Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-45-873/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: 1A-45-873/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13782-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: D. D. Č.
Civilinis ieškovas: L. B.
Nukentėjusysis: L. B.
Advokatai: Ramūnas Vanagas, Šarūnas Vadeikis, Šarūnas Vadeikioa

Kategorijos

1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-873/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13782-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolei Žimkienei (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Onai Bernotienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ platforma),

nuteistajam D. D. Č. (D. D. Č.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ platforma),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. Č. (D. D. Č.) ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, D. D. Č. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, D. D. Č. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžią D. D. Č. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Civilinio ieškovo L. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. D. Č. nukentėjusiojo L. B. naudai 1 416,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš D. D. Č. 850 Eur nukentėjusiojo L. B. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. D. Č. nuteistas:

1.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – už tai, kad nuo 2022 m. balandžio 16 d., 23.00 val., iki 2022 m. balandžio 17 d., 1.00–2.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie degalinės „Circle K Lietuva, UAB“, esančios adresu A. Goštauto g. 13, Vilniuje, įsėdęs į L. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 330I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas ranka L. B. ne mažiau kaip vieną kartą į veido kairę pusę, reikalaudamas, kad pastarasis išliptų iš jam priklausančio automobilio, ir išstūmęs nukentėjusįjį iš automobilio, suduodamas jam dar vieną smūgį ranka į veido kairę pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pagrobė nukentėjusiajam L. B. priklausantį automobilį „BMW 330I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, ir jame buvusius L. B. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro VOG-L29“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, hidraulinį keltuvą, 64,99 Eur vertės, „Powerfix“ įrankių dėžę, 50 Eur vertės, t. y., pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 4 614,99 Eur vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. B. 4 614,99 Eur turtinę žalą.

1.2. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – už tai, kad po to, kai plėšimo būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam L. B. priklausantį automobilį „BMW 330I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilyje buvusius L. B. priklausančius daiktus, padarydamas nukentėjusiajam 4 614,99 Eur turtinę žalą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį L. B. prieš jo valią savo (D. D. Č.) ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą, o būtent: 2022 m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., jis (D. D. Č.) susitikęs su L. B., prie restorano „McDonald‘s“, esančio Ukmergės g. 229, Vilniuje, prieš tai pastarajam nurodęs, kad neva ten yra jo pagrobtas automobilis, po to nusivedė nukentėjusįjį į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę, šalia prekybos centro „Rimi“, esančio Ukmergės g. 233, Vilniuje, kur jo (nukentėjusiojo) laukė kiti du D. D. Č. daromos nusikalstamos veikos bendrininkai, kur vienam iš jų (bendrininkų) nukentėjusiajam nurodžius, kad „tavo automobilis yra šiuo metu garaže, norint jį atgauti reikia 1 500 Eur“, o nukentėjusysis L. B. dėl naudojamos psichinės prievartos ir naudojusių psichinę prievartą asmenų skaičiaus patirdamas baimę, siekdamas atgauti pagrobtą automobilį, pakluso pastarųjų reikalavimams, sutikdamas perduoti reikalaujamą pinigų sumą, po ko, nuėjęs prie prekybos centro „Iki“, adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, esančiuose „SEB“ ir „Swedbank“ bankomatuose išgryninęs reikalaujamą perduoti pinigų sumą – 1 500 Eur, perdavė 1 500 Eur vienam iš D. D. Č. daromos nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti. Priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepriteisti civilinio ieškinio bei procesinių išlaidų iš nuteistojo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi nebuvo tinkamai ištirti bei įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, dėl ko padarytos neteisingos išvados. Tvirtina, kad byloje nėra nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pasak apeliantų, byloje iš viso nenustatyti ir teismo proceso metu nepatvirtinti jokie nusikalstamų veikų faktai. Teigia, jog byloje nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų privalomųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

2.2. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai D. D. Č. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi rėmėsi tik nenuosekliais, prieštaringais nukentėjusiojo L. B. parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys duomenys.

2.2.1. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 21 d. apklaustas kaip liudytojas L. B. paaiškino, jog degalinės aikštelėje kartu su A. (A. J.) sėdėjo automobilyje, kai prie jų priėjo D. D. Č. su dar dviem vyrais. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytoja A. nurodė kitaip, t. y. ji su L. stovėjo, kai priėjo tik D. D. Č. (kitų vyrų A. nenurodo). Be to, L. B. teigė, kad D. D. Č. sudavė ne tik jam, bet ir A., tačiau liudytoja A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nematė, jog D. D. Č. būtų naudojęs fizinį smurtą L. B. atžvilgiu ir kategoriškai neigė, kad jos atžvilgiu buvo smurtaujama. Tvirtina, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos A. parodymais.

2.2.2. Nurodo, kad 2022 m. birželio 8 d. apklaustas kaip liudytojas L. B. paaiškino, jog buvo išstumtas iš automobilio, po ko D. D. Č. išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, A. ir nepažįstamų dviejų vyrų (A. neigia, jog buvo dar du vyrai), pradėjo klausinėti, ar jie matėsi su A., tada D. D. Č. sudavė tiek A. (ką ši kategoriškai neigia), tiek jam ir išvažiavo.

2.3. Apeliantų manymu, iš bylos aplinkybių galima tvirtinti, kad L. B. pats davė (paskolino) savo automobilį D. D. Č., kadangi jie turėjo bendrą tikslą – surasti A. T..

2.3.1. Apeliantai akcentuoja, kad D. D. Č., priešingai nei L. B., logiškai ir nuosekliai nurodė visą įvykių seką. Dėsto, jog nuteistasis paaiškino, kad pasiskolino automobilį iš L. B. ir nuvyko pas draugus. Su draugais vartojo alkoholį, po ko paprašė pažįstamo D. S. (D. S.) parvežti jį į namus. Teisme D. D. Č. nurodė, kad jau buvo rytas ir šviesu, D. S. jį parvežė, palydėjo į namus. Nurodė, jog D. S. paskolino pinigų, kad šis užsipiltų kuro. Pažymi, kad liudytojas A. J. šiuo metu matė „BMW“ automobilį prie nuteistojo namų. Po to D. S. išvažiavo į namus, gyvena kitame rajone. Nurodė, kad kitą dieną jam parašė L. B. ir paprašė grąžinti jo transporto priemonę. Transporto priemonės neturėjo, sutiko su L. susitikti netoli savo namų, prie parduotuvės „Rimi“, Ukmergės gatvėje. Susitikimo metu L. B. paaiškino, jog D. S. jį parvežė į namus ir su „BMW“ (su L. B. automobiliu) išvažiavo į savo namus. Nurodė, kad nuteistasis pažadėjo artimiausiu metu susisiekti su D. S. ir L. informuoti apie tai. D. D. Č. susisiekė su D. S., išsiaiškino, kur yra automobilis, bei L. B. nurodė D. S. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad L. B. pats patvirtino aplinkybę, jog telefonu dėl automobilio grąžinimo kalbėjosi ne su D. D. Č.. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi V. K. (V. K.) arba D. S., kas visiškai patvirtina D. D. Č. parodymus. Be to, bylos medžiagoje yra užfiksuota, kad D. D. Č. tikrai rūpinosi, jog automobilis L. B. būtų greičiau grąžintas.

2.3.2. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog L. B. įvykio naktį (apie 1.00 val., 4.00 val.) net kelis kartus skambino D. D. Č.. Pasak apeliantų, tai sudaro pagrindą manyti, jog L. B. teiravosi D. D. Č., ar pavyko surasti A. T..

2.3.3. Akcentuoja, kad L. B. nesikreipė nei į policiją, nei į medikus. Priešingai, L. B. su A. J. nuėjo ilsėtis į viešbutį. Teigia, jog asmuo, kuriam būtų trenkta ne mažiau trijų kartų, galimai turėtų kreiptis ir į medikus, fiksuoti galimus sužalojimus, ko L. B. nedarė.

2.3.4. Atkreipia dėmesį į policijos pareigūno 2022 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad su L. B. buvo susisiekta po to, kai su jam priklausančiu automobiliu buvo fiksuota keletas administracinių pažeidimų. L. B. telefonu policijos pareigūnui nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. prie prekybos centro „CUP“ paliko savo automobilį su rakteliais viduje, buvo neblaivus (vėliau šią aplinkybę kategoriškai neigė), todėl galimai automobilis buvo pavogtas. Pažymi, jog L. B. rašyti pareiškimą kategoriškai atsisakė. Apeliaciniame skunde nurodo, kad L. B. pareiškimą dėl neva pagrobto automobilio nusprendė rašyti tik 2022 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus penkioms dienoms nuo galimo automobilio praradimo ir vienai dienai, kai atsiėmė transporto priemonę (transporto priemonę jis atsiėmė 2022 m. balandžio 20 d.). Apeliantų manymu, nukentėjusiajam rašyti pareiškimą patarė advokatas, o pastarasis sutiko tai padaryti dėl siekio išvengti galimos atsakomybės dėl administracinių nusižengimų ir pavogto iš degalinės kuro.

2.4. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. D. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi tik prieštaringais ir nenuosekliais L. B. parodymais.

2.4.1. Nurodo, kad L. B. pirmosios apklausos 2022 m. balandžio 21 d. metu paaiškino, jog 2022 m. balandžio 18 d. sulaukė žinutės iš D. D. Č., kuris teiravosi dėl kažkokių daiktų. Po to pats L. B. pasiteiravo, kur yra jo automobilis. Kitoje, vykusioje 2022 m. birželio 8 d., apklausoje L. B. nurodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. pats parašė žinutę D. D. Č. ir paklausė, kur yra jo automobilis.

2.4.2. Nurodo, kad L. B. pirmosios apklausos 2022 m. balandžio 21 d. metu paaiškino, jog norėdamas atsiimti savo transporto priemonę nuvyko į Ukmergės g., prie parduotuvės „Rimi“, kur susitiko su D. D. Č. ir dar dviem vyrais (vyrai buvo ne tie patys, kuriuos prieš tai buvo matęs degalinėje). Vienas iš vyrų pareikalavo sumokėti 1 500 Eur už automobilio grąžinimą. Pažymi, kad L. B. nurodo, jog pinigus išgrynino ir atidavė vienam iš nenustatytų asmenų, o D. D. Č. tuo metu jau nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad L. B. šioje apklausoje nenurodo, ar D. D. Č. girdėjo pokalbį apie pinigų reikalavimą. Pažymi, kad 2022 m. birželio 8 d. vykusioje apklausoje L. B. taip pat nenurodė, jog D. D. Č. iš jo reikalavo pinigų už automobilio grąžinimą, girdėjo kitų dviejų vyrų reikalavimus. Be to, šioje apklausoje L. B. taip pat nurodė, kad D. D. Č. pinigų perdavimo metu jau nebuvo. Akcentuoja, kad praėjus beveik trims mėnesiams, paskutinės, 2022 m. liepos 2 d. apklausos metu L. B. „prisiminė“ naujas aplinkybes, t. y., kad nors D. D. Č. pinigų pats nereikalavo, tačiau tuo metu buvo šalia ir šiuos reikalavimus turėjo girdėti.

2.5. Tvirtina, kad D. D. Č. 2022 m. balandžio 18 d. su L. B. automobiliu po Šiaulius ar kitus Lietuvos šiaurės miestus nevažinėjo ir jokių administracinių pažeidimų nepadarė, nors teismas padarė kitokią išvadą.

2.5.1. Atkreipia dėmesį, kad administracinė teisena D. D. Č. atžvilgiu nebuvo pradėta.

2.5.2. Tvirtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje bandoma remtis degalinės vaizdo įrašais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais S. O. parodymais, tačiau iš vaizdo įrašų negalima identifikuoti, kad D. D. Č. vairavo transporto priemonę (ekspertizė atlikta nebuvo), be to, teisme S. O. neigė, kad D. D. Č. vairavo automobilį. Akcentuoja, kad S. O. nurodė, jog pažįsta D. S., kuris galimai galėjo ją vežti aptariamu automobiliu, tačiau teismas į tai neatkreipė jokio dėmesio.

2.5.3. Akcentuoja, kad D. D. Č. net neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl, pasak apeliantų, negalėjo pagrobtu automobiliu važinėtis po visą Lietuvą, nes bet kuriuo metu jį galėjo sustabdyti policijos pareigūnai.

2.5.4. Nurodo, kad būtų visiškai nelogiška teigti, jog asmuo, neseniai pagrobęs automobilį, neturintis vairuotojo teisių, visiškai ramiai, nebijodamas galimo sulaikymo (nes turėtų galvoti, jog apiplėštas asmuo apie galimą nusikaltimą jau yra pranešęs policijai), važinėtų po Radviliškį, Šiaulius ir panašiai. Pasak apeliantų, šios aplinkybės įrodo, jog faktiškai automobilis net nebuvo pagrobtas.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog D. D. Č. bendrininkų grupėje prievartavo turtą iš L. B., t. y. reikalavo sumokėti 1 500 Eur už automobilio grąžinimą. Akcentuoja, jog vien tas faktas, kad L. B. iš bankomato išgrynino 1 500 Eur (1 000 Eur buvo išgryninta 21.29 val., t. y. dar prieš susitinkant su D. D. Č.), nesudaro pagrindo manyti, kad jis tuos pinigus kažkam perdavė. Be to, L. B. teigia, kad pinigų D. D. Č. iš jo nereikalavo, ir nurodo, kad pinigų perdavimo fakto pastarasis nematė.

2.7. Apeliantų manymu, D. D. Č. skundžiamu nuosprendžiu dėl abiejų nusikalstamų veikų yra nuteistas nepagrįstai, todėl šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys neturėtų būti priteisiamas. Nurodo, kad jeigu L. B. mano, jog D. D. Č. ar asmenys, kuriems šis buvo perdavęs naudotis automobilį, jį apgadino, tai yra galimybė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis prašė spręsti apeliacinį skundą jam nedalyvaujant, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. D. Č. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl D. D. Č. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai pateikia subjektyvų asmenų parodymų, bylos rašytinės medžiagos vertinimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Šiame kontekste akcentuotina, jog teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai nustatė esmines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde be jokio objektyvaus pagrindo nuteistojo parodymams suteikiama išskirtinė įrodomoji reikšmė kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, nepagrįstai sumenkinant nukentėjusiojo parodymų reikšmę ir patikimumą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas ištyrė nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, įrodymų leidžiamumo ir leistinumo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą, savo išvadas, kaip to reikalauja (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, išdėstė. Atsižvelgęs į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti asmenį, apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrina baudžiamosios bylos įrodymų visumą ir apylinkės teismo išvadų pagrįstumą.

Dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

6. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015, 2K-349-648/2017). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

7. D. D. Č. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas ranka L. B. ne mažiau kaip vieną kartą į veido kairę pusę, reikalaudamas, kad nukentėjusysis išliptų iš jam priklausančio automobilio, ir išstūmęs nukentėjusįjį iš automobilio, suduodamas šiam dar vieną smūgį ranka į veido kairę pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pagrobė nukentėjusiajam L. B. priklausantį automobilį „BMW 330I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, ir jame buvusius 614,99 Eur vertės daiktus. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikia subjektyvų bylos įrodymų vertinimą bei išvadas ir kartu ginčija nuteisimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą ir skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltę neigė, nurodydamas, kad būtent jis logiškai ir nuosekliai nurodė visą įvykių seką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. D. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2022 m. liepos 8 d. ir 2023 m. sausio 25 d. nurodė, kad įtarimo esmę suprato, teigė, jog dėl kaltės pasisakys teisme (t. 2, b. l. 134, 143). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl plėšimo nepripažino. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad jį su nukentėjusiuoju L. B. supažindino A. J.. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. naktį susitiko su L. B. ir A. J. prie degalinės po tiltu. L. B. su A. J. buvo išgėrę. Nurodė, kad jam (D. D. Č.) paskambino draugai ir pakvietė į vakarėlį, todėl jis paprašė L. B. paskolinti savo automobilį. L. B. automobilį savo noru sutiko paskolinti, joks smurtas panaudotas nebuvo. Skolinosi automobilį, kad jaunuoliai neprisidarytų problemų, važinėdami išgėrę, taip pat dėl to, kad jis turėjo reikalų. Paaiškino, kad nuvažiavo į vakarėlį, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl paprašė D. S. su šiuo automobiliu parvežti jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) (Vilniuje). D. S. jį parvežė ir pats su automobiliu „BMW“ išvažiavo į savo namus. Po kiek laiko jam parašė L. B. dėl automobilio grąžinimo. Nurodė, kad susisiekė su tuo žmogumi (D. S.), pasakė, kad grąžintų automobilį „BMW“ L. B.. Automobilis buvo grąžintas, pretenzijų nebuvo. Vėliau L. B. pareiškė, kad automobilis apgadintas ir dingę kažkokie daiktai (t. 3, b. l. 133–136). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo parodymų baudžiamosios bylos duomenų visuma nepatvirtina.

9. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog D. D. Č., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė jam priklausiančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Protokolo-pareiškimo duomenimis, nukentėjusysis L. B. 2022 m. balandžio 21 d. nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 23.00 val., degalinėje „Circle K“, adresu A. Goštauto g. 13, Vilniuje, iš matymo pažįstamas vyras, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, prieš jį panaudojo fizinę jėgą, kelis kartus sudavė kumščiu į veidą, išstūmė iš jam priklausančio automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį ir išvažiavo nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 23). Apklaustas kaip liudytojas L. B. 2022 m. balandžio 21 d. nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 20.00 val., susitiko su drauge A. (A. J.), kuri socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinusi „A. I. A.“, važinėjo po Vilniaus miestą. Buvo nuvykę į viešbutį „Urbihop hotel“, tačiau į vidų nebuvo užėję. Sulaukė skambučio į telefono programėlę „Messenger“ iš pažįstamo vyro, kuris socialiniame tinkle pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu pastarasis nurodė vykti į degalinę „Circle K“, adresu A. Goštauto g. 13 (Vilniuje), kadangi nori pasikalbėti. Nusprendė susitikti. Kartu su A. nuvykus nurodytu adresu, prie jo automobilio priėjo anksčiau nematytas ir nepažįstamas vyras, kurį atpažino kaip „(duomenys neskelbtini)“, su dviem savo draugais. Nurodė, kad bendravo su „(duomenys neskelbtini)“, kuris teiravosi apie daiktus ir teigė, kad matė, jog šių buvo nuėję, bei staiga panaudojo fizinę jėgą, t. y. sudavė jam (nukentėjusiajam) rankos kumščiu į veido kairės pusės skruostą, išstūmė jį iš automobilio, atsisėdo į automobilio vidų, išvažiavo nežinoma kryptimi, Teigė, jog įvykio vietoje liko su A. ir minėtais dviem nepažįstamais vyriškiais, kurie jį ramino, teigė, jog automobilį grąžins. Nurodė, kad kartu su A. išsikvietė taksi, nuvyko nakvoti į viešbutį „Neringa“ (t. 1. b. l. 135–136). Papildomos apklausos metu 2022 m. birželio 8 d. nukentėjusysis L. B. patikslino prieš tai duotus parodymus ir nurodė, kad jis asmens, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, nepažinojo ir iki 2022 m. balandžio 16 d. nebuvo matęs. Nurodė, kad kai 2022 m. balandžio 16 d. susitiko su A., ši paprašė nueiti į Gedimino prospekte esantį viešbutį „Neringa“ ir pasikalbėti apie A. T., kuris jai skolingas. Nuėjo į viešbutį, kurio kambaryje buvo jam nepažįstamų žmonių, t. y. du vyrai ir moteris, šie pasakė, kad reikia pagalbos dėl susitikimo su A. T., kuris jiems yra skolingas. A. nurodė, jog A. skolingas ir jai, taip pat reikia pagalbos. Buvo sutarta, kad vienas iš vyrų, telefono programėlėje „Messenger“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, važiuos su jais (nukentėjusiuoju, A.) ir mėgins sužinoti A. T. buvimo vietą. Nurodė, kad iš karto nuvažiavo pas jį (nukentėjusįjį) į namus, kur jis su „(duomenys neskelbtini)“ apsikeitė kontaktais, t. y. telefono numeriais, duomenimis programėlėje „Messenger“. A. T. A. pranešė, kad jis yra viešbutyje „Urbihop hotel“, tačiau nukentėjusiajam su A. ten atvažiavus, į A. skambučius ir pranešimus nebeatsiliepdavo. Nukentėjusysis nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam kelis kartus skambino, klausė, ar žinoma A. buvimo vieta. Jie su A. dar kurį laiką važinėjo mieste ir tada jam pradėjo skambinti „(duomenys neskelbtini)“ per programėlę „Messenger“, primygtinai prašė susitikti degalinėje „Circle K“, esančioje A. Goštauto g. 13, Vilniuje. Suprato, kad nepavyks išvengti susitikimo su „(duomenys neskelbtini)“, todėl su A. nuvažiavo į nurodytą vietą. Nurodė, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)r“ buvo su dviem jam nepažįstamais vyrais. „(duomenys neskelbtini)“ klausinėjo apie A. T.. Nurodė, kad A. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie minėtų dviejų vyrų, o „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo į jos vietą, priekinėje automobilio keleivio pusės sėdynėje. „(duomenys neskelbtini)“ vėl klausinėjo apie A. T., pradėjo elgtis agresyviai, sudavė du smūgius į kairę veido pusę, dėl ko jis (nukentėjusysis) patyrė fizinį skausmą. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti, kad jis išliptų iš automobilio, stūmė jį. Nurodė, kad išsigando, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo prie A.. Iš automobilio išlipo ir „(duomenys neskelbtini)“, kuris vėl klausė, ar jie matėsi su A. T., o išgirdęs neigiamą atsakymą, sudavė A. į veidą, po to pakartotinai sudavė ir jam į veido sritį. Po ko „(duomenys neskelbtini)“ sėdo į jo (nukentėjusiojo) automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad dėl įvykusio bijojo kreiptis į policiją, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma jo gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 158–159). 2022 m. liepos 2 d. apklausos metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad dėl sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė, nes patyrė tik fizinį skausmą, jokių smūgių žymių neliko (t. 1, b. l. 172–173). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir papildomos 2022 m. birželio 8 d. apklausos metu (t. 3, b. l. 59–62).

10. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas, bandoma sumenkinti jų įrodomąją vertę, tačiau teisėjų kolegija abejoti nukentėjusiojo parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus pagrindo neturi. Teisėjų kolegija vertina, jog nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir pagrobtas automobilis, o aplinkybė, jog vėliau detalizavo visą įvykių eigą, ją patikslino, nukentėjusiojo parodymų patikimumo nemažina. Akcentuotina, nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne vien nukentėjusiojo parodymai, o bylos įrodymų visuma.

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esmines detales nukentėjusiojo parodymuose patvirtina liudytojos A. J. parodymai, nukentėjusiojo parodymus atitinka ir teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Su tokia išvada apygardos teismas sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

12. Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. buvo savo nuomojamame bute, kai į duris paskambino nepažįstamas vyras ir teiravosi, ar namuose yra A. T. (jos buvęs vaikinas). Šiam vyrui pasakė, kad A namuose nėra ir kad pati jo ieško, nes pastarasis skolingas. Vyras pasiūlė susitikti prie viešbučio „Neringa“, pasitarti dėl A. T. paieškos ir išėjo. Netrukus jai paskambino pats A. ir pasakė, kad yra viešbutyje „Urbihop hotel“. Nurodė, kad per telefono programėlę „Messenger“ parašė L. B. ir paprašė, kad šis ją nuvežtų pas A., susitarė susitikti prie viešbučio „Neringa“. Nurodė, kad ji atėjo prie viešbučio „Neringa“, ten sutiko prieš tai minėtą vyrą, tarėsi, kad važiuos pas A., ir tuo metu atvažiavo L. B.. Jai pasirodė, kad L. ir minėtas vyras nėra pažįstami, tačiau galimai jie apsikeitė kontaktais. Paaiškino, kad su A. susitikti nepavyko. Vėliau L. pradėjo skambinėti tas vyras ir nurodė atvažiuoti į degalinę „Circle K“, adresu A. Goštauto g. 13, Vilniuje. Nurodė, kad nuvyko su L. į nurodytą vietą, išlipo iš automobilio, pamatė tą patį vyrą. Paaiškino, kad jai tuo momentu paskambino ir ji nuėjo link degalinės pasikalbėti telefonu. Pasikalbėjusi telefonu grįžo ir pamatė, kad L. eina link jos, o jo automobilis nuvažiuoja. L. buvo išsigandęs, pasimetęs, susijaudinęs ir panaudodamas keiksmažodį pasakė, kad jo automobilį pagrobė. Jie išsikvietė taksi ir nuvyko į viešbutį „Neringa“, kadangi minėtas vyras buvo sakęs, jog apsistojo tame viešbutyje, ir tikėjosi jį sutikti, automobilyje, kuriuo nuvažiavo minėtas vyras, buvo likę visi jos raktai. Įtaria, kad minėtas vyras pasisavino L. mašiną dėl jos buvusio vaikino A. skolos (t. 2, b. l. 35). Teisiamajame posėdyje liudytoja teigė daugelio aplinkybių nebeatsimenanti. Nurodė, kad nuteistojo nėra mačiusi, tvirtino, jog jokio smurto nematė, nes buvo už kampo, taip pat nurodė, kad teismas turėtų vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 3, b. l. 125–128). Kaip matyti iš liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, liudytojas nurodė, jog 2022 m. balandžio 16 d. neturėjo kur apsistoti, todėl nuėjo į viešbutį „Urbihop hotel“. Nenorėjo būti vienas, todėl paskambino draugei A. J. ir pakvietė atvykti. Nurodė, kad tą dieną A. neatvyko, nes buvo pavogtas jos draugo L. B. automobilis, dėl ko jie neturėjo galimybės atvažiuoti. Kitą dieną susitiko su A. ir L. B. bare, sužinojo, kad pagrobtas L. B. automobilis bei A. J. rankinė su visais joje buvusiais daiktais. Nurodė, kad D. D. Č. asmeniškai nepažįsta, nėra jam skolingas, yra girdėjęs iš A. J., kad šis prekiauja narkotikais, žino, jog nuteistasis jo ieškojo, nes atsirado kažkokios problemos dėl narkotikų (t. 2, b. l. 78–79). Vertintina, kad liudytoja A. J., nors neigė mačiusi automobilio pagrobimą, smurto prieš save vartojimą, patvirtino automobilio prievartinio užvaldymo faktą. Analogiškai, apie automobilio pagrobimą buvo informuotas ir A. T.. Tuo būdu, nuteistojo versija apie jam savanoriškai „paskolintą“ automobilį nepasitvirtino.

13. Apeliaciniame skunde abejojama nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir dėl to, kad jis iš karto po įvykio nesikreipė į policijos pareigūnus ir medikus. Taip pat skunde pažymima, kad iš policijos pareigūno 2022 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog nukentėjusysis L. B. iš pradžių nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, be to, kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą ir, kaip teigiama, tai padarė tik pasitaręs su advokatu, išsigandęs administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tikrųjų įvykio aplinkybių nukentėjusysis iš pradžių ir nenurodė, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kadangi, kaip pabrėžė nukentėjusysis, nuteistajam buvo žinoma jo gyvenamoji vieta ir, sprendžiant iš ankstesnio elgesio, nukentėjusysis turėjo realų pagrindą nuteistojo bijoti.

14. Sprendžiant dėl prievartinio automobilio užvaldymo, be aptartų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nukentėjusiojo telefonas ir liudytojos A. J. buto raktai kitą rytą po įvykio buvo rasti išmesti šalia nuteistojo gyvenamosios vietos. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, į policijos įstaigą A. J. atnešė 2022 m. balandžio 18 d., apie 8.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastą telefoną „Huawei“ bei raktus (t. 1, b. l. 86). Teisėjų kolegija vertina, kad ši aplinkybė – reikalingų nukentėjusiajam daiktų išmetimas, taip pat paneigia nuteistojo versiją apie taikų, savanorišką nukentėjusiojo automobilio perdavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo parodymai apie automobilio pasiskolinimo tikslą (kad jaunuoliai nevažinėtų, būdami išgėrę), prieštarauja apeliacinio skunde dėstomai informacijai apie tai, kad įvykio metu pats nuteistasis teisės vairuoti automobilį neturėjo.

15. Apibendrinusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenų visuma patvirtina nukentėjusiojo L. B. parodymus apie tai, kad iš nukentėjusiojo, pavartojus smurtą, buvo pagrobtas 4 614,99 Eur vertės turtas – automobilis su jame buvusiais daiktais. Apylinkės teismas, įvertinęs ne visišką nuoseklumą nukentėjusiojo parodymuose dėl pavartotų fizinių poveikių skaičiaus, darė išvadą apie įrodytą vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veido kairę pusę, apie kurį nukentėjusiojo parodymai išliko nepakitę. Teisėjų kolegija, aptartais motyvais, netikėti nukentėjusiojo parodymais ir daryti priešingą išvadą neturi pagrindo. Taip pat baudžiamosios bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistais veikė tyčia, fizinį smurtą panaudojo turėdamas sumanymą pagrobti svetimą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veika atitinka plėšimo požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistajam pritaikyta tinkamai.

Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį

16. Skundžiamu nuosprendžiu D. D. Č. nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017, 2K-141-976/2019).

17. D. D. Č. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą, atvirai vertė nukentėjusįjį L. B. prieš jo valią savo (D. D. Č.) ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog byloje nėra įrodyta, kad D. D. Č. bendrininkų grupėje prievartavo turtą iš L. B.. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo L. B. parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys duomenys, ir, kadangi byloje nebuvo tinkamai ištirti bei įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, teismo išvados yra neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo patikrina baudžiamosios bylos duomenų (įrodymų) visumą, vertina apeliacinio skundo argumentų bei skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą.

18. Nuteistasis D. D. Č., jam įteikus pranešimą apie įtarimą ir dėl aptariamos veikos – turto prievartavimo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl kaltės pasisakys teisme (t. 2, b. l. 143). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl turto prievartavimo bendrininkų grupėje nepripažino. Paaiškino, kad paimtą iš nukentėjusiojo automobilį tą pačią naktį perdavė D. S.. Teigė, kad pats automobilio negrąžino, nes po vakarėlio blogai jautėsi. Nurodė, jog 2022 m. balandžio 16–22 d. nesivažinėjo automobiliu „BMW“ ir nevežiojo S. O., nebuvo Radviliškyje ir degalinėje nesipylė kuro. Pripažino, jog galimai nukentėjusiajam nurodė 2022 m. balandžio 19 d. atvykti prie restorano „McDonald‘s“, nes atrodė, jog nukentėjusysis jaudinasi – rašė, kad nori atgauti automobilį. Nurodė nukentėjusiajam, kur stovi automobilis, bet ta informacija buvo klaidinga. Nukentėjusysis patikrino tą adresą, automobilio nebuvo, todėl išsigando. Susitiko, kad nukentėjusysis negalvotų, jog jis turėjo blogų ketinimų. Nukentėjusiojo prašė, kad parašytų, ar atgavo automobilį, šis, automobilį atgavęs, parašė, kad viskas gerai. Be to, nukentėjusiojo teiravosi, ar automobilyje nėra jo, nuteistojo, daiktų, nukentėjusysis atsakė, kad daiktų nėra. Jam buvo negrąžinta striukė ir rankinė, pretenzijų niekam nereiškė. Mano, kad galimai automobilį nukentėjusiajam grąžino D. S.. Akcentavo, jog nukentėjusysis patvirtino, jog atgavo automobilį, tačiau po to kreipėsi į policiją (t. 3, b. l. 133). Taigi, nuteistasis iš esmės aiškino atlikęs tik tarpininko vaidmenį tarp nepažįstamų asmenų ir nukentėjusiojo dėl pastarajam grąžintino automobilio ir, kaip nurodė apeliaciniame skunde, laikėsi pozicijos, jog nėra įrodyta, kad jis bendrininkų grupėje prievartavo turtą iš L. B., t. y. reikalavo sumokėti 1 500 Eur už automobilio grąžinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenų visumą nuteistojo versiją paneigia.

19. Protokolo-pareiškimo duomenimis, nukentėjusysis 2022 m. balandžio 21 d. nurodė, kad 2022 m. balandžio 19 d. iš jo buvo reikalaujama sumokėti 1 500 Eur už jam priklausančio automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimą. Sumokėjo 1 500 Eur, 2022 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., automobilis buvo grąžintas, tačiau buvo visiškai apgadintas, iš transporto priemonės pavogti asmeniniai daiktai (t. 1, b. l. 23). Apklaustas liudytoju L. B. 2022 m. balandžio 21 d. nurodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. į telefono programėlę „Messenger“ sulaukė žinutės iš vyro „(duomenys neskelbtini)“, kuris išvažiavo su jo automobiliu. Nurodė, kad vyras žinutėje rašė: „ar jau atsirado atmintis“. „(duomenys neskelbtini)“ žinutėse taip pat klausė apie kažkokius jam (nukentėjusiajam) nežinomus daiktus. Nurodė, kad tada jis „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, kur ir kada gali atsiimti savo automobilį. „(duomenys neskelbtini)“ nurodė jam vykti į Šv. Stepono g., Vilniuje, tačiau automobilio ten nerado. Pakartotinai klausė „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio ir šis nurodė, jog reikia atvykti prie „McDonald‘s“, Ukmergės g. 229, Vilniuje. Nuvyko į nurodytą vietą, kurioje jau buvo „(duomenys neskelbtini)“, kartu nuėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur jau stovėjo dar du vyrai, kurių anksčiau nėra matęs. Patikslino, kad tai nėra tie patys vyrai, kuriuos jam teko matyti 2022 m. balandžio 16 d. Nurodė, kad vienas iš vyriškių jam pasakė, jog automobilis garaže, jeigu nori jį atgauti, turi sumokėti 1 500 Eur. Nurodė, kad nuėjo į parduotuvę „IKI“, adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, išgrynino iš bankomatų „SEB“ ir „Swedbank“ 1 500 Eur sumą. Grįžo prie „McDonald‘s“, „(duomenys neskelbtini)“ jau nebuvo, padavė pinigus vienam iš vyriškių. Vienas iš vyrų pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ susisieks ir per valandą atiduos automobilį. Nurodė, kad tą dieną su juo daugiau bendrauta nebuvo. 2022 m. balandžio 20 d., apie 16.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ parašė telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad paskambinus šiuo telefonu atsilieps vyras, kuris grąžins automobilį. Paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra Verkių g. 47, Vilniuje. Nuvyko nurodytu adresu ir rado savo automobilį, kuris buvo akivaizdžiai apgadintas (t. 1, b. l. 136-137). Papildomos apklausos 2022 m. birželio 8 d. metu nukentėjusysis L. B. nurodė, jog 2022 m. balandžio 18 d. pradėjo rašyti „(duomenys neskelbtini)“ per programėlę „Messenger“, kadangi norėjo atgauti automobilį, ir nurodė analogiškas aplinkybes (kaip ir ankstesnės apklausos metu) dėl reikalautos 1 500 Eur sumos ir jos perdavimo (t. 1. b. l. 159–160). Apklausos 2022 m. liepos 2 d. metu nukentėjusysis L. B. patikslino prieš tai duotus parodymus ir nurodė, kad nors „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pats nereikalavo, tačiau kai kartu su juo atėjo į stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Rimi“, adresu Ukmergės g. 233, Vilnius, pinigų reikalavo vienas iš vyriškių ir „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo šį reikalavimą, stovėjo šalia. Taip pat nurodė, jog po to, kai pasakė pinigų reikalaujančiam vyrui, jog nežino, ar sąskaitoje turi reikalaujamą sumą, šis nurodė nueiti iki bankomato, patikrinti ir pranešti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastarasis su nukentėjusiuoju per „Messenger“ programėlę susisiekė pirmas, teiraudamasis, ar turi pinigus (t. 1, b. l. 173). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (t. 3, b. l. 60). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių aplinkybių – bendravimo su nuteistuoju dėl automobilio grąžinimo, nuteistojo bendrininko reikalavimo pinigų už automobilio grąžinimą – nukentėjusiojo parodymai visą laiką išliko nepakitę. Tai, kad nukentėjusysis detalizavo pinigų reikalavimo aplinkybes – nurodė, jog tuo metu nuteistasis buvo šalia, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymų patikimumo nemažina. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiojo parodymai dėl to, kas pirmasis 2022 m. balandžio 19 d. parašė žinutę – nukentėjusysis ar nuteistasis, nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai reikšmingas susirašinėjimas, apie kurį nukentėjusysis davė parodymus, buvo išsaugotas nukentėjusiojo telefone, vertina, kad jo turinys nukentėjusiojo parodymų turinį patvirtina.

20. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų susirašinėjimų su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ (byloje nustatyta, kad tai D. D. Č.), 2022 m. balandžio 19 d., 10.50 val., nukentėjusysis rašė nuteistajam: „Kur galėčiau atsiimt savo mašiną? Pareiškimo nerašiau. Kuro klausimas bus uždarytas. Mašina yra darbinė. Ar galim mes tą klausimą išspręst. Ir kuo greičiau. Mašina yra darbinė ir aš vienam žmogui šiame mieste skolą atidirbinėju, tad norėčiau paimt savo mašiną su visais daiktais ir pamiršt šitą nesklandumą.“ 2022 m. balandžio 19 d., 13.21 val., nukentėjusysis klausė: „Ar planuojate šiandien grąžinti automobilį. Nes jeigu nesulauksiu jokių žinių ir informacijos greitu metu, kur automobilis stovi, aš privalėsiu pateikti pareiškimą policijai dėl vagystės“. „(duomenys neskelbtini)“ į tai atrašė: „Neskubėk, viskas bus ok“, „Ieškau bl tavo (keiksmažodis) mašinos, (keiksmažodis), sėdėk ramiai, pasakiau“. Vėliau pasiteiravo: „Kur daiktai iš draugo, tų, kur varėm paimt?“ (t. 1, b. l. 179–181). Kaip matyti, nukentėjusysis kreipėsi į nuteistąjį, prašydamas grąžinti automobilį, šis nurodė nesijaudinti, teiravosi apie ieškotus pas draugą (pastaba – A. T.) daiktus – išdėstytas susirašinėjimo turinys atitinka nukentėjusiojo parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, smulkūs neatitikimai nukentėjusiojo paaiškinimuose, akcentuojami apeliaciniame skunde, parodymų esmės nekeičia, todėl pagrindo atmesti nukentėjusiojo parodymus ar jais netikėti nėra.

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad pats nuteistasis pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo ir pinigų perdavimo fakto nematė, tvirtinama, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis išgrynino 1 500 Eur sumą, dar nereiškia, kad ją kažkam perdavė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl nuteistojo kaltės pagrįstumo nemenkina. Visų pirma, pažymėtina, jog byloje nekyla ginčo (šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis), kad nukentėjusysis 2022 m. balandžio 19 d. atvyko susitikti su D. D. Č. prie restorano „McDonald‘s“, esančio Ukmergės g. (Vilniuje). Po ko, nukentėjusiojo parodymais, kartu su nuteistuoju nuėjus iki automobilių stovėjimo aikštelės prie ten stovėjusių dviejų vyrų, iš jo buvo pareikalauta 1 500 Eur už automobilio grąžinimą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų „Revolut“ banko sąskaitos išrašų (t. 2, b. l. 13–15), išrašų dėl pinigų išgryninimo (t. 1, b. l. 161–163), 2022 balandžio 19 d., 21.29 val., bankomate, „Fabijoniškių g. 2a“, Vilniuje, išgrynino 1 000 Eur (su 16 Eur mokesčiu), tą pačią dieną, 21.32 val., bankomate, „Atm PC Iki, Fabijoniškių“ išgrynino 500 Eur (su 10 Eur mokesčiu). Kaip matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų susirašinėjimų su D. D. Č., pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, šis asmuo 2022 m. balandžio 19 d., 21.31 val., rašė nukentėjusiajam L. B.: „kaip ten kas“, nukentėjusysis atrašė: „turiu, ten pat ateiti?“, „(duomenys neskelbtini)“ atsakė: „jo, būk“, nukentėjusysis informavo: „Ok laukiu, atsiskaičiau, parašyk tada kur mašina“, asmuo „(duomenys neskelbtini)“ į tai atrašė: „už val pranešiu“ , L. B. parašė: „Ok, laukiu žinių“, „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „seni sutartum su vaiku, kad už 3 val kažkur, nes gausiu tik raktą nuo garažo, be jokių čia nesąmonių“, po to: „gavau žinutę, biškiuką palūkėsim, ok?“, „tikrai viskas ok duodu žodį“ (t. 1, b. l. 192–194). Akivaizdu, kad nukentėjusiojo bendravimas su „(duomenys neskelbtini)“ vyko iš karto po to, kai L. B. bankomatuose išgrynino 1 500 Eur sumą. Nukentėjusysis SMS žinutėje aiškiai įvardijo, kad atsiskaitė, po ko „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog gaus raktą nuo garažo ir viskas bus gerai. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarta patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad iš jo už automobilio grąžinimą buvo reikalaujama sumokėti 1 500 Eur ir jis šį reikalavimą įvykdė, t. y. pinigus perdavė. Be to, akivaizdu, jog nukentėjusysis SMS žinutėmis D. D. Č. tik nurodė apie atsiskaitymą, tačiau pinigus perdavė ne jam, kas visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog nuteistasis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis vertė perduoti pinigus už pagrobto automobilio sugrąžinimą. Apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo patvirtinti faktai, kad turto prievartavimas buvo vykdomas bendrininkų grupėje, atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatyta įvykių chronologija – nukentėjusiajam, jo parodymais, perdavus pinigus vienam iš vyriškių, iš nuteistojo jis gavo informaciją apie pagrobto automobilio buvimo vietą, daro išvadą, jog nuteistojo ir dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai akivaizdžiai buvo bendri, jie veikė susitarę dėl bendros nusikalstamos veikos.

23. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir bylos duomenis, įrodančius, jog nuteistasis neteisėtai disponavo iš nukentėjusiojo pagrobtu automobiliu.

24. Liudytoja S. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra pažįstama su nuteistuoju D. D. Č., su juo 2022 m. balandžio mėn. apie parą važinėjo automobiliu „BMW“. Nurodė, jog važinėjo Vilniaus mieste, taip pat ir kitose Lietuvos vietose, buvo sustoję Radviliškyje įsipilti kuro. Teigė maniusi, jog už kurą nuteistasis susimokėjo naudodamasis programėle. Paaiškino, kad kažkuriuo metu prie jų su nuteistuoju buvo prisijungęs jai nepažįstamas vyriškis (t. 2, b. l. 98–99). Teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, kad D. D. Č. pažįsta, ir, nors nurodė, kad apklausos metu įvykių neprisimena bei ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, patvirtino teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 75). Kaip matyti iš vaizdo įrašų iš degalinės „Baltic Pertroleum“, esančios Miško g. 64, Radviliškyje, užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 18 d., 8.55 val. iš automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (L. B. automobilio) išlipa mergina, ant kurios kairės kojos yra apykojė, ji paima degalų išdavimo pistoletą, įstato į automobilio kuro baką, įpila kurą. Vaizdo įraše užfiksuota, jog prie automobilio vairo sėdi plikai skustas vyriškis, priekinėje keleivio sėdynėje sėdi vyriškis su vasarine kepure (t. 1, b. l. 125–126). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. L. (J. L.) paaiškino, jog bylos tyrimo metu nustatė, kad mergina, pylusi kurą degalinėje, yra S. O., tai pavyko nustatyti, kadangi nurodomu metu jai buvo uždėta apykojė, mergina buvo paieškoma. Nurodė, kad jis S. O. pasiteiravo apie tai, ar ji pažįsta nuteistąjį, ši tai patvirtino, taip pat nurodė, kad kartu važiavo tamsios spalvos automobiliu „BMW“ ir pylėsi kurą (t. 3, b. l. 105–106). Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja tyrėja V. M. parodė, jog apklausos metu S. O. savanoriškai nurodė aplinkybes, kurias ji užfiksavo apklausos protokole, vaizdo įrašas apklausos metu rodytas nebuvo (t. 3, b. l. 104–105). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 18 d. asmuo, vairavęs automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė šiuos pažeidimus: 2.55 val. Panevėžio rajono sav., magistraliniame kelyje Vilnius–Panevėžys (dešinė pusė) nustatytą vidutinį 130 km / val. greitį viršijo 51 km / val., 3.11 val. Panevėžio rajono sav., magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai nustatytą vidutinį 90 km /val. greitį viršijo 35 km / val., 5.12 val. Akmenės rajono sav., krašto kelyje Kuršėnai–Mažeikiai nustatytą vidutinį 50 km / val. greitį viršijo 13 km / val., 7.34 val. Akmenės rajono sav., krašto kelyje Kuršėnai–Mažeikiai nustatytą vidutinį 50 km / val. greitį viršijo 18 km /val., 8.54 val. Radviliškio rajono sav., Radviliškyje. Miško g. 64, kartu su kitu asmeniu iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės kolonėlės prisipylė 95 benzino už 98,11 Eur, pasišalino, nesumokėję už degalus, 8.59 val. kelyje Radviliškio rajono sav., Karčiamos, nustatytą 50 km / val. greitį viršijo 73 km/ val., 9.11 val. Panevėžio rajono sav. magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai nustatytą vidutinį 90 km / val. greitį viršijo 53 km / val. (t. 1, b. l. 107–124). Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-25235-2023 duomenimis, jis surašytas dėl to, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 17 d., 8.44 val., buvo paliktas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vietoje, kuri skirta tik nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms (t. 3, b. l. 114). Kaip anksčiau minėta, 2022 m. balandžio 18 d., apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas nukentėjusiojo telefonas „Huawei“ bei liudytojos A. J. raktai, kuriuos į policijos įstaigą atnešė liudytojas A. J. (t. 1, b. l. 86). Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie asmenį, pagrobusį automobilį – D. D. Č., kuris šiuo automobiliu neteisėtai disponavo, o po to, veikdamas su bendrininkais, už automobilio grąžinimą reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti turtą.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo pasvarstymai, jog nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos ir tai, kad nuteistasis neturėdamas teisės vairuoti, negalėjo važinėti su pagrobtu automobiliu po Lietuvos miestus, nes turėjo baimintis policijos pareigūnų sulaikymo, niekuo nepagrįsti ir priešingai, nei tvirtinama skunde, nepaneigia automobilio pagrobimo fakto. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išdėstyta įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, kad „pasiskolintu“ iš nukentėjusiojo automobiliu disponavo D. S., kuris pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bylos įrodymų visuma patirtina nuteistojo kaltę dėl, to, jog veikdamas tyčia, bendrininkų grupėje pavartojęs psichinę prievartą nukentėjusiajam (kuris dėl naudojusių psichinę prievartą asmenų skaičiaus patirdamas baimę, siekdamas atgauti pagrobtą automobilį, pakluso pastarųjų reikalavimams), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį prieš jo valią savo ir kitų asmenų (nusikaltimo bendrininkų) naudai perduoti turtą – 1 500 Eur. Apylinkės teismas tinkamai nustatė aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius nuteistojo veikoje, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo kaltė dėl veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, nepasitvirtino.

Dėl bausmės

27. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. priimti priešingą sprendimą, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad tokiu atveju (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Pasisakęs dėl skundžiamu nuosprendžiu atlikto įrodymų vertinimo ir nuteistajam pagrįstai konstatuotos kaltės, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

28. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. D. Č., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad D. D. Č. padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Teismas sprendė, kad D. D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad D. D. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino ir D. D. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad D. D. Č. nedirbantis, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kitokio pobūdžio nusižengimus, turintis nesumokėtų baudų, teistas Lietuvos Respublikos tris kartus, paskutinis teistumas yra už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat vieną kartą teistas Didžiojoje Britanijoje. Darė išvadą, kad D. D. Č. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. D. Č. už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, skyrė griežčiausias iš sankcijoje numatytų – laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį už sankcijų vidurkius. Bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, D. D. Č. bendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą. Subendrinta bausmė bendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į D. D. Č. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta jo pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, atlikta bausmės dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingumo principo nepažeidė. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

30. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 1 416,98 Eur turtinei žalai atlyginti, 800 Eur – neturtinei žalai atlyginti, taip pat tenkino prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisė iš D. D. Č. 850 Eur nukentėjusiojo L. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys ir proceso išlaidos iš nuteistojo neturėtų būti priteistos, kadangi nuteistasis D. D. Č. turėtų būti išteisintas. Kitokių argumentų dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apeliaciniame skunde nepateikiama. Teisėjų kolegija patikrina šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 416,98 Eur turtinės žalos atlyginimo plėšimo epizode, patirtos dėl hidraulinio keltuvo pagrobimo ir automobilio apgadinimų, taip pat dėl 1 500 Eur turtinės žalos, patirtos turto prievartavimo epizode (perduotos 1 500 Eur sumos). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde nėra prieštaravimų dėl hidraulinio keltuvo vertės ar automobilio apgadinimų įvertinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos plėšimo epizode 1 416,98 Eur sumai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių ir dėl civilinio ieškinio dėl 1 500 Eur dydžio turtinės žalos pagrįstumo turto prievartavimo epizode. Vis tik, skundžiamame nuosprendyje pasisakęs, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas, tenkintinas visiškai, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė tik 1 416,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nuosprendžio neskundė, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo, nuteistojo padėtis negali būti bloginama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

32. Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, jog L. B. patirtą neturtinę žalą plėšimo epizode įvertino 2 000 Eur dydžio suma, turto prievartavimo epizode – 1 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas šį sprendimą apylinkės teismas įstatymą taikė tinkamai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nepažeidė.

33. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jog nukentėjusysis L. B. dėl nuteistojo nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, sukrėtimą ir pažeminimą, jos dydį įvertino atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (įvykdyti du apysunkiai nusikaltimai kėsinantis į nukentėjusiojo turtą), nuteistojo veiksmų pobūdį – nusikalstamos veikos tęsėsi palyginti neilgą laiko tarpą, nuteistojo kaltės formą – tyčią, taip pat atsižvelgdamas ir į tai, kad nukentėjusiajam sužalojimų nebuvo padaryta, jo sveikata nebuvo sutrikdyta, nukentėjusysis į medikus nesikreipė nei iškart po įvykio, nei vėliau. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nurodyto dydžio – 800 Eur suma šiuo konkrečiu atveju užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, nėra per didelė. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio mažinti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistos taip pat ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais (t. 3, b. l. 52–55). Įvertinus bylos sudėtingumą, advokato suteiktų paslaugų apimtį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo ir civilinio patirtas proceso išlaidas priteisdamas iš nuteistojo, įstatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies) nuostatas taikė tinkamai.

35. Atsižvelgus į išdėstytą, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo D. D. Č. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš D. D. Č. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 146,25 Eur. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, bylos duomenimis, D. D. Č. yra nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. D. Č. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. Č. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinį skundą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. D. Č. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė