- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-213-574/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- O. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. S. (O. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, iš jo priteistų neturtinės žalos ir proceso išlaidų nukentėjusiojo naudai mokėjimo išdėstymo dalimis, netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis Lietuvoje rengiamose oficialiose futbolo varžybose. Iš O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1 300 eurų advokato išlaidoms apmokėti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeitė - priteistos neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 eurų, advokato atstovavimo išlaidas iki 650 eurų, taip pat iš O. S. V. G. naudai priteista 350 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Šalies argumentai
O. S. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, priteistų V. G. naudai sumų (500 eurų neturtinės žalos, 650 eurų atstovavimo išlaidų ir 350 eurų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų) mokėjimo išdėstymo dalimis per 2 metus, mokant po 62,50 eurų per mėnesį
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo prašymo netenkino. Nurodė, kad įvertinus nuteistojo argumentus, byloje esančius duomenis apie jo turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis V. G. kategoriškai nesutinka su jam priteistos žalos mokėjimo išdėstymu 2 metams, bei į kitas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo, o nuosprendžio vykdymo išdėstymas dalimis tokiam ilgam terminui pažeistų nukentėjusiojo interesus, teisėtų lūkesčių principą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, nuteistasis O. S. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pateiktą prašymą tenkinti, teismui parinkus išdėstymui tinkamiausią terminą.
Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą priteisti papildomai 150 eurų išlaidų už advokato pagalbą V. G. naudai, neteisingai įvertino teisinės pagalbos suteikimo ir būtinumo aplinkybes – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 361 straipsnio, 362 straipsnio tvarka surengtas teismo posėdis nėra privalomas nukentėjusiajam. Nagrinėjant klausimą dėl mokėtinų sumų išdėstymo teisme, nėra sprendžiamas klausimas dėl jo (O. S.) kaltumo ir advokato pagalba šiam atvejui nėra siejama su procesu. Advokato pagalbos išreikšti nukentėjusiajam savo poziciją dėl pateikto prašymo – sutikti ar ne su prašymu, - nereikia, nes sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo su pareikštu prašymu priima ne advokatas ar advokato padėjėjas, bet pats nukentėjusysis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas sprendimą priteisti 150 eurų, neįvertino, kokios paslaugos sudaro išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant nuteistojo prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, nėra būtinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalimi.
Jis ne kartą bandė kalbėtis su nukentėjusiuoju V. G. dėl priteistų mokėjimų išdėstymo, tačiau bet koks jo siūlymas V. G. yra nepriimtinas, todėl išspręsti mokėjimo išdėstymo klausimą buvo galima tik kreipiantis į teismą. Nepagrįstai teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ateityje jis (O. S.) nedirbs, nes tai yra tik prielaida. Įrodymų, kad jis ateityje planuoja dirbti, pateikimas yra neįmanomas. Faktas, kad dabartiniu metu prižiūri anūkę negali būti vertinamas kaip jo nenoras dirbti arba atlyginti nukentėjusiajam priteistas sumas. Teismui pateikti duomenys apie registruotą jo turtą, tačiau minėtas turtas jam asmeninės nuosavybės teise nepriklauso, todėl jis negali savo nuožiūra parduoti ar kitaip perleisti turtą. Teismo posėdžio metu liko nepaneigti jo parodymai, kad transporto priemonės dabartiniu metu yra nevažiuojančios.
Nagrinėjant jo prašymą, net nebuvo svarstomas klausimas dėl trumpesnio, nei jis prašė laikotarpio atlikti mokėjimus nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu nukentėjusysis V. G. prašo atmesti nuteistojo O. S. atskirąjį skundą ir priteisti iš O. S. nukentėjusiojo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodė, kad O. S. pats patvirtino teisme, jog jam bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, kurių vertė yra ne mažesnė nei 150 000 eurų. Be to, O. S. nuosavybės teise valdo 5 automobilius. Bendra jo valdomo turto vertė sudaro 170 000 eurų. Tuo tarpu įsiskolinimas sudaro tik 1 500 eurų. O. S. turi visas galimybes įsidarbinti, tačiau tokios galimybės jis net nesvarsto. Priimdamas sprendimą išdėstyti skolos mokėjimą teismas turi konstatuoti ypač sunkią atsakovo finansinę padėtį bei užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei jo, kaip nukentėjusiojo, interesus. Teismo priteista 150 eurų bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta bei protinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste,vertinant nuteistojo skundo argumentus, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad patenkinus tokį nuteistojo prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės, galimai mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos jo finansinei padėčiai, ir vien nuteistajam palankių sąlygų atlyginant neturtinės žalos likusios dalies sudarymas pažeistų nukentėjusiojo turtinius interesus.
Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nedirba daugiau nei 2-3 metus, nors sveikatos būklė leidžia dirbti, dirba žmona ir dukra, o jis prižiūri 5 metų anūkę, kuri lanko vaikų darželį (t. 2, b.l. 149). Duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas susirasti darbą, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, byloje nėra.
Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis prižiūri anūkę, todėl tai negali būti vertinama kaip jo nenoras dirbti arba atlyginti nukentėjusiajam priteistas sumas, visgi įvertinus byloje esančius duomenis, tarp jų ir paties nuteistojo parodymus, anūkės, kuri lanko vaikų darželį, priežiūra, nėra kliūtis O. S. dirbti. Byloje nėra jokių svarbių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti nuteistojo jam teismo priteistų mokėjimų nevykdymą. Pats O. S. teisme parodė, kad galėtų dirbti, kol anūkė yra darželyje (t. 2, b.l. 149). Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistojo darbingumas būtų apribotas, ar užsiimti darbine veikla jaim trukdytų sveikatos būklė. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, turi galimybę ieškoti darbo, dirbti ir gauti pajamas, t.y. aktyviais veiksmais stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą bei proceso išlaidas, tačiau to nedaro.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat LR Kelių transporto priemonių registro duomenimis O. S. disponuoja 5 automobiliais: 2005 m. „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) 2005 m. „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) 2006 m. „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) 2005 m. „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) (tokių modelių ir metų automobilių kainos rinkoje svyruoja nuo 1500 iki 4000 eurų). Teismo posėdyje O. S. parodė, kad turi turtą ir automobilius, kad žemės sklypų vertė yra didelė. Turimo turto vertė apie 100 kartų didesnė nei skola, t.y. 150 000 eurų vien žemės sklypai. (t. 2, b.l. 149). Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuteistajam priklauso ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jis turi objektyvią galimybę vykdyti savo finansinę prievolę nukentėjusiajam iš turimo materialaus turto.
Nuteistasis nurodo, kad iš jo turimų 5 automobilių naudojami yra du, trys yra nevažiuojantys, tačiau tokius jo teiginius bylos medžiaga nepatvirtina. Antai, kaip matyti iš LR Kelių transporto priemonių registro duomenų visi 5 nuteistojo vardu registruoti automobiliai turi galiojančias technines apžiūras, nei vienas iš automobilių nėra išregistruotas VĮ Regitra, taigi visi automobiliai yra tinkami naudoti eisme. Jokių duomenų apie minėtų automobilių netinkamą būklę O. S. nepateikė (t. 2, b.l. 149).
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, vien ta aplinkybė, jog nuteistojo turimas turtas yra ne jo asmeninė, o bendra jungtinė nuosavybė bei tai, kad iš penkių turimų automobilių trys yra nevažiuojantys, nors, kaip minėta, tokių duomenų byloje nėra, neduoda pagrindo jų iškelti aukščiau už nukentėjusiojo reikalavimo savalaikį įvykdymą. Todėl nėra jokio pagrindo išdėstyti nukentėjusiojo naudai priteistos sumos įvykdymą nei nuteistojo prašomam, nei jokiam kitam terminui.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K – 410/2008, 2K – 196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.). Pagal aukščiau minėtą teisminę praktiką, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ne tik pirmosios instancijos teisme priimant nuosprendį, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, o taikant analogiją, taikytinos taip pat ir sprendžiant klausimus BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. klausimus, susijusius su priimto nuosprendžio vykdymu.
Priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo priteisė 150 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už nukentėjusiojo atstovavimą nagrinėjant nuteistojo O. S. prašymą dėl nukentėjusiajam priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis. Teismas aiškiai nurodė už kokias nukentėjusiajam suteiktas paslaugas priteisiamos išlaidos, t.y. už konsultaciją, susipažinimą su vykdomąja byla, nuteistojo pareiškimu teisme, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas neįvertino kokios paslaugos sudaro išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Skundo argumentai, kad advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas nagrinėjant nuteistojo prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, nėra būtinas, nėra pagrindas netenkinti proceso šalies ne dėl jos kaltės patirtų procesinių išlaidų. Įstatymas numato nukentėjusiajam teisę dalyvauti visuose procesuose, susijusiuose jo, kaip nukentėjusiojo teisėmis, taip pat turėti atstovą – naudotis advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis ir nukentėjusysis V. G. tokiomis teisėmis pasinaudojo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nukentėjusysis atsiliepime į skundą prašo priteisti iš nuteistojo jo naudai 150 Eur turėtų išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t.y. už atsiliepimo į nuteistojo skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties surašymą. Toks nukentėjusiojo prašymas tenkintinas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas nuteistojo O. S. prašymą dėl nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistų piniginių sumų išdėstymo dalimis atmetė. Nuteistasis dėl šios nutarties padavė skundą apygardos teismui. Esant tokiai situacijai, kai skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teisme – pateikti atsiliepimą į skundą. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo išnagrinėjimo rezultatus. Apeliacinį procesą iniciavo nuteistasis, o nukentėjusiojo atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiojo V. G. teisių gynimą nuo nuteistojo skunde nurodytų argumentų, teikiant nukentėjusiajam konsultaciją bei surašant atsiliepimą į skundą.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už atstovo paslaugas, išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (toliau tekste Rekomendacijos) dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, jo pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo. Iš kartu su atsiliepimu į skundą pridėtos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad už konsultaciją, susijusią su nuteistojo skundu bei atsiliepimo į skundą surašymą nukentėjusysis advokato padėjėjui sumokėjo 150 Eur. Ši suma pagrįsta prie prašymo pridėtomis sąskaita bei mokėjimo nurodymu. Nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 150 Eur už advokato padėjėjo suteiktą konsultaciją bei atsiliepimo į skundą surašymą, nagrinėjamu atveju, laikomos pagrįstomis, protingo dydžio ir atitinkančios advokato darbo sąnaudas, jos yra žymiai mažesnės, nei aukščiau minėtose Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas atmetamas, šios išlaidos priteistinos iš O. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo O. S. (O. S.) skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur) jo patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti už teisinę pagalbą, susijusią su nuteistojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.