Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. (J. A. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams E. R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo biuras“, uždarajai akcinei bendrovei „PENTACOM“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuotolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – akcinė bendrovė „SEB bankas“, notarė J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pažeistos ieškovo, kaip akcininko, ir PENTACOM teisės apgintinos pripažįstant ginčo Sutartį negaliojančia ir restitucijos būdu sugrąžinant patalpas PENTACOM; priteisiant PENTACOM naudai iš TVB nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos gautą grynąjį pelną – 48 995,49 Eur (pripažįstant, jog nesąžiningo asmens (-ų) gautas grynasis pelnas atitinka nukentėjusiųjų asmenų patirtus nuostolius). Restitucijos taikymas natūra objektyviai įmanomas, labiausiai atitinkantis ieškovo ir PENTACOM interesus, kadangi Patalpų nuomos verslo perėmimas PENTACOM buvo žalingas.

4. Konstatavus CK 1.81 ir CK 1.82 straipsniuose įtvirtintus sandorio negaliojimo pagrindus, kartu pripažintina, jog buvo atlikti įstatymo draudžiami veiksmai (draudžiama sudaryti juridinio asmens veiklos tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį). Net ir neatsižvelgiant į konkrečių teisės normų pažeidimą, E. R. N. ir TVB veiksmai (patalpų perleidimas TVB už 2,5 karto mažesnę nei rinkos vertė kainą, nuslėpus nuo PENTACOM akcininkų tokio sandorio planavimą ar jo sudarymą) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovų atsakomybė kildintina ir iš generalinio delikto. Buvo pažeistos ir fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, PENTACOM žalingą sandorį sudarius be kitų akcininkų sutikimo.

5. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininkų kaltė preziumuojama. Atsakovo ir TVB, kaip susijusių asmenų, įgyvendinta schema perimant vertingiausią PENTACOM turtą, sąmoningai sulygus rinkos vertės neatitinkančią kainą, kitų PENTACOM verslo dalių perkėlimas susijusioms įmonėms (nors tai ir nėra šios bylos dalykas), leidžia konstatuoti šių atsakovų veiksmus kaip kaltus, nusikalstamus ir nesąžiningus.

6. Pelningą verslą generavusių patalpų perleidimas TVB nulėmė PENTACOM finansinės būklės pablogėjimą ir bankrotą. Tai, kad TVB šį verslą tęsė ir gavo iš jo pelną, leidžia konstatuoti, jog ne mažesnis teigiamas pinigų srautas iš patalpų nuomos būtų užtikrintas ir tokią veiklą vykdant PENTACOM. PENTACOM sąnaudoms patalpoms įgyti ir išlaikyti esant ženkliai mažesnėms, jos pelnas iš patalpų nuomos būtų ženkliai didesnis nei TVB gautas pelnas. Dėl šios priežasties PENTACOM išlaidos iš banko paimto kredito aptarnavimui buvo ženkliai mažesnės, taigi grynasis pelnas iš patalpų nuomos PENTACOM galėjo būti didesnis, nei jį demonstravo TVB veiklos rodikliai. Iš patalpų nuomos pajamų pilnai dengiant Patalpoms įgyti banko suteiktą kreditą, po kredito išmokėjimo PENTACOM nuosavybės teise turėtų 1 653 730 Eur (5 710 000 Lt) vertės patalpas, o tai patvirtina, jog tarp E. R. N. ir TVB veiksmų bei PENTACOM padarytos žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

7. Per daugiau nei aštuonerių metų laikotarpį žala pasireiškė ir negautų pajamų pavidalu. Vien patalpų nuomos verslą vykdžiusi TVB iš jos nuo 2009 m. iki 2018 m. gavo 48 995,49 Eur grynąjį pelną, kuris laikytinas PENTACOM ir jos akcininkų patirta žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovo įsitikinimu, įvertinant aplinkybę, kad grynąjį pelną uždirbusios TVB veiksmai šiuo atveju negali būti atsieti nuo vienintelio TVB akcininko E. R. N. veiksmų, pastarajam esant PENTACOM sužlugdžiusios jos verslo perėmimo schemos organizatoriumi, CK 6.249 straipsnio 2 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu 48 995,49 Eur TVB grynojo pelno suma priteistina iš TVB ir E. R. N. solidariai.

9. UAB „PENTACOM“ vertinimu, ieškiniu nėra ginami PENTACOM kreditorių interesai. Ieškovas siekia patalpų grąžinimo į PENTACOM turto masę, tačiau tokia situacija, atsižvelgiant į dvišalės restitucijos taikymą, nėra naudinga PENTACOM, atsižvelgiant į bankroto bylos specifiką. Ieškinio paskata yra ieškovo siekis gauti asmeninę finansinę naudą, o ne ginti kreditorių interesus.

10. Sutarties prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei argumentų ieškovas nepateikė. Dėl Sutarties negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, UAB „PENTACOM“ vertinimu, E. R. N. neatskleidus PENTACOM dalyviams sudaromo sandorio aplinkybių, t. y. galimo interesų konflikto, yra pagrindas pripažinti TVB nesąžininga sandorio šalimi, tačiau nėra pagrindo sutikti su tuo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Patalpų pardavimo, atliko per se (savaime) neteisėtą veiksmą.

11. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas nenurodo, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys ir neaptaria netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, nepristato ir nesivadovauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytomis akcininko teisių gynimo priemonėmis. Reikšdamas reikalavimą dėl atlyginimo žalos, skaičiuojamos kaip kito asmens gautas pelnas, ieškovas turėtų iš prašomos priteisti nuostolių sumos atskaičiuoti pelno mokestį ir nurodyti teisinį tokio reikalavimo pagrindą.

14. PENTACOM turėjo ekonominį pagrindimą 2009 m. parduoti Patalpas, siekdama sumažinti tiek jų nuomos veiklos generuojamą, tiek bendros vykdytos veiklos nuostolingumą, kurį įtakojo pasaulinė finansų krizė ir PENTACOM pagrindinės su statybų sektoriumi susijusios montavimo veiklos nuostolingumas. Patalpos buvo parduotos PENTACOM akcininkų, taip pat ieškovo, sprendimu, atlikus nepriklausomą turto vertinimą, už rinkos kainą, todėl nebuvo jokio ieškovo ar PENTACOM interesų pažeidimo, sutartis neprieštaravo PENTACOM teisnumui ar veiklos tikslams. Patalpų nuomos vertė buvo įtraukta į ginčo sutarties kainą. INREAL ataskaita buvo užsakyta ir gauta AB „SEB bankas“ reikalavimu, PENTACOM siekiant gauti banko leidimą sudaryti ginčo sandorį, o TVB – siekiant gauti kreditą sutarties sudarymui. Dėl to joje nurodyta patalpų vertė buvo ne faktinė jų rinkos kaina, o AB „SEB bankas“ priimtina patalpų kaina, pagal kurią bankas galėjo leisti sudaryti Sutartį. PENTACOM INREAL ataskaitos netgi nepriėmė (nepasirašė). Ekonominės krizės kontekste patalpos TVB buvo parduotos už normalią, rinkos tendencijas ir vertę atitinkančią (netgi viršijusią) kainą. Tai įrodo LATMAS ataskaita, informacija apie realius sandorius rinkoje 2009 m. iš dviejų nepriklausomų turto vertintojų Oberhaus ir Remax, Patalpų vertė Nekilnojamojo turto registre (492 064 Eur (1 699 000 Lt), taip pat aplinkybė, jog PENTACOM akcininkai, taip pat ieškovas, 2008 m. birželio 16 d. vykusiame VAS nustatė 55 028 Eur (1 900 000 Lt) kainą, už kurią gali būti parduodamos patalpos.

15. Tai, kad Patalpas įsigijo TVB, yra šalutinė aplinkybė, nes ji nepaneigia sandorio naudingumo PENTACOM ir savaime nerodo nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų ar prieštaravimo PENTACOM teisnumui, kadangi sutartis PENTACOM buvo naudinga vien dėl to, kad Patalpų pardavimas padėjo PENTACOM pagerinti savo ekonominę situaciją ir nukreipti ginčo sandorio pagrindu gautas lėšas pagrindinės veiklos – statybų sektoriaus aptarnavimo ir montavimo – finansavimui, išvengiant PENTACOM bankroto per patį pasaulinės ir nacionalinės ekonominės krizės piką 2009 m.

16. Ginčo Sutartis buvo sudaryta remiantis nesuklastotu, galiojančiu ir nenuginčytu 2008 m. birželio 16 d. protokolu. PENTACOM akcininkai, taip pat ir ieškovas, 2008 m. birželio 16 d. vykusiame VAS pritarė patalpų pardavimui ir nustatė kainą, už kurią jos gali būti parduodamos – 55 028 Eur (1 900 000 Lt). Ieškovas pats balsavo „už“ tai, kad Patalpos būtų parduotos, ir būtent ieškovo balsais šis sprendimas buvo priimtas. Ieškovas PENTACOM tyčinio bankroto byloje duodamas paaiškinimus raštu yra nedviprasmiškai pripažinęs, jog jis balsavo „už“ patalpų pardavimą, tik nurodydamas tokio balsavimo datą – 2008 m. birželio 10 d. Net ir remiantis ieškinyje dėstoma įvykių versija, esą ieškovas apie 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolą sužinojo 2016 m. vasario 9 d. (nors tam nėra jokio pagrindo), ieškovas praleido ieškinio senaties terminą daugiau nei 36 kartus. Baudžiamajame procese atliktos rašysenos ekspertizės įrodo, kad 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolą pasirašė ieškovas. Sandorį patvirtinusiai notarei ir VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolas.

17. Ieškovas nenurodė, kam – viešajai tvarkai ar gerai moralei – sutartis prieštarauja. Ieškovas nenurodo, kokią, jo manymu, imperatyvią esminę teisės normą sutartis pažeidžia. Ieškovas sąmoningai nutyli su ieškiniu susijusias tyčinio bankroto byloje nagrinėtas aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl patalpų pardavimo TVB epizodo konstatavo, jog tyčinio bankroto byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kaip 2009 m. įvykęs patalpų pardavimo faktas galėjo sukelti PENTACOM bankrotą, kuris įvyko tik po 7 metų. Nesant ryšio tarp PENTACOM bankroto 2016 m. ir patalpų pardavimo 2009 m., neegzistuoja jokie tariami E. R. N. nesąžiningi veiksmai, kadangi Patalpų pardavimas apskritai nėra susijęs su PENTACOM bankrotu.

18. Restitucijos taikymas natūra bet kuriuo atveju sąlygotų hipoteka apsunkinto daikto praradimą PENTACOM (remiantis TVB ir AB „SEB bankas“ 2019 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4.3 punktu, TVB netekus patalpų, bankas įgytų teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, pareikalauti grąžinti visą kredito sumą ir palūkanas (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1.6 punktas) bei nukreipti išieškojimą į Patalpas)). Prioritetas turėtų būti teikiamas ne Sutarties pripažinimui negaliojančia ir restitucijos taikymui, bet per 10 metų nusistovėjusių teisinių santykių, civilinės apyvartos stabilumo išsaugojimui.

19. Ieškovas neturi teisės reikšti išvestinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas akcininko išvestinio ieškinio institutas suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašant atlyginti žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių neteisėtų veiksmų. Ieškovas neįvardija jokių neteisėtų TVB veiksmų, galinčių būti pagrindu tariamam TVB civilinės atsakomybės kilimui. Visi jo nurodyti kaip neteisėti ir nesąžiningi veiksmai yra siejami išimtinai su E. R. N., tačiau ne su TVB. Ieškovas neįrodo, kad atsakovai elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai (nenurodo jokių konkrečių neteisėtų veiksmų), dėl ko jiems civilinė atsakomybė taikytina generalinio delikto pagrindu. Susijusios įmonės turi teisę sudaryti sandorius, ši veikla nėra uždrausta ar nelegali. Net jei Sutartį būtų sudarinėjęs pats E. R. N., jai būtų taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė.

20. Ieškovas neįrodė žalos dydžio. PENTACOM vykdyta patalpų nuomos veikla buvo nuostolinga. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. (patalpų pardavimo) PENTACOM iš viso patyrė 162 855,72 Eur (562 308,23 Lt) nuostolį, susijusį su patalpų nuomos veikla. Atitinkamai ir kiekvienais finansiniais metais patalpų nuomos generuojamos pajamos nepadengė ne tik PENTACOM įsipareigojimų AB „SEB bankas“ dėl paimto kredito, bet ir papildomų su patalpų nuoma susijusių sąnaudų. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo prielaida, kad PENTACOM, visą laiką nuomos verslą vykdžiusi nuostolingai, nuo 2009 m. kažkokiu būdu būtų sugebėjusi iš šios veiklos staiga gauti pelną ir toliau sėkmingai tęsti pelningą nuomos veiklą iki 2017 m., sugeneruojant 48 tūkst. Eur grynojo pelno sumą. Be to, TVB vykdoma veikla ir iš jos gautas pelnas nėra analogiška PENTACOM vykdytai veiklai.

22. Ieškovas neįrodė nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Patalpų nuomos verslas nebuvo pelninga PENTACOM veikla, jas pardavus finansinė padėtis pagerėjo, pardavimas padėjo PENTACOM atsiskaityti su savo kreditoriais bei išvengti bankroto ekonominės krizės metais. Nėra sąryšio tarp PENTACOM bankroto ir pablogėjusios finansinės padėties bei patalpų pardavimo.

23. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ieškovas apie ketinimą perduoti Patalpas žinojo prieš Sutarties sudarymą, nes VAS sprendimas dėl patalpų pardavimo buvo priimtas 2008 m. birželio 16 d. Patalpų pardavimo faktas buvo atskleistas PENTACOM 2009 m. balanse, kurį pagal ABĮ 56 straipsnio 2 dalį patvirtino eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl ieškovui jų perleidimo faktas buvo žinomas ir 2010 m. pavasarį tvirtinant PENTACOM finansinių ataskaitų rinkinį, ir visais vėlesniais metais. Ieškovas yra verslininkas, be to, jo atstove prisistatanti S. L. pati pripažino, kad ji domėjosi UAB „PENTACOM“ veikla. Sandoris buvo išviešintas ir Nekilnojamojo turto registre. Jei ir laikyti, kad apie ginčo sandorį ieškovas sužinojo tik 2016 m. vasario 9 d., ieškinį dėl žalos atlyginimo 2019 m. kovo 13 d. pateikė praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. vasario 9 d.

25. Sutarties kaina 651 645,04 Eur (2 250 000 Lt) buvo ženkliai – net 159 580,63 Eur (551 000 Lt) didesnė, nei tuo metu Nekilnojamojo turto registre atspindėta vidutinė parduodamų patalpų rinkos vertė. LATMAS ataskaita buvo pateikta notarei, joje nurodyta patalpų rinkos vertė sudarė 633 689 Eur (2 188 000 Lt), t. y. mažiau nei Sutarties kaina, kas tik dar labiau sustiprino notarės manymą apie sandorio sąlygų atitiktį rinkos sąlygoms ir neleido daryti prielaidų apie galimą Sutarties nenaudingumą patalpų pardavėjui. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2009 m., „sprogus nekilnojamojo turto burbului“ ir Lietuvoje bei pasaulyje esant finansų bei ekonominės krizės pikui, taigi notarei nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti pirkimo – pardavimo kainos neatitikimu VĮ „Registrų centras“ nustatytai vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai 2009 m. gegužės 6 d. ir galiojusiai iki 2009 m. birželio 4 d., ar LATMAS 2009 m. kovo 6 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytai turto vertei.

26. Vienintelis juridinis faktas, kuris sutarties sudarymo metu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo patalpų hipoteka, todėl Sutartyje buvo nurodyta, kad jos sudarymui gautas hipotekos kreditoriaus AB „SEB bankas“ sutikimas. Šio sutikimo pagrindu buvo nustatyta atsiskaitymo už parduodamą – perkamą turtą tvarka, pagal kurią iš sandorio kainos pirmiausiai buvo padengti PENTACOM įsiskolinimai tiesiogiai bankui (537 806,48 Eur), o likęs atsiskaitymas sumokėtas tiesiogiai pardavėjai PENTACOM, kuri juo galėjo disponuoti savo nuožiūra kaip laisvomis apyvartinėmis lėšomis. Dėl sutarties sudarymo PENTACOM „atsikratė“ ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui, t. y. pasibaigė jos prievolė mokėti bankui ženklias palūkanas bei grąžinti paskolą/-as, gavo pakankamai ženklią laisvų pinigų sumą, kuri galėjo būti toliau naudojama kaip apyvartinės lėšos, reikalingos bendrovės veiklos tęstinumui.

27. Prieš Sutarties sudarymą notarei jos prašymu buvo pateikti PENTACOM įstatai, kurių 7.6 punkte buvo įtvirtinta, jog prieš priimdamas sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, PENTACOM vadovas privalo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Todėl notarė nurodė PENTACOM atstovui pateikti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą ginčo sandorio sudarymui. Notarei buvo pristatytas PENTACOM 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolas, kurio darbotvarkėje penktu klausimu įtrauktas klausimas dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, nuspręsta parduoti patalpas už rinkos kainą, nustatytą derybų keliu ir / arba kitais būdais ne anksčiau kaip prieš 120 (vieną šimtą dvidešimt dienų) iki sandorio sudarymo, tačiau bet kokiu atveju už ne mažesnę kaip 55 028 Eur (1 900 000 Lt) kainą. Buvo pateiktas šio protokolo originalas su priedais – 2008 m. birželio 16 d. akcininkų registravimo sąrašu, pranešimu apie vyksiantį susirinkimą, siunčiamos pašto korespondencijos sąrašu bei įgaliojimu nuo J. A. B. Pasitvirtinusi minėtų dokumentų archyvinius nuorašus, jų originalus notarė atidavė PENTACOM atstovui.

28. 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolas yra ne vienintelis dokumentas, kuriame yra ir ieškovo parašas nurodyta data. Akcininkas pasirašė 2008 m. birželio 16 d. VAS protokole; akcininkų, dalyvaujančių PENTACOM 2008 m. birželio 16 d., registravimo sąraše ir 2008 m. birželio 10 d. įgaliojime, kuriame nurodyta, kad J. A. B. AB įgalioja J. B. atstovauti kompaniją PENTACOM visuotiniame akcininkų susirinkime, įvyksiančiame 2008 m. birželio 16 d. Todėl kritiškai vertintina ieškovo pozicija, kad nurodoma data jis jokių dokumentų nepasirašinėjo ir apie šį susirinkimą bei Patalpų pardavimą nežinojo – tai paneigia nurodyti faktai. Be to, nors ieškovas tvirtina sužinojęs apie neva „suklastotą“ VAS protokolą 2016 m. vasario 9 dieną, niekuomet jo neginčijo, o ieškinio senaties terminas jų pripažinimui negaliojančiais yra pasibaigęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

50. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos šalių rašytinių paaiškinimų

51. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai , kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas iš esmės atsikirtinėja į atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, tokiu būdu papildydamas apeliacinį skundą, o atsakovai, reaguodami į ieškovo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus, iš esmės tikslina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos šalių rašytinių paaiškinimų nepriima ir, spręsdama skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo klausimą, nevertina.

Dėl apeliacinio skundo esmės

52. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. A. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl atsakovių UAB „PENTACOM“ ir UAB „Turto valdymo biuras“ 2009 m. gegužės 6 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. JV-4810 pripažinimo negaliojančia CK 1.82 ir CK 1.81 straipsnių pagrindais, apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas, iškraipydamas bylos faktus, selektyviai vertindamas įrodymus bei nuosekliai jų neištyręs, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės dėsto tas pačias pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, pateikia jų vertinimą bei laikosi pozicijos, kad 2009 m. gegužės 6 d. Pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu bei taikoma restitucija, nes (1) buvo sudaryta pažeidžiant valdymo organo kompetenciją – nebuvo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo parduoti UAB „PENTACOM“ priklausiusias patalpas bei kartu nekilnojamojo turto nuomos verslą bei (2) prieštaravo juridinio asmens tikslui – sandoris nebuvo ekonomiškai pagrįstas, patalpos perleistos maždaug už 2,5 karto mažesnę kainą nei buvo reali komercinių patalpų rinkos vertė, tokiu būdu taip pat buvo prarastas alternatyvus vykdomų veiklų finansavimo šaltinis bei bendrovės pelningai vykdoma veiklos sritis, t. y. nuomos verslas, (3) apie visas nurodytas aplinkybes buvo žinoma kitai sandorio šaliai TVB, nes abiejų Sutarties šalių vadovas tuo metu buvo tas pats asmuo – E. R. N., veikęs akivaizdžioje interesų konflikto situacijoje. Kadangi ginčo sandoriu buvo siekiama su bendraisiais teisės principais nesuderinamų tikslų – perleisti pelningą UAB „PENTACOM“ nuomos verslą į naujai tam tikslui įsteigtą TVB, atsakovui E. R. N. siekiant išvengti pelno dalijimosi su kitais UAB „PENTACOM“ akcininkais, t. y. pagrindinis ir vienintelis Sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą, todėl, apelianto įsitikinimu, ginčo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu taip pat CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu. Būdamas įsitikinęs, kad restitucijos taikymo šiuo atveju nepakanka, apeliantas teigia, kad egzistuoja visos atsakovų UAB „Turto valdymo biuras“ ir E. R. N. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl, atmetus atsakovų reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo arba teismui šį terminą atnaujinus, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, UAB „PENTACOM“ naudai iš atsakovų solidariai turi būti priteista 48 995,49 Eur žala, pasireiškianti negautų pajamų už nuomą pavidalu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo juridinio asmens teisnumui

53. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.

54. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir kt.).

55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).

56. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

57. Į bylą pateikti du UAB „PENTACOM“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai (1) 2008 m. birželio 10 d. VAS protokolas, kurio 5 punkte įrašytas sprendimas parduoti bendrovei priklausančias patalpas esančias, (duomenys neskelbtini); pirkimo – pardavimo sąlygas ir sutartis parengti įgaliojamas bendrovės direktorius E. R. N. bei (2) 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolas, kurio 5 punkte įrašytas sprendimas parduoti bendrovei priklausančias patalpas esančias (duomenys neskelbtini), už rinkos kainą, nustatytą derybų keliu ir / arba kitais būdais ne anksčiau kaip prieš 120 dienų iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau bet kokiu atveju už ne mažesnę kaip 55 028 Eur (1 900 000 Lt) kainą; bendrovės direktorius E. R. N. įgaliotas derėtis dėl patalpų pardavimo su trečiaisiais asmenimis; direktoriaus pavaduotojas V. V. įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti patalpų pirkimo – pardavimo sutartį ir kitus tam reikalingus dokumentus. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2008 m. birželio 16 d. VAS nevyko, jis 2018 birželio 16 d. VAS protokolo nepasirašė, o šis protokolas sudarytas atgaline data, todėl apie sprendimą dėl ginčo patalpų pardavimo jis nežinojo ir jam nepritarė. Todėl pirmosios instancijos teismo priešingą išvadą, kad abu rašytiniai įrodymai (2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolai) patvirtina ieškovo valią parduoti ginčo patalpas, vertina kaip nepagrįstą ir padarytą netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

59. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 ir kt.).

60. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad apie sprendimą dėl ginčo patalpų pardavimo jam nebuvo žinoma. Apeliantas neginčija 2008 m. birželio 10 d. VAS protokolo autentiškumo, kurio 5 punkte aiškiai bei nedviprasmiškai nutarta parduoti bendrovei priklausančias patalpas esančias, (duomenys neskelbtini), ir kurį ieškovas yra patvirtinęs savo parašu. Skundo argumentą, kad 2008 m. birželio 10 d. VAS tebuvo inicijuota patalpų pardavimo idėja, kaip galbūt ateityje realizuotina mintis, paneigia tame pačiame protokole įtvirtintas sprendimas įgalioti E. R. N. parengti pirkimo – pardavimo sąlygas ir sutartis. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad bendrovės akcininkų valia parduoti patalpas buvo ir ieškovas ne tik apie tokią žinojo, bet ją ir realizavo savo pritarimu.

61. Ieškovo argumentus, kad 2018 birželio 16 d. VAS protokolo jis nepasirašė bei šis protokolas sudarytas atgaline data, paneigia į bylą pateiktos keturios specialistų išvados: (1) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų valdybos 2017 m. kovo 7 d. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-290, kurioje, ištyrus akcininkų, dalyvavusių UAB „PENTACOM“ 2008 m. birželio 16 d. VAS, Registravimo sąrašą, 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolą ir 2008 m. birželio 10 d. J A. B. AB Įgaliojimą, padaryta išvada, kad visuos šiuos dokumentus pasirašė pats J. A. B., (2) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. birželio 21 d. Specialisto išvada Nr. 140-(3646)-IS1-3863, kurioje ištyrus akcininkų, dalyvavusių UAB „PENTACOM“ 2008 m. birželio 16 d. VAS, Registravimo sąrašą ir 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolą, prieita prie išvados, kad pateiktuose tirti dokumentuose tikėtina, jog pirmiausia galėjo būti atspausdintas tekstas, lentelė, o vėliau atlikti J. A. B. parašai, (3) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. birželio 5 d. Specialisto išvada Nr. 1440-(1994)-IS1-3189, kurioje, ištyrus 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolo lapus, nustatyta, kad spaudos būdo skirtumų minėtų dokumentų atskirų lapų tekstuose nėra ir tekstuose nenustatyta atskirų dalių vėlesnio spausdinimo požymių ir (4) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. birželio 12 d. Specialisto išvada Nr. 140-(1994)-IS1-3290, kurioje, ištyrus 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolo lapus, nustatyta, kad juose spausdintinio teksto dažančiųjų medžiagų cheminė kokybinė sudėtis yra vienarūšė.

62. Apeliaciniame skunde ieškovas, akcentuodamas, kad 2017 m. birželio 21 d. ir 2018 m. birželio 5 d. Specialistų išvadose pateiktos išvados yra tik tikėtinos, kartu nurodo aplinkybę, kad 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolas galimai buvo atspausdintas ant tuščių lapų su ieškovo originaliais parašais, kurie faktiškai turėjo būti naudojami iškvietimo į Švediją iki 2004 m., kol Lietuvos Respublika nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą, surašymui. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neginčija papildomai tris kartus pasirašęs UAB „PENTACOM“ 2008 m. birželio 16 d. Akcininkų registracijos sąraše ir 2008 m. birželio 10 d. Įgaliojime dėl atstovavimo 2008 m. birželio 16 d. VAS. Šiuose dokumentuose ieškovo padėtus parašus kaip autentiškus taip pat įvertino specialistai 2017 m. kovo 17 d. ir 2021 m. birželio 21 d. Specialistų išvadose. Kartu ieškovo skunde teikiama parašo ant tuščio lapo versija teisėjų kolegijos vertinama kaip neįrodyta. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovas ne kartą keitė parašo ant 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolo atsiradimo aplinkybes – Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00550-16 metu apklausiamas liudytoju jis 2015 m. birželio 2 d. nurodė, kad gali būti, jog protokolą pasirašė, 2016 m. spalio 18 d. apklausos metu patikslino, kad galėjo pasirašyti protokolo neskaitęs, 2016 m. lapkričio 30 d. Akistatos metu ieškovas nurodė, kad pasirašinėjo ant tuščių lapų iki 1995 m., ieškinyje apeliantas tvirtino, kad protokolo iš viso nepasirašinėjo, nes 2008 m. birželio 16 d. Lietuvoje nebuvo, tačiau kartu nurodė, jog pasirašė ne ant kiekvieno 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolo puslapio ir kad jis suklastotas. Skunde, minėta, ieškovas vėlgi tvirtina pasirašinėjęs ant tuščių lapų. Nurodytos aplinkybės, paties ieškovo pasirašyti dokumentai – 2008 m. birželio 16 d. Akcininkų registracijos sąrašas ir 2008 m. birželio 10 d. Įgaliojimas, galiausiai 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolas, taip pat į bylą pateikti ieškovo 2018 m. birželio 15 d. kelto Klaipėda – Karishamn bilietai, Keleivių sąrašas, patvirtinantys, kad iki 2018 m. birželio 15 d. 18 val. ieškovas buvo Lietuvoje, teismo vertinimu, labiau patvirtina atsakovų poziciją, kad ieškovas 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolą pasirašė 2018 m. birželio 15 d. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia vertinti, jog ieškovas pasirašė 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolą. Šios aplinkybės paneigia ieškovo tvirtinimą, kad jis nežinojo apie UAB „PENTACOM“ akcininkų sprendimą parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą – patalpas.

63. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas inter alia (be kita ko) įvertino ieškovo skunde itin akcentuojamas aplinkybes dėl dviejų – 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolų egzistavimo (sprendimo 17 lapas), kurie abu buvo pateikti AB „SEB bankas“ TVB kreipusis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo. Nors 2008 m. birželio 10 d. VAS protokolo turinys bei bylos įrodymai nepatvirtina atsakovų teiginių, kad 2008 m. birželio 10 d. VAS protokolas buvo projektinis protokolas, skirtas kredito įstaigai, kurį pastaroji nurodė taisyti, kita vertus, faktas dėl dviejų protokolo egzistavimo nepatvirtina jokių aplinkybių dėl 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolo suklastojimo. Skunde pats ieškovas galiausiai nurodo neprieštaraujantis, kad kredito įstaigai buvo pateikti abu VAS protokolai, kurių vienas – 2008 m. birželio 16 d. VAS protokolas – registruotas VšĮ „Registrų centras“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad tiek 2008 m. birželio 10 d., tiek 2018 m. birželio 16 d. VAS protokolai, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste, vienareikšmiškai patvirtina UAB „PENTACOM“ akcininkų valią parduoti bendrovei priklausiusį turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo Sutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo.

65. Teismų praktikoje, pasisakant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, išaiškinta, kad nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad UAB „PENTACOM“ turto pardavimo sandoris neturėjo ekonominio pagrįstumo. Nors ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad teismas nepagrįstai pasirėmė į bylą pateiktais 2008 m. UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės duomenimis, tačiau vien ta aplinkybė, kad šie (2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys) nėra (nebuvo) įregistruoti VšĮ „Registrų centras“, šių duomenų nepatikimumo nepaneigia. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisinė registracija viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 ir kt.). Todėl vien faktas, kad 2008 m. UAB „PENTACOM“ finansinė atskaitomybė nebuvo išviešinta, nereiškia, kad joje pateiktais duomenimis nėra pagrindo tikėti. Kaip teisingai nurodo atsakovai, UAB „PENTACOM“ pelno (nuostolių) atskaitos duomenys, patvirtinantys, kad 2008 m. bendrovė patyrė 483 665 Eur (1 670 000 Lt) nuostolių, atsispindi ir sutampa su 2009 m. UAB „PENTACOM“ pelno (nuostolių) ataskaitoje, registruotoje VšĮ „Registrų centras“, nurodytais praėjusio ataskaitinio laikotarpio (t. y. 2008 m.) duomenimis. Šios aplinkybės ne tik paneigia skundo argumentus dėl pelningos bendrovės veiklos 2008 m., bet ir atsakovų į bylą pateiktos UAB „Verus auditus“ išvados nepagrįstumo. Aplinkybė, kad šią išvadą pateikė atsakovai, savaime neturi įtakos šioje išvadoje nustatytų duomenų nepatikimumui, nes ji pateikta išanalizavus ne tik 2008 m. UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir VšĮ „Registrų centras“ 2005 – 2006 m. ir 2007 – 2009 m. UAB „PENTACOM“ pelno (nuostolių) ataskaitas.

67. Aukščiau nustatytos aplinkybės kartu paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl contra spoliatorem taisyklės (prezumpcijos) atsakovų atžvilgiu taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis, ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 ir joje nurodyta teismų praktika; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytų aplinkybių nenustatyta, priešingai, atsakovai į bylą pateikė 2008 m. UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės dokumentus, o pastarųjų nepateikimas viešajam registrui su aukščiau aptarta prezumpcija nekoreliuoja.

68. Į bylą pateikto UAB „PENTACOM“ 2009 m. bendrovės balanso duomenys, kuriame taip pat atsispindi praėjusio, t. y. 2008 m. ataskaitinio laikotarpio bendrovės finansinė ataskaita, neleidžia pritarti ieškovui, kad bendrovė neturėjo mokumo problemų: 2008 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 674 697 Lt, o turto vertė – 7 063 879 Lt. Vadovaujantis teismų praktika, suformuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, jog sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, nurodytą pradelstų įmonės įsipareigojimų mastą reikia palyginti su įmonės turimo turto realia verte, tačiau byloje nesant pradelstus finansinius įsipareigojimus patvirtinančių įrodymų, visi bendrovės įsipareigojimai vertinti kaip pradelsti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1860-553/2018), spręstina, kad bendrovė 2008 m. susidūrė su mokumo problemomis. Tai patvirtina ir 2009 m. bendrovės finansinė atskaitomybė, kurią teisingai įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2009 m. bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo daugiau nei 8 kartus nuo 4 998 675 Eur (17 259 426 Lt) 2008 m. iki 638 974 Eur (2 206 248 Lt) 2009 m., per vienerius metus gautinos sumos, 2008 m. siekusios 749 970 Eur (2 589 485 Lt), 2009 m. tesudarė 255 985 Eur (883 865 Lt). Taigi, teigti, kad 2008 m. UAB „PENTACOM“ dirbo pelningai nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą ieškovas daro, akivaizdžiai neatsižvelgdamas ir į 2008 – 2009 m. egzistavusią ekonominę realybę – ekonominės krizės laikotarpį.

69. UAB „Verus auditus“ išvadoje konstatuota, kad (1) laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. bendrovė iš viso uždirbo 18 212 020 Eur (62 882 463 Lt) pardavimo pajamų, iš kurių patalpų nuomos pajamos sudarė 135 039 Eur (466 262,68 Lt), tai patvirtina, kad nuomos pajamos sudarė iš viso 0,74 proc. visų UAB „PENTACOM“ pradavimo pajamų, (2) UAB „PENTACOM“ įsipareigojimai AB „Vilniaus bankas“ pagal 2004 m. vasario 11 d. Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. sudarė 297 894,72 Eur ir buvo 162 855,72 Eur didesni nei nuomos pajamų suma, kurią bendrovė gavo tuo pačiu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepaneigė šių duomenų, pagrįstai leidžiančių tvirtinti, kad bendrovės iš patalpų generuojamos pajamos buvo mažesnės už bendrovės įsipareigojimus kredito įstaigai. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo remtis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvada dėl UAB „PENTACOM“ ūkinės finansinės veiklos. Kaip matyti iš aptariamos 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvados, joje buvo vertinami 2009 – 2014 m. UAB „PENTACOM“ finansinių ataskaitų duomenys. Tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į verslo subjektų veikimo principus, kiekvienas sandoris turi būti finansiškai pagrįstas. Todėl svarbu nustatyti, kokia finansinė situacija įmonėje buvo ginčo sandorio sudarymo metu arba prieš jo sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016). Remiantis tokiais teismų išsiaiškinimais, skundžiamame sprendime pagrįstai nuspręsta nesivadovauti 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvada, nes joje pateikti duomenys nėra susiję su bendrovės finansine situacija ginčo sandorio sudarymo metu. UAB „Verus auditus“ pateikti duomenys, juos vertinant kartu su į bylą pateiktais 2008 – 2009 m. UAB „PENTACOM“ finansinės atskaitomybės dokumentais, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patalpų nuoma nebuvo pelninga bendrovės veikla.

71. Į bylą pateiktų bendrovės 2008 – 2012 m. pelno (nuostolių) atskaitų duomenys patvirtina, kad bendrovei, 2008 m. patyrusiai 483 665 Eur (1 670 000 Lt) nuostolį, po ginčo sandorio jos finansinė padėtis nepablogėjo, kaip teigia ieškovas. Priešingai, 2009 m. bendrovės nuostolis sumažėjo ir siekė 326 140 Eur (1 126 097 Lt), 2010 m. – 184 613 Eur (637 432 Lt), 2011 m. – 123 781 Eur (427 391 Lt), o 2012 m. bendrovė uždirbo 19 612 Eur (67 716 Lt) pelną. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bei aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad, priešingai ieškovo teiginiams, patalpų pardavimas ne pažeidė, bet atitiko UAB „PENTACOM“ interesus, tai buvo ekonomiškai pagrįstas verslo sprendimas, priimtas siekiant išsaugoti bendrovės verslą ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

72. Bylos duomenimis, UAB „PENTACOM“ priklausančios patalpos buvo parduotas už 651 645 Eur (2 250 000 Lt) kainą. Apeliantas teigia, kad ši kaina neatitiko rinkos vertės ir iš tiesų siekė 1 653 730 Eur (5 710 000 Lt), kaip tai nurodyta INREAL ataskaitoje. Į bylą iš tiesų yra pateiktos dvi ginčo patalpų vertę nustatančios turto vertinimo ataskaitos. 2009 m. kovo 3 d. INREAL ataskaitoje, minėta, nustatyta patalpų vertė – 1 653 730 Eur (5 710 000 Lt), 2009 m. kovo 6 d. LATMAS ataskaitoje, kuria iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta UAB „PENTACOM“ priklausiusių patalpų vertė – 633 689 Eur (2 188 000 Lt). Skunde ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi LATMAS ataskaita, nes ši neturi juridinės galios. Teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.

73. TVVPĮ (įstatymo redakcija galiojusi ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad turto vertinimo ataskaitoje inter alia turi būti nurodytas turto vertinimo atvejis. To paties įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti turto vertinimo atvejai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LATMAS ataskaitoje nurodytas turto vertinimo atvejis – rinkos vertės nustatymas. Nors, kaip akcentuoja ieškovas, toks turto vertinimo atvejis nėra nurodytas TVVPĮ 5 straipsnyje, tačiau šio straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad turtas gali būti vertinamas, kai to pageidauja turto savininkas arba turto vertinimo užsakovas. Šiuo atveju LATMAS turto vertinimas buvo atliktas savininkės ir užsakovės UAB „PENTACOM“ pageidavimu. Aplinkybė, kad LATMAS vertinimas atliktas bendrovės pageidavimu ir jos vertinimo atvejis neturi konkrečiai apibrėžtos TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto vertinimo atvejo atitikties, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju LATMAS turto vertinimo atvejis atitinka TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintą atvejį. Todėl teigti, kad ši turto vertinimo ataskaita neturi juridinės galios nėra pagrindo.

74. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nesivadovauti INREAL ataskaita, nes ši ataskaita užsakyta AB „SEB bankas“ pavedimu ir iš esmės buvo reikalinga pačiai kredito įstaigai, kad pateisinti 100 proc. sandorio finansavimą. Aplinkybės, kad tokia patalpų vertė nurodyta 2009 m. birželio 8 d. Kreditavimo sutartyje ir po to, remiantis šia verte, apdraustas turtas, kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai, iš esmės yra ne savarankiškos, o išvestinės iš INREAL ataskaitos, todėl savaime šioje ataskaitoje nurodytos turto vertės nepatvirtina. LATMAS ataskaitoje nustatytą vertę patvirtina tiek 2008 m. birželio 16 d. VAS susirinkime akcininkų sutarta turto pardavimo kaina (nuspręsta parduoti už ne mažesnę nei 55 028 Eur (1 900 000 Lt) kainą), tiek atsakovų į bylą pateikti 2009 m. nepriklausomų turto vertintojų Oberhaus ir Re/Max vertinimai. Nors apeliantas nesutinka su atsakovų į bylą parteiktais LATMAS ataskaitoje nustatytą turto vertę pagrindžiančiais įrodymais, tačiau pats šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, išskyrus INREAL ataskaitos duomenis, į bylą nepateikė.

75. Analogiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad patalpų nuomos vertė nebuvo įtraukta į Sutarties kainą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, LATMAS ataskaitoje, kuri pagrindžia turto vertę, buvo įvertintas analogiškos paskirties patalpos Kauno mieste pagal geografinę padėtį ir faktiškai UAB „PENTACOM“ gautos nuomos pajamos. Pats apeliantas tai patvirtina, kritikuodamas LATMAS ataskaitos išvadą, kad ginčo patalpos gali būti išnuomotos vidutiniu įkainio koeficientu – 8 Lt/ 1 kv. m.

76. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo Sutartimi turtas buvo parduotas už rinkos vertės neatitinkančią kainą, priešingai, bylos duomenys leidžia spręsti, kad už turtą sumokėta kaina viršijo bendrovės akcininkų lūkesčius, nes turtas buvo parduotas brangiau nei 2008 m. birželio 16 d. VAS buvo sutarta turto pardavimo kaina. Ši išvada inter alia paneigia skundo argumentus dėl atsakovų E. R. N. ir TVB nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Nors sandoriai tarp juridinio asmens bei šio juridinio asmens vadovo valdomos kitos įmonės vertinti kaip reikalaujantys atidesnio vertinimo sąžiningumo aspektu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įstatymai nedraudžia sandorių tarp susijusių įmonių ir turi būti vertinami visų aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas E. R. N., sudarydamas ginčo sandorį, veikė nesąžiningai.

77. Remdamasi pateiktomis išvadomis, jog (1) ginčo sandorio sudarymo metu bendrovė nedirbo pelningai, bet generavo nuostolius, (2) ginčo patalpų nuoma nebuvo pelninga ir (3) patalpų pardavimas kaip tik buvo pagrįstas ekonomine logika, atsižvelgiant į ekonomines 2008 – 2009 m. realijas, (4) turtas parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą bei (5) į bylą nepateikta įrodymų, leidžiančių, konstatuoti kitos ginčo sandorio šalies nesąžiningumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti 2009 m. gegužės 9 d. Sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, nes ji neprieštaravo juridinio asmens (UAB „POENTACOM“) tikslui vykdyti komercinę veiklą bei gauti pelną.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

78. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017 ir kt.).

80. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015 ir kt.).

81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, kad (1) jis esą buvo UAB „PENTACOM“ verslo perleidimo TVB schemos įgyvendinimo dalis bei (2) kitos atsakovo atžvilgiu vykdytos bylos neigiamai charakterizuoja atsakovą E. R. N., sprendžia, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti 2009 m. gegužės 9 d. Sutartį negaliojančia dėl jos prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

82. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, nustačius, kad ginčo sandoris buvo sudarytas paties ieškovo valia, kad patalpų perleidimas TVB nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, kurių ieškovas neįvardijo, už perleistą turtą su UAB „PENTACOM“ buvo adekvačiai atsiskaityta ir tai patvirtina į bylą pateikti kredito įstaigos sąskaitos išrašai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir / ar moralei. Apeliantui nepateikus iš esmės jokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą patvirtinančių argumentų, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo sprendimo motyvams dėl sandorio nepripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, plačiau nepasisako.

83. Netenkinus reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1. 81 ir 1.82 straipsniuose nustatytais pagrindais, byloje pagrįstai nespręstas klausimas dėl restitucijos taikymo.

Dėl nuostolių atlyginimo

84. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio, įtvirtinančio neturtines akcininkų teises, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš bendrovės akcininkų neturtinių teisių yra teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys. Nors teisine prigimtimi išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma, skirta korporatyviniams ginčams spręsti, tačiau tai yra specialus ieškinys, todėl jo padavimui ir tenkinimui bendrosios CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos. Išvestinio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui taikytina minėta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata, kuria siekiama suteikti akcininkui locus standi (teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius visas įstatyme įtvirtintas atsakovo (bendrovės vadovo ir / arba valdybos narių) deliktinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013; 2013 m spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).

85. Byloje pagal tokį akcininkų išvestinį ieškinį, kaip matyti iš ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, atsakovais gali būti tik bendrovės valdymo organai ir jų nariai, t. y. vienas ar keli akcininkai tokiame ieškinyje gali prašyti atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl vienasmenio bendrovės valdymo organo – bendrovės vadovo ir (ar) kolegialaus bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narių pareigų, numatytų įstatymuose ir bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei kitais įstatymuose numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, suteikia akcininkui teisę reikalauti atlyginti žalą iš bendrovės vadovo (valdybos narių), tačiau negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę bendrovės vardu reikalauti atlyginti žalą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).

86. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė reikalavimą priteisti žalą (nuostolius) solidariai iš atsakovų TVB ir E. R. N.. Remiantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ieškovo reikalavimas TVB atžvilgiu neatitinka ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintas.

87. Atitinkamai akcininko išvestinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalyse ir bendrovės steigimo dokumentuose įtvirtintų juridinio asmens valdymo organo nario pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, žalos bendrovei padarymas ir kiti su tuo susiję juridiniai faktai. Todėl tokio išvestinio ieškinio teisinis pagrindas yra materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčo dalyką ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį, t. y. išvestinio ieškinio instituto teisės normos (CK 2.87 straipsnio 1 – 7 dalys, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad išvestinio ieškinio teisinį pagrindą sudaro deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai tarp ieškovų ir atsakovų yra paskirstoma ir įrodinėjimo pareiga. Paprastai tokiose bylose ieškovas turėtų įrodinėti žalos padarymo bendrovei faktą ir jos dydį, bendrovės valdymo organo nario ar narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą ir priežastinį ryšį tarp bendrovei padarytos žalos ir bendrovės valdymo organo nario pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovui įrodžius minėtas aplinkybes yra paneigiamas atsakovo objektyvusis sąžiningumas. Tokiu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas turi procesinę pareigą įrodinėti, kad jis yra nekaltas dėl žalos padarymo bendrovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-381/2019).

88. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo E. R. N. veiksmų. Nutartyje konstatuota, kad (1) ginčo sandoris buvo sudarytas akcininkams 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. birželio 16 d. VAS išreiškus valią parduoti UAB „PENTACOM“ priklausiusį turtą, (2) turto pardavimo kaina atitiko tiek akcininkų, tiek rinkos vertę ir ginčo, kad ši kaina buvo sumokėta, byloje nėra, (3) aplinkybė, kad turtas parduotas su UAB „PENTACOM“ vadovu susijusiai bendrovei savaime jokių aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina. Tai, kad, kaip teigia, ieškovas, jis nebuvo informuotas, jog ginčo turtas buvo parduotas būtent E. R. N. įsteigtai bendrovei, ir apie tai ieškovas nežinojo, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo, juo labiau nustačius, kad sandoris nebuvo žalingas bendrovei. Todėl nenustačius neteisėtų atsakovo E. R. N. veiksmų, nėra aktualios kitos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

89. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinį inter alia dėl žalos atlyginimo ieškovas pateikė 2019 m. kovo 13 d., jeigu sutikti su ieškovu, kad jam apie ginčo sandorį tapo žinoma tik 2016 m. vasario 9 d., tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido. Kita vertus, į bylą pateiktas ieškovo, jo atstovės S. L. elektroninis susirašinėjimas su atsakovu E. R. N. patvirtina, kad pirmąją pretenziją dėl ginčo patalpų pardavimo pastarieji atsakovui pateikė dar 2016 m. vasario 10 d., kas tik dar kartą patvirtina ieškinio senaties termino praleidimą. Nors skunde ieškovas teikia prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie pateisintų šio termino praleidimą, be to, toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jo tenkinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo

90. Apeliaciniame skunde ieškovas pateikė prašymą priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo (šios nutarties 46.25 punktas), kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tai pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pasibaigimu.

91. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

92. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, bet, minėta, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliaciniame skunde pateikto ieškovo prašymo dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo nepriima. Priešingu atveju, būtų peržengtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos.

Dėl procesinės bylos baigties

93. Išnagrinėjusi esminius ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į skundą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

94. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje šalių pateiktus duomenis, objektyviai išnagrinėjo ginčui aktualias faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų, atskleidė bylos esmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovui, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

95. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

96. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai UAB „Turto valdymo biuras“, UAB „PENTACOM“ ir E. R. N. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė atsakovė UAB „Turto valdymo biuras“, likę atsakovai tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui nėra pateikę. Iš į bylą atsakovės TVB pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigoje esančios sąskaitos išrašų) nustatyta, kad atsakovė TVB už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 11 723,82 Eur išlaidas.

97. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), atsakovei iš ieškovo priteistina 1 973 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo spręsti dėl didesnės bylinėjimosi išlaidų sumos atsakovei priteisimo, nes atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojamos pirmosios instancijos teismui teiktų atsakovų procesinių dokumentų argumentai.

98. CPK 150 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

99. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs ieškovo prašymą, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė Turto arešto aktų registre įregistruoti draudimą UAB „Turto valdymo biuras“ perleisti administracines, sandėliavimo ir gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir administracines sandėliavimo ir gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

100. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-370/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

101. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliekamas nepakeistas ir ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-370/2019, paliktos nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo biuras“ (juridinio asmens kodas 302249658) iš J. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 973 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijų teisme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-370/2019, paliktas nepakeistas laikinąsias apsaugos priemones.