- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-480-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00269-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- S. U.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei S. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. U. 855,3 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas.
2. Ieškovas paaiškino, kad šalys ir SEB bankas 2007 m. birželio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0350718072753-16 žemės sklypo pirkimui, būsto remontui ir asmeninių poreikių tenkinimui, pagal kurią bankas šalims išmokėjo 152 423,80 Eur paskolą (toliau – Kredito sutartis). Nuo 2007 m. birželio 20 d. iki 2008 m. sausio 22 d. ieškovas iš asmeninių lėšų pagal Kredito sutartį bankui iš viso sumokėjo 155 710,61 Eur (3281,32 Eur palūkanų, 152 423,80 Eur kredito, 5,79 Eur delspinigių). Ieškovas kreditą grąžino iš asmeninių ieškovo lėšų, gautų pagal 2008 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Baltisches Haus“, pardavus asmeninės nuosavybes teise valdomą turtą: 04141 ha žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas pirmąją paskolos dalį grąžino 2007 m. gruodžio 20 d. iš UAB „Baltishes Haus“ 2007 m. gruodžio 19 d. gauto avansinio mokėjimo ir iš ieškovo įneštų grynųjų pinigų. Antrąją paskolos dalį ir galutinį atsiskaitymą atliko 2008 m. sausio 22 d., UAB „Baltisches Haus“ tiesiogiai pervedant pinigines lėšas už perkamą turtą į SEB banko sąskaitą kaip atsiskaitymą pagal šalių sudarytą Kredito sutartį. Ieškovas visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį įvykdė vienas, atsakovė negrąžino nei vienos paskolos dalies, palūkanų nemokėjo, tinkamu kredito sutarties vykdymu nesirūpino. Kredito sutartyje nėra susitarimo, jog paskola bus dengiama skirtingomis dalimis. Ieškovas su atsakove kitokių susitarimų dėl paskolos grąžinimo nesudarė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.5 straipsniu, ieškovas ir atsakovė solidarią prievolę bankui privalėjo įvykdyti lygiomis dalimis. Ieškovas, įvykdęs prievolę pagal kredito sutartį, kurios bendraskoliais buvo kartu su atsakove, įgijo teisę iš jos regreso tvarka reikalauti priteisti pusę įvykdytos prievolės (77 855,3 Eur). 2014 m. pradžioje atsakovė inicijavo santuokos nutraukimo bylą, tačiau byloje nebuvo išspręstas reikalavimas dėl ieškovo įvykdytos kredito sutarties dalies priteisimo ar įskaitymo į dalintino turto balansą. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai nevertino kredito sutarties ir jos grąžinimo aplinkybių. Santuokos nutraukimo byloje atsakovė teigė, jog visas turtas yra įgytas lygiomis dalimis ir reikalavo nepaisyti aplinkybių, jog didžioji dalis turto buvo įgyta iš sutuoktinio asmeninių lėšų, pastarajam pardavus asmeninės nuosavybės turtą. Gautus pagal paskolą pinigus šalys išleido bendriems poreikiams tenkinti bendru sutarimu. Praėjus daug laiko sudėtinga tiksliai įvardinti konkrečius pinigų išleidimo faktus. CK 1.129 straipsnyje numatytas ieškinio senaties termino sustabdymo institutas, pagal kurį ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai. Paskutinis skolos grąžinimas įvyko 2008 m. sausio 22 d., šalys santuokoje buvo iki 2017 m. spalio 23 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovas nėra praleidęs nustatyto senaties termino. Jeigu teismas nuspręstų, jog praleistas ieškinio senaties terminas, jį prašė atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – santuokos nutraukimo byla truko itin ilgai, viso proceso metu vyko derybos dėl taikaus santuokos nutraukimo, ieškovas nepasinaudojo teise pareikšti atskirą reikalavimą, siekiant visus klausimus, įskaitant ir šios paskolos grąžinimo sumą, išspręsti taikiai.
3. Atsakovė S. U. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui ji nėra skolinga. Dalis kredito lėšų (152 423,80 Eur) buvo pervesta į ieškovo sąskaitą, kuria atsakovė neturėjo galimybių disponuoti. Gautus pinigus ieškovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Jokio bendro turto 2007 m. birželio 20 d. – 2008 m. sausio 22 d. laikotarpiu šeima neįgijo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dalį paskolos pervedė atsakovei, įgijo iš tų lėšų turtą pagal kredito paskirtį arba panaudojo tas lėšas šeimos poreikių tenkinimui. Kadangi ieškovas dalį paskolos (152 423,80 Eur) panaudojo savo asmeniniams interesams, jis vienas privalo grąžinti bankui išduotą paskolą. Be to, iš AB SEB banko 2017 m. kovo 7 d. pažymos Nr. 07.04.08-1894 matyti, kad dengiant paskolą iš UAB „Baltishes Haus“ 2008 m. sausio 22 d. į banko sąskaitą gautų lėšų sumokėta 94 266,08 Eur. Todėl iš ieškovo asmeninių lėšų AB SEB bankui buvo grąžinta ne 155 710,61 Eur, o 94 266,08 Eur. Kita suma 61 444,83 Eur grąžinta iš ieškovo sąskaitos, t. y. iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Lėšos, buvusios M. U. sąskaitoje, priklausė ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurioje sutuoktinių dalys pagal įstatymą lygios. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Daugiau kaip 10 metų jis atsakovei nereiškė pretenzijų dėl kredito grąžinimo. Ieškovas nurodo, kad paskola bankui grąžinta dviem pavedimais – 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. sausio 22 d., į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2018 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Ieškovas nenurodo svarbių priežasčių, kurios leistų atnaujinti šį terminą. Ilgas šalių santuokos nutraukimo procesas nesudaro teisinio pagrindo jo atnaujinimui, priešingai, tai leido ieškovui reikšti ir tikslinti priešieškinio reikalavimus, jis buvo atstovaujamas advokato. Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Turi būti taikoma specialioji norma CK 3.129 straipsnis, pagal kurį taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas (išskyrus reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų), kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. Dėl specialiosios normos taikymo nepagrįstas ieškovo prašymas vadovautis CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu ieškinio senaties termino sustabdymo institutu. Atsakovės teisių apgynimui taikytinas ir kitas procesinis būdas, bylą nutraukiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas nereiškė priešpriešinių reikalavimų atsakovei dėl kredito grąžinimo. Kauno apylinkės teismas nenustatė, kad atsakovė turi turtinių įsipareigojimų ieškovui, kad ieškovas turėtų reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 77 409,08 Eur piniginę kompensaciją, lygią 1/3 daliai dalintino turto vertės, 8 688,60 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Tokiu būdu teismas santuokos nutraukimo byloje išsprendė visus šalių turtinius klausimus. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30-264/2017 šį sprendimą paliko nepakeistą. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas pateikė kredito sutartį, dokumentus, susijusius su dalies šio kredito grąžinimu, paaiškino, kad dalį kredito dengė iš asmeninių lėšų, tačiau teismas nematė teisinio pagrindo pakeisti santuokinio turto padalijimo proporcijas bei būdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų vykdant Kredito sutartį. Įrodymus apie Kredito sutartį ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui santuokos nutraukimo byloje. M. U. įrodinėjo, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija paskolos sutartį įvertino kaip įrodymą, jog šalys neturėjo pakankamai lėšų pastarojo brangaus turto įsigijimui, tačiau santuokos nutraukimo byloje nebuvo tirtos ir nustatytos aplinkybės dėl konkrečios pagal kredito sutartį gautos sumos panaudojimo ginčo turto įsigijimui, o nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, jog tam pasiskolintos lėšos nebuvo panaudotos.
6. Teismas nustatė, kad abi šalys santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvavo lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, apeliacijos metu M. U. pateikė paskolos sutartį, pinigų paėmimą ir sugrąžinimą patvirtinančius duomenis, byloje jis buvo atstovaujamas advokato, tačiau jokioje proceso stadijoje nepareiškė kreditorinio reikalavimo sutuoktinės atžvilgiu, neprašė kompensuoti bankui sugrąžintą paskolos dalį kitais CK III knygoje numatytais būdais. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui būtų sudarę pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių (M. U.) interesais, patenkinant daugiau jo reikalavimų, negu buvo pareikšta.
7. Teismas sprendė, kad nesusiklostė išskirtinė situacija, kuomet santuokos nutraukimo byloje būtų likęs neišspręstas M. U. keltas sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų kompensavimo klausimas, ir dėl to nagrinėjamoje byloje jį reikėtų spręsti preziumuojant pasiskolintų pinigų panaudojimą šeimos interesais, šios aplinkybės paneigimo naštą perkeliant atsakovei. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo procesinis elgesys santuokos nutraukimo byloje įrodo pasiskolintų pinigų panaudojimą asmeninėms reikmėms, dėl šios priežasties didžiąją jų dalį sugrąžinant iš asmeninių lėšų bei pasirenkant nereikalauti atsakovės kompensuoti sugrąžintą paskolos dalį nutraukiant santuoką (CK 6.9 straipsnio 5 dalis). Šią išvadą papildomai pagrindžia tai, kad paskolos pinigai buvo pervesti į ieškovo sąskaitą, kad juos didelėmis sumomis ieškovas išgrynino per keturis mėnesius, kad nei nagrinėjamoje, nei santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų apie tų pinigų perdavimą atsakovei. Teismo vertinimu, pinigų panaudojimą ieškovo neidentifikuojamoms asmeninėms reikmėms rodo ir jo negalėjimas konkretizuoti, kokiems šeimos poreikiams (įvardijant keliones, transporto priemones, prabangos daiktus, paslaugas, įsigijimo vietas ir kt.) didelę pinigų buvo įmanoma išleisti per tokį trumpą laiką.
8. Teismas sprendė, kad nustatyti faktai ir abiejų šalių pripažinimas, kad paskola nebuvo panaudota sutartyje įrašytam žemės sklypo pirkimui ir būsto remontui, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie pasiskolintų lėšų panaudojimą asmeniniams ieškovo, o ne atsakovės ar jų šeimos poreikiams.
9. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Specialioji norma, reglamentuojanti ieškinio senatį reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įtvirtinta CK 3.129 straipsnyje, pagal kurią reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Abiejų šalių teigimu, jos skyrium gyvena nuo 2012 m. rudens, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. rudenį. Teismas sprendė, kad CK 1.129 straipsnio 5 punkte numatytas ieškinio senaties termino sustabdymo pagrindas (ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai) netaikytinas, nes specialioji norma ieškinio senaties termino pradžią sieja su momentu, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi.
10. Teismas pažymėjo, kad ilgas santuokos nutraukimo bylos procesas ne kliudė, o priešingai – suteikė galimybę tokį reikalavimą pareikšti (M. U. priešieškinio reikalavimus tikslino), be to, jis buvo atstovaujamas advokato ir teikė į bylą duomenis, susijusius su paskolos gavimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas iš prievolinių santykių kilusiam ginčui taikė šeimos teisę reglamentuojančias normas, todėl buvo padaryti esminiai materialiosios ir procesinės teisės pažeidimai. Ieškovas pareikštu ieškiniu nekėlė klausimo dėl santuokos nutraukimo byloje padalinto turto ar turto balanso pakeitimo. Apeliantas pareiškė reikalavimą, kaip solidarus bendraskolis įvykdęs prievolę kreditoriui CK 6.9 straipsnio pagrindu.
11.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo iš ieškinio ribų ir pažeidė dispozityvumo principą, kadangi savo iniciatyva ėmė analizuoti pagal Kredito sutartį gautų lėšų panaudojimo faktą ir nesant atskiro reikalavimo konstatavo, jog apeliantas neįrodė nei pasiskolintų pinigų panaudojimo šeimos reikmėms, nei jų perdavimo atsakovei fakto. Pats Kredito sutarties pasirašymo faktas ir šalių suderinta valia įrodo, jog prisiimta prievolė yra solidari. Šalys sudarydamos Kredito sutartį laisva valia nusprendė prisiimti solidarų įsipareigojimą. Santuokos nutraukimo byloje pagal šią kredito sutartį nei viena iš šalių atskirų reikalavimų nereiškė, keisti ar modifikuoti prievolę, pripažįstant ją asmenine apelianto prievole neteikė. Kredito sutartis ir pagal ją atlikti mokėjimai nebuvo įtraukti į dalintino turto balansą.
11.3. Teismas konstatuodamas, jog byloje nurodyti faktai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie pasiskolintų lėšų panaudojimą asmeniniams ieškovo, o ne atsakovės ar jų šeimos poreikiams, išėjo už ieškinio ribų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui bei paneigė sutarties laisvės principą. Apeliantas mano, jog šalims sutartyje susitarus, jog įsipareigojimai yra solidarūs, teismas savo iniciatyva, nesant atskiro šalies prašymo, negali paneigti prievolės solidarumo ir konstatuoti esant asmeninę apelianto prievolę.
11.4. Apeliantas skyrybų byloje, galėjo pareikšti reikalavimą tik ta apimtimi, kokia periodinių įmokų terminai pagal Kredito sutartį buvo suėję skyrybų bylos iškėlimo metu. Dėl likusios periodinių mokėjimų dalies apeliantas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-264-248/2018 pateiktu išaiškinimu, reikalavimo net nebūtų galėjęs reikšti, kadangi kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apeliantui nepareiškus atgręžtinio reikalavimo pagal Kredito sutartį nutraukiant santuoką, jis prarado teisę šį reikalavimą reikšti atskiroje byloje, yra visiškai nepagrįstas.
11.5. Pirmosios instancijos privalėjo nustatyti, kuriai ieškinio daliai senaties terminas yra suėjęs, t. y. apskaičiuoti periodinių įmokų sumą, dėl kurios reikalavimo senatis suėjo iki 2018 m. kovo 23 d (ieškinio pareiškimo diena). Dėl likusios reikalavimo dalies ieškinys dėl to, kad yra suėjusi senatis pagal CK 3.129 straipsnio, negalėjo būti atmestas ir turėjo būti tenkintas bent jau iš dalies.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Santuokos nutraukimo byloje, ją nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus Kredito sutartį su AB SEB banku ir banko pažymą apie paimtos kredito dalies 152 423,80 Eur grąžinimą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje, dalijant turtą tarp sutuoktinių, buvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovas pagal kredito sutartį su AB SEB banku buvo paėmęs 152 423,80 Eur kreditą, kurio dalį grąžino iš asmeninių lėšų. Civilinė byla pagal ieškovo M. U. ieškinį dėl skolos (kompensacijos) priteisimo iš S. U. turėjo būti nutraukta. Šioje civilinėje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėtos santuokos nutraukimo byloje, ją nagrinėjant apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Ieškovas neįrodė, kad sutuoktinių prievolė AB SEB bankui buvo solidari. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi paimtos kredito dalies panaudojimą, ir nustatė, kad šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams, taip pat nebuvo panaudotos pagal kredito paskirtį nekilnojamojo turto įsigijimui, o buvo išimtinai ieškovo žinioje bei naudojamos jo nuožiūra asmeninėm reikmėm.
12.3. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018. Apelianto nurodytos kasacinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.
12.4. Ieškovo ir atsakovės Kredito sutartis pasibaigė įvykdymu, šalims gyvenant santuokoje. Santuokos nutraukimo proceso metu jokių prievolių sutuoktiniai kredito įstaigoms neturėjo, todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, prievolių tarp sutuoktinių nedalino. M. U. santuokos nutraukimo byloje jokių kreditorinių pretenzijų S. U. nereiškė. Visus turtinius klausimus tarp sutuoktinių teismas išsprendė, padalindamas turtą santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, šalims gyvenant santuokoje, AB SEB bankas ir šalys kaip solidarieji skolininkai 2007 m. birželio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0350718072753-16 žemės sklypo pirkimui, būsto remontui ir asmeninių poreikių tenkinimui, pagal kurią AB SEB bankas suteikė ieškovui ir atsakovei 152 423,80 Eur paskolą (t. 1, b. l. 5-12, 26). Ši paskola, kurios kredito dalis sudarė 152 423,80 Eur, palūkanos – 3 281,32 Eur, delspinigiai – 5,79 Eur, buvo grąžinta dviem pagrindiniais mokėjimais: iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2007 m. gruodžio 20 d. sumokėta 176 883,98 Lt (51 229,14 Eur), UAB „Baltisches Haus“ 2008 m. sausio 22 d. paskolos grąžinimui tiesiogiai kreditoriui sumokėjo 94 266,08 Eur, o iš ieškovo sąskaitos keliais mokėjimais buvo pervesta likusi suma (t. 1, b. l. 27-28). Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas, buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka. Ieškovas šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodė, kad įvykdęs prievolę pagal 2007 m. birželio 20 d. kredito sutartį, kurios bendraskoliais buvo kartu su atsakove, įgijo teisę iš atsakovės regreso tvarka reikalauti priteisti pusę įvykdytos prievolės (77 855,3 Eur), todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovės.
15. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, kuris susidarė šalims gyvenant santuokoje. Ieškovas reikalavimą grindė aplinkybe, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, o sugrąžinti iš asmeninių ieškovo lėšų. Taigi, byloje kilo ginčas dėl santuokos metu atsiradusio atsakovės skolinio įsipareigojimo ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Šios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovui sugrąžinus kreditą pagal 2007 m. birželio 20 d. kredito sutartį Nr. 0350718072753-16 nebuvo išnagrinėtas teismo, nagrinėjusio ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Nors ieškovas paskolos sutartį pateikė apeliacinės instancijos teismui santuokos nutraukimo byloje, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo byloje teismas paskolos sutartį įvertino kaip įrodymą, jog šalys neturėjo pakankamai lėšų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo tirtos ir nustatytos aplinkybės dėl konkrečios pagal kredito sutartį gautos sumos panaudojimo ginčo turto įsigijimui, ieškovas santuokos nutraukimo byloje nepareiškė sutuoktinei kreditorinio reikalavimo, neprašė kompensuoti bankui sugrąžintą paskolos dalį kitais CK III knygoje numatytais būdais. Taigi, ieškovas reikalavimą, kuris susijęs su santuokos metu dalintinu turtu (pasyvu), pareiškė ne santuokos nutraukimo byloje, o atskiroje byloje.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
20. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Kaip jau buvo minėta, šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Todėl minėtas penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti dar nėra pasibaigęs, o ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
21. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ieškinį, kuriame pareikštas reikalavimas susijęs su santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu dalintinu turtu (pasyvu), esant įsiteisėjusiam sprendimui dėl santuokos nutraukimo, ir jį išnagrinėjo, nors privalėjo tokį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o priėmęs – bylos nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinti ir bylos nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5punktas), netiriant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
24. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 94-95). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė taip pat patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 197-199) ir prašė jas priteisti iš ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovo, bet ne atsakovės veiksmų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl netinkamo atsakovės naudojimosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo pareigų atlikimo. Reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl skundžiamu sprendimu, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės teisingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista, atsakovei papildomai iš ieškovo priteisiant 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei S. U. dėl skolos priteisimo nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo M. U. atsakovei S. U. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.