- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1368-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26882-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- „Luminor bank“ AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo „Luminor bank“ AS, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V., kuriuo prašė:1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 4946) dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus I. V. išlaikymui 552 Eur dydžio kasmėnesinę išmoką, pavedant ją tvarkyti uzufrukto teise ieškovei; 5) nustatyti tokią nepilnamečio sūnaus I. V. bendravimo tvarką su atsakovu: 5.1) atsakovas su vaiku praleidžia savaitgalius, paimdamas vaiką penktadienį nuo 16.30 val. iki 17.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. į jo gyvenamąją vietą, arba suderinus iš anksto vaikas nuvežamas į mokyklą pirmadienį; 5.2) atsakovas sūnaus vasaros atostogų metu su sūnumi bendrauja dvi savaites vasaros atostogų metu pasiimdamas sūnų pas save. Apie planuojamas atostogas atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; 5.3) švenčių metu šalys su sūnumi bendrauja tokia tvarka: 5.3.1) neporiniais metais atsakovas su sūnumi švenčia Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas; 5.3.2) poriniais metais ieškovė su sūnumi švenčia Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas; 5.3.3) Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiui atsakovas sūnų pasiima gruodžio 24 d. ryte iš gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų sausio 1 d. vakare į jų gyvenamąją vietą; 5.3.4) šv. Velykų laikotarpiui pasiima sūnų šventiniam savaitgaliui, paimdamas sūnų penktadienį vakare iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant pirmadienį vakare į jo gyvenamąją vietą; 5.4) Sūnaus mokslo atostogų metu (šv. Kalėdų, šv. Velykų) sūnus bendrauja su ta šalimi, su kuria praleidžia šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ar šv. Velykas. Dėl bendravimo rudens ir pavasario atostogų metu šalys susitaria ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios taip, kad kiekviena šalis turėtų galimybę bendrauti su sūnumi bent vienų iš atostogų metu; 5.5) šalių gimtadienių metu, sūnus praleidžia dieną su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis; 5.6) sūnui su vienu iš tėvų išvykstant į užsienį, išvykstantis tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų informuoti kitą tėvą apie išvykimo, grįžimo laiką ir buvimo užsienyje vietą; 5.7) atsakovas (vaiko tėvas) yra lygiai tiek pat atsakingas už vaiko auklėjimą, kiek ir ieškovė (vaiko motina); 6) palikti ieškovei pavardę V.; 7) priteisti ieškovei: 7.1) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7.2) 302/600 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 7.3) butą (kotedžą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7.4) pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); 8) priteisti atsakovui: 8.1) automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė apie 4 000 Eur; 8.2) 63 071,23 Eur piniginę kompensaciją; 9) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe ir tarp šalių nedalinti; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 86 000,00 Eur piniginę kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo (verslo) vertės padidėjimą; 11) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 448 Eur kompensaciją už UAB „Formikos logistika“ akcijų perleidimą; 12) priteisti atsakovui 100 proc. UAB „Eoris“ akcijų, o ieškovei – 1 448,10 Eur kompensaciją; 13) nustatyti, kad šalių kredito įmokas pagal solidarią prievolę pagal 2006-09-17 kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B po santuokos nutraukimo moka ieškovė, o „Luminor Bank“ AS atžvilgiu šalių įsipareigojimai išlieka solidarūs. Tuo atveju, jei po santuokos nutraukimo pagal nurodytą sutartį AB „Luminor Bank“ pareikalautų mokėjimų iš atsakovo, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovės visų sumų, kurios po santuokos nutraukimo jo bus sumokėtos AB „Luminor Bank“ pagal nurodytą kredito sutartį; 14) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1 2008-10-18 šalys sudarė santuoką. Bendrą ūkį šalys pradėjo vesti 2008-08-01, 2009-03-15 susilaukė sūnaus I. V.. Atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Dėl atsakovo smurto prieš vaikus 2018-02-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo;
1.2 ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 302/600 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butą (kotedžą), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam turtui įsigyti buvo paimtas kreditas pagal 2009-09-17 Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B su „Nordea Bank Finland“ Plc (dabar „Luminor Bank“ AS), pagal kurią sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai. Taip pat šalys yra įgijusios greta jų buto (kotedžo) esantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) bei automobilį. Sutuoktinių turto balansą sudaro: 130 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės 302/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 24 000 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės pirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalių įsipareigojimai bankui sudaro 53 857,55 Eur, kurie šalims dalinami lygiomis dalimis, t. y. po 26 928,77 Eur. Bendra turto vertė – 126 142,45 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis sudaro po 63 071,23 Eur;
1.3 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nelaikytina ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas registruotas abiejų sutuoktinių vardu, tačiau yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas iš ieškovės brolio D. V. lėšų. Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalinti 10 000,00 Eur indėlį, nors indėlis padėtas saugojimui iš šalių bendrų lėšų, tačiau faktiškai tai buvo ieškovės tėvo lėšos, gautos pardavus jo nuosavybę;
1.4 būstą su žemės sklypu ir pirtimi, esančius tame pačiame sklype, ir kreditą ieškovė prašo priteisti jai. Prašo ieškovei priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jis yra greta buto (duomenys neskelbtini), o atsakovui – piniginę kompensaciją iš ieškovės. Atsakovui prašo priteisti automobilį „Mitsubishi Pajero“. Ieškovei tenkanti turto vertė yra 122 142,45 Eur, o atsakovui tenkanti turto vertė yra 4 000 Eur. Iš ieškovės priteistina atsakovui kompensacija sudaro 59 071,23 Eur. Pagal kredito sutartį su „Nordea Bank Finland“ Plc (dabar „Luminor Bank“ AS) sutuoktinių įsipareigojimai yra solidarūs. Ieškovė turi finansines galimybes mokėti būsto kredito įmokas;
1.5 atsakovas yra 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo savininkas, atsakovui nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo (verslo) vertė nuo bendro ūkio vedimo pradžios, per gyvenimo santuokoje laikotarpį, padidėjo 172 000 Eur (217 000 Eur – 45 000 Eur). 172 000 Eur akcijų vertės padidėjimo suma pripažintina ieškovei ir atsakovui priklausanti jungtinės nuosavybės teise, ir nutraukiant santuoką, ½ šios sumos (86 000 Eur) priklauso ieškovei;
1.6 po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2018-11-15 atsakovas perleido UAB „Formikos logistika“ akcijas savo sūnui iš pirmos santuokos D. V.. Bendrovė buvo įsteigta šalių santuokos metu (2014-11-24). Ieškovei priteistina ½ akcijų nominaliosios vertės dydžio kompensacija (1 448 Eur);
1.7 2009-08-06 atsakovas įsteigė UAB „Eoris“. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dydžio nominaliosios akcijų vertės 1 448,10 Eur dydžio kompensaciją, bendrovės akcijas po santuokos nutraukimo paliekant asmenine atsakovo nuosavybe;
1.8 ieškovė prašė sūnaus I. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nes jai 2019-09-30 patikslinto ieškinio pateikimo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką ir vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas atsakovą. Sūnus teigia, kad norėtų grįžti gyventi pas ją, todėl ieškovė prašo sūnaus I. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ikiteisminis tyrimas dėl vienkartinio sudavimo vaikui per lūpas buvo nutrauktas;
1.9 dėl bendravimo su vaiku nurodė, kad dėl savo darbo grafiko (ieškovė baigia darbą 17.30 val.) ir grūsčių jai nepavyksta su sūnumi pasimatyti teismo nustatyta tvarka iki 20.00 val. trečiadieniais, o kitomis dienomis atsakovas neleidžia ieškovei pasimatyti su sūnumi. Su sūnumi ieškovė turėdavo galimybę būti tik kas antrą savaitgalį. Atsakovas nesilaiko teismo nutarties, kurioje nurodyta, kad vaikas nevaržomai bendrauja su motina ryšio priemonėmis. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką;
1.10 sūnaus I. V. išlaikymui yra reikalinga 747,51 Eur suma, ieškovė suapvalina iki 700 Eur. Ieškovės pajamos yra apie 1 600 Eur, o atsakovo pajamos apie 2 000 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kasmėnesinę išmoką iki jo pilnametystės po 552 Eur;
1.11 prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai sutampa su priešieškinyje išdėstytas argumentais).
Šalies argumentai
3. Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį ieškovei I. V., kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) išlaikymo iš ieškovės nepriteisti; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – V., atsakovui – V.; 5) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; 6) priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui I. V. išlaikymą iki jo pilnametystės po 230 Eur periodinėmis išmokomis, mokamą kiekvieną mėnesį; 7) nustatyti tokią ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką: 7.1) ieškovė su sūnumi bendrauja tris pirmus mėnesio savaitgalius, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindama sekmadienio vakare 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 7.2) ieškovė su sūnumi bendrauja poriniais metais per Šv. Velykas, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžina šventinės dienos vakare 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 7.3) ieškovė su sūnumi bendrauja neporiniais metais per šv. Kalėdas, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžina antrąją šv. Kalėdų dienos išvakarėse 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 7.4) ieškovė su sūnumi bendrauja poriniais metais per Naujuosius Metus, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 16.00 val. ir grąžina antrąją Naujųjų Metų dienos išvakarėse 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 7.5) kiekvienais metais ieškovė praleidžia su sūnumi pusę jo vasaros, rudens, pavasario ir žiemos atostogų. Šių atostogų laikas iš anksto, ne vėliau nei prieš 2 savaites, šalių suderinamas informuodamos viena kitą; 7.6) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir atsakovui sutikus, I. V. su sūnumi gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko; 7.7) I. V. įsipareigoja nepalikti sūnaus I. su nepilnamečiu vaiku P. vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros, kuomet I. turi bendrauti su mama pagal aukščiau prašomą nustatyti bendravimo grafiką; 8) santuokos metu šalių vardu pagal 2010-05-05 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-3319 įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė žemės sklypo ir jame esančios neįregistruotos pirties vertė 34 000 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; 9) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. akcijų pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp sutuoktinių taip: 2 vnt. akcijų asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovo naudai ir 2 vnt. akcijų asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovės naudai, 10) įpareigoti ieškovę grąžinti nepilnamečiam sūnui I. V. išmokėtas valstybės išmokas, laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki patikslinto priešieškinio pateikimo dienos 1 040 Eur, šių išmokų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 11) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 149 000 Eur)asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei; 12) 302/600 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei; 13) ½ dalį buto, (vidutinė ½ buto rinkos vertė 8 000 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei; 14) atsakovo vardu registruotą transporto priemonę – keleivinį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur minus 2 500 Eur automobilio gedimui šalinti, todėl šiuo metu esama vertė 1 500 Eur) – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; 15) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 34 274 Eur dydžio kompensaciją už jai paliekamą santuokoje įgytą didesnę bendro turto dalį natūra; 16) priteisti atsakovui iš ieškovės 3 186 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokoje įgyto turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui; 17) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 5 000 Eur kompensaciją (indelis sukauptas šalių santuokos metu); 18) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 005 Eur kompensaciją už pirties suniokojimą; 19) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 5 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeninio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą iš bendrų šeimos lėšų; 20) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 800 Eur kompensaciją už sukauptą gyvybės draudimą; 21) nustatyti, jog ieškovė visą priteistų kompensacijų sumą turi išmokėti atsakovui per 20 d. nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos; 22) nustatyti, kad įsipareigojimus pagal 2009-09-17 kredito sutartį Nr. B K 09/09/22B, sudarytą su AB „Luminor Bank“ AS, po santuokos nutraukimo vykdo asmeniškai ieškovė; prieš banką AB „Luminor Bank“ AS šalys lieka solidarūs skolininkai. Ieškovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal 2009-09-17 Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B, įmokas bankui moka atsakovas, tačiau jis turi teisę visas bankui sumokėtas įmokas išieškoti iš ieškovės; 23) priteisti atsakovui iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1 santuokos pradžioje šalių santykiai buvo geri, tačiau vėliau santykiai prastėjo. Tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovas delnu sudavė ieškovei. Ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas jiems susitaikius. Šalys bandė išsaugoti santykius, tačiau ieškovė registruodavosi pažinčių portaluose, kartais nebegrįždavo nakvoti. Ieškovė nepagrįstai kaltino atsakovą smurtu, inicijuodavo nepagrįstus ikiteisminius tyrimus dėl smurto vartojimo tiek prieš ją ir prieš nepilnamečius vaikus. Abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2 šalių nepilnametis vaikas I. yra išreiškęs norą gyventi kartu su tėvu, su juo gyvena nuo 2019-07-29, todėl prašo sūnaus I. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Mėnesinės išlaidos sūnui sudaro 400 Eur. Iš ieškovės vaiko išlaikymui priteistina ½ dalis lėšų reikalingų jo išlaikymui. Reikia užtikrinti sąlygas, jog ieškovės globotinis P. nepasiliktų vienas su I. Ieškovė šių sąlygų tinkamai nevykdo;
3.3 Pagal Išmokų vaikams įstatymą skiriamą išmoką sūnui I. gauna ieškovė, nors nepilnametis vaikas su ja negyvena nuo 2019-07-29. Atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę grąžinti nepilnamečiam sūnui išmokėtas valstybės išmokas nuo 2019-08-01 iki patikslinto priešieškinio pateikimo dienos – 1 800 Eur ir šių išmokų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą;
3.4 šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 192 500 Eur, neįvykdyto įsipareigojimo suma – 52 952,17 Eur. Dalinant santuokoje įgytą turtą natūra ieškovei tenka turto už 157 000 Eur, atėmus 52 952,17 Eur dydžio prievolę, lieka 104 047,83 Eur, atsakovui – 35 500 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovui priteistina 36 848,75 Eur kompensacija (104 047,83-35 500 Eur) = 68 547,83 Eur / 2 = 34 274 Eur už jam natūra tenkančią mažesnę turto dalį. Prašo teismo nustatyti, jog ieškovė per 20 d. nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos už jai paliekamą santuokoje įgytą didesnę bendro turto dalį natūrą turi išmokėti atsakovui 34 274 Eur dydžio kompensaciją;
3.5 šalys „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyriuje turėjo terminuotą indėlį 10 000 Eur sumai. Pasibaigus 2018-08-17 terminuoto indėlio sutarčiai ieškovė šiuos pinigus pasiėmė, tačiau atsakovui priklausančios ½ dalies neatidavė, todėl Nordea terminuotas indėlis turi būti padalintas šalims po ½. Atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo įgijęs transporto priemonę „Mitsubishi Eclipse“, vin. Nr.: (duomenys neskelbtini). Šią transporto priemonę atsakovas pardavė už 11 000 Lt, t. y. 3 186 Eur. Gauti pinigai buvo skirti žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Prašo iš ieškovės jo naudai priteisti panaudotas asmenines lėšas, minėtam turtui įsigyti, t. y. 3 186 Eur. Santuokos metu pagal gyvybės draudimo sutartį yra sukaupta 1 600 Eur, šios lėšos turi būto padalintos tarp šalių, prašo jo naudai priteisti iš ieškovės pusę šių lėšų, t. y. 800 Eur. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 1 005 Eur kompensaciją už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto būklės pabloginimą. 2019-02-14 atsakovas gavo ieškovės laišką, kad pirtyje 2019-01-26 kilo gaisras, pirties atstatymo darbai kainuotų 1 005 Eur;
3.6 priteisti iš ieškovės jo naudai 5 000 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą iš bendrų šeimos lėšų. Į turto pagerinimą investuota 11 972,49 Eur. Įvertinus turto nusidėvėjimą, atlikto turto pagerinimo išlaidos susidaro 10 000 Eur. Atsakovas prašo nustatyti, jog ieškovė visą priteistų kompensacijų sumą turi išmokėti atsakovui per 20 d. nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos;
3.7 prašo nepriteisti ieškovei kompensacijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą, nes šalių santuokos metus akcijos nuvertėjo. Atsakovo vardu yra įregistruota 10 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurias atsakovas įsigijo dar iki santuokos sudarymo su ieškove. 2008 metais akcijų kiekis pagal akcijų vertę sudarė 53 153 Eur/10 548 = 5,18 akcijų. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 10 – 5,18 = 4,82 akcijos: ieškovei priklauso: 4,82 : 2 = 2,41 akcijos, kas suapvalinus sudaro 2 akcijas;
3.8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra 109 000 Eur. Pritaikius 2018-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso nepaskirstytą nuostolį (45 000 Eur) ir 2008-2018 metų infliaciją (34 444 Eur), 2018-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra 29 556 Eur. Akcijų kainos skirtumas sudaro: 29 556-57 153 = (-27 597 Eur). Atlikus paskaičiavimus ir pritaikius infliaciją, akcijos per šalių santuokos nugyventus metus kartu nuvertėjo, todėl ieškovei kompensacija už esamas akcijas nepriklauso.
Atsiliepimas
4. Ieškovė I. V. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:
4.1 faktiškai šalių santuoka iširo 2016 m. gruodžio mėn. Tai, jog 2017 metais buvo pradėtas globoti P. P., nepaneigia šios aplinkybės, dokumentai dėl įvaikinimo buvo pateikti 2015 metais, ilgai užtruko dokumentų tvarkymas, berniukas į šeimą paskirtas 2016 m. rugpjūtį. Berniukas puikiai adaptavosi, užsimezgė ryšys tarp vaiko ir globėjos, todėl atsakovas buvo paprašytas užbaigti įvaikinimo procedūrą. Atsakovas nesutiko berniuko įvaikinti, tačiau sutiko užbaigti globos procesą. 2018-01-03 šalių santuoka buvo nutraukta. Tačiau atsakovas nesilaikė duotų įsipareigojimų rūpintis buvusia šeima, todėl buvo pateiktas apeliacinis skundas. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir nepavykus sutarti dėl sąžiningų santuokos nutraukimo bendru sutikimu sąlygų, buvo inicijuota santuokos nutraukimo byla;
4.2 devynerius santuokos metus šeima turėjo pagrindinę problemą: atsakovo taikomą žiaurią ir fizinėmis bausmėmis grįstą vaikų auklėjimo sistemą. Dėl atsakovo smurto į teisėsaugos institucijas nesikreipė, bijodama prarasti šeimą. Kai 2017-09-19 vyras pradėjo antrą kartą fiziškai smurtauti prieš ieškovę, ji kreipėsi į policiją, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-09 priėmė nuosprendį, atsakovas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nekentėjusiąja. Šalys vėl bandė išsaugoti santuoką, tačiau santykiai prastėjo. Atsakovas pradėjo smurtauti ne tik prieš sūnų, bet ir prieš globotinį. Užfiksuotas atsakovo sugyventinės E. K. kreipimasis į policiją dėl atsakovo smurto (pradėtas ikiteisminis tyrimas), o 2021 metų teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurto prieš nepilnametę J. B.. Šalims bandant gelbėti santuoką, atsakovas jau palaikė artimus santykius su kita moterimi, kartu su ja apsigyveno jų bendruose namuose. Šalių santuoka iširo dar 2016 m. gruodžio mėnesį, o anketa svetainėje www.draugas.lt buvo sukurta 2018 m. sausio mėnesį, ši anketa nėra susijusi su santuokos iširimo priežastimis;
4.3 atsakovas skyrybas inicijavo 2016 metais, o atsakovo teismo procesas dėl smurto artimoje aplinkoje įvyko tik 2017-10-09. Policijos apklausoje dėl smurto prieš ją priežasčių atsakovas smurto priežastimi įvardijo aplinkybę, kad jam naktį teko vykti į darbą. Teismas nustatė, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka byloje surinktą medžiagą;
4.4 santuokos iširimą lėmė artimi atsakovo santykiai su sekretore J. Š.. Be to, atsakovas sistemingai rašė nepagrįstus skundus teisėsaugos institucijoms. VšĮ ,,Sotas“ 2016-03-07 specialistų parengtoje išvadoje ,,Dėl būsimų globėjų (...)“, atsakovas nurodo, jog ieškovei svarbi šeima. Išvadoje rašoma, jog atsakovo taikomi drausminimo ir auklėjimo metodai neatitinka vaiko ugdymosi poreikių, o išvadoje dėl P. P. globos kokybės nurodyta, kad ,vyras stokoja ,,savikontrolės įgūdžių ir kitų gebėjimų tinkamai drausminant bei auklėjant vaikus ir valdant savo emocijas“, kas įrodo, kad santuokos iširimo priežastimi tapo smurtinis nevaldomas atsakovo elgesys prieš sutuoktinę ir kitus šeimos narius. Dėl prie priešieškinio pridėto ieškovės dukros M. J. laiško - dukra prisipažino daug metų turėjusi negatyvią nuomonę apie patėvį, bet skyrybų metu stojo jo pusėn norėdama padėti išsaugoti šeimą, padėti broliui I., laiškas remia ne atsakovą, o šeimos išsaugojimo idėją;
Šalies argumentai
4.5 ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Vaiko teisių specialistams sūnus du kartus išdrįso pareikšti, kad norėtų gyventi su mama;
4.6 ieškovė nesutikdama su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, nesutinka ir su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo iš jos priteisimo, nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti jos ir sūnaus bendravimo tvarka. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, prašo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti tokią, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančia motina bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio;
4.7 nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui. Jeigu ieškovei reikėtų išmokėti atsakovui kompensaciją, jos finansinės galimybės leidžia tai padaryti;
4.8 nesutinka su atsakovo reikalavimu sumokėti 5 000 Eur kompensaciją. Butas (duomenys neskelbtini), jai atiteko po skyrybų su A. J.. Jis A. J. lėšomis 2007 metais buvo suremontuotas ir įrengtas. Butas nebuvo pagerintas nei asmeninėmis atsakovo, nei bendromis šeimos lėšomis;
4.9 10 000 Eur indėlis nėra ieškovės nuosavybė, nors ir buvo padėtas jos vardu. Tiek butas, tiek indėliai nebuvo registruojami tėčio vardu dėl silpnos jo sveikatos (serga vėžiu ir lėtiniu alkoholizmu), dėl jo silpnų gebėjimų disponuoti savo turtu. Šie pinigai išleisti sanatoriniam tėčio gydymui, mokesčiams už butą bei mašinai įsigyti;
4.10 atsakovas prašo priteisti 1 005 Eur kompensaciją už pirties nuvertėjimą, dėl kilusio gaisro pirtyje. Teiginiai apie turto suniokojimą yra atmestini kaip neįrodyti. Priteisus pirtį ieškovei, gaisro padarinių pašalinimo darbų kainos dalimi mažintina atsakovui išmokėtina kompensacija;
4.11 atsakovo pozicija pripažinti 4 įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nepagrįsta, nes atsakovas be pagrindo kvestionuoja abiejų teismo ekspertų išvadas skaičiuodamas infliaciją ir taikydamas balansinius nuostolius. Ieškovė nesutinka, kad įmonės pelno padidėjimas būtų išmokėtas akcijomis;
4.12 ieškovė kiekvienais metais netekdavo pajamų vidutiniškai 20 000 Eur sumai. Nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovo verslo pelno padidėjimą, būtų pažeistos jos kaip asmens teisės į lygių dalių principą, neįvertintas indėlis į šeimos gyvenimą, auginant keturis vaikus ir vienai rūpinantis buitimi;
4.13 atsakovas prašo priteisti 1 800 Eur valstybės išmoką vaikui. Šie pinigai yra naudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti kai sūnus bendrauja su motina, nuperkant jam būtinus daiktus, skiriant lėšas vaiko laisvalaikiui, pramogoms ir pan.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo „Luminor bank“ AS pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, nurodė, kad:
5.1 tarp Banko ir kredito gavėjų I. V. ir V. V. 2009-09-17 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 09/09/22B (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 92 678,00 Eur būsto kreditas (paskirtis – butui su žemės sklypu pirkimui ir įrengimui) terminui iki 2027-08-20. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka;
5.2 negrąžinto kredito likutis 2018-08-31 sudarė 55 663,50 Eur. Įsiskolinimų už kreditą nebuvo, tačiau V. V. sąskaitoje buvo minusas (- 5,51 Eur);
5.3 neprieštarauja dėl Bankui įkeisto turto tik tarp sutuoktinių padalijimui, kadangi sutuoktiniai Bankui atsako solidariai. Bankas prieštarautų hipotekos apsunkinimui;
5.4 sutuoktiniai būtų nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, jeigu vaiko išlaikymui bus skiriama ieškovės I. V. prašomas išlaikymo dydis po 552 Eur. Banko vertinimu, atsakovo prašomas išlaikymo dydis po 230 Eur yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai bei nepažeistų kreditoriaus Banko teisių ir teisėtų interesų.
6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad:
6.1 I. V., gimęs 2009-03-15, gyvena su tėvu. Lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi ir sugyventine gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Namuose jauku, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis. Susitikimo metu I. geranoriškai bendravo, atrodė prižiūrėtas, tvarkingai apsirengęs, tačiau buvo nekalbus. Nurodė, kad nori pasilikti gyventi su tėčiu, bet patiktų gyventi Vilniuje, nes ten yra draugai. Jeigu gyvens su tėčiu, rečiau matys brolį. Mama pasiima savaitgaliais. Patinka būti pas mamą;
6.2 atsižvelgiant į nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą, apsilankymo gyvenamojoje vietoje metu nustatytas aplinkybes ir vaiko nuomonę bei interesus, nepilnamečio I. V. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu galimai labiau atitiktų jo interesus. Teismo 2019-09-06 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka galimai būtų pakankama užtikrinti galimybę I. V. ir jo motinai išsaugoti tarpusavio ryšį;
Žemesnės instancijos teismas
6.3 vaiko nuomonės išklausymo 2021-10-04 akte nurodyta, kad su I. pokalbio metu buvo geras kontaktas, berniukas pozityviai nusiteikęs. Susitikimo pradžioje jam buvo paaiškinta kur jis yra, paklausta, ar vaikas žino susitikimo tikslą. Paaiškėjo, jog vaikas žino, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir, jo manymu, į pokalbį jis pakviestas dėl to. Berniukas papasakojo apie savo aplinką, apibūdino jam svarbius žmones (kalbėdamas apie jam svarbius žmones įvardijo motiną, tėvą, brolį P., motinos sugyventinį R., tėvo sugyventinę A., mokyklos draugus). Į klausimą, ką norėtų pakeisti, atsakė: „Pakeisčiau, kad daugiau leistų susitikti su mama, norėčiau dažniau matytis su mama, kad leistų skambinti mamai kada noriu, neatiminėtų telefono, jei ką nors ne taip padarau. O taip aš patenkintas“. Berniukas, kalbėdamas su specialistėmis, išreiškė savo norą gyventi su tėvu, savo pasirinkimą grindė tuo, kad pakankamai gerai sutaria su tėvu, nenori keisti mokyklos, išsiskirti su draugais. Turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės I. V. ir atsakovo V. V. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4946, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. V. paliko pavardę „V.“, atsakovui V. V. paliko pavardę „V.“. Nustatė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai I. V. ir V. V. turtinėms teisėms atsiranda nuo 2018-09-30, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Nustatė nepilnamečio I. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. V.. Nustatė ieškovės I. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V. tvarką, pagal kurią: ieškovė su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku); šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius; pirmas dvi mėnesio savaites du kartus vaiką darbo dienomis susitikti su ieškove nuveža ir pasiima atsakovas, vieną kartą su vaiku susitikti važiuoja, jį pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė. Kitas dvi mėnesio savaites du kartus su vaiku darbo dienomis susitikti važiuoja ieškovė, kuri vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku); jeigu mėnesis turi penktą savaitę, tai vieną tokį mėnesį vaiką pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė, kitą – nuveža ir parveža atsakovas (pasikeisdami). Jeigu tą savaitę yra dvi bendravimo su vaiku darbo dienos, tai vieną dieną vaiką nuveža ir parveža atsakovas, kitą dieną pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė; ieškovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį: vieną savaitgalį ieškovė paima vaiką penktadienį pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina į jo gyvenamąja vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.30 val.; kitą savaitgalį atsakovas pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje nuveža vaiką ieškovei ir sekmadienį iki 20.00 val. jį pasiima. Jeigu mėnesis turi dar vieną savaitgalį, tai šalys jį praleidžia su vaiku, nuveža (pasiima) ir parveža (grąžina) vaiką pakaitomis; ieškovė bendrauja su vaiku poriniais metais per šv. Velykas, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 12.00 val. iki 13.00 val. ir grąžina antros Šv. Velykų dienos vakare iki 21.00 val. į jo gyvenamąją vietą; ieškovė su sūnumi bendrauja neporiniais metais per Šv. Kalėdas, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse (per šv. Kūčias) nuo 12.00 val. iki 13.00 val. ir grąžina antrąją šv. Kalėdų dieną iki 21.00 val. į jo gyvenamąją vietą; ieškovė su sūnumi bendrauja poriniais metais per Naujuosius Metus, vaiką pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 12.00 val. iki 13.00 val. ir grąžina pirmąją Naujųjų Metų dieną iki 21.00 val. į jo gyvenamąją vietą; kiekvienais metais ieškovė praleidžia su sūnumi pusę jo vasaros, rudens, pavasario ir žiemos atostogų, šių atostogų su vaiku laiką šalys iš anksto, ne vėliau nei prieš 2 savaites, suderina, informuodamos viena kitą dėl atostogų planų; šalių gimtadienius sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis, šalims prieš 2 dienas suderinus tarpusavyje sūnaus pasiėmimo laiką; sūnaus gimtadienio dieną šalys su vaiku bendrauja kartu, o jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku jo gimtadienio dieną, vaikas savo gimtadienį praleidžia lyginiais metais su ieškove, nelyginiais – su atsakovu; dėl išvykimo su vaiku į užsienį šalys turi susitarti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį ir kitam iš tėvų pateikti informaciją apie išvykimo, grįžimo laiką ir buvimo užsienyje vietą; ieškovė su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonės atsižvelgdama į vaiko užimtumą, atsakovas įpareigojamas užtikrinti, kad ieškovė turėtų galimybę kartą per dieną pasikalbėti su vaiku telefonu; atostogų ir bendravimo su vaiku metu ieškovė privalo užtikrinti, kad atsakovas turėtų galimybę kartą per dieną pasikalbėti su vaiku telefonu; ieškovė įpareigojama nepalikti sūnaus su ieškovės globotiniu P. P. vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros; šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos; šalims ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu, ieškovė su sūnumi gali matytis dažniau. Priteisė iš ieškovės I. V. išlaikymą vaikui I. V. po 267 Eur iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui I. V. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skyrė vaiko tėvą V. V.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 302/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino ieškovės I. V. asmenine nuosavybe ½ buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su jame esančiu neregistruotu pirties pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei I. V. iš atsakovo V. V. 23 679 Eur piniginę kompensaciją. Priteisė iš ieškovės I. V. atsakovui V. V. 314,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino, kad ieškovės I. V. ir atsakovo V. V. po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriui pagal 2009-09-17 sudaryta Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/09/22B išlieką solidarūs. Nustatė, kad kredito įmokas pagal 2006-09-17 Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B moka ieškovė I. V.. Nustatė, kad tuo atveju, jeigu po santuokos nutraukimo pagal 2009-09-17 sudaryta Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/09/22B kreditorius „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius pareikalautų mokėjimų iš atsakovo V. V. atsakovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovės I. V. visų „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriui po santuokos nutraukimo sumokėtų sumų pagal nurodytą kredito sutartį. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. V. į valstybės biudžetą 1 199,80 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą 437,64 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo V. V. 1 865,66 Eur į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24, 2019-04-11, 2019-09-06, 2019-06-25, 2020-05-18 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:
7.1 šalys Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 4946, turi nepilnametį vaiką – I. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškovė globoja vaiką – P. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė – dėl sutuoktinio kaltės. Šalys viena kitai dėl konfliktų nuolatos kviesdavo policiją, nepilnamečiai šalių vaikai (biologinis sūnus ir globotinis) buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Psichologinį smurtą keitė fizinis, prieš vienas kitą ir prieš vaikus ir ne tik iš atsakovo, bet ir iš ieškovės pusės. Abi šalys viena prieš kitą naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą ir įvairių formų spaudimą, nesugebėjo susidoroti su šeimą užklupusiais išbandymais ir išsaugoti šeimą: nuo 2016 metų jų santykių krizė tik gilėjo, šalys neįsiklausė į mediatorių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, socialinių darbuotojų, teismo argumentus, nebuvo vienas kitam pakantūs ir lojalūs, nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
Šalies argumentai
7.2 ieškovė teigia, kad santuoka iširo 2016 metų gruodžio mėnesį. Atsakovas tvirtina, kad santuoka iširo 2018 m. rugsėjo mėnesį. Teismas sprendė, kad šalys po 2016 metų gruodžio mėnesio vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimyninį gyvenimą, todėl šalių santuokos panaikinimo teisiniai padariniai atsiranda kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi – 2018-09-30;
7.3 nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas;
7.4 šalių turėtos pavardės santuokos metu, paliktinos šalims po santuokos nutraukimo;
7.5 šalių vaikas dvejus paskutinius metus gyvena su atsakovu, išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, jog tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nerekomenduoja, jog šalių biologinis sūnus ir ieškovės globotinis gyventų kartu, vaikų bendravimas turi būti ribojamas dėl ieškovės globotinio vaiko specialiųjų poreikių;
7.6 ieškovės prašoma taikyti „bendratėvystė“, nustatant tokią vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo formą, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančia motina bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio, neatitiktų geriausių vaiko interesų, juolab, ieškovė nenurodo konkretaus tokio modelio įgyvendinimo;
7.7 ieškovė su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka. Teismas bylos nagrinėjimo metu reguliavo įvairias šalių bendravimo su vaiku situacijas, tačiau per paskutinius dvejus metus vaiko gyvenimo su tėvu laiką, skyrium gyvenančios motinos (ieškovės) kasdienė bendravimo tvarka su vaiku nėra nusistovėjusi dėl to, kad ieškovė, pasinaudodama įvairiais pretekstais, nesilaikė (-o) teismo nustatytos bendravimo su vaiku. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė dažniau matytųsi su vaiku, iš anksto suderinusi su juo susitikimo su vaiku laiką. Teismas nustatė ieškovės su vaiku bendravimo tvarką darbo dienomis. Konstatavo, kad šalys nori, kad ta iš šalių, su kuria vaikas negyvena, praliestų su juo beveik visus savaitgalius. Nepritarė tokiam šalių siekiui, nustatė, kad ieškovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį. Įvertinęs tai, kad šalys nuolatos konfliktuoja, teismas nustatė ieškovės bendravimo su vaiku tvarką švenčių dienomis, mokinių ir vasaros atostogų metu, kelionių į užsienį, nekeisdama laikinoje bendravimo tvarkoje nurodyto bendravimo eiliškumo. Įvertinęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas, teismas įpareigojo ieškovę nepalikti šalių sūnaus I. su ieškovės globotiniu P. P. vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros;
7.8 teismas, įvertinęs tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, minimali mėnesinė alga 2022 metais yra 730 Eur neatskaičius mokesčių (533,64 Eur alga „į rankas“), sprendžia, kad ieškovė turi teikti savo vaikui – 267 Eur per mėnesį išlaikymą;
7.9 atsakovas prašo teismą įpareigoti ieškovę grąžinti nepilnamečiam vaikui nuo 2019-08-01, sumokėtas valstybės išmokas – 1 040 Eur (120 Eur vienkartinę išmoką vaikui, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams šalinti; nuo 2019-08-01 iki 2020-12-31 mokamą išmoką vaikui po 50 Eur, iš viso 200 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-11-30, mokamą išmoką po 60 Eur, iš viso 660 Eur). Atsakovas turėjo pats kreiptis dėl išmokos. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovė šią pinigų sumą panaudojo ne vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas;
7.10 ieškovės nurodomos aplinkybės, kad abu žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) yra naudojami kaip vienas kiemas, o pirčiai elektra tiekiama per bendrą įvadą (iš kotedžo), nesudaro objektyvių kliūčių šiuos turtinius vienetus valdyti ir naudoti atskirai. Atsakovo argumentas, kad jis siekia turėti gyvenamąjį būstą, yra pagrįstas, šalys neneigė, kad pirties pastatas yra naudojamas ne tik rekreacijai, bet ir gyvenimui (nuomojamas). Pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, padalijus šalims bendrąją jungtinę nuosavybę, konstruktyvus šalių bendradarbiavimas ir nekilnojamojo turto valdymas yra įmanomas. Šalys į bylą pateikė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), išvadas dėl turto rinkos kainos. Teismas, nustatydamas ginčo turto rinkos kainą, vadovaujasi UAB „Marleksa“ Konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 19-04-13/1. Atsakovui iš ieškovės priteistina 27 524 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį natūra;
7.11 ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės dėl už automobilio pardavimą gautų lėšų panaudojimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įsigyti, todėl yra pagrindas padidinti atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį natūra: 30 710 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę ginčo nekilnojamojo turto dalį natūra;
7.12 ieškovei nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo metu ji aiškiai būtų išreiškusi savo valią jo dalį įsigyti asmeninės nuosavybės teise, pripažįsta ½ buto (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, o atsakovui priteisia kompensaciją - 3 325 Eur kompensaciją;
7.13 ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 10 000 Eur jai padovanojo tėvas, patvirtina chronologiškai nuoseklūs ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jos paaiškinimai, kuriuos patvirtina liudytojų D. V. ir J. V. parodymai. Todėl šią išmoką teismas pripažįsta asmenine ieškovės nuosavybe, o atsakovo reikalavimą priteisti 5 000 Eur kompensaciją atmeta kaip nepagrįstą;
7.14 įvertinęs tai, kad teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms taikomos nuo 2018-09-30, už 2018-08-06 pažymoje siūlomą utilizuoti automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas eisme šiuo metu yra draudžiamas, priteisia ieškovei iš atsakovo 750 Eur kompensaciją;
7.15 ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad pagal „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius 2009-09-17 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/09/22B privalomo ieškovės „Luminor Bank Life Insurance“ sudaryto gyvybės draudimu sukaupta suma 2019-03-03 yra 1 600 Eur. Ieškovė neginčija atsakovo reikalavimo, jog ½ šios sumos, būtų priteista atsakovui kaip kompensacija, todėl atsakovui iš ieškovės pritiestina 800 Eur dydžio piniginė kompensacija ieškovės asmeninio turto sukūrimui panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų;
7.16 sprendė, kad ieškovė nepaneigė principo, kad piniginės lėšos, kuriomis yra atsiskaityta už butui (duomenys neskelbtini), pirktus daiktus, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl šalių santuokos metu iki 2018-09-30 į ieškovės turtą (duomenys neskelbtini), investuotos piniginės lėšos pripažintinos bendromis šalių lėšomis, už kurių panaudojimą ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti atsakovui iš ieškovės priteistina 3 986,25 Eur kompensacija;
7.17 ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirtis po gaisro buvo nuomojama, todėl darytina išvada, kad gaisro padariniai pašalinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už pirties suniokojimą (nuvertėjimą) atmestinas;
7.18 priteisė ieškovei piniginę kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo (verslo) vertės padidėjimą. Teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketų rinkos vertės padidėjimą nustato teismų praktikoje taikomu būdu – išvedant skirtingų turto verčių vidurkį ir priteisia ieškovei iš atsakovo 61 750 Eur kompensaciją pinigais už atsakovui nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo (verslo) vertės padidėjimą šalių santuokos metu;
7.19 patikrinus Juridinių asmenų registre atsakovo į bylą pateiktus duomenis apie UAB „Formikos logistika“ ir UAB „Eoris“, duomenų, kad šių įmonių akcijos šalių santuokos metu priklausė atsakovui nuosavybės teise - nenustatyta, todėl ieškovės reikalavimai, priteisti jai iš atsakovo 1 448 Eur dydžio kompensaciją už UAB „Formikos logistika“ akcijų perleidimą ir priteisti 100 proc. UAB „Eoris“ akcijų atsakovui, o jai priteisti 1 448 Eur kompensaciją, atmestini kaip nepagrįsti;
7.20 atlikus šalių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 23 678,75 (suapvalinus 23 679 Eur) kompensacija;
7.21 kredito įmokas pagal 2006-09-17 Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B moka ieškovė, o kreditoriui Luminor Bank AS šalių įsipareigojimai išlieka solidarūs;
7.22 pagal patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytose dalyse ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
8.1 teismas priimdamas sprendimą pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nustatęs, jog vaikas su mama turi bendrauti ir darbo dienomis. Pagal priimtą sprendimą vaikas turės susitikinėti su ieškove, vietoj to, kad galėtų lankyti užklasines veiklas;
8.2 sprendimas, kad šalys neturi keistis (mažinti) ieškovės ir sūnaus bendravimo dienų per savaitę skaičiaus, prieštarauja teismų formuojamai praktikai, neleidžia šalims naudotis sutarties laisvės principu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams;
8.3 apeliantas yra įpareigojamas nuvežti vaiką į susitikimus su ieškove. Dėl šio įpareigojimo apeliantas patirs ne tik didesnių laiko sąnaudų, bet ir finansinių sąnaudų. Toks įpareigojimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, pažeidžia jo teise į laisvalaikį, darbą;
8.4 teismas be teisinio pagrindo nepilnamečio sūnaus išlaikymą iš ieškovės priteisė ne nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kada šalių vaikas pradėjo gyventi su apeliantu (ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra), o nuo sprendimo priėmimo dienos;
8.5 ieškovė nepateikė įrodymų, kad 1 800 Eur suma gauta už nepilnamečiam vaikui sumokėtas valstybės išmokas buvo panaudota vaiko poreikiams. Mokamomis valstybės išmokomis turėjo disponuoti apeliantas, kuris rūpinasi vaiku kiekvieną dieną, o ne ieškovė;
8.6 teismas spręsdamas dėl turto vertės nustatymo, nekilnojamojo turto vertę, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo nusprendė vadovautis apelianto atliktu vertinimu, o ne ieškovės. Teismas nustatė, šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės taikyti nuo 2018-09-30. Todėl ieškovės 2018-10-31 atlikto turto vertinimas turtiniu pasekmių taikymo datai yra artimesnis nei apelianto atlikto vertinimas (data 2019-04-12);
8.7 teismas be teisinio pagrindo, konstatuoja, kad neva ieškovė įrodė, aplinkybę, jog 10 000 Eur indėlis buvo jos asmeninės lėšos, t. y. tėvo dovana. Byloje jokia dovanojimo sutartis nebuvo pateikta;
8.8 byloje nepateikta įrodymų, jog gaisro padariniai yra pašalinti ir dėl to pirtis nenuvertėjo. Gaisro padariniai nebuvo pašalinti, buvo atliktas kosmetinis apdailos remontas, paslepiant rimtus apgadinimus;
8.9 teismas dalindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas be teisinio pagrindo nukrypo nuo prioritetinio turto dalijimo natūra principo;
8.10 teismas be teisinio pagrindo nusprendė vadovautis ieškovės pateiktos teismo ekspertės Dalios Aleknienės ekspertizės išvadomis, kadangi bylos metu buvo nustatyta daug atliktų netikslumų, minėtos teismo ekspertės pateiktame ekspertizės akte. Teismas neturėjo pagrindo vertinti ir vesti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vidurkį iš dviejų vertinimų;
8.11 teismas klaidingai traktuoja, kad pritaikius palyginamąją infliaciją, apeliantas bando įrodyti, kad akcijos yra bevertės. Akcijų vertę, pagal teismo paskirta teismo ekspertizę, nustatė ekspertai ir pagal teismo ekspertų pateiktus ekspertizės aktus buvo nustatyta akcijų vertė, tačiau nei byla nagrinėjantis teismas, nei teismo ekspertai savo ekspertizės akte nenagrinėjo svarbaus klausimo, t. y. infliacijos taikymo akcijų nustatytoms vertėms. Liko neatsakyta į klausimą, koks yra akcijos vertės padidėjimas;
8.12 teismas, spręsdamas apelianto galimybę išmokėti kompensaciją, neteisingai vertino byloje esančius duomenis dėl apelianto galimybės išmokėti kompensaciją ieškovei. Apeliantas ieškovei turi išmokėti 23 678,75 Eur kompensaciją. Ši suma yra labai didelė apeliantui.
9. Ieškovė I. V. prašo tenkinti apelianto V. V. apeliacinį skundą dalyje dėl nustatyto ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. V. darbo dienomis, panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir sprendimą iš dalies pakeisti, numatant kad darbo dienomis ieškovė bendrauja su sūnumi trečiadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val.; kitoje dalyje apelianto V. V. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
9.1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu ir laikosi pozicijos, kad sūnui geriausia gyventi su mama. Gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu neatitinka vaiko interesų;
9.2 sutinka su apeliantu, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama nei vienai iš šalių, taip pat ir vaikui. Darbo dienomis turėtų gyvai bendrauti su vaiku tik trečiadieniais;
9.3 pareiga vežioti sūnų į susitikimus su mama turi būti dalinama pusiau ne tik dėl nemažų kaštų, bet ir dėl ieškovės sveikatos. Sprendimas, įpareigojantis apeliantą tam tikromis dienomis pristatyti vaiką ieškovei, yra pagrįstas ir teisėtas;
9.4 sprendimu nustatyta, kad šalys turėtų susitarti dėl ieškovės bendravimo su vaiku kitomis darbo dienomis, pakeisti bendravimą, bet bendravimo dienų skaičius mažėti neturi. Šalys negeba susitarti dėl jokių klausimų, todėl bendravimas darbo dienomis turėtų vykti tik trečiadieniais, kitas dienas eliminuojant iš bendravimo tvarkos;
9.5 pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momentą. Data, nuo kurios prašoma priteisti vaikui išlaikymą – kreipimosi į teismą diena – 2018-08-28. Tačiau susiklostė tokia situacija, kad šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta su apeliantu nustatyta nuo 2020-05-18 (ne nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kaip nurodo apeliantas), iki teismo nutarties nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu (2020-05-18) vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove;
9.6 vaiko išmoką skiria ne teismas, bet savivaldybės administracija, į kurią apeliantas turėjo kreiptis, jeigu tokią išmoką pageidavo gauti. Ieškovė pagrindė, kad išmoką išleisdavo būtent vaiko poreikiams tenkinti;
9.7 dalinamo turto vertė nustatoma ne faktinei santuokos iširimo datai, bet teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo datai arba labiausiai jai artimai datai. Teismas teisingai nustatė dalinamo turto vertę, vadovaudamasis UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitomis, kurios yra artimesnės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo datai;
Šalies argumentai
9.8 apeliantas teigia esantis nepajėgus išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, šį klausimą teismas galėjo išspręsti natūra priteisdamas žemės sklypą su pirtimi, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei, o ne apeliantui. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pirties pastatu priteisimo apeliantui. Į pirtį yra investuota 16 943,48 Eur, apeliantas nėra geranoriškas ir laisva valia nenorėtų su ieškove atsiskaityti už šias investicijas. Yra du keliai: teisminiu keliu reguliuoti šį ginčą arba viską išmontuoti ir grąžinti į ieškovei priteistą sklypą;
9.9 sprendimas dėl kompensacijos už banko indėlį pagrįstas įvykiais, nuosekliai pagrindžiančiais ieškovės nurodytą poziciją, kad indėlis nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: butas Marijampolėje nupirktas už lėšas, gautas pardavus J. V. namą, birželį, o indėlis padėtas liepą;
9.10 įrodyta, kad po gaisro pirtis buvo suremontuota, pagerinant iki gaisro buvusią pirties būklę. Apeliantas nėra matęs, kaip atrodo pirtis po remonto ir savo teiginiais klaidina teismą;
9.11 teismas teisingai sprendė, kad ieškovės žinios, išsilavinimas ir šalių tarpusavio santykiai neleidžia taikyti apelianto reikalavimo dalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas natūra;
9.12 apeliantas įvardija save kaip ligotą ir finansiškai neįgalų, bankrutuojantį asmenį, nors faktai liudija priešingai: trys įmonės, brangios lizinginės mašinos, nemažėjantis darbuotojų skaičius, Trakuose bei Skaidiškėse sūnaus D. V., įmonėje dirbančio direktoriaus pavaduotoju, vardu baigiami statyti namai. Kad sustiprintų savo kaip beturčio įvaizdį apeliantas prieš pat apeliacinio skundo įteikimą išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini)bir ten su sūnumi persikraustė, motyvuodamas nesusiklosčiusiais santykiais su moterimi. Tačiau skyrybos yra fiktyvios;
9.13 prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos atliktus pirties pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagerinimus per santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laikotarpį. Šie įrodymai svarbūs vertinant šio nekilnojamojo turto padalijimo tarp sutuoktinių būdą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, taip pat naujų įrodymų vertinimo pagrįstumas apeliaciniame procese.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Atsakovas V. V. su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2022-02-04 buto nuomos sutartį.
14. Ieškovė I. V. prašo prijungti prie bylos pirties pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo dokumentus – sąskaitą faktūrą 2019 m., 2019-02-13 pažymą apie gaisrą, 2019-04-19 pirkimo pardavimo kvitą, 2020-02-19 orkaitės pirkimo kvitą ir garantinę kortelę; 2020-03-25 UAB „Lonas“ PVM sąskaitą faktūrą; 2020-04-07 UAB „Pirtelė“ PVM sąskaitą faktūrą; 2020-10-05, 2020-10-10 (Nr. 1 ir Nr. 2) pirkimo pardavimo kvitus; 2020-10-21 pirkimo pardavimo kvitą; 2020-11-17 UAB „Lonas“ PVM sąskaitą faktūrą; 2021-01-05 UAB „Lonas“ PVM sąskaitą faktūrą; 2021-012-08 UAB „Celsis“ perdavimo priėmimo dokumentą; 2021-03-01 pirkimo pardavimo sutartį; 2021-10-21 UAB „Celsis“ pirkimo pardavimo sutartį su priedu; Pirkimo pardavimo sutarties sąlygas; 2021-11-24 UAB „Celsis“ PVM sąskaitą faktūrą ir kvitą; 2021-12-18 „Ikea“ kvitą Nr. 782; 2021-12-18 „Ikea“ kvitą Nr. 783; 2021-12-23 MB „Gyva pirtis“ PVM sąskaitą faktūrą; 2021-12-29 PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą; 2021-12-30 UAB „Perpus“ PVM sąskaitą faktūrą ir važtaraštį; 2022-01-27 UAB „Artūro kaminai“ sąskaitą faktūrą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti per kelis bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metus (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliantas 2022-05-18 prašymu teikia papildomus paaiškinimus dėl ieškovės I. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą. Paaiškinimus atsisakoma prijungti CPK 323 straipsnio pagrindu.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
17. Apeliantas teigia, kad teismas nustatęs tvarką, kad vaikas su mama turi bendrauti ir darbo dienomis, sudarė situaciją, kai pagal priimtą sprendimą vaikas vietoj lavinamųjų užsiėmimų turės susitikinėti su ieškove. Vaiko darbo dienų savaitė yra užimta: pirmadieniais lanko papildomus matematikos užsiėmimus; antradieniais lanko karatė treniruotes; trečiadieniais vyksta anglų kalbos užsiėmimai su korepetitore; ketvirtadieniais karate treniruotė; penktadieniais bendrauja su klases draugais, užsiima aktyviais žaidimais. Pagal skundžiamą sprendimą, susidaro situacija, kad vaikas turi atsisakyti užsiėmimų. Vaiko bendravimas darbo dienomis nėra tikslingas: grįžęs namo apie 20-21 val. turės paruošti namų darbus, susitvarkyti ir pasiruošti miegui, atsigulti galės ne anksčiau 23-24 val. Tikslinga būtų, jeigu vaikas su motina bendrautų tris savaitgalius, taip būtų kompensuojamas bendravimas darbo dienomis, vaikas su mama praleistų daugiau laiko, nebūtų kliūčių jo nusistovėjusiam režimui darbo dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Ieškovė nurodo, kad šeimos bylose teismas turi pareigą būti aktyviu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas yra susijęs su nepilnamečio asmens interesais, todėl egzistuoja pagrindas šioje dalyje sprendimą peržiūrėti. Nesutinka su sprendimu dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu. Byloje buvo būtina išsamesnė vaiko sprendimų analizė, kurią reikėtų pavesti atlikti teismo ekspertui – vaikų ir paauglių psichologui. Ieškovė sutinka su apeliantu, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama. Teismas neatsižvelgė į ieškovės darbo grafiką, kuriame yra nurodyta, kad antradieniais ji dirba iki 16.30 val., tad neturi galimybių atvykti į Trakus ir iš karto po pamokų pasiimti sūnų. Nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kurios ieškovė akivaizdžiai negalės vykdyti. Vaikas po pamokų turi daug popamokinės veiklos, kurios atsisakymas pakenktų vaikui. Tačiau kartą per savaitę susitikti su mama vaikui būtina. Tikslingiausia susitikimui skirti trečiadienius, atsisakant anglų kalbos korepetitorės paslaugų, nes vaikas gauna neigiamų pažymių ir nekalba angliškai. Papildomai mokytis anglų kalbos I. gali su ieškove ir su jos dukra M. J., kuri yra anglų kalbos mokytoja. Nėra buvę nė vieno savaitgalio, kada ieškovė pagal nustatytą tvarką būtų nepasiėmusi sūnaus, o visas atostogas vaikas leidžia pas ją, ne pusę, kaip kad yra nustatęs teismas.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu reguliavo įvairias šalių bendravimo su vaiku situacijas, tačiau per dvejus metus vaiko gyvenimo su tėvu laiką, skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku nėra nusistovėjusi dėl to, kad ieškovė, nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, ypač darbo dienomis. Vaiko nuomonės išklausymo 2021-10-04 akte užfiksuota, kad vaikas norėtų daugiau matytis su motina ir netrukdomas jai skambinti telefonu. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad ieškovė dažniau matytųsi su vaiku, iš anksto suderinusi su juo susitikimo su vaiku laiką, todėl matytis daugiau su vaiku darbo dienomis kliūčių ieškovei nėra: nuo Vilniaus iki Trakų (27,4 km) ir atgal ieškovė nuvykti gali, jei ne savo automobiliu, tai visuomeniniu transportu (traukiniu). Nustatė, kad ieškovė su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku).
20. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
21. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-18 nutartimi šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta su atsakovu. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu vaikas su tėvu gyveno bute Trakuose, kur vaikas lanko mokyklą. Tarnyba tikrino atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad V. V. su sūnumi I. V. ir sugyventine gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Namuose jauku, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas jau maždaug du metus gyvena kartu su atsakovu, atskirai nuo motinos, vertinama, jog jo gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su tėvu, dėl ko tenkinant ieškovės reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, kurios rodytų, kad yra pakankamas pagrindas vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Byloje turi būti pagrįsta, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas. Faktiškai jau pasikeitusi vaiko gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu pateisinti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą teismo procesiniu sprendimu, t. y. pagrįsti būtinybę keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Tokios aplinkybės, priimant sprendimą, nebuvo nustatytos. Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko šalių vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su tėvu, kad ši aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su motina.
22. Atsakant į ieškovės atsiliepimo argumentą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nesutikimo su teismo sprendimu šioje dalyje pažymėtina, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-26/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 23 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, net remdamasis aktyvaus teismo vaidmeniu, negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atsiliepime nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, kurie išeina už apeliacinio skundo ribų, ir konstatuoja, kad ieškovė nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, turėjo teisę teikti apeliacinį skundą.
23. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
24. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
25. Apelianto pozicija dėl popamokinės veiklos, nepaneigia to, jog dėl šalių sūnaus popamokinės veiklos grafiko negali nukentėti tiesioginis sūnaus bendravimas su motina ir prioritetas turi būti teikiamas vaiko ir motinos ryšio palaikymui, ypač tomis savaitėmis, kai su motina nebendraujama savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko bendravimas, su skyrium gyvenančia motina, yra vertingas socialiai. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kadangi tėvams nepavyko susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jos užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Tačiau teismas atsižvelgdamas į apelianto nurodytą šalių sūnaus užimtumą bei ieškovės poziciją dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis ir darbo grafiką, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (DOK-196505), sprendžia, kad būtų tikslinga patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimą su vaiku darbo dienomis tvarką ir nustato, kad ieškovė su vaiku darbo dienomis bendrauja trečiadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku). Įvertinus tai, kad mokiniai po pamokų privalo atlikti namų užduotis, užsiimti popamokine veikla, ilsėtis, nėra pagrindo darbo dienomis didinti motinos ir sūnaus bendravimo laiką.
26. Sprendimu teismas nustatė, kad šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius.
27. Apelianto nuomone, teismas nustatęs šalims įpareigojimą nemažinti ieškovės ir sūnaus bendravimo dienų skaičiaus, prieštarauja teismų formuojamai praktikai, nesudaro šalims galimybės naudotis sutarties laisvės principu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pagal teismo nustatytą įsipareigojimą susidaro situacija, kad šalims negalima susitarti dėl mažesnio bendravimo dienų skaičiaus, nors teismų praktikoje yra nurodyta, kad visus klausimus, susijusius su vaiku auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, todėl šis įpareigojimas yra naikintinas.
28. Ieškovė nurodo, kad tokia teismo sprendimo nuostata bus praktiškai neįgyvendinama. Kadangi šalys negeba susitarti dėl jokių klausimų, ieškovė mano, kad bendravimas darbo dienomis turėtų vykti tik trečiadieniais, kitas dienas eliminuojant iš bendravimo tvarkos.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tėvams nepavyko susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Atsižvelgdamas į tarp šalių kylančias konfliktines situacijas, pirmosios instancijos teismas, nustatė, vaiko interesus geriausiai atitinkančią, bendravimo tvarką ir apimtį. Bendravimo tvarkos apibrėžtumas yra būtinas tam, kad tiek šalys, tiek vaikas žinotų konkretų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiką, būdą, vietą ir tai tinkamai užtikrintų vaiko teises bei jo padėties stabilumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti teismo sprendimu įtvirtinta teisė kuriai nors šaliai mažinti bendravimo dienų skaičių, nes tuomet galimai susidarytų situacija, kai vienas iš tėvų darytų kliūtis vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Be to, CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
32. Apeliantas nurodo, kad sprendime teismas įpareigojo į susitikimus su ieškove vaiką nuvežti ir apeliantui. Toks įpareigojimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, pažeidžia jo teisę į laisvalaikį, darbą. Nepaisant to, kad apeliantui tenka didesne vaiko priežiūros našta, apeliantas yra įpareigojamas į susitikimus su ieškove sūnų nuvežti. Apeliantas patirs didesnių laiko sąnaudų ir finansinių sąnaudų. Apelianto darboviete yra Vilniaus mieste, vaikas gyvena ir mokinasi Trakų mieste, todėl apeliantas darbo dieną turės, palikti darbus ir iš Vilniaus nuvažiuoti į Trakus pasiimti vaiko, nuvežti jį motinai, laukti dvi valandas vaiko, kol jis baigs bendrauti su motina, tam, kad galėtų jį parvežti namo. Tam reikės papildomai per mėnesį nuvažiuoti apie 700 km, kas sudarys papildomas 140 Eur išlaidas, kurių niekas nekompensuoja. Trūkstant lėšų apeliantas bus priverstas riboti vaiko poreikius. Sprendimas šioje dalyje pažeidžia vaiko interesus, tėvų lygiateisiškumo principą.
33. Ieškovė nurodo, kad ši pareiga turi būti dalinama pusiau ne tik dėl nemažų kaštų, bet ir dėl jos sveikatos (gydytojų rekomendacija - vengti sėdimo darbo). Reikia skirti laiko globotiniui, o apeliantas neturi kitų išlaikytinių. Apeliantas yra direktorius, laisvai disponuojantis savo darbo laiku, o ieškovė tokios galimybės neturi. Ieškovei darbo krūvio dar daugiau mažinti neįmanoma. Vaikas išsikraustė gyventi į kitą miestą apelianto iniciatyva, apeliantas yra atsakingas už tai, kad atsirado papildomi kelionių kaštai. Apeliantas dirba Vilniuje, todėl važiuoja iš Trakų į Vilnių. Apeliantas yra suskaičiavęs, kad vaiko vežiojimo išlaidos yra 140 Eur per mėnesį, o ieškovė visuomet vaiką parsiveždavo ir nuveždavo bei lankydavo viena, ir jokių kuro išlaidų jai niekas nekompensavo. Pasipiktinimas pareiga kelis kartus nuvežti vaiką ieškovei yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmas dvi mėnesio savaites du kartus vaiką darbo dienomis susitikti su ieškove nuveža ir pasiima atsakovas, vieną kartą su vaiku susitikti važiuoja, jį pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė. Kitas dvi mėnesio savaites du kartus su vaiku darbo dienomis susitikti važiuoja ieškovė, kuri vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku). Jeigu mėnesis turi penktą savaitę, tai vieną tokį mėnesį vaiką pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė, kitą – nuveža ir parveža atsakovas (pasikeisdami). Jeigu tą savaitę yra dvi bendravimo su vaiku darbo dienos, tai vieną dieną vaiką nuveža ir parveža atsakovas, kitą dieną pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovė.
35. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Asmenys, besirūpinantys vaiku, privalo prisiimti visus finansinius, laiko ir kitokius galimus praradimus, nes be jų negalimas vaiko asmenybės formavimas ir vystymas. Byloje nustatyta, kad šeimos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas persikėlė gyventi į Trakus. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-07-22 surašė Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktą, kuriuo šalių sūnus I. V. buvo perduotas įstatyminiam atstovui – atsakovui V. V.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir tai, kad būtinybė vykti į kitą miestą kilo atsakovui persikrausčius gyventi į Trakus, o atstumas nėra mažas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatė, jog abu tėvai turi dalintis vaiko vežiojimo pareiga. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovė vaikui teikia išlaikymą, tad dalis išlaikymo gali būti skirta vaiko kelionėms į susitikimus su mama.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
36. Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo nepilnamečio sūnaus išlaikymą priteisė ne nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kada šalių vaikas pradėjo gyventi su apeliantu, o nuo sprendimo priėmimo dienos (2022-02-15) pažeidė teisėtus vaiko interesus, gauti tinkamą išlaikymą. Ieškovė sūnaus išlaikymui teikė 200 Eur laikiną išlaikymą, apeliantas teismo prašė priteisti 230 Eur išlaikymą, šalys dėl išlaikymo dydžio turėjo ginčą. Teismo argumentas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl laikino išlaikymo yra nepagrįstas. Teismas nustatęs, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, patvirtino, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo mažesne dalimi, tačiau neanalizavo ar toks ieškovės prisidėjimas yra pagrįstas vaiko interesų naudai, ar nepažeidžia išlaikymo priteisimo reglamentuojančių įstatyminių normų.
37. Ieškovė teigia, kad apeliantas prašė priteisti išlaikymą po 230 Eur. Teismas priteisė didesnio dydžio išlaikymą, nei prašė apeliantas – 267 Eur. Taip apeliantas bus pajėgus geriau patenkinti vaiko poreikius. Priešieškinyje apeliantas nenurodė datos, nuo kurios prašė priteisti vaikui išlaikymą. Sūnaus laikina gyvenamoji vieta su apeliantu nustatyta nuo 2020-05-18. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimą, išlaikymą iš ieškovės priteisti nuo 2020-05-18, 267 Eur išlaikymas turėtų būti priteistas ir ieškovei iš apelianto, nes nuo bylos teisme iškėlimo (2018-08-28) iki teismo nutarties nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu (2020-05-18) vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momentą.
38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės po 230 Eur. Atsakovas nenurodė datos, nuo kurios prašo priteisti vaikui išlaikymą. Preziumuojama, kad data, nuo kurios prašoma priteisti vaikui išlaikymą – kreipimosi į teismą diena – 2018-08-28. Byloje susiklostė situacija, kad šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta nuo 2020-05-18, ginčų tarp šalių dėl vaikui mokamo laikino išlaikymo nėra. Įvertinę nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas aktualus nuo sprendimo priėmimo dienos.
39. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo momento turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.
40. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad šalių vaikas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018-08-28, iki 2020-05-18 gyveno su motina. Nuo 2020-05-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2022-02-15, su tėvu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartimi konstatuota, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui teikia 200 Eur per mėnesį išlaikymą ir toks išlaikymas yra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti. Šalys šios nutarties dalies neskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-06 nutartimi, ieškovei prašant, buvo nustatyta laikina motinos ir šalių sūnaus I. bendravimo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-18 nutartimi iš dalies tenkintas atsakovo prašymas ir pakeista ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarka. Byloje nebuvo ginčo dėl sūnui mokamo laikino išlaikymo. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nenurodė datos, nuo kurios prašė priteisti vaikui išlaikymą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sūnaus išlaikymui teikė 200 Eur laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ginčo dėl laikino išlaikymo byloje nebuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl išlaikymo dydžio priteisimo momento, juolab, kad ginčui tęsiantis ne vienerius metus galėjo kisti ir vaiko poreikiai bei tėvų finansinės galimybės.
Dėl valstybės išmokos, skiriamos vaikui, priteisimo
41. Teismas netenkino apelianto reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti 1 800 Eur valstybės skirtas išmokas vaikui, kurias gavo ieškovė. Teismas konstatuoja, kad kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tai valstybės gaunamos išmokos priskirtinos prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, o ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 1 800 Eur suma buvo panaudota vaiko poreikiams. Pateiktas tik mokėjimo kvitas paspirtukui įsigyti (569 Eur), tačiau likusios sumos, t. y. kur buvo panaudoti likę pinigai, nepateikta. Teismui buvo žinoma, kad ieškovė vaiko išlaikymui teikė 200 Eur išlaikymą, todėl prie šios sumos ieškovė turėjo už likusias valstybės gautas išmokas vaikui pirkti kitų būtinų daiktų. Rašytinių įrodymų ieškovė byloje nepateikė, kas leidžia pagrįstai tikėti, kad ieškovė dalį vaiko pinigų panaudojo ne pagal paskirtį, o jais įvykdė savo turimą prievolę vaiko atžvilgiu, t. y. mokėjo laikiną išlaikymą vaikui. Apeliantas, priešingai nei nurodo teismas, dėjo pastangas gauti valstybes išmokas, t. y. jis prašė ieškovės pervesti gaunamus pinigus, o tam, kad šią išmoką perrašytų apeliantas turėjo gauti ieškovės sutikimą, kurio ji nedavė. Šalių sūnus gyveno su apeliantu, mokomomis valstybės išmokomis turėjo disponuoti apeliantas.
42. Ieškovė teigia, kad sūnui praleidžiant pas mamą kas antrą savaitgalį bei visas atostogas, ieškovė leidžia daugiau pinigų maistui, pramogoms, kelionėms, negu valstybė skiria. Kiekvieno susitikimo metu ketvirtadieniais ieškovė su vaiku praleidžia ne mažiau 6 valandas, pietauja arba vakarieniauti kavinėje. Ieškovė pateikė į bylą paspirtuko pirkimo kvitą, likusią dalį išleisdavo vaiko poreikiams tenkinti, suma tik 60 Eur. Atsakovas ieškovė neprašė duoti sutikimą, jog valstybė pinigus pervestų tėvui. Kadangi vaikas registruotas ieškovės gyvenamojoje vietoje, valstybė nemoka išmokos tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena laikinai.
43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jeigu atsakovas, su kuriuo vaikas gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., nepritarė ieškovės, vaikui skirtos valstybės išmokos panaudojimo tikslingumu ar abejojo gaunamų pinigų panaudojimo paskirtimi, turėjo pats kreiptis dėl išmokos. Atsakovas nepritarė ieškovės pirkiniui – elektrinio paspirtuko (569,00 Eur) įsigijimui, vaikui skirtomis valstybės išmokos lėšomis, kuris, atsakovo vertinimu, nėra priskirtinas būtiniesiems vaiko poreikiams, pinigai panaudoti nesivadovaujant vaiko interesais. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovė nurodytą pinigų sumą panaudojo ne vaiko poreikiams tenkinti, o tai, kad šalys nesutaria dėl valstybės vaikui skirtos piniginės išmokos panaudojimo, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą, todėl teismas jį atmetė kaip nepagrįstą.
44. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė mokėjo sūnaus išlaikymui 200 Eur / mėn., vaikas lankėsi pas ieškovę, kartu jie leisdavo laiką. Bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) patiriamos papildomos išlaidos. Ieškovė nurodo, kad vaikas su ja praleisdavo kas antrą savaitgalį ir visas atostogas. Neabejotina, kad tuo laikotarpiu vaiko poreikius tenkindavo ieškovė, dėl to patirdama papildomų išlaidų. Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, jog dalį gautų lėšų skyrė vaiko elektrinio paspirtuko (569,00 Eur (DOK-88551)) įsigijimui. Ieškovė mokėjo privalomą išlaikymą sūnui, todėl, ieškovei mokant ne tik išlaikymą, bet ir papildomai patiriant išlaidų bendravimo su vaiku laiku, nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl valstybės skirtų išmokų vaikui grąžinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl valstybės skirtų išmokų vaikui grąžinimo.
Dėl bendro turto vertės nustatymo
45. Apeliantas mano, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, be teisinio pagrindo nusprendė vadovautis apelianto atliktu vertinimu. Teismas yra nustatęs, šalių turtinėms teisėm teisines pasekmes taikyti nuo 2018-09-30, todėl ieškovės 2018-10-31 atlikto turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinimas turtiniu pasekmių taikymo datai yra artimesnis nei, kad apelianto atlikto vertinimo data (2019-04-12). Vienoje dalyje teismas dalindamas sutuoktiniu turto vertę nustato pagal 2018-09-30 datą ((duomenys neskelbtini) esantis butas), o šioje dalyje turto vertę nustato 2019-04-12 datai. Ieškovės atliktas vertinimas labiausia atspindi turto vertę. Teismas galėjo šalių nekilnojamojo turto verčių datas sudėti ir išvesti vidurkį.
46. Ieškovė nurodo, kad faktinio gyvenimo skyrium data yra reikšminga šį turtą tarp sutuoktinių dalinant, bet ne turto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitomis, kurios artimesnės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo datai.
47. Sprendimu konstatuota, kad šalys į bylą pateikė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konsultacines išvadas dėl ginčo turto rinkos kainos. Pagal ieškovės į bylą pateiktą UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto 2018-10-31 Konsultaciją bendra nurodyto turto vertė yra 176 000 Eur: 130 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės 302/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 24 000 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 10 000 Eur vertės neregistruotu pirties pastatu. Pagal atsakovo pateiktą 2019-04-12 UAB „Marleksa“ Konsultacinę išvadą Nr. NT 19-04-13/1 bendra nurodyto turto vertė yra 190 000 Eur: (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės 302/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)– 149 000 Eur; (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su jame esančia neregistruota pirtimi – 41 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo pozicijos dėl ginčo turto rinkos vertės nekeitė, atsakovas, pakeitęs poziciją dėl turto padalijimo būdo ir prašydamas ginčo turtą priteisti natūra, žemės sklypo su neregistruota pirtimi vertę sumažino iki ieškovės pateiktos rinkos kainos – 34 000 Eur. Ginčas dėl (duomenys neskelbtini)esančio turto verčių, sudaro 7 000 Eur skirtumą. Teismas atsižvelgė, kad atsakovo atliktas rinkos kainos nustatymas yra vėlesnis, todėl labiau atitinka šių dienų realijas ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovavosi UAB „Marleksa“ Konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 19-04-13/1.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.
49. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos šiuo metu yra padidėjusios, o bylos nagrinėjimas trunką ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2018-08-28, nepritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl turto vertės, neatsižvelgė į CK 3.119 straipsnio nuostatos tikslą dėl dalijamo turto rinkos kainų, kurios turi būti nustatomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nustatant nekilnojamojo turto kainą nebūtų logiška remtis ankstesne UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto 2018-10-31 Konsultacija, o ne vėlesne - 2019-04-12 UAB „Marleksa“ Konsultacine išvada. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių dalijamo bendro turto vertės nustatymą, nepažeidė, dalijamo bendro turto vertę nustatė, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į rinkos kainas, kainų pokyčius, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Dėl kompensacijos priteisimo už banko indelį
50. Apeliantas nurodo, kad teismas be teisinio pagrindo, konstatavo, kad neva ieškovė įrodė, aplinkybę, jog 10 000 Eur esantis indelis buvo jos asmeninės lėšos, t. y. tėvo dovana. Dovanojimo sutartis nebuvo pateikta. Byloje pateikta 2016-10-08 Dovanojimo sutartis, pagal kurią J. V. padovanojo D. V. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). D. V. 2017-03-17 turtą pardavė už 50 000 Eur. Pinigai įmokėti į D. V. sąskaitą. D. V. posėdžio metu tvirtino, kad sutartį pas notarą atvyko sudaryti trise, o į banką ėjo tik su apeliantu, kur šiam perdavė 10 000 Eur grynais pinigais, jie skirti seseriai I. V.. Visi J. V. pinigai už parduotą turtą buvo sumokėti jo sūnui D. V.. Ieškovė nebuvo sandorio šalis. Teigti, kad ieškovė suinteresuotų liudytojų parodymais, įrodė, kad pinigai yra dovanoti, nėra teisinio pagrindo. Liudytojo paklausus, kodėl jis 10 000 Eur neperdavė tiesiogiai ieškovei, nes ji buvo atvykusi, atsakymo nepateikė. Apeliantas buvo nurodęs, kad su sutuoktine turėjo santaupų, kurias investavo į buto Marijampolėje pirkimą, ir į indelio sutarties sudarymą. Nesuprantama teismo pozicija, kai teismas tų pačių liudytojų parodymais, pripažįsta, kad butas Marijampolėje yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o indėlio pinigai tų pačių liudytojų parodymais pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.
51. Ieškovė konstatuoja, kad apeliantas kelia klausimą, kodėl 10 000 Eur banke buvo Marijampolėje perduoti į rankas jam, o ne ieškovei, nors ji buvo atvykusi į Marijampolę. Apeliantas nenurodo, kad ieškovė atvyko su vaikais ir pasirinko pažaisti su berniukais kieme, kol apeliantas paims ir perduos pinigus ieškovei. Teismo sprendimas pagrįstas įvykiais, nuosekliai pagrindžiančiais, kad indėlis nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, kad ieškovė 2017-07-17 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje terminuotą 10 000 Eur indelį vieneriems metams padėjo iš asmeninių ieškovės lėšų, todėl šią išmoką teismas pripažįsta asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas; CPK 176 straipsnis), o atsakovo reikalavimą priteisti 5 000 Eur kompensaciją atmeta kaip nepagrįstą.
53. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
54. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų patikimumo, pažymi, kad atsakovas nepagrindžia savo teiginių. Nustatyta, kad ieškovė aplinkybę, jog indelis yra jos asmeninė nuosavybė, įrodinėjo liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais (D. V. Swedbank, AB banko 2017-06-06 išrašas (DOK-25833). Apeliantas, priešingai, įrodymų, patvirtinančių, kad su sutuoktine turėjo santaupų nepateikė. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
56. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir išanalizavo ieškovės pateiktus įrodymus. Nustatė, kad liudytoju apklaustas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-06-06 jis asmeniškai už 20 000 Eur (14 000 Eur sumokėjo per banką, 6 000 Eur grynaisiais pinigais) tėvui J. V. nupirko butą ((duomenys neskelbtini)), tačiau pirkimo-pardavimo sutartį sudarė trijų savininkų vardu: jo, ieškovės ir atsakovo. Liudytojas tvirtino, kad sutartį pas notarą atvyko sudaryti trise, o į banką ėjo tik su atsakovu, kur šiam perdavė 10 000 Eur grynais pinigais, kurie buvo skirti seseriai I. V.. Ieškovės į bylą pateiktas liudytojo D. V. Swedbank, AB banko 2017-06-06 išrašas patvirtino, kad tą dieną į šią banko sąskaitą, kurioje pradžios likutis buvo 191,26 Eur, jis persivedė indelio sumą iš sąskaitos (47 003,98 Eur), iš pervestų pinigų 14 000 Eur sumokėjo už ginčo butą Marijampolėje ir 16 000 Eur išsiėmė grynaisiais pinigais, pabaigos likutis 2017-06-06 – 17 078,13 Eur. Liudytojas J. V. teismui paaiškino, kad jis pardavė pastatą už 50 000 Eur, šiuos pinigus tvarkė sūnus, davė dukrai I. V. 10 000 Eur ir sūnui D. V. – 10 000 Eur, dukra turbūt nupirko automobilį, kitus pinigus nurodė, jog išleido savo reikmėms. Liudytojas paaiškino, jog jam buvo nupirktas butas už 20 000 Eur, tačiau ne jo vardu, nes jis yra alkoholikas, vaikai juo nepasitiki. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog 10 000 Eur jai padovanojo tėvas, patvirtina chronologiškai nuoseklūs ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir liudytojai D. V. ir J. V.. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė kokiais įrodymais teismas turėjo remtis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vertina, kad teismas, dėl 10 000 Eur indelio esančio ieškovės asmeninėmis lėšomis vertinimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Dėl kompensacijos už pirties nuvertėjimą priteisimo
57. Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, kad gaisro padariniai yra pašalinti ir pirtis nenuvertėjo. Gaisro padariniai nebuvo pašalinti, atliktas kosmetinis apdailos remontas, paslepiant rimtus apgadinamus. Iš byloje pateiktų apgadintos pirties nuotraukų matoma, kad nuo gaisro nukentėjo laikančios sienos rastai, kurie tiesiog užkalti dailylentėmis. Pirtis bus naudojama apelianto ir jo sūnaus gyvenimui / buvimui, todėl apeliantas bus priverstas šalinti paslėptos pirties gedimus.
58. Ieškovė teigia, kad yra įrodyta, jog po gaisro pirtis buvo suremontuota, pagerinant iki gaisro buvusią pirties būklę. Pirties pastatas nenuvertėjo, jo vertė buvo padidinta. Priešgaisrinė tarnyba nenurodė, kad dėl gaisro kalta ieškovė, tačiau ji viena mokėjo už jungtinės nuosavybės atstatymą. Apeliantas nėra matęs, kaip atrodo pirtis po remonto ir teiginiu ,,gaisro padariniai paslėpti laikančias konstrukcijas apkalus dailylentėmis“ klaidina teismą.
59. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą yra pateikusi G/CON 2019-02-02 remonto darbų sąmatą „Pirties po gaisro (duomenys neskelbtini), atstatymo darbų kiekiai“, pagal kurią remonto darbų kaštai – 1 223,32 Eur. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirtis po gaisro ir toliau buvo nuomojama, todėl darė išvadą, kad gaisro padariniai pašalinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimą, priteisti iš ieškovės kompensaciją už pirties suniokojimą (nuvertėjimą), atmetė.
60. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamu teismo sprendimu kitų nesutikimą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus savo samprotavimus, nepateikė, todėl tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui ir pateikė 2019-02-02 atstatomų darbų kiekių paskaičiavimus (DOK-50213), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ne tik ieškovės (DOK-88551; DOK-87387; DOK-196505), bet ir atsakovo akcentuojamos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pirtis nuvertėjo, o gaisro padariniai nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas, skundžiama sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo už pirties nuvertėjimą paliktina nepakeista.
Dėl kompensacijos už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimo priteisimo
61. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nukrypo nuo prioritetinio turto dalijimo natūra principo. Ieškovė turi patirties versle, vykdo nuomos verslą, išmano verslo organizacinius principus. Akcininkas neturi pareigos dalyvauti įmones veikloje. Akcijas ieškovė galėtų parduoti, gautų kompensaciją ir nebūtų pažeisti nei ieškovės, nei apelianto interesai. Apeliantas ieškovės atžvilgiu nėra nusiteikęs konfliktiškai.
62. Ieškovė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – įmonė įsteigta 2001 m., iki santuokos sudarymo, todėl jos akcijos yra asmeninė apelianto nuosavybė. Apeliantas nereiškė reikalavimo įmonės akcijas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalinti natūra, todėl nėra pagrindo remtis turto padalijimo natūra prioritetu. Ieškovės žinios, išsilavinimas ir šalių tarpusavio santykiai neleidžia taikyti apelianto reikalavimo dalinti akcijas natūra. Tai, kad ieškovė nuomoja pirtį, nepatvirtina jos verslo įgūdžių. Ieškovės ir apelianto santykiai šiuo metu yra dar labiau konfliktiški. Tai liudija apelianto skundas antstoliams.
63. Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiau kaip 20 metų veikianti atsakovo įkurta įmonė, kurios veikla – muitinės sandėliai, logistika, įmonė turi bendrijos licenciją vežti krovinius (EBKR). Ieškovė yra lietuvių kalbos mokytoja, nėra duomenų, kad ieškovė turi specialių žinių, kurios leistų jai dalyvauti versle. Ieškovės į bylą pateikto atsakovo 2019-10-10 el. laiško turinys ir atsakovo teismo posėdžio metu akcentuota aplinkybė, jog jam išėjus iš įmonės, verslas žlugs, parodo, kad atsakovas nelinkęs į savo verslą įsileisti ieškovės. Sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo natūra principo ir priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo (verslo) vertės padidėjimą.
64. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vertybinių popierių padalijimo natūra klausimą, atsižvelgiama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad ateityje galima būtų išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas, ar tokio turto padalijimas neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš to turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
65. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo savininkas, valdantis 100 procentų visų šios bendrovės akcijų, yra atsakovas V. V. (DOK-93152). Įmonė įsteigta 2001 m., t. y. iki santuokos sudarymo. Šalys neginčija aplinkybės, kad dėl ieškovės skirto laiko vaikams ir šeimai, atsakovas turėjo sąlygas vystyti verslą. Teismo vertinimu, svarbiausius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos klausimus, kaip įmonės akcininkas, priima atsakovas, šiuo atveju sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paskirstymo klausimą iš esmės buvo atsižvelgta į šio dalintino turto ypatumus, vertybinių popierių valdymą, atsakovo ryšį su bendrove. Apeliaciniu skundu atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neturi specialių žinių, reikalingų verslui plėtoti, kad ji neišmano įmonės procesų, verslo organizavimo principų ir tarp šalių susiklostę santykiai yra konfliktiški. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad pirties nuoma negali patvirtinti jos, kaip verslininkės, turimų įgūdžių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo įgytos iki santuokos su ieškove sudarymo, akcijos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl jos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad akcijos negali būti padalintos natūra.
66. Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo nusprendė vadovautis ieškovės pateiktos teismo ekspertės Dalios Aleknienės ekspertizės išvadomis, kadangi akte buvo nustatyta netikslumų. Ekspertė neanalizavo, kodėl nuolat kinta pajamos; pateikė Lietuvos ekonomikos apžvalgą 2015-2017 m. ir 2019-2019 m. (tačiau įmonės finansinius rodiklius pateikė už 2006-2018 m., nevertino 2009 m. pasaulinės krizės padarinių); įmonę vertino pajamų metodu, ekspertės pateikta akcijų vertė, remiantis prognozėmis, yra nepagrista; rėmėsi prognoziniu skaičiavimo metodu; darydama prognozę dėl akcijų vertės įtraukė didėjančias pajamas, bet patiriamos išlaidos nekito. Teismas neturėjo pagrindo vertinti ir vesti įmonės akcijų vidurkį iš dviejų vertinimų, juolab, kai byloje pateikta UAB „Marleksa“ konsultacinė akcijų vertinimo išvada, kuri vertinimo metodika, yra artima teismo eksperto Vytauto Černiaus pateiktam akcijų ekspertizės vertinimui. Teismas matydamas, kad nustatyti akcijų tikrosios vertės nėra galimybės, turėjo turtą dalinti natūra. Teismo eksperto Vytauto Černiaus akcijų ekspertizė atlikta teisingai ir kompetentingai.
67. Teismas paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių ekspertizę jų vertei nustatyti. 2019-08-26 ekspertizės aktu Nr. NT 1907/64 ieškovė grindžia reikalavimą dėl 86 000 Eur kompensacijos už santuokos metu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą. Atsakovas nesutiko su 2019-08-26 ekspertizės akte nustatyta akcijų verte, laikė, jog išvada, kad akcijų paketo vertė 2019-07-11 sudaro 236 000 Eur, nepagrįsta. Atsakovo prašymu UAB „Marleksa“ nustatė, jog akcijų vertė 2018-09-30 buvo 109 000 Eur. Išklausęs šalių, ekspertės Dalios Aleknienės, turto vertintojo G. V. paaiškinimų, teismas paskyrė ekspertizę, kurią atliko ekspertas Vytautas Černius ir pateikė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų paketo vertė (2007-12-31) yra 49 000 Eur, 2016-12-30 – 124 000 Eur, 2018-09-30 yra 125 000 Eur, 2021-03-31 yra 69 000 Eur. Teismas sprendė, kad akcijų vertės padidėjimo nustatymas, išvedant vidurkį iš ekspertų nustatytų akcijų vertės (verslo) padidėjimo nuo šalių santuokos sudarymo (2008-10-18) iki teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo momento (2018-09-30), yra tinkamas ir geriausias būdas akcijų paketų rinkos vertės padidėjimui, nagrinėjamu atveju, nustatyti.
68. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
69. Byloje teismas skyrė dvi ekspertizes akcijų vertei nustatyti. Pirmoji skirta 2019-06-04 nutartimi ir pavesta atlikti turto vertintojai Daliai Aleknienei, antroji paskirta 2021-01-25 nutartimi pavedant ją atlikti teismo ekspertui Vytautui Černiui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad akcijų vertės padidėjimo nustatymas, išvedant vidurkį iš ekspertų nustatytų akcijų vertės, nėra tinkamas būdas nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidėjimą, kadangi tokiu būdu paneigiama ekspertų pateikta išvada ir turto vertės nustatymas atliekamas nesinaudojant ekspertų specialiomis žiniomis, nors toks poreikis yra, o tiesiog teismo nuožiūra. Pripažinus specialių žinių poreikį turto vertei nustatyti, kuris šioje byloje yra pagrįstas, reikalinga įvertinti teismui pateiktas ekspertizes ir priimti sprendimą, kuria ekspertize turi būti vadovaujamasi.
70. Atlikusi teismo ekspertizės akto turinio analizę, kolegija nustatė, jog ekspertė Dalia Aleknienė įmonę vertino pajamų metodu, taikė prognozinius skaičiavimo metodus, pastebėtina, kad tokiais pat metodais rėmėsi ir ekspertas Vytautas Černius. Ekspertai taikė tokius pačius skaičiavimo metodus. Abu vertino pajamų metodu, abu taikė prognozinį metodą. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad ekspertas Vytautas Černius pateikė Lietuvos ekonomikos apžvalgą aktualesnėmis bylai datomis 2007 / 2008 m., 2016 m. ir 2018 m., bei 2020 m. Ekspertė Dalia Aleknienė pateikė Lietuvos ekonominę apžvalgą 2015 / 2017 m. ir 2018 / 2019 m., nėra apžvalgos apie 2008 metus, nors 2008-08-01 prašomas pateikti akcijų vertinimas. Tai svarbu, kadangi ir teismo posėdžiu metu ekspertė Dalia Aleknienė paaiškino, jog apskaičiuojant diskonto normą yra svarbi šalies, sektoriaus ekonominė situacija, kokia buvo šalies situacija pasauliniu mastu ir kokia buvo šalies situacija vidaus mastu (2020-10-21 teismo posėdžio garso įrašo 23.38 min). Atsakovas, siekdamas pašalinti byloje kylančius prieštaravimus, į bylą pateikė ir UAB „Marleksa“ išvadą, kurioje 2018-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nustatyta 109 000 Eur. Eksperto Vytauto Černiaus 2018-09-30 nustatyta akcijų vertė yra 125 000 Eur, ekspertės Dalios Aleknienės nustatyta akcijų vertė 2018-09-30 yra 220 000 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ekspertai naudojo panašius vertinimo metodus, ekspertas Vytautas Černius rėmėsi aktualesniais duomenimis, 2021-01-25 ekspertizė skirta akcijų vertės nustatymo prieštaravimams pašalinti, UAB „Marleksa“ išvadoje ir eksperto Vytauto Černiaus ekspertizėse nustatyta akcijų vertės yra panašesnės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis eksperto Vytauto Černiaus atlikta ekspertize, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų paketo vertė (2007-12-31) yra 49 000 Eur, 2016-12-30 – 124 000 Eur, 2018-09-30 yra 125 000 Eur, 2021-03-31 yra 69 000 Eur. Akcijų vertės (verslo) padidėjimas nuo šalių santuokos sudarymo (2008-10-18) iki teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo momento (2018-09-30) yra: 125 000 Eur – 49 000 Eur : 2 = 38 000 Eur.
71. Atsižvelgiant į nurodytą, perskaičiuotina kompensacija. Pagal byloje esančią medžiagą sudarytas šalių turto balansas (CK 3.118 straipsnis): šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 149 000 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 302/600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei natūra; 41 000 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu neregistruotu pirties pastatu priteisti atsakovui natūra ir 27 524 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį natūrą; 3 186 Eur padidinti atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją ir atsakovui iš ieškovės priteisti 30 710 Eur [27 524 Eur +3 186 Eur] kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę ginčo nekilnojamojo turto dalį natūra; šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o atsakovui priteisti 3 325 Eur kompensaciją; kilnojamuosius daiktus – automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra atsakovui, ieškovei priteisti 750 Eur piniginė kompensacija; atsakovui iš ieškovės priteisti 800 Eur dydžio piniginę kompensacija ieškovės asmeninio turto sukūrimui panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų; į ieškovės asmeninį turtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
72. , investuotas pinigines lėšas pripažinti bendromis šalių lėšomis ir atsakovui iš ieškovės priteisti 3 986,25 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei iš atsakovo priteisti 38 000 Eur kompensaciją pinigais už santuokos metu atsakovui nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo (verslo) vertės padidėjimą. Atlikus šalių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 71,25 Eur (suapvalinus 71 Eur) kompensacija.
73. Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai traktuoja, jog pritaikius palyginamąją infliaciją, apeliantas bando įrodyti, kad akcijos yra bevertės. Nei bylą nagrinėjantis teismas, nei teismo ekspertai savo ekspertizės akte nenagrinėjo klausimo dėl infliacijos taikymo akcijų nustatytoms vertėms. Apeliantas teismui iš Lietuvos statistikos departamento puslapio pateikė 2008-2018 metų oficialius infliacijos rodiklius, iš kurių matėsi infliacijos įtaka. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms yra taikoma infliacija. Teismas, turėjo atsižvelgti į tai, kad ekspertai nurodė, jog infliacija turi įtakos akcijų vertei. Ekspertams nebuvo nurodyta pateikti raštiškas išvadas dėl infliacijos taikymo, šiuo konkrečiu atveju (akcijų verčių skirtumų nustatyti) jos ir nebuvo nurodytos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad infliacija veikia akcijų vertę.
74. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų santuokos metu nuvertėjimo, kuriais atsakovas kvestionuoja byloje atlikusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (verslo) vertės nustatymo ekspertizių išvadas, ekspertų nustatytoms akcijų vertės padidėjimo sumoms pritaikydamas infliaciją ir įmonės balansinius nuostolius, siekdamas įrodyti, kad įmonės akcijos yra bevertės, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo skaičiavimai nepaneigia specialių žinių turinčių ekspertų ekspertizės aktuose padarytų išvadų.
75. Nors apeliantas nurodo, kad klaidingą išvadą dėl akcijų rinkos vertės nulėmė tai, kad teismo ekspertai netyrė ir nevertino infliacijos taikymo akcijų nustatytoms vertėms, tačiau apelianto teiginiai nepaneigia teismo ekspertų išvadų ir tai nesudaro pagrindo jomis nesivadovauti nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos.
Dėl galimybės išmokėti kompensaciją
76. Apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas jo galimybę išmokėti kompensacijos klausimą ieškovei, neteisingai vertino byloje esančius duomenis. Pagal priimtą sprendimą apeliantas ieškovei turi išmokėti 23 678,75 Eur kompensaciją. Ši suma yra labai didelė apeliantui. Apelianto pajamos yra apie 915 Eur, santaupų neturi, turto savo vardu neturi. Apeliantui su vaiku teko gyventi pas draugę, o šiuo metu gyvena nuomojame bute. Su apeliantu gyvena nepilnametis vaikas. Situacija dėl COVID-19 ir karo Ukrainoje, turi pasekmių apelianto įmonei – mažėja užsakymų ir mažėja pelnas. Apeliantas yra paliktas solidariai atsakingu pagal ieškovei paliktą paskolą, jam yra 60 metų, dėl to kreiptis į banką dėl paskolos gavimo, jog galėtų išmokėti kompensaciją, perspektyvų neturi. Teismas turėjo nustatyti realias apelianto galimybes, kad apeliantas yra pajėgus išmokėti kompensaciją.
77. Ieškovė nurodo, kad apeliantas įvardija save kaip ligotą ir finansiškai neįgalų, bankrutuojantį asmenį, nors faktai liudija priešingą poziciją: trys įmonės, brangios lizinginės mašinos, nemažėjantis darbuotojų skaičius, Trakuose bei Skaidiškėse sūnaus D. V., įmonėje dirbančio direktoriaus pavaduotoju, vardu baigiami statyti namai. Kad sustiprintų savo kaip beturčio įvaizdį, apeliantas prieš pat apeliacinio skundo pateikimą išsinuomavo butą Trakų centre ir ten su sūnumi persikraustė, tokį žingsnį motyvuodamas nesusiklosčiusiais santykiais su moterimi. Tačiau skyrybos yra fiktyvios.
78. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovas yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas, bet ir UAB „Formikos logistika“ bei UAB „Eoris“ įmonių vadovas, atlikus šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų įskaitymą, sprendė, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją pinigais.
79. Apeliantas savo teiginiais nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl jo finansinių galimybių ir nepateikė įrodymų nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nei apeliacinės instancijos teismui, kurios pagrįstų aplinkybes, kad apeliantas nėra pajėgus išmokėti priteistą kompensaciją. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
80. Bylos duomenimis, apeliantas 2022-05-18 prašymu prašo priteisti 1 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
81. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
82. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 1/3 dalis prašytų bylinėjimosi išlaidų (1 400 : 3 = 466,66, suapvalinus 467 Eur) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei – 2/3 dalys nuo 200 Eur (2022-05-31 prašymas). Pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, nes byloje pareikšta daug reikalavimų ir nėra įmanoma tiksliai nustatyti tenkinimo dalis,
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeičiant bendravimo tvarkos 1 punktą ir jį išdėstant:
„Nustatyti ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. ieškovė su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja trečiadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20.00 val. (iki 21.00 val. moksleivių atostogų laiku)“.
Tolesniuose sprendimo punktuose išdėstytą bendravimo tvarką palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl kompensacijos dydžio pakeitimo, sumažinant ieškovei I. V. priteistą kompensaciją ir sprendimo dalį išdėstant::
„Priteisti ieškovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 71 Eur (septyniasdešimt vieno euro) piniginę kompensaciją“.
Priteisti iš ieškovės I. V. atsakovui V. V. 467 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovei I. V. 133 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.