Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

nuteisojo A. J. gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., nuteistojo K. S. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu K. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jam paskirta arešto 40 (keturiasdešimčiai) parų bausme ir K. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), K. S. pripažintas recidyvistu.

A. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnes bausmes, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi (panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį), kuria subendrintos bausmės, A. J. paskirtos už nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, jam paskirta subendrinta arešto 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto 30 (trisdešimčiai) parų bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausme, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmė.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau nuosprendis šioje dalyje neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bylos perdavimo prokurorui

Dėl nuteistojo K. S. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

8. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis K. S. ir jo gynėjas advokatas F. Vrubliauskas neginčija byloje nustatytų objektyviųjų BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių K. S. padarytoje veikoje egzistavimo. Tačiau apeliantai nesutinka su K. S. padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir toks jų nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje netinkamai nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, nes K. S. neveikė tyčia. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis K. S. suvokė, jog disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 13 d. duotus parodymus, kuriais jis prisipažino A. B. pardavęs narkotinės medžiagos – karfentanilio, taip pat jo sulaikymo dieną važiavęs pirkti narkotinės medžiagos – karfentanilio, be to, namuose laikęs „kristalinio amfetamino“. Kad nuteistasis K. S. suvokė, jog disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, akivaizdu ir iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių –narkotinė medžiaga – karfentanilis rasta paslėpta K. S. kelnaitėse. Nepaisant to, jog nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nurodė nežinojęs, kad disponuoja karfentaniliu, o ne fentaniliu, remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, tiek fentanilis, tiek karfentanilis yra narkotinės medžiagos, o aptariamas nuteistojo argumentas nepaneigia fakto, kad jis suvokė, jog disponuoja narkotine medžiaga.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. S., darydamas BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė savo veiksmų neteisėtai prie savęs ir savo gyvenamojoje vietoje laikant, parduodant narkotines ir psichotropines medžiagas (karfentanilį ir 3-chlorometkatinoną), neteisėtai prie savęs laikant, parduodant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (karfentanilio), pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

17. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde neigia ir tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimą, o jo gynėjo advokato F. Vrubliausko apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. S. įsigijo narkotinės medžiagos – karfentanilio turėdamas, be kita ko, ir tikslą šią narkotinę medžiagą vartoti pats. Su aptariamais apeliantų argumentais susijęs ir K. S. prašymas apeliacinės instancijos teisme apklausti J. B.. Šie apeliantų argumentai ir prašymas nepagrįsti.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir kitais įrodymais. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-719/2022, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-719/2024, 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis gali turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015, 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2022).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad narkotines ir psichotropines medžiagas K. S. galėjo laikyti turėdamas tikslą dalį jų vartoti pats. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 816/2024(01), iš tiesų, matyti, kad K. S. šlapime rasta difenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas). Tačiau iš byloje nustatytų K. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų matyti, kad K. S. taip pat turėjo ir tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Byloje nustatyta, jog K. S. disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, karfentanilio pardavė A. B.. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. balandžio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (1 t., b. l. 171–174, 191–196, 197–202, 203–209) matyti, jog vykdant informacijos, perduotos K. S. naudotu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kontrolę, užfiksuoti pokalbiai, kuriuose K. S. prašyta „dviejų didelių picų“, „keturių“, „dviejų“, „vieno“, „vienos didelės“, „dviejų mažų“, „dviejų dvidešimtukų“, „penkioliktuko“ ir panašiai. Atsakydamas į šiuos prašymus K. S. nurodė susitikimo vietą arba atsakė, kad dabar nėra namuose ir kai bus „padarys“, kad jau „daro“ ir tuoj ateina, kad viskas rezervuota ir panašiai. Nors 2024 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu K. S. teigė, kad šie susirašinėjimai susiję su alkoholinių gėrimų prekyba, skundžiamame nuosprendyje ši nuteistojo versija motyvuotai paneigta – nurodyta, kad ji neatrodo logiška, nes pokalbių turinys neleidžia spręsti nei apie alkoholio rūšį, nei apie jo tūrį, be to, užfiksuoti pokalbiai yra apie produktą, kurį dar reikia padaryti, jie yra abstraktūs, šifruoti, analogiški K. S. pokalbiui su A. B., kuriam K. S. pardavė būtent narkotinės medžiagos – karfentanillio, ne alkoholio. Taip pat iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2024 m. kovo 18 d. kratos, atliktos K. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), protokolo, matyti, kad K. S. gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas reikšmingas kiekis alkoholio (4 t., b. l. 35-48). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. S. neturi jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, remiantis 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenų apie asmenį SODROS DB išrašu, jis nuo 2015 m. gegužės 13 d. nedirba ir jokia veikla neužsiima. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog K. S. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.

20. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti ar jo neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2017). Atsižvelgiant į tai, K. S. tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas jo veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį įtakos neturi. Ši aplinkybė svarbi tik bausmės K. S. skyrimo kontekste ir į tai buvo atsižvelgta (apie bausmės skyrimą K. S. – žemiau tekste).

23. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde akcentuoja ir asmenų, pardavusių jam narkotinės medžiagos – karfentanilio, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nagrinėjamu atveju būtinumą. Vis tik pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju su asmenimis, pardavusiais K. S. narkotinės medžiagos – karfentanilio, atliktas ikiteisminis tyrimas nebuvo susijęs, byla dėl jų nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta. Dėl jų negalėjo būti paduotas ir apeliacinis skundas. Kita vertus, apelianto minimų asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn taip pat nepaneigtų ir niekaip nešvelnintų K. S. atsakomybės, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad K. S. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, – veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei dalį jų išplatino – 0,01937 g karfentanilio laikė prie savęs, ir 0,000364 g karfentanilio pardavė A. B., taip pat 0,209 g 3-chlorometkatinono laikė savo gyvenamoje vietoje. Perkvalifikuoti nuteistojo K. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ar BK 259 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl provokacijos padaryti nusikalstamą veiką

27. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad žmogaus privatumą varžantys ir atskiro leidimo reikalaujantys žvalgybiniai ar procesiniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2012, 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-788/2015, 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016, 2017 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-788/2017, 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-139/2015, 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-165-648/2021, 2022 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-303/2022).

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė provokacijos, kuri šalintų K. S. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

29. Pirma, iš paties K. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 54), matyti, jog K. S. laikytos narkotinės medžiagos – karfentanilio įsigijimas vyko jo paties iniciatyva – jam paskambinus pažįstamam asmeniui, iš kurio jis narkotinių medžiagų pirko ne kartą, ir pasakius, kiek pinigų yra surinkęs. Taip pat K. S. nieko neskatinamas nuvyko ir iš nenustatytų asmenų įsigijo narkotines medžiagas.

30. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors policijos pareigūnų aktyvų elgesį, kuriuo K. S. būtų daromas koks nors poveikis ir (ar) jis būtų skatinamas įsigyti narkotines medžiagas.

30.1. 2024 m. balandžio 11 d. slapto sekimo protokole (1 t., b. l. 215) yra užfiksuoti aiškūs policijos pareigūnų slapti veiksmai. Iš šio protokolo matyti, kad 2024 m. kovo 18 d. K. S. sekimas pradėtas 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). K. S. susitikus su vyru (kaip vėliau nustatyta – A. B.) ir pastarajam nuo nurodyto namo nuėjus iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, sekimas nutrauktas. Sekimas atnaujintas 15.56 val. prie to paties namo (duomenys neskelbtini), kur K. S. pastebėtas išeinantis iš laiptinės. Po šio veiksmo sekimas vėl nutrauktas. Sekimas atnaujintas 18.24 val. prie to paties namo (duomenys neskelbtini), kur K. S. pastebėtas išeinantis iš laiptinės. Sekimas nutrauktas ir vėl atnaujintas 19.45 val., kai prie to paties namo (duomenys neskelbtini) K. S. pastebėtas einantis link laiptinės ir po to sulaikytas. Taigi, K. S. sekimas iš esmės vyko tik prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebint asmenis, įskaitant K. S., išeinančius ir įeinančius į šį namą, ir sekimas nebuvo vykdomas paskui K. S., jam išėjus iš šio namo. Toks policijos pareigūnų pasirinktas sekimo būdas, nors ir abejotinas baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 straipsnio 1 dalis) ir kriminalistinės taktikos požiūriais (nes sekant K. S. galbūt galėjo būti nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. S. narkotines medžiagas išplatinę asmenys), vis dėlto nėra neteisėtas, nes nepažeidžia nei baudžiamojo proceso įstatymo (kuriame nėra nurodyti konkretūs sekimo veiksmai), nei procesinio sprendimo, kuriuo šis sekimas sankcionuotas (2024 m. kovo 13 d. teismo nutartyje leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. balandžio 13 d. slapta sekti K. S. ir jo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 213-214)). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumu, juo labiau, kad to neginčija ir pats apeliantas. Taigi, slapto sekimo protokolas nesuteikia jokio pagrindo išvadai apie K. S. provokavimą.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. S. nebuvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuteistojo A. J. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

36. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad A. J. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, kuria disponavo.

36.3. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnai darė spaudimą, grasino neprisipažinus pritaikyti griežtesnes kardomąsias priemones. Tačiau šių savo teiginių apeliantas nekonkretizuoja, jų negrindžia jokiais duomenimis, be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šią versiją pirmą kartą nuteistasis pateikė tik apklaustas pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, minėta, kad įtariamasis savo parodymus dėl kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką pakeitė būtent ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2024 m. rugsėjo 20 d., o ši aplinkybė leidžia teisėjui kolegijai pagrįstai manyti, kad pareigūnai jokio spaudimo pripažinti savo kaltę A. J. nedarė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija aptariamus nuteistojo A. J. teiginius vertina kaip deklaratyvius ir juos atmeta.

36.4. Tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, kuria disponavo A. J., patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. A. J. naudojamo telefono numerio išklotinių apžiūros protokolo matyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. 11.59 val. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. 16.52 val. tarp A. J. telefono numerio ir telefono numerio, kuriuo minėtu laikotarpiu naudojosi J. N., užfiksuoti 7 telekomunikaciniai įvykiai, visais atvejais, išskyrus vieną, J. N. skambino A. J. (1 t., b. l. 69–93). Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įtariamųjų laikino sulaikymo protokolais, A. J. buvo sulaikytas būtent su J. N. (2 t., b. l. 2-3; 3 t., b. l. 1-2). Be to, J. N. vartojo narkotines medžiagas – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad folijos lankstinukuose, 2023 m. rugsėjo 13 d. paimtuose iš J. N., yra narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakų (2 t., b. l. 110–118), o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą remtasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. T-N 2651/2023(01) ir nurodyta, kad J. N. šlapime rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas) (1 t., b. l. 42–44). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje apklaustas J. N. ir A. J. sulaikęs policijos pareigūnas V. J. parodė, jog į įvykio vietą Kalvarijų g. 70, Vilniuje, pirma atėjo A. J., po to J. N.. Policijos pareigūnai, dalyvavę A. J. ir J. N. sulaikyme, V. J. ir G. G. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jie matė, jog A. J. kažką rankose lyg skaičiavo, abu suprato, kad A. J. ir J. N. gali tartis dėl narkotinės medžiagos įsigijimo arba narkotinės medžiagos įsigijimas jau įvyko, todėl ėjo asmenų sulaikyti (6 t., b. l. 141-144). Pažymėtina ir tai, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. kratos protokolo matyti, jog kratos kaltinamojo A. J. gyvenamojoje vietoje metu rastos kelios svarstyklės, skaidraus plastiko juostelė, galimai pritaikyta narkotinių medžiagų supylimui (2 t., b. l. 88-96), o Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant svarstyklių ir juostelės rasta karfentanilio pėdsakų (2 t., b. l. 110–118). Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl tikslo platinti narkotines medžiagas sustiprina ir tai, kad A. J. neturi jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, remiantis 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenų apie asmenį SODROS DB išrašu, jis nuo 2015 m. gegužės 5 d. nedirba ir jokia veikla neužsiima.

37. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. J. ir J. N. parodymai skiriasi, ir tai, anot apelianto, rodo, kad jie iš anksto dėl parodymų nesitarė, nors turėjo tam ir galimybių, ir laiko. Vis tik šis argumentas nei patvirtina A. J. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nei ją paneigia. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. J. kaltę, įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, ir padarė pakankamai motyvuotas išvadas. Apelianto akcentuojami A. J. ir J. N. parodymų skirtumai niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo teisingumo ir išvadų pagrįstumo (apie įrodymų vertinimą dėl A. J. kaltės ir tikslo – aukščiau tekste).

38. Apeliaciniame skunde kaip paneigiantis A. J. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nurodomas argumentas, jog asmeniui, kuriam A. J. perdavė narkotinių medžiagų, – J. N. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, o A. J. buvo grąžinti pinigai, kuriuos, teismo vertinimu, jis buvo įgijęs neteisėtu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o ne už tai, kad šią narkotinę medžiagą išplatino. Taigi, aptariamas nuteistojo argumentas su nusikaltimo, už kurios padarymą jis nuteistas, aplinkybėmis nėra susijęs ir nepaneigia A. J. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

39. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J., veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – laikė su savimi 0,00065 g karfentanilio, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Išteisinti A. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl nuteistajam K. S. paskirtos bausmės

40. Nuteistasis K. S. ir jo gynėjas advokatas F. Vrubliauskas apeliaciniuose skunduose formuluoja alternatyvius prašymus paskirti K. S. švelnesnę bausmę. Šis apeliantų prašymas nepagrįstas.

41. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

42. Skirdamas K. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Nors narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo K. S., kiekis nežymiai viršija labai didelį kiekį, K. S. turėjo tikslą ne tik vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas pats, bet ir jas parduoti ar kitaip platinti, dalį jų jis išplatino. K. S. ne kartą teistas, jo gana intensyviai daromos nusikalstamos veikos sunkėja, net ir atliktos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės neatgrasė jo nuo nusikaltimų darymo. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už smulkią vagystę, paskirtų baudų nemoka, nedirba nuo 2006 m., visose darbovietėse dirbdavo itin trumpai, 2007–2015 m. tris kartus su pertraukomis deklaravo, jog vykdo individualią veiklą, duomenų apie gautas pajams ir sumokėtus mokesčius valstybei nėra. Įvertinęs aptartų aplinkybių, charakterizuojančių K. S., visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo apraiška. Byloje nustatyta viena K. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

43. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, K. S. už padarytą nusikaltimą paskyrė laivės atėmimo 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė atitinka bausmės paskirtį, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra proporcinga K. S. padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir tinkamai individualizuota.

44. Nors, nuteistojo K. S. teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma BK 62 straipsnio 1 dalis arba BK 54 straipsnio 3 dalis ir K. S. turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė, teisėjų kolegija aplinkybių, suteikiančių pagrindą jam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę, nenustatė.

45. Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje bausmę išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. BK, įgyvendinant paminėtą iš bendrųjų teisės principų kylančią teismo teisę, taip pat įtvirtintos konkrečios galimybės tam tikrais atvejais peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas ir paskirti savo rūšimi ar dydžiu konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos neatitinkančią švelnesnę bausmę. Tokios galimybės nustatytos BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis. Teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172/2008, 2012 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-1073/2020, 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023). Tiek BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek BK 62 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti asmeniui skiriamą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-813/2025).

46. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai išplėtė galimybes BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2025). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, tikrindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti minėtus straipsnius, rėmėsi aktualia šių straipsnių redakcija.

47. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šios normos taikymas neatsiejamas nuo BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Pagal teismų praktiką, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013, 2020 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020, 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-648/2023).

48. Nagrinėjamu atveju K. S. buvo užkluptas darantis nusikaltimą, taigi, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad sulaikytas užklupus darant nusikaltimą ar tuoj po jos padarymo K. S. būtų prisipažinęs ją padaręs, nuoširdžiai gailėjęsis ir (ar) padėjęs ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, priešingai, K. S. savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo viso baudžiamojo proceso metu neigė, dėl šios priežasties jis padavė ir apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir paskirti K. S. švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę nėra.

49. BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014, 2018 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-458/2020). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018, 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

50. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nenustatė. Nors K. S. skunde akcentuoja, kad yra turėjęs suicidinių minčių, turi pensininkę mamą, dukrą, nori pasveikti nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad K. S. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas ar kad K. S. asmenybė yra mažiau pavojinga. Be to, aplinkybė, kad teismai už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skiria ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nėra reikšminga, kadangi teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje paminėtų aplinkybių visumą, kiekvienu konkrečiu atveju vertina, kokią bausmę asmeniui paskirti ir kokį jos dydį nustatyti, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis. Taigi, pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti K. S. švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę nėra.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

51. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. spalio 7 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2025-10994 ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato J. Kučynskio 2025 m. spalio 6 d. prašymas Nr. ATP-2025-42458 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato), taip pat 2025 m. spalio 9 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2025-11042 ir nuteistojo K. S. gynėjo advokato R. Vanago 2025 m. spalio 7 d. prašymas Nr. ATP-2025-42576 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Iš šių dokumentų matyti, kad už nuteistojo A. J. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma valstybei priteisti 204,17 Eur, o už K. S. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma valstybei priteisti 331,25 Eur. Šie prašymai atmetami.

52. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-507/2016, 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-458/2021). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 51-788/2021, 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

53. Baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. S., jo gynėjo Fausto Vrubliausko ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus, šie skundai atmetami. Dėl finansinės padėties (tiek K. S., tiek A. J. yra nedirbantys) jie turėjo ribotas galimybes susirasti gynėjus, kurių dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis K. S. šiuo metu yra suimtas, nuteistasis A. J., nors šiuo metu yra laisvėje, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, kaip ir kitiems nuteistiesiems, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų K. S. ir A. J. nagrinėjamu atveju nebūtų racionalus, proporcingas ir teisingas, todėl jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. S., jo gynėjo Fausto Vrubliausko ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistiesiems K. S. ir A. J. apeliacinės instancijos teisme atmesti.