- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-19-272/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Kaltinamasis
- K. Z.
- Civilinis ieškovas
- E. R.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. R. ir nukentėjusiajai A. R., jų atstovei advokato padėjėjai J. V.-Kulvinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintis (deklaravęs išvykimą į Lenkiją), teistas:
1. 2019-03-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, -
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 146 str. 2 d., 146 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei E. R., o būtent: 2019 m. kovo 8 d., apie 00.00 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., vonios kambaryje, konflikto tarp jo ir E. R. metu iš E. R. kelnių galinės kišenės iškritus mobiliajam telefonui, K. Z. telefoną įmetė į vonios kambaryje esantį klozetą, po to K. Z. pargriovė E. R. ant nugaros ant vonios kambario grindų, atsisėdo ant E. R. pilvo, kaire koja prie grindų prispaudė jos dešinę ranką, dešine ranka prie grindų prispaudė E. R. kairę ranką, su savo kaire ranka prispaudė jos veidą prie grindų, tokiu būdu apdraskė E. R. lūpas, šiais savo veiksmais K. Z. padarė E. R. odos nubrozdinimus veide, abiejų alkūnių sumušimus, pasireiškusius odos paraudimu ir skausmingumu čiuopiant. Tokiu būdu K. Z. nežymiai sutrikdė sugyventinės E. R. sveikatą.
Taip pat K. Z. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė laisvę E. R., o būtent: 2019 m. kovo 8 d., apie 00.00 val., po konflikto, kurio metu K. Z. nežymiai sutrikdė sugyventinės E. R. sveikatą, K. Z. ant vonios kambario grindų pargriautą E. R. laikė iki 00.30 val. Po to K. Z. atsisėdo prie vonios kambario durų, nugara užremdamas duris, taip apribodamas E. R. galimybę išeiti iš vonios kambario, siekdamas įbauginti E. R. bandė su ja kalbėtis apie dukros išlaikymą, gyvenamosios vietos nustatymą, turto dalybas, neleido E. R. išeiti iš vonios kambario iki 04.00 val., po to prieš E. R. valią liepė jai gultis į miegamajame kambaryje esančią lovą ir pats gulėdamas lovoje laikė E. R., stipriai ja apkabinęs viena ranka per kaklą, o kita ranka per pilvą, kad ji nuo K. Z. nepabėgtų, E. R. bijant atsikelti iš lovos, K. Z. E. R. laikė lovoje prieš jos valią iki 07.00 – 08.00 val., vėliau K. Z. laikė E. R., neteisėtai atėmęs jai laisvę, iki kol apie 09.49 val. pagal iškvietimą atvykusiai VšĮ Trakų pirminės priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai D. S. E. R. slapta nuo K. Z. perdavė raštelį, kuriame nurodė, kad K. Z. prieš ją smurtavo ir kad jai reikalinga pagalba. Tokiu būdu K. Z., neturėdamas jokio įstatyminio pagrindo, smurtaudamas neteisėtai atėmė E. R. laisvę.
Taip pat K. Z. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė E. R. laisvę, o būtent: 2019 m. kovo 20 d., apie 17.00 val. E. R. atvyko į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., po to, tiksliai nenustatytu laiku, K. Z. pradėjo reikalauti pasirašyti dokumentus dėl mažosios bendrijos „Eko tekstilė“ pirkimo-pardavimo, taikos sutarties dėl dukros globos ir išlaikymo, dėl to E. R., siekdama išvengti spaudimo, norėjo išeiti iš namo. Po to K. Z. pribėgo prie namo durų ir jas užrakino, o E. R. nubėgo prie svetainės lango ir norėdama pabėgti bandė jį atidaryti. Tada K. Z. priėjo prie E. R., ją pakėlė, nunešė ir numetė ant sofos, po to ranka prispaudė jos kaklą prie sofos ir taip E. R. laikė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. Z., sėdėdamas ant sofos apkabino E. R. rankomis ir vieną savo koją užkėlė E. R. ant kojos, kad ji nepabėgtų, laikė E. R. prispaustą prie sofos iki maždaug 20.20 val., kol E. R. pasirašė dokumentus. Tokiu būdu K. Z., neturėdamas tam jokio įstatyminio pagrindo, neteisėtai atėmė E. R. laisvę.
Taip pat K. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą A. R., o būtent: jis 2019 m. birželio 11 d., apie 11.13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto su A. R. metu, norėdamas atimti iš jos telefoną, tyčia stvėrė jai ranka už dešinio peties, apdraskė dešinį petį ir krūtinę, po to A. R. bandant pabėgti nuo K. Z., jis sugriebė jai už plaukų ir patraukė A. R. į save. Šiais savo veiksmais K. Z. padarė A. R. odos nubrozdinimus dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. R. sveikatą.
Kaltinamasis K. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji E. R. yra jo buvusi sugyventinė, kartu jie gyveno apie 3,5 metų, turi bendrą vaiką – dukrą L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Parodė, kad konflikto, kilusio tarp jų naktį iš 2019 m. kovo 7 d. į 8 d. ir vykusio dėl turto dalybų bei dukros gyvenamosios vietos, metu jis nežymiai sužeidė E. R.. Ginčas kilo po to, kai jis sugyventinės telefone aptiko susirašinėjimą, kuriame pastaroji prašė savo tetos paskolinti pinigų. Iš susirašinėjimo buvo matyti, kad E. R. tuos pasiskolintus pinigus norėjo pervesti jam kaip įmoką už namą, kad apsunkintų jų ginčą dėl namo dalybų. Po šito jis įmetė sugyventinės telefoną į klozetą. Tiksliai pasakyti, kaip smurtavo, negali, tačiau smūgių sudavęs nebuvo. Pamena, kad buvo suėmęs E. R. rankomis, laikė ją prispaustą prie vonios grindų ir tuo sukėlė skausmą, neleido išeiti iš vonios kambario. Kaltę pripažįsta visiškai, visos aplinkybės buvo tokios, kokios nurodytos kaltinime ir jis neturi ką papildyti, palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus parodymus. Jo ir E. R. santykiai buvo įtempti ir iki 2019-03-08, jie planavo skirtis. Jie kartu nebegyvena apie pusę metų, dėl bendravimo su dukra tvarkos pasirašė taikos sutartį, tačiau tarp jų vis dar vyksta teisminis ginčas dėl turto dalybų. Dėl 2019-03-20 įvykio gali paaiškinti, jog tą dieną E. R. buvo atvykusi į jo tėvų namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti dukros, ir jie susiginčijo. Jis apribojo jos laisvę ir sukėlė fizinį skausmą – buvo paėmęs E. R. už rankų, laikė prispaudęs prie sofos. E. R. galimybės pasišalinti iš kambario buvo nedidelės, pripažįsta apribojęs jos laisvę. Tai įvyko vakare, maždaug apie 19.00 val. Pripažįsta atlikęs veiksmus, kurie nurodyti kaltinime ir apie kuriuos davė parodymus papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu. Dėl 2019-06-11 įvykio gali paaiškinti, jog tą dieną jis turėjo pasiimti dukrą iš E. R.. Jam atvažiavus pas E. R., pastaroji jį informavo, kad jų dukra L. R. serga, karščiuoja. Jie sutarė, kad dukrą stebės valandą ir po to nuspręs, ar jis galės paimti vaiką. Jis E. R. pasakė, kad jeigu ji negali, tai dukrą į polikliniką nuveš jis. Kartu buvusi E. R. sesuo A. R. pradėjo jį filmuoti telefonu, bandė jį išprovokuoti. Jis griebė A. R. telefoną ir išjungė įrašymą. A. R. ranką jis tikrai galėjo užkabinti, griebdamas iš jos telefoną, taip pat neneigia, kad stvėrė jai už plaukų. 2019-06-12 specialisto išvadoje nurodyti A. R. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti, kai jis ėmė iš jos telefoną, smūgių jai sudavęs nebuvo. Kada tiksliai įvyko konfliktas su A. R. neatsimena, gal apie 11.00 val. ryte. Dukra tą dieną tikrai sirgo ir jai reikėjo pas gydytoją. Greitosios pagalbos vaikui nekvietė, nes tai nebuvo ekstra atvejis, juolab, kad iki poliklinikos buvo vos poros minusių kelias. Būtent todėl vaiką pas gydytoją jis vežė pats. Nukentėjusiosios E. R. atsiprašė, o jos sesers A. R. - ne, kadangi su ja nebendravo ir todėl neturėjo galimybės atsiprašyti. Pripažįsta visus kaltinimuose nurodytus jo veiksmus, vertina juos blogai ir gailisi, savo kaltės neneigia, palaiko ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus parodymus. Jis sutinka, kad E. R. buvo padaryta neturtinė žala, tačiau su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies ir mano, kad neturtinė žala E. R. neturėtų viršyti 1 000,00 Eur sumos. Jis prieš teismo posėdį jau pervedė į E. R. sąskaitą 500,00 Eur, taip bent iš dalies atlygindamas neturtinę žalą. Nuo rugsėjo mėnesio E. R. aktyviai važinėja į užsienį, pvz., ji grįžo 2019-11-27 ir netrukus vėl dviem savaitėms išvyksta. Realus laisvės atėmimas labai pablogintų jų dukros gyvenimą, kadangi šiuo metu dukra daugiausia laiko praleidžia būtent su juo. Taip pat jis turi įmonę, kurioje šiuo metu dirba 10 žmonių, tad jei jam būtų skirtas laisvės atėmimas, įmonė gali ir bankrutuoti. Kaip minėjo, dėl visų įvykių ir savo veiksmų gailisi ir prašo skirti jam ne laisvės atėmimo bausmę, bet švelnesnę bausmę.
Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusioji E. R., ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-09 apklausta kaip liudytoja parodė (1 t., b. l. 90-91), kad 2019-03-08, apie 00.00 val. ji atėjo į savo namų vonią persirengti pižamą, ruošėsi eiti miegoti. Po kelių minučių į vonią atėjo jos sugyventinis K. Z., kuris savo telefone parodė jos ir jos tetos susirašinėjimo Messenger programėlėje nuotrauką. Tame susirašinėjime ji buvo prašiusi tetos paskolinti pinigų grąžinti skolą K. Z. tėvams. K. Z. labai įsiuto, sakė, kad ji bando jį apgauti. Džinsų užpakalinėje kišenėje ji turėjo telefoną ir visą ryšulį raktų (namų, garažo, mašinos). K. Z., priėjęs prie jos, norėjo išplėšti iš jos kišenės minėtus daiktus, bet ji bandė priešintis, rankomis atstumti jį nuo savęs. K. Z. savo rankomis ją apkabino iš už užpakalio, o ji sugriebė jo rankas, jis ją dar labiau suspaudė rankomis. Ji pritūpė ir iš jos kišenės iškrito telefonas (iš jo iškrito baterija), kurį K. Z. sugriebė nuo žemės telefoną ir įmetė į tualetą. K. Z. norėjo atimti iš jos ir raktus, kurie vis dar liko jos kišenėje, tad vėl bandė ją apglėbti rankomis. Ji, norėdama apsiginti, pradėjo nagais draskyti jam nugarą ir spardytis. Tada K. Z. pargriovė ją ant vonios kambario grindų, ant nugaros, ir tam, kad ji negalėtų pasipriešinti, atsisėdęs jai ant pilvo kaire koja prispaudė jos dešinę ranką, savo dešine ranka prispaudė jos kairę ranką, o su savo kaire ranka prispaudė jos veidą prie grindų, apdraskydamas jai lūpas, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Gindamasi ir norėdama, kad jis ją paleistų, ji įkando jam į kažkurios rankos pirštą, bet K. Z. toliau laikė ją prispaudęs prie grindų. Iš viso jis ją tai pralaikė gal apie pusę valandos, iki maždaug 00.30 val. Kol ji gulėjo ant grindų, K. Z., vienoje rankoje laikydamas savo mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo ją filmuoti, o filmuodamas klausinėjo, kodėl jį užpuolė, kodėl jį sužalojo ir kodėl ji neverkia. Dėl tokių K. Z. veiksmų ji jautė fizinį skausmą savo abejose alkūnėse, kurios buvo užlaužtos ir stipriai prispaustos taip, kad ji net negalėjo pajudėti, nes K. Z. visu savo svoriu sėdėjo jai ant pilvo. Ji pasakė, kad jai labai skauda pilvą, verkė, prašė, kad ją paleistų. K. Z. ironiškai pasakė: „Tau gimda reikalinga, kitam vyrui galėsi kūdikį pagimdyti“, ir nuo jos nulipo. Ji atsistojo nuo žemės, drebėjo iš baimės ir išgąsčio. K. Z. liepė nusirengti jai nuogai, kad įsitikintų, jog ji neturi įrašymo įrangos. Ji nusirengė, ir K. Z. liepė jai nueiti į dušą apsiprausti, nes jai iš lūpos bėgo kraujas. Ji apsiprausė, išėjo iš dušo, nusišluostė, apsirengė ir atsisėdo ant žemės prie palangės, nes suprato, kad iš vonios kambario neišeis. Visą tą laiką K. Z. stovėjo prie durų, kad ji negalėtų išeiti iš vonios kambario. Ji buvo morališkai palaužta, o K. Z. yra už ją fiziškai stipresnis. Kai ji atsisėdo ant grindų, jis irgi atsisėdo ant grindų nugara į duris. Tada jis pakeltu tonu sakė, kad tai ji yra kalta, kad jį „kratė“ FNTT, vadino ją išdavike, paminėjo, kad ji ilgai ant žemės nevaikščios. K. Z. sakė, kad nežino, ką su ja daryti, gal kažkur išvežti, laikyti pririštą ir jis paprašys savo draugų, kad atvažiuotų jos pamaitinti. Jis norėjo ją palaužti emociškai, psichologiškai, o galiausiai ir fiziškai, reikalavo, kad ji pasirašytų dokumentus. Ji nieko neatsakinėjo, bandė valdytis, kad jis netaptų dar labiau agresyvus. Po kurio laiko ji bandė sušvelninti situaciją ir pradėjo kalbėti apie jų šeimas. K. Z. iš vonios neišėjo net paprašytas leisti atlikti gamtinius reikalus. Vonios kambaryje ji prabuvo iki 03.00 val., kai pasakė, kad jau nebegali daugiau sėdėti ir būti tokioje būsenoje, nes sėdėjo uždaryta ne savo noru. K. Z., jau ir pats būdamas pavargęs, atidarė duris ir išėjo. Jos manymu, laikydamas ją prievarta vonios kambaryje K. Z. bandė palaužti ją psichologiškai, kad ji pasirašytų taikos sutartį dėl dukros globos. Kai ji išėjo iš vonios kambario, K. Z. staiga pasikeitė - ją apsikabino ir prašė atleisti, nes nesuprato, ką pats darė. Tačiau tuo pačiu metu jis liepė eiti į miegamąjį ir gultis į lovą, pats taip pat atsigulė. Jeigu ji bandytų bėgti, ji nežino, ką dar K. Z. būtų daręs. Raktus nuo užrakinto namo jis buvo iš jos atėmęs, o telefonas buvo nuskandintas tualete. Ji atsigulė apie 03.15 val., ir K. Z., taip pat gulėdamas lovoje, viena ranka apkabino ją per kaklą, o kita ranka apkabino per pilvą. Ji gulėjo ant kairio šono, o K. Z. stipriai ją laikė. Iš to ji suprato, kad jis bijo, kad ji nepabėgtų nuo jo, nes kitą dieną turėjo važiuoti pas advokatus dėl dokumentų pasirašymo. K. Z. užmigo, o ji gulėdama verkė, jautė, kad jeigu atsikeltų, jis iš karto pabustų. Jam taip ją laikant, ji išgulėjo iki 07.30 val., kai pabudo K. Z.. Jis pagamino pusryčius, tačiau visą laiką ją stebėjo, o ji savo ruožtu sugalvojo, kaip prisikviesti pagalbos. Ji pasakė, kad jai pakilo spaudimas ir paprašė iškviesti medikus. K. Z. paskambino numeriu 112 ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol važiavo greitoji, o K. Z. kažkuriuo momentu nuėjo į virtuvę, ji eidama pro saloną išplėšė iš sąsiuvinio popieriaus lapą, sugriebė tušinuką ir nuėjo į tualetą. Uždariusi klozeto dangtį ji parašė raštelį, kad bijo dėl savo ir savo šeimos. Ji rašė, kad ją naktį sumušė, ir prašė pagalbos. Raštelį įsidėjo į džinsų užpakalinę kišenę. Kai atvažiavo medikai, ji gulėjo salone ant sofos. Gydytoja pamatavo jai spaudimą ir paprašė asmens dokumento. Ji pasakė, kad jos dokumentai yra rankinuke mašinoje, kuri stovėjo lauke. Medikė pasakė, kad ji gali duoti kompensuojamų vaistų knygelę, kurioje yra įrašytas asmens kodas. Ji paprašė K. Z., kad jis svetainėje stovinčioje komodoje paieškotų knygelės. Kol K. Z. nusisukęs ieškojo knygelės, ji įkišo raštelį medikei į kišenę. Pastaroji nustebusi pažiūrėjo, bet ji pridėjusi pirštą prie savo lūpų parodė medikei, kad ši tylėtų. Būtent tuomet medikė suprato, kad kažkas ten vyko. Kiek atsimena, kol medikė skaitė jos raštelį, pastarąją buvo užstojęs greitosios vairuotojas, kad K. Z. nematytų. Perskaičiusi raštelį medikė jį, atrodo, įsikišo į kišenę. K. Z. sakė, kad neranda knygelės, todėl ji pasakė, kad nueis į mašiną paimti asmens tapatybės kortelės. Ji apsirengė paltą, užsidėjo batus, išėjo į lauką, o medikė su vairuotoju ėjo iš paskos. Ji iš mašinos pasiėmė rankinuką ir atsisėdo į greitosios pagalbos automobilį. Ji papasakojo medikei, kas įvyko, ir išvažiavo su jais į Trakų ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurį sugadino K. Z., yra jos tėvo A. R., kuris ir gali pasakyti, kokia yra telefono vertė. Šį telefoną tėvas buvo jai davęs pasinaudoti.
2019-04-03 parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji E. R. pavirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 81-85).
2019-09-06 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji E. R. parodė (1 t., b. l. 103-109), kad 2019-03-08 konfliktas įvyko vonios kambaryje. Ji ruošėsi eiti miegoti ir norėjo persirengti pižama. Į vonios kambarį atėjo K. Z. su telefonu, kuriame buvo jos asmeninis susirašinėjimas su teta. Telefonas buvo jo, bet susirašinėjo ji (E. R.). Tose žinutėse ji prašė tetos paskolinti pinigų skolai padengti. K. Z., atėjęs į vonią su telefonu, ją užpuolė, kad ji neva nori jį apgauti. Viskas įvyko apie vidurnaktį. K. Z. norėjo, kad ji pasirašytų taikos sutartį dėl vaiko globos. K. Z. nori, kad vaikas gyventų su juo, o ji tik mokėtų vaikui išlaikymą ir jai būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Ji paprašė K. Z. išeiti iš vonios ir palikti ją vieną. Tačiau K. Z. neišėjo, uždarė vonios duris, apglėbė ją ir norėjo atimti jos telefoną bei raktus. Savo asmeninius daiktus ji visada turi prie savęs, o dokumentus laiko automobilyje, kadangi K. Z. mėgsta paslėpti arba perdėti daiktus į kitą vietą ir taip bando ją išvesti iš kantrybės. Tuo momentu, kai K. Z. apglėbė ją, jis norėjo pagriebti jos telefoną ir raktus, nes ji miegodavo su telefonu ir raktais (nuo namų, nuo garažo, nuo automobilio). Kai grumtynių metu jai iš kišenės iškrito telefonas, K. Z. jos telefoną įmetė į tualetą ir ištraukė iš jos kišenės raktus. Grumtynės prasidėjo, nes K. Z. norėjo ją įbauginti. Kitą dieną K. Z. buvo suorganizavęs susitikimą su advokate, ir jie turėjo pasirašyti taikos sutartį. Kai K. Z. apglėbė ją per liemenį ir stengėsi paimti daiktus iš kišenės, ji bandė nuo jo atsistumti ir išsivaduoti iš jo glėbio. Įmetęs jos telefoną į tualetą ir atėmęs raktus, K. Z. ją pargriovė ant žemės ir atsisėdo jai ant pilvo. Ji gulėjo ant nugaros, o K. Z., sėdėdamas jai ant pilvo, užlaužė jos abi rankas į priešingą pusę. K. Z. grasino, kad nužudys ją, jos šeimą, kad ketina ją išvežti į apleistą sandėlį, kad jo draugai atveš jai maisto. K. Z. ją prispaustą ant žemės laikė apie pusę valandos. Kai ji jau negalėjo kentėti skausmo pilve, paprašė, kad jis atsistotų. K. Z. atsistojo ir ironiškai juokdamasis pasakė: „Taip, tau reikalinga gimda, gal dar kitam vyrui pagimdysi kūdikį“. Iš K. Z. kūno kalbos, iš pagiežos, kad kalbėjo apie tai, kad pasikėsins į jos šeimos narius, kad ją nužudys, pirmą nužudęs jos tėtį, ji suprato, kad jis nori ją įbauginti. K. Z. su ironija klausė, kokia jos tėčio sveikatą, o tuo metu jos tėčio sveikata buvo pablogėjusi. Visą tai K. Z. sakė sėdėdamas ant jos. Tiksliai pacituoti žodžių, kuriais K. Z. pasakė, kad ją nužudys, ji negali. Kai jis sėdėjo ant pilvo, ji neturėjo galimybės išsilaisvinti, nes jis yra vyras ir už ją stipresnis, jis bandė ją morališkai palaužti. Jai skaudėjo pilvą, nes gulėjo ant grindų plytelių, jai taip pat skaudėjo ir užspaustas rankas. Jai gulint ant žemės, K. Z. savo ranka prispaudė jos veidą į žemę, o ji muistėsi ir bandė atsistoti, todėl įkando jam pirštą. K. Z., bandydamas ištraukti savo pirštą iš jos burnos, apdraskė jos veidą. Kaip minėjo, viskas vyko apie pusę valandos. Po kurio laiko ji paprašė, kad K. Z. atsistotų, ir jis atsistojo. Ji negalėjo išsikviesti pagalbos, nes telefonas buvo įmestas į tualetą, o ji uždaryta vonioje, esančioje antrame aukšte. Jie gyvena sodo bendrijoje ir ne visuose aplinkui esančiuose namuose yra nuolatiniai gyventojai, dažni kaimynai atvažiuoja tik vasarą. Dukra tuo metu miegojo. Ji pati tuo metu jautėsi sugniuždyta ir pažeminta. Telefonas, kuris buvo įmestas į tualetą, priklauso jos tėčiui. Kai K. Z. ją paleido, ji atsistojo ir pamatė, kad iš jos lūpos bėga kraujas. K. Z., norėdamas įsitikinti, kad ji neturi įrašymo priemonių, liepė jai nusirengti ir eiti į dušą nusiplauti kraują. Anksčiau ji ne kartą įrašinėjo jų pokalbius, kadangi dar prieš šitą įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų. K. Z. grasinimai, bauginimai vyko jau kelis mėnesius. Ji nusirengė savo noru, nusiprausė, apsirengė ir atsisėdo ant palangės, visa drebėdama iš streso. K. Z. savo ruožtu atsisėdo priešais ją ant žemės, nugara į duris, taip jas užrėmęs. Jai nebuvo jokių galimybių pasišalinti iš vonios kambario, nebent iššokti iš antro aukšto lango. K. Z. bandė su ja kalbėtis apie jų santykius, apie dukros išlaikymą ir gyvenamosios vietos nustatymą, turto dalybas ir pan. Vonioje jie buvo iki 4 val. ryto, ir nors ji neturėjo nei telefono, nei rankinio laikrodžio, tačiau kiek praėjo laiko pasakydavo K. Z., kai žvilgteldavo į savo telefoną. Jai atrodo, kad K. Z. galimai norėjo ją įbauginti, kadangi psichologiškai ją spaudė. Kai K. Z. ją išleido iš vonios kambario, tai ji niekur negalėjo nueiti viena, nes jis neleido. Jie nuėjo į miegamąjį ir atsigulė miegoti. K. Z. ją apsikabino, kad ji nepabėgtų, nes iki to laiko ji miegojo atskirai ant sofos. Tą naktį ji miegojo kartu su juo ne savo noru. Ji ilgai verkė, kol užmigo. Verkė, nes buvo pažeminta, įskaudinta, išniekinta. Turėjo minčių pasišalinti iš miegamojo, bet suprato, kad K. Z. miega jautriai, ir nenorėjo, kad nepasikartotų panašūs įvykiai. Kada užmigo pats K. Z., ji nežino, kadangi naktį negalėjo matyti, ar jis miegojo, ar jis gulėjo. Miegamojo patalpoje spynos nėra. Miegojo iki 7-8 val. ryto, kol atsibudo dukra. Ryte K. Z. gamino pusryčius, nepaleisdamas jos iš akių. Jeigu ji eidavo į antrą aukštą, iš paskos eidavo ir jis. Jeigu ji eidavo į tualetą, tai jis stovėdavo už durų. Jis bijojo, kad ji kam nors nepaskambintų. Jai pasidarė bloga ir ji paprašė, kad K. Z. iškviestų greitąją pagalbą. Mano, kad aukštas kraujo spaudimas jai atsirado dėl virpėjusios širdies. K. Z. iškvietė greitąją pagalbą, o ji tuo metu ant popieriaus lapo parašė pagalbos laišką, kad galėtų paduoti gydytojui. Kai padavinėjo raštelį gydytojai, pastaroji nesuprato, kodėl ji kažką duoda, todėl ji pridėjo pirštą prie lūpų, kad gydytoja neišduotų situacijos. Jai pavyko perduoti žinutę gydytojai. Vairuotojas užstojo gydytoją, kad ši galėtų perskaityti žinutę. Kai gydytoja perskaitė, tai pasimetė. Netrukus gydytoja paprašė jos dokumento ir ji pasakė, kad dokumentai yra automobilyje. Tada gydytoja paprašė duoti jai vaistų knygelę, nes ten irgi yra asmens kodas. K. Z. buvo toje pačioje patalpoje, šalia. Ji pati gulėjo ant sofos, tad paprašė K. Z. paieškoti vaistų knygelės komodoje. Kadangi K. Z. vaistų knygelės nerado, ji išėjo į automobilį paimti asmens dokumento. Paskui ją išėjo gydytoja, todėl ji atsisėdo į greitosios automobilį, gydytoja - iš paskos. Atsisėdusi į GMP automobilį ji iš karto pradėjo verkti, trumpai papasakojo kas įvyko. Gydytoja buvo šoke, nesitikėjo tokių įvykių. Ją nuvežė į Trakų ligoninės priimamąjį, davė valerijono lašų, apžiūrėjo nubrozdinimus ant veido ir sumušimus. Po apžiūros jos ligoninėje jau laukė pareigūnai. Papildomai paaiškino, kad kai ji stovėjo vonioje ir K. Z. ją apglėbė, norėdamas ištraukti jos daiktus iš kišenės, ji norėjo nuo jo atsistumti, kad jis jos neliestų. Tai buvo ne draugiškas apkabinimas, o puolimas. K. Z. puolė vonioje, iš jos konkliudentinių veiksmų jis suprato, kad ji jaučia skausmą, kai jis laikė ją apglėbęs. Kai jis sėdėjo jai ant pilvo, jis galėjo suprasti, kad jai skauda, nes ji muistėsi ir stengėsi iš jo išsivaduoti. Tuo metu būdama šoko būsenoje ji neverkė, prašė, kad ją paleistų ir sakė, kad jai skaudą pilvą. Jų vonios kambario duryse nėra užrakto. Kai K. Z. ją paleido, tai jis stovėjo nugara į duris ir neleido jai išeiti iš vonios. Ji turėjo minčių pabėgti iš vonios kitais būdais (pvz., iššokti per langą), bet suprato, kad tai baigsis trauma. Kadangi buvo stipriai susinervinusi ir norėjo atsigerti vandens, tai paprašė vandens, bet K. Z. pasiūlė atsigerti vandens iš dušo. Jų namuose iš krano vanduo negeriamas, jie perka vandenį, todėl laikydamas už abiejų rankų jis palydėjo ją iki virtuvės atsigerti ir paskui vėl grąžino į vonią. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis, K. Z. jau buvo vieną kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nuosprendis įsiteisėjęs. Šito įvykio metu smūgiai jai suduoti nebuvo. Grumtynių metu ji nagais sužalojo K. Z., tačiau kurią tiksliai vietą pasakyti negali, gal nugarą. Ji taip pat buvo įkandus jam į pirštą, kai gulėjo ant žemės ir bandė išsivaduoti, suplėšė jam marškinėlius. Ji negali pasakyti, kada K. Z. sužinojo, kad ji įrašinėja jų pokalbius. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų vasario mėnesio pabaigoje, todėl ji rinko įrodymus. Nežino, ar tada jam tapo žinoma, kad ji daro garso įrašus jiems bendraujant. Susirašinėjimo su teta teksto konkrečiai pacituoti negali, tiesiog prašė tetos, kad paskolintų jai pinigų. Negali pasakyti, ar tekste buvo parašyta „kad jis negalėtų šakotis“.
Nukentėjusioji E. R. dėl neteisėto jos laisvės atėmimo 2019-03-20, ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-04 apklausta kaip liudytoja, parodė (2 t., b. l. 20-22), kad 2019-03-20, apie 9 val. ji buvo pas tyrėją Trakų rajono policijos komisariate. K. Z. mamos prašymu, ji savo dukrą L. nuvežė pas pastarąją į namus. Apie 11-12 val. privažiavusi prie K. Z. tėvų namo Lentvaryje ji perdavė dukrą K. Z. tėvams ir su drauge automobiliu išvažiavo į mugę Vilniuje. Po mugės, sutvarkiusi savo reikalus, ji viena savo automobiliu nuvažiavo į Lentvarį pasiimti dukros. Prie durų pirmame aukšte ją pasitiko K. Z. mama. Įėjusi ji (E. R.) nusiėmė batus, paltą, kurio kišenėje buvo asmens tapatybės kortelė, mobiliojo ryšio telefonas, lapeliai su užrašais, keli apsipirkimo čekiai, pakabino ant kabyklos prie durų koridoriuje. Būdama koridoriuje girdėjo dukters ir senelio (K. Z. tėvo) balsus. K. Z. mama pakvietė ją pasikalbėti į namo antrą aukštą. Jos užlipo į antrą aukštą ir nuėjo į K. Z. tėvo miegamąjį kambarį, kur K. Z. mama rankomis ją apčiupinėjo. Iš tokių veiksmų ji suprato, kad K. Z. mama norėjo patikrinti, ar ji su kokiais nors prietaisais neįrašinės pokalbio. Ji paklausė, kodėl ji (E. R.) nenori pasirašyti taikos sutarties. Ji nieko neatsakė, ir tada K. Z. mama pasakė, kad visiems bus geriau, jeigu ji pasirašys taikos sutartį dėl dukros globos ir vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo, bendravimo nustatymo. Šią taikos sutartį ji buvo jau skaičiusi, nes ją, atrodo, K. Z. buvo atsiuntęs į jos el. paštą. Kalbėdama K. Z. mama jos atžvilgiu grasinimų, keiksmažodžių nevartojo, kalbos tonas buvo ramus. Tada į miegamąjį užėjo K. Z., kuris rankose laikė telefoną. Ji suprato, kad K. Z. įrašinės pokalbį, nes taip visada darydavo. K. Z. apčiupinėjo jos suknelės kišenes, ir jie vėl kalbėjo apie taikos sutarties pasirašymą. Šiuo metu ji negalinti atgaminti viso pokalbio, tačiau jo metu ji jautė jai daromą psichologinį spaudimą, ji jautėsi nesaugiai. Po to K. Z. mama pasiūlė nueiti į pirmą aukštą, išgerti arbatos ir pasikalbėti. Jie trise nusileido į svetainę pirmame aukšte, kur jau buvo K. Z. tėvas ir jos dukra L. Supratusi, kad pokalbis ir toliau vyks dėl taikos sutarties pasirašymo, ji nutarė pabėgti iš namų, palikdama vaiką seneliams, nes išsigando, kad jai gali būti pradėta grasinti. Ji nuėjo į koridorių ir paėmė paltą, tačiau tuo metu K. Z. pribėgo prie durų ir jas užrakino. K. Z. stovėjo prie durų ir sakė, kad ji niekur neišeis, nes pokalbis dar nebaigtas. Tada prie durų priėjo K. Z. mama, kuriai K. Z. pasakė iškviesti policiją, nes pagal jai (E. R.) paskirtą kardomąją priemonę kitame ikiteisminiame tyrime ji negalėjo būti K. Z. gyvenamojoje vietoje Lentvaryje. K. Z. mama pasakė, kad jokios policijos į namus kviesti nereikia. Motina matė, kad buvo užrakinamos durys ir tokiems K. Z. veiksmams neprieštaravo, nes jam nieko nesakė. Būtent K. Z. neleido jai (E. R.) išeiti. Tuomet K. Z. pasakė, kad nori susitikti su jos advokatu G. G., ir padavė jai savo telefoną, prieš tai jame jau surinkęs jos advokato numerį. Ji paklausė, ar advokatas gali su ja ir su K. Z. susitikti pakalbėti. Advokatas sakė, kad nėra prasmės, nes jam yra žinomas K. Z. būdas. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tada šalia stovėjusi K. Z. mama pradėjo ironišku tonu aiškinti, kad ji yra „barakuda“, „ku...va“, kad neaugina dukros, kad ji (K. Z. motina) su savo vyru (K. Z. tėvu) augina anūkę, kad ji bloga mama ir kad jai rūpi patogus, prabangus gyvenimas. K. Z. motina kalbėjo pakeltu tonu, kažką lenkų kalba šnekėdama ir K. Z.. Ji pastarųjų paklausė, ko jie tarpusavyje mirkčioja, o šie atsakydavo, kad tai traukuliai. Ji stovėjo koridoriuje šalia durų į tualetą ir neapsikentusi tokių žodžių įėjo į tualetą ir uždarė duris. Būdama tualete ji išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir parašė savo buvusiam advokatui G. G. trumpą žinutę, atrodo „Policija, (duomenys neskelbtini)“. Ji buvo išsigandusi ir todėl manė, kad skambinti beviltiška, nes iš jos iš karto būtų atimtas telefonas. Be to ji girdėjo, kaip stovėdama už durų K. Z. mama pasityčiojančiu tonu sakė, kad ji nori į tualetą. Ji nuleido vandenį ir išėjo iš tualeto. Koridoriuje dar vis stovėjo K. Z. su savo mama. Pastarieji vėl kažką kalbėjo, netrukus mama nuėjo į virtuvę, o ji su K. Z. liko koridoriuje. Neatlaikiusi įtampos ir norėdama pabėgti ji apsivilkusi paltą, tačiau be batų, nubėgo į svetainę ir bandė atidaryti langą bei pro jį išlipti. Svetainėje tuo metu buvo jos dukra ir K. Z. tėvas. Tuo metu, kai ji bandė atidaryti langą, prie jos pribėgo K. Z. ir iš už nugaros stipriai ją suėmė. Viskas vyko labai greitai, 10-15 sekundžių. Jai suskaudėjo rankos, tose vietose kur buvo suėmęs K. Z.. Pastarasis pakėlė ją, nunešė ant sofos ir numetė veidu į sofą, o pats ant vieno kelio atsiklaupė šalia. Tuo metu K. Z. mama pasakė, kad K. Z. ją (E. R.) myli, todėl ir muša. Ji nematė, kur tuo metu buvo K. Z. mama, tačiau iš balso ir tokios replikos suprato, kad motina viską matė ir buvo kažkur šalia. Ji pati gulėjo ant pilvo, veidu į sofą, o K. Z., atrodo, savo kaire ranka iš už nugaros užspaudė jos kaklą, nuo to ji jautė skausmą kakle. Kita ranka K. Z. iškraustė jos palto kišenes, ištraukė kišenėse buvusius daiktus. Kadangi jos veidas buvo priremtas prie odinės sofos, ji negalėjo kvėpuoti, pradėjo dusti, bandė sukinėti galvą, kad įkvėptų oro. K. Z. ją taip prispaudęs laikė gal 2 minutes, paleido, tik kai ji pradėjo verkti. Ji atsisėdo ir pamatė, kad K. Z. mama stovi svetainėje, prie stalo, apie 1,50 m atstumu nuo sofos. Kambaryje taip pat visą laiką buvo K. Z. tėvas, kuris į konfliktą nesikišo, tik retsykiais bandydavo K. Z. apraminti kažką sakydamas lenkų kalba arba lietuviškai liepdamas jam nustoti taip elgtis, nes ji (E. R.) yra jo vaiko mama. K. Z. atsisėdo šalia jos, ją apkabino rankomis ir savo vieną koją užkėlęs ant jos kojos, kad ji nepabėgtų, sakė su neapykanta balse, kad ją pakas po žeme, kad ji nevaikščios ant žemės, jei nepasirašys taikos sutarties. Jis taip laikė ją apie 10 minučių, po to iš portfelio ištraukė kažkokius popierius ir padavė juos jai, liepdamas, reikalaudamas juos pasirašyti. Ji matė, kad tai yra mažosios bendrijos „Eko tekstilė“ pirkimo-pardavimo sutartis ir taikos sutartis dėl dukros globos, išlaikymo. Šiuos dokumentus ji jau buvo mačiusi anksčiau, tačiau ji skaitė tuos dokumentus tikėdamasi, kad advokatas, kuriam rašė žinutę, iškvietė policiją. Supratusi, kad policija neatvažiuos, ji pasirašė dokumentus ir paliko juos ant stalo prie sofos. Kur šiuo metu yra šie dokumentai, nežino, bet civilinėje byloje dėl vaiko išlaikymo šių dokumentų nėra. Jai pasirašius tuos dokumentus su ja pradėta bendrauti švelniau, K. Z. tėvas pasiūlė pabūti, apsiraminti, pasiūlė valerijono lašų, nes matė, kad ji yra susinervinusi. Ji apsiramino, netrukus kažkas paskambino K. Z. mamai, kuri padavė telefoną jai (E. R.), ir ji išgirdo savo mamos balsą. Mama klausė, kur ji yra, ir ji pasakė. Tada mama paklausė, ar viskas gerai, ji atsakė, kad ne. Motina paklausė, ar reikia iškviesti policiją, ji atsakė, kad taip, ir jų pokalbis baigėsi. Ji pradėjo rengtis ir ruoštis važiuoti namo, durys jau buvo atrakintos. Namo išvažiavo su dukra L., nuvažiavo pas draugus, o iš ten su draugu A. P. nuvažiavo į Vilniaus m. 2 PK, kuriame surašė pareiškimą, buvo apklausta. Apklausos metu tyrėjui minėjo, kad buvo grasinta susidoroti su ja ir su jos šeima, bet tyrėjas to į apklausos protokolą neįrašė, sakė, kad jis skuba ir ji bus apklausta papildomai Trakų r. PK, be to, apklausa vyko apie 22.20 val., t. y. vėlai vakare. Vėliau dėl šio įvykio ji rašė pareiškimą ir tėvų gyvenamosios vietos policijos komisariate Radviliškyje, nes buvo psichologiškai įbauginta dėl savo ir artimųjų sveikatos, gyvybės. Prisimena, kad 2019-03-20 K. Z. iš jos palto kišenės ištraukė automobilio raktelį ir bandė jį sulaužyti, tačiau tik jį apgadino. Ji tuo raktu naudotis gali ir juo naudojasi, dėl sugadinto automobilio rakto pretenzijų neturi.
Nukentėjusioji E. R., 2019-09-06 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė (1 t., b. l. 106-108), kad 2019-03-20 viskas įvyko K. Z. tėvų namuose. Yra susiformavusi tokia tradicija, kad kiekvieną trečiadienį jie nuveža dukrą Lėją pas senelius, todėl tą dieną ji nuvežė vaiką pas K. Z. tėvus ir išvažiavo į Vilnių. Apie 17 val. atvažiavo pasiimti vaiko, ir K. Z. mama pakvietė ją į vidų, į antrame aukšte esantį kambarį pasikalbėti. Kai lipo į antrą aukštą, K. Z. mama palietė jos suknelę ir patikrino, ar ji neturi jokių įrašymo įrenginių. Atėjus į kambarį K. Z. mama pradėjo įkalbinėti ją pasirašyti taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, žadėjo apmokėti advokato išlaidas, nes nenori, kad visas tas procesas tęstųsi. Po 5 min. į kambarį atėjo K. Z., kuris taip pat apglėbęs jos suknelę patikrino, ar ji neturi įrašymo prietaisų. K. Z. irgi pradėjo kalbėti apie taikos sutartį. Pajutusi spaudimą ir supratusi, kokia linkme linksta pokalbis, t. y. kad ją buvo bandoma įbauginti pasirašyti taikos sutartį, ji norėjo pasišalinti, išeiti iš tų namų. Einančią link išėjimo pirmame aukšte ją pasivijo K. Z., užbėgo prieš ją ir užrakino namo duris. Visas pokalbis persikėlė į koridorių. K. Z. paskambino jos advokatui dėl susitikimo, bet advokatas nesutiko su juo susitikti. K. Z. ir jo mama toliau vertė ją pasirašyti taikos sutartį jų namuose. Paskui paaiškėjo, kad sutartis buvo atspausdinta ir gulėjo pas K. Z. portfelyje. K. Z. mama ironizavo ir sakė: „Kokia tu esi mama, jeigu mėtai savo vaiką?“, išvadino ją visokiais žodžiais. Ji norėjo pabėgti per pirmo aukšto langą, bet K. Z. ir šį kartą jai neleido - stipriai ją apglėbė, suspaudė jos rankas ir numetė ant fotelio, po ko prispaudė jos veidą į odinį fotelį ir smaugė kaklą. Kol laikė ją prispaustą, jis išrausė jos kišenes - paėmė telefoną, ID kortelę, užrašus, čekius. Ji nematė, bet telefoną tikėtina jis perdavė savo mamai, nes vėliau būtent motina atidavė jai visus daiktus. K. Z. laikė ją prispaudęs jos veidą į sofą apie pusę minutės, jai trūko oro, ji negalėjo pasipriešinti, nes jos rankos buvo užspaustos. Kai K. Z. ją smaugė, ji bandė muistytis pečiais, nes jie buvo atsirėmę į fotelį. Ji kiek įmanoma priešinosi, negalėjo kalbėti dėl to, kad veidas buvo susmeigtas į fotelį, negalėjo pajudinti nei galvos, nei kaklo, nes K. Z. savo ranka laikė jos kaklą. Smaugimas trūko apie pusę minutės, gal minutę. K. Z. viena ranka laikė jos kaklą, o su kita ranka tikrino jos keturias kišenes, t. y. dvi palto kišenes ir dvi suknelės kišenes. Vėliau jie atsisėdo ant fotelio ir jis užkėlė savo koją ant jos kairės kojos ir ją apsikabino. K. Z. vėl pradėjo pokalbį dėl dukros ir įmonės pirkimo-pardavimo. Visą šitą įvykį matė ir dukra L., ir abu K. Z. tėvai, nes visi buvo tame pačiame kambaryje. Sėdėdamas ant fotelio K. Z. ištraukė iš portfelio savo sutartis ir liepė jai pasirašyti, sakydamas: „Pasirašyk, nes kitaip būsi tris metrus po žeme“. Ji suprato, kad neturi kitų galimybių, ir drebančiomis rankomis jas pasirašė. Kai tik ji pasirašė, įtampa iš karto atslūgo, K. Z. mama netgi pasiūlė kartu pavakarieniauti. Tačiau ji norėjo kuo greičiau iš ten pasišalinti. K. Z. tėtis matė, kad ji buvo labai susijaudinusi ir apčiuopęs jos pulsą pasakė, kad ji niekur nevažiuos, nuvedė ją į virtuvę ir davė valerijono, kadangi bijojo, kad būdama tokios būklės ji gali padaryti eismo įvykį. Išgėrusi vaistų ji atsisėdo svetainėje prie stalo. Tuo metu jos pasigedo draugai ir paskambino jos mamai, o jos mama paskambino K. Z. mamai, kuri perdavė ragelį jai. Jos mama, žinodama visą situaciją, telefonu uždavinėjo klausimus, į kuriuos ji galėjo atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Mama paklausė, ar reikia kviesti policiją, o ji atsakė: „Taip“, ir greitai padėjo ragelį. Norėjo policijos, nes buvo užrakinta Z. namuose, duryse nebuvo rakto, iš jos reikalavo pasirašyti sutartis. Ji atsigėrė vandens, aprengė dukrą ir išvažiavo, nes durys jai buvo atrakintos, kai ji pasirašė sutartis. Vėliau jai skambino K. Z. mama ir sakė, kad atvažiavo policija, klausė: „Kas čia per cirkas? Kam čia policija?“. Ji nieko nesiaiškino ir padėjo ragelį, paskambino savo advokatui, kuriam papasakojo visą situaciją. Advokatas nurodė jai pasiimti kažką iš pažįstamų ir važiuoti parašyti pareiškimą į policijos komisariatą Vilniuje, nes taip bus saugiau. Minėtos ir jos pasirašytos sutartys nebuvo pateiktos teismui, bylą dėl dukros buvo išsiųsta į mediaciją, kurios metu ji su K. Z. dėl daugelio dalykų sutarė. Po šio įvykio, apie 22 val. vakaro, ji nuvažiavo ir parašė pareiškimą ir daugiau su K. Z. nebendravo. Iš viso K. Z. tėvų namuose praleido apie 3 val. Visą tą laiką buvo ten ne savo noru, ji norėjo iš karto pabėgti, prisišaukti pagalbos nebuvo galimybės. Kai ją numetė ant fotelio, tai ji buvo pažeminta ir negalėjo pasipriešinti, buvo pažeidžiama. K. Z. galėjo su ja daryti ką nori. Tuo metu, kai jai spaudė kaklą, ji jautė skausmą, suprato, kad jeigu nepasirašys sutarčių, jos iš ten neišleis. Ji bandė pabėgti be dukros, nes dukrai jie nieko blogo nebūtų padarę. K. Z. tėtis į patį konfliktą nesikišo, įsikišdavo tik tuomet, kai įtampa pakildavo iki aukštumų. Tėvas sakė: „Ji yra tavo dukros mama ir tu negali taip elgtis su ja.“. Atrodo, kad K. Z. tėtis buvo pasišalinęs iš kambario, negali atsakyti, ar jis buvo pasišalinęs iš kambario kartu su jos dukra. Dukra neverkė, ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu neturėjo nė dvejų metų. Visgi, dukra jautė stresą, kelias dienas buvo labai nerami. Ji nėra tikra, ar dukra buvo kambaryje tuo metu, kai K. Z. ją grubiai spaudė ir numetė ant sofos. Iki šio įvykio dukra buvo mačiusi jų konfliktus, tad tos dienos konfliktas dukrai nebuvo staigmena. K. Z. bandė perlaužti jos vienintelį automobilio raktą ir taip norėjo suvaržyti jai laisvę. Tuo metu įsikišo K. Z. tėtis ir liepė sūnui atiduoti jai automobilio raktą, pasakė: „Tu negali elgtis su ja taip, nes ji yra tavo vaiko mama“. Ji jautė baimę, kuri buvo likusi dar nuo 2019-03-08 įvykių. Smurto protrūkiai prasidėjo nuo psichologinio smurto. Viskas buvo dėl streso, dėl įtampos darbe, dėl įtampos jų santykiuose, dėl nesutarimų. Turtinių klausimų sprendimas prasidėjo su pykčiais.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. ir jos atstovė palaikė E. R. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, E. R. nurodė, jog apie tai, kad K. Z. pervedė jai 500,00 Eur, ji sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, duomenų apie šį pinigų pervedimą neturi, todėl savo reikalavimų nekeičia. Mano, kad kaltinamasis turi atsakyti už savo veiksmus ir jų pasekmes, privalo prisiimti atsakomybę.
Nukentėjusioji A. R., ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-17 apklausta kaip liudytoja, parodė (2 t., b. l. 102-104), kad 2019-06-10 vakare, tikslios valandos nepamena, atvažiavo pas savo seserį E. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sesuo buvo namuose tik su 2 m. amžiaus dukra L. Vakaras buvo ramus, tik L. buvo irzli, nes sirguliavo. Sekančią dieną, 2019-06-11, antradienį, jos buvo namuose, kai apie 9-10 val. ryto E. R. paskambino K. Z., kuriam E. R. sakė, kad dukra serga ir negali su juo pasimatyti. Jos ruošėsi vežti Lėją pas gydytojus. Po kažkiek laiko, būdamos kambaryje pamatė, kad prie namo atvažiavo K. Z. automobilis. Po kelių minučių išgirdo, kad atsidaro durys, suprato, kad į namus įėjo K. Z.. Tuo metu ji su seserimi ir vaiku buvo virtuvėje, tad iš virtuvės nuėjo į kambarį. Pro duris į namus įėjęs K. Z. pasisveikino ir lyg niekur nieko kaip šeimininkas atsisėdo ant sofos, su savimi turėjo kompiuterį. Prasidėjo pokalbis, kurio aplinkybių dabar tiksliai pasakyti negali, bet kalba buvo apie tai, kad L. serga ir kad K. Z. negali jos paimti, o jeigu jis nori su ja pabūti, tai jis būtinai turi nuvežti ją pas gydytojus. K. Z. pasakė, kad vaiko neims, nes jeigu kas nors atsitiks, tai jis bus apkaltintas, ir toliau sėdėjo sofoje. Praėjus gal 10 minučių nuo jo atvažiavimo E. R. pasakė, kad jis turi išeiti iš namų, nes negali dėl jam paskirtos kardomosios priemonės būti su ja. E. R. jam taip pat pasakė, arba jis veža vaiką pas gydytoją, arba išvažiuoja iš jos namų. K. Z. pasakė, kad vaiko neims, ir toliau sėdėjo ant sofos, atsivertė kompiuterį, pradėjo rodyti L. filmukus. Matėsi, kad E. R. buvo pasimetusi, nerimauja, vaikščiojo iš kambario į virtuvę, vėl atgal, galiausiai trečią kartą pareikalavo, kad jis išvažiuotų, tuo pačiu metu jai (A. R.) ženklais parodė eiti į antrą aukštą. Ji nuėjo į antrą aukštą ir paėmusi ten buvusį savo telefoną aptiko sesers E. R. 11.05 val. rašytą žinutę: „Kviesk policiją, skambink 112, pasakyk, kad jis negali artintis pagal kardomąją priemonę teismo paskirtą“. Ji nulipo į pirmą aukštą ir matydama, kad K. Z. tuo metu buvo ramus, pasakė jam arba išvažiuoti, arba vežti vaiką pas gydytojus, arba ji iškvies policiją, nes jis negalėjo būti šituose namuose, artintis prie jos sesers. Ji tikėjosi kad pakalbės su K. Z. ir jis jos paklausys, tačiau K. Z. pradėjo ant jos rėkti: „Tu šliucha, tu čia negyveni, ko tu čia aiškini, čia ne tavo namai, daune tu“. Ji atsakė, kad tai irgi ne jo namai ir kad jis turi iš šių namų išvažiuoti. Tada jis pradėjo rėkti: „Kviesk, kviesk policiją“. Ji paėmė telefoną, kuri prieš tai buvo padėjusi ant komodos, ir norėjo įrašyti pokalbį, nes matė, kad kyla konfliktas. Kol ji jungė diktofoną, K. Z. pasiėmė Lėją ant rankos ir priėjo prie jos rėkdamas: „Kviesk policiją“. Ji pasakė, kad įrašinėja pokalbį, tada K. Z., dešine ranka laikydamas Lėją, kaire ranka stvėrė už jos telefono, norėdamas atimti. Ji nedavė ir pasisuko, bandydama nuo jo pabėgti. K. Z., norėdamas ją pagauti, stvėrė jai už dešinio peties, bet ji pasisuko, tad jis rankomis apdraskė jos dešinį petį ir krūtinę. Jai skaudėjo, nes jis tai padarė iš visų jėgų. Viskas vyko labai greitai. Ji bandė pabėgti nuo jo pabėgti, bet jis spėjo sugriebti jai už plaukų, kuriuos suėmęs patraukė ją į savo pusę. Jai vėl suskaudėjo, o K. Z. iš jos kažkaip atėmė telefoną. Sesuo E. R. verkė ir prašė atiduoti vaiką, nes L., būdama pas K. Z. ant dešinės rankos, taip pat išsigandusi verkė. Jos abi pradėjo prašyti, kad K. Z. atiduotų vaiką, tačiau jis, laikydamas Lėją, nuėjo paimti kompiuterio, kurį A. R. buvo padėjusi ant komodos. Ji sakė seseriai kviesti policiją, sesuo atsakė, kad iškvietė ir būtent todėl, norėdama patempti laiką, kol atvažiuos policija, K. Z. kompiuterį padėjo ant komodos. Ji reikalavo, kad K. Z. atiduotų jos telefoną, bet jis telefono neatidavė, paėmė kompiuterį, visą laiką laikydamas ant rankos L., nuėjo link durų ir išėjo į lauką. Tuo metu lauke buvo kaimynė R., pavardės nežino. Ji su seserimi išbėgo iš paskos, prašė K. Z. atiduoti vaiką ir jos (A. R.) telefoną. K. Z., stovėdamas lauke ir laikydamas L., bandė iš jos telefono išimti bateriją, kad telefonas išsijungtų ir neišsisaugotų garso įrašas. K. Z. atidavė išsijungusį telefoną, tačiau su L. nuėjo prie automobilio, reikalaudamas, kad E. R. duotų vaikišką kėdutę. E. R. nedavė, reikalavo atiduoti vaiką. K. Z. įsėdo į automobilį, pasisodinęs vaiką ant kelių. Ji kartu su seserimi bandė užtverti kelią, bet pamačiusios, kad K. Z. gali jas sužaloti, pasitraukė nuo kelio. Visą šį įvykį matė E., pavardės nežino, ir dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta. Jos buvo šoke, verkė, atvažiavo pareigūnai, vėliau ji su seserimi pareigūnų nurodymu nuvyko į Trakų r. PK. Į policijos komisariatą buvo atvežtas ir K. Z. su vaiku, kuris tik su pareigūnų pagalba atidavė mergaitę E. R.. Ji (A. R.) kreipėsi į teismo medicinos tarnybą dėl jai padarytų sužalojimų nustatymo. Jos telefone jokių garso ir vaizdo įrašų neišsisaugojo.
2019-07-23 parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 107-110).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė (1 t., b. l. 112-114), kad 12 metų dirba skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. 2019-03-08 ji dirbo nuo 8 val. ryto, kai apie 9.20 val. gavo Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba 24 m. amžiaus moteriai, yra silpnumas, drebulys, žemas arterinis kraujo spaudimas. Greitąją pagalbą kvietėsi pati moteris, buvo nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atvyko 9.49 val. Privažiavus prie namo ji kartu su vairuotoju-paramediku J. D. užėjo į namo vidų. Svetainės kambaryje ant sofos gulėjo moteris, apsidengusi užtiesalu, prie jos kojų sėdėjo vyras su mergaite ant rankų. Ji paklausė, kas atsitiko, pamatė, kad su ta moterimi kažkas negerai. Dar kartą paklausus, kas atsitiko, moteris atsakė, kad jai žemas kraujo spaudimas, bloga. Ji (D. S.) paprašė vyro atnešti moters asmens dokumentą. Vairuotojas-paramedikas kambaryje ruošėsi pildyti dokumentus, o vyras nuėjo link kambaryje buvusios komodos ieškoti dokumentų. Jai (D. S.) pasidarė keista, kad vyras ilgai ieškojo dokumentų, tačiau jų neranda. Tuomet ji pasakė, kad gali duoti moters vaistų knygelę, kurioje įrašytas asmens kodas. Vienu momentu, kai ji buvo prie moters, o tas vyras buvo nusisukęs, moteris jai į ranką padavė lapelį. Lapelis buvo sulankstytas, ant jo buvo įrašyta: „Perskaityti, kad nematytų vyras“. Ji įsidėjo raštelį į kišenę, pamatavusi moteriai spaudimą pasakė, kad spaudimas mažas, nes suprato, kad tarp tos moters ir vyro įvyko kažkas negero, matė apdraskytas moters rankų plaštakas, moters pulsas buvo 119. Moteris paklausė, ar ją veš, ir ji atsakė, kad taip. Pagavusi momentą ji perskaitė moters raštelį, kurio turinį įrašė į greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Turinys buvo toks: „Jis mane šią naktį sumušė, atėmė kompiuterį ir telefoną. Jis grasina mane nužudyti, aš bijau dėl savo ir savo šeimos gyvybių, aš kiekvieną dieną patyriu psichologinį smurtą, jis mane sumušė už tai, kad atiduočiau jam dukrą, jis yra neadekvatus ir nekontroliuoja savo veiksmų. Padėkite man prašau.“. Raštelis buvo parašytas ant iš sąsiuvinio išplėšto languoto lapo. Netrukus moteris gana staigiai pašoko iš lovos ir apsirengė, išbėgo į lauką, ji (D. S.) net nespėjo padaryti moters kardiogramos. Vyras liko namie su dukra. Ji paklausė moters, gal pastaroji turi rankinę. Moteris atsidarė automobilį ir pasiėmė iš jo rankinuką, įsėdo į greitosios pagalbos automobilį. Ji (D. S.) moteriai pasakė, kad reikia iškviesti policiją, nes namie liko maža dukra. Moteris pasakojo, kad vakar pas juos jau buvo atvažiavusi policija ir viskas buvo gerai. Tada ji moters paklausė, ar tėvai žino apie šią situaciją. Moteris atsakė, kad tėvai Radviliškyje. Paklausta, ar apie situaciją žino vyro tėvai, moteris atsakė, kad tai ne jos vyras, bet sugyventinis, kurio tėvai netiki, kad pas juos kažkas vyksta. Ji (D. S.) paskambino numeriu 112 ir paprašė atsiųsti policiją, nes kai buvo moters namuose pastebėjo keistą vyro elgesį, jo akys buvo blizgios, lyg būtų kažką vartojęs, bet ne alkoholį. Su vyru nebendravo. Pavažiavus nuo namo moteris pradėjo pasakoti, kad vyksta skyrybų procesas, nors jie nesusituokę, kad naktį nuėjo į tualetą ir sugyventinis stovėjo tarp durų ir laukė, kol ji išeis, kad sugyventinis buvo ją (E. R.) sugriebęs ir paguldęs ant grindų, savo keliais prispaudęs jos rankas. Ji (D. S.) matė pas moterį „šviežią“ mėlynę ties kaire alkūne. Moteris dar parodė apdraskytas rankas – plaštakas. Moters veidas buvo paraudęs. Moteris dar pasakė, kad vyras įmetė į klozetą telefoną ir atėmė kompiuterį, kad bijo būti namuose, nežino, kur kreiptis, nes niekas netiki tuo, ką ji sako. Atvežus moterį į Trakų ligoninę prie jų privažiavo policijos ekipažas. Ji (D. S.) vienam iš pareigūnų atidavė moters raštelį, o pačią E. R. nuvedė į Trakų ligoninės priimamąjį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė (1 t., b. l. 122-123), kad 2019 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, dukra E. R. svečiavosi pas juos (duomenys neskelbtini). Dukros naudojamas telefonas sugedo ar sudužo, todėl jis padovanojo dukrai anksčiau savo naudotą telefono aparatą Samsung Galaxy Poket, apie 6-7 metų senumo, jau nuvertėjusį, praktiškai bevertį. Kiek žino, dukros sugyventinis K. Z. vėliau šį telefoną paskandino konflikto su dukra metu. Minimo konflikto tarp dukters E. R. ir jos sugyventinio nematė, jokių konflikto aplinkybių nežino. Dėl beverčio telefono nuskandinimo niekam pretenzijų nereikš, pareiškimą dėl turto sugadinimo rašyti atsisako.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. R. parodė (2 t., b. l. 29-32), kad E. R. yra jos dukra, o L. R., gim. 2017 m., yra jos anūkė. Dukra E. R. šiuo metu teisme su sugyventiniu K. Z. dalijasi bendro gyvenimo metu sugyventą turtą ir nustato vaiko priežiūrą. Jai yra žinoma apie judviejų blogus tarpusavio santykius, taip pat apie Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK vykdomus kelis ikiteisminius tyrimus dėl K. Z. vykdyto smurto jos dukros atžvilgiu. Ji su dukra pastoviai susiskambina, nes dukra gyvena Trakų r. Įvykio dieną, t. y. 2019-03-20, apie 16 val. ji susiskambino su dukra, kuri pasakė, kad vyksta pas uošvius, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti ten esančios dukrelės L.. Jau po 20 val. jai paskambino E. R. kaimynas A., pavardės neatsimena, kurio tel. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad namuose nėra nei E. R., nei anūkės, nei automobilio. Ji paskambino dukrai, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tada ji paskambino I. Z., K. Z. mamai, tel. (duomenys neskelbtini). I. Z. atsiliepė ir pakvietė jos dukrą (E. R.). Ji pradėjo uždavinėti dukrai klausimus: „Ar tau viskas gerai?“, dukra atsakė: „Ne“; „Iškviesti policiją?“, dukra atsakė: „Taip“, bet pridūrė: „Mama, aš tuoj perskambinsiu“, po to pokalbis nutrūko. Dukra nespėjo konkretizuoti, kokios pagalbos jai reikėtų iš policijos, tačiau ji (R. R.) pajuto pavojų dukrai, paskambino Nr. 112 bei iškvietė policiją į (duomenys neskelbtini). Maždaug po 40 min. jai perskambino dukra ir pasakė: „Važiuoju su L. namo. Važiuosiu į policiją parašyti pareiškimą.“. Tuo metu policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini). Jos dukra su L. nuėjo pas kaimyną A., o kai su ja susisiekė pareigūnai, dukra nuvyko į Vilnių parašyti pareiškimą dėl jos atžvilgiu įvykdyto smurto. Vėliau dukra pasakojo, kad 2019-03-20 nuo 16 iki 20 val. I. Z. ir K. Z. vertė ją pasirašyti dokumentus. Visas to vakaro aplinkybes jai pasakojo dukra E. R., ji pati (R. R.) įvykio aplinkybių nematė. Ji atsisako pasakoti apie su dukra turėtus pokalbius.
Liudytoja I. Z. atsisakė duoti parodymus apie savo sūnų K. Z. (2 t., b. l. 39-40).
Liudytojas J. Z. ikiteisminio tyrimo metu sutiko duoti parodymus apie savo sūnų K. Z. ir parodė (2 t., b. l. 44-46), kad sūnus turi sugyventinę E. R., jie sugyventiniai yra apie 4 metus ir augina bendrą dukrą. Jis nežinojo, kas vyksta sūnaus šeimoje, iki maždaug vasario pabaigos. Jis su žmona žiūrėdavo anūkę ir nei sūnus, nei E. R. jiems nieko apie savo santykius nepasakojo. Jam žinoma, kad jie (K. Z. ir E. R.) prieš keletą mėnesių buvo išvykę ilsėtis į Dominikos Respubliką, todėl galvojo, kad jų šeimoje yra viskas gerai. Kiek atsimena, vasario pabaigoje, jis pamatė namuose ant stalo gulinčius dokumentus iš teismo, kuriuose buvo kalbama apie alimentus anūkei. Tuose dokumentuose buvo nurodoma, kad E. R. teigimu, K. Z. niekur nedirba, neduoda pinigų. Jis žino, kad jo sūnus dirba ir uždirbo per pusę metų apie 10 000 Eur. Po šito jis pats paklausė E. R., kodėl jie skiriasi. Pastaroji atsakė, kad sūnus skriaudė katiną, nes jis dergė namus, tai konfliktas kilo dėl katino. Apie smurtą jos atžvilgiu E. R. nieko nekalbėjo, ir tuo metu jam nebuvo žinoma, kad sūnus buvo teistas už smurtavimą prieš E. R.. Jo manymu, E. R. nori iš jo sūnaus padaryti nusikaltėlį, sąmoningai provokuoja konfliktus. Jam nežinoma, kas vyko 2019-03-08, nei sūnus, nei E. R. to nepasakojo. 2019-03-20 ryte E. R. atvežė jiems prižiūrėti anūkę ir pasiimti vaiko atvažiavo vakare. Tuo metu namuose buvo jis, jo žmona, anūkė L.. Žmona I. Z. norėjo su E. R. pasikalbėti, ir jos nuėjo kalbėtis į antrą aukštą, o jis su anūke liko pirmame aukšte. Po kurio laiko iš darbo grįžo sūnus, ar sūnus užrakino namo duris iš vidaus, nematė. E. R. su jo žmona nusileido į pirmą aukštą, kuriame jau buvo ir jų sūnus. Jis nepastebėjo, kad E. R. būtų susijaudinusi. Sūnus pradėjo su E. R. kalbėti apie tai, kad reikia baigti visus reikalus be teismų, taikos sutartimi ir susitarti dėl dukros auklėjimo. Jie kalbėjosi pakeltais balso tonais, tačiau jokių grasinimų vienas kito atžvilgiu nesakė. Jis pats per daug neklausė, žiūrėjo vaiką, po kiek laiko nuėjo į rūsį daryti avilius. Ar sūnus vartojo smurtą E. R. atžvilgiu ant sofos, t. y. metė ją ant sofos ir laikė prispaudęs, jis nematė, matė tik E. R., sėdinčią ant sofos. Ar E. R. pasirašinėjo kokius nors dokumentus, jis taip pat nematė. Niekas ant E. R. nerėkė, žmona prašė, kad E. R. pasakytų, ko ji nori, kad užbaigti konfliktą. Jo manymu, dėl konflikto, kuris vyksta tarp E. R. ir K. Z., yra kalti abu. Aprimus konfliktui jis pasiūlė E. R. arbatos, paprašė apsiraminti, palydėjo ją pro duris (kurios buvo atrakintos), paprašė parašyti jo žmonai žinutę, kai grįš namo. Gal po valandos, kai E. R. išvažiavo, atvažiavo pareigūnai ir paklausė, kur E. R.. Jie pasakė, kad ji išvažiavo namo. Vėliau naktį buvo atvažiavę kiti pareigūnai, kurie apžiūrėjo jų namus kaip įvykio vietą. Dėl ko tai vyko, jie nesakė.
Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 50-5), kad yra E. R. ir K. Z. bendras draugas. Žino, kad tarp jų maždaug apie pusę metų vyksta nesutarimai, į jų namus dažnai kviečiama policija. Jis yra girdėjęs, kaip jie tarpusavyje barasi, bet niekada nematė, kad K. Z. E. R. atžvilgiu vartotų smurtą ar psichologiškai ją terorizuotų. Tai yra jų šeimos reikalai, į kuriuos jis nesikiša. 2019 metais, datos neatsimena, K. Z. paprašė nuvažiuoti su juo į Radviliškio rajoną, nes norėjo pasižiūrėti, ar jo ir E. R. bendras vaikas yra pas ten gyvenančius E. R. tėvus. Jis nuvažiavo kartu su K. Z., tačiau E. R. namuose pas tėvus nebuvo, o pastarieji atsisakė paaiškinti, kur ji yra. Tada K. Z. pasakė, kad paima vaiką ir vežasi pas save. Tėvai nesutiko ir K. Z. iškvietė policiją bei Vaiko teisų apsaugos tarnybos darbuotojus. Pastarieji pranešė, kad E. R. išvykusi į Liuksemburgą, ir atidavė vaiką K. Z., kuris vaiką parsivežė namo. Su K. Z. jis susirašinėjo įvairiai, turi Facebook puslapį pavadinimu „S. S. R.“. Apie susirašinėjimą telefone, kurio fotokopijas pateikė tyrėja, nieko pasakyti negali, neatsimena, kada ir kokiomis aplinkybėms vyko šis susirašinėjimas, todėl jo turinio komentuoti negali, iš viso neprisimena tokio susirašinėjimo.
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t., b. l. 117-118), kad E. R. pažįsta apie 2,5 m., ji yra jo draugė, nes jie draugauja šeimomis, jis kartais padeda jai ūkio darbuose, kai ji to paprašo. E. R. turėjo sugyventinį K. Z., kurį jis pažinojo, tačiau bendravo tik dalykiškai. 2019-03-20 dieną E. R. sakė, kad su jo (A. P.) drauge R. V. važiuos į mamų mugę į Vilnių, o dukrą L. paliks pas K. Z. tėvus. Jis pats liko su dukra Rugile namuose, po kažkiek laiko grįžo jo draugė, tikslios valandos nepamena. Kažkuriuo metu, valandos neatsimena, jis skambino E. R., bet ši neatsiliepė. Po kurio laiko suprato, kad kažkas atsitiko, ir paskambino E. R. mamai. Vėliau E. R. mama jam perskambino ir pasakė, kad iškvietė policiją, nes E. R. buvo K. Z. namuose. Po kažkiek laiko E. R. su dukra atvažiavo pas juos. E. R. verkė, buvo išsigandusi, sutrikusi, sakė, kad buvo pas K. Z. tėvus pasiimti dukros ir per gudrumą įviliota į namus ji tapo įkaite, nes durys ir langai buvo uždaryti, užrakinti, ji negalėjo išeiti, jai buvo liepta pasirašyti dokumentus dėl įmonės perleidimo ar pardavimo, dar dėl kažko. E. R. sakė, kad jos atžvilgiu buvo vartotas smurtas, sakė, kad pasirašius kažkokius dokumentus ją išleido. Papasakojusi E. R. kažkam paskambino ir po to pasakė, kad reikia važiuoti į policiją. Jis paskambino į Vilniaus apsk. VPK numeriu 852710008 ir trumpai apibūdino situaciją, jam pasakė važiuoti į Vilnių, nurodė artimiausią policijos komisariatą. Jie nuvažiavo į Vilniaus m. 2-ąjį PK, tai buvo tarp 21-22 val., buvo tamsu. E. R. prašė ją palydėti, kad būtų saugiau. Komisariate E. R. parašė pareiškimą, po to jie grįžo namo. Praėjo daug laiko, todėl ne viską smulkiai galėjo papasakoti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-18 apklausta kaip liudytoja E. R. parodė (2 t., b. l. 113-115), kad 2019-06-10, apie 17-18 val., pas ją atvažiavo sesuo A. R.. Namuose dar buvo dukra L., kuri vakare šiek tiek sunegalavo, pradėjo viduriuoti. Atsikėlusi sekančią dieną, t. y. 2019-06-11, ji apie 09.08 val. savo mobiliajame telefone aptiko praleistą buvusio sugyventinio K. Z. skambutį. Jos atsikėlė, pradėjo tvarkytis ir 09.13 val. jai vėl paskambino K. Z. ir paprašė, kad ji leistų dukrai L. su juo pasimatyti. Ji pasakė, kad L. serga ir yra prastos sveikatos būklės, viduriuoja, todėl norėtų, kad vaikas liktų namuose, nes taip ji galėtų stebėti dukros būklę, juolab, kad lauke buvo labai karšta. Maždaug po pusvalandžio ar daugiau ji su seserimi A. R. pamatė prie namo stovintį K. Z. automobilį. Staiga atsidarė lauko durys ir į vidų nepasibeldęs užėjo K. Z.. Jis pasisveikino, ant stalo svetainėje padėjo lauktuvių L. ir nuėjo pas L., kuri buvo svetainėje ant lovos ir žiūrėjo filmukus. Ji su seserimi buvo virtuvėje, gamino pusryčius. Ji pasijautė nesaugiai, kad K. Z. buvo namuose, į kuriuos užėjo be jos sutikimo, bet kadangi buvo sesuo, jai buvo šiek tiek drąsiau. K. Z. atsisėdo šalia L. ir atsidarė savo atsineštą kompiuterį, kuriame kartu su dukra pradėjo žiūrėti filmukus. Prieš tai K. Z. paprašė pabūti su dukra 10 minučių, ir ji sutiko, nes K. Z. elgėsi ramiai, be to, šalia buvo sesuo. K. Z. bendravo su dukra daugiau nei 10 minučių, ir ji pastebėjo, kad jis jaučiasi kaip namuose, kad bus sunku jį išprašyti. Ji K. Z. pasakė, kad arba jis paima L. ir ją gydo pas save namuose, arba, kai L. pasveiks, tada ją pasiims. Priminė jam, kad pagal teismo sprendimą jis su L. turėjo susitikti šeštadienį, bet kadangi ji buvo giminių krikštynose ir jis su L. šeštadienį nesusitiko, todėl kompensuodama ji buvo leidusi jam pabendrauti su dukra kitą dieną, t. y. pirmadienį, bet jis pirmadienį neatvažiavo, o atvažiavo antradienį. K. Z. atsakė, kad vaiko neims, ir toliau sėdėjo ant sofos. Ji dar kartą pakartojo, kad jis turi išeiti, bet jis nekreipė dėmesio. Ji išėjo į lauką ir turėdama pagalbos skambučio pultelį jį paspaudė, tikėdamasi, kad greitai atvyks policijos pareigūnai ir išprašys K. Z. iš namų. Būdama lauke ji taip pat skambino Nr. 112, nes suabejojo, ar suveikė pultelis. Grįžusi į namus ji būdama virtuvėje, nenorėdama, kad K. Z. kiltų įtarimų, kad jos bendrauja, parašė seseriai trumpąją žinutę, kad pastaroji paskambintų Nr. 112. Po šito ji žvilgsniu parodė seseriai, kad ši nueitų į antrą aukštą. Sesuo nuėjo į antrą aukštą ir po kelių minučių vėl grįžo į pirmą aukštą. Tada ji trečią kartą paprašė, kad K. Z. išeitų. Į pokalbį įsiterpė ir sesuo, kuri pasakė, kad K. Z. dėl jam paskirtos kardomosios priemonės negali čia būti, ir paprašė jo išeiti iš namų. K. Z. padėjo kompiuterį ant stalo ir sėdėdamas šalia Lėjos pradėjo šaukti ant A. R., sakydamas, kad ji yra niekas, ji čia negyvena, kad ji yra „žertva“ ir kad nesikištų ne į savo reikalus. Tada sesuo paėmė nuo komodos savo telefoną ir pasakė, kad įrašinės viską, kas vyksta. Tada K. Z., pasiėmęs L. nuo fotelio ant rankos, pribėgo prie sesers ir bandė iš jos rankų atimti telefoną. Sesuo telefono nedavė, o ji (E. R.) tuo metu bandė iš K. Z. rankų paimti Lėją, nes ši garsiai verkė, buvo stipriai išsigandusi. Ji pamatė, kaip K. Z., norėdamas atimti telefoną, laisva ranka sugriebė seseriai už peties. Sesuo, norėdama nuo jo pabėgti, atsitraukė, bet jis vieną ranka sugriebė sesei už plaukų, smarkiai timptelėjo ir paleido. Ji pati (E. R.) tuo metu vėl bandė paimti Lėją iš K. Z. dešinės rankos. Vėliau matė, kad pas seserį buvo apdraskytas dešinysis petys ir krūtinė. Ji nematė, kad iš sesers buvo atimtas telefonas, nes visą laiką stebėjo L., prašydama ją atiduoti. Kol sesuo su K. Z. ginčijosi dėl telefono, ji išbėgo į lauką ir nubėgo pas kaimynę R. J., kurios paprašė ateiti į pagalbą, nes policijos pareigūnų vis dar nebuvo. Joms abiem atėjus prie namo tvoros, į lauką išėjo K. Z. su dukra, jam iš paskos išbėgo sesuo. Sesuo buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, gal todėl duodama parodymus suklydo, sakydama, kad jos į lauką išbėgo kartu. Kaimynė namo kieme kalbėjo su K. Z., prašė jo nedaryti nesąmonių. Ji pati (E. R.) buvo labai išsigandusi, pasimetusi dėl to, kas vyksta, ir ne viską atsimena, kas buvo kieme, bet atsimena, kad K. Z. prašė vaikiškos kėdutės, tačiau ji kėdutės nedavė, tikėdamasi, kad galbūt tuoj pasirodys policijos pareigūnai. K. Z. įsėdo į savo automobilį, pasodindamas Lėją sau ant kelių. Ji su seserimi nubėgo prie automobilio, kad K. Z. neišsivežtų vaiko, tačiau jis per jėgą uždarė dureles ir užkūręs automobilį apsisuko. Ji su seserimi bandė užstoti kelią, bet K. Z. smarkiai gazuodamas pradėjo į jas važiuoti, tad jos pasitraukė, bijodamos būti suvažinėtos. K. Z. išvažiavo. Šį įvykį matė Eurika, tuo metu važiavusi pro šalį, ir kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino. Ji su seserimi verkė, buvo šoke, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo, sutarė, kad atvažiuos į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Joms esant policijos komisariate kiti pareigūnai atvežė K. Z. su vaiku. Pareigūnų reikalavimu vaikas buvo jai atiduotas. Tuo metu seserį apklausė pareigūnai, ir jos grįžo namo. Kiek jai žinoma, sesuo kreipėsi į teismo medikus.
Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (2 t., b. l. 120-122), kad turi sodą (duomenys neskelbtini), yra E. R. kaimynė. 2019-06-11 ryte, būdama savo sode, apie 10 val., gėrė kavą terasoje, iš kurios matosi E. R. namas. Pamatė, kad E. R. namo lauko duris ryžtingai atidarinėja K. Z., vienoje rankoje laikydamas maišą, o kitoje po pažastimi - kompiuterį. Iš jo elgesio ir pozos ji suprato, kad bus skandalas, nes ji puikiai žinojo, kad jis negali pasiimti dukros antradieniais, jam yra paskirtos dienos šeštadienis arba sekmadienis. Maždaug po dviejų valandų pas ją atbėgo E. R., kuri buvo susinervinusi, prašė ateiti pas ją pabūti liudininke. Ji suprato, kad E. R. namuose vyksta konfliktas, kartu nuėjo į pastarosios kiemą. Kieme stovėjo K. Z., laikydamas ant rankų dukrą L.. Vaikui buvo isterija, jis stipriai verkė. Ji priėjo prie K. Z. ir pasakė: „Kšištofai, negilinkite situacijos“, o jis atsakė: „Viskas gerai“. Pažiūrėjusi į jį ji suprato, kad ne viskas gerai, nes jis atrodė neadekvačiai, buvo išbalęs, o lūpos buvo kreidos baltumo. Tuo momentu iš namo išbėgo E. R. sesuo ir paprašiusi jos iškviesti policiją rėkė ant K. Z.: „Kaip tu mane gali liesti?“. Iš to ji suprato, kad tikrai buvo įvykęs konfliktas. Ji paklausė: „Jūs dviese ir ką, neturite telefonų?“. A. R. pasakė, kad K. Z. sudaužė jos telefoną. Tuo momentu E. R. nuėjo į namą ir greitai grįžo, atsinešdama sauskelnes ir servetėlę. E. R. sakė K. Z., kad negi jis nemato, kad vaikas serga, ir prašė neimti vaiko, arba jeigu jau jis labai nori paimti vaiką, tegul leidžia pakeisti vaikui sauskelnes ir nuvalyti veidą. K. Z. nieko neatsakė, paėmė vaiką, paklausė E. R., ar ji duos kėdutę, ir nelaukdamas atsakymo nuėjo į savo automobilį, kuris stovėjo prie kelio. K. Z. per vairuotojo pusę įgrūdo vaiką į priekinę keleivio vietą, kur nebuvo jokios vaikiškos kėdutės. Jos trys stovėjo nesitikėdamos, kad K. Z. šitaip su vaiku važiuos. A. R. ir E. R. priėjo prie automobilio ir atsistojo prieš automobilį. Ji suprato, kad jos nenori leisti išsivežti vaiką be kėdutės, be nieko. Tačiau K. Z., užvedęs mašiną, paspaudė gazą, kad jos vos spėjo atšokti, nes važiavo tiesiai ant jų, ir jis išvažiavo. Jai tai buvo dar vienas patvirtinimas, kad K. Z. buvo tikrai neadekvatus, jis visada apkaltindavo E. R., būdamas pats kaltas. Vėliau A. R. jai pasakojo, kad dvi valandas vyko derybos, ar K. Z. paims vaiką, ar nepaims vaiko, kad jeigu jis ims vaiką, tai tada tegul veža į polikliniką, kad jis nenorėjo išeiti iš jų namų. A. R. norėjo viską įrašyti į telefoną, ir tada K. Z., atiminėdamas telefoną, ją sumušė. A. R. jai sakė, kad K. Z. labai skaudžiai tampė ją už plaukų, vėliau apsižiūrėjusi ji pastebėjo kitus sužalojimus ant kūno. Ji mano, kad K. Z. išsivežė vaiką negera valia, nes derybos dėl vaiko vyko, kaip suprato, dvi valandas, mano, kad vaiko tokioje būsenoje negalima buvo imti, ir mano, kad vaiką jis išsivežė per prievartą tuo tikslu, kad parašytų atitinkamoms tarnyboms, kad E. R. nesirūpina vaiku, tai buvo akivaizdu.
Policijos registruojamų įvykių registre 2019-03-08 10.10 val. užregistruotas pranešimas (ROIK 0119000112633), kuriame nurodoma, kad 2019-03-08 10.02 val. D. S. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas GMP kvietimas dėl žemo AKS moteriai. Atvykus medikams į juos kreipėsi E. R., padavė raštelį, kuriame paprašė pagalbos, paaiškino, kad naktį ją sumušė sugyventinis K. Z., atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir kompiuterį. Moteris bijo. GMP moterį veža į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, esantį Mindaugo g. 13 m., Trakuose, vietoje bus maždaug už 15 min. Namuose su sugyventiniu liko jų vaikas, 1,9 m. amžiaus. Moters tėvai gyvena Radviliškyje (1 t., b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. B. 2019-03-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-08 apie 10.10 val. buvo gautas GMP pranešimas apie iškvietimą adresu, (duomenys neskelbtini). Atvykus medikams, į juos kreipėsi E. R. paduodama raštelį, kuriame prašė pagalbos. Nuvykus į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, medikė D. S. padavė E. R. raštelį (1 t., b. l. 50).
2019-03-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo dviejų aukštų rudos spalvos mūrinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus pro duris patenkama į kambarį, kurio kairėje pusėje yra laiptai, vedantys į antrą aukštą. Užlipus laiptais patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra durys, vedančios į vonios kambarį. Užėjus pro duris, vonios kambario dešinėje pusėje yra stiklinė dušo kabina, kurios kairėje pusėje prie sienos yra baltos spalvos klozetas. Šalia klozeto ant plytelėmis išklijuotų grindų guli mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ be dangtelio, prie stiklinės dušo kabinos ant grindų guli „Samsung“ telefono baterija. Vonios kambario kairiame priekiniame kampe ant grindų guli plastmasinė pilkos spalvos vonelė, kurios dugne yra rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Taip pat vonelėje yra smulkūs vaikiški daiktai. Vatos tampono pagalba nuo vonelės dugne esančios rudos spalvos dėmės buvo paimta dėmės nuoplova. Apžiūros metu ant mėlynos spalvos džinsinių kelnių, kurias vilkėjo E. R., dešinės klešnės buvo pastebėta rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. E. R. kelnes įvykio vietos apžiūros metu pateikė kaip įrodymą. Kitų pašalinių pėdsakų, reikšmingų bylos tyrimui nerasta (1 t., b. l. 35-40).
2019-03-20 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, juodos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Nugarinė telefono korpuso dalis yra be dangtelio, matosi baterija „Samsung“ bei kameros objektyvas. Išėmus bateriją, ant telefono dugno yra užrašas IMEI 351737/05/965418/8, S/N:R21C548M7NF. Telefone yra įdėta SIM kortelė. Telefonas veikiantis, paspaudus įjungimo mygtuką, jis įsijungia (1 t., b. l. 42-45).
2019-03-20 daiktų apžiūros metu apžiūrėtos šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės. Kelnių priekyje yra metalinis užtrauktukas ir metalinė saga, dvi įleistinės kišenės, ant kurių yra metalinės dekoratyvinės kniedės. Ant kairiosios klešnės matosi tamsiai rudos spalvos dvi dėmės. Kelnių užpakalinėje pusėje yra dvi įleistinės kišenės, juosmens srityje yra įsiūta odinė etiketė su užrašu „TRAFALUC DENIM“. Juosmens vidinėje pusėje yra įsiūta baltos spalvos etiketė su užrašu juodomis raidėmis “ZARA TRAFALUC DENIM COLLECTION MADE IN BANGLADESH EUR38/usa06/mex28”. Ant kairės klešnės užpakalinėje pusėje yra rudos spalvos dėmė (1 t., b. l. 46-48).
2019-09-12 kitų objektų apžiūros metu apžiūrėtas E. R. rašytas raštelis, kurį pateikė VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro Skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė D. S.. Raštelis surašytas ant languoto popieriaus lapo, formato 14,5 x 21 cm. Kiekvienoje lapo pusėje, kraštuose, eina ištisinė raudona linija. Vienas lapo kraštas yra lygus, kitas lapo kraštas yra nelygus, su plėšimo žymėmis. Vienoje lapo pusėje yra juoda spalva parašytas tekstas „Skaityti tyliai ir jam nematant. (aš negaliu kviesti policijos)“, kitoje lapo pusėje yra juoda spalva parašytas tekstas: „Jis mane vakar šią naktį sumušė, atėmė kompiuterį ir telefonus. Jis grasina mane nužudyti. Aš bijau dėl savo ir savo šeimos gyvybių. Aš kiekvieną dieną patiriu psichologinį smurtą. Jis mane sumušė už tai, kad aš atiduočiau jam dukrą“. Dar žemiau yra pieštuku parašytas tekstas: „Jis yra neadekvatus ir nekontroliuoja savo veiksmų. Padėkit man prašau“ (1 t., b. l. 50, 51, 52-53).
2019-03-25 E. R. prašymu jai įrengtas pagalbos iškvietimo elektroninis įrenginys (1 t., b. l. 86-88).
2019-03-13 Medicininių dokumentų apžiūros protokole, apžiūrėjus VšĮ Trakų ligoninės medicinos dokumentų 2019-03-08 išrašą bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis, padaryta išvada, kad E. R. nustatyta: odos nubrozdinimai veide, abiejų alkūnių sumušimai, pasireiškę odos paraudimu ir skausmingumu čiuopiant. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, smūgio sudavimui nebūdingi. Iš turimų medicininių duomenų pasisakyti apie tikėtiną sužalojimų padarymo būdą nėra galimybės. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 129).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas J. R. 2019-07-12 specialisto paaiškinimų protokole atsakydamas į klausimą, ar 2019-03-13 medicinos dokumentų apžiūros protokole nurodyti E. R. padaryti abiejų alkūnių paraudimai ir skausmingumas galėjo atsirasti dėl alkūnių prispaudimo prie kieto buko paviršiaus, pvz., grindų, atsakė, kad taip, šie pakitimai galėjo būti padaryti nurodomomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 131).
Policijos registruojamų įvykių registre 2019-03-20 20.30 val. užregistruotas pranešimas (ROIK 0119000135838), kuriame nurodoma, kad 2019-03-20 20.20 val. R. R. pranešė apie tai, kad jos dukra E. R. yra pas uošvius, kurie daro jai psichologinį spaudimą dėl turto, dėl vaiko, nes vyksta skyrybos bei ikiteisminiai tyrimai. Pokalbis telefonu per anytos telefoną buvo trumpas, paklausus ar kviesti policiją, dukra pasakė: „Taip“ ir daugiau nepasakė nieko. Dukros telefonas išjungtas, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu ji būna pas kaimynus, nes bijo smurtaujančio sugyventinio. GMP nereikia, yra vienas mažametis vaikas (2 t., b. l. 2).
2019-03-20 protokole-pareiškime pareiškėja E. R. nurodė, kad 2019-03-20, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)., konflikto dėl dukros priežiūros metu jos sugyventinis K. Z. priėjęs iš nugaros, rankomis ją stipriai apglėbęs suspaudė, bei vėliau pakėlęs nunešė ant sofos, kur numetė ją ant jos ir su ranka prispaudė jai kaklą, tuo savo veiksmais jai sugyventinis sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 4-6).
2019-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Namo teritorija aptverta tvora. Į namą patenkama pro vartelius, kurie rakinami. Takeliu nuėjus į vidinį namo kiemą, name yra durys, vedančios į namo vidų. Pro duris patenkama į koridorių, kuriame yra kabykla, ant kurios sukabinti rūbai, sustatytos pintos dėžės. Toliau, už koridoriaus, yra svetainė, kurios kairėje yra laiptai į antrą namo aukštą. Prie laiptų pradžios pritvirtintos vaikų apsauginės durelės-grotelės. Prie jų yra staliukas, už jo minkštas odinis kampas. Ant kampo yra pagalvėlės. Už kampo yra treniruoklis, už jo spinta, kur sukrautos įvairios knygos. Prie treniruoklio ir spintos yra pastatytas stalas su šešiomis kėdėmis. Po stalu patiestas kilimas. Dešinėje svetainės dalyje yra spinta, minkštas medžiaginis kampas, prie kurio vaikiškas vežimėlis, ant kurio vaikiškas žaislas, prie sofos staliukas, po juo vaikiškas žaislas. Taip pat yra rašomasis stalas. Prie dešinės sienos esančios spintos yra vaikiškas staliukas, ant jo vaikiška kėdutė - puodelis. Namuose bendra tvarka nepažeista (2 t., b. l. 7-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019-03-21 išvadoje Nr. G 931/2019(01) nurodoma, kad E. R. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nėra (2 t., b. l. 54).
Kitų objektų apžiūros protokolu 2019-03-25 apžiūrėtas CD-R diskas „extreme“, su užrašais „COMPACT disc Recordable“, „fieldshield scratch resistant“, „CD-R 700 MB 80MIN“, „multi SPEED ULTRA COMPATIBLE READ“. Atidarius šioje laikmenoje esantį garso įrašą „2019_03-20_20_20-48_25.04.mp3“, 00:07:18 trukmės, girdimas pokalbis, kurio metu R. R. prašo policijos pareigūnų pagalbos, nes dukra čia pykstasi, skiriasi su sugyventiniu, ji yra mama, gyvena Radviliškio rajone, o dukra Trakų rajone. Ji paskambino dukrai, dukra nekėlė ragelio, paskambino į uošvienės telefoną, įtaria, kad kažkas negero yra, ir dukra paklausta, ar pakviesti policiją, atsakė „taip“. Kviečia į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61-62).
Policijos registruojamų įvykių registre 2019-06-11 11.12 val. užregistruotas pranešimas (ROIK 0119000297161) apie tai, kad suveikė SOS pagalbos mygtukas. Pranešime nurodoma, kad smurto auka E. R. aktyvavo SOS pagalbos įrenginį. Pagalbos įrenginio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), aukos kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dažniausiai pasitaikantis smurtas: psichinis smurtas, elgesys neprognozuojamas, fizinis smurtas nenaudojant žalojančių įrankių, yra mažamečių vaikų: 1, yra vaikų nuo 14 iki 18 m.: 0. Smurtauja K. Z. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio, įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Aukos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88).
Policijos registruojamų įvykių registre 2019-06-11 11.15 val. užregistruotas E. R. pranešimas (ROIK 0119000297168) apie tai, kad į jos namą atėjo buvęs sugyventinis, kuriam yra teismo draudimas artintis prie pranešėjos. Jis bando išsivesti su savimi nepilnametį vaiką. GMP atsisakė. Papildomai iš BPC - vyras vaiką išsivežė su a. m. „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino link Vilniaus. K. Z. kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja E. R. paaiškino, kad buvęs sugyventinis prieš ją smurto nenaudojo, tačiau nenustatytu laiku nepaisydamas teismo nutarties paėmė bendrą vaiką L. R., gim. 2017 m., ir išsivežė. Vaikas rastas Grigiškių poliklinikoje, atiduotas mamai, surinkta medžiaga. Taip pat pranešime nurodoma, kad 2019-06-11 11.13 val. (duomenys neskelbtini), K. Z. kilusio žodinio konflikto metu paėmė A. R. už plaukų ir grumtynių metu įdrėskė dešinės pusės petį, tuo sukeldamas A. R. fizinį skausmą (2 t., b. l. 89).
Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. S. 2019-06-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-11 dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu O. J., tarnybiniu automobiliu Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lentvaryje, apie 11.30 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kad iš (duomenys neskelbtini), sugyventinis automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė be leidimo vaiką, kaip vėliau paaiškėjo, K. Z.. OVS budėtojas nurodė nuvykti į Lentvarį, adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena K. Z. tėvai, ir patikrinti, ar šio asmens nėra šiuose namuose pas jo tėvus. Pareigūnai nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko pagyvenęs vyras, kaip paaiškėjo, K. Z. tėvas, sakė, kad sūnus išvažiavęs ir kur jis yra, jam nežinoma. Apie tai telefonu O. J. informavo OVS budėtoją. Po kiek laiko pareigūnams būnant Lentvaryje, Klevų al. gatvėje, OVS budėtojas pranešė, kad reikia nuvažiuoti į Grigiškės prie ambulatorijos, nes ten gali būti K. Z. - galimai yra atvežęs vaiką pas gydytojus. Pareigūnai nuvyko į Grigiškės ir prie ambulatorijos automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame nieko nebuvo. Pareigūnai liko prie automobilio laukti savininko, ir po 10 minučių atėjo vyras su mergaite. Vyrui pasakė, kad jis paėmė vaiką be leidimo, todėl turi vykti į Trakų policijos komisariatą. K. Z. iš savo automobilio paėmė kompiuterį ir dar kažkokius daiktus ir su vaiku įsėdo į pareigūnų tarnybinį automobilį, važiuodamas pasakė, kad vaikas sirguliuoja, todėl buvo poliklinikoje. Jie atvyko į policijos komisariatą ir ten buvo jau vaiko mama ir tyrėjas A. S., pas kurį nuvedė vyrą su vaiku (2 t., b. l. 91).
Iš 2019-06-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. R. parodė, kad 2019-06-11 11.13 val. (duomenys neskelbtini) K. Z. kilusio žodinio konflikto metu paėmė jai už plaukų ir grumtynių metu įdrėskė dešinės pusės petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 92-93).
IŠ 2019-06-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. R. kūną, ant jo, ant dešinės pusės peties, yra įdrėskimas, krūtinės srityje taip pat yra įdrėskimas (2 t., b. l. 92-96).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019-06-12 išvadoje Nr. G 1954/2019 (01) nurodyta, kad A. R. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 124).
2019-07-17 apžiūrėtas CD-R diskas „extreme“, su užrašais „COMPACT disc Recordable“, „fieldshield scratch resistant“, „CD-R 700 MB 80MIN“, „multi SPEED ULTRA COMPATIBLE READ“, kuriame yra garso įrašai „download_10.102.186.21_2019-06-11_11-13-10_25.02.mp3“; „download_10.102.186.21_2019-06-11_11-23-30_25.10.mp3“; „download_10.102.186.21_2019-06-11_11-27-42_25.04.mp3“. Garso įrašuose E. R. kviečia policiją, nes jos namuose apsilankė jos buvęs draugas, o prieš jį yra kardomoji priemonė teismo paskirta dėl laikymosi atstumo ir kad negali artintis prie jos, su ja bendrauti ir jis norėjo pasiimti vaiką, bet kadangi vaikas negaluoja šiuo metu, tai jis piktybiškai nepasišalina. Jis jau pasodino vaiką į mašiną, ji bijo, kad gali išsivežti. Po to ji praneša, kad jau išsivežė vaiką, jis jos su sese vos nepartrenkė mašina, nes jos norėjo kliudyti, kad neišvažiuotų, bet jis išsivežė vaiką be kėdutės, be nieko, pasisodinęs ant kelių (2 t., b. l. 129-130).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-05-02 nutartimi nustatyta laikina K. Z. bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią K. Z. su nepilnamete dukra L. R. bendrauja neporinės metų savaitės šeštadieniais nuo 10.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos, iki 18.00 val. grąžindamas nepilnametę šalių dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą; su dukra L. bendrauja porinės metų savaitės sekmadieniais - nuo 10.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su E. R. sutartos vietos, iki 18.00 vai. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su E. R. sutartą vietą. Jeigu K. Z. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti nepilnametės dukros L. R., jis turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti E. R. (1 t., b. l. 93-94).
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis K. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei E. R., o būtent: 2019 m. kovo 8 d., apie 00.00 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto tarp jo ir E. R. metu iš E. R. kelnių galinės kišenės iškritus mobiliajam telefonui, K. Z. telefoną įmetė į vonios kambaryje esantį klozetą, po to K. Z. pargriovė E. R. ant nugaros ant vonios kambario grindų, atsisėdo ant E. R. pilvo, kaire koja prie grindų prispaudė jos dešinę ranką, dešine ranka prie grindų prispaudė E. R. kairę ranką, su savo kaire ranka prispaudė jos veidą prie grindų, tokiu būdu apdraskė E. R. lūpas, šiais savo veiksmais K. Z. padarė E. R. odos nubrozdinimus veide, abiejų alkūnių sumušimus, pasireiškusius odos paraudimu ir skausmingumu čiuopiant. Tokiu būdu K. Z. nežymiai sutrikdė sugyventinės E. R. sveikatą.
Tokie kaltinamojo K. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Minėtame straipsnyje įtvirtinti veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla už bent vienos iš jų padarymą, t. y. arba už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą panaudojant smurtą, arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.
Pažymėtina, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinant, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.
Teismas konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis K. Z. po to, kai nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei E. R., panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė jai laisvę, o būtent: 2019 m. kovo 8 d., apie 00.00 val., po konflikto, kurio metu K. Z. nežymiai sutrikdė sugyventinės E. R. sveikatą, K. Z. ant vonios kambario grindų pargriautą E. R. laikė iki 00.30 val. Po to K. Z. atsisėdo prie vonios kambario durų, nugara užremdamas duris, taip apribodamas E. R. galimybę išeiti iš vonios kambario, siekdamas įbauginti E. R. bandė su ja kalbėtis apie dukros išlaikymą, gyvenamosios vietos nustatymą, turto dalybas, neleido E. R. išeiti iš vonios kambario iki 04.00 val., po to prieš E. R. valią liepė jai gultis į miegamajame kambaryje esančią lovą ir pats gulėdamas lovoje laikė E. R., stipriai ja apkabinęs viena ranka per kaklą, o kita ranka per pilvą, kad ji nuo K. Z. nepabėgtų, E. R. bijant atsikelti iš lovos, K. Z. E. R. laikė lovoje prieš jos valią iki 07.00 – 08.00 val., vėliau K. Z. laikė E. R., neteisėtai atėmęs jai laisvę, iki kol apie 09.49 val. pagal iškvietimą atvykusiai VšĮ Trakų pirminės priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai D. S. E. R. slapta nuo K. Z. perdavė raštelį, kuriame nurodė, kad K. Z. prieš ją smurtavo ir kad jai reikalinga pagalba. Tokiu būdu K. Z., neturėdamas jokio įstatyminio pagrindo, smurtaudamas neteisėtai atėmė E. R. laisvę.
Šie kaltinamojo K. Z. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.
Taip pat byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis K. Z. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė E. R. laisvę, o būtent: 2019 m. kovo 20 d., apie 17.00 val. E. R. atvyko į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) po to, tiksliai nenustatytu laiku, K. Z. pradėjo reikalauti pasirašyti dokumentus dėl mažosios bendrijos „Eko tekstilė“ pirkimo-pardavimo, taikos sutarties dėl dukros globos ir išlaikymo, dėl to E. R., siekdama išvengti spaudimo, norėjo išeiti iš namo. Po to K. Z. pribėgo prie namo durų ir jas užrakino, o E. R. nubėgo prie svetainės lango ir norėdama pabėgti bandė jį atidaryti. Tada K. Z. priėjo prie E. R., ją pakėlė, nunešė ir numetė ant sofos, po to ranka prispaudė jos kaklą prie sofos ir taip E. R. laikė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. Z., sėdėdamas ant sofos apkabino E. R. rankomis ir vieną savo koją užkėlė E. R. ant kojos, kad ji nepabėgtų, laikė E. R. prispaustą prie sofos iki maždaug 20.20 val., kol E. R. pasirašė dokumentus. Tokiu būdu K. Z., neturėdamas tam jokio įstatyminio pagrindo, neteisėtai atėmė E. R. laisvę.
Kaip minėta, pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudodamas smurtą.
Nors kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad minėtais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., tačiau teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kadangi formuluojant kaltinimą jame teisingai yra nurodyta, kad kaltinamasis K. Z. panaudodamas smurtą, kas pasireiškė tuo, kad jis pakėlė E. R., nunešė prie sofos ir numetė ją ant jos, po to ranka prispaudė jos kaklą prie sofos ir taip ją laikė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamą veiką K. Z., sėdėdamas ant sofos apkabino E. R. rankomis ir vieną savo koją užkėlė E. R. ant kojos, kad ji nepabėgtų, laikė E. R. prispaustą prie sofos iki maždaug 20.20 val., kol E. R. pasirašė dokumentus, tokiu būdu neteisėtai atėmė E. R. laisvę.
Todėl teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais kaltinamasis K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.
Kaltinamajam taip pat pareikštas kaltinimas, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei E. R., o būtent: 2019 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., pirmajame aukšte esančioje svetainėje, K. Z. pakėlė E. R. ir nunešė prie sofos ir numetė ją ant jos, po to ranka prispaudė jos kaklą prie sofos ir taip ją laikė, tokiu būdu sukeldamas savo sugyventinei E. R. fizinį skausmą, ir šiais veiksmais K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaip konstatuota anksčiau, kaltinamojo veiksmus, kuriais jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. R., apėmė jo padarytas BK 146 str. 2 d. numatytas nusikaltimas, t. y. 2019-03-20 jo padarytas neteisėtas nukentėjusiosios E. R. laisvės atėmimas, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis 2019-03-20 nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jis dėl šios veikos išteisintinas, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p.
Taip pat byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis K. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą A. R., o būtent: jis 2019 m. birželio 11 d., apie 11.13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kambaryje kilusio konflikto su A. R. metu, norėdamas atimti iš jos telefoną, tyčia stvėrė jai ranka už dešinio peties, apdraskė dešinį petį ir krūtinę, po to A. R. bandant pabėgti nuo K. Z., jis sugriebė jai už plaukų ir patraukė A. R. į save. Šiais savo veiksmais K. Z. padarė A. R. odos nubrozdinimus dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. R. sveikatą.
Šie kaltinamojo K. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo K. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.
Skiriant bausmę kaltinamajam K. Z. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du apysunkius ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto prieš nukentėjusiąją E. R., teistumas neišnykęs; baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų; teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kreipėsi pagalbos į psichologus, atsiprašė nukentėjusiosios E. R., turi įmonę ((duomenys neskelbtini) ir yra jos vadovas, turi mažametį vaiką, gim. 2017 m., kurį išlaiko kartu su savo buvusia sugyventine, nukentėjusiąja E. R.; teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo K. Z. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 146 str. 2 d., bei trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., nustatant mažesnį bausmių dydį nei BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 146 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo ir arešto bausmių vidurkis, bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 str.; paskyrus bausmes atskirai už kiekvieną kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, šios bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu, jas iš dalies sudedant; vadovaujantis BK 64¹ str., subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinama su kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme (neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei 3 mėnesiai), ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-04 nuosprendžiu kaltinamajam K. Z. paskirtą įpareigojimą per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamasis įvykdė ir pateikė teismui tai patvirtinantį Darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopiją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytinas K. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-22 09.25 val. iki 2019-03-22 14.45 val. (2 t., b. l. 83-85) (1 diena) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai).
Kaltinamajam K. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paskirti 2019-03-18, 2019-03-22 ir 2019-06-27 nutarimais (1 t., b. l. 152; 2 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 140), ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. R. nuo 2019-05-21, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-05-10 nutartimi (1 t., b. l. 185-186), - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R., - paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-20 nutartimi (1 t., b. l. 161-162), terminas yra pasibaigęs, todėl jos panaikinimo klausimas nesprendžiamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas su vatos tamponu, paimtas 2019-03-08 įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (2019-04-24 kvitas B serija BBB Nr. TR PK000803 - 1 t., b. l. 41) – sunaikintinas; 2) CD-R diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro su 2019-03-20 pranešimu iš telefono Nr. 37061842443, esantis voke baudžiamosios bylos medžiagoje (2 t., b. l. 60), ir 3) CD-R diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro su 2019-06-11 pranešimais iš telefono Nr. 37067762048, esantis voke baudžiamosios bylos medžiagoje (2 t., b. l. 128), - paliktini saugoti prie bylos.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir VTLK) pareiškė byloje 2019-03-25 civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur turtinės žalos priteisimo už nukentėjusiosios E. R. gydymą 2019-03-08 (1 t., b. l. 135-137). Kaltinamasis 2019-12-03 visiškai atlygino 15,26 Eur turtinę žalą VTLK, tai patvirtina teismui jo pateiktas 2019-12-03 pinigų pervedimo per Perlo terminalą kvitas, civilinis ieškovas ieškinio atsisakymo nepateikė, todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kaltinamajam atlyginus žalą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. pareiškė byloje 2019-05-02 civilinį ieškinį (1 t., b. l. 71-77), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo K. Z. 5 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. ir jos atstovė palaikė E. R. byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. R. ir jos atstovė ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl kaltinamojo K. Z. prieš nukentėjusiąją E. R. 2019-03-08 ir 2019-03-20 panaudoto fizinio smurto, dėl kurio 2019-03-08 buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, o 2019-03-20 jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat prieš ją panaudoto psichologinio smurto ji patyrė didžiulį stresą, išgyveno didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, realią baimę, nesaugumo jausmą. Nežiūrint į tai, kad kaltinamajam 2019-03-20 teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir kitais su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., - kaltinamasis įžūliais veiksmais tęsė savo smurtinę elgseną nukentėjusiosios atžvilgiu ir 2019-03-20 sukėlė jai fizinį skausmą, vartojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, grasinimų įtakoje priversdamas pasirašyti teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje taikos sutartį, mažosios bendrijos pirkimo pardavimo dokumentus. Nukentėjusiosios baimę ir nesaugumo jausmą didino ir faktas, kad kaltinamasis ir prieš tai smurtavo prieš nukentėjusiąją E. R., kai 2018-10-10 jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą, ir už tai buvo nuteistas 2019-03-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-310-272/2019 pagal BK 140 str. 2 d. Taigi, nukentėjusioji dėl K. Z. pasikartojančių smurtinių veiksmų ir vis didesnės agresijos proveržių itin išgyveno, jausdama baimę ne tik dėl savo sveikatos, bet jau ir dėl gyvybės. Nukentėjusioji E. R. dėl patirtų išgyvenimų ir baimės 2019-03-08 2019-03-22 su mažamete dukra L. R. buvo priversta gyventi kaimynų R. V. ir A. P. namuose. Nukentėjusioji bijojo grįžti į savo namus dėl neprognozuojamo K. Z. elgesio, pastarajam atsisakant išsikraustyti ir palikti nukentėjusiosios namus. Galiausiai, nukentėjusioji dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į Asociaciją Moterų informacijos centras, norėdama gauti kvalifikuoto specialisto pagalbą, siekiant mažinti patirtų dvasinių išgyvenimų neigiamus padarinius. Asociacijos Moterų informacijos centras 2019-04-03 pažymoje Nr. 19-B/19 konstatuota, kad SPC kontaktų su E. R. metu paaiškėjo, kad ji patiria ilgalaikį savo sugyventinio K. Z. fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. R. papildomai parodė, kad su K. Z. gyveno kartu 3,5 metų, o iki pradedant kartu gyventi draugavo apie 3 mėnesius. Ji pateikė civilinį ieškinį būtent 5 000,00 Eur sumai, kadangi turėjo didelius psichologinius išgyvenimus – apie mėnesį negalėjo miegoti namuose, ilgą laiką jautė stresą, ramiai miegoti negali iki šiol, taip pat ji nebepasitiki žmonėmis, ypač vyrais. Ši žala liks visam gyvenimui. Dėl patirtų išgyvenimų ji kreipėsi į psichologą, pas kurį iš viso buvo 11 kartų. Iš dalies tai padėjo išlaisvinti neapykantą, ji sugebėjo atleisti K. Z. visas nuoskaudas, nors juo iki šiol nepasitiki, iš dalies jo bijo. Žino, kad kaltinamasis nieko blogo jai nepadarys ir smurto nenaudos, nes jam tai nepalanku, tačiau jis naudoja psichologinį smurtą, manipuliacijas. Pavyzdžiui, dieną prieš šį teismo posėdį ji paprašė K. Z., kad jis paimtų dukrą iš darželio. K. Z. jai atrašė, kad nepaims, bet kai ji atvažiavo į darželį, dukros ten jau nebebuvo. Paskambinus K. Z., šis jai pasakė, kad paėmė dukrą, tačiau atsisakė vaiką atvežti jai. Taip pat K. Z. nuolat įrašinėja jų pokalbius, nors ji pati šiuo metu jau nebefilmuoja ir nebefotografuoja. Iš keršto K. Z. nori prisiteisti dukrą. Apie 4-5 kartus pas psichologą ji lankėsi ir kartu su kaltinamuoju. Psichologė, vesdama pokalbį, klausė jos, ar K. Z. jos atsiprašė. Jis atsiprašė jos jiems esant pas psichologą. Ji nori palaikyti normalius tarpusavio santykius, todėl su K. Z. susitikinėjo, kai kartu vaiką veždavo į žaidimų kambarius, pietaudavo. Nuo pirmos nusikalstamos veikos padarymo kartu su kaltinamuoju laiką leido gal 5 kartus, visus kartus su jais buvo vaikas. Tų susitikimų su kaltinamuoju metu buvo aptariami mediacijos, namo padalijimo klausimai. Vieną kartą dviese su kaltinamuoju buvo teatre, kuriame lankėsi jo iniciatyva. Iš pradžių ji nesutiko, tačiau jis labai jos prašė, ir ji sutiko, nes pagalvojo, kad viešoje vietoje jis negalės padaryti jai kažką blogo. Apie tai, kad K. Z. pervedė jai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, ji sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, duomenų apie šį pinigų pervedimą neturi, todėl savo reikalavimų nekeičia.
Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Tai, kad nukentėjusiajai E. R. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą bei neteisėtai atėmė laisvę būtent kaltinamasis K. Z., yra visiškai įrodyta byloje surinktais teismo ištirtais ir anksčiau aptartais įrodymais.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji E. R. dėl kaltinamojo jai 2019-03-08 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. odos nubrozdinimų veide, abiejų alkūnių sumušimų, pasireiškusių odos paraudimu ir skausmingumu čiuopiant, bei neteisėto laisvės atėmimo panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, o taip pat dėl 2019-03-20 jos neteisėto laisvės atėmimo, panaudojant smurtą bei sukeliant jai fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, baimę, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, nustatydamas E. R. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiosios ir jos atstovės nurodytais argumentais dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos; teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji nėra pareiškusi reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir turtinė žala nepriteistina iš kaltinamojo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. R. sveikata (2019-03-08 epizode), po nusikaltimų nukentėjusioji stacionare nesigydė, tačiau dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jai teko kreiptis į psichologus, nukentėjusiosios su ieškiniu pateiktoje Asociacijos Moterų informacijos centras 2019-04-03 pažymoje Nr. 19-B/19 konstatuota, kad SPC kontaktų su E. R. metu paaiškėjo, kad ji patiria ilgalaikį savo sugyventinio K. Z. fizinį, psichologinį ir ekonominį smurtą (1 t., b. l. 77). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji E. R., teismo vertinimu, nepadarė jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus kaltinamojo K. Z. veiksmus. Nustatydamas E. R. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: kaltinamasis dirba, turi įmonę, kurios yra akcininkas ir vadovas (3 t., b. l. 25-26), taigi, gauna, nuolatines pajamas ir turi galimybę, o padaręs nusikalstamas veikas – ir pareigą atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į kaltinamojo K. Z. padarytų nusikalstamų veikų objekto – žmogaus sveikata ir fizinė žmogaus laisvė – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 5 000,00 Eur suma yra neproporcingai didelė, bei nustato, kad nukentėjusiajai E. R. padaryta 1 000,00 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš ją padariusio kaltinamojo K. Z. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.283 str. 1 d.). Kaltinamajam teisiamajame posėdyje nurodžius, kad jis teisiamojo posėdžio dieną, t. y. 2019-12-04, pervedė E. R. 500,00 Eur neturtinei žalai iš dalies atlyginti, tačiau nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, o nukentėjusiajai E. R. nepatvirtinus šio kaltinamojo teiginio bei teisiamajame posėdyje nurodžius, kad duomenų apie šį pinigų pervedimą ji neturi, teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai, jos nemažina kaltinamojo nurodyta, t. y. 500,00 Eur, suma. Kita E. R. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta. Patenkinus iš dalies pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir iš jo išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, skaičiuojant jas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Su ieškiniu (1 t., b. l. 71-77) taip pat pateiktas reikalavimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. R. atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurį patikslinusi teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. R. prašo priteisti jai iš kaltinamojo 2 838,80 Eur išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Įstatymas numato nukentėjusiajam teisę dalyvauti visuose procesuose, susijusiuose su jo kaip nukentėjusiojo teisėmis, taip pat turėti atstovą – naudotis advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė E. R. tokiomis teisėmis pasinaudojo, todėl turi teisę į proceso išlaidų atlyginimą. Visgi, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. R. išlaidos advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, taip pat įvertinęs suteiktų paslaugų apimtį: byla, nepaisant jos apimties, nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, be to, išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje pateiktas civilinis ieškinys, advokato padėjėja atstovavo ir kitai nukentėjusiajai - A. R., byla išnagrinėta iš esmės per vieną teisiamąjį posėdį, - sutinka, kad turi būti atlygintos advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos, tačiau mažesnei nei prašoma (2 838,80 Eur) sumai, kuri yra aiškiai per didelė ir neproporcinga atliktiems veiksmams. Klientas ir advokatas (ar advokato padėjėjas) gali sudaryti bet kokio dydžio susitarimą dėl atlygio, tačiau tai nereiškia, kad absoliučiai visos proceso dalyvio išlaidos advokatui (ar advokato padėjėjui) privalo būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo K. Z. turtinę padėtį (jis turi įmonę, gauna nuolatines pajamas), į civilinio ieškinio apimtį ir jo pagrįstumą (civilinis ieškinys teiktas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, teismo vertinimu, turi būti atlyginta tik 1/5 dalimi (1 000 Eur nuo prašytų 5 000 Eur), į bylos sudėtingumą, į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad iš kaltinamojo prašomos priteisti 2 838,80 Eur atstovavimo išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos.
Spręsdamas dėl nukentėjusiosios prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už atstovo paslaugas, teismas išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose (toliau tekste - Rekomendacijos) dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-22 nutartį baudž. byloje Nr. 1S-213-574/2018; 2019-12-20 nuosprendį baudž. byloje Nr. 1A-528-935/2019). Teismas atsižvelgia į sprendžiamų klausimų sudėtingumą, jų pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo, tačiau jos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Iš teismui pateiktų sąskaitų (ataskaitų) už teisines paslaugas matyti, kad nukentėjusioji advokato padėjėjai už teikiamas paslaugas mokėjo po 145,20 Eur/val. Pagal Rekomendacijų 8.19.-8.20. punktus, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo, pasirengimo ar kitų teisinių paslaugų valandą yra 0,1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (užpraėjusio ketvirčio; Rekomendacijų 7 punktas). Taip pat Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusiosios atstovės (advokato padėjėjos) valandinis įkainis viršija nustatytą koeficientą, nurodytą Rekomendacijose. Atlikus advokato padėjėjos atlygio perskaičiavimą pagal jos pačios pateiktas ataskaitas apie atliktus darbus, įvertinus atitinkamais laikotarpiais Lietuvos statistikos departamento paskelbtus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius (Rekomendacijų 7 punktas), taip pat pritaikius 80 proc. koeficientą (Rekomendacijų 5 punktas), nustatyta, kad nukentėjusiajai E. R. suteiktų teisinių paslaugų suma neturėtų viršyti 1 784,60 Eur (1704,60 Eur už teisines paslaugas ir 80 Eur kelionių išlaidų (Rekomendacijų 3 punktas)). Teismo vertinimu, būtent tokia suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia advokato padėjėjos darbo sąnaudas. Esant visumai paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad priteisti visas nukentėjusiosios E. R. turėtas atstovavimo išlaidas nėra teisinio pagrindo ir jai priteistina proceso išlaidų suma mažintina iki 1 784,60 Eur, kas, teismo vertinimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, advokato padėjėjos įdėtą darbą atstovaujant nukentėjusiajai E. R. procese.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (2019-03-08 padaryta nusikalstama veika), ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (2019-03-20 padaryta nusikalstama veika), ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
K. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
K. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2019-03-20 epizodas) išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę K. Z. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Z. sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su K. Z. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant bei prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę K. Z. paskirti laisvės atėmimą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. Z. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti K. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-22 09.25 val. iki 2019-03-22 14.45 val. (1 dieną) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai).
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti (paskirtus 2019-03-18, 2019-03-22 ir 2019-06-27 nutarimais) ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R. (paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-05-10 nutartimi) – K. Z. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką su vatos tamponu, paimtą 2019-03-08 įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (2019-04-24 kvitas B serija BBB Nr. TR PK000803) – sunaikinti; 2) CD-R diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro su 2019-03-20 pranešimu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke baudžiamosios bylos medžiagoje, ir 3) CD-R diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro su 2019-06-11 pranešimais iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke baudžiamosios bylos medžiagoje, - palikti saugoti prie bylos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 15,26 Eur žalos už nukentėjusiosios E. R. gydymą atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti E. R. iš K. Z. 1 000,00 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000,00 Eur sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 1 784,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.
Kitą E. R. ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.