- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-786-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00199-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- J. A. B.
- Atsakovas
- E. R. N., uždarajai akcinei bendrovei Turto valdymo biurui
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, notarė J
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. (J. A. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo J. A. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams E. R. N. ir uždarajai akcinei bendrovei Turto valdymo biurui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1376-324/2019 pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams E. R. N., uždarajai akcinei bendrovei Turto valdymo biurui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PENTACOM“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, notarė J. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „PENTACOM“ akcininkas J. A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2009 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JV-4810 (toliau ir – Sutartis), kuria UAB „PENTACOM“, vadovaujama direktoriaus ir akcininko E. R. N., pardavė kitai šio atsakovo vadovaujamai įmonei UAB Turto valdymo biurui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; priteisti UAB „PENTACOM“ naudai iš atsakovų UAB Turto valdymo biuro ir E. R. N. solidariai 48 995,49 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81, 1.82 straipsnių pagrindais. Ieškovo teigimu, BUAB „PENTACOM“ direktorius nesąžiningai ir neteisėtai perleido ginčo sutartimi patalpas jo paties valdomai įmonei UAB Turto valdymo biurui. Nuginčijus ginčo sutartį, būtų iš dalies atlyginti ne tik ieškovo nuostoliai, bet ir atkurtas BUAB „PENTACOM“ mokumas, patenkinti bankroto byloje pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai.
3. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) VĮ Registrų centre įregistruoti juridinį faktą patalpoms: 1065,02 kv. m ploto administracinėms, sandėliavimo ir gamybos patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1382,46 kv. m ploto administracinėms, sandėliavimo ir gamybos patalpoms, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos) – iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu; 2) Turto arešto aktų registre įregistruoti draudimą perleisti patalpas; 3) areštuoti UAB Turto valdymo biurui ir E. R. N. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas (konkretų turtą pavedant surasti ieškovo pasitelktam antstoliui) 48 995,49 Eur sumos apimtyje; 4) areštuoti visas UAB Turto valdymo biuro iš patalpų nuomos gaunamas pajamas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su įmonės darbuotojais, Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA), Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir patalpų įsigijimą finansavusiu banku.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes patalpų pirkimo–pardavimo sandorio neteisėtumui CK 1.81 straipsnio ir CK 1.82 straipsnio pagrindu pagrįsti byloje pateikti išsamūs rašytiniai įrodymai, patalpų perleidimo sandoris yra kvestionuojamas ne tik ieškovo ieškinyje, jis analizuotas ir UAB „PENTACOM“ bankroto byloje, taip pat byloje, kurioje bankroto administratorius siekia UAB „PENTACOM“ bankrotą pripažinti tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-818-657/2019).
5. Grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškovai grindė tuo, kad: 1) E. R. N. nesąžiningumą, atliekant apsimestinius, nuo verslo partnerių slepiamus ir UAB „PENTACOM“ interesus pažeidžiančių sandorių sudarymą patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, kuria E. R. N. priklausiusių UAB „PENTACOM“ akcijų perleidimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu; tai, kad visi UAB „PENTACOM“ vykdyti verslai buvo perleisti E. R. N. valdomoms įmonėms, kurių dalis vėliau bankrutavo tą patį verslą perimant sandoriais; 2) UAB Turto valdymo biuro grynojo pelno suma yra itin didelė; 3) ieškinio suma atsakovams yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – Turto arešto aktų registre įregistruoti draudimą UAB Turto valdymo biurui perleisti administracines, sandėliavimo ir gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir administracines sandėliavimo ir gamybos patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); likusią prašymo dalį atmetė.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgęs į teismų praktikos išaiškinimus, pagal kuriuos akcininkas išvestinį ieškinį gali pateikti tik dėl juridinio asmens vadovo ir valdybos narių, stebėtojų tarybos narių padarytos žalos bendrovei atlyginimo, padarė išvadą, jog ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimo teisės UAB Turto valdymo biurui, todėl laikinąją apsaugos priemonę – turto, iš patalpų nuomos gaunamų pajamų areštą atsisakė taikyti.
8. Įvertinęs kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumui nurodytu faktus, pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus dėl Sutarties, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo iš E. R. N. BUAB „PENTACOM“ naudai.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo prašomas taikyti juridinio fakto įregistravimas nėra laikinoji apsaugos priemonė, o vienas iš procesinių veiksmų, kurį bylą nagrinėjantis teisėjas privalo imtis ex officio (savo iniciatyva), priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).
10. Siekiant išvengti šalių interesų pusiausvyros pažeidimo, ginčo turto perleidimo, kuris apsunkintų ar padarytu negalimu teismo sprendimo įvykdymą, teismo vertinimu, prašymas suvaržyti ginčo turto disponavimo teises pagrįstas.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nevisiškai pagrindė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nepateikė duomenų apie atsakovo E. R. N. atliktus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus savo turtui nuslėpti, perleisti ar turto masei sumažinti, todėl šiam atsakovui taikyti laikinąją apsaugos priemonę nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija yra paneigta aktualioje teismų praktikoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą – areštuoti UAB Turto valdymo biurui ir E. R. N. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas (konkretų turtą pavedant surasti ieškovo pasitelktam antstoliui) 48 995,49 Eur sumos apimtyje; 2) areštuoti visas UAB Turto valdymo biuro iš patalpų nuomos gaunamas pajamas, leidžiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais, SODRA, VMI ir patalpų įsigijimą finansavusiu banku. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai UAB Turto valdymo biurui preliminariai nepagrįsti. Ieškovas nekvestionuoja ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu reiškiamo ieškinio atsakovų rato, šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, kuria rėmėsi teismas, tačiau ieškinys yra grindžiamas taip pat ir CK 1.81 ir 1.82 straipsniais. Teisės aktai, teismų praktika neriboja bendrovės akcininko teisės CK 1.82 straipsnio pagrindu siekti žalos atlyginimo bendrovės naudai tiek iš bendrovei žalingą sandorį sudariusio valdymo organo, tiek iš kitos sandorio šalies, šiuo atveju – UAB Turto valdymo biuro. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas negali daryti išvadų dėl civilinės atsakomybės ribojimo vienos iš sandorio šalių atžvilgiu, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertintinas bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę UAB Turto valdymo biurui.
12.2. Teismas nepagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės atsakovui E. R. N., padaręs klaidingą išvadą, jog ieškovas nevisiškai pagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Tokią išvadą teismas padarė formaliai remdamasis teismų praktikos išaiškinimais dėl ieškinio sumos dydžio konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinės padėties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, dėl atsakovo nesąžiningumo. Teismas vadovavosi vieninteliu argumentu, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, siekiant nuslėpti, perleisti ar sumažinti savo turtą, nors teismų praktikoje sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pakanka ir nesąžiningo elgesio rizikos nustatymo. Šiuo atveju tokią riziką patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės – atsakovas E. R. N. kontroliuoja UAB Turto valdymo biurą, praeityje yra atlikęs nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus – Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, kuriuo panaikintas apsimestiniu pripažintas E. R. N. priklausiusių BUAB „PENTACOM“ akcijų perleidimas, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-345-413/2018, kuria UAB „PENTACOM“ bankrotas pripažintas tyčiniu, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-399-638/2019 pagal BUAB „PENTACOM“ ir UAB „Jumaida“ ieškinį atsakovams E. R. N., E. N., E. R., P. J. dėl bendrovių akcininkų ir vadovų nesąžiningais veiksmais padarytos žalos priteisimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė BUAB „PENTACOM“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovas išsamiai pagrindė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl 48 995,49 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų E. R. N. ir UAB Turto valdymo biuro. Nors BUAB „PENTACOM“ ieškinio pagrindimui rinktųsi kitą pažeistos teisės gynimo būdą ir tokia teise dar galės pasinaudoti procese, iš esmės ieškovo reikalavimams ir prašymui dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pritaria.
14. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai E. R. N. ir UAB Turto valdymo biuras prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas padarė teisingą išvada, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovas, kaip BUAB „PENTACOM“ akcininkas, preliminariai nepagrindė savo reikalavimo teisės dėl nuostolių atlyginimo išvestiniu ieškiniu į UAB Turto valdymo biurą, kuris nėra BUAB „PENTACOM“ valdymo organas.
14.2. Preliminarų ieškinio pagrįstumą paneigia ir tai, kad ieškovas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo atlyginti žalą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
14.3. Teismo išvada, kad nenustatyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, neįrodė didelės ieškinio sumos sąlygos, pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas apelianto prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų UAB Turto valdymo biuro ir E. R. N. turto bei UAB Turto valdymo biuro iš patalpų nuomos gaunamų pajamų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 ir 2017 m. spalio 27 d. BUAB „PENTACOM“, UAB „Jumaida“ patikslintą ieškinį.
18. Atsakovai E. R. N. ir UAB Turto valdymo biuras kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „OBER– HAUS“ nekilnojamojo turto pateiktos informacijos apie Nekilnojamąjį turtą, „Re/Max“ pažymos apie nekilnojamojo turto sandorius, Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2017 m. kovo 7 d. specialisto išvados, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. birželio 21 d. specialisto išvados, BUAB „PENTACOM” 2009 m. pelno–nuostolių ataskaitos ir balanso, BUAB „PENTACOM” 2010-2014 m. pelno–nuostolių ataskaitų ir balanso kopijas, išrašą iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos JADIS apie J. A. B., J. A. B. ir J. P. parodymų civilinėje byloje Nr. eB2-818-657/2019 kopijas, UAB Turto valdymo biuro finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas už 2017 m., UAB Turto valdymo biuro pažymų dėl mokesčių valstybės biudžetui sumokėjimo kopijas.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
20. Kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai, o taip pat kitose byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), teismas su jų turiniu gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, todėl apelianto pateiktus dokumentus, taip pat atsakovų E. R. N. ir UAB Turto valdymo biuro pateiktus apelianto ir J. P. parodymus kitoje byloje kaip naujus įrodymus atsisakytina priimti.
21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pateiktais UAB Turto valdymo biuro finansinės atskaitomybės dokumentais ir UAB Turto valdymo biuro pažymomis dėl mokesčių valstybės biudžetui sumokėjimo grindžia UAB Turto valdymo biuro turtinės padėties stabilumą, tuo siekdami paneigti ieškinio didelės sumos prezumpciją, šie dokumentai priimtini, o kitus atsakovų pateiktus dokumentus kaip naujus įrodymus atsisakytina priimti, nes jie yra susiję su ginčo aplinkybėmis, kurios tirtinos bylą nagrinėjant iš esmės (dėl patalpų vertės, patalpų pardavimo, perdavimo aplinkybių), todėl nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
23. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinosios apsaugos priemonės – E. R. N. ir UAB Turto valdymo biuro turto arešto ir UAB Turto valdymo biuro iš patalpų gaunamų pajamų arešto,, padaręs išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB Turto valdymo biurui nėra tikėtinai pagrįstas, nes apeliantas, kaip BUAB „PENTACOM“ akcininkas, pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismų praktikos išaiškinimus žalos atlyginimo gali reikalauti tik iš BUAB „PENTACOM“ valdymo organų, taip pat nustatęs, jog apeliantas nepateikė duomenų apie E. R. N. nesąžiningus veiksmus, siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
24. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negalėjo padaryti išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovei UAB Turto valdymo biurui, dėl civilinės atsakomybės ribojimo šiai atsakovei, nes tai turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškinį grindžia CK 1.82 straipsniu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai padaręs išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo nebuvimo, formaliai rėmėsi teismų praktikos išaiškinimais, neįvertinęs pateiktų duomenų, kurie, apelianto nuomone, patvirtina E. R. N. nesąžiningo elgesio riziką.
25. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek apelianto ieškinio dalyką ir pagrindą, tiek skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apelianto ieškinio reikalavimas atsakovei UAB Turto valdymo biurui dėl nuostolių atlyginimo vertintinas kaip preliminariai nepagrįstas. Pats apeliantas neginčija, kad jo pareikštas ieškinys laikytinas išvestiniu, kadangi ieškinyje suformuluotas reikalavimas atlyginti žalą ne apeliantui, kaip bendrovės akcininkui, o BUAB „PENTACOM“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma bei aktualia teismų praktika, kurioje aiškinant nurodytą teisės nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, jog akcininko teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, suteikia ieškovui teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo įmonės vadovo, tačiau negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę bendrovės vardu reikalauti atlyginti žalą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Taigi, akcininkui nesuteikta teisė reikalauti priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimą iš trečiųjų asmenų, išskyrus iš bendrovės valdymo organų ir jų narių. Bendrovės vardu veikia ir įgyvendina jos teises bendrovės valdymo organai (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).
27. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje teismo atliktas preliminarus vertinimas dėl ieškinio reikalavimo atsakovei UAB Turto valdymo biurui nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės. Kaip minėta, atliekant ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą nėra atliekama išsami ir detali ieškinio argumentų ir pateiktų įrodymų analizė, atlikus preliminarų vertinimą ir nustačius, kad reikalavimas tikėtinai nėra pagrįstas, tokia išvada teismo procesiniame sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi reikšmės (negali turėti įtakos) priimant galutinį sprendimą bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo, pagrįstai atsisakė nustatyti areštą UAB Turto valdymo biuro turtui bei iš patalpų nuomos gaunamoms pajamoms.
28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas kitus apelianto ieškinio reikalavimus pripažino kaip tikėtinai pagrįstus, pasisakant dėl atsakovui E. R. N. netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, plačiau apie tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą šiam atsakovui nepasisakytina.
29. Visapusiškai įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimuose į jį pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesant duomenų apie atsakovo E. R. N. nesąžiningumą, atliktus ar ketinimus atlikti veiksmus, siekiant paslėpti perleisti ar kitu būdu apsunkinti savo turtą, turint tikslą išvengti būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, laikinoji apsaugos priemonė šiam atsakovui negali būti taikytina.
30. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo atsakovui E. R. N., pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiais ir nagrinėjamam klausimui reikšmingais teismų praktikos išaiškinimais. Kadangi apeliantas prašymą areštuoti atsakovo E. R. N. turtą grindė didelės ieškinio sumos argumentu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktikos išaiškinimais, kuriuose pasisakoma, jog ieškinio suma savaime negali būti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindu, turi būti vertinama, ar be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą (ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1169-516/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-330/2019). Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į teismų praktikoje aiškinamą laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (konservacinė, o ne kaupiamoji), kuri padeda išsaugoti ginčo šalies turtą, esant duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
31. Apeliantas atskirajame skunde grėsmės būsimo galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo egzistavimą grindžia nurodydamas aplinkybes, kurios susijusios su ginčo esme ir kurios vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat kitose byloje priimtais procesiniais sprendimais dėl E. R. N. BUAB „PENTACOM“ akcijų perleidimo, dėl BUAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kitoje byloje pareikštu ieškiniu dėl žalos iš atsakovo E. R. N., kaip BUAB „PENTACOM“ akcininko, priteisimo. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, vien tokių bylų egzistavimo faktas nėra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius arešto atsakovo E. R. N. turtui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. atsakovo E. R. N. dalyvavimas teisminiuose procesuose nepatvirtina, kad atsakovas iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi ar ketina imtis veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ir tokiu būdu yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
32. Pažymėtina ir tai, kad apelianto atskirajame skunde nurodytų bylų ir šios nagrinėjamos bylos šalys nėra tos pačios (nagrinėjamos bylos tretieji asmenys AB SEB bankas, notarė J. V. nedalyvavo nagrinėjant apelianto minimas bylas), todėl bylose nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės reikšmės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinė byla Nr. eB2-818-647/2019 dėl UAB „PENTACOM“ bankroto pripažinimo tyčiniu nutraukta, priėmus bankroto administratorės UAB „Audata“ atsisakymą nuo pareiškimo, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-150-413/2019 UAB „PENTACOM“ bankroto byla nutraukta, bendrovei atsiskaičius su kreditoriais, civilinė byla Nr. e2-399-638/2019 Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi nutraukta, patvirtinus taikos sutartį. Taigi, tai papildomai paneigia apelianto argumentą, kuriame atsakovo E. R. N. galimas nesąžiningumas siejamas su nurodytomis bylomis.
33. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, tinkamai įvertinęs sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, skundžiama nutarties dalimi pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų UAB Turto valdymo biuro ir E. R. N. turto bei UAB Turto valdymo biuro iš patalpų nuomos gaunamų pajamų arešto, todėl naikinti skundžiamą nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.