Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

3. Bendro gyvenimo pradžioje, t. y. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, ieškovas ir atsakovė gyveno ieškovo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovė persikraustė pas ieškovą gyventi 2015 m. lapkričio 11 d. Prieš atsikraustydama pas ieškovą, atsakovė gyveno bendrabutyje, Baltupių mikrorajone, kadangi tuo metu niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Ieškovas tuo metu turėjo stabilias pajamas, nes nuo 2011 m. gegužės 6 d. vykdė individualią veiklą bei vadovavo kelioms įmonėms.

4. Ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo pradžioje atsakovė jokių piniginių lėšų, iš kurių galėtų bent kažkiek prisidėti prie bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, neturėjo, todėl visais finansiniais ir buitiniais reikalais rūpinuosi išimtinai ieškovas. Tačiau, kadangi ieškovas su atsakove siekė sukurti šeimą ir įsigyti nuosavą būstą, ieškovas pasiūlė atsakovei įsidarbinti vadove (duomenys neskelbtini), minėta bendrovė faktiškai priklausė ieškovui. 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovė buvo įdarbinta minėtoje bendrovėje ir jai kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, nepaisant to, faktiškai įmonei visą laikotarpį vadovavo būtent ieškovas (jis buvo de facto vadovas), minėtos aplinkybės nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1528-656/2019 dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. (duomenys neskelbtini) buvo šeimos verslas, iš kurio gaunamos pajamos iš dalies buvo investuojamos į ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą. Atsakovei buvo išduota bankinių atsiskaitymų kortelė, kuria atsakovė laisvai disponavo savo nuožiūra (apmokėdavo savo pirkinius namams, savo keliones į užsienį ir kt.). Iš (duomenys neskelbtini) priklausančios banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovė išsiėmė 5 085 Eur dydžio sumą bei atliko mokėjimus 1 953,67 Eur dydžio sumai, iš viso – 7 038,67 Eur sumai. Minėta suma nebuvo panaudota (duomenys neskelbtini)reikmėms, tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1528-656/2019 dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl šios sumos (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius taip pat buvo pareiškęs atsakovei ieškinį dėl neteisėtai įgytų lėšų grąžinimo.

5. Ieškovas, siekdamas kuo greičiau sukurti šeimą su atsakove, intensyviai ieškojo būsto, į kurį galėtų persikraustyti gyventi kartu su ieškove. Ieškovas, ieškodamas būsto įsigijimui, sužinojo apie galimybę už pakankamai nedidelę kainą nusipirkti parduodamą būstą iš varžytynių, ir, pasitaręs su atsakove, nuo 2016 m. balandžio 28 d. su bankroto administratoriumi D. S. iš (duomenys neskelbtini) pradėjo derinti iš varžytynių parduodamo Nekilnojamojo turto pirkimo sąlygas. Tą patvirtina ieškovo ir bankroto administratoriaus D. S. susirašinėjimai elektroniniu paštu, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 25 d..

6. Ieškovas su atsakove per du kartus, t. y. (duomenys neskelbtini)., iš varžytynių įsigijo Nekilnojamąjį turtą. Nors Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš ieškovui ir atsakovei priklausiusių lėšų, taip pat paskolintų pinigų, kuriuos ieškovas ir atsakovė, abu dirbdami, grąžindavo kreditoriams, tačiau jis Nekilnojamojo turto registre bendru šalių sutarimu Nekilnojamasis turtas įregistruotas tik atsakovės vardu.

7. Pirmuoju etapu, t. y. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove iš varžytynių įsigijo tik 1/2 Nekilnojamojo turto, kadangi iš varžytynių minėtas nekilnojamas turtas buvo parduodamas būtent tokiomis dalimis, t. y. po 1/2. Ieškovas ir atsakovė varžytynių dalyvių mokestį – 1 000 Eur, mokėjo du kartus pavedimais iš atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitos (2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. gegužės 23 d.) iš pinigų, kuriuos atsakovė sau pervesdavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuolat įnešamų grynųjų pinigų į savo banko sąskaitą, kuriuos atsakovei nuolat duodavo ieškovas.

8. Pirmuoju etapu, t. y. 2016 m. birželio 6 d., ieškovas ir atsakovė bankroto administratoriaus D. S. bendrovei – (duomenys neskelbtini), atliko 16 101 Eur dydžio mokėjimą. Nekilnojamojo turto įsigijimui, be ieškovo grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešė į savo banko sąskaitą (2016 m. birželio 3 d. – 750 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 785 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 15 Eur; 2016 m. birželio 4 d. – 4 200 Eur) ir be atsakovės atliktų į savo banko sąskaitą pavedimų iš (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 1 d. – 1 940 Eur; 2016 m. birželio 3 d. – 460 Eur), buvo panaudotos ir skolintos lėšos. 5 500 Eur dydžio sumą ieškovui ir atsakovei Nekilnojamojo turto įsigijimui asmeniškai paskolino ieškovo tėvas J. Z., jis 2016 m. birželio 3 d. minėtą sumą pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą, o 2016 m. birželio 2 d. 2 900 Eur dydžio sumą ieškovui paskolino jo draugas A. P. pagal pasirašytą beprocentinę paskolos sutartį. Ieškovas, iš A. P. gautą 2 900 Eur dydžio sumą, prie jos pridėjęs savo lėšų – 100 Eur, t. y. iš viso 3 000 Eur dydžio sumą, tą pačią dieną padavė atsakovei, o atsakovė 2016 m. birželio 3 d. juos įsinešė į savo „Swedbank“ banko sąskaitą. Todėl ieškovui ir atsakovei surinkus reikiamą 16 101 Eur dydžio sumą, atsakovė iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos bankroto administratoriaus D. S. bendrovei – UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, už varžytynėse nupirktą 1/2 Nekilnojamojo turto 2016 m. birželio 3 d. atliko 11 101 Eur dydžio pavedimą, o 2016 m. birželio 4 d. – 5 000 Eur dydžio pavedimą.

9. Ieškovas ir atsakovė siekė įsigyti ir kitas Nekilnojamojo turto dalis. Kadangi kitoms Nekilnojamojo turto dalims įsigyti ieškovas ir atsakovė iš karto piniginių lėšų neturėjo, kitas Nekilnojamojo turto dalis buvo bandoma įsigyti ieškovo motinos I. Z. pagalba, jai dalyvaujant varžytynėse ir (duomenys neskelbtini)sumokant varžytynių dalyvių mokestį – 1 000 Eur. Ieškovo motina I. Z. laimėjo varžytynes ir galėjo įsigyti 1/2 Nekilnojamojo turto, tačiau, kadangi 25 100 Eur dydžio Nekilnojamojo turto kaina ieškovui ir atsakovei pasirodė per didelė, likusios Nekilnojamojo turto dalys iš varžytynių nebuvo pirktos.

10. Ieškovas ir atsakovė kitas jau nusipirkto Nekilnojamojo turto dalis pabandė nusipirkti patys, (duomenys neskelbtini)dalyvaudami varžytynėse. Atsakovė (duomenys neskelbtini) iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos sumokėjo 1 000 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį, jam sumokėti buvo skolinami pinigai iš ieškovo tėvų, taip pat buvo atliktas pavedimas iš (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvai paskolino 300 Eur sumą, kurią ieškovo motina I. Z. į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 2016 m. rugsėjo 23 d., mokėjimo paskirtyje įrašydama „paskola“. Atsakovė, gavusi 300 Eur pavedimą iš I. Z., tą pačią dieną taip pat gavo 647 Eur dydžio pavedimą iš (duomenys neskelbtini), būtent minėtas lėšas atsakovė ir panaudojo atlikdama varžytynių dalyvio mokėjimą.

11. 2016 m. spalio 21 d. ieškovas ir atsakovė iš varžytynių už 9 000 Eur nusipirko likusią 1/2 dalį Nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto įsigijimui 3 000 Eur paskolino ieškovo tėvai, juos ieškovo motina I. Z. 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu (pavedimu) pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą. Atsakovė, gavusi grynais pinigais iš ieškovo 1 000 Eur dydžio sumą, ją 2016 m. spalio 12 d. įsinešė į savo banko sąskaitą, bei, 2016 m. spalio 13 d. gavusi iš ieškovo motinos I. Z. 3 000 Eur pavedimą, 2016 m. spalio 13 d. atliko 4 000 Eur dydžio sumos pavedimą į antstolės Marijos Gaivenės sąskaitą (ji organizavo Nekilnojamojo turto pardavimą varžytynėse). Tuo tarpu dėl likusios 5 000 Eur dydžio sumos, reikalingos Nekilnojamojo turto įsigijimui, 2016 m. spalio 13 d. buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „Verslo kreditai“. Ieškovė savo vardu sudarė paskolos sutartį su UAB „Verslo kreditai“, tuo tarpu ieškovas su UAB „Verslo kreditai“ sudarė laidavimo sutartį. Už Nekilnojamojo turto įsigijimą likusią mokėti 5 000 Eur dydžio sumą antstolei Marijai Gaivenei tiesiogiai pervedė paskolos davėjas UAB „Verslo kreditai“.

12. Ieškovas ir atsakovė, įsigiję Nekilnojamąjį turtą, pradėjo svarstyti dėl paimtos paskolos iš UAB „Verslo kreditai“ refinansavimo ir dėl greitesnio įsigyto namo statybos užbaigimo bei įrengimo, kad galėtų kuo greičiau įsikurti minėtame name. Nepaisant to, kad ieškovas vykdė individualią veiklą, vadovavo kelioms įmonėms bei buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), o atsakovė iš esmės gaudavo pinigines lėšas tik iš (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų greitam įsigyto namo statybos užbaigimui ir įrengimui trūko. Pinigines lėšas ieškovui ir atsakovei skolino ieškovo tėvai – I. Z. 2016 m. gruodžio 8 d. iš savo AB „DNB“ banko sąskaitos pervedė atsakovei į jos sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“, 150 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola“. Ieškovas taip pat pradėjo derinti naujos paskolos gavimo sąlygas su kooperatine bendrove Šeimos kredito unija. Ieškovui pavykus suderinti kaip įmanoma geresnes sąlygas dėl paskolos, atsakovė savo vardu su kooperatine bendrove Šeimos kredito unija sudarė 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. IKE201703-000070 dėl 52 000 Eur paskolos, skirtos šalių įsigyto Nekilnojamojo turto įrengimui, taip pat buvusių skolų kreditoriams grąžinimui. Atsakovei 2017 m. kovo 22 d. buvo išmokėta kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos paskola, dalis piniginių lėšų – 5 000 Eur buvo skirta UAB „Verslo kreditai“ paskolos padengimui, likusi paskolos dalis – įsigyto Nekilnojamojo turto statybų užbaigimui ir įrengimui.

13. Pasak ieškovo, šalys yra grąžinusios 5 500 Eur paskolą ieškovo tėvui J. Z., 5 000 Eur paskolą UAB „Verslo kreditai“ ir dalį paskolos – 1 000 Eur, ieškovo draugui A. P.. Šiuo metu dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo yra likusios tokios skolos kreditoriams: 3 450 Eur skola – ieškovo tėvams I. Z. ir J. Z., 1 900 Eur – ieškovo draugui A. P. ir skola kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unija pagal 2017 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. IKE201703-000070.

14. Pažymėtina, kad būtent ieškovas rūpinosi šalių įsigyto Nekilnojamojo turto įrengimu – statybinių medžiagų pirkimu, rangos darbų atlikimu, baldų ir apyvokos daiktų sodo pastatui pirkimu. Tą patvirtina nuotraukos, kuriose matomi ieškovo užfiksuoti Nekilnojamame turte atliekami rangos darbai, perkamos statybinės medžiagos, baldai ir apyvokos daiktai, ieškovo susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl statybinių medžiagų ir baldų pirkimo, ieškovo susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę su M. P. dėl geotermininės šildymo įrangos pirkimo. Ieškovui Nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir remonto darbus padėjo atlikti ieškovo draugas L. P., kuris turėjo savo statybų ir remonto darbais užsiimančią įmonę. Su L. P. už jo atliktus statybos ir remonto darbus atsiskaitydavo arba ieškovas grynais pinigais, arba atsakovė iš ieškovo jai nuolat duodamų grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą ir/ar „Paysera“ sąskaitas. Siekiant kuo greičiau užbaigti statyti ir įrengti Nekilnojamąjį turtą, reikalingas statybines medžiagas statybos darbams atlikti ieškovas ir atsakovė dažnai pirkdavo Lenkijoje, nes ten jos pigesnės nei Lietuvoje.

15. Ieškovas taip pat samdė darbuotojus iš Ukrainos (Ukrainos piliečius), jiems už atliktus statybų darbus mokėdavo asmeniškai pats ieškovas. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pati atsakovė – teikiami pokalbių telefonu garso įrašai.

16. Atsakovė prie Nekilnojamojo turto statybų ir įrengimo niekaip neprisidėjo, išskyrus tai, kad tik ji buvo įstojusi į (duomenys neskelbtini)ir mokėjo bendrijos nario mokestį, apmokėdavo komunalinius mokesčius už Nekilnojamąjį turtą, mokėjo įmokas kooperatinei bendrovei Šeimos kredito unijai už paskolą. Tačiau mokėjimus atsakovė atlikdavo iš ieškovo jai duodamų grynųjų pinigų, kuriuos atsakovė įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą, arba „Paysera“ turimas sąskaitas, o iš „Paysera“ sąskaitų atlikdavo pavedimus į „Swedbank“ banko sąskaitą. Pažymėtina, kad bendrijos nario mokestį (duomenys neskelbtini)ne vieną kartą yra mokėjęs ir pats ieškovas – 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovas atliko 62,08 Eur dydžio pavedimą iš savo motinos I. Z. sąskaitos.

17. Atsakovė dalį gautos paskolos iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos panaudojo ne pagal paskirtį, o savo trumpai vykdytos individualios veiklos mokesčių apmokėjimui – atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. atliko 2 202,75 Eur pavedimą Valstybiniam socialinio draudimo fondui, o nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Valstybinė mokesčių inspekcija nuo atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitos nurašė net 11 77,05 Eur dydžio sumą. Dalis pinigų, kuriuos atsakovė buvo gavusi iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos, bei didžioji dalis pinigų, kuriuos atsakovė gaudavo grynais pinigais iš ieškovo ir kuriuos įsinešdavo į savo „Swedbank“ banko sąskaitą ir „Paysera“ turimas sąskaitas, buvo panaudoti atsakovės kelionėms į užsienį. Tą patvirtina atsakovės į bylą pateikti „Swedbank“ banko sąskaitos ir „Paysera“ turimų sąskaitų išrašai. Esant tokiai situacijai, ypatingai gimus šalių dukrai, ieškovas stengėsi uždirbti kaip įmanoma daugiau pajamų, kad galėtų išlaikyti ir aprūpinti savo šeimą bei kaip įmanoma greičiau užbaigti statyti ir įrengti įsigytą namą.

18. Ieškovas, be vykdomos individualios veiklos ir vadovavimo kelioms įmonėms, 2017 m. balandžio 25 d. įregistravo (duomenys neskelbtini)bei buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Visos ieškovo gaunamos pajamos buvo skiriamos tiek Nekilnojamajam turtui išlaikyti ir įrengti, tiek šalių bendram gyvenimui ir ūkio vedimui. Ieškovas atsakovei, jų bendro gyvenimo ir ūkio vedimo metu, jų šeimos ir asmeniškai atsakovės poreikiams, atlikdavo pavedimus ir iš savo įmonės (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 10 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 1 000 Eur pavedimą, kadangi atsakovė tą dieną savo banko sąskaitoje turėjo tik apie 8 Eur, todėl neabejotinai jai buvo būtinos piniginės lėšos; taip pat 2017 m. gruodžio 2 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 140 Eur pavedimą, kadangi tą dieną atsakovė savo sąskaitoje turėjo tik 3 Eur; 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 230 Eur pavedimą, iš jų atsakovė tą pačią dieną atliko pavedimą už suvartotą elektrą adresu – (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą buvo atliktas 100 Eur pavedimas, nes jos sąskaitos likutis tą dienai buvo tik 6 Eur, o atsakovei trūko piniginių lėšų kelionei į Dubajų; 2018 m. gegužės 1 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 100 Eur pavedimą, taip pat ir 2018 m. birželio 9 d. iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos buvo atliktas 100 Eur pavedimas, juos atsakovė išleido pirkiniams parduotuvėse ir kelionėje (Latvija); 2018 m. birželio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į jos „Swedbank“ banko sąskaitą buvo atliktas 500 Eur pavedimas bei 50 Eur pavedimas, atliktas 2018 m. birželio 20 d., juos atsakovė išleido pirkiniams UAB „Barbora“, www.aliexpress.com, „Maxima“, „Lidl“ parduotuvėse bei sumokėjo 64 Eur nario mokestį sodų bendrijai „Pasaka“; 2018 m. birželio 28 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos atsakovei į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą atliko 50 Eur pavedimą, juos atsakovė išleido parduotuvėje (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovo tėvai, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ypatingai gimus šalių dukrai, šalių įsigyto namo statybos užbaigimui ir įrengimui ne tik skolino, bet ir dovanojo, pinigines lėšas, tikėdamiesi, kad šalys greitu metu susituoks ir gyvens įsigytame Nekilnojamame turte. Ieškovo tėvai šalims iš viso yra padovanoję 950 Eur dydžio sumą, kurią ieškovo motina I. Z. per kelis kartus pervedė į atsakovės „Swedbank“ banko sąskaitą – 2016 m. rugpjūčio 27 d. pervesta 100 Eur dydžio suma, 2018 m. birželio 4 d. – 50 Eur dydžio suma ir 2018 m. rugsėjo 19 d. – 800 Eur dydžio suma.

20. Ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nuo 2019 m. pradžios pradėjo blogėti, tapo konfliktiški. Dėl atsakovės dažnų kelionių į užsienį ieškovas ne vieną kartą turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė jam yra neištikima. Įvykus vienam iš konfliktų, ieškovui ir atsakovei stipriai susipykus, buvo nuspręsta išsiskirti. Ieškovas ir atsakovė nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2019 m. kovo 20 d.. Ieškovui ir atsakovei nustojus kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, nepavyko susitarti dėl jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį įgyto Nekilnojamojo turto pasidalijimo, kadangi atsakovė nepagrįstai pradėjo teigti, kad minėtas Nekilnojamas turtas yra tik jos asmeninė nuosavybė.

21. Ieškovas su atsakove gyveno kartu faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendra buitimi, poilsiu bei laisvalaikiu, turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas. Ieškovas ir atsakovė aplinkiniams ir artimiesiems demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti, kad jie yra pora, todėl visi aplinkiniai juos vertino kaip šeimą, ypač po (duomenys neskelbtini) kai ieškovui ir atsakovei gimė dukra L. R.. Minėtas aplinkybes patvirtina su ieškiniu teikiamos nuotraukos, šalių pokalbių telefonu garso įrašai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą, šalių kaimynų J. T., A. P., R.V. ir šalių šeimos draugo S. R. duoti parodymai vykusiose apklausose ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09728-19 metu. Šalių gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat pripažinti, jog Nekilnojamasis turtas yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė.

26. Šiuo atveju esminę reikšmę turi Nekilnojamojo turto įgijimo laikotarpis – turtas atsakovės buvo įgytas 2016 m. birželio–spalio mėnesiais, t. y. šalims bendraujant vos aštuonis mėnesius (nebendraujant nei metų laiko). Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XV skyriaus nuostatos nėra galiojančios, tačiau akivaizdu, kad įstatymų leidėjas sugyventiniais laiko tokius asmenis, kurie ne mažiau kaip vienerius metus gyvena neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 straipsnis).

28. Ieškovo piniginėms lėšoms vėliausiai nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo taikytas areštas – 17 307,47 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – papildomai 795 Eur, 2017 m. lapkričio 13 d. – papildomai 30 702,32 Eur ir nuo 2017 m. lapkričio 14 d. – papildomai 137 251 Eur sumai. Taigi, 2016 m. – 2019 m. laikotarpiu ieškovo turtui buvo taikyti areštai dėl jam iškeltų bylų ir (ar) priteistų įsiskolinimų bendrai 186 055,79 Eur sumai. Ieškovas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kaip jis, turėdamas tokio masto areštų ir skolinių įsipareigojimų, ketino įsigyti namą, jį remontuoti. Ieškovas niekada neskolino ir nedavė atsakovei jokių piniginių lėšų grynaisiais pinigais ar banko pavedimu Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui, tokių įrodymų ieškovas nepateikia, tuo tarpu pateikti duomenys apie ieškovo skolas paneigia net tokią jo galimybę. Ieškovas teigia, kad dirbo, turėjo pajamų, todėl prisidėjo – tiek finansiškai, tiek kitaip, prie Nekilnojamojo turto įsigijimo bei įrengimo, tačiau to niekaip neįrodo. Iš ieškovo pateiktos elektroninių pinigų mokėjimo įstaigos „Paysera“ sąskaitos matyti, kad joje 2016 m. balandžio 9 d. buvo vos 0,04 Eur, po šios datos jokių piniginių lėšų sąskaitoje nebuvo, kitų sąskaitų ar kitokių duomenų apie turėtas lėšas, įsigyjant ir įrengiant Nekilnojamąjį turtą, ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikta individualios veiklos pažyma nieko neįrodo, kadangi individualios veiklos įregistravimas nereiškia, kad asmuo ją vykdė, o, jeigu vykdė, kad gavo pajamas ir jas panaudojo Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui. Ieškovas nepateikia savo pajamų metinių deklaracijų už 2016–2018 m., todėl laikytina, kad pajamų tais metais jis negavo. Ieškovo pateikta VSDFV informacija apie tai, kad jis buvo draustas kaip juridinio asmens darbuotojas, neįrodo jo gautų pajamų dydžio ir fakto, pajamų panaudojimo Nekilnojamojo turto įsigijimui ar įrengimui, tačiau patvirtina aplinkybę, kad 2016 m. rugpjūčio–2017 m. gegužės laikotarpiu ieškovas su pertraukomis buvo įdarbintas vos keturis mėnesius. Jokių kitų įrodymų apie savo pajamas ir turėtas pinigines lėšas ieškovas nepateikė. Taigi, ieškovas nebuvo pajėgus įsigyti Nekilnojamąjį turtą, jį įrengti. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė neketino įsigyti Nekilnojamojo turto bendra nuosavybe su ieškovu, imti bendrus kreditus, kadangi joks protingas ir apdairus asmuo nepirktų Nekilnojamojo turto ir neimtų kredito bendrai su daugybę skolų turinčiu asmeniu, nes tai reikštų riziką nevykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms bei prarasti Nekilnojamąjį turtą, ar jo dalį, dėl kito asmens skolų. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie jo turėtas išlaidas Nekilnojamojo turto įsigijimui ir kūrimui, atitinkamai, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo finansines galimybes ir pajėgumą prisidėti prie kito asmens (atsakovės) Nekilnojamojo turto pagerinimo (įrengimo).

30. Pažymėtina, kad atsakovė buvo (duomenys neskelbtini)akcininke nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 20 d. ir vadove nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., ieškovas, bendrovei vykdant veiklą, niekada nebuvo jos savininku ir (ar) vadovu, valdymo organų nariu. Teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartyje dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, nepadarė išvados, kad ieškovas būtų buvęs faktinis bendrovės vadovas, kai atsakovė iš bendrovės skolinosi pinigines lėšas. Aplinkybė, kad atsakovė skolinosi pinigus iš jai asmeniškai priklausančios (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šie pinigai tapo bendra šalių nuosavybe, toks ieškovo vertinimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi tai buvo teisiniai santykiai išimtinai tarp atsakovės ir bendrovės. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini)pasiskolintas lėšas naudojo tiek savo asmeninėms reikmėms, tiek Nekilnojamojo turto įrengimui, o dėl šių lėšų grąžinimo su (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriumi sudarė taikos sutartį ir ją įvykdė iš savo asmeninių lėšų.

32. Atsakovė neneigia, kad ieškovas padėjo jai bendraujant su bankroto administratoriumi, laidavo už (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur paskolą, kadangi paskola atsakovei buvo reikalinga greitai. Tuo metu buvo šalių santykių pradžia ir ieškovas sutiko padėti atsakovei. Ieškovas tarpininkavo ir santykiuose su Šeimos kredito unija dėl paskolos su (duomenys neskelbtini) refinansavimo ir Nekilnojamojo turto įrengimui, kadangi jis pažinojo kredito unijos paskolų komiteto pirmininką. Tačiau minėtos aplinkybės niekaip neįrodo, kad šalys turėjo tikslą Nekilnojamąjį turtą įgyti bendra daline nuosavybe ir ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie jo įsigijimo.

33. Turto statybos užbaigimo ir apdailos darbus iš esmės atliko ieškovo draugas L. P., jis turėjo statybų ir remonto darbais užsiimančią įmonę. Žinodamas, jog bus atsiskaitoma laiku dėl atsakovės gauto kredito, jis atsiųsdavo darbininkus ir darbus vykdė mažesnėmis kainomis. Ieškovas prie Nekilnojamojo turto įrengimo niekaip neprisidėjo – nei finansiškai, nei rangos darbais, jis, kaip pats dirbęs statybų versle, tik padėjo atsakovei įvertinti kai kurių atliktų darbų kokybę, ar patardavo dėl reikalingų statybinių medžiagų, atsakovės prašymu tarėsi su kaimynas dėl tvoros nugriovimo, dėl virtuvės baldų įrengimo, tačiau realiai jokių esminių rangos darbų neatliko. Minėtus darbus iš esmės organizavo, už juos, kaip ir už reikalingas prekes, įrangą, atsiskaitinėjo tik atsakovė. Kai kurie atsiskaitymai buvo atlikti pavedimu, tačiau daugiausia – grynaisiais pinigais. Ieškovas, be deklaratyvių teiginių, niekaip nepagrindžia savo realaus indėlio į Nekilnojamojo turto įsigijimą ar įrengimą.

34. Ieškovo pagalba, gaunant paskolą ir tariantis dėl statybos darbų 2016–2017 m., buvo jo siekis padėti ir įsiteikti atsakovei kaip savo merginai ir būsimo vaiko motinai, kadangi, atsakovei besilaukiant, jai buvo sunku organizuoti visus darbus vienai. Toks ieškovo elgesys atitinka įprastas draugiškų santykių normas ir geros moralės nuostatas.

35. Pažymėtina, kad tik atsakovė nuo Nekilnojamojo turto įsigijimo vykdė visas su šiuo turtu susijusias prievoles: įstojo į (duomenys neskelbtini), mokėjo bendrijai nario mokestį, apmokėdavo komunalines išlaidas, kurias iš esmės sudarė išlaidos elektrai, mokėjo ir iki šiol moka įmokas Šeimos kredito unijai pagal kredito sutartį. Ieškovas minėtoms išlaidoms nėra skyręs jokių lėšų, net ir šalims gyvenant kartu, ieškovas nemokėdavo už komunalines išlaidas, kitas būtinas išlaidas, visas jas mokėdavo atsakovė. Tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. vieną metinę įmoką sodų bendrijai sumokėjo ieškovo motina, neįrodo to, kad ją sumokėjo ieškovas ir kad įmoka buvo skirta Nekilnojamojo turto įsigijimui, įrengimui, ar kad šalys vedė bendrą ūkį. Toks prievolės įvykdymas už atsakovę buvo paremtas geros moralės principu, kadangi toje sodų bendrijoje gyveno ieškovo motinos anūkė (šalių dukra).

37. Ieškovui priklausiusios (duomenys neskelbtini)2017–2018 m. atlikti mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą niekaip neįrodo, kad ieškovas prisidėjo prie Nekilnojamojo turto įsigijimo 2016 m. birželio ir 2016 m. spalio mėnesį. 2017 m. gruodžio 2 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini)grąžino atsakovei skolintas lėšas, tai aiškiai nurodyta mokėjimo pavedimuose, taip pat 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė šiai įmonei skolino bendrai 110 Eur. Ieškovo nurodomi (duomenys neskelbtini)mokėjimai niekaip nesusiję su Nekilnojamojo turto įsigijimu ir (ar) įrengimu, o įrodo tik tai, kad (duomenys neskelbtini)ir atsakovę siejo teisiniai prievoliniai santykiai.

39. Faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai akivaizdžiai įrodo tai, kad atsakovė Nekilnojamąjį turtą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, prisiimdama asmenines prievoles, taip pat ir jį įrengė iš savo asmeninių lėšų, atsakovė tam turėjo pakankamai pajamų. Tuo tarpu ieškovas nepateikia nei vieno įrodymo, kad jis turėjo piniginių lėšų Nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, kad jis mokėjo už Nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jo įrengimą, kad atliko kokius nors rangos darbus, ar kitaip reikšmingai prisidėjo prie Nekilnojamojo turto pagerinimo. Vien tai, kad šalys gyveno drauge, nereiškia šalių siekio ir susitarimo dėl bendro turto kūrimo ir įsigijimo.

40. Ieškovas niekada nesiskolino pinigų, skirtų Nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, iš savo tėvų, taip pat kitų byloje minimų asmenų, su kuriais sutartis sudarė išimtinai atsakovė, ieškovas taip pat niekada minėtiems asmenims negrąžino jokių sumų pagal atsakovės sandorius. Visos prievolės buvo asmeninės atsakovės prievolės ir jas įvykdė ar vykdo asmeniškai pati atsakovė. Atsakovė niekada negavo jokių pinigų, kuriuos ieškovas teigia pasiskolinęs iš A. P..

41. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas išimtinai iš atsakovės asmeninių lėšų, priešingų įrodymų byloje nėra. Turtas dar įsigijimo metu buvo pastatytas ir dalinai įrengtas, tai patvirtinta turto vertintojų rašytinė konsultacija Nr. KP-15-10-06-I20, atlikta prieš parduodant turtą iš varžytynių. Turto įrengimui atsakovė investavo mažiausiai 60 000 Eur, tam tikslui ji ėmė 52 000 Eur kreditą iš kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos, tuo tarpu ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis būtų turėjęs pinigų ir skyręs juos Nekilnojamojo turto įrengimui. Po Nekilnojamojo turto įsigijimo iš atsakovės lėšų 2016–2018 m. buvo išvežti namuose likę buvusių šeimininkų daiktai, šiukšlės, įvestas naujas elektros įvadas, įrengta elektros instaliacija, pakabinti šviestuvai, pakeisti kai kurie langai, plastikinių durų stiklų paketai, sutvarkytas vandentiekis, lygintos ir perdažytos sienos, sumontuotas gipso kartonas, išklijuotos plytelės pirmame aukšte, įrengtas tualetas, atskiras vonios kambarys su dušu, tualetu ir kriaukle antrame aukšte, suklijuotos ąžuolinės laiptų pakopos, pastatytas židinys, įrengta virtuvė su baldais ir buitine technika, paleistas geoterminis šildymas, galutinai įrengtas židinys, sudėtas balinto ąžuolo laminatas ir grindjuostės. Iš esmės visi darbai buvo apmokami grynaisiais pinigais pagal rangovų prašymus. Atsakovė pateikia prekių ir įrangos, skirtos Nekilnojamojo turto įrengimui, pirkimo kvitus, sąskaitas ir kt., kuriuos ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Didžiosios dalies minėtų darbų apmokėjimo ir sąskaitų–faktūrų atsakovė nėra išsaugojusi, arba jas sunaikino ieškovas – kadangi dėl jo nuolatinio smurtavimo ir nenoro išsikraustyti iš atsakovės namų, atsakovė, saugodama dukrą ir save, buvo priversta laikinai išvykti gyventi pas draugus ir tėvus, grįžusi ji nerado dalies svarbių dokumentų, jos asmeniniai daiktai buvo išmėtyti ir paslėpti. Nuo 2019 m. buvo suremontuotas Nekilnojamojo turto stogas (už 7 00 Eur), teritorijoje nupjauti krūmai, sudžiūvę medžiai, išraustos jų šaknys, sulygintas landšaftas, ištiestas takelis, įrengtas gėlynas, pasėta žolė.

42. Įvertinus tai, kad ieškovas finansiškai ir rangos darbais neprisidėjo prie Nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo, o tik prisidėjo prie kai kurių rangos darbų organizavimo, nebūtų pagrindo ieškovui priteisti 1/2 dalį viso Nekilnojamojo turto, kadangi jo indėlis nebuvo reikšmingas.

47. Tretieji asmenys – I. Z., A. P., kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką bei vietą tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti.

48. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad su šalimis turėjo dalykinius santykius. Jis pretendavo įsigyti namą, kuriame dabar gyvena atsakovė. Liudytojas nurodė, kad turėjo susitikimą su ieškovu iki šalims įsigyjant ginčo namą. Ieškovas jam sakė, kad dabar neturi pinigų, tačiau turi naują draugę, kuri nori įsigyti namą. Ieškovas supažindino su atsakove, kai buvo pateikta informacija, kad ji perka ginčo namą. Liudytojas informavo, kad pas jį iš namo yra likęs šildymo katilas. Ieškovas nurodė, kad juos domintų jo įsigijimas, bet, sutarus kainą, su liudytoju buvo ilgai neatsiskaityta, buvo aiškinama, kad namą perka atsakovė, kad ji yra išvykusi, kad tuoj grįš. Liudytojas suprato, kad ieškovas neturi pinigų, nes su juo ieškovas neatsiskaitinėjo. Skolos grąžinimo prašė tiek ieškovo, tiek atsakovės. Per labai ilgą laikotarpį su liudytoju buvo atsiskaityta. Ieškovas iš pradžių sakė, kad jis atsiskaitys, bet, kaip suprato iš ieškovo, atsakovė buvo grįžusi iš užsienio ir jos pinigais buvo atsiskaityta už katilą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsiveš pinigus iš užsienio ir tais pinigais bus atsiskaityta. Kai perdavė katilą, sąskaitos neišrašė, jokių papildomų dokumentų nebuvo. Liudytojo įsitikinimu, katilą įsigijo atsakovė, jis skolos prašė ir ieškovo, nes jis buvo tarpininkas perkant katilą. Kaip liudytojui pasakojo ieškovas, jis tuo metu turėjo problemų su mokesčiais, pasakojo apie savo bankrotus. Liudytojas suprato, kad ginčo namą įsigijo atsakovė, o ieškovas tik padėjo jai tvarkytis. Iš ieškovo pokalbių suprato, kad atsakovė viską tvarkė, remontavo. Kiek suprato, atsakovė pirko namą sau. Ieškovas sakė, kad atsakovė yra jo pažįstama. Liudytojas nurodė nežinantis, kas šalis tuo metu siejo, kokie tuo metu buvo jų tarpusavio santykiai. Ieškovas liudytojo taip pat klausė, kaip parsivežti pinigus iš užsienio, aiškino, kad pinigų reikia būsto remontui, kad atsakovė išvažiavo dirbt ir sakė, jog ji grįš su grynaisiais pinigais. Buvo pasakojama, kad ieškovė jau ne kartą skrido. Tai buvo pinigai, kurie buvo skirti ginčo namui. Liudytojas pasiūlė skirsti dviem asmenim, kad galėtų persivežti daugiau pinigų. Liudytojas nurodė, kad atsakovė jam nepasakojo apie savo darbus. Kadangi liudytojas žinojo, kad ieškovas neturi pinigų, jam nebuvo abejonių, jog ieškovas neturi galimybių atsiskaityti už ginčo namą ir statybas. Iš to, kad ieškovas sakė, jog atsakovė parveš pinigus, liudytojas susidarė nuomonę, kad ginčo namas ir pinigai jo remontui yra atsakovės.

50. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad pažįsta abi šalis – atsakovė yra jo sutuoktinės krikšto dukra, o atsakovas – atsakovės buvęs draugas, jos dukters tėvas. Nežino, kada pamatė šalis kartu, žinojo tik iš atsakovės, kad jie su ieškovu yra kartu. Atsakovė turi namą, jį susirado, tačiau trūko pinigų namo įsigijimui, todėl liudytojas skolino atsakovei pinigus. Pinigus atsakovei skolino namo įsigijimui, atsakovė paprašė 3 000 Eur. 2016 m. vasarą liudytojas paskolino atsakovei pinigus – 3000 Eur, skolino grynais pinigais, skolos raštelio nepasirašė. Grynuosius pinigus, kuriuos skolino atsakovei, turėjo, nes yra įmonės akcininkas, skolino 50 Eur kupiūromis. Atsakovė važinėjo dirbti modeliu, turėjo geras pajamas. Iki 2016 m. žinojo, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), ji dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovei reikėjo gyvenamo būsto, ji pirko namą sau. Atsakovė sakė, kad jai reikia turėti savo namus, ji pati liudytojui pasakė, kad nupirko namą. Ginčo name liudytojas buvo, kai atsakovė nusipirko, ar planavo pirkti, namą, namas tuo metu buvo apleistas, reikėjo investicijų. Neprisimena, ar ieškovas tuo metu buvo ginčo name. Liudytas nurodė nežinantis, ar gyveno ieškovas ginčo name, taip pat nežino, kur atsakovė gyveno iki ginčo namo įsigijimo. Liudytojo žiniomis, atsakovės tėvas važiuodavo į pagalbą, remontuojant namą, važiavo ne vieną kartą.

51. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

58. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

59. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Minėta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdamas šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovas.

64. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).

65. Byloje ieškovas laikėsi pozicijos, įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad nuo (duomenys neskelbtini)šalys gyveno faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį, turėdami tikslą sukurti šeimą. (duomenys neskelbtini)ieškovas su atsakove susižadėjo, (duomenys neskelbtini)ieškovui ir atsakovei gimė dukra.

66. Tuo tarpu atsakovė, dėstydama nesutikimo su ieškiniu motyvus (atsikirtimus), įrodinėjo (teikė paaiškinimus), kad šalys nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o atsakovė neplanavo artimiausioje ateityje kurti šeimos su ieškovu ar kitu asmeniu, neplanavo turėti vaikų, šalys niekada nebuvo susižadėjusios, jas siejo tik susižavėjimas ir draugystė, šalys neplanavo tolimos ateities drauge, atsakovės nėštumas buvo neplanuotas.

71. Byloje pateiktame 2019 m. liepos 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta atsakovė paaiškino, kad su sugyventiniu – ieškovu, jie kaip sugyventiniai gyveno trejus metus, bendro ūkio nevedė, tačiau tuos trejus metus su pertraukomis gyveno bendrai (duomenys neskelbtini). Aptariamame nutarime taip pat užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškovas paaiškino, kad kartu su sugyventine – atsakove, gyvena apie ketverius metus. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. T. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė, prieš beveik dvejus metus, 2019 metų birželio mėnesį bus du metai, kaip apsigyveno jauna šeima – ieškovas ir atsakovė. Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad gyvena Moluvėnų kaime, su ieškovu susipažino, kai jis atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), vėliau susipažino su jo sugyventine – atsakove.

72. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-272/2019, kuriuo ieškovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 10 d. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – atsakovei. Minėto nuosprendžio turinys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta atsakovė parodė, kad ji su ieškovu yra nesusituokusi, tačiau gyvena kartu kaip šeima apie trejus metus, veda bendrą ūkį. Liudytoja R. J. parodė, kad ieškovas ir atsakovė gyvena šalia jos – (duomenys neskelbtini), ji visa laiką galvojo, kad jie yra vyras ir žmona.

73. Šalių bendrą ūkio vedimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktų jo ir atsakovės žinučių, siųstų vienas kitam 2017–2018 m., turinys, kuriose kalbama apie maisto produktų pirkimą, kitus kasdienius, buitinius dalykus (atsakovė klausia ieškovo, kada jis parvyks į namus, kalbama apie šalių vaiką, 2017 m. sausio 24 d. rašoma, kad namuose nėra vandens ir pan.).

86. Akcentuotina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad ginčo turtas buvo įsigytas taip pat ir jo piniginėmis lėšomis, kitomis jo pajamomis, taip pat ir aplinkybės, kad jis kokia nors dalimi prisidėjo prie paskolų, atsakovės prisiimtų įsigyjant ginčo turtą (namą), grąžinimo tretiesiems asmenims, kredito įstaigoms. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad ji iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2019 m. vasario 21 d. grąžino trečiajam asmeniui J. Z. 5 500 Eur sumą, atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – skolos grąžinimas; 2021 m. gegužės 10 d. atliko pavedimą į trečiojo asmens J. Z. banko sąskaitą 3 300 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas sutuoktinei I. Z.; taip pat pateikė mokėjimus, atliktus Šeimos kredito unijai (mokėjimo paskirtys – už kreditą, paskolos mokėjimas, už paskolą): 2017 m. gegužės 4 d. 110 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 25 d. 220 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 5 d. 238 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 16 d. 229 Eur sumai, 2018 m. spalio 17 d. 238 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 23 d. 211 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 13 d. 230 Eur sumai, taip pat mokėjimus 225 Eur sumomis, atliktus 2020 m.– 2021 m. ir kt.; skola – UAB „Verslo kreditas“ (5 800 Eur) buvo grąžinta, atsakovei 2017 m. kovo 16 d. sudarius kredito sutartį su Šeimos kredito unija ir prisiėmus asmeninius įsipareigojimus šiam kreditoriui, kurie nebebuvo užtikrinti ieškovo laidavimu; atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė O. T. 2019 m. vasario 27 d. grąžino 3 000 Eur sumą, paskolos paskirtis – grąžinimas.

89. Ieškovas pateikė duomenis, kad nuo 2011 m. gegužės 6 d. vykdo individualią veiklą: užsakomasis pardavimas paštu ar internetu, kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse, kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; taip pat duomenis apie tai, kad 2016 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 17 d. iki lapkričio 15 d. (tris mėnesius), dirbo (duomenys neskelbtini), 2017 m., laikotarpiu nuo kovo 14 d. iki gegužės 12 d. (du mėnesius) dirbo (duomenys neskelbtini); 2018 m., laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki gruodžio 17 d. (pusę metų) dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, nors ieškovas savo stabilių pajamų turėjimą grindžia ne tik duomenimis apie vykdytą individualią veiklą, bet ir jo Paysera sąskaitos išrašu, tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad pagrindinis pinigų judėjimas šioje sąskaitoje vyko ne šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, o 2015 m.. Iš pateikto aptariamos sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitos likutis 2016 m. sausio 1 d. sudarė 93,43 Eur, 2016 m. sausio–vasario mėnesį nei vienu laikotarpiu aptariamos ieškovo sąskaitos likutis nesiekė 1 000 Eur, tuo tarpu 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. jokia pinigų apyvarta minėtoje sąskaitoje nevyko, pinigų likutis joje buvo 0,00 Eur.

93. Taigi, ieškovas byloje neįrodė, kad, ginčo turto įsigijimo momentu bei gerinant ginčo turtą, jis turėjo lėšų, kitų pajamų, kuriomis galėjo prisidėti (ir prisidėjo) prie ginčo turto įsigijimo, jo pagerinimo, ar prie ginčo turto įsigijimui atsakovės pasiskolintų lėšų grąžinimo.