Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugininku-kontrolieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. B. 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno gatve vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, esant kelyje kliūčiai – važiuojamosios dalies pakraščiu prieš atvažiuojančią transporto priemonę einančiai pėsčiajai V. M., kurią galėjo pastebėti, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio, nesiėmė veiksmų ją saugiai apvažiuoti, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. žuvo.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., jam priklausančiu automobiliu ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo į bankomatą prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nusiimti pinigų. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve, buvo ūkanota, tamsu, kelias drėgnas, buvo dargana. Važiavimo greitis buvo nedidelis, apie 35 km/h, nes iki posūkio buvo likę 35-40 metrų, ir būtų įsukęs į kiemą. Įvykis įvyko tarp (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. 1 ir Nr. 3. Įvykio vietoje liepos neišpjautos, šakos ant kelio, buvo tamsu, gatvės apšvietimas yra, bet dėl aukštų eglių nesimato, jos apšvietimą sugeria. Priešais jį važiavo kita transporto priemonė, bet jie prasilenkė anksčiau. Tarp (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. 1 ir Nr. 3 automobilių nebuvo, buvo tiesus kelias ir prieš pat, gal prieš metrą, jis pamatė žmogaus siluetą priešais automobilį važiuojamoje gatvės dalyje. Jis stabdė, buvo smūgis, žmogus užkrito ant jo automobilio kapoto ir nukrito. Iš karto net nematė, ar tai vyras, ar moteris. Jis iššoko iš automobilio, pamatė, kad ten buvo moteris, pagalvojo, kad gal ten jo mama. Moteris gulėjo šalia jo automobilio dešinio priekinio rato. Jis moterį kalbino, kvietė greitąją. Moteris nebuvo atsigavusi, nekalbėjo, bet kvėpavo. Telefonu iš greitosios pagalbos jam liepė moterį atversti ant šono, jis atvertė ir darė dirbtinį kvėpavimą. Iš moters nosies pasirodė kraujas, telefonu iš greitosios pagalbos jam liepė nušluostyti moteriai kraują, jis nušluostė. Greitoji pagalba atvažiavo po 10-15 minučių ir moterį išvežė. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Buvo iškviesta policija, nustatė, kad jis blaivus. Moteris ėjo ta pačia kelio puse, kuria jis važiavo, ten nėra šaligatvio. Kitoje pusėje, kur apšvietimas, yra didelės eglės, o čia buvo liepų alėja. Ji ėjo po liepomis, šakos nusvirę, būdavo siekia automobilio priekinį stiklą, todėl jis moters nepamatė. Gal neapsidairė gerai, gal tuo metu žvilgsnis nukrypo ir nepastebėjo. Po šios nelaimės jau yra padaryta nauja gatvė su šaligatviais. Savo veiksmus blogai vertina. Mano, kad draudimas turėtų atlyginti civilinį ieškinį, 10 000 eurų yra tokia suma, kurią turėtų atlyginti. Kaltę pripažįsta, norėtų, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes vairavimo teisės jam reikalingos darbe ir dėl mamos. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. B. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini). Jo brolis K. V. taip pat gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini). Jų mama V. M. gyveno Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Mama, nors ir garbingo amžiaus, tačiau gyveno viena, savarankiškai rūpinosi ūkiu. Viena giminaitė laikas nuo laiko atvažiuodavo mamą aplankyti, padėdavo atlikti buities darbus. 2019 m. spalio 4 d., galimai apie 10.00-11.00 val., jam telefonu paskambino giminaitė I., kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mamą partrenkė automobilis. Kitą dieną jis su žmona parskrido į Lietuvą ir nuvyko į gydymo įstaigą, kurios reanimacijos skyriuje buvo gydoma mama. Mama buvo nesąmoninga, buvo ištikusi koma. Jam neteko su mama pabendrauti. Kiek jam yra žinoma, mama buvo partrenkta automobilio (duomenys neskelbtini), ryte, kai ėjo link sustojimo važiuoti į Kauno miesto centrą. Kiek jam yra žinoma, tai nuo namų iki įvykio vietos mama įveikė nemažą atstumą pėsčiomis, t. y. nuėjo virš kilometro. Mama visuomet eidavo kelkraščiu. Jam nėra žinomos eismo įvykio kilimo aplinkybės. Jis buvo nuvykęs į įvykio vietą bei pas mamą į namus. Niekas iš aplinkinių, kaimynų jam nesuteikė jokios informacijos apie įvykio kilimo aplinkybes. Jam nėra žinomi eismo įvykio liudytojai. Bendraujant su mamą gydančiais gydytojais sužinojo, kad eismo įvykio metu mama patyrė daugybinius ir sunkius sužalojimus, jos būklė labai sunki. 2019 m. spalio 24 d. sulaukė skambučio iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, su juo kalbėjo gydytojas, tačiau pavardės nurodyti negali, ir nurodė, kad rytoj, t. y. spalio 25 dieną, pirmoje dienos pusėje V. M. perveš į slaugos namus. 2019 m. spalio 25 d., apie 14.00 val. paskambino į slaugos ligoninę, jam patvirtino, kad mamą atvežė ir paguldė antrame aukšte. Apie 17.00 val. su broliu K. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) slaugos namus aplankyti mamos, ir tada jiems pasakė, kad mama numirė. Po eismo įvykio, gulėdama ligoninėje, mama sąmonės atgavusi nebuvo, todėl neturėjo galimybių su ja pabendrauti. Per laidotuves niekas iš atėjusių kaimynų nesakė, kad būtų matęs, kaip įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 88-91).

Nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 4 d. jai paskambino mamos kaimynė O. ir pasakė, kad jos mamą V. M. užmušė automobilis. O. pati avarijos nematė, tik iš kaimynų sužinojo. O. gyveno šalia V. M., todėl turėjo jos kontaktinį numerį. Kitą dieną pas liudytoją atvažiavo užsienyje gyvenantis brolis R. V. ir nuvežė pas mamą, kuri gulėjo Kauno ligoninėje. Mama nuolat būdavo šalia jos, jai visuomet padėdavo, nes jos sveikata ganėtinai silpna, daug yra gulėjusi ligoninėse. Jos ir mamos santykiai buvo šilti ir artimi. Niekada su ja nesipyko, gražiai sutarė. Visuomet susitikdavo, kai iš užsienio grįždavo broliai R. V. ir K. V.. Dėl mamos netekties patyrė didžiulius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Laidotuvėmis rūpinosi brolis R. V., ji finansiškai prie to neprisidėjo. Dėl mamos netekties patyrė moralinę žalą. Prie kokių aplinkybių įvyko eismo įvykis, nieko nežino. Lankant mamą ligoninėje su ja pabendrauti nepavyko, nes ji po avarijos buvo ištikta komos (2 t., b. l. 74-75).

Nukentėjusysis K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvą negali, nes šiuo metu nuo namų gali išvykti tik penkių kilometrų atstumu. Sutinka, kad teisminio proceso metu teismas vadovautųsi jo duotais parodymais apklausos metu, t. y. užfiksuotais liudytojo apklausos protokole. Šeimoje yra trys vaikai: R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) A. Č. (dabartinė pavardė), gimusi (duomenys neskelbtini) ir jis. Jo mama V. M. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gyveno viena. Tą dieną paskambino sūnus ar sūnaus žmona, dabar nepamena, ir pasakė, kad automobilis partrenkė mamą. Mama, dar būdama sąmoninga, pasakė vardą ir pavardę – K. V.. 2019 m. rudenį jis sugrįžo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o po penkių dienų jam paskambino ir pranešė, kad įvyko avarija. Tada vėl atskrido į Lietuvą. Kol mama gulėjo ligoninėje, visą mėnesį buvo ligoninėje, lankė ją kasdien, teko ligoninėje budėti. Kuomet būdavo išvykęs, nuolat palaikydavo telefoninį ryšį su ja. Net dabar rytais pabudęs susimąsto, kad nepaskambino mamai. Su mama siejo glaudus tarpusavio ryšys, kaip sūnaus ir mamos. Mama iš Kauno (duomenys neskelbtini) buvo pervežta į kitą gydymo įstaigą, o paskui jiems su broliu paskambino ir pranešė, kad mama mirė. Mamos netektis labai sukrėtė. Sunku suvokti, kad mamos nėra, vis dar norisi jai paskambinti. Į Lietuvą sugrįždavo pastoviai, dažniausiai po du sykius per metus. Kiekvieną kartą atvykus būdavo su mama, visas laikas buvo skirtas būti su mama, kartu vykdavo aplankyti kapinių. Visos jo atostogos būdavo skirtos mamai (2 t., b. l. 79-80).

2019 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės A. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).

2019 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 1. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, pateikta foto lentelė su įvykio vietos ir automobilio nuotraukomis. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta. (1 t., b. l. 15-19, 26).

2019 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta jo techninė būklė po įvykio, pateikta foto lentelė su automobilio nuotraukomis (1 t., b. l. 20-25).

2020 m. balandžio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 27-33).

2019 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, pranešėjo automobilis kliudė gatvėje pėsčiąjį. Atvykus nurodytu adresu, rado nukentėjusią V. M., moteris be sąmonės išvežta į (duomenys neskelbtini). Automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs J. B. paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 1, jį apakino šviesomis iš priekio važiuojantis automobilis, nepastebėjo kelkraščiu einančios moters ir ją partrenkė. Įvykio vietoje automobilio „Toyota“ vairuotojui J. B. alkotesteriu patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 promilių (1 t., b. l. 34).

2019 m. spalio 7 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. B. (1 t., b. l. 48).

2019 m. spalio 29 d. – lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. konstatuota politrauma: sunki galvos smegenų trauma: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, kaktikaulio, nosies kaulų, dešinio žandikaulio ančio visų sienelių, kairio žandinio ančio priekinės, viršutinės ir medialinės sienelių, dešinio skruostikaulio lanko lūžiai; kairio žastikaulio įkaltinis skeveldrinis, kairės mentės skeveldrinis, kairio II, dešinių I-IX šonkaulių, gaktikaulio viršutinių šakų, gaktinės sąvaržos, kairio šlaunikaulio distalinio galo intrasąnarinis skeveldrinis, dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intrasąnarinis, dešinio šeivikaulio diafizės lūžiai; minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje veido pusėje, kaktoje, viršugalvyje, kairės menties srityje, pilve, poodinės kraujosruvos akių vokuose, smilkiniuose, kaktoje, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, pereinant į blauzdą, pjautinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, judančio automobilio dalimis, pirminį smūgį, tikėtina, patiriant į priekinį kūno paviršių su užmetimu ant automobilio ir nubloškiant ant kelio dangos. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir, prisidėjus komplikacijoms, šiuo atveju tapo mirties priežastimi (1 t., b. l. 80-86).

2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu R. V. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 97).

2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. V. pateikė juodos spalvos didelį polietileno maišą su V. M. daiktais ir drabužiais, kuriuos ji su savimi turėjo ir vilkėjo eismo įvykio metu: moterišką medžiaginę rankinę, moteriškas kelnes, vieną porą kojinių, moterišką džemperį, moterišką striukę. Pateikta foto lentelė su išvardintų daiktų nuotraukomis (1 t., b. l. 99-102).

2020 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-439(20) nurodyta, kad pėsčioji V. M. buvo partrenkta dešinėje, žiūrint automobilio „Toyota Corolla“ važiavimo kryptimi, važiuojamosios dalies pusėje, apie 1,0 m atstumu nuo jos dešiniojo krašto. Pėsčioji V. M., tikėtina, ėjo prieš automobilio važiavimo kryptį arba buvo sustojusi priekiu pasisukusi į artėjantį automobilį. Automobilio vairuotojas J. B., važiuodamas 30-40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, mažindamas greitį. Iš bylos medžiagos duomenų nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės laiku imtis veiksmų išvengti partrenkimo. Tikėtina, kad pėsčiosios partrenkimo pagrindine sąlyga techniniu požiūriu buvo automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo J. B. veiksmai – artėdamas prie važiuojamąja dalimi einančios (ar joje sustojusios) pėsčiosios, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio ir nesiėmė veiksmų ją saugiai apvažiuoti (1 t., b. l. 118-121).

2020 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2511(19) nurodyta, kad pirminio kontakto su automobiliu „Toyota Corolla“ metu pėsčioji V. M. buvo pasisukusi į artėjantį automobilį priekiu ir kiek dešine puse. Tikėtinas toks sužalojimų padarymo mechanizmas. Pirminio smūginio kontakto metu, automobilis „Toyota Corolla“ priekine dalimi – bamperiu, grotelėmis ir variklio gaubto priekine dalimi, smūginiai kontaktavo su nukentėjusiosios V. M. kojų ir dubens priekiniais paviršiais, tuo metu buvo padaryti dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio, gaktikaulių viršutinių šakų, gaktinės sąvaržos, kairio šlaunikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos pilve, dešinėje šlaunyje, pereinant į blauzdą, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Po pirminio kontakto, V. M. užkrito ant automobilio variklio gaubto ir galvos veidine dalimi trenkėsi į automobilio priekinio stiklo apatinę dalį, tuo metu buvo padaryti kairiojo II ir dešiniųjų I-IX šonkaulių vidurinėje raktikaulinėje linijoje lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų skilveliuose, veido kaulų lūžiai bei pjautinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, galvos minkštųjų audinių kraujosruvos, poodinės kraujosruvos galvoje ir veide. Po to nukentėjusioji buvo nublokšta ant kelio dangos, į kurią atsitrenkus kaire kūno puse, jai buvo padaryta kairiojo žastikaulio įkaltinis ir kairės mentės lūžiai bei minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės srityje (1 t., b. l. 123-125).

2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-915(20) nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas J. B., važiuodamas 30-40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios V. M. partrenkimo, mažindamas greitį ne mažesniu kaip 13-19,5 m atstumu nuo pėsčiosios patrenkimo vietos. Iš bylos medžiagos duomenų nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės laiku imtis veiksmų išvengti partrenkimo. Tikėtina, kad techniniu požiūriu pagrindinė pėsčiosios partrenkimo sąlyga buvo automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo J. B. veiksmai – artėdamas prie važiuojamąja dalimi einančios (ar joje sustojusios) pėsčiosios, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio ir nesiėmė veiksmų ją saugiai apvažiuoti. Negalima nustatyti, ar pėsčiosios V. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 134-135).

2020 m. spalio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu A. Č. pripažinta nukentėjusiąja (2 t., b. l. 76).

2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu K. V. pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 81).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – paties kaltinamojo J. B. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R. V., K. V., A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, numatančius reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. 1, kelyje esant kliūčiai – važiuojamosios dalies pakraščiu prieš atvažiuojančią transporto priemonę einančiai pėsčiajai V. M., kurią galėjo pastebėti, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio, nesiėmė veiksmų ją saugiai apvažiuoti, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. žuvo.

Kaltinamojo J. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymius.

Civiliniai ieškiniai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 138-146).

Nukentėjusysis K. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 149-153).

Nukentėjusioji A. Č. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 157-160).

Baudžiamojoje byloje pateikti ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 27 d. pranešimas Nr. CLT2190323 ir 2021 m. vasario 1 d. pranešimas Nr. CLT2217009 patvirtina, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. V. ir A. Č. paskaičiuota ir į sąskaitą pervesta draudimo išmoka – kiekvienam po 5 000,00 eurų (2 t., b. l. 175, 175). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiųjų atstovas, prašė civilinius ieškinius patenkinti tik dalyje dėl likusios neišmokėtos sumos, t. y. po 5 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. V. ir A. Č., taip pat palaikė civilinį ieškinį dėl 5 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam atsakovui R. V..

Civiliniai ieškovai R. V., K. V. ir A. Č. kaltinamojo J. B. nusikalstamais veiksmais neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta neturtine žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir neatkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų motinos V. M. mirtimi, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė tokių pasekmių, kurios nutiko – V. M. mirties, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasinius išgyvenimus. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, niekada nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykio metu važiavo nedideliu greičiu, kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai savaime nėra grubūs, nulemti šiurkštaus ar chuliganiško kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nors ir įvyko sunkios pasekmės. Kaltinamasis nebandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nedelsiant iškvietė specialiąsias tarnybas, įvykio vietoje bandė teikti pagalbą, akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino: nukentėjusiajam R. V. 5 676,00 eurus turtinės ir 5 000,00 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiajam K. V. 5 000,00 eurų neturtinės žalos ir nukentėjusiajai A. Č. 5 000,00 eurų neturtinės žalos. Teismui nustačius priteistinos žalos dydį, nukentėjusiajam iki nuosprendžio priėmimo draudimo bendrovės jau išmokėta suma turi būti išskaičiuojama iš bendros priteistinos sumos.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių nukentėjusieji iš tiesų patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jautė ir šiuo metu jaučia emocinį skausmą, juo labiau, kad po eismo įvykio nukentėjusiųjų motina V. M. dvidešimt dienų buvo gydoma intensyvios terapijos, neurochirurgijos ir ortopedijos traumatologijos klinikose, o perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, neatgavusi sąmonės, tą pačią dieną mirė. Tačiau V. M. buvo garbingo amžiaus – 88 metų, pati rūpinosi savo buitimi, nukentėjusieji yra brandaus amžiaus suaugę žmonės, gyvenantys atskirai, patys užauginę savo vaikus ir turintys pilnamečių anūkų, jie nebuvo priklausomi nuo žuvusiosios finansiškai ar buitine prasme, su motina matydavosi pakankamai retai – R. V. ir K. V. gyvena užsienyje ir grįždavo į Lietuvą du kartus per metus, o nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) ir pati nurodė, kad visuomet susitikdavo, kai iš užsienio grįždavo broliai R. V. ir K. V..

Atsižvelgiant į aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiųjų patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, darytina išvada, kad nukentėjusiesiems draudimo bendrovės paskaičiuota ir išmokėta neturtinė žala – kiekvienam po 5 000,00 eurų, neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti šioje byloje nenustatyta, todėl nukentėjusiųjų R. V., K. V. ir A. Č. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. ir jo atstovas prašė pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas atstovavimo išlaidas – 2 000,00 eurų (2 t., b. l. 138-139), ir priteisti jas iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. naudai. Pateikta PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. 019 ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad R. V. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 2 000,00 eurų (2 t., b. l. 140, 141).

Šioje baudžiamojoje byloje Advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatas M. Š.. Nukentėjusieji advokato paslaugomis naudojosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, buvo surašyti trys civiliniai ieškiniai. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, darytina išvada, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas pagrįstas, atstovavimo išlaidos pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis.

Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, teismui perduotą baudžiamąją bylą sudarė vienas tomas, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per du teismo posėdžius. Civiliniuose ieškiniuose didžiąją jų apimties dalį sudaro įstatymų ir teismų praktikos citavimas, iš esmės vienodo turinio visuose trijuose ieškiniuose. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad patirtos atstovavimo išlaidos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai, todėl nukentėjusiojo R. V. prašymas tenkintinas iš dalies ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1 500,00 eurų, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo R. V. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis J. B. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, prašo paskirti jo laiduotoja jo dukterį N. M..

Laiduotoja N. M. nurodė, kad J. B. yra jos tėtis. Tėtis jai artimas nuo mažens, jų santykiai ir dabar artimi, bendrauja dažnai. Bendravimas grindžiamas pasitikėjimu ir pagarba vienas kitam. Gyvena atskirai, bet netoli vienas nuo kito, apie 10 minučių kelio automobiliu. Apie tą įvykį ji sužinojo iš mamos. Po įvykio su tėčiu bendravimas suintensyvėjo, jie bendrauja kiekviena dieną. Pats tėtis dėl įvykio labai pergyvena ir jaudinasi, jam svarbu tai, kad žmogus mirė. Tėtis yra atsakingas vairuotojas, laikosi taisyklių. Nėra buvę, kad vairuotų išgėręs, jis niekada niekur neskuba. Kiek žino, jis nėra baustas už jokius administracinius nusižengimus. Tėtis su ja tariasi tuose dalykuose, kuriuose ji turi kompetencijos patarti, o kai klausia jos patarimų, po to jų klauso. Ji suvokia, kas yra laidavimas ir mano, kad galės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui, mano, kad jau dabar daro jam teigiamą įtaką, ji įsitikinusi, kad gali už tėtį laiduoti ir pasirūpinti, kad jis nusikalstamų veikų nebedarytų. Gyvena su savo vyru, augina dvejų metų dar neturintį vaiką, šiuo metu yra motinystės atostogose. Šeimos pajamos yra 2000 eurų – jos išmoka 600 eurų ir vyro atlyginimas 1400 eurai. Turi įsipareigojimų bankui – moka būsto paskolą ir automobilio lizingą, per mėnesį reikia sumokėti 550 eurų, todėl prašo laidavimo be užstato, nes sumokėti užstatą būtų sunku.

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad N. M. yra J. B. dukra. 2020 m. birželio 18 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį patvirtina, kad N. M. yra neteista, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 16). 2020 m. birželio 17 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus pažyma patvirtina, kad duomenų, apie N. M. registruotus administracinius nusižengimus ir (ar) administracinės teisės pažeidimus už penkerius metus, nėra (2 t., b. l. 17). „(duomenys neskelbtini)“, AB N. M., kaip projektų vadovę, apibūdina kaip labai atsakingą, pareigingą, iniciatyvią, sąžiningą, visuomet besivadovaujančią taisyklėmis ir tvarkomis, reglamentuojančiomis atliekamas funkcijas, bei siekiančią užtikrinti, kad ir kiti taip pat laikytųsi tvarkų ir taisyklių, teigiamai reaguojančią į pastabas, geranorišką, padedančią kolegoms, gebančią puikiai dirbti tiek komandoje, tiek individualiai, ji yra nuoširdi, aktyvi, pozityvi asmenybė (2 t., b. l. 15). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad N. M. per mėnesį mokama 598,73 Eur Sodros išmoka (2 t., b. l. 19-38).

Kaltinamasis J. B. teisiamas pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus įrodymų visetą ir išklausius proceso dalyvius nustatyta, kad kaltinamasis J. B. suprato savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, yra ilgametis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 13), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 148),

naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl darytina išvada, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamasis J. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis perduotinas laiduotojai jo dukteriai N. M. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis J. B. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi, įvykio metu buvo blaivus, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, netaikytina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, laikoma voke prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant kaltinamąjį laiduotojai jo dukteriai N. M. jos atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstą.

Pripažinti nukentėjusiojo R. V. advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. B. 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo R. V. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, laikomą voke prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.