Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-05-08 · Civilinė byla Nr. e2A-197-357/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2024-05-08Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-05-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
e2A-197-357/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01898-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
M. Z., E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-197-357/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01898-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.14.4.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės G. J., atstovaujamos globėjos K. M., ir atsakovų M. Z. bei E. Z. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-1174/2024, iškeltoje pagal ieškovės G. J., atstovaujamos globėjos K. M., ieškinį atsakovams M. Z. ir E. Z. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ir atsakovų M. Z. ir E. Z. priešieškinį ieškovei G. J. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. J., atstovaujamos globėjos K. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2017-12-08 Skuodo rajono notaro biure su atsakovais M. Z. ir E. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios II skyriaus nuostatas jiems perleido 1/2 dalį žemės sklypo ploto 0,0621 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nutraukti 2019-10-24 Mažeikių rajono 2-ajame notaro biure su atsakovais M. Z. ir E. Z. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios II skyriaus nuostatas jiems perleido 1/2 dalį žemės sklypo ploto 0,0621 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir atsakovams pagal abi sutartis perleistą turtą grąžinti ieškovės nuosavybėn bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovai savo prievolinius įsipareigojimus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis vykdė netinkamai, o atskirais laikotarpiais iš viso jų nevykdė. Atsakovai iš esmės naudojosi ieškovės nesuvokimu ir ligomis, kad įtikintų sudaryti ginčijamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Atsakovai kartu niekada negyveno, negamino ieškovei maisto, nepirko rūbų, jokių priežiūros paslaugų neteikė. Visa pagalba, kurią teikė atsakovai, buvo apmokama ieškovės lėšomis, nes jie naudojosi mokėjimo kortele, žinojo prisijungimo kodus. Taip pat jie naudojosi ieškovės santaupomis savo nuožiūra, nes ji buvo davusi įgaliojimą tvarkyti savo reikalus.

3. Atsakovai M. Z. ir E. Z. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pasitvirtinus ieškovės G. J. valiai nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, ieškinį tenkinti iš dalies ir nutraukti 2017-12-08 Skuodo rajono notaro biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019-10-24 Mažeikių rajono 2-ajame notarų biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nesant atsakovų kaltės dėl sutarties nevykdymo, priteisti atsakovams iš ieškovės G. J. 35 625,97 Eur išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu bei visas bylinėjimosi išlaidas. 2023-10-19 pateikė prašymą, kuriuo sumažino priešieškinio reikalavimus iki 26 000 Eur, taip pat prašė priteisti 2017-12-08 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 84,59 Eur, 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 93,39 Eur, sumokėtą žemės mokestį – 87,00 Eur ir už suteiktas ieškovei socialinės rūpybos paslaugas – 175,99 Eur.

4. Nurodė, kad savo prievoles vykdė nuolat ir tinkamai, o ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybes įteigė ir nurodė ieškovės atstovė pagal įgaliojimą, dukra K. M.. Teigė, kad aplinkybes, jog atsakovo M. Z. kaltės dėl netinkamos ieškovės priežiūros nėra, kad rūpyba nutrūko dėl objektyvių priežasčių nebegalinti jam prižiūrėti ieškovės, patvirtino prejudicinis faktas – Telšių apylinkės teismo 2022-07-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. e2YT-346-1081/2022. Taip pat Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021-10-12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2YT-458-1008/2021, buvo konstatuota, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėja K. M. ir suinteresuotas asmuo D. P. iš esmės neslėpė, kad nori, jog mama G. J. būtų pripažinta neveiksnia, kadangi ji perleido savo turtą – sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, teismo paskirtam rūpintojui (t. y. atsakovui M. Z.). Ieškovės tikroji valia atsakovams kėlė abejonių, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-458-1008/2021 ieškovė G. J. teismo posėdžio nepareiškė jokių pretenzijų atsakovams, o tariama jos valia nutraukti sutartį iš tikro yra jos dukros K. M. noras ir tikrieji ketinimai. Atsakovai niekada iš G. J. neprašė jokio turto, ieškinyje nurodyti kaltinimai niekuo nepagrįsti ir atmestini, kaip neatitinkantys tikrovės. Ieškovę atsakovai prižiūrėjo kaip savo mamą, veždavo pas gydytojus, aprūpindavo ieškovę vaistais, maistu, sauskelnėmis, buitinėmis reikmenimis ir visa kita pagal poreikį, kad ieškovei nieko netrūktų, taip pat prižiūrėjo ir tvarkė jos namus, bei aplinką. Atsakovui patikėtos kortelės pinigus atsakovas M. Z. naudojo tik ieškovės reikmėms, įgaliojimo ieškovės G. J. santaupoms tvarkyti niekada neturėjo. Atsakovas pas ieškovę atvažiuodavo kiekvieną diena, kartais ir po kelis kartus, gamindavo maistą, kūrendavo krosnį, prinešdavo malkų. Pažymėjo, kad dėl ieškovės priežiūros atsisakydavo klientų (dirbo automobilių remonto dirbtuvėse). Ieškovės priežiūrą atsakovas vykdė jos ir savo lėšomis, naudojo savo transporto priemonę, degalus pirko tik už savo pinigus. Kadangi ieškovė prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovai prašė teismo iš ieškovės atsakovams priteisti jų šeimos patirtus nuostolius, kuriuos patyrė atliekant ieškovės priežiūrą.

5. Ieškovė su pateiktu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai visas paslaugas teikė iš ieškovės lėšų, 2018 metais atsakovas buvo paskirtas ir ieškovės rūpintoju, dėl šios priežasties jis įgijo galimybę disponuoti ieškovės turtu, jis žinojo ieškovės banko sąskaitų numerius ir kodus. Realiai dėl sveikatos stovio ieškovė negalėjo niekur pati nuvykti ir atlikti piniginius mokėjimus, banko operacijų, tai savo nuožiūra darė atsakovas M. Z., kuris naudojosi ieškovės neįgalumu ir jos sveikatos stoviu, nes dėl senatvinių ligų ieškovė ne visada adekvačiai suprato situaciją ir galėjo teisingai priimti sprendimus. Taip pat pažymėjo, kad nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rentos mokėtojai neturi teisės reikalauti atlyginti jiems išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Atsakovams buvo siūloma nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis bendru susitarimu notaro kontoroje, tačiau jie atsisakė tai daryti. Ieškovė šiuo metu gyvena su dukromis ir yra patenkinta jų rūpyba, teismo nutartimi rūpintoja paskirta K. M..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024‑01‑30 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - nutraukė ieškovės ir atsakovų 2017-12-08 Skuodo rajono notaro biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019-10-24. Mažeikių rajono 2-ajame notaro biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją – atsakovams pagal sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis perleistą ir priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0621 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovei; priteisė iš ieškovės atsakovų naudai: 93,39 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 84,59 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 87,00 Eur sumokėto žemės mokesčio; 175,99 Eur sumą, sumokėtą socialinei darbuotojai; 1 830,00 Eur už pakeistus langus; 1 400,00 Eur kuro išlaidų ir 83,00 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį likusioje dalyje teismas atmetė, priteisė iš atsakovų valstybei po 109,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės priteisė valstybei 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pripažino, kad byloje patikimų įrodymų, jog atsakovai būtų pažeidę sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebuvo pateikta. Atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-07-17 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti pačios ieškovės G. J. nuomonės. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės globėja K. M. byloje buvo nurodžiusi, jog atsakovai netinkamai rūpinosi ieškove, tačiau nepateikė duomenų, jog per visą atsakovų rūpinimosi laikotarpį pati būtų vežusi ar gaminusi ieškovei maistą, pirkusi vaistus ar kitas būtinas priemones, vežusi pas gydytojus, tvarkiusi namus, nurodydama, kad viską padarydavo M. Z., taip pat nenurodė kitų asmenų, kurie būtų tenkinę ieškovės būtinuosius poreikius dėl jos sunkios sveikatos būklės. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė galėjo būti paveikta šeimos narių, dukros K. M., nes garbingo amžiaus žmonės paprastai tampa priklausomi nuo savimi pasitikinčių, žinių turinčių aplinkinių žmonių, taip pat ir nuo savo vaikų, nes byloje buvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad K. M. ir ieškovės G. J. santykiai buvo konfliktiški, kad pati ieškovė ne kartą yra kvietusi policiją K. M.

8. Teismas pažymėjo, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-346-1081/2022 pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą buvo prašoma nušalinti jos rūpintoją M. Z. nuo rūpintojo pareigų. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad M. Z. tinkamai atliko savo kaip rūpintojo pareigas, ką patvirtino ne tik paties M. Z. paaiškinimai tačiau ir išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovo paaiškinimai, kad per visą rūpybos laikotarpį jokių pranešimų iš pačios G. J. ar jai socialines paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų apie netinkamą pareiškėjos priežiūrą, netinkamą rūpintojo M. Z. elgesį nebuvo gauta, o gauti K. M. pranešimai, atlikus patikrinimus, nei karto nepasitvirtino. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai, kad pareiškėja G. J. nuo 2021 m. balandžio mėnesio persikėlė gyventi pas dukterį į (duomenys neskelbtini) ir rūpintojas M. Z. nebegalėjo rūpintis pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, nurodė, kad nebuvo pagrindo jį nušalinti nuo pareiškėjos G. J. rūpintojo pareigų, tačiau G. J. išreiškus norą, kad ja rūpintųsi dukra K. M., teismas M. Z. atleido nuo G. J. rūpintojo pareigų. Esant tokiam Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo sprendimui, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje toks prejudicinę reikšmę turintis teismo sprendimas negali būti paneigtas.

9. Teismas pripažino, kad K. M. teiginiai bei pateikti įrodymai, nagrinėjamos bylos metu įrodinėjamų aplinkybių fakto visumoje nepatvirtino, jog atsakovai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes buvo įrodinėjama prielaidomis, o teismas remtis prielaidomis priimdamas sprendimą negali. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai nevykdė sutarties, nes ieškovė apsigyveno pas dukrą K. M. savo pačios noru, iki ieškovė gyveno savo namuose, atsakovai pilnai vykdė prisiimtus sutartimi įsipareigojimus, ieškovei buvo užtikrinamos kasdieninės paslaugos, suteikiama reikiama pagalba, rūpinamasi jos sveikata, nebuvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, kur akcentuojamas sutarties sąlygų detalus vykdymas, įvertinęs rentos sutartimi atsakovų prisiimtų įsipareigojimų turinį ir apimtį (Sutarties 5.1 punktas, 6.2.1. papunktis), sprendė, kad atsakovai prievoles vykdė tinkami, teikė G. J. kasdienes paslaugas (aprūpino gyvenamąja patalpa, suteikė maitinimą, kitas gyvybiškai svarbias paslaugas, pirko vaistus, skalbė rūbus, patalynę, ją betarpiškai slaugė) ir tai darė kasdien, nuolat, nepertraukiamai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai iš esmės pažeidė sutartis, ar kad, vykdydami prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovės teises (CPK 178 straipsnis).

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovės, t. y. rentos gavėjos valios pasikeitimas, nesant kitos sutarties šalies sutikimo, savaime nesudaro pagrindo sutarčių nutraukimui ir restitucijos taikymui, tačiau atsižvelgus į byloje susiklosčiusią situaciją, į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų iš esmės pažeidę sudarytas su ieškove sutartis CK 6.464 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, teismas sprendė, jog yra pagrindas nutraukti 2017-12-08 ir 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, vadovaujantis CK 6.217 straipsnyje 4 dalimi ir CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įpareigojančias bylą nagrinėjantį teismą vadovautis bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais ir kriterijais. Nutraukus sutartis, ieškovės prašymą taikyti restituciją ir grąžinti jai sutartimis atsakovams perduotą nekilnojamąjį turtą, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.

12. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais įtvirtintais CK 6.461 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.222 straipsnio 1 dalimi priteisė iš ieškovės G. J. atsakovų M. Z. ir E. Z. naudai sumokėtas sumas pagal nutrauktas sutartis - 264,98 Eur sumą (2017-12-08 sutarties sudarymo mokestis - 84,59 Eur, 2019-10-24 sutarties sudarymo mokestį - 93,39 Eur bei sumokėtą 87,00 Eur žemės mokestį). Teismas pažymėjo, kad atsakovai pateikė byloje šiuos reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CK 6.222 straipsnio 1 d., 3 d.).

13. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovai teismo posėdžio metu patirtus nuostolius, kuriuos sudaro: investicijos į namą sumažino nuo 5 000 Eur iki 4 000 Eur, kuro išlaidas nuo 1 917 Eur sumažino iki 1 400 Eur; nuostolius dėl prarasto darbo nuo 24 6000 Eur sumažino iki 20 400 Eur; kapinių tvarkymo išlaidas nuo 400 Eur sumažino iki 200 Eur, taip pat atsakovai prašė priteisti 2017-12-08 sutarties sudarymo mokestis - 84,59 Eur, 2019-10-24 sutarties sudarymo mokestį - 93,39 Eur, socialinei darbuotojai sumokėtą 175,99 Eur sumą bei sumokėtą 87,00 Eur žemės mokestį. Atsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovai būtų iš esmės pažeidę sudarytas su ieškove sutartis CK 6.464 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, teismas pripažino, kad atsakovai turi teisę į išlaidų, susijusių su rentos gavėjos (ieškovės) išlaikymu, atlyginimą.

14. Dėl investicijų į namą, teismas nurodė, kad atsakovai prašydami priteisti už investicijas į namą 4 000 Eur išlaidų, rašytiniais įrodymais pagrindė 1 830 Eur sumą, t. y. pateikė tris pinigų priėmimo kvitus, jog 2019-09-03. UAB „Langės langai“ sumokėjo 300,00 Eur avansą už gaminius ir 2019-10-15 sumokėjo 700,00 Eur galutinį mokėjimą, bei 2019-10-23 R. L. individualiai įmonei 830,00 Eur už PVC langus ir langų montažą, dėl kitų išlaidų nurodydami, kad čekių nerinko, neišsaugojo. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į ieškovės banko sąskaitos išraše esančius duomenis apie išlaidas, į tai, kad minėti duomenys suteikė pakankamo pagrindo teismui daryti išvadą, kad dalis atsakovų investicijos į namą išlaidų buvo padengta ieškovės lėšomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovai vieninteliu rašytiniu įrodymu pagrindė tik už langus sumokėtus 1 830 Eur sumą (300 + 700 + 830), jog tuo metu iš ieškovės banko sąskaitos nebuvo nuimta tokios grynųjų pinigų sumos, į tai, jog atsakovas pripažino, kad 2019 metais iš G. J. banko sąskaitos nuėmus grynuosius pinigus, 700,00 Eur sumą jis įnešė į savo banko sąskaitą už ieškovės sode atliktus tam tikrus darbus, į tai, kad atsakovai byloje neįrodė ir nepagrindė visų prašomų priteisti išlaidų realumo ir dydžio, teismas atsakovų reikalavimą dėl prašomų priteisti 4 000 Eur sumos patirtų nuostolių už investiciją į namą, tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės atsakovų naudai 1 830 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

15. Dėl kuro išlaidų, teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į buvusią tuo metu rentos gavėjos sveikatos būklę, jos amžių, kad ieškovei buvo reikalinga nuolatinė pagalba, kad ją suteikė būtent atsakovai, kurie tenkino būtinuosius ieškovės kasdienius poreikius, taip pat atsižvelgęs į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog pas ieškovę G. J. jis važiavo: 2018 m. – 365 d.; 2019 m. – 365 d.; 2020 m. – 365 d.; 2021 m. – 134 d. (iki gegužės 14 dienos), iš viso — 1229 dienos, jog pas ieškovę vyko kasdien po tris kartus (1229 x 3 = 3687 kartų), jog atstumas nuo atsakovų namų adresu (duomenys neskelbtini) iki ieškovės namų (duomenys neskelbtini) vidurkis yra 3 km, nuvykti ir grįžti būtų 6 km, per visą laikotarpį būtų 22 122 km (3687 x 6), į (duomenys neskelbtini) vyko 10 kartų, iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) 125 km, iš viso būtų 2 500 km (125 x 2 x 10), iš viso nuvažiuota 24 622 km (22122 + 2500), jo automobilio kuro sąnaudos 7 litrai vienam šimtui, sunaudojo 1 723 litrų degalų (24 622 x 7:100), vieno litro kaina 1,10 Eur, išlaidos degalams sudaro 1 895 Eur (1 723 x 1,1), kurias atsakovas teismo posėdžio metu sumažino iki 1 400 Eur, teismas padarė išvadą, jog atsakovų nurodytos išlaidos degalams buvo būtinos, tenkinant ieškovės kasdienius poreikius, paskaičiuotos pagrįstai, protingo dydžio, todėl reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 1 400 Eur išlaidų degalams tenkino visiškai (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Dėl prarasto darbo laiko nuostolių, teismas nustatė, kad atsakovai prašė iš ieškovės jų naudai priteisti 20 400 Eur nuostolių dėl atsakovo M. Z. prarasto darbo laiko nurodydami, kad per visą ieškovės priežiūros laikotarpį M. Z. negalėjo dirbti per 820 darbo dienų po tris valandas darbe, nes dirbdavo pas G. J., ją vežiojo pas gydytojus, pirko maistą, vaistus, jog kiekvieną darbo dieną jis mažiausiai po 3 valandas nedirbdavo prie automobilių remonto – 2 460 valandų (3 val. x 820 darbo dienų), vienos valandos atlygį nurodė 10 Eur (2 460 x 10, 24 600,00 Eur sumą atsakovas teismo posėdžio metu sumažino iki 20 400 Eur).

17. Teismas atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytas nuostatas, numatančias, jog šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma, į tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2YT-3869-344/2018 nuo 2018-08-03 teismo nutartimi buvo paskirtas G. J. rūpintoju, minėtos bylos duomenimis nuo 2016-01-26 neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o nuo 2017-02-07 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, į tai, kad atsakovas gavo iš valstybės asmens, slaugančio neįgalų asmenį, nedarbo socialinį draudimą, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas kitas pajamas laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 m. balandžio mėnesio, į tai, kad atsakovo pateiktose „Swedbank“ AB ir AB SEB bankų sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie gautas pajamas už automobilių remontą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilių remontą, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimą iš ieškovės jų naudai priteisti 20 400 Eur nuostolių dėl prarasto darbo laiko, teismas atmetė, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

18. Dėl atsakovų prašymo priteisti jų naudai iš ieškovės už kapo priežiūrą ir tvarkymą 200 Eur, teismas nurodė, kad atsakovas teigdamas, jog pirko žemes, gėles, o kai ieškovė neturėjo sveikatos pati nuvykti (nueiti) į kapines, tai jai parodydavo sutvarkytų kapų nuotraukas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nebuvo ginčo, jog pas ieškovę ateidavo socialinė darbuotoja, į tai, kad atsakovai pateikė mokėjimo nurodymus, jog BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybai yra sumokėję prašomą priteisti 175,99 Eur sumą, teismas atsakovų reikalavimą priteisti 175,99 Eur sumą už socialinės darbuotojos teiktas paslaugas tenkino visiškai, o reikalavimas dėl 200 Eur sumos priteisimo už kapo priežiūrą ir tvarkymą, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.461 straipsnio 3 dalimis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovės G. J. atstovė K. M. prašo panaikinti 2024-01-30 Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2- 24-1174/2024 sprendimo dalį, kuria iš G. J. atsakovams M. Z. ir E. Z. priteista 3 670,97 Eur: 93,39 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 84,59 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 87,00 Eur sumokėto žemės mokesčio, 175,99 Eur sumą, sumokėtą socialinei darbuotojai, 1 830,00 Eur už pakeistus langus, 1 400,00 kuro išlaidų ir priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo klausimus. Apeliantė yra įsitikinusi, kad prižiūrėdami jos mamą G. J., atsakovai savų pinigų neišleido, nes G. J. turėjo pakankamai lėšų sumokėti už visas su jos priežiūra susijusias išlaidas ir tai matyti iš jos į banko sąskaitų išrašų, pateiktų į bylą. AB Šiaulių bankas G. J. turėjo są­skaitą, kurioje 2015-01-01 buvo 11 580,27 Eur. 2019-12-31 sąskaita buvo uždaryta, joje pini­gų neliko. 2017-12-08 buvo sudaryta pirmoji išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir nuo to lai­ko G. J. pradėjo rūpintis atsakovai, kurie ėmėsi tvarkyti ir visus ieškovės turtinius reikalus. Iš sąskaitos matyti, kad 2016-07-21 buvo sumokėta 1380,00 Eur suma M. M. studijas ((duomenys neskelbtini) mokslų fakultetą). Tos aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad ši suma iš są­skaitos buvo nurašyta iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3869-344/2018 G. J. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas M. Z., Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019-09-30 iš šios sąskaitos buvo išgryninta tik 921,88 Eur suma, o 2019 -10-04 į ieškovės Swedbank AB banko sąskaitą įnešta 900,00 Eur suma. Iš tik­rųjų pinigų sumos buvo išgrynintos 2017-07-21, 2018-07-21, 2019-07-21, o 2019-09-30 nu­imta paskutinė likusi suma - 921,88 Eur. Tai tik įrodo, kad tuo metu, kai G. J. buvo prižiūrima atsakovų ir atribota nuo savo šeimos, pati savarankiškai nevaikščiojo ir nega­lėjo be kitų pagalbos sutvarkyti jokių reikalų, pinigai sąskaitoje „judėjo“ ir galiausiai sąskaita buvo uždaryta. Nors M. Z. apklausiamas teisme kelis kartus pareiškė, kad apie ieškovės sąskaitą AB Šiaulių bankas nieko nežinojo, tokius jo parodymus yra pagrindo vertin­ti kaip melagingus. Iš byloje esančių sutarčių, išankstinio nurodymo matyti, kad būtent M. Z. ne kartą vežėsi G. J. į notarines kontoras bei tvarkyti kitų reikalų. Pavyzdžiui, 2019-09-30 iš banko sąskaitos buvo nuimta paskutinė pinigų suma - 921,88 Eur. Iš išankstinio nurodymo matyti, kad tą pačią dieną 2019-09-30 Ma­žeikių rajono 2-ojo notaro biuro notare I. Z., patvirtino G. J. vienašalį sandorį, kuriuo ji išreiškė savo valią, kad jos globėju būtų paskirtas M. Z., o dukros K. M. ir D. P. globėjomis paskirtos nebūtų. Taigi iš šių dviejų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad tą pačią dieną G. J. vyko ir į banką, ir pas notarę. Atsakovas M. Z. teismui parodė, kad pas notarę G. J. vežė jos iniciatyva. Kadangi be pagalbos ieškovė judėti negalėjo, vadina­si ir į banką ji vyko kartu su M. Z.. Esant tokiems įrodymams apeliantė turi pagrindo manyti, kad būtent atsakovai padėjo ieškovei išgryninti pinigus ir juos panaudojo savo nuožiūra, nes dėl sveikatos stovio ieškovė negalėjo niekur pati nuvykti ir atlikti pinigi­nius mokėjimus, banko operacijų. G. J. pinigus savo nuožiūra tvarkė atsako­vas M. Z., kuris, K. M. įsitikinimu, naudojosi ieškovės neįgalumu ir jos sveikatos stoviu.

19.2. Apeliantė nesutinka su sprendimo 56 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas priteisia iš ieškovės atsakovų nau­dai sumokėtas sumas pagal nutrauktas sutartis - 264,98 Eur sumą (2017-12-08 sutarties suda­rymo mokestis - 84,59 Eur, 2019-10-24 sutarties sudarymo mokestį - 93,39 Eur bei sumokėtą 87,00 Eur žemės mokestį), kadangi atsakovai byloje pateikė rašytinius įrodymus. Taip pat ape­liantė nesutinka su 94 sprendimo punktu, kuriame nurodyta, kad atsakovai yra pateikę mokėji­mo nurodymus, jog BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybai yra sumokėję prašomą priteisti 175,99 Eur sumą. Iš pokalbių su savo mama, kol ji dar buvo nepripažinta neveiks­nia, K. M. yra žinoma, kad už viską ieškovė atsiskaitydavo savo pinigais. Teismui buvo būtina įvertinti, kad G. J. elektronine bankininkyste nesinaudo­jo, pati dėl savo sveikatos būklės niekur neišeidavo ir jokių mokėjimų neatliko. Apeliantės įsi­tikinimu atsakovas M. Z. padarė mokėjimus, kuriuos patvirtino rašytiniai įrodymai, kaip nurodo teismas, tačiau ieškovė pinigus jam visada grąžindavo, ką patvirtina grynųjų pinigų nuėmimai iš ieškovės sąskaitos. Pvz. 2019-11-10 žemės mokestis 30,66 Eur sumokėtas gry­nais pinigais, o iš G. J. banko sąskaitos 2019-11-12 nuimta 300,00 Eur; 2019-11-24 nuimta 100,00 Eur. 2021-11-14 M. Z. su­moka 39,00 Eur žemės mokesčio, tačiau iš G. J. banko sąskaitos matyti, kad 2021-10-26, t. y. prieš šio mokesčio sumokėjimą iš ieškovės banko sąskaitos nu­imta 300,00 Eur. Vadinasi, yra pagrindo daryti išvadą, kad mokestis iš atsakovo sąskaitos buvo sumokėtas jo vardu todėl, kad nekilnojamasis turtas buvo perrašytas atsakovų vardu ir jų vardu buvo skaičiuojamas žemės mokestis. Ieškovė visada laikė save savo namų savininke ir visus mokesčius sumokėdavo iš savo turimų pinigų.

19.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma, kurią sudaro investicijos į namą. Teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje ieškinį tenkinti, sprendime nurodė, kad rėmėsi rašytiniais įrodymais, tačiau jų negalima laikyti patikimais. Iš R. L. PVM sąskaitos faktūros serija LRI Nr. 000009852 matyti, kad ši 830,00 Eur sąskaita už 4 PVC langus ir jų montavimą išrašyta 2020-11-18. Tačiau iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad tai pačiai R. L. įmonei už 4 PVC langus ir jų montavimą 830,00 Eur M. Z. sumokėjo 2019-10-23. Toks datų neatitikimas kelia abejonių pateiktų įrodymų patikimumu: kaip įmonė, kuri yra PVM mokėtoja, privalanti tvarkingai vesti buhalterinę apskaitą, pirmiau priima pinigus, o po metų išrašo sąskaitą faktūrą? Ieškovės atstovės prieštaravimus dėl pareikšto priešieškinio šioje dalyje teismas atmetė tuo pagrindu, kad tuo metu iš ieškovės banko sąskaitos nebuvo nuimta tokios grynųjų pinigų sumos, bei tuo, jog atsakovas pripažino, kad 2019 metais iš G. J. banko sąskaitos nuėmus grynuosius pinigus, 700,00 Eur sumą jis įnešė į savo banko sąskaitą už ieškovės sode atliktus tam tikrus darbus. Su tokiais teismo sprendimo motyvais sutikti nėra pagrindo: visų pirma, teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad 2019 metais iš ieškovės sąskaitos buvo išleista didesnė, negu paprastai pinigų suma - 6 395,49 Eur. Antra, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atliko kažkokius sodo darbus už 700 Eur. Didesnė tikimybė yra ta, kad į savo sąskaitą M. Z. įnešė iš ieškovės gautus pinigus už langus. Dėl šių priežasčių yra pagrindo teigti, kad šioje sprendimo dalyje teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus.

19.4. Sprendimo dalis dėl išlaidų už kurą priteisimo, priimta nesant visiškai jokių įrodymų. Teismas vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais ir jo paties padarytais paskaičiavimais. Atsakovo M. Z. paaiškinimus paneigė ieškovės atstovė K. M.. Ji parodė, kad tuo metu, kai atvykdavo aplankyti mamos, atsakovo nerasdavo: mama arba būdavo palikta viena, arba rasdavo pas mamą socialines darbuotojas. Sprendimo 76 punkte teismas konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, jog pačios ieškovės prašymu, į namus du kartus per savaitę po dvi valan­das ateidavo socialinė darbuotoja, kuri tvarkydavo namus, kartais gamindavo maistą, ką patvir­tino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma. Sprendimo 83 punkte teismas visiškai be pagrindo teigė, kad tiki atsa­kovo parodymais, jog net būnat namuose socialinei darbuotojai, M. Z. net po tris kartus atvažiuodavo į G. J. namus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pas ieškovę G. J. jis važiavo: 2018 m. - 365 d.; 2019 m. - 365 d.; 2020 m. - 365 d.; 2021 m. - 134 d. (iki gegužės 14 dienos), iš viso — 1229 dienos, jog pas ieškovę vyko kasdien po tris kartus (1229 x 3 = 3687 kartų), tačiau teismas tai konstatavo skundžiamame sprendime. G. J. buvo atliktos sąnario protezavimo operacijos, ji ne vieną kartą buvo gydo­ma ligoninėje, sanatorijoje, tačiau ir už šias dienas buvo paskaičiuotos kuro sąnaudos. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokią transporto priemonę tuo metu vairavo atsakovas, koks kuras buvo naudojamas šiai transporto priemonei, kiek tas kuras tuo metu kainavo ir t. t. Dėl to darytina iš­vada, kad 1 400 Eur suma iš G. J. yra priteista be jokio pagrindo.

20. Apeliaciniu skundu atsakovai M. Z. ir E. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-01-30 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų reikalavimas priteisti 20 400 Eur už ieškovei skirtą laiką teikiant paslaugas bei ją prižiūrint, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - šį reikalavimą tenkinti visiškai, priteisti atsakovams 20 400 Eur sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs ginčo sutartis pagal CK 6.217 straipsnyje 4 dalies nuostatas, netinkamai taikė restitucijos ir nuostolių atlyginimo institutus. Teismas konstatavo, kad atsakovai visiškai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ieškovei buvo užtikrinamos kasdieninės paslaugos, suteikiama reikiama pagalba, rūpinamasi jos sveikata, nebuvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai. Sprendimas nutraukti ieškovės ginčytas sutartis buvo priimtas ne dėl atsakovų netinkamo veikimo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių (ieškovei išvykus gyventi pas dukrą), dėl kurių atsakovai objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei abiejų ginčo šalių pareikšti reikalavimai reiškė, kad teismas, nutraukęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, turėjo spręsti tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo klausimus. Atsakovų patirtas išlaidas, apmokant už kurą, sutarčių notarinį įforminimą ir kt. teismas turėjo kvalifikuoti kaip atsakovų patirtus nuostolius ir pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį spręsti dėl jų priteisimo. Savo ruožtu ieškovės gautų daiktų ir paslaugų grąžinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).Teismas šioje byloje neatskyrė, kas sudaro atsakovų nuostolius ir kas turi būti priteista kaip nuostolių atlyginimas, o kas buvo ieškovės gauta pagal sutartis ir turi būti grąžinta (kompensuota) pagal restitucijos taisykles. Atsakovų įsitikinimu, teismo priteista 264,98 Eur suma turėjo būti priteista kaip nuostolių atlyginimas. Sutarčių sudarymo mokesčiai notarui bei žemės mokestis, tai yra atsakovų patirtos (tretiesiems asmenims sumokėtos) išlaidos. Ieškovė šios sumos (264,98 Eur) pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis iš atsakovų asmeniškai negavo, todėl ji šios sumos negali restitucijos pagrindu ir grąžinti. Šias išlaidas (264,98 Eur) atsakovai patyrė vykdydami išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurias nutraukus, jie patyrė nuostolių, nes nebuvo pasiektas nutrauktų sandorių rezultatas. Analogiškai (pagal CK 6.221 str. 2 d.) turėjo būti sprendžiamas ir klausimas dėl atsakovų sumokėtos 175,99 Eur sumos socialinei darbuotojai bei 1 400,00 Eur sumokėtos sumos už kurą. Šios sumos nebuvo sumokėtos/perduotos tiesiogiai ieškovei, jos buvo sumokėtos tretiesiems asmenims, todėl jos negali būti grąžinamos (kompensuojamos) atsakovams pagal restitucijos taisykles, o turėjo būti priteistos kaip nuostolių atlyginimas pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį. Atsakovai pažymi, kad šiuo apeliaciniu skundu jie teismo priteistų 264,98 Eur, 175,99 Eur bei 1 400,00 Eur sumų neginčija, tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti teisės taikymo klaidą ir patikslinti, kad minėtos sumos yra priteistos kaip nuostolių atlyginimas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) ir tai nėra restitucija.

20.2. Dėl nepagrįstai restitucijos pagrindu nepriteistos kompensacijos už ieškovei suteiktas paslaugas bei priežiūrą nuo 2017 metų iki 2021 metų, apeliantai teigia, kad jų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų prašymą priteisti 20 400 Eur už ieškovei skirtą laiką teikiant jai priežiūros paslaugas, nesivadovavo CK 6.222 str. 1 d. numatytais teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, neteisingai taikė restituciją, nesąžiningai ir nepagrįstai pablogino atsakovų padėtį, nes jiems (restitucijos pagrindu) priteisė tik 1 830 Eur sumokėtus už langus, tuo tarpu ieškovei grąžino ne tik pagal pačios ieškovės norus ir pageidavimus pagerintą namą, bet ji liko neatlygintinai pasinaudojusi beveik ketverius metus trūkusia priežiūra. Atsakovų manymu, teismas, taikydamas restituciją, turėjo priteisti ne tik lėšas, sumokėtas už ieškovės namuose sumontuotus langus, tačiau turėjo priteisti ir už kitus atliktus pagerinimus, bei kompensaciją už atsakovų eilę metų teiktas paslaugas. Teismas neįvertino to fakto, kad atsakovai paslaugas (priežiūrą) ieškovei teikė pagal atlygintinus išlaikymo iki gyvos galvos sandorius. Teismas sprendime konstatavęs, kad atsakovų kaltės dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo nėra, turėjo taikyti dvišalę restituciją ir kompensuoti atsakovams už jų įdėtą darbą ir skirtą laiką.

20.3. Teismas neteisingai aiškino Sodra pateiktą išrašą ir neteisingai nurodė, kad neva atsakovui M. Z. 2020 metais buvo išmokėta 7 284,00 Eur suma, 2021-01-01 iki 2021-09-29 išmokėta 5756,60 Eur suma už neįgalaus asmens priežiūrą. Pažymėtina, kad Sodra iš viso nemoka jokių išmokų neįgaliuosius asmenis prižiūrintiems asmenims. Atsakovui dar 2009 metais (dėl jo paties sveikatos) buvo paskirta netekto darbingumo pensija, todėl atsakovo banko sąskaitų išrašuose nurodytos iš VSDFV gautos sumos, tai netekto darbingumo pensija ir/ar ligos pašalpos. Atsakovas papildomai paaiškina, kad jam slaugant ieškovę, jis valstybės lėšomis buvo draudžiamas pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, valstybės lėšomis buvo mokamos įmokos už atsakovą. Tokiu būdu atsakovas turėjo socialinį draudimą, tačiau jokios išmokos (lėšos į banko sąskaitą) už ieškovės priežiūrą jam asmeniškai nebuvo mokamos. Sodra pateiktoje pažymoje, kuria rėmėsi teismas savo sprendime, nurodytos 7284,00 Eur ir 5756,60 Eur sumos, yra sumos, nuo kurių yra skaičiuojama valstybės mokama įmoka už atsakovą.

20.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai kompensaciją už virš trejų metų ieškovės priežiūrą susiejo vien tik su atsakovo darbine veikla. Atsakovui (teismui taikant restituciją) kompensacija, už ieškovės priežiūrą ir pagalbą jai, priklauso nepriklausomai nuo to, ar atsakovas tai darė savo darbo laiko sąskaitą, ar savo laisvalaikio sąskaita. Konstitucijos 48 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad kiekvienas žmogus teisę laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kad priverčiamasis darbas draudžiamas. Teismo sprendimas, kuriuo nutarta, kad atsakovui už virš trejų metų darbą prižiūrint ieškovę nieko nepriklauso, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu. Teismas, taikydamas restituciją, turėjo kompensuoti atsakovams už visą priežiūros (paslaugų ieškovei) laiką, nepriklausomai nuo to, ar tos paslaugos buvo teikiamos darbo dienomis, ar savaitgaliais. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašytos priteisti sumažintos 20400 Eur kompensacijos už ieškovės priežiūrai skirtą laiką, šios sumos nevertino dėl jos atitikimo teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, nevertino nei kiek atsakovas kaip automobilių remonto specialistas per tą laiką galėtų uždirbti, nei kiek apytiksliai galėtų kainuoti asmens, prižiūrinčio specialius poreikius turintį asmenį, paslaugos. Nors atsakovas ir nurodė, kad jo kaip specialisto darbo valanda galėtų kainuoti apie 10 Eur, galima matyti, kad sumažinęs prašomą priteisti sumą iki 20 400 Eur, atsakovas faktiškai prašė žymiai mažesnės valandinės kompensacijos. Atsakovas, prašydamas 20 400 Eur kompensacijos už priežiūrą (5,5 Eur /val.), skaičiavo tik minimalų laiką, kurį buvo pas ieškovę. Į šį laiką neįskaičiuotas nei laikas praleistas gydymo įstaigose, nei laikas sugaištas parduotuvėse, nei atsakovės laikas gaminant maistą, dirbant kartu su atsakovu. Tad atrodo protinga ir sąžininga, kad atsakovams virš trejų metų slaugiusiems ieškovę ir rūpinusiems ja kaip savo mama, būtų priteista bent minimali 20 400 Eur kompensacija. Teismas, atmetęs šį atsakovų prašymą, priėmė neteisingą, teisėtą ir nesąžiningą sprendimą, kuriuo neteisingai taikė restituciją ir žymiai pablogino atsakovų padėtį ir leido ieškovei atsakovų sąskaita ir jų darbu neatlygintinai užsitikrinti asmeninę, būsto bei aplinkos priežiūrą

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovės atstovės K. M. apeliacinį skundą atsakovai M. Z. ir E. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-01-30 sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovų reikalavimai priteisti 3 670,97 Eur (93,39 Eur, 84,59 Eur, 87,00 Eur, 175,99 Eur, 1 830,00 Eur, 1 400,00 Eur) sumą palikti nepakeistą, tenkinti atsakovų pateiktą apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistos 3 670,97 Eur sumos paliktina nepakeista. Nors teismas neatskyrė restitucijos ir nuostolių atlyginimo institutų, nors taikytinai restitucijai netaikė CK numatytų teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, ši bendra 3 670,97 Eur suma buvo priteista remiantis į bylą pateiktais įrodymais, t. y. ji buvo priteista teismui pritaikius aukštesnį įrodinėjimo standartą. Atsakovai taip pat palaiko savo apeliacinį skundą bei prašo jį tenkinti visiškai, panaikinant atsakovų ginčijamą sprendimo dalį bei priteisiant jiems 20 400 Eur už ieškovės priežiūrai skirtą laiką ir jai nuo 2017 iki 2021 metų suteiktas paslaugas.

21.2. Atsakovų vertinimu, teismas 264,98 Eur (2017-12-08 sutarties sudarymo mokestį - 84,59 Eur, 2019-10-24 sutarties sudarymo mokestį - 93,39 Eur bei sumokėtą 87,00 Eur žemės mokestį) sumą kvalifikavo nevisiškai tiksliai, nes ji kartu su 175,99 Eur (sumokėta socialinei darbuotojai) bei 1 400,00 Eur (sumokėta už kurą) sumomis turėjo būti vertinta kaip nuostolių atlyginimas. Vis dėlto, nepaisant šios aplinkybės, teismas šioms sumoms priteisti, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovės globėja, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles dėl įrodymų pakankamumo, sąsajumo, tikėtinumo. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniai įrodymais, o ieškovės globėjos apeliacinio skundo argumentai neva iš pokalbių su mama ji žino, kad ieškovė už viską atsiskaitydavo pati, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl minėtų sumų priteisimo. Prievolė apmokėti išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių sudarymą kilo iš šių sutarčių sąlygų, prievolė mokėti žemės mokestį kilo iš atsakovų įgytos nuosavybės, tad atsakovai savo prievoles ir įvykdė, nurodytas sumas apmokėjo patys. Tai, kad ieškovė papasakojo dukrai apie savo pačios apmokėtas prievoles, nereiškia, kad ji mokėjo už atsakovus. Ieškovė neturėjo pareigos mokėti atsakovų sumokėtų sumų, ji jų ir nemokėjo. Apeliacinio skundo argumentai neva ieškovė apmokėdavo dar ir atsakovų prievoles yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

21.3. Ieškovės globėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2019 m. lapkričio mėnesį ar 2021 m. spalio mėnesį ieškovės išsigrynintais pinigais yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovės išsigrynintos sumos ir atsakovų sumokėto žemės mokesčio sumos nesutampa. Iš byloje esančių išrašų matyti, kad ir kitais mėnesiais ieškovė išsigrynindavo pinigų, tad skunde paminėti išgryninimai niekuo nesiskiria nuo kitų, jie niekaip nėra susiję su atsakovų sumokėtu žemės mokesčiu ir dėl to patirtomis išlaidomis (nuostoliais), kuriuos teismas pagrįstai priteisė.

21.4. Atsakovai nesutinka su ieškovės globėjos apeliacinio skundo argumentais neva išlaidos už kurą buvo priteistos be jokių bylos įrodymų. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl kuro išlaidų (nuostolių) priteisimo visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo standarto. Teismo išvados yra pagrįstos ne tik CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, bet jos yra paremtos ir logikos dėsniais. Savaime suprantama, kad ieškovės sveikatos būklė reikalavo nuolatinės priežiūros, tad logiška ir suprantama, kad teikdamas jai priežiūros paslaugas atsakovas patyrė išlaidų kurui. Šios išlaidos buvo susijusios su pareigų pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių vykdymu. Nutraukus šias sutartis, pagrįstai ir logiškai šios išlaidos buvo priteistos atsakovams.

Šalies argumentai

21.5. Dėl į namą investuotų lėšų priteisimo, atsakovai pažymi, kad šiuo atveju priešingai nei sprendime nurodė teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovės globėja, atsakovas byloje neprivalėjo įrodinėti savo investicijų į namą dydžio, nes jam restitucijos pagrindu priteistina kompensaciją už namui atliktus pagerinimus turėjo būti priteista teismo ir ji turėjo būti nustatyta remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas byloje vienareikšmiškai nustatė, kad pagerinimai namui buvo atlikti, todėl, taikydamas restituciją, turėjo atsakovui priteisti protingumo kriterijus atitinkančią kompensaciją. Savo ruožtu teismas priteisė tik už ginčo name pakeistus langus, o už visus kitus pagerinimus, nors jie ir buvo atlikti, kompensacijos nepriteisė, t. y. netaikė restitucijos, nors tokia teismo pareiga kyla iš įstatymo. Nepaisant to, kad teismas priteisė mažiau nei pusę atsakovų prašytos priteisti kompensacijos už jų investicijas į ginčo namą, nepaisant to, kad langams patirtos išlaidos (1 830 Eur) yra pagrįstos byloje esančiais kvitais, ieškovės globėja ginčija šią teismo priteistą sumą tuo pagrindu, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 13-31 dienomis išsigrynino 1 150 Eur, kad 2019-12-31 išgrynintą 700 Eur sumą ieškovas įdėjo į savo sąskaitą. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad mokėjimus už langus atsakovas atliko 2019-09-03 (300 Eur), 2019-10-15 (700 Eur), 2019-10-23 (830 Eur), tad ieškovės globėjos iškelta versija neva 2019 m. gruodžio mėnesį išgrynintais pinigais buvo atsiskaityta už langus, už kuriuos atsakovas buvo pats sumokėjęs prieš 2-4 mėnesius, yra nepagrįsta. Neatitinka nei sumos, nei laikotarpis.

21.6. Ieškovės globėja savo apeliaciniame skunde sąmoningai nurodo klaidingus faktus ir tokiu būdu nesąžiningai kaltina atsakovus ieškovės pinigų panaudojimu. Atsakovai atsakingai pareiškia, kad ieškovės pinigų nenaudojo, o apeliantės nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Į bylą pateikti ieškovės bankų sąskaitų išrašai vienareikšmiškai paneigia ieškovės globėjos nurodytą faktą neva ji 2015-01-01 turėjo 11 580,27 Eur, o 2019-12-31 šių pinigų neliko. Iš AB „Šiaulių banko“ sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė turėjo 2 606,58 Eur indėlį, jo dalį (1 380 Eur) panaudojo anūko mokslams, likusią dalį (921,88 Eur) išsigrynino ir padėjo į kitame banke esančią sąskaitą. Ieškovės globėja sąmoningai klaidina teismus dėl neva buvusios 11 580,27 Eur sumos. Tokios sumos ieškovė niekada neturėjo. Banko sąskaitos išraše nurodyta 11 580,27 Eur suma tai nėra ieškovės turėtos lėšos, o tai yra bendra operacijų suma. Bankas kiekvieną atliktą operaciją (kiekvieną indėlio padėjimą ir išėmimą) sumuoja, bet nuo to indėlio suma nedidėja. Ieškovės globėjai yra puikiai suprantama ši informacija, tačiau ji sąmoningai siekia klaidinti teismus ir siekia nepagrįstai kaltinti atsakovus. Be to, ieškovės globėja savo skunde klaidingai nurodo, neva iš AB „Šiaulių banke“ esančios ieškovės sąskaitos 2017, 2018, 2018 metų liepos 21 d. buvo išgryninami pinigai. Iš išrašų akivaizdžiai matyti, kad tai nebuvo išgryninimai, tai buvo indėlio grąžinimai ir priėmimai. Sąskaitos išraše šios operacijos yra tiksliai įvardintos. Vienintelis išgryninimas atliktas 2019-09-30, išgrynintos lėšos įneštos į kitą ieškovės sąskaitą.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į atsakovų M. Z. ir E. Z. apeliacinį skundą ieškovės atstovė K. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Dėl atsakovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restitucijos taisykles, neatskyrė restitucijos ir nuostolių atlyginimo institutų, ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent taip teismas ir sprendė šalių ginčą, t.y. grąžindamas pastatus ieškovei teismas taikė restituciją (CK 6.222 straipsnis 1 dalis), o kitas atsakovų patirtas išlaidas teismas pripažino nuostoliais ir priteisė dalį prašomų atlyginti nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina tai, kad teismas dalies atsakovų priešieškinio reikalavimų nepatenkino ne todėl, kad netinkamai taikė materialiosios teisės klausimus, o todėl, kad atsakovai nepateikė jokių priešieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus, ir kadangi atsakovai priešieškinio reikalavimų nepagrindė įrodymais, teismas visiškai pagrįstai šių reikalavimų ir netenkino.

Šalies argumentai

22.2. Ieškovės atstovė nesutinka apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovai po ginčo sutarčių nutraukimo grąžino pagerintą turtą. Apeliacinės instancijos teismas klaidinamas neteisingai nurodant faktinius duomenis. Namas visiškai nebuvo pritaikytas G. J. poreikiams, tik buvo sugadinta vonia, ją visiškai išimant ir nepadarant naujo nutekėjimo į kanalizaciją. Grindyse nebuvo padaryta hidroizoliacija, todėl vanduo bėga į rūsį ir tokia vonia naudotis faktiškai negalima. K. M. į bylą yra pateikusi fotonuotraukas, iš kurių matyti, kaip atrodo vonia po tariamo „remonto“ ir atkreipia teismo dėmesį, kad kriauklė ir dušas taip pat nebuvo pakeisti. Aplinka prižiūrėta nebuvo. Tvarkingas kiemas per atsakovų šeimininkavimo G. J. namuose buvo paverstas šiukšlynu, sudėti nekokybiški langai bei nekokybiškai atliktas darbas, todėl jie yra nesandarūs ir praleidžia šaltį. Pats atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo, kad buvo atvežtas ir pakeistas juodžemis ir tai tikrai nebuvo padaryta. Taip pat teismas sprendime teisingai įvertino aplinkybę, kad nebuvo jokio būtinumo iškasti kieme esančią statinę. Ieškovės globėja ir atstovė pažymi, kad atsakovai ir jų atstovai klaidina teismą, bando suformuoti teismui idealios priežiūros ir aplinkos vaizdą, tačiau jų teiginiai visiškai neatitinka tikrovės.

22.3. Apeliantai įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas „neteisingai įvertinęs Sodra išraše nurodytas 7284,00 Eur ir 5756,60 Eur sumas ir nepagrįstai jas įvertinęs kaip atsakovui už ieškovės priežiūrą išmokėtas sumas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė taikyti dvišalę restituciją ir kompensuoti atsakovui už ieškovės priežiūrai skirtą darbą ir laiką“. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nelabai aišku, ar apeliantai nepakankamai atidžiai perskaitė teismo sprendimą, ar klysta patys, ar sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą, cituodami iš teismo sprendimo konteksto atrinktas ištraukas. Iš tiesų teismas analizavo atsakovo banko sąskaitos išrašą, ir nurodė bendras į sąskaitą pervestas sumas, tačiau tenkinti atsakovų reikalavimą teismas visiškai pagrįstai atsisakė ne apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, o dėl to, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilio remontą.

22.4. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo sugaišto laiko ir jo darbo, slaugant G. J., apskaičiavimu, ieškovės atstovė pažymi, kad visi apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai yra visiškai niekuo nepagrįsti, išgalvoti, kurie nagrinėjant bylą buvo kelis kartus keičiami. Be M. Z. paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų nei apie tai, kiek kartų važiavo atsakovas pas G. J., kiek būtų uždirbęs, jei būtų dirbęs ir t.t. K. M. pažymi, kad atvykusi aplankyti mamos, ji niekada nerasdavo atsakovo. Ieškovės įsitikinimu, pagrįstu G. J. banko sąskaitų išrašais, už bet kokią paslaugą ar atvykimą į jos namus, M. Z. buvo atlyginama iš jos mamos pinigų, todėl nėra jokio pagrindo tik iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų paskaičiavimų priteisti priešieškinyje nurodytas sumas.

22.5. Dėl apeliantų argumentų, kad teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, ieškovės atstovė pažymi, kad CK 6. 222 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Vadinasi, atsakovams tenka pareiga įrodyti, ką jie davė kitai šaliai ir ką nori susigrąžinti. Paminėto CK 6.461 straipsnio 3 dalyje nurodyta: teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Taigi, šiame straipsnyje nėra net užuominos, apie įrodymo naštos tarp šalių paskirstymo, o apeliacinio skundo argumentai šioje skundo dalyje yra nepagrįsti.

22.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nepriteisdamas prašomos pinigų sumos atsakovams, nebuvo teisingas. Ieškovės įsitikinimu, neteisingi ir nepagrįsti atsakovų pareikšti reikalavimai. Ieškovė G. J. nebuvo vienišas žmogus, ji turėjo dvi dukras, anūkus. Pasinaudodamas tuo, kad dukros gyvena ir dirba kituose miestuose, atsakovas pradėjo pelnytis iš vyresnio amžiaus žmogaus. Dar iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių pasirašymo, M. Z. „nupirko“ iš G. J. sodo sklypą. G. J. turėjo du automobilius, kurių šiuo metu nebeturi ir K. M. turimomis žiniomis abiem automobiliais disponavo mamos globėjas, kur ir kaip šios transporto priemonės yra realizuotos, ieškovei nežinoma. Pirmoji rentos sutartis buvo sudaryta 2017-12-08. Prieš sudarydama rentos sutartį G. J. Šiaulių banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) turėjo 11 580,27 Eur. 2019-12-31 sąskaita buvo uždaryta, pinigų sąskaitoje nebuvo likę. 2016-07-21 buvo sumokėta 1 380,00 Eur suma M. M. studijas. Likusių pinigų ieškovė savo poreikiams tenkinti tikrai nepasiėmė. Kadangi tuo metu gyveno prižiūrima atsakovų, yra pagrindo manyti, kad šiuos pinigus iš ieškovės sąskaitos paėmė ir savo reikmėms panaudojo atsakovai. Iš G. J. Swedbanko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 debeto apyvarta 3 468,27 Eur, kredito apyvarta 3 286,33 Eur, likutis 545,67 Eur. Per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 pradžios likutis 545,67 Eur, debeto apyvarta 4 428,12 Eur, kredito apyvarta 7 457,00 Eur, likutis 3574,55 Eur. Per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pradžios likutis 3574,55 Eur, debeto apyvarta 4934,51 Eur, kredito apyvarta 5173,42 Eur, likutis 3 813,46 Eur. Per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 pradžios likutis 3 813,46 Eur, debeto apyvarta 6 395,49 Eur, kredito apyvarta 5 799,97 Eur, likutis 3 217,94 Eur. Per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 pradžios likutis 3 217,94 Eur, debeto apyvarta 5416,15 Eur, kredito apyvarta 5 465,85 Eur, likutis 3 267,65 Eur. Per laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 pradžios likutis 3 267,65 Eur, debeto apyvarta 2 047,28 Eur, kredito apyvarta 2 047,28 Eur, likutis 3 99,85 Eur. Taigi rašytinai įrodymai - ieškovės banko sąskaitos išrašai parodo, kad kasmet ieškovė gaudavo pastovias pajamas (pensiją ir kitas išmokas), visada jos sąskaitoje buvo kelių tūkstančių eurų suma. Kadangi ieškovės banko kortele naudojosi atsakovas, jis turėjo galimybę atsiskaityti ir atsiskaitė už bet kokias suteiktas paslaugas iš G. J. piniginių lėšų ar kito turto, todėl atsakovų reiškiami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovų priešieškinis dėl išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

19. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VSDFV 2009-04-03 raštą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, 2024-02-22 Pažymą apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą, automobilių remonto, socialinių paslaugų kainoraščius. Nurodė, kad jų pateikimo būtinybė atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kai paaiškėjo, kad teismas netinkamai suprato byloje esančių dokumentų turinį ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Taip pat kai paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė esminių restitucijos taikymo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų nustatant priteistinos kompensacijos dydį.

20. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remdamasi tuo, kad atsakovų pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei šalių įrodinėtomis aplinkybėmis, ir, objektyviai nebuvo nustatyta jokių kliūčių atsakovams pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovų apeliacinio skundo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė G. J. 2017-12-08 su atsakovais M. Z. ir E. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurios II skyriaus nuostatas jiems perleido 1/2 dalį žemės sklypo ploto 0,0621 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2019-10-24 ieškovė su atsakovais M. Z. ir E. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurios II skyriaus nuostatas jiems perleido 1/2 dalį žemės sklypo ploto 0,0621 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

23. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3869-344/2018 G. J. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas M. Z.

24. 2021-09-13 ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2017-12-08 ir 2019-10-24 su atsakovais sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir taikant restituciją grąžinti perleistą turtą ieškovės nuosavybėn. Ieškovė sutartis prašė nutraukti 6.464 str. 2 d. nustatytu pagrindu (rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį).

25. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-346-1081/2022 pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą M. Z. atleistas nuo G. J. rūpintojo pareigų, G. J. rūpintoja paskirta K. M.

26. 2022-09-01 atsakovai M. Z. ir E. Z. pateikė teismui priešieškinį, prašydami nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, nesant atsakovų kaltės dėl sutarties nevykdymo, priteisti atsakovams iš ieškovės G. J. 35 625,97 Eur išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. 2023-10-19 pateikė prašymą, kuriuo sumažino priešieškinio reikalavimus iki 26 000 Eur, taip pat prašė priteisti 2017-12-08 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 84,59 Eur, 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo mokestį – 93,39 Eur, sumokėtą žemės mokestį – 87,00 Eur ir už suteiktas ieškovei socialinės rūpybos paslaugas – 175,99 Eur.

27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-07-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1599-1071/2023 G. J. pripažinta neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7326-1071/2023, G. J. globėja nurodytose srityse paskirta K. M.

28. Pirmosios instancijos teismas 2024‑01‑30 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - nutraukė ieškovės ir atsakovų 2017-12-08 ir 2019-10-24 sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, taikė restituciją – grąžino ieškovei atsakovams pagal sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis perleistą ir priklausantį nekilnojamąjį turtą; priteisė iš ieškovės atsakovų naudai: 93,39 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 84,59 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 87,00 Eur sumokėto žemės mokesčio; 175,99 Eur sumą, sumokėtą socialinei darbuotojai; 1 830,00 Eur už pakeistus langus; 1 400,00 Eur kuro išlaidų ir 83,00 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį likusioje dalyje teismas atmetė.

29. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės atstovė K. M., tiek atsakovai M. Z. ir E. Z. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria 2017-12-08 ir 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartys nutrauktos vadovaujantis CK 6.217 straipsnyje 4 dalimi, nenustačius, jog atsakovai būtų iš esmės pažeidę sudarytas su ieškove sutartis, teisėjų kolegija plačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako ir teismo priimto sprendimo teisėtumą vertina tik dalyje dėl išlaidų, susijusių su rentos gavėjos (ieškovės) išlaikymu, priteisimo.

Dėl ieškovės atstovės K. M. apeliacinio skundo argumentų

30. Ieškovės atstovė K. M. teigia, kad atsakovai reikšdami reikalavimus dėl patirtų ieškovės priežiūros išlaidų priteisimo, pakankamų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė, todėl jų priešieškinis turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

32. Apeliantė teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų naudai priteisė 93,39 Eur ir 84,59 Eur sutarties sudarymo mokesčių, 87,00 Eur sumokėto žemės mokesčio, 175,99 Eur sumą, sumokėtą socialinei darbuotojai, 1 830,00 Eur už pakeistus langus ir 1 400,00 Eur kuro išlaidų (viso – 3670,97 Eur). Šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovai prižiūrėdami ieškovę savų pinigų neišleido, visas su priežiūrą susijusias išlaidas padengė pati ieškovė. Šiems teiginiams pagrįsti nurodė, kad į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog G. J. AB Šiaulių bankas turėjo są­skaitą, kurioje 2015-01-01 buvo 11 580,27 Eur. 2019-12-31 sąskaita buvo uždaryta, joje pini­gų neliko. Iš minėtos sąskaitos 2017-07-21, 2018-07-21, 2019-07-21 buvo išgrynintos pinigų sumos, o 2019-09-30 paskutinė likusi suma (921,88 Eur) nuimta tuo pačiu metu, kai dėl sveikatos būklės sunkiai judančią ieškovę atsakovas vežė pas notarę I. Z. dėl sandorio patvirtinimo. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, patvirtina, kad būtent atsakovai padėjo ieškovei išgryninti pinigus ir juos panaudojo savo nuožiūra. Taip pat apeliantė teigia, kad nors atsakovo M. Z. padarytus mokėjimus patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau šie mokėjimai buvo padaryti ieškovės sąskaita, t.y. ieškovė už sumokėtus mokesčius atsakovui grąžindavo grynaisiais pinigais. Pvz. 2019-11-10 žemės mokestis 30,66 Eur sumokėtas gry­nais pinigais, o iš G. J. banko sąskaitos 2019-11-12 nuimta 300,00 Eur; 2019-11-24 nuimta 100,00 Eur. 2021-11-14 M. Z. su­moka 39,00 Eur žemės mokesčio, tačiau iš G. J. banko sąskaitos matyti, kad 2021-10-26, t. y. prieš šio mokesčio sumokėjimą iš ieškovės banko sąskaitos nu­imta 300,00 Eur. Apeliantės manymu byloje pateikti investicijas į namą patvirtinantys įrodymai - 2020-11-18 R. L. PVM sąskaita faktūra serija LRI Nr. 000009852 dėl 830,00 Eur sumokėjimo už 4 PVC langus ir jų montavimą bei pinigų priėmimo kvitas, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytini patikimais įrodymais, kadangi sąskaita išrašyta praėjus metams laiko po pinigų priėmimo. Apeliantės vertinimu, 2019 metais iš G. J. banko sąskaitos nuimti 700,00 Eur ir įnešti į atsakovo sąskaitą neva už atliktus sodo darbus, iš tiesų buvo iš ieškovės gauti pinigai už langus.

33. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais ieškovės atstovės argumentais.

34. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais tenkino atsakovų reikalavimus dėl sutarčių sudarymo išlaidų (84,59 Eur ir 93,39 Eur) priteisimo. Šias išlaidas pagrindžia 2017-12-08 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, notarinio registro Nr. 1-5878, 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, notarinio registro Nr.2-3539, pagal kurių 8.4 punktą, šalys susitarė, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka įgijėjai (atsakovai). Apeliantė teigdama, kad sutarčių sudarymo mokesčius sumokėjo pati G. J., nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

35. Antra, pirmosios instancijos teismo atsakovų naudai priteistą 87,00 Eur žemės mokestį, taip pat pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, mokėjimo kvitai. Už ieškovės priežiūrą BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybai sumokėtą 175,99 Eur sumą, pagrindžia 2021-05-27, 2021-05-28, 2021-06-11, 2021-08-10, 2021-09-10 mokėjimo pranešimai, mokėjimo nurodymai. Atsakovų patirtas išlaidas už investicijas į namą (PVC langus ir jų montažą) 1 830 Eur sumoje pagrindė atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai – 2019-09-03, 2019-10-15 ir 2019-10-23 pinigų priėmimo kvitai, 2019-10-23 PVM sąskaita – faktūra Serija LRI Nr. 000009792, 2020-11-18 PVM sąskaita – faktūra Serija LRI Nr. 000009852. Taip pat paminėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog minėti turto pagerinimo darbai faktiškai buvo atlikti, o apeliantės nurodytą aplinkybę dėl 2020-11-18 PVM sąskaitos – faktūros Serija LRI Nr. 000009852 išrašymo datos, teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi atsakovų patirtų išlaidų už langus dydį patvirtina kiti rašytiniai įrodymai - 2019-09-03, 2019-10-15 ir 2019-10-23 grynųjų pinigų priėmimo kvitai.

36. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pagal bendrąja įrodinėjimo taisyklę, įrodyti aplinkybes turi ta šalis, kuri jomis remiasi, šiuo atveju pripažįsta, kad ieškovės atstovė teigdama, kad ginčijami mokėjimai buvo padaryti ieškovės sąskaita, t.y. ieškovė už sumokėtus mokesčius, sumontuotus langus atsakovui grąžino grynaisiais pinigais, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus teiginius. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad iš ieškovės G. J. sąskaitos 2019-11-12, 2019-11-24 ir 2021-10-26 atitinkamai nuimtos 300,00 Eur, 100,00 Eur bei 300,00 Eur sumos įrodo, jog ieškovė atlygino atsakovo patirtas išlaidas, pagrįstos tik prielaidomis, deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės banko sąskaitų išrašų analizė patvirtina, jog 2017 – 2019 metais iš banko vidutiniškai buvo išgryninta per mėnesį apie 369 -530 Eur, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė protingo dydžio išlaidomis suaugusio žmogaus kasdienių poreikių (maistui, malkoms, įklotams, sauskelnėms ir vaistams ir pan.) tenkinimui. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje pateikti ieškovės sąskaitų išrašai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ginčo laikotarpiu iš ieškovės banko sąskaitos buvo nuimtos tokios grynųjų pinigų sumos, kurios leistų spręsti, kad už PVC langus ir jų montažą buvo sumokėta ieškovės lėšomis.

37. Teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad 2015-01-01 ieškovės AB Šiaulių banko sąskaitoje buvo 11580,27 Eur likutis ir 2017-07-21, 2018-07-21, 2019-07-21 išgrynintos pinigų sumos įrodo, jog atsakovas šias lėšas panaudojo savo nuožiūra, atmeta kaip nepagrįstus, neteisingus ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad byloje esantis ieškovės AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31, patvirtina, jog priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės piniginių lėšų likutis 2015-01-01 buvo 0,00 Eur. Išraše nurodytos 11580,27 Eur įplaukos ir 11580,27 Eur išlaidos susidarė sumuojant operacijas, t.y. 2015-07-02 ieškovei buvo grąžintas 2606,58 Eur indėlis, kuris tą pačią dieną priimtas atgal į terminuoto indėlio sąskaitą, 2016-07-02 vėl grąžintas 2606,58 Eur indėlis, kuris tą pačią dieną priimtas atgal į terminuoto indėlio sąskaitą, 2016-07-21 grąžintas 2606,58 Eur indėlis, tą pačią dieną 1380,00 Eur suma pervesta kaip M. M. mokestis už studijas (duomenys neskelbtini) fakultetui, likusi 922,78 Eur suma priimta į terminuoto indėlio sąskaitą. 2017-07-21 922,78 Eur indėlis grąžintas ir 927,39 Eur vėl įneštas į sąskaitą, 2018-07-21 927,39 Eur indėlis grąžintas, tą pačią dieną įneštas 931,10 Eur indėlis. 2019-09-30 931,10 Eur indėlis grąžintas ieškovei, tą pačią dieną 921,88 Eur suma išgryninta ir bylos duomenimis 2019-10-04 900,00 Eur suma įnešta į ieškovės Swedbank AB banko sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nustatyti duomenys paneigia ieškovės atstovės argumentus tiek dėl ieškovės turėtų lėšų likučio, tiek dėl atsakovų galimybės šiomis lėšomis disponuoti.

38. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas už kurą atsakovams priteisė nesant jokių įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, šias aplinkybes aiškinosi ir konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovų nurodytos išlaidos degalams, tenkinant ieškovės kasdienius poreikius, buvo būtinos, paskaičiuotos pagrįstai, protingo dydžio, todėl reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 1 400 Eur išlaidų degalams tenkino visiškai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsižvelgiant į buvusią tuo metu rentos gavėjos sveikatos būklę, jos amžių, ieškovei buvo reikalinga nuolatinė pagalba, ir ją suteikė būtent atsakovai, kurie tenkino būtinuosius ieškovės kasdienius poreikius. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Tai, kad apeliantė atvykusi pas mamą (ieškovę) atsakovo nerasdavo, byloje nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. M. pas ieškovę lankydavosi kiekvieną dieną, kas objektyviai leistų suabejoti apie atsakovų kasdien ieškovei teiktą priežiūrą, taip pat nepaneigus byloje nustatytų aplinkybių apie ieškovės vežimą į gydymo įstaigas, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip neįrodo, kad teismas sprendimą dėl išlaidų už kurą priteisimo, priėmė remiantis tik atsakovų paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį teismo sprendimą pagrįstai lėmė tokios faktinės aplinkybės, kaip atstumas tarp ieškovės ir atsakovų namų (apie 6 km kelio pirmyn ir atgal), ieškovės sveikatos būklė, aplinkybė, kad be nuolatinės kitų žmonių kasdienės pagalbos ieškovė negalėjo savarankiškai gyventi ir atsakovų lankymasis pas ieškovę kiekvieną dieną, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Konkrečiu atveju nustačius, kad atsakovai teikė priežiūrą ieškovei nuo 2018 metų iki 2021-05-14, kuomet ieškove G. J. pradėjo rūpintis jos dukra K. M., atsakovų prašomos priteisti 1400 Eur išlaidų degalams, apeliantei nepateikus jokių objektyvių duomenų, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, neadekvačios, kad ji ar kiti asmenys ginčo laikotarpiu nuolat rūpinosi ieškove, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažintos pagrįstomis ir būtinomis, atitinkančioms teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė.

Dėl atsakovų M. Z. ir E. Z. apeliacinio skundo argumentų

39. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nepagrįstai atmestas jų reikalavimas dėl 20 400 Eur priteisimo už ieškovės priežiūrai skirtą laiką ir jai nuo 2017 iki 2021 metų suteiktas paslaugas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji turėtų būti panaikintas ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas, kuriuo šis reikalavimas būtų tenkinamas. Tokias savo išvadas apeliantai grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą, kadangi neteisingai kvalifikavo restitucijos ir nuostolių atlyginimo klausimus, netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias nuostatas, nesivadovavo CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatytais kompensavimo kriterijais, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas iš Sodros gavo išmokas už ieškovės priežiūrą, nors faktiškai taip nebuvo. Priešingai, atsakovas dar papildomai buvo pasitelkęs socialinių darbuotojų pagalbą ir už ją pats mokėjo (nuostolius už tai teismas priteisė). Apeliantai prašo ištaisyti šias teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidas bei teisingai išspręsti restitucijos klausimą šioje byloje, kad neliktų galioti teismo sprendimas, įteisinantis nelygybę ir nesąžiningumą, ieškovei grąžinant pagerintą nekilnojamąjį turtą ir nereikalaujant kompensuoti už gautą priežiūrą ir pagalbą, o atsakovams priteisiant tik dalį jų patirtų išlaidų namui, t. y. 1 830 Eur kompensaciją už langus.

40. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atsakovų argumentais.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas). Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 22 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas).

42. Pažymėtina, kad CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Specialiojoje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.464 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad tais atvejais, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2017-12-08 ir 2019-10-24 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, nenustatęs esminių sutarčių pažeidimo, nutraukė vadovaujantis CK 6.217 straipsnyje 4 dalimi, numatančia, kad kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Teismas taip pat konstatavo, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai ginčo sutartys nutrauktos dėl objektyvaus atsakovų nebegalėjimo rūpintis ieškove, atsakovai turi teisę į išlaidų, susijusių su rentos gavėjos (ieškovės) išlaikymu, atlyginimą.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad ginčo santykiams spręsti teismas pagrįstai taikė išlaikymą iki gyvos galvos reglamentuojančias įstatymo nuostatas (CK 6.460 – 6.464 str.). Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad nepaisant išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kaip rentos porūšio, specifikos, jai galioja ir bendrosios sutarčių teisės nuostatos. Ieškovės reikalavimą gražinti sutartimis atsakovams perduotą nekilnojamąjį turtą teismas tenkino vadovaudamasis restitucijos taisyklėmis (CK 6.222 str. 1 d.), o atsakovų reikalavimą priteisti su ieškovės išlaikymu susijusius nuostolius, teismas kvalifikavo kaip su rentos gavėjos išlaikymu susijusias išlaidas.

45. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.145 straipsnio normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. UAB ,,Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties specifiką, į tai, kad sutartyse dėl išlaikymo iki gyvos galvos buvo numatyta, kad į įgijėjų pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina perleidėjos aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu perleidėjos sveikatos būklė reikalauja – ir jos priežiūra, pirmosios instancijos teismas su sutarties vykdymu susijusias išlaidos pagrįstai kvalifikavo CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir nuostolius reglamentuojančios CK 6.221 str. 2 d. nuostatos, netaikė.

47. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK šeštosios knygos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.228 straipsniai) parengtos pagal Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtus ir 1994 m. paskelbtus Tarptautinių komercinių sutarčių principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 69 punktą). CK 6.221 straipsnio nuostatos atitinka UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnį. Pagal UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Pagal šio straipsnio antrą dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta analogiška ir CK 6.221 straipsnio 3 daliai taisyklė, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir sutarties sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, galiojimui.

48. Taigi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis kasacinio teismo praktika CK 6.221 str. 2 d. numatytos sutarties nutraukimo pasekmės taikytinos po sutarties nutraukimo atsiradusiems nuostoliams. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos ginčo sutarčių vykdymo metu. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų argumentai, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nutraukęs išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, atsakovų pareikštų reikalavimų apimtyje turėjo spręsti tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo klausimus ir taikyti CK 6.221 str. 2 d. nuostatas, yra teisiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

49. Dėl atsakovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 20400,00 Eur kompensacijos už ieškovės priežiūrai skirtą laiką, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu LR CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, kad atsakovas teigdamas, jog prižiūrėdamas ieškovę jis negalėjo dirbti visą dieną (po 3 valandas), remontuoti automobilių ir dėl to negavo 20400,00 Eur pajamų, reikalavimus pagrindžiančių įrodymų dėl prarasto darbo laiko nuostolių atlyginimo nepateikė bei neįrodė, kad jis ieškovės priežiūros laikotarpiu gavo papildomų pajamų už automobilių remontą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas kitas pajamas laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 m. balandžio mėnesio, išskyrus duomenis apie išmokas iš Sodros (2020 metais išmokėta 7 284,00 Eur suma, nuo 2021-01-01 iki 2021-09-29 išmokėta 5 756,60 Eur suma). Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas gavo iš valstybės asmens, slaugančio neįgalų asmenį, nedarbo socialinį draudimą. Šioje vietoje atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atsakovui M. Z. buvo mokamos išmokos už ieškovės slaugą, o tik nustatė, kad vadovaujantis VSDĮ 6 straipsnio 3 dalimi, atsakovas, kaip ieškovės globėjas, buvo draustas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.

51. Teisėjų kolegija įvertinus atsakovo byloje pateiktus duomenis, paaiškinimus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip minėta, vadovaujantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl ieškovės priežiūros jis negavo 20400,00 Eur pajamų. Paminėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti 20400,00 Eur sumos negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su ieškovės atliktais veiksmais.

52. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensaciją už ieškovės priežiūrą susiejo vien tik su atsakovo darbine veikla ir nurodo, kad minėta kompensacija priteistina nepriklausomai nuo to ar atsakovas tai darė savo daro laiko sąskaita ar savo laisvalaikio sąskaitą. Vertindamas šiuos atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių faktų, kaip kad neįgalaus asmens priežiūros paslaugų rinkos kainos bei su tuo susijusių aplinkybių (kad atsakovas ieškovės priežiūros paslaugas teikė atlygintinai), atsakovai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nei jų įvertinti, nei dėl jų pasisakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, kuriuos teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atsakovų nurodytus argumentus, kad ieškovės priežiūros paslaugas teikė atlygintinai ir šių paslaugų teikimas turėtų būti įvertintas 20400,00 Eur suma, atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

53. Dėl atsakovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo standartą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas)

54. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).

57. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliacinius skundus, šalims neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

58. Atsakovai M. Z. ir E. Z. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 800,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024-04-03 PVM sąskaita-faktūra RJ Nr. 258, 2024-04-12 mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų dydžių, atsakovams iš ieškovės G. J. lygiomis dalimis priteistinos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

59. Ieškovė G. J. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 200,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024-03-14 mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų dydžių, ieškovei G. J. iš atsakovų M. Z. ir E. Z. priteistinos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

60. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės atsakovų naudai lygiomis dalimis priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas (po 300,00 Eur (tris šimtus eurų kiekvienam)).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė