- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1882-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“
- Atsakovas
- J. O.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gaisrinės saugos sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkensta“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui J. O. (J. O.) dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gaisrinės saugos sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkensta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Eugvilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patenkinus ieškovės prašymą, UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ procesinė padėtis iš atsakovų pakeista į trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų), prašė priteisti iš atsakovo J. O. 6 612 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. UAB „Eugvilsta“ vadove išrinkta V. V., kuriai pasidomėjus, kodėl įmonė įsiskolino kreditoriams, paaiškėjo, kad UAB „Eugvilsta“ akcininkas J. O. 2018 m. rugsėjo 13 d. įkūrė UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, į kurią perkėlė daugumą UAB „Eugvilsta“ turėtų užsakymų, perėmė daugumą klientų, darbuotojus, kai kurias gautinas sumas, o UAB „Eugvilsta“ paliko įsipareigojimus kreditoriams. UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ atlieka analogiškus darbus, kuriuos vykdė UAB „Eugvilsta“; veiklą vykdo tiek tiesiogiai, tiek per dukterinę bendrovę UAB „Alkensta“, kurios vadovas taip pat J. O.. Be to, J. O. žinioje liko UAB „Eugvilsta“ priklausantis automobilis ŠKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis paėmė be teisinio pagrindo ir naudoja vykdydamas komercinę veiklą UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ vardu bei interesais. Pažymėjo, kad J. O. buvo ir UAB „Eugvilsta“ darbuotojas, su kuriuo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2018 m. liepos 24 d.; nuo tos dienos jis privalėjo grąžinti turimą UAB „Eugvilsta“ turtą, tačiau automobilis buvo sugrąžintas tik 2019 m. liepos 18 d. Atsakovas vengia sumokėti mokestį už automobilio naudojimąsi nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 18 d. Padarytos žalos dydis tokiais atvejais skaičiuojamas remiantis nuompinigių suma, kurią ieškovė galėjo ir turėjo gauti, tačiau negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vėlavimo grąžinti turtą savininkui). Minimali lengvojo automobilio nuomos kaina yra 551 Eur/mėn., todėl per 12 mėnesių laikotarpį J. O. turėjo sumokėti 6 612 Eur nuomos mokestį UAB „Eugvilsta“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai papildomai nurodė, jog teismui laikant prašomą atlyginti žalos dydį nepakankamai pagrįstu, prašo iš atsakovo priteisti žalą už automobilio jo nuvertėjimą, t. y. 2 353,68 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. O., taip pat UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ ir UAB „Alkensta“ (kurių procesinė padėtis vėliau pakeista į trečiųjų asmenų), atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovas perkėlė ieškovės užsakymus, daugumą klientų, darbuotojus ir kt., į savo bendrovę, o ieškovei paliko tik skolas, yra nepagrįsti. Iš 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. liepos 18 d. elektroninių laiškų matyti, jog visos problemos dėl automobilio buvo išspręstos ir ieškovė neturi jokių pretenzijų atsakovui ir jo atstovui. Naujai paskirta direktorė žinojo, koks turtas priklauso ieškovei, tačiau tik po beveik vienerių metų kreipėsi į atsakovą su reikalavimais dėl automobilio. Tokie reikalavimai atsirado po to, kai atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl skolų, kilusių iš darbo santykių ir ieškovei suteiktų paskolų grąžinimo. Atsakovas, būdamas ieškovės akcininkas, ir supratęs, jog ieškovė neatsiskaitys su atsakovu, ir ieškovė, anot direktorės, yra nemoki, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Nors teismas bankroto ieškovei neiškėlė, tačiau atsakovo elgesys, kuriais jis siekė apsaugoti ieškovės kreditorių interesus, sulaukė ieškovės atstovės direktorės nepagrįstų reikalavimų atsakovui kėlimo ir bylų inicijavimo. Pažymėjo, kad atsakovas pinigines lėšas buvo paskolinęs ieškovei automobilio įsigijimui; paskolos atsakovui ieškovė negrąžino iki šiol. Ieškovė liko skolinga atsakovui, kaip buvusiam darbuotojui, 6 518,65 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė laikėsi pozicijos, jog minėta paskolos suma bus grąžinta, ir kaip to patvirtinimą atsakovui buvo perdavusi vieną automobilio raktų egzempliorių. Tačiau tai nereiškė, jog atsakovui buvo perduotas automobilis naudojimui. Pažymėjo, jog ieškovo atstovė V. V. nesikreipė į atsakovą su reikalavimu grąžinti automobilį. Automobilis visuomet buvo paties ieškovės žinioje. Teismo posėdžio metu atsakovas J. O., atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas prašė ieškinį atmesti; papildomai paaiškino, kad jeigu atsakovui automobilis buvo perduotas kaip darbo priemonė, tuomet ieškovė privalėjo atleidimo iš darbo metu kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas dėl šio automobilio grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Eugvilsta“ 1 071,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. O., 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Alkensta“, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, taip pat 149 Eur žyminio mokesčio ir 17,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad byloje atsakovas neginčijo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 18 d. ginčo automobilis stovėjo prie jo namų, jis tuo metu taip pat turėjo vieną automobilio raktą, be to, atsakovo motina A. O. 2019 m. sausio 10 d. atliko šio automobilio techninę apžiūrą. Sprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo galimybę naudotis automobiliu ir, tikėtina, juo faktiškai naudojosi, nes priešingu atveju nebūtų atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilis nebuvo grąžintas į įmonės teritoriją.
5. Atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškove (nuo 2018 m. liepos 24 d.) atsakovas prarado teisę naudotis automobiliu ir byloje nėra duomenų, kad po darbo santykių su ieškove nutraukimo atsakovui teisė naudotis automobiliu būtų suteikta kitais pagrindais, pvz., akcininkų sprendimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu automobiliu naudojosi neteisėtai, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Tačiau atkreipė dėmesį, kad tam, jog atsakovui būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma, turi būti įrodyti ne tik atsakovo neteisėti veiksmai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai).
6. Teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo automobilis būtų buvęs naudojamas trečiųjų asmenų veikloje. Be to, teismo nuomone, svarbu tai, kad atsakovas po darbo santykių nutraukimo, liko UAB „Eugvilsta“ akcininku, UAB „Eugvilsta“ kitas akcininkas ir vadovas V. A. nurodė, kad po darbo santykių nutraukimo su atsakovu liko neišspręstų klausimų, susijusių ir su kitomis įmonėmis, kurių akcijų abu turėjo, šiuos klausimus norėjo spręsti kompleksiškai. V. A. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu raštu jokių reikalavimų atsakovui dėl automobilio grąžinimo nereiškė. Ieškovės vadovė V. V. kreipėsi į atsakovą dėl automobilio ir jau kitą dieną automobilis buvo grąžintas. Nors ieškovės vadovė V. V. teigė, kad ji iki 2019 m. liepos mėnesio daug kartų žodžiu kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti automobilį, tačiau šiuos ieškovės atstovės teiginius galinčių patvirtinti jokių duomenų byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad V. V. ir liudytojo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jie atsakovą kvietė į susitikimus, neįrodo, kad tų susitikimų tikslas būtų buvęs būtent automobilio grąžinimas. Tarp naujai paskirtos ieškovės vadovės V. V., atsakovo ir jo atstovo vyko elektroninis susirašinėjimas, buvo reiškiami abipusiai reikalavimai (dėl įmonės finansinės būklės, skolų, akcininkų susirinkimų šaukimo ir kt.), tačiau tarp tų reikalavimų nėra minimas ginčo automobilis; automobilio grąžinimo klausimas nebuvo iškeltas ir 2019 m. gegužės mėnesį vykusio akcininkų susirinkimo metu. Ieškovės vadovė reikalavimą dėl automobilio grąžinimo pareiškė tuomet, kai atsakovas inicijavo bankroto bylos UAB „Eugvilsta“ iškėlimą.
7. Teismas laikė, kad į bylą pateiktų įrodymų visumos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iki 2019 m. liepos mėnesio, žinodama, kad ginčo automobiliu galimai naudojasi J. O., nesiėmė iš esmės jokių priemonių dėl automobilio grąžinimo ieškovei ir kartu dėl tokio automobilio naudojimo neprieštaravo. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų vengęs grąžinti automobilį, pateikti informaciją apie automobilio buvimo vietą ar kitą informaciją, susijusią su automobiliu, atsakovo kaltės dėl automobilio negrąžinimo ieškovei iki 2019 m. liepos mėn. nėra. Pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. pabaigoje įsigijo automobilį Hyundai Tucson, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo automobilis buvo reikalingas atsakovui jo asmeninėms reikmėms.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė būtų turėjusi realią galimybę išnuomoti ginčo automobilį už ieškinyje nurodytą automobilio ilgalaikės nuomos rinkos kainą visą ginčo laikotarpį, kad šį automobilį, kuris buvo pirktas darbuotojo funkcijoms vykdyti, ji būtų siūliusi nuomai ar sulaukusi prašymų, pasiūlymų iš kitų įmonių, kurios anksčiau nuomojosi automobilius iš ieškovės, dėl automobilio nuomos.
9. Teismo vertinimu, ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė priemonių dėl automobilio grąžinimo ir iki 2019 m. liepos mėnesio jokių reikalavimų atsakovui dėl to nereiškė, todėl atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už automobilio kasmetinį nuvertėjimą. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė nuostolių, kuriuos būtų lėmę neteisėti atsakovo veiksmai, fakto ir dydžio (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės iš internetinių puslapių pateiktų automobilio ilgalaikės nuomos kainų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos fakto ir dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Eugvilsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškovės UAB „Eugvilsta“ ieškinį visiškai; priteisti iš atsakovo J. O. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, teigdamas, kad nėra rašytinių įrodymų, jog automobilis buvo perduotas atsakovui, prieštarauja tam, ką pripažįsta abi šalys, taip pat byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nebuvo nuoseklus bei keitė savo paaiškinimus.
11.2. Atsakovas, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, po darbo santykių su UAB „Eugvilsta“ pabaigos pats privalėjo kreiptis į ieškovės direktorių dėl informacijos, kaip grąžinti automobilį, pateikimo. Atsakovas yra UAB „Eugvilsta“ akcininkas, jam turėjo būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovo pasyvus elgesys, ir nenoras bendradarbiauti (informacijos, kur laikomas bendrovės turtas, nepateikimas ir to turto neperdavimas), negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir apdairus elgesys (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal Direktoriaus pavaduotojo pareigybės nuostatus, būtent atsakovui teko atsakomybė tinkamai valdyti apelianto turtą (ir jį perduoti apeliantui pasibaigus darbo santykiams). Atsakovui kyla pareiga žalą atlyginti ir neatsargumo atveju. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į apeliantę dėl ginčo automobilio perdavimo ar bent būtų informavęs, kur ginčo automobilis yra saugomas.
11.3. Nesutiktina, jog byloje nėra įrodymų, kad iki 2019 m. liepos ieškovė būtų ėmusi konkrečių veiksmų susigrąžinti automobilį; jog duomenų apie aktyvų apelianto elgesį siekiant susigrąžinti automobilį trūkumas gali būti laikomas pagrindu atmesti ieškovo ieškinį. Liudytoju apklaustas V. A. paliudijo, kad ne kartą skambino atsakovui, tačiau susitarus susitikti, atsakovas daugiau į jo skambučius nebereagavo. Kad atsakovas vengė bendravimo patvirtino ieškovės atstovė V. V.. Tai, kad į atsakovą buvo kreipiamasi dėl automobilio ne pirmą kartą, patvirtina byloje pateikto ieškinio priedai.
11.4. Aplinkybė, kad atsakovas turi kitą automobilį, nepašalina jo atsakomybės už tai, kad šis laiku apeliantei negrąžino turto. Šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalaujama atlyginti padarytą žalą ne dėl to, kad turtas buvo sugadintas ar turtas netinkamai naudojamas. Atsakovo neteisėti veiksmai ir padaryta žala įrodinėjami tuo, jog apeliantė vienerius metus nepagrįstai (dėl atsakovo neveikimo) negalėjo naudotis savo turtu. Tai, jog atsakovas automobilį naudojo mažiau ar naudojo kiti su atsakovu susiję asmenys, nešalina atsakovo atsakomybės; dėl šių aplinkybių apeliantei padarytos žalos dydis nemažėja.
11.5. Nesutiktina, jog ieškovė neįrodė, kad realiai turėjo galimybę išnuomoti ginčo automobilį. Ieškovė pateikė duomenis apie nuomą iš internetinių svetainių dėl panašių automobilių. Tai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 18 d., automobilių vidutinė nuomos kaina buvo 551 Eur už mėnesį. Ieškovė pateikė nuomos ir subnuomos sutartis, patvirtinančias, jog ieškovė nuomodavo jai priklausančius automobilius ir gaudavo iš to pajamas. Tai, kad ieškovei priklausantys automobiliai buvo nuomojami, patvirtino buvęs vadovas V. A.. Atsakovui be teisėto pagrindo naudojant ieškovei priklausantį ginčo automobilį, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 18 d., ieškovei neturėjus galimybės visą šį laikotarpį jį nuomoti (negautos pajamos), ieškovė patyrė žalą 6 612 Eur žalą, kurią turi atlyginti atsakovas. Teismas apeliantei kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą – pateikti įrodomus, kad laikotarpiu, kuomet automobilis buvo atsakovo žinioje, ji buvo sulaukusi pasiūlymų išsinuomoti automobilį. Pagrindo teikti ofertą nebuvo, kadangi apeliantė savo žinioje neturėjo automobilio, kurį galėtų išnuomoti.
11.6. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas vien dėl to, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio. Jeigu teismas laikytų, jog apeliantė nepagrindė, kad ginčo automobilį būtų nuomojusi ir iš to gavusi pajamas, apeliantės nuomone, žala iš atsakovo turėtų būti priteista, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimo rodiklius. Buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, jog ginčo automobilis, per metus nuvertėja/nusidėvi 2 353,68 Eur, kas laikytina minimaliais apeliantės nuostoliais dėl atsakovo neveikimo/kaltės. Teismas netinkamai įvertino įrodymų visetą, klaidingai įvertino išsamius ir nuoseklius, vienas kitą papildančius V. A. bei V. V. parodymus, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas J. O. bei tretieji asmenys UAB „Gaisrinės saugos sistemos“, UAB „Alkensta“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliantės UAB „Eugvilsta“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą nepakeistą, priteisti visas atsakovo ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Atsakovas neneigia, jog faktiškai naudojosi ginčo automobiliu darbo santykių pas ieškovą metu, tačiau nutraukus darbinius santykius, automobilis nebuvo naudojamas nei atsakovo asmeninėms reikmėms, nei darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovė nereikalavo grąžinti automobilį, nenurodė, kokiu būdu automobilį perduoti, todėl atsakovas saugumo sumetimais šį automobilį laikė prie savo buto ir apie tai ieškovę buvo ne kartą informavęs žodžiu. Ieškovė turėjo antrą automobilio raktų komplektą bei dokumentus, todėl galėjo bet kuriuo metu jį pasiimti. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavusi bendravimo el. laiškais praktika, tačiau įrodymai, kad nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 17 d. ieškovė būtų reikalavusi grąžinti automobilį, nepateikti. Ieškovės argumentai, esą, tokie prašymai buvo teikiami žodžiu, yra neįrodyti. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. liepos 17 d. el. laiške ieškovo vadovė dėkoja atsakovui už operatyvų problemos sprendimą dėl automobilio. Mano, kad ieškovei, kaip ji nurodo, bandžius susigrąžinti automobilį metus laiko, padėka atsakovui už operatyvumą nebūtų logiška. Ieškovo argumentus, kad atsakovas pats aktyviai turėjo rūpintis automobilio grąžinimo ieškovui klausimu, atsakovas laiko klaidinančiais. Pas atsakovą buvo vienas automobilio raktų komplektas kaip ieškovo skolos grąžinimo atsakovui užtikrinimo priemonė. Atsakovas laiko tinkamai perdavęs automobilį, ir teigia neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų nulėmę žalos ieškovui kilimą.
12.2. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio. Kadangi ieškovė galėjo atsiimti automobilį bet kuriuo metu, daro išvadą, jog automobilis jai nebuvo reikalingas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų realią automobilio nuomos tretiesiems asmenims galimybę visam ar daliai laikotarpio, o ieškovo pateiktos automobilių nuomos sutartys nepagrindžia ieškovo vertimosi automobilių nuomos veikla, kadangi šios sutartys sudarytos tarp susijusių asmenų.
12.3. Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių realią automobilio nuomos kainą. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs identifikuoti tariamų nuostolių dydį; be to, skaičiuodama tariamus nuostolius, neatsižvelgia į sąnaudas, kurias ji būtų patyrusi automobilio nuomos metu; nesąžiningai siekia praturėti atsakovo sąskaita.
12.4. Rėmimasis buhalteriniu automobilio metiniu nuvertėjimu, kaip nuostolių dydžiu, taip pat nepagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti. Be to, automobilio natūralus (nenulemtas sugadinimo) nuvertėjimas turėtų reikšmės nuostolių skaičiavimui tik tuo atveju, jei ieškovė būtų ketinusi automobilį parduoti po darbo santykių su atsakovu pabaigos, tačiau tokio savo ketinimo ieškovė neišreiškė.
12.5. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų esant visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys atmestinas, kadangi pati ieškovė (absoliutus jos neveikimas) lėmė tariamų nuostolių jam kilimą. Tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalį ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Ieškovė, nenurodžiusi atsakovui, ką ši laiko tinkamu automobilio perdavimu ir kokia yra automobilio perdavimo tvarka, pati prisidėjo prie ieškovės prievolės perduoti automobilį tariamo neįvykdymo. Be to, ieškovė nesiėmė jokių priemonių savo tariamiems nuostoliams sumažinti, nesikreipė į atsakovą dėl automobilio grąžinimo, nors tam turėjo visas galimybes. Apeliantės argumentai, esą byloje esantys įrodymai pagrindžia bandžius anksčiau susigrąžinti automobilį, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Ieškovės argumentai dėl liudytojų parodymų nelaikytini pagrįstais, kadangi liudytojai – bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, o byloje esančių įrodymų visuma bei įvykių seka (i) ieškinys ir visi su automobiliu susiję reikalavimai pateikti po atsakovo bandymo ieškovei iškelti bankroto bylą; ii) akcininkų susirinkime automobilio neperdavimo klausimas nebuvo iškeltas; iii) byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų apie ieškovo ankstesnius reikalavimus perduoti automobilį, nors šis, ieškovo nuomone, nebuvo perduotas metus laiko; iv) 2019 m. liepos 18 d. el. laišku ieškovo atstovė dėkoja už operatyvų automobilio perdavimą ir nurodo jokių pretenzijų neturinti prieštarauja liudytojų teiginiams. Atsakovo veiksmai rodo, jog automobilis ieškovui būtų perduotas nedelsiant po tokio reikalavimo pateikimo dienos, kuri, ieškovui ėmusis veiksmų, t. y. pateikus atitinkamą prašymą, galėjo būti gerokai ankstesnė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. O. nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. liepos 24 d. dirbo UAB „Eugvilsta“ direktoriaus pavaduotojo pareigose; darbo sutartis su atsakovu nutraukta atsakovo prašymu nuo 2018 m. liepos 24 d. Atsakovas taip pat buvo ir yra UAB „Eugvilsta“ akcininkas, UAB „Gaisrinės saugos sistemos“ direktorius ir akcininkas bei UAB „Alkensta“ direktorius. Ieškovė UAB „Eugvilsta“ 2013 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo automobilį Škoda Yeti, kurį automobilio pardavėjas BĮ UAB „ARX“ automobilio priėmimo – perdavimo aktu perdavė ieškovei UAB „Eugvilsta“, atstovaujamai atsakovo J. O.. Ieškovė 2019 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą dėl automobilio grąžinimo. Jis buvo grąžintas 2019 m. liepos 18 d. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. O., prašydama priteisti žalą už naudojimusi automobiliu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
15. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
16. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Apeliantė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (dėl vėlavimo sugrąžinti turtą teisėtam jo savininkui) negautomis pajamomis.
18. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018) ir tam įgyvendinti ieškovė turėjo įrodyti tris pagrindines sąlygas atsakovo teisinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
19. Pirmoje bei antroje apeliacinio skundo argumentų grupėje ieškovė reiškia nesutikimą su teismo motyvais dėl įrodymų apie automobilio atsakovui perdavimą ir kt., vertinimu; teigia, kad atsakovas po darbo santykių su UAB „Eugvilsta“ pabaigos pats privalėjo kreiptis į tuometinį ieškovo direktorių dėl informacijos, kaip grąžinti automobilį teisėtam jo savininkui, pateikimo, jo pasyvus elgesys, ir nenoras bendradarbiauti su ieškove negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir apdairus elgesys (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendime aiškiai suformuluota išvada, jog atsakovas ginčo laikotarpiu automobiliu naudojosi neteisėtai, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Taigi, paminėti apeliantės skundo argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi. Teismas ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovė neįrodė nuostolių, kuriuos būtų lėmę neteisėti atsakovo veiksmai, fakto ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo sprendime išdėstytai pozicijai.
20. Naudojimasis daiktu savaime negali būti pagrindas reikalauti priteisti ieškinyje nurodomas sumas. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos dydis nėra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautų pajamų sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą <...>.Negautos pajamas bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-21 praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018; 2015-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.).
22. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė būtų ėmusis konkrečių veiksmų susigrąžinti automobiliui. Mano, kad duomenų apie aktyvų apelianto elgesį, siekiant susigrąžinti automobilį, trūkumas negali būti laikomas pagrindu atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus.
23. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, siekiant pagrįsti, kad prašomos priteisti lėšos (nuostoliai) būtų laikomos negautomis pajamos, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Skaičiuodama nuostolius, kaip už automobilio nuomą negautas pajamas, ieškovė turėjo įrodyti, kad planavo automobilį nuomoti. Akivaizdu, kad tokį siekį galėtų patvirtinti aktyvūs veiksmai, šalinantys kliūtis pajamų gavimui, visų pirma, veiksmai dėl automobilio grąžinimo bendrovei. Be to, šios aplinkybės reikšmingos nustatant, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo nurodytos sumos (žalos).
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, jog ieškovės vadovės V. V. ir liudytojo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jie atsakovą kvietė į susitikimus, neįrodo, jog tų susitikimų tikslas būtų buvęs būtent automobilio grąžinimas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas V. A. paaiškino, jog buvo bandoma prisiskambinti, prašoma susitikti, kad jam reikia atsiskaityti, susitvarkyti ūkinius klausimus, ir kad vienas iš tų klausimų ir buvo automobilio grąžinimas. Tačiau toks paaiškinimas niekaip nepatvirtina, kad atsakovui buvo pareikštas konkretus reikalavimas grąžinti automobilį, ar bent jau atskleista, kad susitikimo tikslas yra ir šio klausimo sprendimas. Be to, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad tarp šio liudytojo ir atsakovo buvo kilę nesutarimų, todėl tokie parodymai vertinti kritiškai. Cituojamuose ieškovės vadovės V. V. parodymuose taip pat nėra nurodoma, kad atsakovui tiesiogiai ar per atstovą buvo pareikštas reikalavimas grąžinti automobilį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ieškovės vadovė V. V., atsakovas ir jo atstovas bendravo elektroniniais laiškais. Taigi, ieškovė, įrodinėdama, kad dėl atsakovo vengimo grąžinti automobilį, patyrė nuostolių, ir kad atsakovas nebendravo, nepaaiškino, kodėl reikalavimo grąžinti turtą atsakovui neišsiuntė jų bendravimo praktikoje nusistovėjusiu būdu – elektroniniu paštu (susirašinėjimas vyko 2018 metų lapkričio pabaigoje, gruodžio mėnesį, 2019 m. kovo-balandžio mėn.), arba registruotu paštu. Apelianto nurodytame su 2019 m. liepos 17 d. el. laišku atsakovui (atstovui) siųstame skundo policijai projekte, nors ir nurodyta, kad atsakovas negrąžina automobilio, atsisako parodyti, kokia yra jo būklė, tačiau konkrečios informacijos, kada toks atsisakymas buvo pareikštas, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės vadovė reikalavimą dėl automobilio grąžinimo pareiškė tuomet, kai atsakovas inicijavo bankroto bylos UAB „Eugvilsta“ iškėlimą. Taigi, būtent įmonės vadovų pasyvūs veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė nebuvo numačiusi gauti pajamų iš automobilio, jį nuomodama.
25. Apeliantė tvirtina pateikusi automobilių nuomos ir subnuomos sutartis, patvirtinančias, jog ieškovė nuomodavo jai priklausančius automobilius ir gaudavo iš to pajamas.
26. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos penkios sutartys, tačiau dvejose iš jų ieškovė yra ne nuomotoja, o subnuomininkė, kuri įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, t. y. tokio pobūdžio sutartys nepagrindžia pajamų gavimo. Kita vertus, 2009-2013 metais sudarytos pavienės sutartys (kaip teisingai pastebėjo atsakovas, sudarytos su susijusiais asmenimis (sutarčių šalių vadovai - tie patys asmenys)), įvertinus pirmosios instancijos teismo liudytojo V. A. parodymais nustatytą aplinkybę, kad ginčo automobilis buvo pirktas atsakovo kaip darbuotojo funkcijoms vykdyti, savaime negali patvirtinti, kad ieškovė po atsakovo darbo pabaigos (t. y. iš anksto) numatė gauti ieškinyje nurodyto dydžio pajamas. Kaip minėta, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
28. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, vertino jų visumą, o vien aplinkybė, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
29. Apeliantės motyvai, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, taip pat atmestinas. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015, ir teigia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas vien dėl to, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas žalos (kaip negautų pajamų) patyrimo faktas, todėl spręsti dėl jos dydžio nėra nebuvo jokio pagrindo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad žala iš atsakovo turėtų būti priteista, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimo rodiklius, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti. Daiktai, laikui bėgant, nuvertėja, t. y. jų ekonominė vertė paprastai sumažėja dėl objektyvių priežasčių (natūralių savybių ir pan.). Kai deliktiniuose santykiuose daiktų nuvertėjimu remiamasi žalos atsiradimui pagrįsti, turi būti visapusiškai ištirtas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių, nes kitaip galimi neigiami padariniai – vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovės minimi nusidėvėjimo rodikliai nepriklausė nuo atsakovo veiksmų - apeliantė pati pažymi, kad automobilio nusidėvėjimas skaičiuojamas kasmet. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė nesiėmė priemonių dėl automobilio grąžinimo ir iki 2019 m. liepos mėnesio jokių reikalavimų atsakovui dėl to nereiškė. Nėra jokio pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už automobilio kasmetinį nuvertėjimą.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės (apeliantės) atsakovui J. O. priteistina 1 089 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei (apeliantei) UAB ,,Eugvilsta“ atidėtas žyminio mokesčio (149,00 Eur) sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinėje instancijoje. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinas atidėtas 149 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) UAB „Eugvilsta“ (j. a. k. 300035381) atsakovui J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) UAB „Eugvilsta“ (j. a. k. 300035381) valstybei 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.