Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A., G. R. ir G. Ž. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-(duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovų mama – V. R. (gim. 1963 m., žuvo būdama 59 metų). Eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo A. Ž., o ieškovų mama buvo šio asmens vairuojamos transporto priemonės keleivė. Eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo. Atsakovė – draudimo bendrovė kiekvienam ieškovui išmokėjo po 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat G. A. atlygino laidojimo išlaidas bei kapo sutvarkymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykį, kurio metu žuvo ieškovų mama, sukėlęs A. Ž. veikė ne tyčia, o neatsargia kaltės forma (vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nesustojo prie STOP linijos, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam vilkikui, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su vilkiku). Nors ieškovai dublike užsiminė, kad A. Ž. sirgo šizofrenija, tad apskritai, anot ieškovų, jis negalėjo vairuoti automobilio, bet vairavo, kas didina jo atsakomybės ir kaltės laipsnį, tačiau pažymėtina, jog ieškovų mama buvo šio asmens vairuojamo automobilio keleivė, ji pati pasirinko kartu važiuoti su A. Ž., galbūt netgi žinodama apie šio asmens sveikatos problemas. Teismo vertinimu, suaugusio asmens (ieškovų mamos) pasirinkimas važiuoti kartu su A. Ž. ir šio asmens liga nėra joks pagrindas neturtinės žalos didesnio dydžio nustatymui ir kitokios kaltės formos nustatymui, kaip tik neatsargumas. Kaip pažymima teismų praktikoje, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju.

Atsakovė teigdama, jog neturtinės žalos dydį ji nustatė teisingai, remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje susiformavusi nuostata, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Taip pat atsakovė pažymi, jog žemesnės instancijos teismų naujesnėje praktikoje pilnamečiam vieno iš žuvusiųjų tėvų vaikuipriteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 3 000,00 Eur iki 15 000,00 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nutartis byloje Nr. 1A-168-462/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-130-606/2019; Panevėžio apygardos teismo 2021-06-29 nutartis byloje Nr. 1A-120-491/2021; Panevėžio apylinkės teismo 2021-06-14 nuosprendis byloje Nr. 1-235-1082/2021; Kauno apylinkės teismo 2021-03-08 nuosprendis byloje Nr. 1-651-720/2021).Be to, atsakovė nurodo, jog ji neturtinės žalos dydį apskaičiavo remdamasi rekomendacijomis, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA.

Tuo tarpu ieškovai, pagrįsdami savo ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, remiasi 2022 m. teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-1028-643/2022; Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-43-795/2022), pagal kurią pilnamečiams vaikams ir vienam (tuo metu) nepilnamečiui neturtinei žalai atlyginti buvo priteistos 30 000,00 – 40 000,00 Eur sumos.

Tačiau teismas pažymi, jog teismas nėra saistomas atsakovės nurodomų rekomendacijų, o vertina situaciją individualiai, atsižvelgdamas į bylai svarbias aplinkybes, taip pat į naujausią ir aktualiausią teismų praktiką, formuojamą ne tik kasacinio teismo, bet ir aukštesnės instancijos (apygardos) teismų. Taip pat pažymėtina, jog ir nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje.

Taip pat teismas pažymi, jog kitų teismų kitose bylose nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kiekvienu atveju nėra tapačios, jos skiriasi.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovus nuo mažumės augino tik jų mama. Ieškovių G. ir G. tėvas mirė, kai jos buvo mažos, G. buvo 2 metai, o G.- be kelių dienų 1 metai, savo tėvo jos neprisimena; ieškovo G. tėvas šeimą paliko, kai G. buvo maždaug metukai. Kaip nurodė teismui ieškovės, jų mama buvo pats svarbiausias asmuo visų ieškovų gyvenime. Nors ieškovės G. ir G. mamos žūties momentu jau buvo suaugusios (G. buvo 30 metų, G. – 28 metai) ir gyveno atskirai, tačiau ieškovė G. nuo mamos gyveno nedideliu atstumu (20 km), itin dažnai susitikdavo su mama, kartu leisdavo laiką, atostogaudavo, pagelbėdavo viena kitai, o ieškovė G., nors ir buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį, užsienyje dirbo su tikslu – užsidirbti pinigų ir mamai nupirkti nuosavą butą, nes mamos svajonė buvo turėti nuosavus namus. Grįždavusi iš užsienio G. visada apsistodavo pas mamą, kitos gyvenamosios vietos ji Lietuvoje neturėjo. Tuo tarpu ieškovas G., kai žuvo mama, buvo dar nepilnametis - 17 metų (už pusantro mėnesio suėjo 18 metų). Jis visada gyveno kartu su mama. Dėl turimos protinės negalios ieškovas G. mamos buvo nuolatos prižiūrimas, jis nuo mamos buvo priklausomas, nebuvo savarankiškas, mama jam buvo pats svarbiausias asmuo, nes ji juo rūpinosi. Mamos priežiūra ir pagalba dėl turimos negalios G. būtų buvusi reikalinga nuolatos ir toliau, nes savimi pasirūpinti G. negali.

Teismas neabejoja, jog ieškovus su mama siejo itin stiprus ir nuoširdus emocinis ryšys. Kaip nurodė teismui ieškovė G., ji mamos netektį išgyveno tik jausdama, kad negali palūžti dėl savo mažametės dukros, tačiau ne kartą buvo akimirkų, kai norėjo ir pati numirti; ieškovė G. sužinojusi apie mamos mirtį patyrė šoką ir tik draugės pagalba sugebėjo grįžti į Lietuvą, po ko nusprendė daugiau į užsienį nebeišvykti, kad skausmą dėl mamos netekties būtų lengviau išgyventi būnant kartu su sese ir broliu; ieškovui G. dėl patirtų išgyvenimų netekus mamos prireikė psichologo pagalbos (pateikta (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės pažyma). 2023-12-12 teismo posėdžio metu, kuris vyko praėjus jau daugiau negu metams po ieškovų mamos žūties, ieškovės itin jautriai išgyveno duodamos teismui paaiškinimus. Teismo vertinimu, vien aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovus su mama siejo itin stiprus ir nuoširdus emocinis ryšys, o netekę mamos – vienintelio asmens, kuris juos užaugino ir su kuriuo jie ir toliau palaikė be galo artimus santykius, ieškovai patyrė ir šiuo metu dar tebejaučia didelį emocinį skausmą. Mamos netektis ieškovams sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė kiekvieno jų gyvenimą.

Mamos netektis lėmė ir pakankamai didelius pokyčius ieškovų gyvenime, kurių, labai tikėtina, nebūtų buvę, jeigu mama nebūtų žuvusi, t. y. ieškovė G. atsisakė darbo užsienyje ir grįžo gyventi į Lietuvą, kad būtų arčiau sesės ir brolio; ieškovas G. turėjo persikelti gyventi pas sesę G., kuri tapo jo globėja, taip pat pakeitė mokyklą, tapo uždaresnis, sunkiau bendraujantis; ieškovė G. į savo šeimą priėmė gyventi brolį, tapo jo globėja, dėl tekusios naštos teko keisti šeimos planus, atsisakyti šeimos pagausėjimo, kaip nurodo, broliui pradėjus gyventi kartu, patiriami ir nepatogumai, jaučiasi trintis ir pan.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovų itin stiprų ir nuoširdų emocinį ryšį su mama, kuri buvo vienintelis juos užauginęs asmuo, todėl be galo svarbus ir artimas, jų patirtus ir šiuo metu dar tebejaučiamus išgyvenimus žuvus mamai, jų gyvenimo pokyčius netekus mamos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis, kurio metu ieškovų mama buvo keleivė, įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, o ne dėl tyčios, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pažymėtina, jog pačių ieškovų nurodyta teismų praktika faktinėmis aplinkybėmis dėl eismo įvykio nagrinėjamoje byloje panašesnė į įvykį byloje Nr. e2A-1028-643/2022, nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo (žuvusioji buvo transporto priemonės keleivė), negu byloje Nr. 1A-43-795/2022, nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo (žuvusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje)), vertina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovams (kiekvienam) priteisti iš atsakovės po 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (tokiu atveju su jau atsakovės išmokėta suma bendra kiekvienam ieškovui neturtinė žala būtų atlyginta po 30 000,00 Eur) (CK 6.250 straipsnis).

Teismas pažymi ir vertina, jog visų ieškovų santykiai su mama buvo identiškai kokybiški, dėl to visiems ieškovams neturtinės žalos dydžiai turi būti vienodi, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytas visų ieškovų ypač stiprus emocinis ryšys bei ypač kokybiški bei šilti tarpusavio santykiai su mama. Visiems ieškovams patyrus vienodai sunkius neigiamus padarinius dėl mamos žūties, natūralu, kad ir neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad suaugusios dukros nebegyveno su mama, pati savaime niekaip nesumažina išgyvento skausmo bei patirtos neturtinės žalos dėl mamos žūties, nes kaip buvo nustatyta byloje, ieškovės intensyviai bendravo su mama, tiek susitikdamos, tiek susiskambindamos.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Ieškovė G. A. taip pat prašo priteisti iš atsakovės 971,52 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog šiuos nuostolius ji patyrė dėl to, kad po mamos mirties jai teko vežioti iš (duomenys neskelbtini) brolį G. iki sutartos vietos, iš kurios jis būdavo paimamas mokyklinio autobuso ir nuvežamas į mokyklą.

Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, anot jos, šios išlaidos pagal savo prigimtį negali būti kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultatas, nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir šių išlaidų, kadangi brolis bet kokiu atveju privalėjo lankyti mokyklą, nepaisant įvykusio įvykio.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatyta, kad ieškovas G. su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendamas su mama jis lankė mokyklą (duomenys neskelbtini). Į mokyklą jį nuveždavo ir parveždavo mokyklinis autobusas, kuris vaikus surenka tik iš (duomenys neskelbtini) r. Pats G. į mokyklą nuvykti savarankiškai negalėdavo dėl savo turimos protinės negalios. Ieškovų mamai 2022-(duomenys neskelbtini) žuvus, ieškovas G. buvo priverstas apsigyventi pas ieškovę G., kuri su šeima gyvena ne (duomenys neskelbtini) r., o (duomenys neskelbtini) r. G. mokslus (duomenys neskelbtini) esančioje mokykloje tęsė psichologams rekomendavus nekeisti ugdymo vietos. Kadangi (duomenys neskelbtini) r. mokyklinis autobusas neatvykdavo paimti G. į (duomenys neskelbtini) r., ieškovė buvo priversta brolį nuvežti iki sutartos vietos (duomenys neskelbtini) r., kur G. būdavo paimamas ir po pamokų grąžinamas. Ieškovė G. A. apskaičiavo, jog 2022-2023 m. mokslo metais ji vežiodama brolį kurui išleido 971,52 Eur.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad G. bet kokiu atveju privalėjo lankyti mokyklą, nepaisant įvykusio įvykio. Tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju įvertintina tai, kad G. turi protinę negalią ir jis savarankiškai bet kokiu viešuoju transportu naudotis nesugebėtų, jis vienas pats iš (duomenys neskelbtini), kur buvo priverstas persikelti gyventi pas sesę po mamos žūties, į (duomenys neskelbtini) esančią mokyklą viešuoju transportu nebūtų sugebėjęs nuvykti. Tam, kad G. saugiai nuvyktų iki mokyklos, kuri buvo (duomenys neskelbtini), iki mamos žūties jį vežiojo iš namų ir parveždavo į namus nemokamai mokyklinis autobusas. Jeigu ieškovų mama būtų buvusi gyva, G. nebūtų reikėję keisti gyvenamosios vietos, jį ir toliau nemokamai į mokyklą būtų vežęs tas pats mokyklinis autobusas, paėmęs jį iš namų (duomenys neskelbtini) r. ir po pamokų parvežęs į namus (duomenys neskelbtini) r. Akivaizdu, jog jeigu ieškovų mama būtų buvusi gyva, ieškovei G. A. nebūtų tekę patirti kiuro išlaidų, kurių dydžio ir apskaičiavimo metodo atsakovė byloje neginčijo. Mamai žuvus ir G. persikėlus gyventi pas sesę į (duomenys neskelbtini) r., ieškovė 2022-2023 m. mokslo metais buvo priversta brolį iš (duomenys neskelbtini) r. vežioti į (duomenys neskelbtini) r. ir atgal tam, kad brolis saugiai pasiektų mokyklą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės veiksmai buvo ekonomiškai ir finansiškai apskaičiuoti, ji nevežiojo brolio iki pat mokyklos, o tik iki sutartos vietos (duomenys neskelbtini) r., kurioje G. perimdavo mokyklinis autobusas, kad būtų patirtos kuo mažesnės išlaidos kurui.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Teismo vertinimu, ieškovė G. A. byloje įrodė, kad eismo įvykį sukėlusio asmens, už kurį žalą privalo atlyginti draudimo kompanija, neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtomis išlaidomis vežiojant brolį mokyklos tikslais. Būtent mamos žūtis lėmė G. persikėlimą gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieškovės patirtos išlaidos kurui, vežiojant G. dėl mokyklos, teismo vertinimu, nėra pernelyg nutolusios nuo eismo įvykį sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų.

Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK6.249, 6.247 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai byloje patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas apmokėjo ieškovė G. A., todėl jos naudai ir prašoma priteisti iš atsakovės šias išlaidas.

Teismas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, dėl turtinės žalos – visiškai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (kasacinio teismo 2023-01-04 nutartis byloje e3K-7-75-916/2023).

Ieškovės G. A. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai, o ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies, tačiau didesne dalimi, t. y. apie 67 proc. (buvo prašoma bendrai 45 000,00 Eur, o priteista 30 000,00 Eur neturinei žalai atlyginti). Teismas taip pat pažymi, jog asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovai iš esmės neturėjo galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Be to, nors ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos nebuvo tenkintas visiškai, tačiau reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų patyrusi kokių tai papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo dėl neturtinės žalos. Atsakovės pozicija byloje buvo kategoriška ir ji apskritai su ieškiniu nesutiko. Teismas įvertinęs tai, kas aptarta, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko, jog yra pagrindas priteisti ieškovei G. A. iš atsakovės visas jos patirtas – 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. A. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 10 000,00 Eur neturtinei žalai ir 971,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei G. R. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei G. A. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 000,00Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.