- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2-535-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00058-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dasta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dareda“, D. P., D. J., K. U., A. K., D. N., R. L., D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1216-555/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dasta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dareda“, D. P., D. J., K. U., A. K., D. N., R. L. ir D. B. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų D. J., D. B., R. L., D. P., K. U., A. K., D. N. ir UAB „Dareda“ solidariai 350 946,00 Eur nuostolių atlyginimo, iš atsakovų D. J., D. B., R. L., D. P., K. U., A. K., D. N. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės UAB „Dareda“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 350 946,00 Eur sumą areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ieškinio suma atsakovams yra didelė, be to, atsakovai yra nesąžiningi civilinių santykių dalyviai, sąmoningais veiksmais padarę ieškovei žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Dasta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, jog pagal šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o nurodytos aplinkybės dėl atsakovų tikėtinai atliktų neteisėtų veiksmų bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime dar nesuponuoja pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dasta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neanalizavo atsakovų finansinės padėties, turimo turto dydžio, nors šių aplinkybių vertinimas yra itin svarbus sprendžiant, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė. Įvertinus atsakovų turtinę padėtį yra akivaizdu, kad atsakovams ieškinio suma yra didelė, o tai gali nulemti atsakovų bandymus išvengti šios sumos mokėjimo.
6.2. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tikimybė akivaizdi, nes atsakovų turto (viso ar dalies) perleidimas savaime apsunkintų sprendimo vykdymą.
6.3. Atsakovai yra nesąžiningi civilinių santykių dalyviai, nes jie pasirašytinai įsipareigoję neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių, nepaisant to, vykdė konkuruojančią veiklą ir naudojo ieškovės konfidencialią informaciją. Atsakovai jau yra neteisėtais būdais veikę prieš ieškovės interesus, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad toks elgesys gali pasikeisti teismui tenkinus ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
7. Atsakovai D. J., D. B., D. P., A. K., D. N. ir UAB „Dareda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas išsamiai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Ieškovė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovų atliktus nesąžiningus veiksmus, susijusius su nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
11. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama ieškinio reikalavimo sumos dydžiu, bloga atsakovų turtine padėtimi ir jų elgesiu iki bylos iškėlimo, rodančiu galimą jų nesąžiningumą siekiant paslėpti turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovams ar atsakovų turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovų turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį (t. y. veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
12. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
13. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovai buvo pasirašytinai įsipareigoję neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių, bet nepaisant to, vykdė konkuruojančią veiklą ir naudojo ieškovės konfidencialią informaciją, todėl ieškovė galbūt patyrė žalos, nėra pakankama atsakovų nesąžiningumui konstatuoti ar bent pagrįstai įtarti. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės argumentas, kad atsakovai jau yra neteisėtais būdais veikę prieš teisėtus ieškovės interesus, grindžiama subjektyvaus turinio prielaidomis, kurių akivaizdžiai nepakanka šalies nesąžiningumui konstatuoti.
14. Iš bylos medžiagos apeliacinis teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai tikrai ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, savaime neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ieškovės atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl atsakovų realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumą.
15. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovų elgesį, apeliacinio teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovei nustatyti atsakovų turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovų išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
16. Apeliacinis teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.