Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. A. U., V. B., N. P., A. K., M. V. K., L. P. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

- nukentėjusiajai R. A. U. 5000 Eur neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo ir 10000 Eur neturtinei žalai dėl motinos žūties atlyginti;

- nukentėjusiajai V. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam N. P. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajai A. K. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam M. V. K. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam M. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti buvo atmestas (iki nuosprendžio priėmimo draudikui visiškai atlyginus teismo jai nustatytą neturtinę žalą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 7 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 31 punktą – (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią pirmoje eismo juostoje praleisti pėsčiųjų sustojo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. P., privalėdamas sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusias pėsčiąsias V. K. ir R. A. U., taip V. K. padarydamas daugybinius sužalojimus, dėl kurių ji mirė, o R. A. U. padarydamas sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo: panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam E. V. buvo taikytas BK 75 straipsnis, ir nustatyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai; nuteistajam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki 5 metų; nukentėjusiųjų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės ADB „G.“ priteisti: R. A. U. – 10500 Eur neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo ir 48000 Eur neturtinei žalai dėl motinos žūties atlyginti, V. B. ir N. P. – po 50000 Eur, A. K. ir M. V. K. – po 43000 Eur, M. K. – 44000 Eur, L. P. – 40000 Eur, neturtinei žalai atlyginti; likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti; iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiųjų V. B., A. K. ir L. P. patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas nepagrįstai nuteistajam E. V. taikė BK 75 straipsnį. Nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus E. V. trumpą vairavimo stažą, jo sistemingai darytus KET pažeidimus (tarp jų – ir šiurkščius), jam paskirtų administracinių nuobaudų neefektyvumą, darytina išvada, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir turi susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės aktų laikymąsi. Kadangi žuvusioji po smūgio buvo nusviesta 52 metrus, galima teigti, kad eismo įvykį nulėmė nuteistojo viršytas leistinas maksimalus greitis. Įvertinus tai bei dėl eismo įvykio kilusias sunkias pasekmes, darytina išvada, kad E. V. bausmės tikslai negali būti pasiekti jam nepaskyrus realaus laisvės atėmimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyti teigiamai nuteistąjį apibūdinantys bylos duomenys šios išvados nepaneigia.

1.2. Tik maksimalus – 5 metams, uždraudimas nuteistajam E. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones atitiks bausmės paskirtį ir jo asmenybę. Nuteistasis daug kartų, sistemingai, per trumpą vairavimo stažą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog jis nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės aktų laikymąsi.

1.3. Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, netinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokiose bylose. Taip teismas pažeidė principą nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, leidžiantį teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

1.4. Dėl nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos dydžių dėl V. K. žūties apeliaciniame skunde cituojami jų parodymai, labai išsamiai aprašytas jų ryšys su žuvusiąja, atskleidžiama, kaip V. K. netektis tiek emocine, tiek fizine prasme paveikė jų gyvenimus ir kokių pasekmių jie turės ateityje. Nurodoma, kad žuvusioji V. K. tiek savo vaikams (R. A. U., V. B., N. P.), tiek tėvams (A. K., M. V. K.), broliui (M. K.) ir seseriai (L. P.) buvo labai svarbi ir reikalinga jų gyvenime, jos netekties skausmą ir to pasekmes pastarieji jaus visą gyvenimą, ypač – nukentėjusioji mažametė R. A. U. Prašoma dar kartą įvertinti žuvusiąją bei jos šeimos narius ir artimuosius siejusį stiprį emocinį bei dvasinį ryšį ir jiems priteistą neturtinę žalą padidinti.

1.5. Dėl nukentėjusiajai R. A. U. priteistos neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginti teismas nepakankamai skyrė dėmesio tam, kad nukentėjusioji vis dar gydosi, nėra jokių garantijų, jog ateityje ji visiškai pasveiks bei galės užsiimti mėgstama veikla – šokiais. Nukentėjusiajai priteista neturtinė žala nesiekia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (nurodytose apeliaciniame skunde) nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamų sumų vidurkio, kuris yra apie 20000 Eur (nuo 5792 Eur iki 34504 Eur). Įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji savo veiksmais prie eismo įvykio kilimo neprisidėjo.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė prašo šį skundą atmesti. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajam E. V. BK 75 straipsnį ir atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Taip pat teismas nustatė tinkamą ir protingą uždraudimo nuteistajam vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas paprastai nustatomas kaltininkui, eismo įvykį su skaudžiomis pasekmėmis sukėlusiam apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius ir aiškius motyvus dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių, keisti nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinės atsakovės ADB „G.“ atstovė K. U. prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nustatė teisingus dydžius nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad apeliaciniame skunde nukentėjusieji nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ar kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

5. Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis, jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies : uždrausti nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams; nukentėjusiajai R. A. U. priteistą civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo padidinti iki 15000 Eur; kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka nukentėjusieji. Apeliaciniu skundu jie prašo: 1) panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam E. V. ir nustatyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai; 2) nuteistajam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki 5 metų; 3) nukentėjusiųjų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau išdėsto išvadas dėl šio skundo esmės.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašymą netaikyti nuteistajam E. V. BK 75 straipsnio ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti grindžia iš esmės tuo, kad nuteistasis daug kartų buvo baustas administracine tvarka, įvykio metu jis turėjo smarkiai viršyti leistiną maksimalų greitį bei dėl šio eismo įvykio kilo skaudžios pasekmės. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.

9. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2009, 2K-43/2011).

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. buvo nuteistas už vieną neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 5 dalis) laisvės atėmimu 3 metams. Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Šios nuosprendžio dalies dėl jam paskirtos bausmės apeliantai ir neginčija.

12. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, E. V. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. V. atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įvykio metu nuteistasis E. V. pakankamai šiurkščiai pažeidė KET, kadangi artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, partrenkė pėsčiąsias V. K. bei R. A. U., sukeldamas sunkius padarinius : V. K. dėl patirtų sužalojimų mirė, R. A. U. buvo sunkiai sužalota. Tačiau, teigti, kad E. V. smarkiai viršijo leistiną maksimalų greitį, byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, ši aplinkybė nėra nustatyta ir išvis nebuvo išsamiau tirta. Iš bylos matyti ir tai, kad E. V. eismo įvykį padarė būdamas ne kartą baustas administracine tvarka (už greičio viršijimą, eismo įvykių sukėlimą (jų metu žmonės nenukentėjo), transporto priemonių statymą netinkamoje vietoje, kitus smulkesnio pobūdžio KET pažeidimus). Taigi, galima sutikti su apeliantais, kad E. V. nebuvo drausmingas vairuotojas ir kelyje elgėsi nerūpestingai. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik tam tikras, dažniausiai neigiamai kaltininką apibūdinančias, aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad E. V. elgesys yra nusikalstamas, pavojingas, kad jis savo neatsakingais veiksmais sukėlė skaudžias pasekmes, tačiau byloje svarbios ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam vis tik gali būti pasiekti jam realiai ir neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Pagal BK 55 straipsnį už tokio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas E. V. BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pagrįstai įvertino tai, kad jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (ramaus būdo, sąžiningas, bendraujantis, nekonfliktiškas, pavestą darbą atliekantis laiku ir nepriekaištingai), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad po nusikalstamos veikos E. V. ėmėsi priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių (kaip jis parodė, skambino greitajai medicinos pagalbai, policijai, pribėgo prie nukentėjusiųjų). Nuteistasis po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, yra jauno amžiaus, toliau dirba, nori prisidėti prie greitesnio nukentėjusiosios R. A. U. pasveikimo, pervedė pinigus jos reabilitaciniam gydymui, prisižada padėti nukentėjusiajai ir toliau, po įvykio ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Be viso to, nuteistasis E. V. pareigingai dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, demonstravo tinkamą elgesį, norą pasitaisyti ir nebekartoti klaidų. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nuteistojo E. V. elgesys po eismo įvykio rodo, jog jis neturi ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ir šis įvykis buvo labiau atsitiktinis reiškinys jo gyvenime ir jo nubaudimas, tolimesnė resocializacija, siekis užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti jo nuo visuomenės neizoliuojant, t. y. jam taikant BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

15. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, kaltės formą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. V. anksčiau daug kartų buvo baustas administracine už įvairius KET pažeidimus, todėl jam turi būti paskirtas maksimalaus 5 metų termino uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegija ir šiam argumentui nepritaria.

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam E. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, buvo taikyta motyvuojant tuo, kad jo padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes (moteris žuvo, jos nepilnametė dukra buvo sunkiai sužalota) ir kad jis anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė bei įvertino ne tik šias minėtas aplinkybes, tačiau ir anksčiau minėtus bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau jis nebuvo teistas, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į prieš tai jau aptartą jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį E. V. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį – 3 metus, atitinkantis uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus. Dar labiau didinti šį terminą teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

Dėl neturtinės žalos dydžių

19. Apeliaciniame skunde ginčijami nukentėjusiesiems R. A. U., V. B., N. P., A. K., M. V. K., L. P. ir M. K. priteistos neturtinės žalos dydžiai. Apeliaciniu skundu prašoma šių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės ADB „G.“ priteisti tokias sumas (nurodoma kartu su draudiko jau išmokėtomis sumomis): 1) nukentėjusiajai R. A. U. – 15000 Eur neturtinei žalai dėl jos patirto sveikatos sutrikdymo ir 60000 Eur dėl motinos žūties; 2) V. B. ir N. P. – po 60000 Eur dėl motinos žūties; 3) A. K. ir M. V. K. – po 50000 Eur dėl dukters žūties; 4) L. P. ir M. K. – po 50000 Eur dėl sesers žūties.

20. Esminiai nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai yra siejami su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, neatskleidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio turinio, neatsižvelgė į visus šiame straipsnyje išdėstytus kriterijus, kurie yra reikšmingi tinkamai sprendžiant šį klausimą.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems nustatė tokius neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudiko jau išmokėtomis sumomis) : 1) R. A. U. – 9500 Eur neturtinei žalai dėl jos patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir 22000 Eur dėl motinos žūties; 2) V. B. ir N. P. – atitinkamai 15000 Eur ir 12000 Eur dėl motinos žūties; 3) A. K. ir M. V. K. – po 12000 Eur dėl dukters žūties; 4) L. P. ir M. K. – atitinkamai 10000 Eur ir 8000 Eur dėl sesers žūties.

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žuvusiosios ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, atskleidė nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes bei, nustatydamas ir diferencijuodamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

24. Šioje byloje neginčijama, kad E. V., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę (V. K. žūties atveju) ir sunkiai sutrikdė sveikatą (R. A. U. atveju), kurių įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties ir sveikatos sutrikdymo patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

25. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios R. A. U. patirtos neturtinės žalos, susijusios su motinos V. K. netekimu, dydžio, teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, vertinimu, nekvestionuotinas jos skausmas, sukeltas dėl motinos žūties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus, gyveno kartu su mama (tėvas ja nesirūpino), todėl artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo ji buvo saistoma stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jos gyvenimą. Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji R. A. U. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryšio svarbą vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad ši netektis R. A. U. turės neigiamos įtakos ir ateityje. Taip pat pastebėtina, jog byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu išeidama į perėją KET reikalavimus būtų pažeidusi pati nukentėjusioji ar jos žuvusi motina, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prie žalos atsiradimo jos prisidėjo. Visa tai pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai nustatytinos neturtinės žalos, patirtos dėl motinos žūties, dydžio. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė bei įvertino tai, kad E. V. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos ir gailėjosi dėl savo padaryto nusikaltimo. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 (7240,50 Eur), Nr. 2K-346-511/2016 (25000 Eur), Nr. 2K-29/2009 (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 (5792 Eur.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal kriterijus, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagal kilusias pasekmes, nuteistojo kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, motyvuotai ir teisingai sumažino nukentėjusiajai R. A. U. prašomą priteisti neturtinę žalą, susijusią su jos motinos netektimi, ir jai nustatė 22000 Eur sumą šiai žalai atlyginti.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nukentėjusiųjų V. B. ir N. P. civilinis ieškinys neturtinei žalai dėl motinos V. K. žūties atlyginti pagrįstas iš dalies. Visų pirma pažymėtina, kad teismų praktika (priteisiamos neturtinės žalos dydžio klausimu) šios kategorijos bylose labai įvairi, bet dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui). Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiesiems V. B. ir N. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio taip pat nekvestionuotinas skausmas, jiems sukeltas dėl motinos netekties. Nėra abejonės, jog žuvus mamai nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, V. B. turėjo rūpintis mažamete seserimi R. A. U., padėti jai išgyventi patirtą netektį. Tačiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog tiek nukentėjusioji V. B., tiek nukentėjusysis N. P. jau gyveno savarankiškus gyvenimus – nors ir neseniai iki eismo įvykio, V. B. išvyko iš motinos namų gyventi savarankiškai, tuo tarpu N. P. daugiau nei 10 metų gyveno kitoje šalyje, pastarasis su žuvusia motina dažniausiai bendraudavo nuotolinėmis priemonėmis. Negalima nevertinti ir to, kad E. V. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, po eismo įvykio elgėsi iš esmės atsakingai, padėjo nukentėjusiesiems, atlygino dalį žalos. Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino nukentėjusiųjų V. B. ir N. P. prašomą priteisti neturtinę žalą, susijusią su jų motinos netektimi, ir jiems nustatė atitinkamai 15000 Eur ir 12000 Eur sumas šiai neturtinei žalai atlyginti.

27. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino ir nukentėjusiųjų A. K. ir M. V. K. prašomą priteisti neturtinę žalą, susijusią su jų dukros V. K. netektimi. Nėra jokios abejonės, kad A. K. ir M. V. K. dėl dukters žūties buvo sukrėsti, patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiųjų dukra buvo suaugusi, savarankišką gyvenimą gyvenanti ir savo šeimą sukūrusi moteris. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusieji dar turi tris vaikus bei suaugusių anūkų, kurie gali padėti iškęsti dukros netekties skausmą bei jais rūpintis senatvėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bei atsižvelgė į tai, jog E. V. nusikalstama veika, nulėmusi nukentėjusiųjų dukters mirtį, buvo padaryta dėl neatsargumo, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, dėl savo veikos gailisi, atlygino dalį padarytos žalos. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis M. V. K. stipriai išgyveno dukters netektį ir dėl to dar labiau suprastėjo jo sveikata, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į šią aplinkybę atsižvelgė. Kaip jau minėta, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams). Įvertinus visa tai, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems A. K. ir M. V. K. nustatytas 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam yra teisingas ir sąžiningas.

28. Nors nukentėjusieji L. P. ir M. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jiems nustatytais neturtinės žalos dėl sesers netekties atlyginimo dydžiais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo ir jiems padidinti priteistas sumas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog nors nukentėjusiuosius su žuvusia seserimi V. K. siejo artimas ir glaudus ryšys, bet jie kartu negyveno. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nukentėjusioji L. P. patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus dėl sesers netekties, tačiau dėl to suprastėjo ir jos sveikata (paaštrėjo migrena). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai aptarė, dėl kokių priežasčių mažina nukentėjusiesiems L. P. ir M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, atsiprašė nukentėjusiųjų, dėl savo veikos gailisi, atlygino dalį žalos. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems L. P. ir M. K. nustatyti atitinkamai 10000 Eur ir 8000 Eur neturtinės žalos, susijusios su jų sesers netektimi, dydžiai atitinka jų netekties skausmą ir patirtus išgyvenimus bei teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajai R. A. U. nustatytu neturtinės žalos dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo atlyginimu, t. y. 9500 Eur suma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šios sumos neturtinei žalai atlyginti nėra pakankamo pagrindo didinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė bei įvertino tai, kad nukentėjusioji R. A. U. dėl E. V. sukelto eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – be kitų sužalojimų jai buvo nustatytas kairio žastikaulio apatinės dalies atviras lūžis. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai sukėlė jai išgąstį ir fizinį skausmą, jai teko ištverti 3 operacijas, dvasinius išgyvenimus, tam tikro masto nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi, nukentėjusiajai R. A. U. buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ne vien dėl V. K. žūties, tačiau ir dėl jos pačios sužalojimų bei patirtų išgyvenimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios visiško pasveikimo galimybė yra nereali ir kad ji visą gyvenimą jaus negrįžtamas eismo įvykio pasekmes. Nukentėjusiosios galimybė judėti ir mokytis nebuvo esmingai apribota, jai nebuvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ar kitokie ypatingai sunkūs padariniai. E. V. nusikalstama veika, nulėmusi sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, buvo padaryta dėl neatsargumo, nuteistasis siekė atsiprašyti nukentėjusiosios, teikė jai finansinę pagalbą, prižadėjo tai daryti ir ateityje, dėl savo veikos gailisi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (kai eismo įvykio metu sunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata) neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 5000 Eur iki 28962 Eur. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatyta 9500 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai R. A. U. už jai pačiai padarytą sveikatos sutrikdymą nėra aiškiai neadekvati (per maža) suma kompensuoti jos patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmą ir praradimus. Kolegijos vertinimu, ši jai priteista suma taip pat teisinga ir sąžininga, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų, atsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių nenukrypo.

30. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiems nukentėjusiesiems apylinkės teismas priteisė teisingas ir pagrįstas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusieji apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų jau įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog jiems priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža, neproporcinga jų patirtiems išgyvenimams. Esant tokios aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus. Taigi, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese

31. Apeliaciniu skundu prašoma iš nuteistojo E. V. nukentėjusiesiems V. B., A. K. ir L. P. išieškoti po 300 Eur kiekvienai jų patirtoms išlaidoms advokato, kuris dalyvavo šioje byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių nukentėjusiųjų patirtas išlaidas (iš viso 900 Eur) už apeliacinio skundo surašymą ir advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtina pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymai (4 t., b. l. 21-26).

32. Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

33. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik nukentėjusieji. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašymas išieškoti iš nuteistojo E. V. 900 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų už jiems suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų R. A. U., V. B., N. P., A. K., M. V. K., L. P. ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų V. B., A. K. ir L. P. prašymo joms iš nuteistojo E. V. išieškoti jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti netenkinti.