Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-11-1124/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2-11-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00767-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Ieškovas
K. Z.
Atsakovas
E. R.
Trečiasis asmuo
J. Z., I. Z., kooperatinė bendrovė Šeimos
Advokatai
Svetlana Pronina, Rasa Vaičekauskytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11-1124/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00767-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.37 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovui K. Z., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,atsakovei E. R., atsakovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai,trečiajam asmeniui J. Z. (J. Z.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. ieškinį (patikslintą) atsakovei E. R. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto padalijimo, tretieji asmenys byloje – I. Z., J. Z., kooperatinė bendrovė Šeimos kredito unija, A. P. (A. P.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad ieškovas K. Z. ir atsakovė E. R., gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą: 0.0776 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bei pastatus – sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., registruotus atsakovės E. R. vardu (toliau ir – Nekilnojamasis turtas, ginčo turtas); padalyti tarp ieškovo K. Z. ir atsakovės E. R. bendrosios dalinės nuosavybės įgytą nekilnojamąjį turtą: 0.0776 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bei pastatus – sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., pripažįstant ieškovui K. Z. asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį Nekilnojamojo turto; kreditorinius įsipareigojimus: 1) ieškovo tėvams – I. Z. ir J. Z., 3 450 Eur sumai pagal 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. gruodžio 8 d. atliktus pavedimus, 2) ieškovo draugui A. P. – 1 900 Eur sumai pagal 2016 m. birželio 2 d. beprocentinę paskolos sutartį ir 3) kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unijai pagal 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. IKE201703-000070, pripažinti solidariomis atsakovės E. R. ir ieškovo K. Z. prievolėmis; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini)gyveno faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove susižadėjo, tačiau santuokos taip ir nesudarė. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini). ieškovui ir atsakovei gimė dukra L. R., jos gimimo įraše ieškovas yra įrašytas tėvu.

3. Bendro gyvenimo pradžioje, t. y. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, ieškovas ir atsakovė gyveno ieškovo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovė persikraustė pas ieškovą gyventi 2015 m. lapkričio 11 d. Prieš atsikraustydama pas ieškovą, atsakovė gyveno bendrabutyje, Baltupių mikrorajone, kadangi tuo metu niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Ieškovas tuo metu turėjo stabilias pajamas, nes nuo 2011 m. gegužės 6 d. vykdė individualią veiklą bei vadovavo kelioms įmonėms.

4. Ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo pradžioje atsakovė jokių piniginių lėšų, iš kurių galėtų bent kažkiek prisidėti prie bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, neturėjo, todėl visais finansiniais ir buitiniais reikalais rūpinuosi išimtinai ieškovas. Tačiau, kadangi ieškovas su atsakove siekė sukurti šeimą ir įsigyti nuosavą būstą, ieškovas pasiūlė atsakovei įsidarbinti vadove (duomenys neskelbtini), minėta bendrovė faktiškai priklausė ieškovui. 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovė buvo įdarbinta minėtoje bendrovėje ir jai kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, nepaisant to, faktiškai įmonei visą laikotarpį vadovavo būtent ieškovas (jis buvo de facto vadovas), minėtos aplinkybės nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1528-656/2019 dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. (duomenys neskelbtini) buvo šeimos verslas, iš kurio gaunamos pajamos iš dalies buvo investuojamos į ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą. Atsakovei buvo išduota bankinių atsiskaitymų kortelė, kuria atsakovė laisvai disponavo savo nuožiūra (apmokėdavo savo pirkinius namams, savo keliones į užsienį ir kt.). Iš (duomenys neskelbtini) priklausančios banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovė išsiėmė 5 085 Eur dydžio sumą bei atliko mokėjimus 1 953,67 Eur dydžio sumai, iš viso – 7 038,67 Eur sumai. Minėta suma nebuvo panaudota (duomenys neskelbtini)reikmėms, tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1528-656/2019 dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl šios sumos (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius taip pat buvo pareiškęs atsakovei ieškinį dėl neteisėtai įgytų lėšų grąžinimo.

5. Ieškovas, siekdamas kuo greičiau sukurti šeimą su atsakove, intensyviai ieškojo būsto, į kurį galėtų persikraustyti gyventi kartu su ieškove. Ieškovas, ieškodamas būsto įsigijimui, sužinojo apie galimybę už pakankamai nedidelę kainą nusipirkti parduodamą būstą iš varžytynių, ir, pasitaręs su atsakove, nuo 2016 m. balandžio 28 d. su bankroto administratoriumi D. S. iš (duomenys neskelbtini) pradėjo derinti iš varžytynių parduodamo Nekilnojamojo turto pirkimo sąlygas. Tą patvirtina ieškovo ir bankroto administratoriaus D. S. susirašinėjimai elektroniniu paštu, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 25 d..

6. Ieškovas su atsakove per du kartus, t. y. (duomenys neskelbtini)., iš varžytynių įsigijo Nekilnojamąjį turtą. Nors Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš ieškovui ir atsakovei priklausiusių lėšų, taip pat paskolintų pinigų, kuriuos ieškovas ir atsakovė, abu dirbdami, grąžindavo kreditoriams, tačiau jis Nekilnojamojo turto registre bendru šalių sutarimu Nekilnojamasis turtas įregistruotas tik atsakovės vardu.

7. Pirmuoju etapu, t. y. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove iš varžytynių įsigijo tik 1/2 Nekilnojamojo turto, kadangi iš varžytynių minėtas nekilnojamas turtas buvo parduodamas būtent tokiomis dalimis, t. y. po 1/2. Ieškovas ir atsakovė varžytynių dalyvių mokestį – 1 000 Eur, mokėjo du kartus pavedimais iš atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitos (2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 23 d.) iš pinigų, kuriuos atsakovė sau pervesdavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuolat įnešamų grynųjų pinigų į savo banko sąskaitą, kuriuos atsakovei nuolat duodavo ieškovas.

8. Pirmuoju etapu, t. y. 2016 m. birželio 6 d., ieškovas ir atsakovė bankroto administratoriaus D. S. bendrovei – (duomenys neskelbtini), atliko 16 101 Eur dydžio mokėjimą. Nekilnojamojo turto įsigijimui, be ieškovo grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešė į savo banko sąskaitą (2016 m. birželio 3 d. – 750 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 785 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 15 Eur; 2016 m. birželio 4 d. – 4 200 Eur) ir be atsakovės atliktų į savo banko sąskaitą pavedimų iš (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 1 d. – 1 940 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 460 Eur), buvo panaudotos ir skolintos lėšos. 5 500 Eur dydžio sumą ieškovui ir atsakovei Nekilnojamojo turto įsigijimui asmeniškai paskolino ieškovo tėvas J. Z., jis 2016 m. birželio 3 d. minėtą sumą pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą, o 2016 m. birželio 2 d. 2 900 Eur dydžio sumą ieškovui paskolino jo draugas A. P. pagal pasirašytą beprocentinę paskolos sutartį. Ieškovas, iš A. P. gautą 2 900 Eur dydžio sumą, prie jos pridėjęs savo lėšų – 100 Eur, t. y. iš viso 3 000 Eur dydžio sumą, tą pačią dieną padavė atsakovei, o atsakovė 2016 m. birželio 3 d. juos įsinešė į savo „Swedbank“ banko sąskaitą. Todėl ieškovui ir atsakovei surinkus reikiamą 16 101 Eur dydžio sumą, atsakovė iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos bankroto administratoriaus D. S. bendrovei – UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, už varžytynėse nupirktą 1/2 Nekilnojamojo turto 2016 m. birželio 3 d. atliko 11 101 Eur dydžio pavedimą, o 2016 m. birželio 4 d. – 5 000 Eur dydžio pavedimą.

9. Ieškovas ir atsakovė siekė įsigyti ir kitas Nekilnojamojo turto dalis. Kadangi kitoms Nekilnojamojo turto dalims įsigyti ieškovas ir atsakovė iš karto piniginių lėšų neturėjo, kitas Nekilnojamojo turto dalis buvo bandoma įsigyti ieškovo motinos I. Z. pagalba, jai dalyvaujant varžytynėse ir (duomenys neskelbtini)sumokant varžytynių dalyvių mokestį – 1 000 Eur. Ieškovo motina I. Z. laimėjo varžytynes ir galėjo įsigyti 1/2 Nekilnojamojo turto, tačiau, kadangi 25 100 Eur dydžio Nekilnojamojo turto kaina ieškovui ir atsakovei pasirodė per didelė, likusios Nekilnojamojo turto dalys iš varžytynių nebuvo pirktos.

10. Ieškovas ir atsakovė kitas jau nusipirkto Nekilnojamojo turto dalis pabandė nusipirkti patys, (duomenys neskelbtini)dalyvaudami varžytynėse. Atsakovė (duomenys neskelbtini) iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos sumokėjo 1 000 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį, jam sumokėti buvo skolinami pinigai iš ieškovo tėvų, taip pat buvo atliktas pavedimas iš (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvai paskolino 300 Eur sumą, kurią ieškovo motina I. Z. į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 2016 m. rugsėjo 23 d., mokėjimo paskirtyje įrašydama „paskola“. Atsakovė, gavusi 300 Eur pavedimą iš I. Z., tą pačią dieną taip pat gavo 647 Eur dydžio pavedimą iš (duomenys neskelbtini), būtent minėtas lėšas atsakovė ir panaudojo atlikdama varžytynių dalyvio mokėjimą.

11. 2016 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovė iš varžytynių už 9 000 Eur nusipirko likusią 1/2 dalį Nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto įsigijimui 3 000 Eur paskolino ieškovo tėvai, juos ieškovo motina I. Z. 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu (pavedimu) pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą. Atsakovė, gavusi grynais pinigais iš ieškovo 1 000 Eur dydžio sumą, ją 2016 m. spalio 12 d. įsinešė į savo banko sąskaitą, bei, 2016 m. spalio 13 d. gavusi iš ieškovo motinos I. Z. 3 000 Eur pavedimą, 2016 m. spalio 13 d. atliko 4 000 Eur dydžio sumos pavedimą į antstolės Marijos Gaivenės sąskaitą (ji organizavo Nekilnojamojo turto pardavimą varžytynėse). Tuo tarpu dėl likusios 5 000 Eur dydžio sumos, reikalingos Nekilnojamojo turto įsigijimui, 2016 m. spalio 13 d. buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „Verslo kreditai“. Ieškovė savo vardu sudarė paskolos sutartį su UAB „Verslo kreditai“, tuo tarpu ieškovas su UAB „Verslo kreditai“ sudarė laidavimo sutartį. Už Nekilnojamojo turto įsigijimą likusią mokėti 5 000 Eur dydžio sumą antstolei Marijai Gaivenei tiesiogiai pervedė paskolos davėjas UAB „Verslo kreditai“.

12. Ieškovas ir atsakovė, įsigiję Nekilnojamąjį turtą, pradėjo svarstyti dėl paimtos paskolos iš UAB „Verslo kreditai“ refinansavimo ir dėl greitesnio įsigyto namo statybos užbaigimo bei įrengimo, kad galėtų kuo greičiau įsikurti minėtame name. Nepaisant to, kad ieškovas vykdė individualią veiklą, vadovavo kelioms įmonėms bei buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o atsakovė iš esmės gaudavo pinigines lėšas tik iš (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų greitam įsigyto namo statybos užbaigimui ir įrengimui trūko. Pinigines lėšas ieškovui ir atsakovei skolino ieškovo tėvai – I. Z. 2016 m. gruodžio 8 d. iš savo AB „DNB“ banko sąskaitos pervedė atsakovei į jos sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“, 150 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola“. Ieškovas taip pat pradėjo derinti naujos paskolos gavimo sąlygas su kooperatine bendrove Šeimos kredito unija. Ieškovui pavykus suderinti kaip įmanoma geresnes sąlygas dėl paskolos, atsakovė savo vardu su kooperatine bendrove Šeimos kredito unija sudarė 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. IKE201703-000070 dėl 52 000 Eur paskolos, skirtos šalių įsigyto Nekilnojamojo turto įrengimui, taip pat buvusių skolų kreditoriams grąžinimui. Atsakovei 2017 m. kovo 22 d. buvo išmokėta kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos paskola, dalis piniginių lėšų – 5 000 Eur buvo skirta UAB „Verslo kreditai“ paskolos padengimui, likusi paskolos dalis – įsigyto Nekilnojamojo turto statybų užbaigimui ir įrengimui.

13. Pasak ieškovo, šalys yra grąžinusios 5 500 Eur paskolą ieškovo tėvui J. Z., 5 000 Eur paskolą UAB „Verslo kreditai“ ir dalį paskolos – 1 000 Eur, ieškovo draugui A. P.. Šiuo metu dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo yra likusios tokios skolos kreditoriams: 3 450 Eur skola – ieškovo tėvams I. Z. ir J. Z., 1 900 Eur – ieškovo draugui A. P. ir skola kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unija pagal 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. IKE201703-000070.

14. Pažymėtina, kad būtent ieškovas rūpinosi šalių įsigyto Nekilnojamojo turto įrengimu – statybinių medžiagų pirkimu, rangos darbų atlikimu, baldų ir apyvokos daiktų sodo pastatui pirkimu. Tą patvirtina nuotraukos, kuriose matomi ieškovo užfiksuoti Nekilnojamame turte atliekami rangos darbai, perkamos statybinės medžiagos, baldai ir apyvokos daiktai, ieškovo susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl statybinių medžiagų ir baldų pirkimo, ieškovo susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę su M. P. dėl geotermininės šildymo įrangos pirkimo. Ieškovui Nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir remonto darbus padėjo atlikti ieškovo draugas L. P., kuris turėjo savo statybų ir remonto darbais užsiimančią įmonę. Su L. P. už jo atliktus statybos ir remonto darbus atsiskaitydavo arba ieškovas grynais pinigais, arba atsakovė iš ieškovo jai nuolat duodamų grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą ir/ar „Paysera“ sąskaitas. Siekiant kuo greičiau užbaigti statyti ir įrengti Nekilnojamąjį turtą, reikalingas statybines medžiagas statybos darbams atlikti ieškovas ir atsakovė dažnai pirkdavo Lenkijoje, nes ten jos pigesnės nei Lietuvoje.

15. Ieškovas taip pat samdė darbuotojus iš Ukrainos (Ukrainos piliečius), jiems už atliktus statybų darbus mokėdavo asmeniškai pats ieškovas. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pati atsakovė – teikiami pokalbių telefonu garso įrašai.

16. Atsakovė prie Nekilnojamojo turto statybų ir įrengimo niekaip neprisidėjo, išskyrus tai, kad tik ji buvo įstojusi į (duomenys neskelbtini)ir mokėjo bendrijos nario mokestį, apmokėdavo komunalinius mokesčius už Nekilnojamąjį turtą, mokėjo įmokas kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unijai už paskolą. Tačiau mokėjimus atsakovė atlikdavo iš ieškovo jai duodamų grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą, arba „Paysera“ turimas sąskaitas, o iš „Paysera“ sąskaitų atlikdavo pavedimus į „Swedbank“ banko sąskaitą. Pažymėtina, kad bendrijos nario mokestį (duomenys neskelbtini)ne vieną kartą yra mokėjęs ir pats ieškovas – 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovas atliko 62,08 Eur dydžio pavedimą iš savo motinos I. Z. sąskaitos.

17. Atsakovė dalį gautos paskolos iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos panaudojo ne pagal paskirtį, o savo trumpai vykdytos individualios veiklos mokesčių apmokėjimui – atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. atliko 2 202,75 Eur pavedimą Valstybiniam socialinio draudimo fondui, o nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Valstybinė mokesčių inspekcija nuo atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitos nurašė net 11 77,05 Eur dydžio sumą. Dalis pinigų, kuriuos atsakovė buvo gavusi iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos, bei didžioji dalis pinigų, kuriuos atsakovė gaudavo grynais pinigais iš ieškovo ir kuriuos įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą ir „Paysera“ turimas sąskaitas, buvo panaudoti atsakovės kelionėms į užsienį. Tą patvirtina atsakovės į bylą pateikti „Swedbank“ banko sąskaitos ir „Paysera“ turimų sąskaitų išrašai. Esant tokiai situacijai, ypatingai gimus šalių dukrai, ieškovas stengėsi uždirbti kaip įmanoma daugiau pajamų, kad galėtų išlaikyti ir aprūpinti savo šeimą bei kaip įmanoma greičiau užbaigti statyti ir įrengti įsigytą namą.

18. Ieškovas, be vykdomos individualios veiklos ir vadovavimo kelioms įmonėms, 2017 m. balandžio 25 d. įregistravo (duomenys neskelbtini)bei buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Visos ieškovo gaunamos pajamos buvo skiriamos tiek Nekilnojamajam turtui išlaikyti ir įrengti, tiek šalių bendram gyvenimui ir ūkio vedimui. Ieškovas atsakovei, jų bendro gyvenimo ir ūkio vedimo metu, jų šeimos ir asmeniškai atsakovės poreikiams, atlikdavo pavedimus ir iš savo įmonės (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 10 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 1 000 Eur pavedimą, kadangi atsakovė tą dieną savo banko sąskaitoje turėjo tik apie 8 Eur, todėl neabejotinai jai buvo būtinos piniginės lėšos; taip pat 2017 m. gruodžio 2 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 140 Eur pavedimą, kadangi tą dieną atsakovė savo sąskaitoje turėjo tik 3 Eur; 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 230 Eur pavedimą, iš jų atsakovė tą pačią dieną atliko pavedimą už suvartotą elektrą adresu – (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą buvo atliktas 100 Eur pavedimas, nes jos sąskaitos likutis tą dienai buvo tik 6 Eur, o atsakovei trūko piniginių lėšų kelionei į Dubajų; 2018 m. gegužės 1 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 100 Eur pavedimą, taip pat ir 2018 m. birželio 9 d. iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos buvo atliktas 100 Eur pavedimas, juos atsakovė išleido pirkiniams parduotuvėse ir kelionėje (Latvija); 2018 m. birželio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą buvo atliktas 500 Eur pavedimas bei 50 Eur pavedimas, atliktas 2018 m. birželio 20 d., juos atsakovė išleido pirkiniams UAB „Barbora“, www.aliexpress.com, „Maxima“, „Lidl“ parduotuvėse bei sumokėjo 64 Eur nario mokestį sodų bendrijai „Pasaka“; 2018 m. birželio 28 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 50 Eur pavedimą, juos atsakovė išleido parduotuvėje (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovo tėvai, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ypatingai gimus šalių dukrai, šalių įsigyto namo statybos užbaigimui ir įrengimui ne tik skolino, bet ir dovanojo, pinigines lėšas, tikėdamiesi, kad šalys greitu metu susituoks ir gyvens įsigytame Nekilnojamame turte. Ieškovo tėvai šalims iš viso yra padovanoję 950 Eur dydžio sumą, kurią ieškovo motina I. Z. per kelis kartus pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą – 2016 m. rugpjūčio 27 d. pervesta 100 Eur dydžio suma, 2018 m. birželio 4 d. – 50 Eur dydžio suma ir 2018 m. rugsėjo 19 d. – 800 Eur dydžio suma.

20. Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nuo 2019 m. pradžios pradėjo blogėti, tapo konfliktiški. Dėl atsakovės dažnų kelionių į užsienį ieškovas ne vieną kartą turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė jam yra neištikima. Įvykus vienam iš konfliktų, ieškovui ir atsakovei stipriai susipykus, buvo nuspręsta išsiskirti. Ieškovas ir atsakovė nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2019 m. kovo 20 d.. Ieškovui ir atsakovei nustojus kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, nepavyko susitarti dėl jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį įgyto Nekilnojamojo turto pasidalijimo, kadangi atsakovė nepagrįstai pradėjo teigti, kad minėtas Nekilnojamas turtas yra tik jos asmeninė nuosavybė.

21. Ieškovas su atsakove gyveno kartu faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendra buitimi, poilsiu bei laisvalaikiu, turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas. Ieškovas ir atsakovė aplinkiniams ir artimiesiems demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti, kad jie yra pora, todėl visi aplinkiniai juos vertino kaip šeimą, ypač po (duomenys neskelbtini) kai ieškovui ir atsakovei gimė dukra L. R.. Minėtas aplinkybes patvirtina su ieškiniu teikiamos nuotraukos, šalių pokalbių telefonu garso įrašai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą, šalių kaimynų J. T., A. P., R.V. ir šalių šeimos draugo S. R. duoti parodymai vykusiose apklausose ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09728-19 metu. Šalių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat pripažinti, jog Nekilnojamasis turtas yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė.

Šalies argumentai

22. Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė poziciją, išdėstytą ieškinyje, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas byloje 2020 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių buvo sutarta, kad viena ginčo turto dalis teks ieškovui (jo tėvams), kita – atsakovei. Ieškovas paaiškino, kad jis ir jo tėvas tuo metu turėjo bankrutavusią įmonę, todėl, žinodamas, kad gali vykti teisminiai ginčai, gali būti taikomi turto areštai, jis nenorėjo įsigyto ginčo turto registruoti savo vardu, dėl minėtų priežasčių ieškovas jautėsi ramiau, turtą registruodamas ne savo, o atsakovės, vardu, tačiau vėliau (nesant jo turtui taikytų areštų) norėjo turtą registruoti savo vardu.

Atsiliepimas

23. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; iš ieškovo jos naudai priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šalių gyvenimo drauge ir bendro ūkio vedimo atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šalys susipažino (duomenys neskelbtini)kaip bendrakursiai. Tų pačių metų spalio mėnesio pabaigoje šalys pradėjo kurti romantiškus santykius, atsakovė tuo metu gyveno studentų bendrabutyje, buvo vos 21 metų amžiaus ir, priešingai nei teigia ieškovas, dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomojamame bute atsakovė nuolat negyveno, o tik kartais likdavo nakvoti. Dėl savo jauno amžiaus ir veiklos, tik prasidėjusių studijų, modelio karjeros, atsakovė neplanavo kurti rimtų santykių, juo labiau – šeimos. Atsakovei buvo prognozuojama sėkminga (duomenys neskelbtini) karjera, dėl ko didžiąją dalį laiko atsakovė praleisdavo dirbdama modeliu užsienyje. Šalims draugaujant, nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. sausio 8 d., taip pat, nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. vasario 27 d., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), taip pat darbo reikalais nuolat keliaudavo E. S. valstybėse. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šalys nuolat kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o atsakovė neplanavo artimiausioje ateityje kurti šeimos su ieškovu ar kitu asmeniu, neplanavo turėti vaikų. Priešingai nei nurodo ieškovas, šalys niekada nebuvo susižadėjusios, jas siejo tik susižavėjimas ir draugystė, šalys nevedė bendro ūkio, neplanavo tolimos ateities drauge. Vien tik paties ieškovo 2015 m. lapkričio 15 d. padarytas įrašas „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje apie sužadėtuves neįrodo sužadėtuvių fakto, kadangi jame nėra išreikšta atsakovės valia. Ieškovas atsakovei padovanojo žiedą jos gimimo dienos proga, tačiau jai nepasipiršo, atsakovė niekada neišreiškė valios tekėti už ieškovo, kadangi šalys buvo pažįstamos vos du mėnesius. Ieškovo įrašas padarytas 2015 m. lapkričio 15 d., t. y. dvi dienos prieš atsakovės gimimo dieną, kurios proga ieškovas atsakovei ir padovanojo žiedą. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsakovė sužinojo, kad laukiasi. Nėštumas nebuvo planuotas, kadangi atsakovė tuo metu buvo vos 22 metų amžiaus, turėjo sėkmingą modelio karjerą, studijavo ir artimiausiu metu neplanavo kurti šeimos bei turėti vaikų. Net ir besilaukdama dukters atsakovė buvo išvykusi ir su ieškovu faktiškai negyveno. 2017 m. gegužės 10 d. šalims gimė dukra L. R.. Ieškovas, net po dukters gimimo, nepasipiršo atsakovei ir atsisakė dukrai duoti savo pavardę. Tai tik patvirtina, kad ir pats ieškovas neplanavo ir neketino kurti ateities bei šeimos su atsakove. Atsakovei besilaukiant, šalys laikinai apsigyveno pas ieškovo tėvus, kadangi tuo metu atsakovei reikėjo fizinės pagalbos, o jos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai, šalys bandė gyventi kartu, tačiau ieškovas nesirūpino atsakove. Po dukros gimimo, (duomenys neskelbtini), šalys apsigyveno Nekilnojamame turte, tačiau šeimos nesukūrė. Nekilnojamąjį turtą išlaikė tik atsakovė, finansinius reikalus šalys tvarkė atskirai, atsakovė rūpinosi savimi ir dukra, kadangi ieškovas turėjo daugybę skolų, jam padėdavo jo tėvai, o atsakovė dirbo (tai pagrindžia VMI pajamų deklaracijos, banko sąskaitų išrašai, kt.), šalys neturėjo jokio bendro turto, bendrų prievolių ir pan., t. y. šalys bendro ūkio nevedė. Šalių santykiai buvo permainingi, šalys epizodiškai sutardavo gerai, tačiau dėl ūmaus ieškovo būdo ir nuolatinių pykčio priepuolių šalių santykiai buvo konfliktiški ir nestabilūs. Atsakovė, siekdama, kad dukra turėtų gerus santykius su tėvu, stengėsi išsaugoti normalius santykius su ieškovu, gyventi kartu. 2019 m. vasario 14 d. atsakovė kreipėsi į teismą dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir 2 615 Eur išlaikymo įsiskolinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. priteisimo iš ieškovo. Minėta aplinkybė papildomai patvirtina, kad šalys bendro ūkio nevedė, tarp šalių buvo ginčas tiek dėl dukros auginimo, tiek dėl jos išlaikymo jau nuo 2018 m. sausio 1 d., o šalys gyveno kartu tik dėl dukros. Tai, kad atsakovės kaimynai manė, jog šalys gyvena kaip šeima, yra visiškai suprantama, kadangi jie matė atsakovę, ieškovą ir jų dukrą būnant namuose, tačiau jie negalėjo žinoti šalių tarpusavio santykių, taip pat ir to, kokie santykiai tarp šalių buvo iki Nekilnojamojo turto įsigijimo. Vien tik dviejų žmonių draugystė nepreziumuoja šeimyninių santykių buvimo ar siekio juos sukurti ateityje. Šioje byloje esminė aplinkybė yra – ar šalys vedė bendrą ūkį įsigyjant Nekilnojamąjį turtą, o ne po jo įsigijimo ir įrengimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Ieškovas 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-272/2019 buvo nuteistas už tai, kad dar 2018 m. spalio 10 d. atsakovei sukėlė fizinį skausmą, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-272/2020 – už tai, kad 2019 m. kovo 8 d. atsakovei nežymiai sutrikdė sveikatą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), taip pat 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 20 d. neteisėtai atėmė atsakovės laisvę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovė, nenorėdama pakenkti dukrai, buvo priversta gyventi su ieškovu ir taikstytis su jo fiziniu smurtu, psichologiniu spaudimu, žeminimu ir kitu panašiu elgesiu. Nors po pirmojo sumušimo 2018 m. spalio 10 d. atsakovė patikėjo ieškovo pažadais pasikeisti ir bandė toliau su juo bendrauti bei gyventi dėl dukros ateities, šalys tik gyveno kartu, bet atsakovė miegodavo atskirai, apsirengusi ir saugodama savo daiktus (raktus, dokumentus) bei dukrą nuo ieškovo. Kadangi ieškovas turėjo polinkį smurtauti prieš atsakovę ir kitaip nusikalsti, o po 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio ieškovas atsakovę vėl sumušė ir atėmė jos laisvę 2019 m. kovo 8 d., todėl atsakovė nutraukė bet kokius ryšius su ieškovu. Minėtos aplinkybės papildomai patvirtina, kad tarp šalių nebuvo normalių, pastovių ir gerų santykių dar 2018 m.

Šalies argumentai

25. Ieškovas nurodo, kad jam priklausė (duomenys neskelbtini), susipažinus su šios bendrovės steigimo aktu, matyti, kad 2017 m. balandžio 20 d. steigimo akte ieškovas visur savo gyvenamosios vietos adresą nurodė – (duomenys neskelbtini). Taigi, pats ieškovas dar 2017 m. Nekilnojamojo turto nelaikė savo gyvenamąja vieta.

26. Šiuo atveju esminę reikšmę turi Nekilnojamojo turto įgijimo laikotarpis – turtas atsakovės buvo įgytas 2016 m. birželio–spalio mėnesiais, t. y. šalims bendraujant vos aštuonis mėnesius (nebendraujant nei metų laiko). Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XV skyriaus nuostatos nėra galiojančios, tačiau akivaizdu, kad įstatymų leidėjas sugyventiniais laiko tokius asmenis, kurie ne mažiau kaip vienerius metus gyvena neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 straipsnis).

Atsiliepimas

27. Dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo aplinkybių, prievolių pripažinimo bendromis atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2016 m. balandžio–gegužės mėnesiais ji iš draugų sužinojo apie parduodamą 1/2 Nekilnojamojo turto dalį L. T. IĮ bankroto byloje ir antstolės Marijos Gaivenės vykdomoje išieškojimo byloje. Atsakovė, įvertinusi tai, kad parduodamo Nekilnojamojo turto kaina yra sąlyginai nedidelė, jo būklė ir vieta – gera, taip pat įvertinusi turimas santaupas ir artimiausioje ateityje planuojamas gauti pajamas, taip pat kitas aplinkybes, nusprendė nupirkti šį Nekilnojamąjį turtą, turėdama tikslą jame laikinai gyventi, o, jį pagerinusi, ateityje perparduoti brangiau. Dėl šios priežasties 2016 m. birželio 6 d. atsakovė iš bankrutavusios L. T. IĮ įsigijo 1/2 Nekilnojamojo turto už 17 101 Eur, o 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovė dalyvavo antstolio varžytynėse ir 2016 m. spalio 21 d. įsigijo likusią 1/2 Nekilnojamojo turto dalį už 10 000 Eur. Atsakovė niekada neplanavo Nekilnojamojo turto pirkti kartu su ieškovu, tokios galimybės net nesvarstė, kadangi ieškovas neturėjo pinigų, šalys buvo pažįstamos trumpą laiką – vos aštuonis mėnesius, tuo metu atsakovė dar nesilaukė, todėl jai nebuvo reikalingas pastovus būstas su ieškovu, atsakovės pajamos buvo ženkliai didesnės nei ieškovo, o ieškovas turėjo skolų.

28. Ieškovo piniginėms lėšoms vėliausiai nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo taikytas areštas – 17 307,47 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – papildomai 795 Eur, 2017 m. lapkričio 13 d. – papildomai 30 702,32 Eur ir nuo 2017 m. lapkričio 14 d. – papildomai 137 251 Eur sumai. Taigi, 2016 m. – 2019 m. laikotarpiu ieškovo turtui buvo taikyti areštai dėl jam iškeltų bylų ir (ar) priteistų įsiskolinimų bendrai 186 055,79 Eur sumai. Ieškovas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kaip jis, turėdamas tokio masto areštų ir skolinių įsipareigojimų, ketino įsigyti namą, jį remontuoti. Ieškovas niekada neskolino ir nedavė atsakovei jokių piniginių lėšų grynaisiais pinigais ar banko pavedimu Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui, tokių įrodymų ieškovas nepateikia, tuo tarpu pateikti duomenys apie ieškovo skolas paneigia net tokią jo galimybę. Ieškovas teigia, kad dirbo, turėjo pajamų, todėl prisidėjo – tiek finansiškai, tiek kitaip, prie Nekilnojamojo turto įsigijimo bei įrengimo, tačiau to niekaip neįrodo. Iš ieškovo pateiktos elektroninių pinigų mokėjimo įstaigos „Paysera“ sąskaitos matyti, kad joje 2016 m. balandžio 9 d. buvo vos 0,04 Eur, po šios datos jokių piniginių lėšų sąskaitoje nebuvo, kitų sąskaitų ar kitokių duomenų apie turėtas lėšas, įsigyjant ir įrengiant Nekilnojamąjį turtą, ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikta individualios veiklos pažyma nieko neįrodo, kadangi individualios veiklos įregistravimas nereiškia, kad asmuo ją vykdė, o, jeigu vykdė, kad gavo pajamas ir jas panaudojo Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui. Ieškovas nepateikia savo pajamų metinių deklaracijų už 2016–2018 m., todėl laikytina, kad pajamų tais metais jis negavo. Ieškovo pateikta VSDFV informacija apie tai, kad jis buvo draustas kaip juridinio asmens darbuotojas, neįrodo jo gautų pajamų dydžio ir fakto, pajamų panaudojimo Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui, tačiau patvirtina aplinkybę, kad 2016 m. rugpjūčio–2017 m. gegužės laikotarpiu ieškovas su pertraukomis buvo įdarbintas vos keturis mėnesius. Jokių kitų įrodymų apie savo pajamas ir turėtas pinigines lėšas ieškovas nepateikė. Taigi, ieškovas nebuvo pajėgus įsigyti Nekilnojamąjį turtą, jį įrengti. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė neketino įsigyti Nekilnojamojo turto bendra nuosavybe su ieškovu, imti bendrus kreditus, kadangi joks protingas ir apdairus asmuo nepirktų Nekilnojamojo turto ir neimtų kredito bendrai su daugybę skolų turinčiu asmeniu, nes tai reikštų riziką nevykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms bei prarasti Nekilnojamąjį turtą, ar jo dalį, dėl kito asmens skolų. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie jo turėtas išlaidas Nekilnojamojo turto įsigijimui ir kūrimui, atitinkamai, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo finansines galimybes ir pajėgumą prisidėti prie kito asmens (atsakovės) Nekilnojamojo turto pagerinimo (įrengimo).

29. Atsakovė Nekilnojamojo turto įsigijimo metu dirbo kaip modelis, didžiąją pajamų dalį gaudavo grynaisiais pinigais iš užsakovų. Šias aplinkybes patvirtina VMI metinės pajamų deklaracijos, iš kurių matyti, kad atsakovės 2016 m. bendra gautų pajamų suma buvo 36 481 Eur, 2017 m. – 15 358,24 Eur, 2018 m. – 6 187,72 Eur. Papildomai atsakovė gaudavo išmokas dėl motinystės atostogų. Už įsigytą Nekilnojamąjį turtą atsakovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, tą pagrindžia į bylą pateikiami duomenys (banko išrašai, mokėjimo kvitai, paskolos sutartys, kt.), t. y. atsakovė 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo 1 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį už Nekilnojamojo turto dalį, 2016 m. gegužės 23 d. – taip pat 1 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį už Nekilnojamojo turto dalį, 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 4 d. – 16 101 Eur bankroto administratoriui už nupirkto Nekilnojamojo turto dalį, 2016 m. rugsėjo 29 d. – 1 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį už Nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo parduodama antstolio varžytynėse, 2016 m. spalio 13 d. – 4 000 Eur antstolei už nupirkto Nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo parduodama antstolio varžytynėse, UAB „Verslo kreditai“ pagal 2016 m. spalio 13 d. paskolos sutartį atsakovei paskolino 5 000 Eur, ir šią sumą tiesiogiai sumokėjo antstolei už nupirkto Nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo parduodama varžytynėse. Viso atsakovė už Nekilnojamąjį turtą sumokėjo 27 101 Eur. Atsakovės asmenines pinigines lėšas, iš kurių ji atsiskaitė už įsigytą Nekilnojamąjį turtą, sudarė: 3 801 Eur santaupos iš gautų pajamų; ieškovo tėvo 2016 m. birželio 3 d. J. Z. 5 500 Eur paskola atsakovei, kuri jam grąžinta 2019 m. vasario 21 d.; ieškovo motinos I. Z. 3 300 Eur paskola, suteikta 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2016 m. spalio 13 d., kurią buvo bandyta grąžinti 2019 m. vasario 21 d., tačiau dėl to, kad ieškovo motinos banko sąskaita buvo uždaryta, pinigai grįžo atsakovei atgal; ieškovo močiutės 1 000 Eur paskola atsakovei grynaisiais pinigais, minėta paskola jai grąžinta; atsakovės močiutės O. T. 5 500 Eur paskola grynaisiais pinigais, kurie buvo įnešti į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 4 d.; atsakovės dėdės V. J. 3 000 Eur paskola atsakovei grynaisiais pinigais, kurie buvo įnešti į atsakovės sąskaitą 2016 m. birželio 3 d.; UAB „Verslo kreditai“ 2016 m. spalio 13 d. 5 000 Eur paskola atsakovei.

30. Pažymėtina, kad atsakovė buvo (duomenys neskelbtini)akcininke nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 20 d. ir vadove nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., ieškovas, bendrovei vykdant veiklą, niekada nebuvo jos savininku ir (ar) vadovu, valdymo organų nariu. Teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartyje dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, nepadarė išvados, kad ieškovas būtų buvęs faktinis bendrovės vadovas, kai atsakovė iš bendrovės skolinosi pinigines lėšas. Aplinkybė, kad atsakovė skolinosi pinigus iš jai asmeniškai priklausančios (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šie pinigai tapo bendra šalių nuosavybe, toks ieškovo vertinimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi tai buvo teisiniai santykiai išimtinai tarp atsakovės ir bendrovės. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini)pasiskolintas lėšas naudojo tiek savo asmeninėms reikmėms, tiek Nekilnojamojo turto įrengimui, o dėl šių lėšų grąžinimo su (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriumi sudarė taikos sutartį ir ją įvykdė iš savo asmeninių lėšų.

Šalies argumentai

31. Ieškovo pozicija byloje yra prieštaringa, nors jis teigia, kad norėjo nupirkti namą sau ir atsakovei dėl dukros gimimo, tačiau Nekilnojamojo turto dalis buvo įsigyta atsakovei dar nesilaukiant ir šalims bendraujant vos aštuonis mėnesius. Ieškovas šiame kontekste taip pat nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl jo tėvai pinigus skolino būtent atsakovei, o ne jam asmeniškai, kodėl nedovanojo pinigų jam ir (ar) atsakovei Nekilnojamojo turto įsigijimui, kodėl jo tėvas reikalavo ir priėmė iš atsakovės 5 500 Eur paskolos grąžinimą, jeigu siekė padėti ieškovui ir atsakovei, kodėl ieškovas savo, ar savo tėvų vardu, neįsigijo Nekilnojamojo turto, ar jo dalies. Pažymėtina, kad ieškovo motinos 2016 m. rugpjūčio 27 d. padovanoti 100 Eur niekaip negalėjo prisidėti prie namo įsigijimo ar įrengimo 2016–2017 metais, o buvo tik ieškovo skolų grąžinimas atsakovei. Tuo tarpu 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovo motinos padovanoti 850 Eur buvo skirti šalių dukrai.

32. Atsakovė neneigia, kad ieškovas padėjo jai bendraujant su bankroto administratoriumi, laidavo už (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur paskolą, kadangi paskola atsakovei buvo reikalinga greitai. Tuo metu buvo šalių santykių pradžia ir ieškovas sutiko padėti atsakovei. Ieškovas tarpininkavo ir santykiuose su Šeimos kredito unija dėl paskolos su (duomenys neskelbtini) refinansavimo ir Nekilnojamojo turto įrengimui, kadangi jis pažinojo kredito unijos paskolų komiteto pirmininką. Tačiau minėtos aplinkybės niekaip neįrodo, kad šalys turėjo tikslą Nekilnojamąjį turtą įgyti bendra daline nuosavybe ir ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie jo įsigijimo.

33. Turto statybos užbaigimo ir apdailos darbus iš esmės atliko ieškovo draugas L. P., jis turėjo statybų ir remonto darbais užsiimančią įmonę. Žinodamas, jog bus atsiskaitoma laiku dėl atsakovės gauto kredito, jis atsiųsdavo darbininkus ir darbus vykdė mažesnėmis kainomis. Ieškovas prie Nekilnojamojo turto įrengimo niekaip neprisidėjo – nei finansiškai, nei rangos darbais, jis, kaip pats dirbęs statybų versle, tik padėjo atsakovei įvertinti kai kurių atliktų darbų kokybę, ar patardavo dėl reikalingų statybinių medžiagų, atsakovės prašymu tarėsi su kaimynas dėl tvoros nugriovimo, dėl virtuvės baldų įrengimo, tačiau realiai jokių esminių rangos darbų neatliko. Minėtus darbus iš esmės organizavo, už juos, kaip ir už reikalingas prekes, įrangą, atsiskaitinėjo tik atsakovė. Kai kurie atsiskaitymai buvo atlikti pavedimu, tačiau daugiausia – grynaisiais pinigais. Ieškovas, be deklaratyvių teiginių, niekaip nepagrindžia savo realaus indėlio į Nekilnojamojo turto įsigijimą ar įrengimą.

34. Ieškovo pagalba, gaunant paskolą ir tariantis dėl statybos darbų 2016–2017 m., buvo jo siekis padėti ir įsiteikti atsakovei kaip savo merginai ir būsimo vaiko motinai, kadangi, atsakovei besilaukiant, jai buvo sunku organizuoti visus darbus vienai. Toks ieškovo elgesys atitinka įprastas draugiškų santykių normas ir geros moralės nuostatas.

35. Pažymėtina, kad tik atsakovė nuo Nekilnojamojo turto įsigijimo vykdė visas su šiuo turtu susijusias prievoles: įstojo į (duomenys neskelbtini), mokėjo bendrijai nario mokestį, apmokėdavo komunalines išlaidas, kurias iš esmės sudarė išlaidos elektrai, mokėjo ir iki šiol moka įmokas Šeimos kredito unijai pagal kredito sutartį. Ieškovas minėtoms išlaidoms nėra skyręs jokių lėšų, net ir šalims gyvenant kartu, ieškovas nemokėdavo už komunalines išlaidas, kitas būtinas išlaidas, visas jas mokėdavo atsakovė. Tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. vieną metinę įmoką sodų bendrijai sumokėjo ieškovo motina, neįrodo to, kad ją sumokėjo ieškovas ir kad įmoka buvo skirta Nekilnojamojo turto įsigijimui, įrengimui, ar kad šalys vedė bendrą ūkį. Toks prievolės įvykdymas už atsakovę buvo paremtas geros moralės principu, kadangi toje sodų bendrijoje gyveno ieškovo motinos anūkė (šalių dukra).

Šalies argumentai

36. Ieškovas teigia, kad mokėjo kitas įmokas, susijusias su Nekilnojamuoju turtu, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų (pavedimų, pinigų perdavimo kvitų ir kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). Ieškovo pateiktos nuotraukos iš atsakovės namo niekaip neįrodo jo prisidėjimo prie Nekilnojamojo turto įsigijimo ar įrengimo, o įrodo tik aplinkybę, kad ieškovas yra buvęs Nekilnojamame turte remonto metu, ko atsakovė neneigia. Nekilnojamame turte jo įsigijimo metu buvo sumontuota geoterminio šildymo sistema, ją reikėjo tik paleisti, prijungiant esamą katilą, todėl neaišku, apie kokio geoterminio šildymo įrangos pirkimą ieškovas kalba. M. P., kurio susirašinėjimą pateikia ieškovas, buvo atsakovės draugas, kuris pažinojo buvusius turto savininkus ir kuriam jie buvo palikę saugoti turtui skirto geoterminio šildymo katilą. Minėto katilo prijungimo darbus ir papildomų dalių pirkimą apmokėjo atsakovė. Nors ieškovas teigia, kad Nekilnojamąjį turtą įrenginėjo jo samdyti Ukrainos piliečiai, tačiau šių aplinkybių taip pat niekaip neįrodo. Tai, kad atsakovės kaimynams ieškovas buvo nurodęs ir kitaip sudaręs įspūdį, kad darbininkai yra samdyti jo, niekaip neįrodo, kad darbininkus samdė ir už jų darbą apmokėjo būtent ieškovas. Bet kokiu atveju, net ir nustačius, kad ieškovas konsultavo atsakovę dėl Nekilnojamojo turto įrengimo, padėjo organizuoti tam tikrus rangos darbus, šios aplinkybės neįrodo, kad šalys ketino ir įsigijo Nekilnojamąjį turtą bendrai ir (ar) kad ieškovas esmingai prisidėjo prie Nekilnojamojo turto pagerinimo, tokiais veiksmais kūrė bendrą dalinę nuosavybę.

37. Ieškovui priklausiusios (duomenys neskelbtini)2017–2018 m. atlikti mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą niekaip neįrodo, kad ieškovas prisidėjo prie Nekilnojamojo turto įsigijimo 2016 m. birželio ir 2016 m. spalio mėnesį. 2017 m. gruodžio 2 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini)grąžino atsakovei skolintas lėšas, tai aiškiai nurodyta mokėjimo pavedimuose, taip pat 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė šiai įmonei skolino bendrai 110 Eur. Ieškovo nurodomi (duomenys neskelbtini)mokėjimai niekaip nesusiję su Nekilnojamojo turto įsigijimu ir (ar) įrengimu, o įrodo tik tai, kad (duomenys neskelbtini)ir atsakovę siejo teisiniai prievoliniai santykiai.

Šalies argumentai

38. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo naujas faktines aplinkybes dėl tariamo pinigų skolinimo atsakovei, paskolos gavimo iš A. P.. Šių aplinkybių ieškovas nebuvo nenurodęs pradiniame ieškinyje, nepateikė 2016 m. birželio 2 d. paskolos sutarties, nors jos ieškovui turėjo būti žinomos teikiant pradinį ieškinį. Naujos aplinkybės vertintinos kritiškai ir atmestinos kaip neįrodytos. Ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, kad faktiškai gavo pinigus iš A. P. – paskolos sutartis yra realinė.

39. Faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai akivaizdžiai įrodo tai, kad atsakovė Nekilnojamąjį turtą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, prisiimdama asmenines prievoles, taip pat ir jį įrengė iš savo asmeninių lėšų, atsakovė tam turėjo pakankamai pajamų. Tuo tarpu ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad jis turėjo piniginių lėšų Nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, kad jis mokėjo už Nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jo įrengimą, kad atliko kokius nors rangos darbus, ar kitaip reikšmingai prisidėjo prie Nekilnojamojo turto pagerinimo. Vien tai, kad šalys gyveno drauge, nereiškia šalių siekio ir susitarimo dėl bendro turto kūrimo ir įsigijimo.

40. Ieškovas niekada nesiskolino pinigų, skirtų Nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, iš savo tėvų, taip pat kitų byloje minimų asmenų, su kuriais sutartis sudarė išimtinai atsakovė, ieškovas taip pat niekada minėtiems asmenims negrąžino jokių sumų pagal atsakovės sandorius. Visos prievolės buvo asmeninės atsakovės prievolės ir jas įvykdė ar vykdo asmeniškai pati atsakovė. Atsakovė niekada negavo jokių pinigų, kuriuos ieškovas teigia pasiskolinęs iš A. P..

41. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas išimtinai iš atsakovės asmeninių lėšų, priešingų įrodymų byloje nėra. Turtas dar įsigijimo metu buvo pastatytas ir dalinai įrengtas, tai patvirtinta turto vertintojų rašytinė konsultacija Nr. KP-15-10-06-I20, atlikta prieš parduodant turtą iš varžytynių. Turto įrengimui atsakovė investavo mažiausiai 60 000 Eur, tam tikslui ji ėmė 52 000 Eur kreditą iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos, tuo tarpu ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis būtų turėjęs pinigų ir skyręs juos Nekilnojamojo turto įrengimui. Po Nekilnojamojo turto įsigijimo iš atsakovės lėšų 2016–2018 m. buvo išvežti namuose likę buvusių šeimininkų daiktai, šiukšlės, įvestas naujas elektros įvadas, įrengta elektros instaliacija, pakabinti šviestuvai, pakeisti kai kurie langai, plastikinių durų stiklų paketai, sutvarkytas vandentiekis, lygintos ir perdažytos sienos, sumontuotas gipso kartonas, išklijuotos plytelės pirmame aukšte, įrengtas tualetas, atskiras vonios kambarys su dušu, tualetu ir kriaukle antrame aukšte, suklijuotos ąžuolinės laiptų pakopos, pastatytas židinys, įrengta virtuvė su baldais ir buitine technika, paleistas geoterminis šildymas, galutinai įrengtas židinys, sudėtas balinto ąžuolo laminatas ir grindjuostės. Iš esmės visi darbai buvo apmokami grynaisiais pinigais pagal rangovų prašymus. Atsakovė pateikia prekių ir įrangos, skirtos Nekilnojamojo turto įrengimui, pirkimo kvitus, sąskaitas ir kt., kuriuos ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Didžiosios dalies minėtų darbų apmokėjimo ir sąskaitų–faktūrų atsakovė nėra išsaugojusi, arba jas sunaikino ieškovas – kadangi dėl jo nuolatinio smurtavimo ir nenoro išsikraustyti iš atsakovės namų, atsakovė, saugodama dukrą ir save, buvo priversta laikinai išvykti gyventi pas draugus ir tėvus, grįžusi ji nerado dalies svarbių dokumentų, jos asmeniniai daiktai buvo išmėtyti ir paslėpti. Nuo 2019 m. buvo suremontuotas Nekilnojamojo turto stogas (už 7 00 Eur), teritorijoje nupjauti krūmai, sudžiūvę medžiai, išraustos jų šaknys, sulygintas landšaftas, ištiestas takelis, įrengtas gėlynas, pasėta žolė.

42. Įvertinus tai, kad ieškovas finansiškai ir rangos darbais neprisidėjo prie Nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo, o tik prisidėjo prie kai kurių rangos darbų organizavimo, nebūtų pagrindo ieškovui priteisti 1/2 dalį viso Nekilnojamojo turto, kadangi jo indėlis nebuvo reikšmingas.

Atsiliepimas

43. Atsakovė, jos atstovai teismo posėdžio metu palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė byloje 2020 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu bendravo, susipažino 2015 m. rugsėjo pradžioje. Nurodė, kad ji pirko ginčo namą, o ieškovas padėjo jai gauti paskolas, tačiau visus įsipareigojimus prisiėmė ji pati. Nurodė, kad su atsakovu kartu pradėjo gyventi 2015 m. pabaigoje (teismo posėdžio garso įrašo 2:15:23 minutė), kai pradėjo gyventi su ieškovu, gyveno kartu (duomenys neskelbtini), tai buvo nuomojamas butas, už minėto buto nuomą mokėjo ieškovė, nuomos sutartį buvo sudaręs ieškovas. Ginčo namą norėjo įsigyti būtent ji, kadangi tuo metu ji turėjo santaupų, ieškovas tik padėjo jai tam tikrais klausimais. Tuo metu ji buvo susitaupiusi iki 10 000 Eur, juos turėjo grynaisiais pinigais. Didesnę pinigų sumą laikė tėvų namuose, tų pinigų Lietuvoje nedeklaruodavo, mokesčius mokėdavo užsienyje.

44. Trečiasis asmuo byloje – kooperatinė bendrovė Šeimos kredito unija, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti iš dalies – tenkinti ieškovo reikalavimą padalinti tarp šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą Nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį Nekilnojamojo turto, su sąlyga, kad ieškovas padengs 1/2 dalį atsakovės įsipareigojimo pagal tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą kredito sutartį (negrąžinta kredito dalis sudaro 39 562,69 Eur); atmesti reikalavimą finansinius įsipareigojimus I. Z. ir kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unijai pagal 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Nurodo, kad dėl reikalavimo – pripažinti, kad šalys gyvendamos kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo Nekilnojamąjį turtą, palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad reikalavimo – pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį Nekilnojamojo turto, tenkinimas pažeistų trečiojo asmens interesus, kadangi jam yra įkeistas visas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir yra įkeistas už atsakovės asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Su tokiu Nekilnojamojo turto padalijimu trečiasis asmuo sutiktų tik tuo atveju, jeigu ieškovas padengtų 1/2 dalį atsakovės įsipareigojimo pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą kredito sutartį. Tuo tarpu pripažinus, kad atsakovės asmeniškai prisiimti įsipareigojimai yra solidari prievolė kartu su ieškovu, būtų pažeisti Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimo nuostatuose numatyti reikalavimai įvertinti ieškovo, kaip kredito gavėjo, kreditingumą ir pan.

45. Tretieji asmenys I. Z., J. Z. ir A. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

46. Trečiasis asmuo J. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys 2015 m. pabaigoje pradėjo kartu gyventi, tęsė bendrą veiklą, užsiiminėjo siuvimais ir pardavimais. Ieškovas rado informaciją apie parduodamą namą, šalys nusprendė kartu dalyvauti varžytynėse. Ieškovė varžytynes laimėjo. Nurodė, kad jie ieškovę ir atsakovą laikė šeima. Jiems pinigus skolino kaip šeimai, abiem – 2016 m. birželio 3 d. paskolino 5 500 Eur, vėliau, 2016 m. spalio 12 d., I. Z. paskolino atsakovei 3 000 Eur. Trečiasis asmuo nurodė, kad jie padėjo tvarkyti namą, finansavo namo remonto darbus, pirkdavo viską, ko reikėjo remonto darbams atlikti. Pinigus mokėjo atsakovei, nes ji dalyvavo varžytynėse. Paskolintos sumos grąžintos visiškai, atsakovė grąžino abi sumas. Šalys į ginčo namą įsikraustė, tačiau jis buvo nesutvarkytas iki pabaigos, todėl šalys laikinai gyveno pas juos (trečiuosius asmenis – ieškovo tėvus). Vėliau baigė namo remontą patys. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jie rodė šalių santykius kitiems vaikams kaip pavyzdį, kaip galima gražiai gyventi. Viskas tarp šalių buvo bendra, visi finansai. 2015 m. šalys atsikraustė pas ieškovo tėvus, išsikraustė, kai buvo pradėtas naujas remontas 2016 m. vasaros pabaigoje, lapkričio mėnesio pabaigoje vėl atsikraustė. Šalims gyvenant pas ieškovo tėvus, gimė šalių dukra. Kai gimė šalių dukra, šalių bendravime niekas nebuvo pakitę. Apie sužadėtuves nieko nesakė, bet šalys gyveno kaip šeima. Ieškovas sakė, kad padovanojo atsakovei žiedą, trečiasis asmuo žiedo nematė. Varžytynėse buvo nuspręsta dalyvauti atsakovės vardu, nes ieškovas turėjo įmonę, todėl egzistavo rizika, kad įmonė gali bankrutuoti ar panašiai, tuo tarpu atsakovė tokios rizikos neturėjo. I. Z. buvo paprašyta dalyvauti varžytynėse, nes buvo galvojama, kad gal ji laimės ir ginčo namas bus perleistas šalims. Ieškovas pats nurodė, kokią paskirtį rašyti į atliekamą pavedimą skolinant pinigus. Buvo atvejų, kai medžiagų ginčo namui pirkti važiavo į užsienį, Lenkiją. Vieną kartą vyko su ieškovu, pripirko visą autobusą, kitą kartą važiavo atsakovė. Šalys gražiai tarėsi, nebuvo kalbama, kad kažkas vienas turi mokėti už kažką. Šalys neturėjo „laisvų“ pinigų, todėl trečiasis asmuo mokėjo už remontą, jis tą darė savo iniciatyva, niekas jo to neprašė. Remontą darė savo jėgomis, patys. Matė rangovus, kurie darbus vėliau atlikinėjo. Trečiasis asmuo už darbus neėmė iš šalių jokio atlygio, viskas buvo daroma šalių šeimai. Dokumentų neturi, nes viską pirko ir pinigus skolino saviems vaikams. Šalių dukra pas trečiuosius asmenis gyveno ilgą laikotarpį, nes atsakovė dažnai išvažiuodavo į užsienį. Trečiojo asmens sutuoktinė siųsdavo atsakovei pinigus bilietams į užsienį pirkti, atsakovei reikėjo padėti. Atsakovė sakė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), bet nei vienos jos, kaip modelio, nuotraukos trečiasis asmuo nėra matęs. Atsakovė dažnai išvykdavo, tačiau trečiasis asmuo neklausė, ką ji veikia užsienyje. Ieškovas 2015–2017 m. dirbo, nors ir turėjo bankroto bylų. Kai išsiskyrė su atsakove, ieškovas nieko nebeturi. Ieškovas turėjo namą, įmonę, gaudavo pinigų, važinėjo į statybas, jam 2016–2017 metais gerai sekėsi. Trečiasis asmuo nurodė nežinantis, iš kur ieškovas gavo pinigų apsipirkimui Lenkijoje, tačiau pažymėjo, kad ieškovas tuo metu dirbo, vykdė veiklą.

47. Tretieji asmenys – I. Z., A. P., kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką bei vietą tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti.

48. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad su šalimis turėjo dalykinius santykius. Jis pretendavo įsigyti namą, kuriame dabar gyvena atsakovė. Liudytojas nurodė, kad turėjo susitikimą su ieškovu iki šalims įsigyjant ginčo namą. Ieškovas jam sakė, kad dabar neturi pinigų, tačiau turi naują draugę, kuri nori įsigyti namą. Ieškovas supažindino su atsakove, kai buvo pateikta informacija, kad ji perka ginčo namą. Liudytojas informavo, kad pas jį iš namo yra likęs šildymo katilas. Ieškovas nurodė, kad juos domintų jo įsigijimas, bet, sutarus kainą, su liudytoju buvo ilgai neatsiskaityta, buvo aiškinama, kad namą perka atsakovė, kad ji yra išvykusi, kad tuoj grįš. Liudytojas suprato, kad ieškovas neturi pinigų, nes su juo ieškovas neatsiskaitinėjo. Skolos grąžinimo prašė tiek ieškovo, tiek atsakovės. Per labai ilgą laikotarpį su liudytoju buvo atsiskaityta. Ieškovas iš pradžių sakė, kad jis atsiskaitys, bet, kaip suprato iš ieškovo, atsakovė buvo grįžusi iš užsienio ir jos pinigais buvo atsiskaityta už katilą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsiveš pinigus iš užsienio ir tais pinigais bus atsiskaityta. Kai perdavė katilą, sąskaitos neišrašė, jokių papildomų dokumentų nebuvo. Liudytojo įsitikinimu, katilą įsigijo atsakovė, jis skolos prašė ir ieškovo, nes jis buvo tarpininkas perkant katilą. Kaip liudytojui pasakojo ieškovas, jis tuo metu turėjo problemų su mokesčiais, pasakojo apie savo bankrotus. Liudytojas suprato, kad ginčo namą įsigijo atsakovė, o ieškovas tik padėjo jai tvarkytis. Iš ieškovo pokalbių suprato, kad atsakovė viską tvarkė, remontavo. Kiek suprato, atsakovė pirko namą sau. Ieškovas sakė, kad atsakovė yra jo pažįstama. Liudytojas nurodė nežinantis, kas šalis tuo metu siejo, kokie tuo metu buvo jų tarpusavio santykiai. Ieškovas liudytojo taip pat klausė, kaip parsivežti pinigus iš užsienio, aiškino, kad pinigų reikia būsto remontui, kad atsakovė išvažiavo dirbt ir sakė, jog ji grįš su grynaisiais pinigais. Buvo pasakojama, kad ieškovė jau ne kartą skrido. Tai buvo pinigai, kurie buvo skirti ginčo namui. Liudytojas pasiūlė skirsti dviem asmenim, kad galėtų persivežti daugiau pinigų. Liudytojas nurodė, kad atsakovė jam nepasakojo apie savo darbus. Kadangi liudytojas žinojo, kad ieškovas neturi pinigų, jam nebuvo abejonių, jog ieškovas neturi galimybių atsiskaityti už ginčo namą ir statybas. Iš to, kad ieškovas sakė, jog atsakovė parveš pinigus, liudytojas susidarė nuomonę, kad ginčo namas ir pinigai jo remontui yra atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. T. paaiškino, kad atsakovė yra jos anūkė, ieškovo ji nėra mačiusi. Liudytoja skolino pinigus atsakovei, nes ji ketino pirkti namą – 2016 birželio mėnesį paskolino 5 500 Eur (grynais pinigais), po kelių metų – 12 000 Eur, juos pervedė į banko sąskaitą. Kai skolino grynais pinigais, pasirašė skolos raštelį. Skolos raštelį pasirašė, nes buvo skolinama didelė suma. Raštelį pasirašė liudytojos namuose 2016 metais, nežino, kokiomis kupiūromis skolino pinigus atsakovei. Atsakovė sakė, kad pirks namą iš varžytynių, abi sumas skolinosi namo įsigijimui, namą atsakovė pirko per du kartus. Atsakovė visą paskolintą sumą grąžino. Atsakovė skraidydavo dirbti modeliu, skraidė, kad užsidirbtų, sakė, kad parsiveža pinigų. Atsakovė parsiveždavo dideles sumas, minėjo, kad parsiveža dideles sumas. Liudytoja nurodė, kad vieną kartą buvo ginčo name, neprisimena kada. Atsakovė pati namą remontavo, kiek turėjo pinigų, tiek ir darė remonto darbus.

50. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad pažįsta abi šalis – atsakovė yra jo sutuoktinės krikšto dukra, o atsakovas – atsakovės buvęs draugas, jos dukters tėvas. Nežino, kada pamatė šalis kartu, žinojo tik iš atsakovės, kad jie su ieškovu yra kartu. Atsakovė turi namą, jį susirado, tačiau trūko pinigų namo įsigijimui, todėl liudytojas skolino atsakovei pinigus. Pinigus atsakovei skolino namo įsigijimui, atsakovė paprašė 3 000 Eur. 2016 m. vasarą liudytojas paskolino atsakovei pinigus – 3000 Eur, skolino grynais pinigais, skolos raštelio nepasirašė. Grynuosius pinigus, kuriuos skolino atsakovei, turėjo, nes yra įmonės akcininkas, skolino 50 Eur kupiūromis. Atsakovė važinėjo dirbti modeliu, turėjo geras pajamas. Iki 2016 m. žinojo, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), ji dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovei reikėjo gyvenamo būsto, ji pirko namą sau. Atsakovė sakė, kad jai reikia turėti savo namus, ji pati liudytojui pasakė, kad nupirko namą. Ginčo name liudytojas buvo, kai atsakovė nusipirko, ar planavo pirkti, namą, namas tuo metu buvo apleistas, reikėjo investicijų. Neprisimena, ar ieškovas tuo metu buvo ginčo name. Liudytas nurodė nežinantis, ar gyveno ieškovas ginčo name, taip pat nežino, kur atsakovė gyveno iki ginčo namo įsigijimo. Liudytojo žiniomis, atsakovės tėvas važiuodavo į pagalbą, remontuojant namą, važiavo ne vieną kartą.

Dėl įrodjinėjimo, įrodymo pareigos tarp šalių paskirstymo

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).

52. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

53. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

54. Įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).

55. Ieškovas patikslintu ieškiniu nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe, remdamasis šalių susitarimu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio buvimą ieškovas įrodinėja šalių gyvenimu drauge, bendro ūkio tvarkymu, bendro turto kūrimu asmeninėmis lėšomis ir bendru šalių darbu. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus; ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

56. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

58. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

59. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga, kaip minėta, tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, atsižvelgiant į šiame sprendime jau aptartus kriterijus.

62. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas šalių susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įrodinėjimo pareiga – įrodyti atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimo faktą, nagrinėjamoje byloje teko ieškovui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo.

63. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Minėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.

64. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).

65. Byloje ieškovas laikėsi pozicijos, įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad nuo (duomenys neskelbtini)šalys gyveno faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį, turėdami tikslą sukurti šeimą. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove susižadėjo, (duomenys neskelbtini)ieškovui ir atsakovei gimė dukra.

66. Tuo tarpu atsakovė, dėstydama nesutikimo su ieškiniu motyvus (atsikirtimus), įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad šalys nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o atsakovė neplanavo artimiausioje ateityje kurti šeimos su ieškovu ar kitu asmeniu, neplanavo turėti vaikų, šalys niekada nebuvo susižadėjusios, jas siejo tik susižavėjimas ir draugystė, šalys neplanavo tolimos ateities drauge, atsakovės nėštumas buvo neplanuotas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

67. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo, išdėstytus tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek byloje vykusių teismo posėdžių metu, sprendžia, kad būtent ieškovo paaiškinimai dėl minėtų aplinkybių yra nuoseklesni, atitinkantys kitų bylos įrodymų visetą, tuo tarpu atsakovės paaiškinimai dėl aptariamų aplinkybių yra prieštaringi, neįtikinami. Tokias teismo išvadas pagrindžia toliau šiame sprendime aptariami įrodymai bei nurodyti motyvai.

68. Pažymėtina, kad pati atsakovė byloje 2020 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio nurodė, kad su ieškovu kartu pradėjo gyventi dar 2015 m. pabaigoje (2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:15:23 minutė), t. y. dar iki ginčo turto įsigijimo. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovo jai teikta pagalba, gaunant paskolą ir tariantis dėl statybos darbų 2016–2017 m., buvo ieškovo siekis padėti ir įsiteikti atsakovei kaip savo merginai ir būsimo vaiko motinai. Taigi, atsakovė, nors, viena vertus, byloje ginčijo šalių bendro gyvenimo bei juos siejusių ryšių pobūdžio faktą, kita vertus, teikdama paaiškinimus, pripažino tiek bendro gyvenimo su ieškovu aplinkybę (dar iki ginčo turto įsigijimo 2016 m.), tiek iš esmės ir ieškovo įrodinėtą šalių tarpusavio santykių pobūdį – atsakovė pripažino, kad ji buvo ieškovo mergina. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių nepaneigia atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji darbo reikalais dažnai išvykdavo ir nebūdavo Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės buvimą užsienio valstybėse itin ilgus laikotarpius, taip pat atsižvelgiant į šalių bendro gyvenimo kartu trukmę – šalys kartu gyveno ir po dukros gimimo, jos kartu gyveno ir ginčo turte (name).

69. Minėta, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais.

70. Ieškovas, byloje įrodinėdamas šalių bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo, atitinkamo jų santykių pobūdžio aplinkybes, pateikė duomenis (įrašą) jo socialiniuose tinkluose, kur jis 2015 m. lapkričio 13 d. informavo apie sužadėtuves. Šalims 2017 m. gegužės 10 d. – po mažiau nei septynių mėnesių nuo viso ginčo turto įsigijimo, gimė dukra. Ieškovas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose šalys užfiksuotos, leidžiančios laiką kartu, dvi nuotraukos yra iš socialinių tinklų, jose fiksuotos nuotraukų datos – 2015 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. gegužės 14 d.

71. Byloje pateiktame 2019 m. liepos 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta atsakovė paaiškino, kad su sugyventiniu – ieškovu, jie kaip sugyventiniai gyveno trejus metus, bendro ūkio nevedė, tačiau tuos trejus metus su pertraukomis gyveno bendrai (duomenys neskelbtini). Aptariamame nutarime taip pat užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškovas paaiškino, kad kartu su sugyventine – atsakove, gyvena apie ketverius metus. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. T. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė, prieš beveik dvejus metus, 2019 metų birželio mėnesį bus du metai, kaip apsigyveno jauna šeima – ieškovas ir atsakovė. Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad gyvena Moluvėnų kaime, su ieškovu susipažino, kai jis atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), vėliau susipažino su jo sugyventine – atsakove.

72. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-272/2019, kuriuo ieškovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 10 d. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – atsakovei. Minėto nuosprendžio turinys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta atsakovė parodė, kad ji su ieškovu yra nesusituokusi, tačiau gyvena kartu kaip šeima apie trejus metus, veda bendrą ūkį. Liudytoja R. J. parodė, kad ieškovas ir atsakovė gyvena šalia jos – (duomenys neskelbtini), ji visa laiką galvojo, kad jie yra vyras ir žmona.

73. Šalių bendrą ūkio vedimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktų jo ir atsakovės žinučių, siųstų vienas kitam 2017–2018 m., turinys, kuriose kalbama apie maisto produktų pirkimą, kitus kasdienius, buitinius dalykus (atsakovė klausia ieškovo, kada jis parvyks į namus, kalbama apie šalių vaiką, 2017 m. sausio 24 d. rašoma, kad namuose nėra vandens ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

74. Teismo vertinimu, minėti įrodymai, kuriuos taip pat papildo ir nuoseklūs ieškovo bei trečiojo asmens J. Z. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai (dėl aptariamų aplinkybių), o taip pat ir šioje sprendimo dalyje paminėti atsakovės paaiškinimai, yra pakankami spręsti, kad šalys, tiek iki ginčo turto įsigijimo ((duomenys neskelbtini)tiek vėliau, gyveno kartu kaip sugyventiniai (partneriai), vedė bendrą ūkį, atsakovė buvo ieškovo mergina, šalims po mažiau nei septynių mėnesių nuo viso ginčo turto įsigijimo gimė dukra.

75. Vis tik, šiame sprendime jau aptartų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste svarbu pažymėti tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto (ginčo turto) bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai.

76. Minėta, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

77. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu (būtina) nustatyti, į ką buvo nukreipta šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso šalių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Kitais žodžiais tariant, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas šalių (kaip sugyventinių) susitarimas būtent ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

78. Kaip nurodyta ankstesniuose šio sprendimo punktuose, pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies.

79. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

80. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, pastatas – sodo pastatas bei pastatas – ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (ginčo turtas) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. R., turto įregistravimo pagrindas – 2016 m. birželio 6 d. bei 2016 m. spalio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktai.

81. Bylos duomenimis, atsakovė iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2016 m. gegužės 9 d. atliko 1 000 Eur mokėjimą VĮ „Registrų centras“, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – varžytynių Nr. 120657 dalyvio mokestis; 2016 m. gegužės 23 d. atliko 1 000 Eur mokėjimą VĮ „Registrų centras“, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – varžytynių Nr. 120625 dalyvio mokestis; 2016 m. birželio 3 d. atliko 11 101 Eur mokėjimą UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – už varžytynėse Nr. 120625 nupirktą turtą; 2016 m. birželio 4 d. atliko 5 000 Eur mokėjimą UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – galutinis atsiskaitymas už varžytynėse Nr. 120625 nupirktą turtą; 2016 m. spalio 13 d. atliko 4 000 Eur mokėjimą antstolei Marijai Gaivenei, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – už varžytynėse Nr. 126653 nupirktą turtą. 2016 m. spalio 13 d. UAB „Verslo kreditai“ (paskolos davėja) ir atsakovė sudarė paskolos sutartį dėl 5 000 Eur paskolos sumos, kurią paskolos davėja įsipareigojo išmokėti antstolei Marijai Gaivenei, nurodant paskirtį – už varžytynėse Nr. 126653 nupirktą turtą (už E. R.). Aptariamoje paskolos sutartyje (jos 1.2 punkte) nurodyta, kad paskola suteikiama 1/2 ginčo turto įsigijimui pagal laimėtas varžytynes Nr. 126653. Laidavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakyti paskolos davėjai, kaip atsakovės kreditorei, jeigu paskolos gavėja (atsakovė) neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2016 m. spalio 13 d. paskolos sutartį.

82. Pastaruosiuose teismo sprendimo punktuose aptarti duomenys patvirtina, kad ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas tik atsakovės vardu, kaip priklausantis jai asmeninės nuosavybės teise, varžytynėse, kuriose buvo įsigytas ginčo turtas, taip pat dalyvavo tik atsakovė, visi mokėjimai – tiek varžytynių dalyvio mokestis, tiek visi atsiskaitymai už varžytynėse nupirktą ginčo turtą, atlikti išimtinai iš atsakovės – E. R., banko sąskaitos, vienas mokėjimas – už varžytynėse Nr. 126653 nupirktą turtą (už E. R.) buvo atliktas UAB „Verslo kreditai“ pagal 2016 m. spalio 13 d. UAB „Verslo kreditai“ (paskolos davėjos) ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį dėl 5 000 Eur paskolos sumos.

83. Sprendžiant dėl piniginių lėšų, iš kurių E. R. įsigijo, pagerino ginčo turtą, vertintini byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad trečiasis asmuo J. Z. 2016 m. birželio 3 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 5 500 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydamas – paskola iki 2016 m. gruodžio 31 d. su nekilnojamojo turto įkeitimu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo I. Z. 2016 m. rugpjūčio 27 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 100 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydama – dovana, 2016 m. rugsėjo 23 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 300 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydama – paskola, 2016 m. spalio 13 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 3 000 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydama – paskola namui (duomenys neskelbtini), įsigyti, 2018 m. birželio 4 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 50 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydama – dovana, 2018 m. rugsėjo 19 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 800 Eur sumai, pavedimo paskirtyje nurodydama – dovana; 2016 m. gruodžio 8 d. atliko 150 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtis – E. R.. skola. Minėta, kad 2016 m. spalio 13 d. UAB „Verslo kreditai“ (paskolos davėja) ir atsakovė sudarė paskolos sutartį dėl 5 000 Eur paskolos sumos, kurią paskolos davėja įsipareigojo išmokėti antstolei Marijai Gaivenei, nurodant paskirtį – už varžytynėse Nr. 126653 nupirktą turtą (už E. R.). Šeimos kredito unija ir atsakovė 2017 m. kovo 16 d. sudarė kredito sutartį, kredito suma – 52 000 Eur, kredito paskirtis – UAB „Verslo kreditas“ paskolos likučio refinansavimas (5 800 Eur), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., statybos darbų išbaigimui ir įsiregistravimui, kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – įkeičiamas pastatas – sodo pastatas su priklausiniais, turto savininkas – E. R.. 2017 m. kovo 22 d. atsakovė atliko pavedimą tarp savo banko sąskaitų 19 803,84 Eur sumai, 2017 m. gegužės 11 d. – 11 020 Eur sumai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. T. (atsakovės močiutė) nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį paskolino atsakovei 5 500 Eur (grynais pinigais), kadangi atsakovė ketino pirkti namą, po kelių metų paskolino atsakovei 12 000 Eur (minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad O. T. 2019 m. vasario 12 d. atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą 12 000 Eur sumai, pavedimo paskirtis – būsto paskola). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. nurodė, kad 2016 m. vasarą jis paskolino atsakovei pinigus namo įsigijimui – 3 000 Eur.

84. Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. sausio 30 d., 2017 m. sausio 11 d., vasario 1 d. prekių bei medžiagų, skirtų namo įrengimui/remontui (dušo, kriauklės, pakabinamų lubų LED, stalviršio, lempos, dažų, klijų, vinilo tapetų, grindjuosčių, dulkių siurblio, skalbimo mašinos ir kt.), pirkimo Lenkijoje kvitus 31 070,08 PLN sumai. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie tai, kad ji iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2016 m. rugpjūčio 27 d. atliko 29 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – nario mokestis už 2016 m. II pusmetį, (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. rugpjūčio 16 d. 64 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtis – nario mokestis (duomenys neskelbtini).

85. Apibendrinant, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ginčo turtas (namas) buvo įsigytas ir vėliau pagerintas (įrengtas) pagrinde iš atsakovės lėšų, kitų jos pajamų – skolintų lėšų, t. y. ginčo turtas įsigytas atsakovei prisiėmus skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei kredito įstaigoms, byloje nėra jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo turtas (namas) buvo įsigytas iš bendrų ieškovo bei atsakovės lėšų, ar ieškovo turėtų lėšų ar kitų jo pajamų. Tokias, priešingas nustatytoms, aplinkybes, ieškovas byloje iš esmės įrodinėjo savo bei trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau jie paneigiami šiame sprendime aptartais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad, nors dalį piniginių lėšų ginčo turto įsigijimui skolino tretieji asmenys – ieškovo tėvai, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atitinkamos piniginės lėšos trečiųjų asmenų buvo skolinamos ne atsakovei, o ieškovui, ar bendrai abiem šalim. Nesant tokių duomenų, ir esant įrodymais patvirtintoms aplinkybėms, kad pinigines lėšas tretieji asmenys pervedė būtent į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje niekaip neidentifikuodami, jog piniginės lėšos, kaip paskola, suteikiam ne tik atsakovei (į kurios sąskaitą lėšos buvo pervestos), spręstina, kad atitinkamas piniginių lėšų sumas ginčo turto (namo) įsigijimui, tretieji asmenys skolino būtent atsakovei, o ne ieškovui, ar bendrai abiem šalim. Šiame kontekste akcentuotina, kad didžioji ir pagrindinė trečiųjų asmenų atsakovei pervestų piniginių lėšų dalis buvo pervesta būtent kaip paskola. Nors trečiasis asmuo I. Z. į atsakovės sąskaitą atliko pavedimus, kurių paskirtyje nurodyta – dovana, tačiau tokiais pavedimais atsakovei pervestų piniginių lėšų suma yra neženkli, be to, tai paaiškinama ir tuo, kad, kaip jau buvo nustatyta šiame sprendime, šalys tuo metu palaikė artimus santykius, buvo sugyventiniai, vėliau susilaukė dukters, gyveno ginčo turte (name). Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens I. Z. 2017 m. rugsėjo 4 d. atliktą 62,08 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini).

86. Akcentuotina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad ginčo turtas buvo įsigytas taip pat ir jo piniginėmis lėšomis, kitomis jo pajamomis, taip pat ir aplinkybės, kad jis kokia nors dalimi prisidėjo prie paskolų, atsakovės prisiimtų įsigyjant ginčo turtą (namą), grąžinimo tretiesiems asmenims, kredito įstaigoms. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad ji iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2019 m. vasario 21 d. grąžino trečiajam asmeniui J. Z. 5 500 Eur sumą, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – skolos grąžinimas; 2021 m. gegužės 10 d. atliko pavedimą į trečiojo asmens J. Z. banko sąskaitą 3 300 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas sutuoktinei I. Z.; taip pat pateikė mokėjimus, atliktus Šeimos kredito unijai (mokėjimo paskirtys – už kreditą, paskolos mokėjimas, už paskolą): 2017 m. gegužės 4 d. 110 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 25 d. 220 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 5 d. 238 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 16 d. 229 Eur sumai, 2018 m. spalio 17 d. 238 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 23 d. 211 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 13 d. 230 Eur sumai, taip pat mokėjimus 225 Eur sumomis, atliktus 2020 m.– 2021 m. ir kt.; skola – UAB „Verslo kreditas“ (5 800 Eur) buvo grąžinta, atsakovei 2017 m. kovo 16 d. sudarius kredito sutartį su Šeimos kredito unija ir prisiėmus asmeninius įsipareigojimus šiam kreditoriui, kurie nebebuvo užtikrinti ieškovo laidavimu; atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė O. T. 2019 m. vasario 27 d. grąžino 3 000 Eur sumą, paskolos paskirtis – grąžinimas.

87. Teismo vertinimu, ieškovo prisidėjimo prie bendro ūkio, ginčo turto įsigijimo, jo pagerinimo, niekaip nepatvirtina duomenys apie pinigines lėšas, kurios atsakovei buvo pervestos iš atitinkamų, ieškovo nurodomų, juridinių asmenų sąskaitų. Ieškovo pateiktais duomenimis, iš (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos 2017 m. gegužės–2018 m, atsakovei buvo atlikti pavedimai nuo 50 iki 1000 Eur sumomis, mokėjimų paskirtis – pervedimas. Pažymėtina, kad tiek mažoji bendrija, tiek uždaroji akcinė bendrovė, kaip juridiniai asmenys, turi savarankišką teisinį subjektiškumą, o tas, be kita ko, reiškia, kad šių juridinių asmenų turtas, įskaitant pinigines lėšas, yra atskirtas nuo jų dalyvių turto, todėl disponavimas tokių juridinių asmenų lėšomis (jų pervedimas) šiuo atveju į atsakovės sąskaitą, negali būti vertinamas ieškovo, kaip fizinio, asmens indėliu į bendrą šalių ūkį, ar tam tikro turto įsigijimą.

88. Nors, kaip minėta, ieškovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo įsigytas taip pat ir jo piniginėmis lėšomis, kitomis pajamomis, taip pat ir to, kad jis kokia nors dalimi prisidėjo prie įsipareigojimų, atsakovės prisiimtų įsigyjant ginčo turtą (namą), grąžinimo tretiesiems asmenims, kredito įstaigoms, pagrįstų abejonių dėl ieškovo galimo piniginio indėlio į ginčo turto įsigijimą, jo pagerinimą, kelia ir byloje pateikti duomenys apie ieškovo turtinę padėtį, taip pat ir atitinkamų duomenų nepateikimas į bylą.

89. Ieškovas pateikė duomenis, kad nuo 2011 m. gegužės 6 d. vykdo individualią veiklą: užsakomasis pardavimas paštu ar internetu, kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; taip pat duomenis apie tai, kad 2016 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 17 d. iki lapkričio 15 d. (tris mėnesius), dirbo (duomenys neskelbtini), 2017 m., laikotarpiu nuo kovo 14 d. iki gegužės 12 d. (du mėnesius) dirbo (duomenys neskelbtini); 2018 m., laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki gruodžio 17 d. (pusę metų) dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, nors ieškovas savo stabilių pajamų turėjimą grindžia ne tik duomenimis apie vykdytą individualią veiklą, bet ir jo Paysera sąskaitos išrašu, tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad pagrindinis pinigų judėjimas šioje sąskaitoje vyko ne šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, o 2015 m.. Iš pateikto aptariamos sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitos likutis 2016 m. sausio 1 d. sudarė 93,43 Eur, 2016 m. sausio–vasario mėnesį nei vienu laikotarpiu aptariamos ieškovo sąskaitos likutis nesiekė 1 000 Eur, tuo tarpu 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. jokia pinigų apyvarta minėtoje sąskaitoje nevyko, pinigų likutis joje buvo 0,00 Eur.

90. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dar 2019 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija tenkino ieškovo prašymą, pratęsdamas ieškovui terminą pateikti į bylą įrodymus apie jo turimas ir gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m., tačiau ieškovas nei teismo pratęstu terminu, nei vėliau tokių duomenų į bylą nepateikė. Į bylą pateikto VMI pranešimo dėl informacijos suteikimo duomenimis, ieškovas metinių pajamų deklaracijų už 2016–2018 m. mokestinius laikotarpius VMI neteikė.

91. Ieškovas pateikė į bylą jo bei A. P. 2016 m. birželio 2 d. sudarytą beprocentinės paskolos sutartį, kurios 1 punktas numatė, jog šia sutartimi paskolos davėjas A. P. perduoda grynaisiais pinigais paskolos gavėjui 2 900 Eur sumą. Paskola skirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pažymėtina, kad pateiktoje paskolos sutartyje nėra užfiksuotas paskolos suteikimo, t. y. pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui (ieškovui), faktas, todėl teismas kritiškai vertina duomenis, susijusius su šios paskolos suteikimu bei, atitinkamai, dalies paskolos pagal šią sutartį grąžinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P., nors buvo įtrauktas į šią bylą trečiuoju asmeniu, procese iš esmės nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų, paaiškinimų byloje neteikė, paskolos suteikimo pagal minėtą sutartį fakto nepatvirtino.

92. Byloje pateiktais duomenimis, ieškovo turtui buvo taikyti areštai – 2016 m. rugsėjo 13 d. 17 307,74 Eur sumai, 2017 m. gegužės 9 d. – 786,05 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 14 d. – 137 251 Eur sumai. Aplinkybę, kad ieškovo finansinė padėtis turto įsigijimo momentu nebuvo stabili, iš dalies patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, dėstant aplinkybes, dėl kurių visą ginčo turto buvo nuspręsta įsigyti atsakovės vardu.

93. Taigi, ieškovas byloje neįrodė, kad, ginčo turto įsigijimo momentu bei gerinant ginčo turtą, jis turėjo lėšų, kitų pajamų, kuriomis galėjo prisidėti (ir prisidėjo) prie ginčo turto įsigijimo, jo pagerinimo, ar prie ginčo turto įsigijimui atsakovės pasiskolintų lėšų grąžinimo.

94. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą duomenis apie jos pajamas (metines pajamų deklaracijas), pagal kuriuos atsakovės pajamos 2016 m. sudarė 27 049 Eur, 2017 m. – 15 358 Eur. Pateiktas atsakovės Paysera LT sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovė turėjo iš esmės nuolatines pajamas (kaip pardavėjas) turtleoutlet.com projekte – 2016 m. pabaigoje–2017 metų pirmoje pusėje; 2018 m. antroje pusėje–2019 m. pradžioje – iš feminaclothes.com projekto. Pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdo individualią veiklą. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2020 m. kovo 20 d. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkė, o nuo 2005 m. vasario 23 d. iki 2020 m. kovo 20 d. – vadovė. Tarp atsakovės ir minėtos bendrovės kilęs ginčas užbaigtas taikos sutartimi. Atsakovė taip pat pateikė jos ir (duomenys neskelbtini)2012 m. birželio 5 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį dėl atsakovės, (duomenys neskelbtini), profesinės veiklos.

95. Minėta, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad prie ginčo turto įsigijimo, jo pagerinimo, jis taip pat prisidėjo savo darbu.

96. Ieškovas minėtoms aplinkybėms byloje pagrįsti pateikė tarp jo ir bankroto administratoriaus D. S. 2016 m. balandžio 28 d.–gegužės 2 d. vykusį susirašinėjimą elektroniniu paštu, kuriame kalbama apie namo įsigijimą, ieškovas elektroniniame laiške nurodo „Supratau. Namą apžiūrėjom, bandysim dalyvauti“. Ieškovas pateikė ir susirašinėjimą, 2016 m. rugsėjo 21 d. vykusį tarp jo ir M. P. dėl geoterminio šildymo įsigijimo. Ieškovas taip pat pateikė jo ir Šeimos kredito unijos darbuotojo susirašinėjimą elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame susirašinėjime kalbama būtent apie paskolos suteikimą atsakovei. Šeimos kredito unijos darbuotojas nurodo „Iš E. dar negavau užpildytos sutikimo formos“, „E. pagal IV veiklą pradėjo nuo 2016-09-22 dienos, o prieš tai kur dirbo?“. Byloje pateiktas ir susirašinėjimas elektroniniu paštu, vykęs tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini)dėl stiklo dušo kabinai, taip pat ieškovo susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl virtuvės įrengimo. Ieškovas, veikdamas pagal 2017 m. kovo 17 d. įgaliojimą, atsakovės vardu 2017 m. kovo 20 d. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį su Šeimos kredito unija. Ieškovas į byla pateikė ginčo namo nuotraukas, kuriose fiksuoti atliekami atskiri ginčo namo išorės bei vidaus statybos (remonto) darbai, keliose iš pateiktų nuotraukų yra ieškovas. Byloje pateiktame 2019 m. liepos 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad liudytoja apklausta J. T. parodė, jog pradžioje, kai pradėjo statytis namą, pas ją ateidavo ieškovas skolintis įvairių įrankių, o liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad ieškovas prie savo namo vežėsi dirbti ukrainiečius, kad jis užsiima namo rekonstrukcijomis.

97. Pažymėtina, kad atsakovė, dėstydama nesutikimo su ieškovo ieškiniu argumentus, neginčija aplinkybės, kad ieškovas savo žiniomis (patarimais), turimomis pažintimis, prisidėjo prie ginčo turto (namo) įsigijimo, ieškovas taip pat padėjo atsakovei įvertinti kai kurių atliktų darbų kokybę, ar patardavo dėl reikalingų statybinių medžiagų, tačiau realiai jokių esminių rangos darbų neatliko. Taigi, byloje įrodyta bei neginčijama aplinkybė, kad ieškovas padėjo atsakovei, tiek ir ginčo turto (namo) kreditavimo procesuose, tiek ir vėliau, derindamas namo įrengimo (atskirų darbų atlikimo) procesus, tačiau byloje nėra duomenų (tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė), kurie patvirtintų ne pavienių, o esminių (reikšmingų) darbų, įsigyjant ginčo turto (namą), jį įrenginėjant, gerinant, atlikimą. Pažymėtina, kad, net ir pripažinus įrodytomis ieškovo šioje byloje įrodinėtas aplinkybes dėl darbuotojų samdymo, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent ieškovas atsiskaitinėjo su darbuotojais už ginčo turte (name) atliekamus darbus.

98. Ieškovui byloje neįrodžius jo prisidėjimo prie ginčo turto įgijimo, jo vėlesnio pagerinimo piniginėmis lėšomis, bei tuo pačiu konstatavus, kad ginčo turtas buvo įgytas iš esmės atsakovės pajamomis (jos skolintomis lėšomis), išimtinai atsakovei prisiimant atitinkamus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, neįtikima, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl konkretaus ginčo turto, pagal kurį ginčo turtas įgyjamas išimtinai atsakovės lėšomis, jos pajamomis, o ieškovas prie bendrosios nuosavybės kūrimo prisideda tik pavieniais, neesminiais darbais (tam tikromis žiniomis, dalykiniais ryšiais), susijusiais su atskirų darbų atlikimo, finansavimo derinimu. Atitinkamas ieškovo elgesys (pagalba atsakovei atskirais klausimais) labiau paaiškinamas tuo, kad jį ir atsakovę tuo metu siejo artimi santykiai, pats ieškovas nurodė, kad su atsakove siejo bendrą savo ateitį, šalys turėjo dukrą, abi gyveno ginčo turte (name), dėl ko manytina ieškovas taip pat turėjo suinteresuotumą ginčo turto (namo), nors ir priklausančio ne jam, gerinimu.

99. Teismas, apibendrindamas šioje sprendimo dalyje aptartus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl konkretaus ginčo turto (ar jo dalies) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise.

100. Atsižvelgus į tai, pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas – pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą, teismo atmetamas kaip nepagrįstas (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Kadangi kiti ieškinyje formuluojami reikalavimai yra išvestiniai iš paminėtojo pagrindinio reikalavimo, netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmetami taip pat ir ieškinyje formuluojami išvestiniai reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

101. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš ieškovo atsakovei priteistinos jos šioje byloje turėtos ir pagrįstos 5 900 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 91 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis), kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nebuvo pateikti šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai (pateiktas 2020 m rugsėjo 20 d. mokėjimas atliktas ne pačios atsakovės, jame nurodomas kitas sąskaitos numeris – SF (duomenys neskelbtini) taigi, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo mokėjimu buvo apmokėta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepriteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų pagal sąskaitą JJ Nr. 130, kadangi taip pat nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys dalies bylinėjimosi išlaidų (240 Eur) pagal šią sąskaitą apmokėjimą. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 92,49 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės E. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo K. Z. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 5 900 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. Z. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 92,49 Eur (devyniasdešimt du eurus keturiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė