- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2926-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26882-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. (toliau – atsakovas), trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB Luminor bankas, kuriuo prašė 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovo dokumentus apie jo gaunamą darbo užmokestį bei dokumentus apie kitas pajamas, gaunamas kaip dividendus; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V., gimusio 2009-03-15, gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. bendravimo tvarką su atsakovu; 5) priteisti iš atsakovo po 552 EUR išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki jo pilnametystės; 6) palikti ieškovei pavardę „V.“; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) nustatyti, kad šalių kredito įmokas pagal solidarią prievolę pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B po santuokos nutraukimo moka ieškovė, o Luminor bank, AB šalių įsipareigojimai išlieka solidarūs; 9) priteisti iš atsakovo 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; 10) priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 11) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų, t. y. išsikelti iš šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant jam lankytis šiame gyvenamajame name bei priteisti iš atsakovo 552 EUR laikiną išlaikymą sūnui, mokamą kas mėnesį, iki teismo sprendimo priėmimo.
2. Atsakovas su pateiktu ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, taip pat netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Luminor bank AB (toliau – bankas) nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, neprieštaravo dėl tik sutuoktiniams priklausančio bendro turto padalijimo, dėl kitų reikalavimų bankas nepasisakė tuo pagrindu, kad šie ieškinio pateikimo metu nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinių kreditoriaus (banko) interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą V. V. gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) I. V. ir nepilnamečių vaikų I. V. ir P. P., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl įpareigojimo atsakovui V. V. gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) I. V. ir nepilnamečių vaikų, pažymėjo, jog šalių į bylą pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad tarp sutuoktinių kylančius konfliktus šie perkelia valstybės institucijoms, į tarpusavio ginčus įtraukdami vaikus, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius ir vienas prieš kitą smurtaujančius tėvus, dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Vaikai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėja, tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jų psichiniam ir fiziniam vystymuisi, juolab kad šalių globotinis turi psichinių sutrikimų, todėl jam būtina ypatingai stabili ir rami aplinka. Šiuo metu dėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-24 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo sutuoktinį gyventi skyriumi, nes minėta nuostata taikoma tada, kai nustatomi konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti tuo, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytomis aplinkybės, nes kaip yra žinoma ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07301-18 (toliau – ikiteisminis tyrimas) buvo nutrauktas nustačius, jog atsakovas nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos vaikų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovė su atsakovu konfliktuoja prie vaikų, vienas kitą įžeidinėja ar tuo labiau smurtaują vienas prieš kitą, kadangi byloje nėra pateikta tokių aplinkybių patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sutuoktiniai ne tik vienas su kitu gražiai bendrauja, vienas kito neįžeidinėja, bet ir diskutuoja apie galimybę išsaugoti šeimą.
9. Be jokio teisinio pagrįsto pagrindo konstatuota, kad šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Minėtos aplinkybės nėra įrodytos ir pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog vaikai būtų vedami pas psichologą ar kitą specialistą, kurie būtų tinkami įrodymai, jog vaikų emocinei būklei kenkia atsakovo gyvenimas kartu su jais tuose pačiuose namuose.
10. Skundžiamojoje nutartyje pažymėta, kad atsakovas dėl savo darbo specifikos negali nuolat rūpintis vaikais, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė koks ryšys sieja atsakovo darbinį užimtumą ir teismo taikytą CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi kur gyventi, t.y. byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovo vardu kito būsto kuriame jis galėtų šiuo metu gyventi nėra. Pati aplinkybė, jog atsakovas jau yra gyvenęs skyrium nuo šeimos pas sūnų neįrodo, kad ir šiuo metu atsakovas galėtų pas jį gyventi.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą, todėl kai sprendžiami su vaiku susiję klausimai, yra taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, tarp jų ir teismo teisė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Toks suvaržymas taikomas, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Atsižvelgus į tai, kad skyrybų metu šalių santykiai yra konfliktiški, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pripažįsta, jog vaikams nėra sudarytos sąlygos gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
13. Atsakovo smurto prieš sutuoktinę ir vaikus naudojimas patvirtintas byloje esančiais įrodymais – ikiteisminio tyrimo medžiaga, šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-09 nuosprendis, kuriuo V. V. buvo pripažintas kaltu dėl LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, t.y. fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nekentėjusiąja.
14. Atsakovė pažymėjo, kad tokia gyvenamoji aplinka, kai V. V. gyvena kartu, yra nesaugi vaikams ir pažeidžia jų interesus, tai patvirtinta byloje esantis įrodymas - 2018-06-08 Žiburio labdaros ir paramos fondo išvada, kurioje konstatuota, jog namų aplinka neužtikrina vaikams emocinio saugumo dėl turto dalybų, kardomosios priemonės atsakovo nustatymo ir kitų asmeninių ieškovės ir atsakovo interesų konflikto, vaikai stebi susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug ambivalentiškų jausmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Apeliacinės bylos dalyku yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės I. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kuriuo teismas įpareigojo atsakovą V. V. gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) I. V. ir nepilnamečių vaikų I. V. ir P. P., gyvenančių adresų (duomenys neskelbtini), Vilnius.
16. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – gyvenimo skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų I. V. ir P. P. – grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutuoktiniai konfliktuoja, vienas kitą įžeidinėja ir smurtauja, todėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų.
17. Su tokia atsakovo išvada teismas nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje esančios 2018-09-17 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvados Nr.1SD-1282(8.1.27), VTAS iš esmės sutiko su ieškovės prašymu dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium motyvuodamas tuo, jog šalys, gyvendamos kartu viename būste, pažeidžia vaikų interesus, nes tokiu atveju nėra užtikrinami vaikų interesai bei galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje be konfliktų ir smurto, taip pat pažymėta, jog vaikai turi teisę į gyvenamąjį būstą ir galimybę nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Minėta išvada pateikta kompetentingos valstybės institucijos, atsakovas minėtoje VTAS išvadoje nurodytų aplinkybių neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo saugios aplinkos vaikams nebuvimą ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu.
18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais – ieškovės paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), ikiteisminio tyrimo nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (toliau – e. bylos t. 1, b.l. 235-236), Žiburio labdaros ir paramos fondo 2018-06-08 išvada, darydamas išvada dėl laikinosios apsaugos priemonės – gyvenimo skyrium – nustatymo. Minėtų pirmosios instancijos teismo vertintų įrodymų visuma suponuoja bylos šalių santykių konfliktiškumą, tarpusavio santykių problemų sprendimą pasitelkus valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismus), santuokos nutraukimą bendru šalių sutarimu pakeitimą santuokos nutraukimu dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (ginčo teisena) pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad dėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, nes vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų.
19. Atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį pripažinęs, jog jis nedisponuoja įrodymais apie šiuo metu atsakovo vaikų atžvilgiu naudoja fizinį ar psichologinį smurtą. Ta aplinkybė, jog teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų apie atsakovo naudojamą smurtą nepaneigia nustatytų tokio smurto panaudojimo faktų praeityje ir pagrįstos tokio smurto naudojimo ateityje tikimybės.
20. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad nustačius gyvenimą skyrium bus pažeistos atsakovo konstitucinės teisės į nuosavybės ir būsto neliečiamumą, jis neturės kur gyventi. Pažymėtina, kad teisės į nuosavybę ir būsto neliečiamumą nėra absoliučios. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl asmens konstitucinės teisės į būstą nurodė, jog pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, o tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tuo, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais bei atsižvelgė į kitas esmines aplinkybes (šalių vaikų amžių, sveikatos būklę, globojamojo vaiko sveikatos ypatumus, vaikų lankomos ugdymo įstaigos buvimo vietą), todėl, įvertinus tai, kad atsakovas turį sūnų, pas kurį jau yra anksčiau gyvenęs nustačius gyvenimą skyrium nuo šeimos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negali gyventi pas sūnų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto gyvenimo skyrium nuo vaikų ir sutuoktinės pagrįsta ir nepažeidžia atsakovo konstitucinių teisių. Priešinga išvada suponuotu, kad nuosavybės teisės laikytinos absoliučiomis, labiau ginančiomis turtą ir turtines teise nei vaiko teises, o toks įstatymų aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų valstybės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams vaiko teisių apsaugos srityje (1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo).
21. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įrodymo vertinimo, ne kartą konstatavo, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Įvertinus
22. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.