Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainos Dyburienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio (toliau – ir nuosprendis), kuriuo jis padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. K. Gražėno atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą 1 metams, ir baudžiamoji byla J. G. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir dalimis, nuspręsta paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir valstybės naudai iš J. G. konfiskuoti įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės dalį, t. y. 17 130 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, nuspręsta paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, tai yra J. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo, paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 06.51 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0168 nustatytas 1.66 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino. J. G., suprasdamas, kad yra neblaivus, kadangi vartojo alkoholinius gėrimus – viskį, alų, nusprendė vairuoti transporto priemonę, tai yra tokiu būdu sąmoningai vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo santykius, jų asmenybes, laiduotojo suinteresuotumą, kad J. G. laikytųsi įstatymo reikalavimų ir daugiau nebenusikalstų, laidavimas skirtas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad turto konfiskavimo taikymas visa apimtimi (34 260,00 Eur), šiuo atveju, neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam bei atsižvelgiant į J. G. turtinę padėtį ir jo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, iš J. G. nuspręsta išieškoti dalį įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės sumos, t. y. 17 130 Eur. Taip pat kaltinamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 2 d., bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliantas ir jo gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, bei prašo:

3.1. Panaikinti 2025 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį ir netaikyti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos arba pakeisti šią dalį nustatant transporto priemonės vertės dalį – 5 000 Eur;

3.2. Panaikinti 2025 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį ir paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 2 d.

4. Skunde nurodo, kad J. G. sutinka, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jam paskirti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, draudimą naudotis specialiąja teise, tačiau nesutinka su teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu 2 metams. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadybininko pareigose, o tinkamai darbo funkcijų užtikrinimui, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jis vienintelis išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, todėl jam yra būtina išsaugoti darbo vietą. J. G. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas ir dėl to, kad reikia vežti vaikus į mokyklą, būrelius, pas gydytojus ir pan. Nors jis ir buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, o paskirtos piniginės baudos sumokėtos.

5. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje asmenims, kurie padarė analogišką nusikalstamą veiką, nustatomi trumpesni šios baudžiamojo poveikio priemonės terminai: 1 metai (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-364-729/2023, 1-348-729/2023); 1 metai ir 6 mėnesiai (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-729/2023; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-179-1036/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3223-1034/2022; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-232-995/2021, 1- 526-995/2022, 1-435-999/2022, 1-305-995/2022).

6. Skunde pažymi, kad teismas nepateikė išsamių ir motyvuotų argumentų, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį bei nustatydamas jo dydį. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto dydį neatsižvelgė į J. G. charakterizuojančias aplinkybes, jo finansinę, bei šeimyninę padėtį. Nuosprendyje nurodomos aplinkybės apie J. G. alkoholio vartojimo aplinkybes, automobilio vairavimą esant neblaiviam, bei padarytus KET pažeidimus yra svarbios, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą neįvertino šių ir kitų skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių visumos ir nors padarė išvadą, kad šiuo atveju iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens tikslinga konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau netinkamai nustatė šios dalies dydį.

7. Skunde atkreipia dėmesį, jog jis dirba, jo gaunamas darbo užmokestis apie 1 000 Eur per mėnesį, tačiau visas gaunamas darbo užmokestis skiriamas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. J. G. yra vienintelis nepilnamečių vaikų išlaikytojas, o kitų pajamų šiai dienai negauna. Jo finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Nors J. G. yra baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai yra susiję ne su šiurkščiais KET pažeidimais. J. G. yra neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę bei gailėjosi. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad jis privalės atlyginti padarytą žalą kitoms transporto priemonėms, kuri sudarys ne mažiau kaip 12 000 Eur, bei įmonės transporto priemonei padarytą žalą apie 28 000 Eur žalos, iš viso apie 40 000 Eur, kas jaunam, vieninteliam savo vaikų išlaikytojui yra nepakeliama suma.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, ir valstybės naudai nusprendęs konfiskuoti įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės dalį, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti bei atsižvelgė į J. G. turtinę padėtį ir jo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Darydamas nusikalstamą veiką J. G. suprasdamas, kad yra neblaivus, kadangi vartojo alkoholinius gėrimus – viskį, alų, nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra tokiu būdu sąmoningai vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia, be to, sukėlė eismo įvykį - atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti priekyje stovėję dar trys automobiliai, kas rodo, kad jis elgėsi lengvabūdiškai, todėl kitos jo asmeninės savybės bei finansinis kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimas, jei neteks darbo, nėra pagrindas švelninti jo teisinę atsakomybę ir švelninti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

J. G. ir jo gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo vairuoti transporto priemones terminu, bei automobilio vertės konfiskavimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

10. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nuo 2 metų iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui ir šį terminą sutrumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

11. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 7 metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).

12. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog tiek svarstant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek svarstant baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimą apeliantui, apylinkės teismas įvertino sekančias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, tai, kad praeity neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, atsižvelgė į proporcingumo principą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikoms daryti ateityje, įvertinus jau aptartas J. G. asmenybę bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – įstatyme numatytam artimą minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui – 2 metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio pirmos instancijos teismo vertinimo nepašalina apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo veikloje, bei rūpintis šeima ir nepilnamečiais vaikais, kadangi šios aplinkybės jam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio.

13. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 1,66 promiles, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti, nors prieš tai link namų jau važiavo „(duomenys neskelbtini)“ taksi automobiliu, tačiau lengvabūdiškai nusprendė, jog toliau vairuos pats, dėl ko ne tik kad vairavo neblaivus, bet sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos net keturios kitos transporto priemonės, o tai rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą. Apelianto asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad jis ne tik padarė vieną šiurkščiausių, pavojingiausių KET pažeidimų, vairuodamas neblaivus, sukeldamas žalą – apgadindamas net keturis kitus automobilius, bet ir tai, jog jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kas įvertinus padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, rodo, jog apelianto daromi KET pažeidimai sunkėja. Pakartotinai įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias apelianto asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, o už pakartotinį pažeidimą net 7 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą, artimą minimaliam, vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, kaip prašoma apeliaciniame skunde, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybę, tai, kad jis nelaikytinas pavyzdingai besilaikančiu KET, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus – apeliantas vairavo neblaivus (nustatytas 1,66 promilių neblaivumas) ryto metu (06.51 val.), Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurioje galėjo važiuoti ir kiti eismo dalyviai, be to sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į net keturias, stovėjimo vietose stovinčias transporto priemones ir jas apgadino. Be to, kilus pasekmėms (sužalojus kitus asmenis) dėl tokio asmens neteisėto elgesio, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę, o jų nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka, kad jis atsitrenkė į stovinčias transporto priemones. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Pažymėtina, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

15. Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantui teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, ar kad ji reikalinga šeiminiams poreikiams patenkinti, nėra priežastimi sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje darbovietėje. Jokių kliūčių, kurios trukdytų jam dirbti gan neilgą laikotarpį kitokio pobūdžio darbą, kuriam nereikia teisės vairuoti transporto priemones, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

16. Apeliaciniame skunde remiamasi kitų Lietuvos teismų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Nr. 1-364-729/2023, 1-348-729/2023; 1-354-729/2023; Vilniaus apygardos teismo Nr. 1A-179-1036/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 1-3223-1034/2022; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų Nr. 1-232-995/2021, 1- 526-995/2022, 1-435-999/2022, 1-305-995/2022). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos teismų praktika nėra nei analogiška nei iš esmės panaši šioje byloje nustatytai, todėl ja vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Kitaip nei nagrinėjamoje byloje, cituojamose bylose nustatytos kitokios faktinės situacijos – dalyje jų kaltininkas nesukėlė eismo įvykio, kitose nors ir sukėlė, niekam nepadarė žalos, dar kitose skyrėsi padarytos žalos dydžiai ir eismo įvykių aplinkybės, taip pat visose bylose skyrėsi kaltininkui nustatytas neblaivumo laipsnis, skyrėsi kaltininkų asmenybės charakteristikos ir pan.

17. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl neteisingai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. ir jo gynėjos apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl turto vertės konfiskavimo.

18. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde taip pat prašoma netaikyti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos arba pakeisti šią nuosprendžio dalį, nustatant transporto priemonės vertės dalį – 5 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, ir sprendimu valstybės naudai iš J. G. konfiskuoti įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertės dalį, t. y. 17 130 Eur, nėra objektyvaus pagrindo.

19. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021, 2K-191-719/2023, 2K-208-511/2024, 2K-49-489/2025 ir kt.).

20. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Kadangi automobilis, kurį vairavo J. G. nuosavybės teise jam nepriklauso, o turto savininkas nežinojo, jog šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš J. G. turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

22. Pažymėtina, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-191-719/2023). Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

23. Nagrinėjamu atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vairuoto automobilio „VW Golf“ vidutinė vertė su PVM Lietuvoje pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 34 260 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. G. turtinę padėtį ir jo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, todėl sprendė konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį – 17 130 Eur, t. y. pusę automobilio vertės. Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas, o tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

24. Teisėjų kolegija įvertinusi asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės finansinę padėtį, automobilio vertę, teisinį reguliavimą, ankščiau nurodytą Lietuvos teismų praktiką, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad tokio dydžio konfiskuotino turto vertė bus pakankamai efektyvi ir proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga finansinė našta, juolab įvertintina tai, kad J. G. nebuvo nuteistas, jam nebuvo skirta bausmė, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato minimaliam vienų metų laidavimo terminui. Pastebėtina ir tai, kad J. G. buvo perduotas laiduotojui - savo tėvui A. K. G., kuris yra konfiskuotino automobilio savininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kuriam minėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais buvo grąžintas. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, į paties J. G. lengvabūdiškumą, kuris jau važiuodamas su draugu namo „(duomenys neskelbtini)“ taksi automobiliu, lengvabūdiškai nusprendė, jog gali toliau vairuoti pats ir būdamas neblaivus nesuvaldė automobilio ir apgadino net keturis kitus stovinčius automobilius, konstatuotina, kad J. G. veika buvo labai pavojinga, todėl ir jo veikos sukeltos pasekmės pačiam kaltininkui turi būti atitinkamo dydžio. Taip pat, atmestinas skundo argumentas, jog J. G. turės atlyginti kitiems automobiliams padarytą žalą, nes tai yra jo paties neteisėto veikimo pasekmė ir negali mažinti jo atsakomybės. Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį ir jo dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjos apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. ir jo gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.