Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Aurelijai Puodžiukienei ir S. R. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundų dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl raginimo įvykdyti teismo sprendimą (ne)įteikimo

15. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0173/21/00364 nustatyta, jog antstolei pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. vykdomasis raštas Nr. e2-2875-431/2020 dėl 526 284,35 Eur skolos ir 2 461,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB ,,BRP Invest“ išieškotojo S. R. naudai (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 44). Antstolė 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-21-173-2452 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 40), priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-173-2462 (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 38) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-173-2465 (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 39). Nustatyta, jog antstolės priimti vykdymo procese dokumentai pareiškėjai išsiųsti registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kurjeriui nurodant, jog įteikti adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 27 d. (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 37). Taip pat iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2021 m. kovo 24 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-173-2462 papildomai paskelbtas viešai specialiame interneto tinklalapyje (antstolių informacinėje sistemoje; v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 36).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas).

18. Kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, jog kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122-123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0173/21/00364 esančius rašytinius įrodymus, bei siunčiamų procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui reglamentuojančias teisės normas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, jog antstolės priimti 2021 m. kovo 24 d. procesiniai dokumentai vykdymo procese (tarp jų ir raginimas Nr. S-21-173-2462 įvykdyti teismo sprendimą) pareiškėjai laikytini įteiktais 2021 m. kovo 27 d., o įteikiant procesinius dokumentus nebuvo pažeistos procesinės teisės normos. Kaip jau buvo nustatyta, antstolės priimtas 2021 m. kovo 24 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-21-173-2462 išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre (v. b. 0173/21/00364, b. l. 26), tačiau, kaip matyti iš registruotos siuntos įteikimo pranešime kurjerių tarnybos UAB „Investbaltija“ kurjerio nurodytos informacijos, įteiktas paliekant 2021 m. kovo 27 d. pašto dėžutėje adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 0173/21/00364, b. l. 27). Iš UAB „Investbaltija“ 2021 m. gegužės 10 d. pranešime „Dėl pašto korespondencijos pristatymo“ pateikto paaiškinimo nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos rasti nepavyko, o paskambinus viešai paskelbtu bendrovės kontaktiniu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta siuntą įmesti į pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 0173/21/00364, b. l. 4). Tiek telefono numeris, kuriuo skambinta, tiek ir pristatymo adresas (duomenys neskelbtini) nurodyti ir pristatančio kurjerio (matyti ranka įrašytos pastabos) vykdomosios bylos lapo 37 puslapio dešinės pusės viršuje. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi abejonių, jog pristatymo adresas buvo suderintas su pareiškėjos atstovu. Pažymėtina ir tai, jog kurjerių tarnybos UAB „Investbaltija“ kurjerio nurodomas telefono numeris, kuriuo skambinta, nurodomas ir pačios pareiškėjos rekvizituose vykdomojoje byloje (pvz. v. b. 0173/21/00364, b. l. 23), o pareiškėja neginčija ir neįrodinėja, kad toks telefono numeris pareiškėjai nepriklauso. Nors pareiškėja ginčydama apylinkės teismo nutartį remiasi argumentu, jog teismas pernelyg didelę reikšmę vertindamas procesinių dokumentų įteikimo aplinkybę suteikė kurjerių tarnybos paaiškinimams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti kurjerių tarnybos UAB „Investbaltija“ paaiškinimais. Priešingai, apeliantė, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepaneigė aplinkybės, jog toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nebuvo su ja suderintas. Nors apeliantė ir nurodo, kad įmonė visą paskelbto karantino laikotarpį dirbo ir bendrovės būstinėje buvo darbuotojai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad žmonės į biurą nebuvo priimami. Aplinkybę, jog siuntos pristatymas buvo suderintas su pareiškėja, patvirtina ir tai, jog siunta buvo palikta pareiškėjai priklausančio objekto pašto dėžutėje (v. b. 0173/21/00364, b. l. 30). Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, nagrinėjamu atveju pašto siuntos tinkamu įteikimu, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes, laikytinas pašto siuntos pristatymas 2021 m. kovo 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), o ne perdavimas kurjerių tarnybai.

21. Kita vertus, apeliantė pripažįsta, jog su antstolės padėjėja bendravo 2021 m. kovo 30 d., teigia, jog būtent tuomet ir sužinojo apie pradėtą vykdymo procesą. Nors apeliantė nurodo, kad iki 2021 m. balandžio 15 d., kurią gavo skundžiamus 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymus, nėra gavusi antstolės patvarkymų dėl vykdomosios bylos užvedimo ar raginimo geruoju įvykdyti teismo sprendimą, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantės darbuotoja ne kartą elektroniniu paštu bendravo su antstole, informuodama apie pervestas atitinkamas dalis išieškotojui, tačiau nei karto nepareikalavo antstolės pateikti priimtus procesinius dokumentus vykdymo procese (tarp jų ir raginimą). Dar daugiau, iš vykdomojoje byloje esančio 2021 m. kovo 30 d. akto turinio matyti, jog su antstolės kontora susisiekė pareiškėjos atstovė, prisistačiusi buhaltere bei nurodžiusi, kad gavo antstolės siųstus dokumentus (v. b. 0173/21/00364, b. l. 35). Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog skambino antstolės padėjėja, o ne priešingai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti sudaryto akto turiniu, juolab kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes. Taigi minėtos faktinės aplinkybės taip pat pagrindžia aukščiau konstatuotą raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimą pareiškėjai 2021 m. kovo 27 d.

22. Dar daugiau, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė, 2021 m. kovo 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-173-2462 papildomai paskelbė viešai antstolių informacinėje sistemoje (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 36).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog antstolė išnaudojo ne vieną dokumentų įteikimo būdą, siekdama informuoti apeliantę apie priimtą vykdymui vykdomąjį dokumentą ir tokiu būdu nepažeisti vykdymo proceso šalių teisėtų interesų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, remiantis vien apeliantės nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo ar negalėjo būti informuota apie vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus bei, kad antstolė nesiėmė veiksmų informuoti skolininkę apie pradėtus vykdymo veiksmus.

Dėl vykdymo išlaidų (antstolės atlyginimo) dydžio

25. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė antstolės priimtą 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-21-173-3236 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“, kuriame nurodytas nesumokėtos išieškotojui skolos likutis (28 745,35 Eur), vertina kaip raginimą įvykdyti sprendimą ir įrodinėja, kad nuo jo gavimo skaičiuotinas dešimties dienų terminas, per kurį pareiškėjai sumokėjus likusią (antstolės nurodytą) skolos dalį antstolė nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas - atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Pažymėtina, kad antstolės parengto 2021 m. kovo 24 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-21-173-2462 tinkamas įteikimas 2021 m. kovo 27 d. konstatuotas aukščiau nurodytais argumentais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog raginime nustatytas dešimties dienų terminas sprendimui įvykdyti suėjo 2021 m. balandžio 6 d. Taigi apeliantės samprotavimai dėl to, jog 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymas Nr. S-21-173-3236 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“, kuris įteiktas 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu, laikytinas raginimu, ir nuo 2021 m. balandžio 15 d. skaičiuotinas dešimties dienų terminas sprendimui įvykdyti, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

27. Vykdymo išlaidų dydį, paskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte (Instrukcijos 108 punktas). Kai išieškotina suma yra nuo 29 000 Eur, nustatyta 220 Eur administravimo išlaidų dydis ir 4 proc. nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur (Instrukcijos 109.16 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės paskaičiuotą atlyginimo (ne)pagrįstumą, tiek antstolė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

29. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga taip pat ir nagrinėjamoje byloje, pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas paskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012).

30. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog pasibaigus 2021 m. kovo 24 d. raginime įvykdyti sprendimą nustatytam 10 dienų terminui, antstolė ginčijamu 2021 m. balandžio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-21-173-3203 paskaičiavo 21 149,81 Eur atlyginimą antstoliui, kuris, kaip matyti iš Instrukcijos 109.16 punkto, yra maksimalus. Antstolė teigia, jog toks maksimalus atlyginimo dydis paskaičiuotas pagrįstai, kadangi skolininkė įvykdė teismo sprendimą pasibaigus raginime numatytam terminui, o apeliantės argumentas, jog sprendimą įvykdžius geranoriškai neturėtų būti mokamas antstolei atlyginimas, reikštų antstolės teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika bei teisiniu reglamentavimu, pritaria antstolės argumentui, jog nagrinėjamu atveju antstolei priklauso atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tačiau teismas neturi pagrindo nepritarti ir apeliantės argumentui, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į faktines aplinkybes, tokias kaip apeliantės pastangas atsiskaityti su išieškotoju, pareiškėjos geranoriškumą bei bendradarbiavimą, taip pat į tai, jog ir likusi 28 745,35 Eur skola išieškotojui sumokėta antstolei faktiškai nepradėjus priverstinio išieškojimo veiksmų.

32. Taigi nors apeliantė dalį sprendimu priteistos sumos sumokėjo jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, tačiau vis tik beveik pusė išieškotinos sumos buvo sumokėta iki sueinant raginime nustatytam terminui, t. y. iki 2021 m. balandžio 6 d., t. y. išieškotojui 2021 m. kovo 24 d. pavedimu sumokėta 250 000 Eur (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 24), 2021 m. balandžio 6 d. pavedimu sumokėta 100 000 Eur (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 22). Dar daugiau, likusi priteista suma sumokėta taip pat operatyviais: iki skundžiamo 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymo sumokėta 2021 m. balandžio 8 d. pavedimu 50 000 Eur (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 20), o 2021 m. balandžio 15 d. pavedimu 100 000 Eur (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 18). Ginčo nėra, jog likusi 28 745,35 Eur skolos dalis išieškotojui sumokėta 2021 m. balandžio 20 d. pavedimu (b. l. 23). Taip pat matyti, kad 2021 m. balandžio 5 d. (iki raginime nustatyto termino pasibaigimo) sumokėtos į antstolės depozitinę sąskaitą ir antstolės paskaičiuotos 251,06 Eur vykdymo išlaidos (v. b. Nr. 0173/21/00364, b. l. 11). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės (skolininkės) atliktus mokėjimus, į antstolės atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtį (atlikti gana nesudėtingi ir nepareikalavę didelių laiko sąnaudų veiksmai), sprendžia, jog pareiškėjos ir antstolės teisėtų interesų pusiausvyrą atitiktų 10 574,1 dydžio atlygis antstolei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad toks atlyginimo dydis patenkins antstolės ekonominius lūkesčius, susijusius su jai pavestų funkcijų vykdymu, o kartu atitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus.

33. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus panaikintini antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymas Nr. S-21-173-3203 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymas Nr. S-21-173-3236 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ dalyje dėl 21 149,81 Eur vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui) apskaičiavimo, nustatant, kad antstolės Aurelijos Puodžiukienės atlyginimas yra 10 574,10 Eur. Taip pat naikintinas antstolės 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymas Nr. S-21-173-4001 „Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, nurodant, jog priverstinai nurašytina 10 574,1 Eur vykdymo išlaidų (atlyginimo) suma, įpareigojant likusią nurašytą 10 574,1 Eur sumą grąžinti pareiškėjai UAB „BRP Invest“ į jos nurodomą AB SEB banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ir, kadangi keičiasi teisinis rezultatas, naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis, klausimą išsprendžiant iš esmės kaip nurodyta 33 nutarties punkte (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

36. Pareiškėja prašo priteisti iš antstolės Aurelijos Puodžiukienės turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdama bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, jog esant akivaizdžiam antstolio ir skolininko interesų priešiškumui pagal kasacinio teismo išaiškinimus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009 ir kt.).

37. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir priteisti iš antstolės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju antstolė neatliko neteisėtų veiksmų, patvarkymai priimti nepažeidžiant teisinio reglamentavimo, o aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sumažino antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas (atlyginimą), nors ir keičia teisinį rezultatą, tačiau nesudaro pagrindo laikyti antstolės veiksmus neteisėtais ir pareiškėjai priteisti jos prašomas advokato teisinės pagalbos išlaidas iš antstolės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti iš dalies apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:

Panaikinti antstolės Aurelijos Puodžiukienės priimtus 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-21-173-3203 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-21-173-3236 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ dalyje dėl 21 149,81 Eur vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui) apskaičiavimo, nustatant, kad antstolės Aurelijos Puodžiukienės atlygis yra 10 574,10 Eur.

Panaikinti antstolės priimtą 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-21-173-4001 „Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas“, nustatant, jog priverstinai nurašytina 10 574,1 Eur vykdymo išlaidų (atlyginimo) suma.

Įpareigoti antstolę Aureliją Puodžiukienę grąžinti 10 574,1 Eur sumą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ į jos nurodomą (duomenys neskelbtini)esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.