Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Bublys, išieškotojas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Technikonus“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2021 m. spalio 1 d. antstolis Andrius Bublys priėmė išieškotojo prašymą „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo“, 2021 m. spalio 1 d. patvarkymą Nr. S-21-42-12238 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, kuriame nurodyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo tokias vykdymo išlaidas: 265,30 Eur pagal SVI 109 ir 120 punktus; 2,78 Eur pašto išlaidos – iš viso 259,08 Eur. Taipogi 2021 m. spalio 1 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-42-12239 „Raginimas įvykdyti sprendimą“, kuriuo ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti sprendimu priteistas sumas ir 259,08 Eur vykdymo išlaidas. Minėtas antstolio patvarkymas Nr. S-21-42-12239 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 21 d. paskelbtas viešai https://www.antstoliai.lt/vbp/viesieji-raginimai.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys 2021 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-42-13359 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, kuriame nurodyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, apskaičiavo tokias vykdymo išlaidas: 256,30 Eur pagal SVI 109 ir 120 punktus, 5 127,06 Eur atlygis antstoliui, 5,56 Eur pašto išlaidos – iš viso 5 388,92 Eur. 2021 m. spalio 20 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-43-13360 „Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, kuriame nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (133 565,38 Eur) iš G. S. banko sąskaitos. Tuo pagrindu 2021 m. spalio 20 d. priimtas „Turto arešto aktas“ Nr. B-21-42-54.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis Andrius Bublys 2022 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-42-20129 „Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, t. y. 5 202,45 Eur.

CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Analogiškos nuostatos numatytos SVI 105 punkte. Pagal SVI 111 punktą procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš SVI 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už SVI 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. SVI 111 punkte nustatyta tvarka apskaičiuojant atlygio antstoliui dydį, minimalus atlygio antstoliui dydis neindeksuojamas ir taikomas toks, koks jis nurodytas SVI 109 punkte, išskyrus 109.5 papunktyje nustatytą atvejį, kai išieškotina suma yra nuo 300 iki 600 eurų (SVI 112 punktas). SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui SVI nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (SVI 136 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-851-618/2021).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2234-603/2021).

Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą išsiunčiamas registruota pašto siunta arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, jog kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122-123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių pareiškėjo skundo argumentų yra tai, kad pareiškėjas iš antstolio nėra gavęs patvarkymų, raginimo, kadangi neturi registruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl antstolis nepagrįstai ir neteisėtai, neįteikęs raginimo, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, juolab pareiškėjui įvykdžius teismo sprendimą – atsiskaičius su išieškotoju BUAB „Technikonus“. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip teisingai nurodė BUAB „Technikonus“, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose, o tiksliau, 2022 m. kovo 29 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-1723-794/2022 bei 2021 m. gruodžio 2 d. kasaciniame skunde civilinėje byloje Nr. e2A-1120/2021, nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismui patikrinus duomenis Gyventojų registre, nustatyta, kad pareiškėjas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Vokietiją. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas tiek šioje byloje, tiek kituose teisminiuose procesuose yra atstovaujamas advokato. Advokatas Giedrius Abromavičius 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į antstolį Andrių Baublį dėl arešto panaikinimo, vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo rašto grąžinimo esant įvykdytam reikalavimui, patenkinus ir padengus BUAB „Technikonus“ reikalavimus. Antstolio padėjėja advokatą informavo apie susidariusias vykdymo išlaidas – 5 202,45 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju preziumuotina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas advokatas Giedrius Abromavičius žinojo apie vykdomosios bylos užvedimą, pradėtus vykdymo veiksmus. Pabrėžtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas vykdomąjį raštą išdavė 2021 m. rugsėjo 3 d., t. y. kiek daugiau nei prieš metus laiko, o vykdomieji veiksmai vykdyti iki 2022 m. liepos mėnesio. Todėl pareiškėjas (juolab būdamas atstovaujamas profesionalaus teisininko) turėjo pareigą domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Iš esmės pareiškėjas skundžiamų patvarkymų neteisėtumą grindė antstolio nepranešimu apie vykdomus veiksmus. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad antstolio 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymas ir visi kiti patvarkymai dėl lėšų paskirstymo yra priimti neteisėtai, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys įteikė raginimą viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą interneto svetainėje www.antstoliai.lt (CPK 660 straipsnio 1 dalis, SVI 4 punktas). Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimo paskelbimo 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena. SVI 4 str. nurodyta, kad kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas www.antstoliai.lt. Iš www.antstoliai.lt duomenų apie viešai paskelbtus raginimus įvykdyti sprendimus matyti, jog nagrinėjamu atveju pranešimas apie raginimo įteikimą viešo paskelbimo būdu paskelbtas 2021 m. spalio 1 d. Toks įteikimo būdas yra leistinas, todėl pats savaime nėra neteisėtas, o pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie suponuotų, kad antstolis pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką, juolab, kad pareiškėjas buvo deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę. Tai leidžia daryti išvadą, kad raginimas pareiškėjui G. S. vis tik buvo įteiktas tinkamai. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra deklaravęs išvykimą į Vokietiją ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje neeliminuoja skolininko pareigos domėtis vykdymo proceso eiga bei aktyviai bendradarbiauti su antstoliu.

Spręstina, kad pareiškėjo argumentai dėl antstolio patvarkymų ar raginimo negavimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismo vertinimu, pareiškėjas vykdymo procese buvo nepateisinamai pasyvus, kas ir lėmė tai, jog CPK garantuotos teisės susimokėti įsiskolinimą iki raginimo pateikimo termino suėjimo buvo neįgyvendintos. Pažymėtina, kad skolininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas vykdymo procese. Kaip jau buvo ne kartą pabrėžta, viena iš jų yra pareiga pačiam skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas turi pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė, o teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pateisinti skolininko pasyvumą, todėl antstoliui negali būti perkelta atsakomybė už pareiškėjo neveiklumą.

Pareiškėjas teismo prašė įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą. Tuo tarpu antstolis teigė negalintis to padaryti dėl neapmokėtų vykdymo išlaidų – 5 202,45 Eur. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų yra skolininkui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas SVI nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-823/2022).

Vykdymo išlaidas sudaro būtinosios vykdymo išlaidos, vykdymo išlaidos susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Kaip teismo jau nustatyta, antstolis vykdymo veiksmus pradėjo nuo vykdomojo rašto priėmimo momento, tuo pagrindu 2021 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-42-13359 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, 2021 m. lapkričio 22 d. „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas“ Nr. S-21-42-15227. Pareiškėjas nėra antstoliui sumokėjęs 5 202,45 Eur vykdymo išlaidų. Teismo vertinimu, vykdymo išlaidos, tenkančios skolininkui, buvo apskaičiuotos teisėtai ir laikantis SVI nustatytos tvarkos. Nepriklausomai nuo to, kad skolininkas visiškai įvykdė prievolę, jis turi pareigą sumokėti visas antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, nes prievolė įvykdyta pasibaigus raginime nustatytam terminui. Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). Taigi, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus, jis įgijo teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu, po vykdymo veiksmų pradėjimo, jau nėra svarbus skolininko atsiskaitymo su kreditoriumi momentas, nes skolininkas vis tiek privalo apmokėti ir vykdymo išlaidas. Nutraukus vykdomąją bylą be vykdymo išlaidų atlyginimo būtų pažeisti interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principai, antstolis patirtų nuostolių, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0042/21/01443 užbaigimo, nesant bent vienai iš CPK 632 straipsnio sąlygų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių antstolio veiksmų neteisėtumą, skundžiamų patvarkymų neteisėtumą pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Į esminius pareiškėjo skundo motyvus atsakyta. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo BUAB „Technikonus“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą šioje byloje patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į ta, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, o suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas priteisia iš pareiškėjo 850 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens BUAB „Technikonus“ naudai (CPK 93, 98, 443 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 290-292, 510 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) G. S. suinteresuoto asmens (išieškotojo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technikonus“ naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.