Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1178-775/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-15
Bylos Nr.: e2S-1178-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05962-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: P. Z.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1178-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05962-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui P. Z. pareiškimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo – nustatyti mažametės E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su motina R. P.; priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. Z. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į R. P. banko sąskaitą ir ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo P. Z. ir E. Z. laikiną bendravimo tvarką: P. Z. su dukra E. Z. bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais po darželio tris valandas, ją pasiimdamas iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamą vietą iki 20.00 val. bei nustatyti, kad dukters buvimo metu tėvas privalo būti blaivus (0,00 promilių). Prašymą grindė tuo, kad:

1.1. Ieškovė ir P. Z. yra mažametės E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu kaip šeima iki 2020 m. birželio 13 d. Šalių ryšiams nutrūkus dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, atsakovas išsikėlė gyventi iš ieškovės namų ir pradėjo gyventi skyriumi. Šalys buvo susitarę, kad kartu auklės, prižiūrės ir rūpinsis dukra, susitarė, kad dukters nuolatinė gyvenama vieta bus su motina, atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ir susitarė dėl bendravimo tvarkos. 2021 m. balandžio 7 d. atsakovas dukrą pagal susitarimą pasiėmė iš jos lankomo darželio ir nusivežė į jo gyvenamą vietą, kur mergaitė turėjo nakvoti. Tą patį vakarą paskambino ieškovei ir nurodė, kad blogai jaučiasi. Iš balso tono ir kalbėjimo, ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovas gali būti neblaivus. Po pokalbio ieškovė paskambino policijos pareigūnams. Nuvykę policijos pareigūnai atsakovui nustatė 2,75 promilių girtumą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mažametę paėmė iš tėvo ir perdavė motinai.

1.2. Po 2021 m. balandžio 7 d. įvykio kilo realus pavojus dukters sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėja nedelsiant kreipėsi į teismą dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė su dukra nuo 2019 m. gegužės 13 d. gyvena ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kur sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi, švari, rami aplinka, mergaitė turi visas būtinas jai priemones ir daiktus. Dukrą su motina sieja itin stiprus ryšys, mergaitė yra tik (duomenys neskelbtini), ji yra itin prisirišusi prie mamos, todėl laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

1.3. Šalims pradėjus gyventi skyriumi atsakovas teikė nereguliarų išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. spalio 13 d. išlaikymo teikimą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad dukra pas jį praleidžia panašiai laiko kaip su ieškove. Preliminariai įvertinus šalių dukters poreikius, vaiko amžių, kas mėnesį reikalinga lėšų suma dukrai išlaikyti sudaro apie 670 Eur. P. Z. yra darbingas, turi pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl gali skirti ieškovės nurodomą išlaikymo dydį.

1.4. Atsakovas nuolatos reiškia norą bendrauti ir leisti laiką su dukra, pasiimti pas save ją su nakvyne tiek iki 2021 m. balandžio 7 d. įvykio, tiek po jo. Pabrėžia, kad ieškovė nuolat nurodydavo P. Z., kad dukters buvimo metu su juo, jis privalo būti blaivus. Įvykus 2021 m. balandžio 7 d. įvykiui ieškovė mano, kad yra tikslinga šiuo metu riboti dukters bendravimą su tėvu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. Z. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko, prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 14 d. šalims pradėjus gyventi skyrium ir ieškovei nustojus maitinti dukrą krūtimi, vaiko priežiūra, auklėjimas ir rūpinimasis tarp šalių vyko lygiomis dalimis. Nuo 2020 m. gruodžio šalys sutarė dėl tokios bendravimo tvarkos: pirmą savaitę – pirmadienį, antradienį dukra bus su mama, trečiadienį, ketvirtadienį dukra bus su tėvu, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį dukra bus su mama; antrą savaitę – pirmadienį, antradienį dukra bus su tėvu, trečiadienį, ketvirtadienį dukra bus su mama, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį dukra bus su tėvu. Toliau pirmos savaitės grafikas, antros ir t.t. Šalys susitarė, kad vaiko išlaikymu rūpinsis kiekvienas atskirai, o jei bus reikalingos papildomos išlaidos, jas dengs lygiomis dalimis. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo yra klaidingas, nes po susitarimo, kad dukros išlaikymu rūpinsis kiekvienas atskirai (nuo 2020 m. birželio 13 d.), atsakovas susitarimo laikosi ir perka dukrai reikalingus drabužius ir avalynę šiltesniam sezonui, žaislus, lavinimo priemones, higienos priemones ir kitas būtinas vaiko poreikiams užtikrinti prekes. Mano, kad 300 Eur prašoma suma, neatitinka dukros keliamiems poreikiams išleidžiamos sumos ir pinigai bus panaudoti pareiškėjos asmeninei gerovei ir asmeninei finansinei padėčiai pagerinti. Atsakovas sutiko teikti 50 Eur sumą vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui (maistas, higienos prekės) ir įsipareigojo padengti pusę išlaidų, kurios bus skirtos vaiko žaislų ir lavinamųjų priemonių inventoriui atnaujinti, naujų drabužių bei avalynės pirkimui taip pat kitas išlaidas skirtas dukrai, su sąlyga kad bus pateikti išlaidų čekiai su teisingomis datomis ir dukrai skirtomis išlaidomis bei jų kainomis. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neadekvati ir pažeidžianti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu. Vien iš darželio vykimas namo ir vežimas į ieškovės namus gali užtrukti daugiau nei vieną valandą, kokybiško bendravimo su dukra lieka tik dvi valandos, kas yra neteisinga ir silpnins tėvo – dukters ryšį. Atsakovas sutiko su tokia bendravimo tvarka: antradienis ir ketvirtadienis (16:30–21:00 val.), šeštadienis (10:00–21:00 val.) ir bent kas antrą sekmadienį (10:00–20:00 val.). Prašė tai pat neriboti nakvynių arba jas suteikti bent savaitgaliais. Atsakovo ir dukters ryšys yra stiprus ir atsakovas nenori jo prarasti. Atsakovas stengiasi su dukra susitikti taip dažnai, kaip tik leidžia ieškovė, bendrauja kitomis priemonės (vaizdo skambučiais) jei gyvas bendravimas nėra įmanomas.

2.2. 2021 m. balandžio 7 d. buvo vienintelis kartas, kai atsakovas vartojo alkoholį būdamas su vaiku. Labai dėl to gailisi, padarė išvadas ir tai daugiau niekada nepasikartos. Vaiko saugumui, fizinei ar moralinei būklei jokios žalos nebuvo padaryta. Įvykyje dalyvavusios instancijos nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas sutiko su mediacija, nes nori taikiai išspręsti ginčą. Taip pat yra skirta socialinė vadyba, kurios pagalbą atsakovas priima ir vadovausis jų pateiktomis rekomendacijomis bei nurodymais. Ir šalims gyvenant kartu alkoholis buvo vartojamas bendru sutarimu, penktadieniais ir šeštadieniais po dvi skardines alaus, atsakovas niekada nėra triukšmavęs, smurtavęs, grįžęs vėlai neblaivus, ar kitaip trikdęs pareiškėjos ar vaiko ramybę ir gerovę. Darbo dienomis alkoholio nevartoja, nėra turėjęs nusižengimų dėl alkoholio vartojimo, neregistruotas priklausomybių centre, neturi nuobaudų ar įspėjimų dėl vairavimo ar pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam. Dirba pastovų dieninį darbą, į kurį turi vykti automobiliu, todėl alkoholio darbo dienomis nevartoja. Darbe dažnai tenka valdyti sudėtingą gamybos procese naudojamą įrangą ir spręsti įvairius gamybos klausimus, bendrauti su vadovais ir gamybos operatoriais, todėl visada turi būti blaivus ir geros savijautos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

4. Byloje buvo nustatyta, kad šalys gyvena skyrium. Teismas vertindamas ieškovės nurodomą 2021 m. balandžio 7 d. įvykį, kaip aplinkybę pagrindžiančią realią grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, įvertino ir tai, jog tai vienas atvejis, dėl kurio atsakovas gailisi, suprasdamas pasekmes, geranoriškai bendradarbiauja ir su ieškove, ir su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad šalių ryšiai nutrūko dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie pagrįstų atsakovo priešingą šalių dukters interesams veikimą, nesirūpinimą šalių dukra, sąmoningą leidimą kilti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.

5. Vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas šalių susitarimu su dukra bendravo maksimaliai, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, jog, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra būtini dažnesni nei ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje, susitikimai su tėvu, tikslu išsaugoti artimą vaiko ryšį su tėvu. Ieškovė tarnybos specialistams nurodė sutinkanti su kitokia, nei prašo patvirtinti, atsakovo ir dukters bendravimo tvarka. Ieškinio rengimo teismui stadijoje nežinant koks reikalavimas bus reiškiamas ieškiniu, o byloje nesant duomenų, pagrindžiančių būtinybę riboti atsakovo dalyvavimą dukters auklėjime keičiant šalių susitarimo pagrindu nusistovėjusią atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką, teismas konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir ieškovės suformuluota bendravimo tvarka šioje proceso stadijoje nenustatytina.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė būtinybės šioje proceso stadijoje (t. y. iki ieškinio teismui pateikimo) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą. Ieškovė nenurodė dėl kokio periodinio dydžio išmokų buvo susitarta su atsakovu, iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog atsakovas neneigė ir neneigia nei vaiko poreikių nei savo pareigos išlaikyti vaiką, sutinka mokėti po 50 Eur kas mėnesį bei padengti pusę patirtų išlaidų žaislams, lavinimui, drabužiams, avalynei. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį.

IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė teigia, jog ta aplinkybė, kad ji teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą manyti, kad šalių santykiai ypač konfliktiški, todėl būtina nustatyti mažametės E. Z. gyvenamą vietą su motina, kadangi nepavyksta su atsakovu geranoriškai taikiu būdu susitarti dėl dukters. Ieškovė aiškiai prašyme nurodė, kad atsakovas nuolatos reiškia norą pasiimti dukrą pas save su nakvyne, tačiau dukters buvimo su tėvu metu, tėvas būna neblaivus, todėl siekiant apsaugoti dukters interesus teismas privalėjo nustatyti mažametės gyvenamą vietą. Šiuo atveju, teismas grubiai pažeidė mažametės E. Z. interesus.

7.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad teismas nevertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. balandžio 22 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo” pateiktų duomenų dėl 2021 m. balandžio 7 d. 19.46 val. registruoto iškvietimo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat teismas nepasisakė, nenurodė, kodėl šie duomenys nevertinti, kaip vaiko teisių pažeidimas. Be to, įvykis įvyko darbo dieną, trečiadienį, todėl esant šiai aplinkybei, yra akivaizdu, kad atsakovas nevengia būti neblaivus, net būdamas su vaiku ir darbo dienomis. Esant tokiai situacijai kilo realus pavojus šalių dukters E. Z. saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, tėvas grubiai pažeidė mažametės teises ir teisėtus interesus. Vien aplinkybė, kad mažametė E. Z. buvo paimta Vaiko teisų apsaugos specialistų iš tėvo, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad dukros buvimas su atsakovu tapo nesaugus ir dėl to buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

7.3. Atsakovas P. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad tai vienkartinis atvejis, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad teikia išlaikymą dukrai, kad nėra baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Priešingai, ieškovė teigė, kad gyvenant kartu nuolat kildavo konfliktai dėl to, kad P. Z. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jis kiekvieną vakarą tiek ieškovės, tiek dukters akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, vakarais nuolatos gerdavo alų. Šias aplinkybes patvirtino atsakovas atsiliepime į prašymą nurodydamas 1 punkte „alkoholis buvo vartojamas bendru sutarimu“, „buvome sutarę, kad be priekaištų galėsiu vartoti penktadieniais ir šeštadieniais po dvi skardines alaus“. Tokie atsakovo teiginiai patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas itin mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, o tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl alkoholio vartojimo ribojimo, pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, juo piktnaudžiauja. Atkreiptinas dėmesys, kad kas antrą penktadienį mergaitė ne kartą buvo su atsakovu, vadinasi atsakovas patvirtina, kad būnant kartu su dukra penktadieniais ir šeštadieniais atsakovas vartojo alkoholį.

Atsiliepimas

7.4. Pasak ieškovės, teismas pažeidė ne tik pareigą būti aktyviam, bet ir mažametės E. Z. interesus, kadangi esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, ką patvirtina tiek ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, tiek atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą. Be to, teismas atmesdamas prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nenurodė jokių teisinių motyvų, o tik teisės normas, kodėl šiuo atveju nenustatoma jokia laikina bendravimo tvarka.

7.5. Skunde nurodoma, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas teigdamas, kad perka dukrai būtinus daiktus, nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Priešingai, ieškovė pateikė bankų išrašus, kad atsakovas nėra atlikęs po 2020 m. spalio mėnesio nei vienos įmokos, skirtos dukros išlaikymui, todėl ieškovė nuo šios datos viena išlaiko šalių dukrą. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime tik siūlo išlaikymo sumą, tačiau šios nurodomos sumos realiai neteikia dukters E. Z. išlaikymui, taip pažeisdamas dukters interesus.

Šalies argumentai

7.6. Ieškovės teigimu teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, nepatikrino Sodros duomenų bazės, kas leistų matyti, kad atsakovas gali mokėti tokio dydžio išlaikymą, kokio prašo ieškovė. Ieškovė viena išlaiko dukrą, todėl geriausiai žino dukters poreikius ir kokia lėšų suma reikalinga kas mėnesį dukters išlaikymui ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Tokią sumą ieškovė aiškiai nurodė prašyme, t. y. dukros minimaliems būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga 670 Eur, suma. Iš šios sumos ieškovė išskaičiavo valstybės teikiamą paramą 70 Eur kas mėnesį, o likusią sumą padalino po lygiai abiem tėvams, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka 300 Eur lėšų suma dukrai išlaikyti.

7.7. Be to, skunde ieškovė nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kurioje institucija aiškiai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl nepilnametės E. Z. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. P. ir prašomas 300 Eur laikinas išlaikymas atitiktų vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius.

Atsiliepimas

8. Atsakovas P. Z. atsiliepime į ieškovės R. P. atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra ypač konfliktiški ir tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Atsiliepime atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad susitikimų su dukterimi metu būna neblaivus, ieškovė naudojasi 2021 m. balandžio 7 d. įvykusiu įvykiu, siekdama nepagrįstai apriboti atsakovo bendravimą su dukterimi, tačiau ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų dėl atsakovo galimo piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas pripažino, kad 2021 m. balandžio 7 d. buvo neblaivus, tačiau tai buvo vienintelis kartas, kai vartojo alkoholį būdamas su vaiku, dėl minėto įvykio labai gailisi, padarė išvadas ir yra pažadėjęs, kad tai daugiau niekada nepasikartos. Taip pat geranoriškai bendradarbiauja su visomis vaiko gerovę užtikrinančiomis institucijomis, siekia užtikrinti vaiko interesus. Atsakovas nurodo, jog grėsmė vaiko interesams nebuvo nustatyta ir vaiko gerovę užtikrinančių institucijų bendravimas su vaiku apribotas atsakovui nebuvo. P. Z. teigimu teismas teisingai vertino, jog ieškovės teiginiai yra neįrodyti ir nepagrįsti, kadangi atsakovas, gyvenant su ieškove ir ypač gimus dukrai, vengė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir save ribojo, todėl alkoholį vartodavo tik savaitgaliais, silpną (alų) ir tik mažais kiekiais, alkoholio nevartojo dukters akivaizdoje.

8.2. Nurodoma, kad ieškovės pateikta laikina bendravimo tvarka be jokio pagrindo apribotų atsakovo ir E. Z. teisę bendrauti, vystyti tėvo ir dukros santykius ir jų raidą. P. Z. nuomone, ieškovė siekia riboti atsakovo dalyvavimą dukters auklėjime, keičiant jų susitarimo pagrindu nusistovėjusią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, neatspindi vaiko interesų, o juos pažeidžia, iškeldama ieškovės norą apriboti P. Z. ir dukters bendravimą aukščiau šalių dukters interesų.

8.3. Pasak P. Z., vaiko poreikius turėtų atspindėti ne preliminarus paskaičiavimas, koks dydis galėtų būti reikalingas dukros išlaikymui. Išlaikymo dydis turėtų atspindėti vaiko interesus ir turėtų būti apskaičiuojamas remiantis realiais vaiko poreikiais. Duomenų, pagrindžiančių, kiek kas mėnesį ieškovė skiria dukters išlaikymui, taip pat nepateikė. Be to, šalių susitarimas, atsakovui teikiant 50 Eur išlaikymo dydį, mokamų periodinėmis išmokomis bei padengiant pusę patirtų išlaidų žaislams, lavinimui, drabužiams, avalynei, buvo šalių sutartas remiantis tuo, kad šalys su vaiku bendraudavo lygiomis dalimis, dukrai praleidžiant vienodą laiką tiek su tėvu, tiek su motina. Skunde taip pat pažymima, kad atsakovas niekada nevengė rūpintis vaiku, visada teikė išlaikymą, tiek, kiek tai buvo reikalinga vaiko poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio atsakovui padavimo taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

12. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl nutarties (ne) pagrįstumo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vienos iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tuo labiau šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dar nepareiškus ieškinio. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus motyvus, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

17. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog tarp šalių apskritai kyla ginčas dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos. Teismas nurodė, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams nepilnametės šalių dukters interesams.

18. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Bylos duomenimis šiuo metu šalys gyvena skyrium, jų santykiai konfliktiški. Įvertintina ir aplinkybė, kad mažametė dukra buvo paimta Vaiko teisų apsaugos specialistų iš tėvo, kas laikytina situacija, sukeliančia vaikui stresą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, ramią bei stabilią aplinką, taip pat vadovaujantis tuo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai nurodė, jog gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nustatant laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina įvertintina ir aplinkybė, kad vaikui turi būti užtikrinamas įprastos aplinkos stabilumas, o remiantis šalių argumentais matyti, jog bendru susitarimu šalių dukters nuolatinė gyvenama vieta buvo nustatyta su motina, nors ir sutarė, kad abu kartu rūpinsis dukra, nusistatė bendravimo tvarką, pagal kurią ir su tėvu dukra praleisdavo daug laiko. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas, teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Tik pareiškus ieškinį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus, argumentus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

19. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis taip pat yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

20. Nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgiant į tarp šalių kylančius nesutarimus dėl bendravimo su vaiku ir siekiant užtikrinti tėvų santykių su vaiku stabilumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtina nustatyti ir laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

21. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. balandžio 22 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo” pateiktus duomenis, taip pat nurodo, jog byloje daugiau jokių įrodymų apie tai, kad toks atsakovo elgesys kartotųsi ir jis po 2021 m. balandžio 7 d. įvykio bendraudamas su dukra vėl būtų buvęs neblaivus, nėra. Siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko artimo ryšio išsaugojimą, teismas nustato bendravimo tvarką pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje pasiūlytą grafiką, dėl kurio atsakovas nepateikė prieštaravimų. P. Z. su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas dukrą iš darželio 16.30-17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.30 val., taip pat bendrauja kas antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.30 val.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis vaiko gyvenamosios vietos su motina bei atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymas yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis) arba panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė būtinybės šioje proceso stadijoje (t. y. iki ieškinio teismui pateikimo) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Pareiškėja prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas iki 2020 metų spalio mėnesio teikė nereguliarų išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nors atsakovas nurodo, jog šalys buvo susitarusios, kad vaiko išlaikymu rūpinsis kiekvienas atskirai, o jei bus reikalingos papildomos išlaidos, jas dengs lygiomis dalimis, tačiau siekiant šiuo metu užtikrinti reguliarų, nustatyto dydžio minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, teismas sprendžia, jog tikslinga iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus vertinamos išnagrinėjus bylą.

25. Teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgiant į SODROS duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini) Eur), taip pat į tai, kad teismas neturi duomenų apie priežastis, dėl kurių atsakovas neišgalėtų šiuo metu teikti tokio dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, ir įvertinęs būtinų vaiko poreikių užtikrinimo pastovumą, iš atsakovo priteisia laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

26. Pagal LR Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalį teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjai nustato 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, per kurį ieškovė turi pareikšti ieškinį teismui. Ieškovei išaiškintina, kad jei ji per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateiks, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymo normas, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove R. P..

Priteisti nepilnamečiui vaikui E. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą iš atsakovo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos ir galutinio teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į pareiškėjos R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pareiškėją.

Nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu P. Z. tvarką, numatant, kad P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas dukrą iš darželio 16.30-17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.30 val., taip pat bendrauja kas antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.30 val.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Įpareigoti pareiškėją R. P. pranešti Kauno apylinkės teismui apie privalomos mediacijos pabaigą.

Nustatyti pareiškėjai R. P. 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos ieškiniui pareikšti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė