- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2-1169-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00269-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- S. U.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1720-324/2018 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei S. U. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas M. U. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. U. 77 855,3 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas.Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. balandžio 26 d. ieškovas pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo byloje areštuoti už 77 855,3 Eur sumą atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas įrodytas rašytiniais įrodymais, taigi, ieškinys prima facie pagrįstas. Teorinė grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes ieškovui yra žinoma, kad atsakovė planavo, gal ir dabar planuoja, išvykti gyventi į užsienį. Nekilnojamojo turto ¼ dalį atsakovė valdo kartu su savo motina, todėl jo perleidimas yra nesunkiai įgyvendinamas, o kito nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą, atsakovė neturi. Ieškovo teigimu, nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu galėtų sumokėti 77 855,3 Eur sumą. Esant didelei ieškinio sumai, teismo sprendimo galimas pasunkėjimas preziumuojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovas, savo reikalavimams įrodyti pateikdamas ieškinį grindžiančius dokumentus, ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog atsakovei priklauso ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015 (paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi), padalijus šalių santuokoje įgytą turtą, S. U. priteista transporto priemonė VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 633,92 Eur vertės), o taip pat iš M. U. 77 409,06 Eur kompensacija už natūra tekusią didesnę turto dalį bei 8 688,60 Eur už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Šie duomenys, teismo vertinimu, preliminariai nepatvirtino, kad ieškinio suma atsakovei yra itin didelė. Teismas paaiškino, kad ieškovas, teigdamas apie atsakovės prasitarimą dėl išvykimo į užsienį, buto dalies dovanojimą motinai, šių argumentų niekaip nepagrindžia. Be to, šie deklaratyvūs teiginiai taip pat įvertinti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo ieškovo nepagrindimą, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti galimam skolos išieškojimui. Teismo vertinimu, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas nenurodo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas M. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Pareikšdamas ieškinį ieškovas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje dėl teismo procesiniais sprendimais priteistų iš M. U. sumų išieškojimo S. U.. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, motyvuodamas tuo, kad tokia priemonė nesusijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais. Ieškovas, atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. teismo motyvaciją, pateikė naują, o ne pakartotinį, prašymą, prašydamas taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą, remdamasis didelės ieškinio sumos prezumpcija. Esant šiai prezumpcijai, jos paneigimo našta perkeliama atsakovui, tačiau nutartyje šią naštą teismas perėmė pats, nesiimdamas veiksmų, kad iš atsakovės būtų išreikalauti įrodymai, paneigiantys prezumpciją, bet pats paneigdamas ją ir taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Jokių įrodymų, kad tokia suma atsakovei nėra didelė, byloje nėra. Tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, kurie nepatenka į nedispozityvių bylų kategoriją, taigi, teismas negali būti aktyvus šioje byloje ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kad būtų paneigti ar patvirtinti vienos ar kitos šalies argumentai.Didelės ieškinio sumos prezumpcija yra skirta palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą. Faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti praktiškai neįmanoma, nes neįmanoma pateikti rašytinius įrodymus, kad atsakovė ketina imtis nesąžiningų veiksmų tam, jog apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių pateikti įrodymus dėl atsakovės išsakytų grasinimų išvykti gyventi į užsienį ar planų padovanoti šiuo metu turimą turto dalį savo motinai. Ieškovas net neturi galimybės pateikti duomenų apie atsakovės finansinė padėtį šiuo metu, nes tokie asmens duomenys nei ieškovui, nei jo atstovams nėra prienami.Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovei iš ieškovo buvo priteistos tam tikros sumos bei transporto priemonė. Vien tas faktas, kad šios sumos buvo priteistos atsakovei, nepatvirtina, jog atsakovė šių lėšų iki galutinio teismo sprendimo byloje nepaslėps, neiššvaistys ar kitaip neperleis tretiesiems asmenims. Teismas nepareikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie jos šiuo metu esamą finansinę būklę, t. y. ar ji vis dar disponuoja minėta transporto priemone, ar jos banko sąskaitose yra pakankamai lėšų galimam teismo sprendimui įvykdyti.Atsakovė S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą. Ieškinio pagrindimas yra tik formalus, ieškovo teisė negali būti ginama. Ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas pats nurodo, kad paskolą grąžino bankui dviem pavedimais – 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. sausio 22 d., taigi, bendrasis ieškinio senaties terminas suėjo atitinkamai 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 22 d. Be to, reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo taikomas 5 metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Santuokos nutraukimo byloje nustatyta, kad šalys pradėjo skyrium gyventi nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d., taigi, senaties terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. Ieškinio pagrįstumu verčia abejoti ir tai, kad ieškovo turtiniai reikalavimai buvusiai sutuoktinei yra išspręsti šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovei, pareikštas esant įsiteisėjusiam 2015 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimui byloje Nr. 2-48-918/2015, nenagrinėtinas teisme. Taigi, ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė aplinkybių dėl atsakovės ketinimų perleisti turtą, slėpti ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, siekiant sukliudyti galimą skolos išieškojimą. Teismas turi teisę vadovautis viešo registro duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko baze. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad grėsmės sprendimui įvykdyti, jei teismas tenkintų ieškinį, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nenustačius antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo spendimo įvykdymui, buvo atmestas ieškovo prašymas areštuoti už ieškinio sumą atsakovės turtą, teisėtumas ir pagrįstumas.Apelianto įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, be to, šią prezumpciją turėjo paneigti atsakovė, pateikdama jos gerą finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, o ne teismas, tuo labiau kad teismo nurodytos aplinkybės, jog atsakovei santuokos nutraukimo byloje iš ieškovo buvo priteistos tam tikros sumos ir kilnojamasis turtas, savaime neįrodo atsakovės finansinės būklės šiuo metu bei aplinkybės, kad ji iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo minėto turto nepaslėps, neiššvaistys ar kitaip neperleis tretiesiems asmenims, Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Nesutikdamas su ieškovo pozicija, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia apelianto dėmesį, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką). Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą aiškinimo taisyklę laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).Ieškovas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą tiek prašyme taikyti areštą, tiek ir pateiktame atskirajame skunde iš esmės grindžia didele ieškinio suma, kuri pati savaime, kaip išaiškinta teismų praktikoje, nepriklausomai nuo jos dydžio atsakovei, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovės turto areštui taikyti. Savo ruožtu ieškovo teiginiai apie atsakovės ketinimą išvažiuoti į užsienį ir padovanoti turimą turtą motinai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, t. y. paremti išimtinai tik paties ieškovo deklaratyviais pareiškimais. Esant tokiai situacijai, t. y. ieškovui į bylą nepateikus absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą, jos tikėtiną vengimą vykdyti ieškovui galbūt palankų sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu ir aktualia teismų praktika, netenkino ieškovo prašymo, nenustatęs antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, paties ieškovo teigimu, sutuoktinių kreditas iš jo asmeninių lėšų buvo padengtas dar 2007 ir 2008 metais, o skyrybų procesas inicijuotas 2014 m. pradžioje, tačiau nepaisant jau pakankamai ilgą laiką tarp ieškovo ir atsakovės esančių konfliktinių santykių, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė per šį laikotarpį ėmėsi kokių nors veiksmų jos turtui realizuoti, apsunkinti ar pan., t. y. leidžiančių manyti, jog atsakovė siektų išvengti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumo nepaneigia ir ieškovo argumentas, kad atsakovės nesąžiningumas, jos ketinimas apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra sunkiai įrodomas. Reikalavimu įrodyti asmens, kurio turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pakankamai pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti ar perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. tokiu reikalavimu užtikrinama, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas, kaip išimtinė procesinė priemonė, nebūtų taikomas, kaip spaudimo kitai bylos šaliai įrankis ir byloje nebūtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepateikus jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningą elgesį, visiškai pagrįstai įvertino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovei iš ieškovo priteistas sumas bei transporto priemonę, kaip jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo akcentuojama didelės ieškinio sumos prezumpcija ir jos paneigimo našta, iš esmės nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, nes, kaip nurodyta pirmiau, pati savaime ieškinio suma, net jeigu ir būtų pripažinta didele atsakovei, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas taip pat plačiau nenagrinėja atsakovės atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su ieškinio prima facie pagrįstumu, nes pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje konstatuotas preliminarus ieškinio pagrįstumas, atskiruoju skundu nebuvo apskųsta.Remdamasis išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.