktus Nr. 21/02, Nr. 21/03, Nr. 21/04, Nr. 21/05, šiuose aktuose ieškovės iniciatyva buvo nubraukti sakiniai „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“, pirmame akte įrašytas žodis „nesutinku“. Ieškovės teigimu minėti aktai yra formalūs, darbai buvo nepriimti, atsakovė nepašalino ieškovės abejonių dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės, naujų atliktų darbų aktų nesudarė. 2023 m. birželio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė į pretenziją nereagavo. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sumokėtos lėšos laikytinos ieškovės nuostoliais, statybos rangos darbų sutartis nutrauktina dėl atsakovės kaltės, ieškovės patirti nuostoliai atlygintini.

2. Atsakovė UAB „Romversa“ atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad statybos rangos sutartimi 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl statybos darbų atlikimo keturiuose žemės sklypuose, asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose atsakovės direktoriui D. V. UAB „Romversa“ įsipareigojo atlikti statybos darbus - įgyti medžiagas bei atlikti rangą, statybinių darbų atlikimui pasitelkiant subrangovus. Atsakovė paaiškino, kad šį statybos projektą sudaro III etapai, kuriuos įgyvendinus suprojektuoti bendro naudojimo žiediniai vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai bus prijungiami prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pagal išduotas prisijungimo sąlygas. Atsakovė įgyvendino statybos projekto I dalį ir pateikė bendrosios lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies techninį darbo projektą. Nurodė, kad šiai dienai sutartiniai įsipareigojimai abiejų šalių yra pilnai įvykdyti, nes atsakovė, pasitelkdama subrangovą, atliko I etapo tinklų įrengimo rangos darbus, o ieškovė už faktiškai atliktus I etapo darbus yra visiškai atsiskaičiusi. Ieškovė ne tik apmokėjo atsakovės pateiktas sąskaitas, bet ir pasirašė darbų atlikimo aktus, t. y. darbus priėmė. Ieškovės teiginiai, jog ta aplinkybė, kad viename akte yra įrašytas žodis „nesutinku“ bei visuose aktuose nubraukti sakiniai „užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“, vertintina kaip darbų nepriėmimas, yra niekiniai, nes ieškovė nuo aktų pasirašymo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 13 d. pretenzijos, bei su šiuo ieškiniu jokių objektyvių duomenų ar konkrečių reikalavimų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nepateikė. Ieškovė tik kelia hipotetinius klausimus, bei nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalo pašalinti ieškovės abejones.

3. Ieškovė UAB „Neto Logistika“ pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad atsakovės pateiktas statybos projektas nėra suderintas nei su AB „Klaipėdos vandenys“, nei su kitomis atitinkamomis įstaigomis ir (ar) institucijomis, atsakovė galimai atliktus statybos darbus siekia pagrįsti nepatvirtintais ir neįteisintais techninio darbų projekto brėžiniais. Atsakovė neturėjo tam būtino statybą leidžiančio dokumento. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad statybos projektą sudaro III etapai, yra abstraktūs ir niekuo neparemti. Pateiktuose darbo aktuose nepažymėta, kad darbai atlikti ginčo žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovė UAB „Romversa“ pateiktu tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Nurodė, kad pateiktas techninio darbo projektas yra statybos projektavimo stadija, atsakovė neteigė, kad statybos projektas yra patvirtintas ir (ar) išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal techninį darbo projektą šiuo metu yra įvykdytas I darbų etapas, įrengtų tinklų veikimas ir naudojimas bus galimas tik pajungus juos prie miesto komunikacijų, toks pajungimas sudaro II ir III darbų etapus. Sutartiniai šalių įsipareigojimai yra pilnai įvykdyti, ieškovė už darbus atsiskaitė, bei nereiškė jokių pretenzijų nei darbų priėmimo metu 2021 m. gruodžio 31 d., nei vėliau, beveik du metus iki ieškinio pareiškimo.

5. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, atstovaujama teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyriaus (toliau ir Institucija), pateikė išvadą byloje. Išvadoje nurodyta, kad neypatingojo statinio - lietaus nuotekų tinklų statybai statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo statomi mieste, šių tinklų (vandentiekio ir buitinių nuotekų) statybai statybą leidžiantis dokumentas taip pat buvo privalomas. Statybą leidžiantį dokumentą inžinerinių tinklų statybai privaloma gauti vadovaujantis išvadoje nurodytais teisės aktais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „Neto Logistika“ 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei UAB „Romversa“; priteisti iš ieškovės UAB ,,Neto Logistika“ valstybės naudai 8,52 Eur (aštuonis eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Pagrindiniai teismo argumentai:

6.1. Teismo vertinimu, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kiek konkrečiai darbų yra galimai su trūkumais. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl darbų trūkumų masto ieškiniu teikdama, kad darbai yra teisiškai neįforminti, taip pat teikdama, kad darbai yra galimai visiškai neatlikti arba atlikti netinkamai, galiausiai statybos darbų netinkamumą paremdama tuo, kad rangovas iš esmės vykdė savavališką statyba.

6.2. Posėdžio metu teismas ne kartą tikslino aplinkybes, kokią atliktų darbų dalį atsakovė pripažįsta netinkama, kokie rašytiniai įrodymai pagrindžia darbų netinkamumą, tačiau tokie duomenys (pvz.: foto nuotraukos, defektinis aktas) nebuvo pateikti. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė darbų netinkamumo fakto.

6.3. Teismo vertinimu žodžių „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ nubraukimas darbų atlikimo aktuose bei žodžio „nesutinku“ įrašymas yra deklaratyvūs veiksmai, kurie neįrodo darbų nepriėmimo fakto.

6.4. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ji, veikdama kaip užsakovė, nepriėmė atsakovės, veikiančios kaip rangovės atliktų statybos darbų pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutartį Nr. 1, teismas konstatavo, kad atsakovės statybos rangos darbai yra priimti.

6.5. Teismas, konstatavęs, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas yra ieškovės pareiga, nusprendė, kad rangovo atliktų statybos darbų galimas savavališkumo faktas nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjant ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kad galimai atsakovės statybos darbų atlikimas laikytinas savavališka statyba, kad rangovės atlikti darbai yra beverčiai, Sutartyje numatytas rezultatas yra nepasiekiamas ir ieškovė patyrė nuostolius lygius visai atliktų darbų kainai (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Atsakovė neinformavo ieškovės, kad statybos darbai vykdomi be statybą leidžiančio dokumento. Be to, atsakovės pateiktam techniniam darbo projektui nebuvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas, o taip pat projektas nebuvo suderintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tokiu būdu akivaizdu, jog atsakovė statybos darbus atliko pažeidžiant CK ir Statybos įstatymo reikalavimus.

7.2. Kadangi statybos darbai yra savavališki, statybos darbų rezultatas nepasiektas, tai galima konstatuoti esminius statybos darbų trūkumus.

7.3. Atsakovė nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, statybos darbus vykdė be tam būtinos dokumentacijos, darbų rezultatas neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, tokiu būdu atsakovė iš esmės pažeidė sutartį.

7.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio ir galimybės skirti ekspertizę, kadangi ekspertui nebūtų galima suformuluoti jokių klausimų, susijusių su savavališkos statybos darbų trūkumais.

7.5. Kadangi sutartis neįvykdyta, sutarties rezultatas nepasiektas, todėl ieškovės pasirašyti atliktų darbų aktai nepašalina rangovo pareigos tinkamai įvykdyti sutartį.

7.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, suformuluotas CK 6.193 straipsnyje, nes neatsižvelgė į sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį sutarties esmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sutarties atitikimą statybą reglamentuojančias teisės normas.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Abiejų šalių sutartiniai įsipareigojimai yra pilnai įvykdyti, nes atsakovė, pasitelkdama subrangovę, atliko I etapo tinklų įrengimo rangos darbus, o ieškovė už faktiškai atliktus I etapo darbus yra visiškai atsiskaičiusi.

8.2. Ieškovė ne tik apmokėjo atsakovės pateiktas sąskaitas, bet ir pasirašė darbų atlikimo aktus, t. y. darbus priėmė. Ieškovės teiginiai, jog ta aplinkybė, kad viename akte yra įrašytas žodis „nesutinku“ bei visuose aktuose nubraukti sakiniai „užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ vertintina kaip darbų nepriėmimas, yra niekiniai, nes ieškovė nuo aktų pasirašymo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 13 d. pretenzijos / pareiškimo bei su šiuo ieškiniu nepateikė.

8.3. Darbų priėmimo metu ieškovė nereikalavo atlikti patikrinimų / bandymų, per protingą terminą taip pat nesiekė įrodyti ar pagrįsti galimo darbų nepriėmimo aplinkybių, todėl atsakovei iki ieškinio pareiškimo dienos net nebuvo žinoma ieškovės pozicija, kai atsakovė pagrįstai ir protingai darbus laikė perduotais.

8.4. Teismas įvertino ir tai, kad užsakovė su pretenzija rangovei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo kreipėsi (2023 m. birželio 13 d. ) po daugiau negu metų ir šešių mėnesių po darbų atlikimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitų faktūrų sumokėjimo (2021 m. gruodžio 31 d.).

8.5. Ieškovei yra aiškiai ir neabejotinai žinoma, jog visą Statybos projektą sudaro III etapai, ir šiai dienai I etapu įrengtų vietinių tinklų veikimas ir naudojimas galimas tik pajungus tinklus prie miesto komunikacijų (vandens ir nuotekų tinklų), kai toks pajungimas sudaro II ir III tinklų projektavimo ir rangos darbų etapą. Tokiu būdu ieškovės argumentai dėl negalimumo darbų rezultatą naudoti pagal paskirtį yra deklaratyvus bei niekiniai, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus projektinius, teisinius bei finansinius dokumentus.

8.6. Ieškovė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos padarytų išvadų dėl pareigos įrodyti atliktų darbų defektų faktą, kiekį ir šalinimo kaštus. Dar daugiau, ieškovė nepagrįstai sutapatina reikalavimus atliktų darbų rezultato kokybei su statybos darbų rezultato – statybos užbaigimo procedūromis.

8.7. Statybos rangos darbus atliko atestuota ir kvalifikuota rangovė UAB „Inkomsta“, kuri vadovavosi pateikta technine užduotimi, detalizuota Techniniame darbo projekte. Taigi pagal parengtą Techninį darbo projektą rangovė atliko tinklų įrengimo I etapo rangos darbus, t. y. iš esmės paruošiamuosius darbus.

8.8. Ieškovė, būdama užsakove, pagal CK 6.684 straipsnio 2 dalį privalėjo sutartimi aptarti (numatyti), kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus, o to nepadarius, taikoma specialioji teisės norma - Statybų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kuri tokių normatyvinių dokumentų pateikimo pareigą nustato išimtinai užsakovui.

8.9. Ieškovė nei 2021 m. darbų priėmimo metu, nei šiuo metu ne tik nereikalavo atsakovę pateikti (gauti) statybą leidžiantį dokumentą bei organizuoti statybos užbaigimo procedūras, bet ir nesikreipė į statybos priežiūrą vykdančias institucijas, nes aiškiai suvokia, jog yra rangos darbų užsakovė (statytoja) ir savavališkos statybos aktas su įpareigojimų pašalinti tokios statybos padarinius būtų surašytas būtent ieškovei.

8.10. Įrodinėdama savavališkos (neteisėtos) statybos faktą ieškovė ieškiniu neformulavo reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – nereikalavo pašalinti iš D. V. žemės sklypų neteisėtai įrengtus vamzdžius bei sutvarkyti sklypą, grąžinant į pradinę padėtį, t. y. ieškovė sutinka su darbų rezultatu ir siekia jį išsaugoti bei tuo pačiu nesąžiningai siekia susigrąžinti visas pinigines sumas, sumokėtas pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

12.1. Ieškovė UAB ,,Neto Logistika“ (sutartyje – Užsakovas) ir atsakovė UAB ,,Romversa“ (sutartyje – Rangovas) 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 1 (toliau ir Sutartis), kuria rangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos darbus (investiciją, medžiagų pirkimą, statybinių darbų atlikimą pasitelkiant subrangovą) (Sutarties 1.1 punktas). Darbų atlikimo vieta: žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 2.1 punkte nurodoma, jog tiksli objekto darbų kaina bus nustatyta pagal faktiškai atliktus darbus.

12.2. Atsakovė ieškovei dėl rangos Sutarties pagrindu atliktų darbų išrašė išankstines sąskaitas Nr. 21/001; Nr. 21/003; Nr. 21/005. Išankstinė sąskaita Nr. 21/001 į bylą nėra pateikta, tačiau jos pateikimo ir sumokėjimo faktas byloje nėra ginčijamas. 2021 m. spalio 27 d. parengta Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 21/003, sąskaitoje nurodyta prekė – „Komunikacijos“, kaina – 10 000 Eur, iš viso suma – 10 000,00 Eur. 2021 m. gruodžio 1 d. parengta Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 21/005, sąskaitoje nurodytos prekės – „Komunikacijos“, kaina – 6 310,00 Eur „1 etapo komunikacijų administravimas“, kaina 2 000 Eur, iš viso suma – 8 310,00 Eur. Iškovė minėtas sąskaitas išankstiniam apmokėjimui pilnai apmokėjo: 2021 m. spalio 12 d. atliko 20 000,00 eurų mokėjimą pagal išankstinę sąskaitą Nr. 21/001; 2021 m. lapkričio 5 d. atliko 10 000,00 eurų mokėjimą pagal išankstinę sąskaitą Nr. 21/003; 2021 m. gruodžio 30 d. atliko 8 310,00 eurų mokėjimą pagal išankstinę sąskaitą Nr. 21/005.

12.3. 2021 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo akte Nr. 21/02 nurodyta, kad vykdytojas (atsakovė) atliko darbus: lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai; lauko buitinių nuotekų tinklai; lauko lietaus nuotekų tinklai, darbų kaina – 38310,00 Eur, darbų aktas šalių pasirašytas, tačiau žodžiai tekste „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ nubraukti, ranka įrašyta – „nesutinku“. 2021 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo akte Nr. 21/03 nurodyta, kad vykdytojas atliko darbus: lauko vandentiekio tinklas; lauko buitinių nuotekų tinklas; lauko lietaus nuotekų tinklas, esamo kelio pagrindų atstatymas; apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas; geotekstilės atstatymas; skaldos pagrindo įrengimas; medžiagos darbų kaina – 8200,00 Eur, darbų aktas šalių pasirašytas, tačiau žodžiai tekste „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ nubraukti. 2021 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo akte Nr. 21/04 nurodyta, kad vykdytojas atliko darbus: lauko vandentiekio tinklas; lauko buitinių nuotekų tinklas; lauko lietaus nuotekų tinklas, esamo kelio pagrindų atstatymas; apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas; geotekstilės atstatymas; skaldos pagrindo įrengimas; medžiagos darbų kaina – 4100,00 Eur, darbų aktas šalių pasirašytas, tačiau žodžiai tekste „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ nubraukti. 2021 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo akte Nr. 21/05 nurodyta, kad vykdytojas atliko darbus: inžinerinių tinklų projektavimas darbų kaina – 3000,00 Eur, darbų aktas pasirašytas rangovo, žodžiai tekste „Užsakovas darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės neturi“ nubraukti.

12.4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė ieškovei darbų atlikimo aktų pagrindu išrašė 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras: Serija ROM21 Nr. 095, darbų atlikimo akto Nr. 21/03 pagrindu, paslaugų ir administravimo suma su PVM – 10 224,50 Eur; Serija ROM21 Nr. 096, darbų atlikimo akto Nr. 21/04 pagrindu, paslaugų ir administravimo suma su PVM – 5 263,50 Eur; Serija ROM21 Nr. 096, darbų atlikimo akto Nr. 21/05 pagrindu, paslaugų ir administravimo suma su PVM – 4 537,50 Eur. Ieškovė išvardintas PVM sąskaitas faktūras pilnai apmokėjo, 2022 m. sausio 14 d. atliktas 20 025,50 Eur mokėjimas.

12.5. 2023 m. birželio 13 d. ieškovės pretenzijoje atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nurodyta, kad statybos darbai užsakovui neperduoti, reikalaujama kuo skubiau darbus užbaigti ir perduoti užsakovui, jeigu darbai nebus užbaigti užsakovė atsisakys rangos Sutarties ir pareikalaus grąžinti visas pagal Sutartį sumokėtas lėšas ir reikalaus atlyginti nuostolius.

12.6. Iš subrangovo UAB „Dojas“ parengto Techninio darbo projekto“, žymuo – P21-08-01-TDP-BD,LVN, nustatyta, kad parengtas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų iki numatomo projektuoti sporto centro paskirties pastato sklype adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., statybos projektas, statinys – inžineriniai tinklai, užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog ieškovė neįrodė darbų defekto, darbų nepriėmimo fakto, statybos savavališkumo, atsakovės kaltės faktų, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

14. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė nebaigė darbų, darbus atlikinėjo neturint statybą leidžiančio dokumento, neparengė jokios reikalingos techninės dokumentacijos. Atsakovės pateiktam techniniam darbo projektui nebuvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas, o taip pat projektas nebuvo suderintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tokiu būdu akivaizdu, jog atsakovė statybos darbus atliko pažeidžiant CK ir Statybos įstatymo reikalavimus. Apeliantės nuomone, savavališki statybos darbai negalės būti įteisinti ir tokie statybos darbai yra negalimi. Apeliantė mano, kad ieškovės patirtus nuostolius ir savavališkos statybos faktą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė, veikdama, kaip užsakovė, sudarė rangos sutartį su atsakove, kuri veikė, kaip rangovė. Sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus (investicija, medžiagų pirkimas, statybinių darbų atlikimui pasitelkiant subrangą), o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Darbų atlikimo vieta numatyta žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai yra tokie: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors Rangos sutartyje atsakovės pareigos nebuvo detalizuotos, tačiau šalių bendradarbiavimo pobūdis, elektroninis susirašinėjimas, atsakovės išrašytos sąskaitos už inžinerinių tinklų projektavimą, į bylą pateiktas techninis projektas įrodo faktą, jog atsakovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą bei atlikti inžinerinių tinklų įrengimą.

16. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.664 straipsnio 1 dalis). Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos taikomos ir atskiroms rangos sutarties rūšims, jeigu ko kita nenustato kitos CK XXXIII skyriaus (ranga) skirsnių nuostatos.

17. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės (užsakovės) teisių gynimo būdo

18. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas; 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 41 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pasirinko savo teises ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu mažinant atsakovės atliktų darbų vertę iki nulio (skundžiamo sprendimo 20 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiaiškino / iki galo neišsiaiškino, kaip turi būti kvalifikuotas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl statybos rangos darbų nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. To nepadarius, nebuvo / nėra galimybės tinkamai išspręsti šalių ginčą dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo ir (ar) nuostolių priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių statybos darbų trūkumų, kuriuos reikia pašalinti. Ieškovė nenurodė nei to, kad remiasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu gynybos būdu. Išanalizavus ieškovės procesinių dokumentų turinį, jos poziciją galima spręsti, kad ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi kitu jos galimu teisių gynybos būdu – CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atitinkamai galima spręsti, kad ieškovė pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį lingvistiškai suformulavo ir ieškinio dalyką, ieškinyje nurodė minimą gynybos būdą. Be to, ieškovė teigia, kad ji negali nustatyti tikrųjų darbų trūkumų, nes ji to padaryti negali, tam reikia specialios įrangos, kurios ji neturi. Ieškovė ikiteisminėje stadijoje teikė pretenziją ieškovei, kad ji tinkamai užbaigtų darbus ir perduotų darbų rezultatą ieškovei, o atsakovei nereaguojant, pateikė ieškinį ir įrodinėjo, kad darbų rezultatas jos netenkina iš esmės, atsakovės atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal numatytą paskirtį, darbų rezultatas neturi prasmės ieškovei.

21. Susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti tikruosius ieškovės tikslus, ginant savo interesus, galbūt pasiūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus, nes pasirinktas teisių gynybos būdas atitinkamai įtakoja įrodinėjimą bei jo specifiką, kas ir ką turi įrodyti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išsiaiškinti tikruosius ieškovės tikslus būtina siekiant tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir užtikrinant civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl sutarties nutraukimo (šiuo aspektu nepasisakyta iš viso) ir nuostolių atlyginimo išsprendė neišsiaiškinęs tikrųjų ieškovės tikslų, ginant savo interesus, ir tinkamai teisiškai nekvalifikavęs ieškiniu pareikštų reikalavimų, ieškinyje nurodytą teisių gynimo pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį būdą nepagrįstai pakeitė į CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo būdą. Dėl to liko neatskleista šalių ginčo dėl atliktų statybos darbų (darbų rezultato, nuostolių) esmė.

Dėl darbų perdavimo, darbų trūkumų

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ji, veikdama kaip užsakovė, nepriėmė atsakovės, veikiančios kaip rangovės atliktų statybos darbų pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutartį Nr. 1, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus rangos darbus, konstatavo, kad atsakovės statybos rangos darbai yra priimti (skundžiamo sprendimo 33 punktas). Teismo vertinimu, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kiek konkrečiai darbų yra galimai su trūkumais (skundžiamo sprendimo 28 punktas).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, spendžia, kad teismui išsprendus klausimą, ar ieškovė (ne)priėmė darbų, yra ir kitas aspektas.

25. Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nenustatė, jog statybos darbams yra taikoma sutartinė garantija.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

28. Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663, 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ieškovės reikalavimą atsakovei dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei konstatuota, kad darbai priimti, galėtų leisti / galbūt leidžia kvalifikuoti kaip pareikštą dėl defektų, kurie paaiškėjo per garantinį terminą, apie tai nebuvo spręsta, o vien tik nurodyta, kad ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė.

30. Pagal CK 6.678 straipsnio nuostatas, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Dėl prašymo skirti ekspertizę

31. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad siūlė šalims teikti prašymą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau byloje toks prašymas nebuvo teikiamas (skundžiamo sprendimo 27 punktas).

32. Kaip žinoma, ekspertizės skyrimo klausimas bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiamas tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis statybos srities žiniomis ir ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad ekspertas negalėtų remtis bylos duomenimis, nes techninis projektas nesuderintas (negautas statybos leidimas), negautas AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas, suderinimas, inžineriniai tinklai yra paslėpti (užkasti), jie neišbandyti.

34. Pridėtina, jog kaip minėta anksčiau, ieškovė akcentavo ne tiek konkrečius darbų trūkumus, kiek darbų visumos / rezultato netinkamumą naudoti, rezultato esminį neatitikimą jo tikslams.

35. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas per pernelyg suabsoliutino ekspertizės reikšmę, jos klausimą sprendė ne iki galo tinkamai išsiaiškinęs ieškovės gynimo būdą, dėl to šį faktą aiškino ieškovės nenaudai.

Dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas yra ieškovės pareiga (skundžiamo sprendimo 38-39 punktai).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pagal bendrąją taisyklę bei vadovaujantis Statybų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statybą leidžiančio dokumento gavimas yra statytojo (užsakovo), (nagrinėjamu atveju) – ieškovės pareiga. Svarbu ir tai, kad šalys Sutartyje neaptarė / neįtvirtino, kas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal užsakovės rangovei pateiktą užduotį.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovė be sutartinių įsipareigojimų užsakė techninį projektą, jį (techninį projektą) parengė UAB „Dojas“, tačiau statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, be to, nebuvo gautas AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas. Tai reiškia, kad atsakovė darbus atliko be statybos leidimo, o UAB „Dojas“ techninis projektas liko nesuderintas, dėl to neaišku, ar atsakovės atlikti darbai bei techninio projekto sprendiniai (ne)prieštarauja Klaipėdos savivaldybės bendrojo plano ir (ar) kitiems norminiams teisės aktams.

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tokiu atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-20/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

41. Šiuo atveju atsakovė, kaip atitinkamos srities profesionalė, turėjo žinoti ir turėjo gebėti įvertinti, kad statybos darbams leidimas privalomas, privalėjo įvertinti tai, ar atsakovės įmonei UAB „Dojas“ pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas (gautas statybos leidimas).

42. Nors teismas ir atsakovė pažymi, kad būtent ieškovė atsakinga dėl susidariusios situacijos, kadangi nebuvo gautas statybos leidimas, tačiau atsakovė pati neinicijavo leidimo gavimo procedūrų, byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl leidimo gavimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė pradėtus darbus sustabdė ar jų nepradėjo, kol ieškovė gaus statybos leidimą, tačiau vis tiek darbus atliko (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo nėra atsakovės kaltės. Atsakovė prisiėmė vykdyti ieškovės užduotį neturint statybą leidžiančio dokumento, dėl to svarstytinas klausimas, kad ir atsakovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali statytoja, neįvertino statybą leidžiančio dokumento reikšmės ir ėmėsi vykdyti užduotį, kurios realizavimas galbūt prieštarauja norminiams teisės aktams. Atsakovė, versdamasi statybos veikla ir būdama profesionalė, privalėjo įvertinti visas aplinkybes jau sudarant sutartį ir galbūt nesiimti sutarties vykdymo, matydama, kad nėra gautas statybos leidimas ir jo atsakovė nesiruošia gauti. Atsakovei priėmus užduotį, ši įgyja teisinę galią ir atsakovei, kaip statybos darbų profesionalei, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika, jei paaiškėja, kad darbai atlikti netinkamai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis). Minėtos aplinkybės teismo nebuvo įvertintos.

Dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

43. Pažymėtina, jog byloje pirmosios instancijos teismas klausimo iš esmės dėl Sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo nenagrinėjo.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog, viena vertus, ieškovė įrodinėja, kad per ilgą laikotarpį atsakovė tinkamai nesuderino techninio projekto, o taip pat negavo statybą leidžiančio dokumento, dėl to darbai vertintini kaip savavališki statybos darbai ir jie negalės būti įteisinti, darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal rangos sutartyje numatytą paskirtį.

45. Kita vertus, atsakovės atliktų darbų rezultatas liko ieškovės objekte (jos (jos direktoriaus) nuosavybėje), darbai iš dalies negali būti atskirti ir atiduoti atsakovei, ieškovė darbų rezultatu nesinaudoja. Tai galėtų būti vienas iš faktorių, sprendžiant klausimą dėl nuostolių dydžio, jei jie būtų įrodyti.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, prašantis nuostolių atlyginimo, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą šiuo atveju privalo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje galbūt bus būtina nustatyti ir tai, ar esančių įrodymų visuma pagrindžia egzistuojant atsakovės civilinę atsakomybę, kokia yra galbūt taikytina atsakovės civilinės atsakomybės apimtis, t. y. kokie galbūt yra ieškovės nuostoliai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

48. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo išsprendė neišsiaiškinęs tikrųjų ieškovės tikslų, ginant savo interesus, ir tinkamai teisiškai nekvalifikavęs ieškiniu pareikštų reikalavimų, dėl to skiriasi įrodinėjimo pobūdis. Teismas taip pat iki galo tinkamai nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimu, kas dėl to atsakingas, ekspertizės tikslingumu, dabartine statybos darbų situacija, jų esamu rezultatu. Neišsiaiškinus ir neįvertinus pirmiau įvardytų aplinkybių, pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė.

50. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

51. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

52. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad bylą dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas išsprendė ne pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį šalių ginčą, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Abiejų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgiant į galutinį išnagrinėjimo rezultatą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.