- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-490-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05962-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- P. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ir atsakovo P. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11488-1088/2021 pagal ieškovės R. P. ieškinį ir atsakovo P. Z. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Z. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė teismo: 1) nustatyti nepilnametės E. Z. (toliau – ir nepilnametė, nepilnametis vaikas, dukra) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 16 d; 3) priteisti iš atsakovo 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 4.1. lyginėmis metų savaitėmis atsakovas nepilnametę pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms ketvirtadieniais ir nepilnametę penktadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą; 4.2. nelyginėmis metų savaitėmis atsakovas nepilnametę pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms pirmadieniais ir dukrą antradienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą. Tą pačią nelyginę metų savaitę atsakovas nepilnametę pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms penktadieniais ir nepilnametę pirmadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą; 4.3. atsakovas su nepilnamete bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 d. nepertraukiamo bendravimo. Atsakovas konkretų dukters pasiėmimo laiką ir trukmę, planuojamą maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje suderina raštu su ieškove iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; 4.4. poriniais metais mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas dukra leidžia su atsakovu, žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas dukra leidžia su ieškove; 4.5. neporiniais metais mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas dukra leidžia su ieškove, žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas dukra leidžia su atsakovu; 4.6. neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. iki Šv. Kalėdų 1-os dienos 14 val. su dukra bendrauja atsakovas, ją pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Neporiniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14 val. ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną su dukra bendrauja ieškovė; 4.7. poriniais metais Šv. Kūčių dieną iki Šv. Kalėdų 1-os dienos 14 val. su dukra bendrauja ieškovė. Poriniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14 val. iki Šv. Kalėdų 2-os dienos 20 val. su dukra bendrauja atsakovas, ją pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 4.8. neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną dukra praleidžia su ieškove, o Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val. – su atsakovu, atsakovui pasiimant dukrą ir parvežant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 4.9. poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val. dukra praleidžia su atsakovu, pasiimant ją ir parvežant ją į gyvenamąją vietą nustatytu laiku, o Šv. Velykų 2-ąją dieną dukra būna su ieškove; 4.10. kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su dukra, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant į gyvenamąją vietą 20 val.; 4.11. kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), dukra bendrauja su ieškove. Ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), dukra bendrauja su ieškove; 4.12. kiekvienais metais tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini), jei ji nesutampa su atsakovui priklausančia bendrauti su dukra diena, atsakovas su dukra bendrauja nuo 10 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant 20 val. į jos gyvenamąją vietą; 4.13. atsakovas įsipareigoja dukters buvimo metu būti visiškai blaivus (0.00 promilių); 4.14. ieškovė turi teisę dukters su atsakovu buvimo metu tikrinti atsakovo blaivumą tokiu būdu: P. Z. įsipareigoja atsiliepti R. P. vaizdo skambučiu taip įsitikinant dėl jo blaivumo, o kilus įtarimui dėl neblaivumo, R. P. iškvies policijos pareigūnus, kad būtų nustatytas neblaivumo lygis; 4.15. dukters buvimo metu pas atsakovą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad dukra atliktų mokykloje užduotus namų darbus bei užtikrintų dukros dalyvavimą užklasinėje veikloje (būreliuose), jeigu bendravimo su tėvu metu vyktų būrelis ar pagal vaikų dienotvarkes numatytoje kitoje veikloje; 4.16. šalys įsipareigoja nesudaryti jokių kliūčių vaiko būrelių ir papildomo ugdymo lankymui ir užtikrinti vaiko nuvežimą į būrelius ar kitus papildomo ugdymo užsiėmimus laiku; 4.17. šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu; 4.18. atsakovo su dukra bendravimas vyksta, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norą bendrauti bei leisti laiką su tėvu. Ieškovės atstovė teismo prašė atsakovo priešieškinį atmesti visa apimtimi, išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir nustatyti pusės metų atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį be nakvynių. Prašymą grindė atsakovo alkoholio vartojimu dukrai būnant pas atsakovą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad šalys yra mažametės E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Dukrai gimus, šeima gyveno atsakovo motinos namuose. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovė išsikraustė iš namų 2019 m. gegužės 13 d. Atsakovui, primygtinai prašant vėl gyventi kartu, 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovė priėmė atsakovą į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu nuolat kildavo konfliktai, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovui nepripažįstant, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ieškovė 2020 m. birželio 13 d. paprašė atsakovo išsikraustyti. Šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi dukra nuo 2019 m. gegužės 13 d. gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi, švari, rami aplinka, mergaitė turi visas būtinas jai priemones ir daiktus, jai skirtas atskiras kambarys. Ieškovės namuose vaikas turi nuosavą privatų uždarą saugų kiemą, be to, už ieškovės kiemo tvoros yra namo bendra vaikų žaidimų aikštelė. Šalių dukrą su ieškove sieja itin stiprus ryšys. Mergaitė yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžius, todėl ji yra itin prisirišusi prie mamos. Atsakovas negeba įvertinti tokio amžiaus vaiko poreikių ir tinkamai jų užtikrinti. Po buvimo su tėvu, dukra grąžinama į namus nesivaliusi dantų, su nevalytomis ausytėmis, beveik visada nenukarpytais rankų bei kojų nagais, nesušukuotais plaukais, neišmaudyta, kartais nešvariu veideliu, nešvaria apranga. Atsakovas dukrai perka ne lavinimo priemones, o žaislus, neriboja televizoriaus ir animacinių filmukų žiūrėjimo trukmės, kas kenkia vaiko interesams ir sveikam vystymuisi. Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio būsto, gyvena jo motinai priklausančiame bute. Atsakovas gali dukters priežiūrą perkelti savo tėvams, o ne pats rūpintis ja. Be to, atsakovo motina taip pat linkusi piktnaudžiauti alkoholiu. Nepilnamečio vaiko poreikiai mėnesiui sudaro 670 Eur: išlaidos maistui 150 Eur, aprangai 100 Eur, lavinimui (knygos, mokesčiai už lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, priemonės) 50 Eur, higienos priemonėms 50 Eur, sveikatinimui 30 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui (sporto, kultūros renginiai, teatrai, vaiko atostogos, ekskursijos, stovyklos, dienpinigiai, žaidimų kambariai, draugų gimtadieniai ir pan.) 50 Eur, atostogoms 50 Eur, transportui 70 Eur, būsto išlaidoms 100 Eur, nenumatytoms išlaidoms 20 Eur. Atsakovas teikė nereguliarų išlaikymą periodinėmis išmokomis, t. y. iki 2020 m. birželio 18 d. pervedė 100 Eur, 2020 m. liepos 10 d. – 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 200 Eur, 2020 m. rugsėjo 11 – 200 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 150 Eur. Nuo 2020 m. spalio 13 d. išlaikymo teikimą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad dukra pas jį praleidžia panašiai laiko kaip ir pas ieškovę. Atsakovas šiuo metu šalių dukrai neteikia išlaikymo jokia forma, nors yra darbingas, turi pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. birželio 15 d., todėl turi būti priteistas už 9 mėnesius, taikant 230 Eur dydžio išmoką (Kauno apygardos teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas).
3. Atsakovas P. Z. su ieškovės R. P. ieškinio reikalavimais nesutiko, 2021 m. liepos 22 d. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė teismo: 1) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti atsakovą nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 4.1. lyginėmis metų savaitėmis ieškovė dukrą pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms trečiadienį ir dukrą penktadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą; 4.2. nelyginėmis metų savaitėmis ieškovė dukrą pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms pirmadienį ir dukrą trečiadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą, taip pat, pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms ieškovė dukrą pasiima penktadienį ir į darželį / mokymosi įstaigą gražina pirmadienį ryte; 4.3. šalys su nepilnamete dukra bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 d. nepertraukiamo bendravimo. Apie konkretų dukters pasiėmimo laiką, atostogų trukmę ir planuojamą atostogų lokaciją šalys viena kitą informuoja, ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios; 4.4. poriniais metais mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas dukra leidžia su atsakovu žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas dukra leidžia su ieškove; 4.5. neporiniais metais mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas dukra leidžia su ieškove, žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas dukra leidžia su atsakovu; 4.6. neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų 1 dieną iki 18:00 – 20:00 val. su dukra bendrauja atsakovas, Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 18:00 iki 20:00 val. ieškovė pasiima dukrą ir bendrauja su dukra Šv. Kalėdų 2-ąją dieną; 4.7. poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų 1 dieną iki 18:00 – 20:00 val. su dukra bendrauja ieškovė, Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 18:00 iki 20:00 val. atsakovas pasiima dukrą ir bendrauja su dukra Šv. Kalėdų 2-ąją dieną; 4.8. neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną dukra praleidžia su ieškove, o Šv. Velykų 2-ąją dieną su atsakovu; 4.9. poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną dukra praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų 2-ąją dieną dukra būna su ieškove; 4.10. kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), atsakovas bendrauja su dukra; 4.11. kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), ieškovė bendrauja su dukra; 4.12. motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovė bendrauja su dukra; 4.13. tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) atsakovas bendrauja su dukra; 4.14. šalys įsipareigoja nesudaryti jokių kliūčių nepilnamečio vaiko būrelių ir papildomo ugdymo lankymui ir užtikrinti nepilnamečio vaiko nuvežimą į būrelius ar kitus papildomo ugdymo užsiėmimus laiku; 4.15. šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, nebent termino nesilaikoma dėl svarbių nuo šalies nepriklausomų priežasčių, apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.
4. Priešieškinyje ir atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, nuo 2020 m. birželio 13 d. susitarė, jog mažamete dukterimi rūpinsis 50/50 procentų laiko modeliu, t. y. tiek atsakovui, tiek ieškovei praleidžiant vienodą laiką su dukterimi bei atsakovui neteikiant nuolatinio periodinio dukters išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį, kaip tai buvo daryta anksčiau. Papildomai patirtos išlaidos, susijusios su nepilnamečio vaiko priežiūra, pagal šalių susitarimą buvo dalinamos per pusę. Atsakovas dukrai skyrė ženkliai didesnę laiko dalį nei ieškovė. Skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovas su dukterimi praleido 90,5 dienų, tuo tarpu ieškovė tik 54,5 dienų. Nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. balandžio 7 d., ieškovei parodžius iniciatyvą ir norą daugiau laiko praleisti su dukterimi, šalys dukterimi rūpinosi grafiku ilga – trumpa savaitė. Po 2021 m. balandžio 7 d. įvykusio įvykio ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl minėtu laikotarpiu, neturėdama jokio teisinio pagrindo, iki 2021 m. gegužės mėnesio, t. y. beveik mėnesį laiko, apribojo dukros galimybę matytis su tėvu, argumentuodama, jog atsakovas šalių dukrai kelia pavojų. Atsakovas nepaliaudamas dėjo pastangas ir rodė didžiulę iniciatyvą bendrauti su dukterimi, todėl ieškovė kartas nuo karto leisdavo atsakovui ir šalių dukteriai susitikti ar pabendrauti vaizdo skambučių pagalba. 2021 m. gegužės mėnesį ieškovė vėl leido atsakovui rūpintis šalių dukterimi. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 18 d. (viso 79 dienas) atsakovas su dukra kartu praleido 48,5 dienas, t. y. 61 proc. viso laiko, kurį šalių dukra praleidžia tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Atsakovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur šalių mažametė dukra praleidžia didžiąją laiko dalį, yra sukurtos puikios sąlygos gyventi mažamečiui vaikui. Atsakovo namuose dukra turi sukurtą saugią, ramią ir švarią aplinką, visus reikalingus drabužėlius, higienos, lavinimo priemones. Dukra atsakovo namuose auga mylinčioje ir dėmesiu užpildytoje aplinkoje. Atsakovas ne tik rūpinasi dukterimi, tačiau ypatingą dėmesį skiria ir jos lavinimui. Atsakovas laisvu laiku domisi vaikų auklėjimu ir lavinimu, yra gilinęs žinias praktiniuose psichologijos kursuose, kuriuose mokoma, kaip tinkamai rūpintis, auklėti, lavinti mažamečius vaikus. Didelės atsakovo iniciatyvos dėka jį ir dukterį sieja labai stiprus ryšys. Atsakovas gyvena mieste, šalia jo namų yra daugybė darželių, gerų mokymosi įstaigų, kurios ateityje būtų itin naudingos dukters lavinimui. Netoli atsakovo namų gyvena jo tėvai, kurie, reikalui esant, gali paimti dukrą iš darželio ar kitaip ja pasirūpinti. Atsakovas dirba kvalifikuotą (duomenys neskelbtini) darbą bei gauna stabilų, apie 1 150 Eur neto atlyginimą, kurio užtenka tiek atsakovo, tiek dukters poreikiams. Atsakovas, suprasdamas dukters poreikį bendrauti su abiem tėvais, mano, kad bendravimo su vaiku modelis 50:50 procentų laiko yra tinkamiausias šalių mažametės dukters poreikiams užtikrinti bei atribotų bet kokias galimybes vienam iš tėvų manipuliuoti vaiku. Šalims su dukterimi būnant vienodą laiką, nuolatinis periodinis išlaikymas šalių mažametei dukrai turėtų būti priteisiamas po 150 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu ar turėjo rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Vien faktas, kad šalių dukrai būnant atsakovo namuose, atsakovas vartojo alkoholį, nesukėlė grėsmės vaiko sveikatai ir gyvybei. Nors atsakovas savo poelgio nepateisina, tačiau teigti, kad 2021 m. balandžio 7 d. įvykio metu buvo kilęs realus pavojus atsakovo ir šalių dukters interesams, būtų melaginga. Tai, kad atsakovas nuolat užsiima su dukra, ją lavina, rūpinasi, žaidžia bei atostogauja kartu, yra pagrindinės priežastys, kodėl atsakovas su dukterimi turi ypatingai stiprų ryšį. Šalių dukra yra žymiai labiau prisirišusi prie atsakovo, kuris žymiai daugiau laiko praleidžia su dukterimi, nei ieškovė. Dukra laukia kiekvieno susitikimo su tėčiu, o parvežant mergaitę namo pas mamą, mergaitė neretai verkia, kadangi nenori grįžti namo pas mamą. Įvairiu elgesiu mergaitė yra ne kartą išreiškusi norą, kad nori kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra nepagrįstos, nedetalizuotos. (duomenys neskelbtini) metų vaikas negalėtų suvalgyti tokio maisto kiekio, kuris galėtų kainuoti 150 Eur per mėnesį, be to, mergaitė lanko darželį, kuriame jai yra paskirtas maitinimas. Vaiko drabužėlių ir transporto išlaidos yra žymiai per didelės mažamečiui vaikui, be to, atsakovo žiniomis, ieškovei automobilio kuras yra kompensuojamas darbovietės. Nepilnametė didesnę laiko dalį paleidžia su atsakovu, todėl ieškovės nurodoma 100 Eur būsto išlaidų dalis nepagrįsta. Ieškovės apskaičiuota vaiko poreikius atitinkanti suma – 670 Eur yra ženkliai didesnė už minimalų mėnesinį atlyginimą. Be to, ieškovė gauna valstybės paramą – 70 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas sutiko, jog būtų nustatytas 2 mėnesių pereinamasis bendravimo su dukra laikotarpis.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir institucija teikianti išvadą byloje) 2021 m. liepos 22 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame bute su visais patogumais. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, kuris bus įrengtas, atsižvelgiant į mergaitės poreikius. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). Mergaitės sveikata tikrinama (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 900 Eur. Atsakovo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute su visais patogumais. Atsakovo gyvenamojoje vietoje yra visi reikalingi daiktai mažametei mergaitei, įskaitant miegamąją lovytę. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 1 100 Eur. Tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnametei. 2021 m. balandžio 7 d. nustatytas galimai nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas – nepilnamečio vaiko tėvas buvo neblaivus, prižiūrėdamas vaiką. Mergaitės ryšys su abiem tėvais yra stiprus. Vaikas visada gyveno su motina, susiformavusi socialinė aplinka, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaikas mažametis, atsakovo priklausomybės mastas nėra aiškus, priklausomybę neigia, todėl tai vertintina nustatant bendravimo tvarką. Šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnametės interesams. Tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas, įvertinus realius vaiko poreikius ir jiems tenkinti patiriamas išlaidas bei tėvų turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė: nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai 230 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra keturių mėnesių pereinamojo laikotarpio tvarką: keturis mėnesius atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 16.30 – 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20.30 val.; kas antrą šeštadienį ir sekmadienį / pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.30 val. / pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos sekmadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.30 val. Nustatė, kad pereinamojo laikotarpio termino eiga prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė atsakovo nuolatinę bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką, įsigaliosiančią pasibaigus pereinamajam laikotarpiui: 1) lyginėmis metų savaitėmis atsakovas nepilnametę dukrą pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms ketvirtadieniais ir nepilnametę penktadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą; 2) nelyginėmis metų savaitėmis atsakovas nepilnametę dukrą pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms pirmadieniais ir dukrą antradienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą. Tą pačią nelyginę metų savaitę atsakovas nepilnametę dukrą pasiima iš darželio / mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimo laikui / pamokoms penktadieniais ir nepilnametę pirmadienį ryte pristato į darželį / mokymosi įstaigą; 3) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 dienas nepertraukiamo bendravimo. Atsakovas konkretų dukters pasiėmimo laiką ir trukmę, planuojamą maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje suderina raštu su motina ieškove iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; 4) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja poriniais metais mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas; 5) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja neporiniais metais žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas; 6) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. iki Šv. Kalėdų 1-os dienos 14 val., nepilnametę pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 7) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja poriniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14 val. iki Šv. Kalėdų 2-os dienos 20 val., nepilnametę pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 8) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja neporiniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val., nepilnametę pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 9) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val., nepilnametę pasiimant ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 10) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), nepilnametę pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val.; 11) kiekvienų metų motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimtadienį) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su atsakovu tvarkos, nepilnametė praleidžia su motina ieškove; 12) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant 20 val. į jos gyvenamąją vietą; 13) atsakovas įsipareigoja dukters buvimo metu būti visiškai blaivus (0.00 promilių). Atsakovas įsipareigoja atsiliepti ieškovei vaizdo skambučiu taip įsitikinant dėl jo blaivumo; 14) šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 75 Eur žyminį mokestį valstybei.
7. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad ieškovės aplinka vaikui, kurioje šalių dukra gyvena jau ilgą laiką, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir tokia aplinka būtų sukurta pas atsakovą. Priešingai, byloje fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, kai atsakovas su nepilnamečiu vaiku buvo neblaivus, leido teismui spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nurodė, kad vieno iš tėvų geresnės gyvenimo sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, jog ieškovė nesiekia riboti ir neriboja dukters bendravimo su tėvu, iškilusių nepatogumų nenaudoja konfliktų su atsakovu kilimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės asmenybės bruožai, požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų aspektu yra tinkami. Aplinkybę, jog dukra labai prisirišusi prie tėvo, teismas vertino kaip vaiko norą būti su tėvu, kas yra visiškai natūralu, ir nepatvirtina artimo tarp ieškovės ir dukters ryšio nebuvimo ar ieškovės netinkamo rūpinimosi dukra fakto. Išvadą byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Todėl teismas sprendė, jog ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
8. Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas iš ieškovės, (duomenys neskelbtini) komisariato pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra metu 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. lapkričio 27 d. atsakovas buvo neblaivus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 24 d. fiksuoti nesmurtiniai pažeidimai nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir atsakovo poziciją, jog jis nesutinka, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau sutinka, kad būtų nustatytas dviejų mėnesių terminas ieškovės pasitikėjimui atgauti, bei siekdamas išsaugoti tėvo ir dukros ryšį, nenutrūkstamą bendravimą bei užtikrinti nepilnamečio vaiko bei tėvo interesus, sprendė, jog nustatytinas pereinamasis atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra laikotarpis, kurio metu atsakovas su vaiku bendraus be nakvynių. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Šalys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neprašė keisti, todėl teismas laikė, kad tokia tvarka šalims tiko. Teismas sprendė, kad nustatomas pereinamasis atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra laikotarpis – keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja be nakvynių – antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 16.30 – 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 20.30 val.; kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.30 val.; pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos sekmadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.30 val. Teismas nurodė, kad jo vertinimu, tokia tvarka atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtina, siekiant užtikrinti tiek geriausius nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus. Teismas nurodė, kad pasibaigus pereinamajam atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiui, įsigalios nuolatinė bendravimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės amžių, šalių konfliktiškus santykius, fiksuotus atsakovo girtumo atvejus, sprendė, kad atsakovo prašomas nustatyti 50/50 bendravimo modelis šiuo metu neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų turėti stabilią namų aplinką. Teismas nurodė, kad nors atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutiko, tačiau atsiliepime atsakovo siūlyta, priešieškinyje prašyta nustatyta ieškovės bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra labai panaši į ieškinyje nurodytą. Teismas vertino, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra racionali, apimanti bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, šventinėmis dienomis, tėvo dieną ir t. t., todėl ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos tenkino.
9. Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad išlaidos maistui (150 Eur), rūbams (100 Eur), lavinimui (50 Eur), higienos priemonėms (50 Eur), sveikatinimui (30 Eur), atostogoms (50 Eur) yra protingos ir neišdidintos. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovės nurodomos 50 Eur laisvalaikio, 70 Eur transporto išlaidos, atsižvelgiant į nepilnametės amžių ir ieškovei nepateikus įrodymų, mažintinos atitinkamai iki 30 Eur ir 50 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė duomenų apie būsto išlaikymo išlaidas, neaišku, kokią dalį į vaiko išlaikymą įtraukta suma sudaro visose būsto išlaikymo išlaidose, todėl teismas sprendė, kad suma mažintina iki 60 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, teismas vertino, kad pakankama vaiko išlaikymo suma yra 590 Eur. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog priteisiant išlaikymą, vaiko poreikiai sietini su 468,41 Eur, t. y. minimalia mėnesine alga po mokesčių, kadangi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsižvelgdamas į Išmokų vaikams įstatymą, teismas 590 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą sumažino 70 Eur valstybės vaikui mokama išmokos suma. Spręsdamas dėl 520 Eur išlaikymo sumos paskirstymo tarp šalių, teismas nustatė, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovė turi ¼ žemės sklypo su statiniais (¼ dalis statinių) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovės pajamos per mėnesį su mokesčiais sudaro 1 542 Eur. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį su mokesčiais sudaro 1 850 Eur. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalių turtinę padėtį vertino apylyge, ieškovė turi nekilnojamojo turto, atsakovas gauna didesnes pajamas, todėl sprendė, jog prie nepilnamečio vaiko išlaikymo abu turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumą), darbingo amžiaus, todėl bet kokios abejonės dėl atsakovo galimybės teikti nustatytą išlaikymą vertintinos vaiko interesų naudai. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teisme gautas 2021 m. balandžio 14 d., ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į kurį įeina 2021 m. balandžio mėnesis, sprendė, kad periodinės išmokos priteisiamos nuo 2021 m. gegužės 1 d.
10. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, jog esant situacijai kuomet nepilnametis vaikas tiek su tėvu, tiek su motina praleisdavo panašiai laiko ir ieškovei tai paneigiančių įrodymų nepateikus, sprendė, jog 2020 m. spalio – 2021 m. kovo mėnesiais bei 2021 m. gegužės – 2021 m. birželio mėnesiais nepilnametį vaiką išlaikė abi šalys. Be to, Kauno apygardos teismo nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nuo 2021 m. birželio 15 d. Atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė išlaikymą 2021 m. balandžio mėnesį, nepilnametis vaikas su atsakovu praleido 10 dienų. Todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 230 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už 2021 m. balandžio mėnesį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mažametei šalių dukrai priteisimo ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 16 d., pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovė nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi jis nepakankamas dukters poreikiams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių dukrai kas mėnesį yra reikalinga tik 590 Eur suma. Ieškovė kas mėnesį dukters poreikiams išleidžia 670 Eur sumą. Ieškovė ieškinyje pateikė detalią dukters poreikių lentelę, kurioje nurodė, kas mėnesį išleidžiamas lėšų sumas dukters poreikiams. Įrodymų, paneigiančių išlaidų pagrįstumą, nėra. Teismas nepagrįstai vadovavosi ne naujausia teismų praktika, todėl nepagrįstai iš dukrai kas mėnesį reikalingos lėšų sumos išminusavo 70 Eur valstybės vaikui mokamą išmoką. Teismas sprendime konstatavo, jog atsakovo pajamos kas mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1 850 Eur, todėl laikytina, kad jo turtinė padėtis leidžia tenkinti dukters poreikius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė ieškinyje pateikė dukters poreikių lentelę, kurioje detaliai nurodė kam konkrečiai, kokia lėšų suma kas mėnesį reikalinga. Teismas, manydamas, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovės išlaidas dukters poreikiams, turėjo nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti ieškovę šiuos įrodymus pateikti. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismas, nustatęs išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga, pažeidė mažametės interesus, teisę gauti iš tėvo išlaikymą, kuris atitiktų jos poreikius, ir kurį tėvas pagal finansines galimybes gali teikti. Teismas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog yra teisinis pagrindas mažinti vaiko išlaidas laisvalaikiui, transportui, formaliai įvertino tik šalių dukters amžių, tačiau neįvertino aplinkybių, kad jau (duomenys neskelbtini) metų vaikui reikalingas turiningas laisvalaikis, siekiant ją lavinti. Sumažindamas transporto išlaidas teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), mažametės lankomas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), todėl pirmyn ir atgal atstumas sudaro bendrai 16 km. Įvertinus vien šią aplinkybę bei kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas transportui, kuro kainas, taip pat aplinkybes, kad vaikas vežamas pas gydytojus, kurie yra (duomenys neskelbtini), taip pat pas senelius, tėvą, 70 Eur suma yra protinga ir reali. Teismas detaliai neanalizavo dukters poreikių lentelės, todėl nepagrįstai šias išlaidas sumažino. Nors atsakovo turtinė padėtis leidžia, tačiau teismas priteisė tik išlaikymo sumą, kuri iš esmės gali patenkinti tik minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai visą likusią dukters išlaikymo ir lavinimo naštą perkėlė ieškovei.
1.2. Skundžiamo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas vadovavosi tik deklaratyviais atsakovo teiginiais, jog jis teikė išlaikymą dukrai. Į bylą atsakovas pateikė tik 2020–2021 m. kalendorius su jo paties sužymėtomis datomis, kuomet šalių dukra buvo su atsakovu. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovas visapusiškai rūpinosi ir išlaikė dukrą, nepateikė. Teismas nesiaiškino, ar visomis atsakovo kalendoriuose sužymėtomis datomis šalių dukra buvo su juo ir buvo pilnai išlaikoma. Atsakovas kalendoriuose, kai realiai dukrai būdavo su tėvu vos pusę dienos, pažymėjo, kad dukra su juo buvo visą dieną. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo teiginiais, jog dukra su juo buvo tiek pat laiko, kaip ir su ieškove. Teigdamas, jog aplinkybė, kad dukra su tėvu praleido pusę laiko, teismas neanalizavo ir netyrė, ar realiai tėvo su dukra buvimo metu tėvas dukrai teikė visapusišką išlaikymą. Ieškovė, perduodama dukrą tėvui, perduodavo ir dukrai reikalingus daiktus – drabužius, avalynę, todėl atsakovui reikėdavo pasirūpinti tik dukters maistu ir apgyvendinimu. Atsakovas dukrai lovą kambaryje pastatė tik bylos nagrinėjimo metu, o iki tol dukra buvimo su tėvu metu visuomet miegojo su juo vienoje lovoje. Aplinkybė, kad dukrai pastatyta lovelė, tapo žinoma tik susipažinus su institucijos, teikiančios išvadą, pateiktais duomenimis ir išvada.
1.3. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas įrodė, kad tinkamai įvykdė pareigą išlaikyti šalių mažametę dukrą nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium 2020 m. birželio 13 d. Byloje nesant objektyvių įrodymų, jog gyvendamas skyrium atsakovas teikė dukrai išlaikymą ar kitu būdu ją išlaikė, vien formalus teismo vadovavimasis paties atsakovo sudarytais kalendoriais, nesudaro pagrindo išvadai, kad dukrai atsakovas teikė išlaikymą. Vien tai, kad atsakovas buvo su dukra, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis ją išlaikė.
1.4. Teismas nepagrįstai įvertino, jog atsakovas tik vieną mėnesį neteikė dukrai išlaikymo. Atsakovo pateiktas jo AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 18 d. patvirtina, kad atsakovas teikė dukrai tik nereguliarų išlaikymą. Ieškovė su atsakovu skyrium pradėjo gyventi 2020 m. birželio 13 d., todėl ši data yra aktuali išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo pradžiai.
1.5. Teismas nevertino ir nepagrįstai laikė, jog atsakovas dukrą pilnai išlaikė. Atsakovo (duomenys neskelbtini) banko išrašas patvirtina, kad šalių dukters tėvams pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas teikė nereguliarų išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nuo 2020 m. spalio 13 d. išlaikymo teikimą atsakovas nutraukė ir vėl išlaikymą dukrai pradėjo teikti tik taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo (duomenys neskelbtini) banko išrašas patvirtina, kad jis dukrai nepirko vaistų, drabužėlių ir kitų reikalingų daiktų, kadangi tik ieškovė šiuos daiktus pirko bei prašydavo atsakovą grąžinti bent dalį šių išlaidų. Atsakovo (duomenys neskelbtini) banko išraše aiškiai užfiksuoti atsakovo atlikti mokėjimai ieškovei. Atsakovas nuolat reikalaudavo pateikti čekius, reikšdavo pretenzijas, kad ieškovė dukrai perka per daug drabužių ir tik tada pasirinktinai apmokėdavo dalį išlaidų.
1.6. Teismas neteisingai įvertino laikotarpį, kuriuo atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už vieną mėnesį, nors yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. birželio 15 d. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo šalių faktinio gyvenimo skyriumi – nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. per 6 mėnesius, atsakovas dukros išlaikymui yra nereguliariai pervedęs tik 785 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. liepos 15 d. atsakovas dukrai neteikė jokio išlaikymo, nors dirbo.
1.7. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo išlaikymo neteikimo dukrai, netinkamai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpį.
12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išimtinai atsižvelgė tik į ieškovei naudingus argumentus bei faktines aplinkybes, visus atsakovui naudingus argumentus ignoravo. Teismas nenustatinėjo ir nevertino, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus, tokiu būdu, be jokio pagrindo, iškėlė ieškovės interesus aukščiau vaiko ir atsakovo teisių ir interesų, nukrypo nuo įstatymų normų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, jog vaiko bendravimas su atsakovu pagal jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką pakenktų vaiko dienotvarkei – poilsio režimui, ugdymui ir kt. Teismas neįvardijo, kodėl taikant 50/50 proc. bendravimo su vaiku modelį, vaikas nebesuprastų, kur yra jo namai. Teismas neįvertino atsakovo argumento, jog teismų praktikoje 50/50 proc. bendravimo su vaiku modelis yra plačiai taikomas. Į aplinkybę, jog vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia būtent su atsakovu, o ne su ieškove, teismas neatsižvelgė nei sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nei nustatant bendravimo su vaiku tvarką, nei išlaikymo dydį. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas bendrauja, gyvena ir daugiau laiko praleidžia su atsakovu, o ne su ieškove. Nesuprantamas teismo vertinimas, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra iš esmės labai panaši į ieškinyje nurodytą, kadangi jis neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovo atsiliepime ir priešieškinyje siūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra kardinaliai skirtinga, nei ieškovės siūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Abi tvarkos buvo apimančios bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, šventinėmis dienomis, tėvo dieną ir t.t. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra racionalesnė, kadangi pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, yra ribojama atsakovo ir šalių dukros galimybė bendrauti. Teismas neturėtų nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri yra lengviausiai įgyvendinama. Bendravimo tvarka turėtų būti tokia, kuri geriausiai užtikrina vaiko interesus. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, šalių pateiktų bendravimo tvarkų neanalizavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių dukrą ir atsakovą sieja itin stiprus ryšys. Dukra visada išreiškia norą kuo daugiau bendrauti su atsakovu, iki prasidedant bylai, 60–70 proc. laiko praleisdavo būtent su atsakovu, o ne su ieškove. Nors atsakovas pagrindė, jog teismas neturėtų nustatyti tvarkos, pagal kurią jis, norėdamas atostogauti su dukra, turėtų prašyti ieškovės leidimo, būnant su dukra privalėtų visada atsiliepti ir kt., tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus nepagrįstai atmetė.
2.2. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas vaiko poreikius siejo su 468,41 Eur, t. y. minimalia mėnesine alga po mokesčių. Būtent ieškovė, o ne atsakovas, vaiko poreikius siejo su minimalia mėnesine alga, skaičiuojama ant popieriaus – 642 Eur, o atsakovas tik pateikė teismui argumentus, jog ieškovė kryptingai klaidina teismą, savaip interpretuodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovas proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog turėtų būti nustatomi realūs vaiko poreikiai ir priteistinas dydis skaičiuojamas pagal tai, kokie yra vaiko poreikiai, o ne kokia yra minimali mėnesinė alga.
2.3. Teismas sprendime nepateikė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Ieškovė neįrodinėjo vaiko poreikių, tiesiog pateikė teismui sumas, kurias jos manymu, ji išleidžia vaiko poreikiams. Teismas šių sumų neanalizavo, nereikalavo ieškovės pagrįsti vaiko poreikiams išleidžiamą 670 Eur sumą.
2.4. Teismas neįvertino, jog šalių dukra yra mažo amžiaus, 5 dienas per savaitę lanko (duomenys neskelbtini), kuriame gauna pilną maitinimą, todėl 150 Eur išlaidos maistui yra ženkliai per didelės, 100 Eur išlaidų aprangai, net ir nuolat keičiant rūbus, užtektų 3–4 mėnesiams, vaiko lavinimui 50 Eur per mėnesį suma yra ženkliai per didelė, 50 Eur higienos, 30 Eur sveikatos išlaidoms yra padidintos. Ieškovė prie šių sumų įtraukė ir išlaidas atostogoms, transportui, būstui, nenumatytoms išlaidoms, kurios yra akivaizdžiai per didelės.
2.5. Teismas nevertino aplinkybių, kaip ieškovė galėtų vaiko poreikiams skirti net 670 Eur, kai jos gaunamas atlyginimas tesiekia 982,69 Eur į rankas. Remiantis ieškovės pateikiamais duomenimis apie dukros poreikius, kurių ji niekaip negalėjo pagrįsti, darytina išvada, kad ieškovė beveik visą savo darbo užmokestį skiria dukros poreikiams tenkinti. Tai akivaizdžiai yra nelogiška ir neatitinka faktinių aplinkybių.
2.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ne tik ieškovė, augindama šalių dukrą, patiria išlaidas. Atsakovas taip pat patiria išlaidas, pirkdamas dukrai rūbelius, lavinimosi priemones, patiria būsto išlaidas, kadangi turi sukurti vaikui tinkamą aplinką namuose, taupo dukros atostogoms, patiria transporto išlaidas, kurios yra žymiai didesnės nei ieškovės, kadangi pagal bendravimo tvarką atsakovui kyla pareiga nuolat pasiimti dukrą iš (duomenys neskelbtini), parvežti į (duomenys neskelbtini), pasiimti iš ieškovės, parvežti ieškovei. Be to, atsakovas lygiai taip pat, kaip ir ieškovė, leidžia laisvalaikį su dukra, perka higienos priemones, maistą. Teismui neatsižvelgus į šias aplinkybes, susidaro įspūdis, jog šias išlaidas patiria tik ieškovė. Pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, nustatytą išlaikymo vaikui dydį, atsakovas turėtų ne tik kad pats rūpintis dukros poreikiais, tačiau taip pat padengti ir dalį ieškovės patiriamų išlaidų, mokant periodines išmokas, arba atsakovas, kiekvieną kartą patyręs išlaidas, kurios priskirtinos dukros poreikiams, privalėtų prašyti ieškovės šias išlaidas atlyginti.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą atsižvelgiant į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta šalių dukters bendravimo tvarka su tėvu. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes. Atsakovo elgesys vertintinas kaip ypač aplaidus ir pažeidžiantis vaiko interesus, kadangi atsakovas, būdamas su vaiku, vartoja alkoholį ir tokiu būdu kelia pavojų mažamečiam vaikui. Atsakovas negeba suvokti, kaip svarbu tinkamai užtikrinti vaikui saugumą, rodyti deramą elgesį, formuojant mažamečio vaiko pasaulėžiūrą ir elgesį. Atsakovo prašytas teismo nustatyti bendravimo su vaiku modelis 50:50 procentų laiko neatitiko šalių dukters interesų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Nustačius bendravimo tvarką pagal atsakovo prašymą, šalių dukra nuolatos keistų savo buvimo vietą, toks bendravimo variantas vėliau apsunkintų dukters (duomenys neskelbtini), todėl sukeltų šalių dukrai itin daug nepatogumų, vaikas nežinotų, kur jo namai, nesusiformuotų įprasta vaikui dienotvarkė ir režimas. Atsakovas jokiais objektyviais įrodymais bei aplinkybėmis, kuriuos privalu įvertinti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nepagrindė prašyto nustatyti bendravimo modelio. Be to, atsakovo siūlytas bendravimo tvarkos modelis labai panašus į ieškovės prašytą nustatyti, tačiau kai kuriais aspektais nekonkretus ir abstraktus, atimantis iš ieškovės galimybę su dukra praleisti neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Tenkinus priešieškinį, iš esmės dukra daugiau laiko gyventų su ieškove, nei su atsakovu, todėl teismas teisingai nustatė dukters interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Be to, bendravimo tvarka nustatyta su pereinamuoju laikotarpiu, kas atitinka maksimaliai šalių dukters interesus, kadangi teismas suteikė net 4 mėnesių laikotarpį sustiprėti tėvo ir dukters ryšiui bei atstatyti būtent tėvo padarytą žalą dukrai, kai dukra matė tėvą girtaujant. Atsakovas, teigdamas, kad teismas bendravimo su dukra tvarkoje nustatė nepagrįstas atsakovo pareigas, nenurodo, kad, vykdant laikinųjų apsaugos priemonių nutartį ir vykstant tėvo ir dukters bendravimui, išimtinai tik ieškovė veždavo tėvui dukrą, taip pat pasibaigus bendravimui, pasiimdavo dukrą iš atsakovo. Be to, teismo patvirtintoje atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje nėra nustatyta, kad atsakovas privalo gauti ieškovės leidimą atostogauti su dukra. Minėtoje tvarkoje netgi numatyta galimybė atsakovui nepertraukiamai atostogauti su dukra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Atsakovas nenurodė jokių teisinių motyvų ir teiginių, pagrindžiančių, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas ir yra teisinis pagrindas jį pakeisti. Atsakovas nepagrindė, kad teismas, be kita ko, iškėlė ieškovės interesus aukščiau mažametės bei atsakovo teisių ir interesų, nukrypo nuo įstatymų normų ir teismų praktikos.
3.2. Ieškovė palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį tiesiogiai ir nedviprasmiškai, nors ir hipotetiškai, susiejo vaiko poreikius su minimalia mėnesine alga, todėl jo pozicijos pakeitimas laikytinas siekiu bet kokiu būdu sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas neteisingai supranta / interpretuoja vaiko išlaikymo lėšų paskirtį. Nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, teismas iš tiesų konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių vaiko išlaikymo išlaidas. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad, skirtingai nei ieškovė, atsakovas nepateikė net skaičiavimų, kiek reikia nepilnamečio vaiko poreikiams maistui, būstui. Teismas ieškovės parengtoje vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas įvertino kritiškai ir dalį jų sumažino. Ieškovė su tokiu sumažinimu nesutinka. Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad teismas neanalizavo vaiko poreikių sumų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė privalėjo įrodyti vaiko poreikių sumų pagrįstumą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje išdėstytais išaiškinimais aktualiais vaiko išlaikymo klausimais, nustatant vaiko poreikius, tėvai neturi būti įpareigoti teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Be to, vadovaujantis teismų praktika, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams. Nustatydamas išlaikymo vaikui dydį teismas vertino šalių turtinę padėtį. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, be kita ko, yra tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Akivaizdu, kad nustačius vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos materialinė našta vaiko atžvilgiu yra ženkliai didesnė nei atsakovo. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dukters išlaikymui kas mėnesį skiria ir išleidžia kokią nors lėšų sumą. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas įrodė, kad tinkamai įvykdė pareigą išlaikyti šalių mažametę dukrą nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium 2020 m. birželio 13 d. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog gyvendamas skyrium atsakovas teikė dukrai pakankamą išlaikymą ar kitu būdu ją išlaikė. Atsakovas minimaliai prisidėjo prie dukters išlaikymo.
3.3. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių teisinių motyvų, pagrindžiančių, jo apeliacinį skundą ir sudarančių teisinį pagrindą jį tenkinti.
14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. Ieškovė neįrodinėjo vaiko poreikių. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės, nereikalavo ieškovės pagrįsti vaiko poreikiams išleidžiamos 670 Eur sumos, nepateikė teisinio pagrindo, kuriuo atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos. Pati ieškovė skunde teigia, kad jos nuomone, teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aktualiais vaiko išlaikymo klausimais. Ieškovė privalėjo įrodinėti vaiko poreikius, kadangi jos teigimu, vaiko poreikiai sudaro 670 Eur, o minimalus mėnesinis atlyginimas bylos nagrinėjimo metu buvo 468,41 Eur. Ieškovė privalėjo pagrįsti vaiko poreikiams išleidžiamą sumą. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo remtis ateityje – 2022 metais, įsigaliosiančiu didesniu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kadangi bylos nagrinėjamos ir teismų sprendimai yra priimami, remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais, o ne įstatymais, įsigaliosiančiais ateityje. Be to, ieškovė teigė, kad orientacinis dydis turėtų būti būtent tuo metu galiojantis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, į kurį yra reikalinga atsižvelgti, tačiau tai nėra lemiantis faktorius, nustatant vaiko poreikius, nustatomas išlaikymas gali būti nustatytas ir didesnis, ir mažesnis, kadangi kiekvienos bylos yra nagrinėjamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatydamas vaiko poreikius, netinkamai vertino šalių dukros poreikius. Nurodytos sumos dukros poreikiams yra akivaizdžiai per didelės, šių, neva patiriamų išlaidų, ieškovė negalėjo pagrįsti, nors tai padaryti privalėjo.
4.2. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nepagrįstai sumažintų laisvalaikio ir transporto išlaidų. Priešingai nei teigia ieškovė, šalių dukters (duomenys neskelbtini) išlaidos nėra dukters laisvalaikis, ieškovė be pagrindo šias išlaidas priskiria laisvalaikio išlaidoms. Įrodyti vaiko poreikius privalėjo ieškovė, tačiau ji šalių dukters poreikių ne tik kad neįrodinėjo, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nesurinko ir nepateikė įrodymų, kuriais paneigtų ieškovės teiginius. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta galimybė ieškovei perkelti įrodinėjimo naštą teismui. Nors ieškovė skunde teigia, kad nemažai lėšų išleidžia dukters vedimui į teatrą ir žaidimų kambarius, tačiau šių išlaidų nepagrindžia įrodymais. Ieškovės teiginys, kad nustatant vaiko poreikius taip pat turėtų būti įtrauktos ir išlaidos, kurios padidės ateityje, yra nepagrįstas ir nelogiškas. Ieškovės teiginiai, kad jos pateikta vaiko poreikių lentelė buvo sudaryta ir iš esamų ir iš būsimų išlaidų, kurias ieškovė galimai patirs kažkada ateityje, yra ne tik kad neteisėtas, tačiau ir akivaizdžiai nesąžiningas ieškovės veikimas. Teismas, nustatydamas vaiko poreikius, neturėjo pagrindo, remtis ieškovės pateikta vaiko poreikių lentele, į kurią ieškovė įtraukė išlaidas, kurių nepatiria šiuo metu, o galimai patirs kažkada ateityje.
4.3. Nepagrįsti ir melagingi ieškovės skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patiriamas transporto išlaidas. Ieškovei priklausantis automobilis yra neeksploatuojamas, šio automobilio dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Ieškovė asmeninio automobilio, kuris būtų eksploatuojamas ir eismas juo nebūtų uždraustas, neturi, jokių priešingų duomenų nepateikė. Ieškovė visoms reikmėms naudoja įmonės, kurioje dirba, automobilį, kurio visas kuro sąnaudas apmoka įmonė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji patiria išlaidas kurui. Ieškovė dukrą veža į (duomenys neskelbtini) ir pasiima iš (duomenys neskelbtini) važiuodama iš ir į darbą, todėl teigiamos aplinkybės, jog ji privalo vežti dukrą 16 km, yra melagingos. Atsakovas pateikia įrodymus – ieškovės maršrutus, iš kurių matyti, kad ieškovei važiuojant į darbą, dukros nuvežimas į (duomenys neskelbtini) ir pasiėmimas iš (duomenys neskelbtini), kai ieškovė grįžta iš darbo, sudaro ne daugiau kaip 1 km. Ieškovės teiginys, kad ji dukrą veža dukros tėvui yra melagingas. Teismas neturėtų priteisti iš atsakovo išlaidų, kurias ieškovė patiria ne dukros, o savo asmeniniams poreikiams, taip pat išlaidų, kurių ieškovė nepatiria, kadangi jas apmoka ieškovės darbdavys.
Šalies argumentai
4.4. Ieškovės teiginiai dėl būsto išlaikymo išlaidų yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu interneto išlaidas ir būsto paskolą, kurią ieškovė pasiėmė asmeniniais tikslais, priskiria prie dukros poreikių. Be to, ieškovė prie patiriamų išlaidų priskiria telefono išlaidas, kurias, galimai, šalių dukra patirs ateityje, kas apskritai yra nelogiška. Nepagrįsti ieškovės skundo argumentai, jog šiuos įrodymus teismas turėjo įpareigoti ieškovę pateikti. Ieškovę įrodinėti aplinkybes, kurias ji teigia, įpareigoja įstatymas ir teismų praktika. Be to, ieškovės interesus byloje atstovavo advokatė.
4.5. Ieškovė ieškinyje teigė, kad vaiko poreikiai sudaro 670 Eur ir iš atsakovo prašė priteisti 300 Eur kas mėnesį teikiamo išlaikymo, tačiau bylą nagrinėjant teisme, posėdžio metu, ieškovė patikslino, kad vaiko poreikiams patenkinti užtektų priteisti iš atsakovo 230 Eur, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė vėl pakeitė savo poziciją ir šiuo metu vėl mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 300 Eur išlaikymo dydis šalių dukros poreikiams tenkinti. Tokia ieškovės pozicijos kaita parodo, kad pati ieškovė nežino, kokie yra realūs vaiko poreikiai, o ir įrodyti bei pagrįsti jų negeba.
4.6. Sunku vertinti ieškovės skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi bylų faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi. Teismų praktikoje tik išimtiniais atvejais vaiko poreikiai nėra mažinami vaiko pinigais, todėl nepagrįsti ieškovės skundo argumentai, jog teismas nustatytą vaiko poreikių dydį – 590 Eur – nepagrįstai sumažino vaiko išmoka.
4.7. Nepagrįstas ir melagingas ieškovės skundo argumentas, kad atsakovo pajamos yra didelės, todėl iš jo turėtų būti priteisiamas didesnis išlaikymo dydis dukrai. Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 1 155 Eur, o ne 1 850 Eur, kadangi nuo 1 850 Eur darbo užmokesčio yra atskaitomi mokesčiai, mokami valstybei. Nors ieškovės teigimu, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas mokėti 300 Eur periodinį išlaikymą šalių dukrai, tai yra netiesa. Ieškovės reikalaujama suma – 300 Eur, sudaro daugiau nei 25 proc. atsakovo pajamų ir sudarytų kliūčių atsakovui tokią sumą mokėti periodiškai. Be to, ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma šalių dukrai visiškai neatspindi dukters poreikių ir yra niekuo nepagrįsta. Nors ieškovė pateikia atsakovo gaunamą atlyginimą kaip itin didelį, tačiau, paskutiniais atsakovo turimais duomenimis, jo gaunamos vidutinės pajamos yra panašios į Lietuvoje vyraujantį vidutinį darbo užmokestį.
4.8. Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai įvertino, kad atsakovas 2020–2021 m. praleisdavo daugiau laiko su dukterimi nei ieškovė ir tuo pagrindu iš atsakovo priteisė tik 230 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių dukrai. Atsakovas teismui nuosekliai nurodė, jog išlaikymas dukrai buvo teikiamas, ir šias aplinkybes pagrindė banko išrašais. Atsakovas pateikė teismui buvimo su dukterimi kalendorių, pagal kurį, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (viso 145 dienos), atsakovas su dukterimi praleido 90,5 dienų, tuo tarpu ieškovė tik 54,5 dienas. Nors šalių dukra didžiąją laiko dalį gyveno su atsakovu, tačiau atsakovas iki 2020 m. lapkričio mėn. dar mokėjo ieškovei dukros išlaikymą. Nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. balandžio 7 d., ieškovei parodžius iniciatyvą ir norą daugiau laiko praleisti su dukterimi, šalys susitarė dukterimi rūpintis grafiku ilga – trumpa savaitė, todėl susitarė, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis ieškovei mokamas nebus, kadangi šalys patiria vienodas išlaidas išlaikydamos dukterį. Be to, visą šį laikotarpį ieškovė dar papildomai gaudavo valstybės paramą vaikui. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. gegužės mėnesio ieškovė ribojo atsakovo bendravimą su dukterimi, tačiau, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 18 d. (viso 79 dienas), atsakovas su šalių dukra ir vėl kartu praleido 48,5 dienas, t. y. 61 proc. viso laiko, kurį šalių dukra praleidžia tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Tuo tarpu ieškovė su dukterimi minėtu laikotarpiu praleido vos 39 procentus laiko - 30,5 dienas. Taigi, vienintelis laikotarpis, kada atsakovas neteikė išlaikymo šalių dukrai buvo 2021 m. balandžio mėn., kai ieškovė apribojo atsakovui galimybę bendrauti su dukterimi. Visą kitą laiką, atsakovas stabiliai teikė išlaikymą dukrai, kadangi dukra didžiąją laiko dalį gyveno su juo, ką patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Ieškovė viso proceso metu neginčijo aplinkybių, jog atsakovas su dukterimi praleidžia didesnę laiko dalį. Ieškovė patvirtino, kad sutinka su atsakovo pateiktu bendravimo su dukterimi kalendoriumi. Atsakovui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovė apeliaciniame skunde yra pakeitusi savo poziciją. Ieškovės argumentas, kad atsakovas per mažai įrodinėjo aplinkybes, pagrindžiančias, kad jis daugiau nei ieškovė praleido laiko su šalių dukterimi, yra nelogiškas ir neatitinka byloje surinktų duomenų. Todėl teismas tinkamai įvertino atsakovo nuoseklią poziciją, pagrįstą įvairiais rašytiniais įrodymais.
4.9. Nepagrįstas ir melagingas ieškovės skundo argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įvykdė pareigą išlaikyti šalių mažametę dukrą nuo šalių faktinio gyvenimo skyriumi. Iš atsakovo argumentų ir bankinių išrašų matyti, kad ieškovė meluoja. Pati ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalių dukrai gyvenant pas atsakovą, atsakovas nemokėjo ieškovei išlaikymo, tačiau kitame skundo punkte ieškovė pati save paneigia, teigdama, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. atliko mokėjimo nurodymus ieškovei, kuriais padengė ir dalį ieškovės patiriamų išlaidų dukrai.
4.10. Melagingas yra ieškovės teiginys, kad perduodama dukrą tėvui, ji taip pat perduodavo ir dukrai reikalingus daiktus, todėl atsakovui reikėdavo pasirūpinti tik dukters maistu ir apgyvendinimu. Ieškovė perduodama atsakovui šalių dukterį, ją suruošdavo tik tam kartui, dukra teturėdavo vienus rūbelius, kuriuos vilkėdavo. Rūbeliais, skirtais persirengti, parūpindavo atsakovas, kaip ir visais kitais dukrai reikalingais daiktais. Atsakovas turi sukūręs dukrai visas reikiamas sąlygas, turi nupirkęs drabužėlių, lavinimosi priemones, žaislus ir kitus daiktus, prie kurių įsigijimo ieškovė niekaip neprisidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, jo bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
18. Atsakovas su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. gruodžio 2 d. išrašą iš Kelių transporto priemonių registro apie ieškovės turimas ir valdomas kelių transporto priemones, ieškovės kelio į darbą maršrutą ir atnaujintą bendravimo su dukra kalendorių.
19. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, jie yra priimami.
Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
24. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius.
26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlaidos maistui (150 Eur), rūbams (100 Eur), lavinimui (50 Eur), higienos priemonėms (50 Eur), sveikatinimui (30 Eur), atostogoms (50 Eur) yra protingos ir nepadidintos. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tačiau ieškovės nurodomos 50 Eur laisvalaikio, 70 Eur transporto išlaidos, atsižvelgiant į nepilnametės amžių ir ieškovei nepateikus įrodymų, mažintinos atitinkamai iki 30 Eur ir 50 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė duomenų apie būsto išlaikymo išlaidas, neaišku, kokią dalį į vaiko išlaikymą įtraukta suma sudaro visose būsto išlaikymo išlaidose, todėl 100 Eur suma mažintina iki 60 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, teismas vertino, kad pakankama vaiko išlaikymo suma yra 590 Eur. Šią sumą sumažino 70 Eur valstybės vaikui mokama išmokos suma ir priteisė iš atsakovo pusės šios sumos, t. y. 260 Eur, išlaikymą.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ne naujausia teismų praktika ir iš mažametei kas mėnesį reikalingos lėšų sumos nepagrįstai atėmė 70 Eur valstybės išmokos sumą.
28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas šia suma sumažino tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija šią teismo sprendimo dalį laiko teisėta ir pagrįsta. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo remtis vėlesne teismų praktika, atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Pažymėtina, jog vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje iš tiesų yra pažymėta aplinkybė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovės atlyginimas atskaičius mokesčius, yra 982,69 Eur, atsakovo – 1 155 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų turtinė padėtis leistų taikyti kasacinio teismo nustatytą išimtį ir neišskaičiuoti valstybės mokamų išmokų iš tėvų teiktino išlaikymo sumos.
30. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas sumažino vaiko poreikius nuo 670 Eur iki 590 Eur. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia priešingai – jog teismo nustatytos 590 Eur išlaidos vaiko poreikiams yra nepagrįstos ir per didelės.
31. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Pažymėtina, jog ieškovę byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl ieškovei turėjo būti žinoma ši kasacinio teismo praktika ir tai, jog šeimos bylose šalys nėra visiškai atleistos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius nuo 2021 m. buvo 468,41 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo pareigos pateikti įrodymus 468 Eur vaiko išlaidoms pagrįsti, tačiau išlaidų dalį, viršijančią sumą, ieškovė privalėjo pagrįsti. Kadangi ieškovė byloje pateikė vaiko poreikių lentelę, tačiau daugiau jokių šiuos poreikius patvirtinančių įrodymų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas ir analizuodamas, ar nurodomos išlaidos tokio amžiaus vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios, sprendė, jog išlaidos, skirtos laisvalaikiui, transportui ir būsto išlaikymui yra per didelės ir jas sumažino.
32. Atmestinas ieškovės argumentas, kad iki 30 Eur sumažintų išlaidų laisvalaikiui nepakanka net vaiko (duomenys neskelbtini) mokesčiui sumokėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokestis už (duomenys neskelbtini) negali būti priskiriamas prie išlaidų laisvalaikiui. Pažymėtina ir tai, kad išlaidos laisvalaikiui turi būti skiriamos pagal turimas galimybes ir negali būti neprotingai užaukštinamos. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas), todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl to, kad ateityje vaikas lankys (duomenys neskelbtini) ir būrelių kainos sudarys 50 Eur per mėnesį, atmestinos kaip nepagrįstos.
33. Ieškovė nesutinka su išlaidų transportui sumažinimu nuo 70 Eur iki 50 Eur. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, jog pagal jo pateiktą maršruto schemą, ieškovė dukrą į (duomenys neskelbtini) nuveža važiuodama automobiliu į darbą, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, kaip ji paskaičiavo tokią dukrai tenkančių transporto išlaidų dalį, nebuvo pagrindo visas kasdienes ieškovės važiavimo iš gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) ir atgal transporto išlaidas priskirti prie dukros poreikių išlaidų. Be to, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) pasirinko pati atsakovė, todėl turėjo įvertinti, kad transporto išlaidos tokiu atveju bus didesnės.
34. Ieškovė ginčija būsto išlaidų sumažinimą nuo 100 Eur iki 60 Eur, tačiau teisėjų kolegija atmeta ir šiuos prieštaravimus. Byloje nėra įrodymų, kokio dydžio mokesčius ieškovė moka už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas, kiek asmenų gyvena bute, kaip ji nustatė dukrai tenkančią mokesčių ir būsto paskolos dalį. Visgi nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė šių išlaidų apskritai nepatiria, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas jas sumažino pagrįstai.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovės įvardinta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma, tačiau jis nenurodė ir nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių, jo manymu, vaikui reikalingą mažesnę šių išlaidų sumą, nei prašė ieškovė. Suprantama, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai jas apibrėžti nėra objektyviai įmanoma. Pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos dukros interesų naudai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, 590 Eur suma vaiko išlaikymui yra pakankama vaiko poreikių užtikrinimui, yra teisinga ir atitinkanti protingumo bei sąžiningumo principus.
36. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
39. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 230 Eur išlaikymą, nes teismo sprendimu yra priteistas 260 Eur išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tėvų turtinė padėtis yra apylygė, todėl prie vaiko išlaikymo jie turi prisidėti lygiomis dalimis. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo kasmėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 1 850 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atskaičius mokesčius ši suma yra 1 155 Eur, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, teisingai sprendė, kad šalys prie dukters išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
40. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, prašė iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteisti 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. birželio 15 d. (9 mėn. x 230 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 230 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2021 m. balandžio mėnesį. Apeliantė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, prašo jį panaikinti ir priteisti visą 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik deklaratyviais atsakovo teiginiais ir jo pateiktu bendravimo su vaiku kalendoriumi, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad nurodytu laikotarpiu nepilnametė dukra su atsakovu praleido daug laiko, todėl šalys vaiku rūpinosi lygiomis dalimis.
41. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
42. Apeliantė nurodo, jog įsiskolinimo skaičiavimo pradžiai yra aktuali 2020 m. birželio 13 d. data, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti įsiskolinimą nuo 2020 m. spalio 13 d., todėl įsiskolinimo laikotarpį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nuo jos nurodytos datos.
43. Ieškovė nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog įsiskolinimas iš esmės nesusidarė, rėmėsi tik atsakovo pateiktais kalendoriais su jo paties sužymėtomis datomis, kai šalių dukra buvo su atsakovu. Be to, teismas neanalizavo, ar būdamas su dukra atsakovas teikė jai visapusišką išlaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
44. CPK 177 straipsnis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teikti jo pažymėti bendravimo su vaiku dienų kalendoriai byloje laikytini tinkamu įrodymu. Pažymėtina, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu šio įrodymo neginčijo, apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių konkrečių dienų, kurias atsakovas kalendoriuje būtų pažymėjęs neteisingai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu ir teisingai vertino, jog nepilnametis vaikas ginčo laikotarpiu panašų laiką praleisdavo su abiem tėvais, todėl padarė teisingą išvadą, kad vaiką išlaikė abi šalys. Byloje pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad 2020 m. spalio lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovas prie vaiko išlaikymo išlaidų prisidėjo ir ieškovei pervesdamas atitinkamas sumas, pvz., spalio mėnesį – 150 Eur, lapkričio mėnesį – 10 ir 12 Eur E. vaistams ir drabužėliams, gruodžio mėnesį – 9 Eur E. drabužėliams. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovas, su vaiku bendraudamas apie pusę šio laikotarpio, tenkino jo poreikius, kai ieškovė paprašydavo prisidėti prie išlaidų, atsakovas jas pervesdavo ieškovei, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei išlaikymo įsiskolinimą tik už vieną mėnesį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl nepriteisto 1 840 Eur išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
45. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
46. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, prašo nustatyti jo siūlomą 50/50 bendravimo su vaiku modelį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka ribojama atsakovo ir mažametės dukros galimybė bendrauti ir kad pirmosios instancijos teismas tikslingai ir kryptingai atsižvelgė tik į ieškovei naudingus argumentus ir faktines aplinkybes, tokiu būdu be pagrindo iškeldamas ieškovės interesus aukščiau vaiko ir atsakovo teisių ir interesų.
47. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo prašomas nustatyti 50/50 bendravimo modelis šiuo metu neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų turėti stabilią namų aplinką, o ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra racionali, apimanti bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, šventinėmis dienomis, tėvo dieną ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką jis su vaiku taip pat bendrautų kas antrą savaitgalį, kaip ir teismo patvirtintoje tvarkoje, tik skirtųsi šalių siūlomos lyginės ir nelyginės savaitės, o dėl teismo nustatyto bendravimo darbo dienomis atsakovas nenurodo jokių esminių ir pagrįstų prieštaravimų, kodėl jos nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo nustatytas susitikimų periodiškumas ir trukmė parinkti atsižvelgiant į nepilnametės amžių, konfliktiškus šalių santykius ir fiksuotus atsakovo girtumo atvejus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų ar ribotų ir neužtikrintų nuoseklaus tėvo ir vaiko bendravimo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo režimą, į tai, jog byloje nustatytas keturių mėnesių pereinamasis laikotarpis, manytina, jog nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir interesus, suteikia tėvui galimybę toliau kurti ir stiprinti santykį su vaiku, nuosekliai dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Kita vertus, šalims palikta teisė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, taigi akivaizdu, jog, šalims bendradarbiaujant dėl geriausių vaiko interesų, bendravimo su vaiku modelis gali būti ir lankstesnis.
48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas bendravimo tvarkoje numatė tik atsakovo pareigas ieškovės atžvilgiu (kad jis turi pasiimti ir pristatyti dukrą į švietimo įstaigą ar namus, kad jis visais atvejais privalo atsiliepti į ieškovės skambučius ir pan.), taip pastatydamas ieškovę į galios poziciją prieš atsakovą. Bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, todėl tam tikri įpareigojimai atsakovui nustatytoje tvarkoje yra būtini siekiant užkirsti kelią šalių tarpusavio konfliktams, taip pat kad bendravimo tvarka iki minimumo sumažintų galimybę ja spekuliuoti ir kad nebūtų pažeista vaiko teisė į nuoseklų, kasdienį ir iš anksto planuojamą gyvenimo režimą.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių skundžiamo sprendimo turinį, jų pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Apeliantų argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
51. Atmetus šalių apeliacinius skundus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundų parengimą neįgijo, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas įrodymų apie tokias patirtas išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos pagrįstos tinkamais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.